Įmonės veiklos finansinė analizė

Įmonės finansinės
veiklos analizė

1.2 Veiklos finansinė analizė

Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.
UAB “Donanta” veeiklos finansinė analizė atliekama remiantis sekančiais buhalterinės apskaitos duomenimis:
– Balansu,
– Pelno (nuostolio) ataskaita,
– Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.
Remdamiesi 1997, 1998 ir 1999 m. duomenimis atliksime horizontalią, vertikalią ir santykinę analizę.
Horizontalioji analizė – tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė taip pat padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką.
1 lentelė
Horizontalioji UAB “Donanta” balanso analizė (1997-1999 m.)

Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad įmonės bendra turto suma per pirmuosius metus padidėjo 373523 Lt, arba 113%, o sekančių metų bėgyje turtas padidėjo 869633Lt ir tai sudarė 263,1%. Šio turto padidėjimui didžiausią įtaką 1998 m. turėjo paastatų įsigijimas, o 1999 m. – transporto priemonių skaičiaus padidinimas. Didėjimo tendencija pastebima tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio turto atskirose pozicijose; lyginant 1998 m. ir 1999 m. balanso duomenis su 1997 m. duomenimis padidėjo transporto priemonės (39,9% ir 418,9% arba 30328Lt ir 425348Lt), kiti įrengimai (135,3% ir 129,9% arba 38533Lt ir

r 36983Lt), bei pinigai (145,1% ir 331,9% arba 22192Lt ir 50743Lt), pirkėjų įsiskolinimas (1400% ir 4601,8% arba 38037Lt ir 125031Lt), atsargos (38,1% ir 43,7% arba 57485Lt ir 65862Lt), išskyrus kitus įsiskolinimus, kurie 1998 m. padidėjo 39,6%, t.y. 8244Lt, o 1999 m. sumažėjo 50,8% – 10578Lt. Tačiau nors kiti įsiskolinimai ir sumažėjo, bet duomenys rodo, jog įmonėje problemos kyla dėl atsiskaitymų su pirkėjais ir klientais, nes pastebimi didžiausi per vienerius metus gautinų sumų straipsnio pakitimai.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebimi pakitimai visuose straipsniuose. Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo tiek vienais , tiek kitais metais ir didžiausią įtaką tam turėjo atsiskaitymai su tiekėjais; savo trumpalaikių įsiskolinimų bankui įmonė nesumažino nei 1998, nei 1999 m., netgi ryškiai padidino (1998 m. – 15,4%, o 1999 m. – 70,9%). Padidėjo ir kitos apmokėtinos sąskaitos (4026,3%, 31650,2%), bei mokesčių rezervai (136,8%, 176,5%). Ilgalaikių įsipareigojimų įmonė įgijo tik paskutiniaisiais metais ir tai sudarė 2557505Lt. Žymus yra ir nuosavo kapitalo padidėjimas (1998 m. – 103,9%, t.y. 174373Lt, o 1999 m. – 187,2%, t.y 314080Lt)
Horizontaliosios balanso analizės duomenys rodo, jog ši įmonė susiduria su trūkumais atsiskaitymo sferoje, bei įsiskolinimo didėjimo problemomis.
2 lentelė
Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė
(1998-1999m. lyginant su 1997 m.)

Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad 1998 ir 1999 m. įmonė buvo pelninga, nors absoliuti gauto grynojo pelno suma lyginant 1998 ir 1999 m. sumažėjo, todėl ir atliekant analize pagal 1997 m. matome mažėjimo tendenciją: 1998 m. – 2263,5% padidėjimas, o 1999 m. – 1789,2% padidėjimas. Šiam pelno sumažėjimui įtaką darė tokie svarbiausi ve

eiksniai:
1) 1998 m. teigiamą įtaką – pardavimų padidėjimas 3427891Lt arba 708,8%; 1999 m. teigiamą įtaką – produkcijos savikainos mažesnis padidėjimas lyginant su 1998 m., t.y. 2329717Lt arba 573,5%;
2) 1998 m. neigiamą įtaką – parduotos produkcijos savikainos padidėjimas 2628094Lt arba 647%; 1999 m. – pardavimų skaičiaus mažesnis padidėjimas lyginant su 1998 m., t.y. 3371189Lt arba 697,1%.
Tačiau šių veiksnių įtakai atskleisti turi būti atlikta pelningumo rodiklių analizė, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.
Tokia horizontali analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė.

Vertikalios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų , pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Atliekant keleto metų analizę, ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pakeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu.

3 lentelė

UAB “Donanta” vertikalioji balanso analizė (1997-1999 m.)

UAB “Donanta” aktyvų struktūros analizė rodo, kad pirmaisiais metais ilgalaikis turtas sudarė mažiausią aktyvų dalį, t.y 39% (žr. 1 diagramą), neatsižvelgiant į sukauptas pajamas ir ateinančio laikotarpio sąnaudas, o sekančiais metais jo lyginamoji dalis jau sudarė 53% (žr. 2 diagramą), tam didžiausią įt

taką turėjo pastatų įsigijimas (47,3%), taip pat padidėjo ir įrengimų bei transporto priemonių lyginamasis svoris visame ilgalaikiame turte lyginant su 1997 m., didžiausią dalį – 64% sudarė 1999 m.(žr.3 diagramą). Per nagrinėjamus 1997, 1998, 1999 m. kitų įrenginių ir įrankių dalis ilgalaikiame turte mažėjo (1997 m.–21,9%; 1998 m.-17,8%; 1999 m.-8,5%), kaip jau buvo minėta, įmonė įsigijo pastatų 1998m. ir tai sudarė 47,3% visame ilgalaikiame turte, 1999 m. dalį jų pardavė ir pastatų dalis sumažėjo iki 22,8%. Transporto priemonių dalies kitimas neturėjo kryptingos tendencijos, nes 1997 m. transporto priemonės sudarė 78,1%, 1998 m.-35%, o 1999 m. – 68,6% visame ilgalaikiame turte. Tai normali ilgalaikio turto struktūra, nes joje dominuoja aktyvi turto dalis, kuri nesikeičia. Didėjantis ilgalaikio turto dalies lyginamasis svoris rodo, jog įmonė didina ilgalaikio turto elementus, kurie reikalingi jos veiklai vystyti. Konkretesnes išvadas galima padaryti tik atlikus detalesnę analizę.

1 diagrama 2 diagrama

3 diagrama 4 diagrama

Tuo tarpu trumpalaikiame turte per nagrinėjamus 3 metus įvyko daug pakitimų, kieno įtakoje trumpalaikio turto dalis visuose aktyvuose sumažėjo nuo 58% iki 35%.(žr. 1,2,3 diagramas). Pastebima teigiama atsargų ir kitų įsiskolinimų mažėjimo tendencija, taip pat didėja pinigų suma banko sąskaitoje ir kasoje, tačiau kuo toliau tuo daugiau įmonė susiduria su pirkėjų įsiskolinimo didėjimo problema; pirkėjų įsiskolinimo nuo 1997 m. iki 1999 m. išaugo nuo 1,4% iki 30,4%. Kiekvienų metų ilgalaikio turto struktūros kitimo tendencija pavaizduota 4 diagramoje, o trumpalaikio – 5 diagramoje.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės veikla 19

997 m. buvo finansuojama iš nuosavo kapitalo: nuosavas kapitalas 1997 m. sudarė 50.8%, trumpalaikiai įsipareigojimai 1997 m.–49.2 %, o ilgalaikiai įsipareigojimai 1997 m.– 0%, (žr. 6 diagramą) Tačiau 1998 m. ir 1999 m. įmonė savo veiklą pradėjo finansuoti iš skolinto kapitalo; jis sudarė 1998 m. 51,4%, 1999 m. – 59.9%, o nuosavas kapitalas 1998 m. –48,6%, 1999 m. – 40,2%. (žr. 7, 8 diagramą).

Leave a Comment