Tarptautinės ekonomikos konspektas

TARPTAUTINĖ EKONOMIKA
1 . Tarptautinės ekonomikos pagrindinės problemos
Tarptautinė Ekonomika yra makro ekonomikos sudėtinė dalis.
Pasaulinės rinkos atsiradimą skatino techninė pažangač prekybos liberalizavimas.
Tarp. Prekybos prielaidos: 1) gamtinių sąlygų skirtingumas 2) skirtingas visuomeninis darbo našumo lygys 3) skonių, tradicijų skirtingumas 3) specializacija gaminti įskirtines prekes 5) kainų skirtumai.
Tarpš prekybos nauda: 1) konkurencijos padidėjimas 2) produktų gausumas kaip įvairovė 3) gamybos masto ekonomija 4) lygynamasis pranašumas (specializacija tam tikroje veikloje).
Užsienio prekybos naudos grafinis vaizdavimas
1. Eksporto sąlygojamas efektyvumas
P- kaina
Q-kiekis
D-paklausa
S-pasiūla
E-pusiausvyra
Pp-pasaulinė kaina
Jei nėra užsienio prekybos, tai E susiformuoja E taške, čia už kainą Pe galima pirkti Qe. Tuo tarpu kitose šaalyse tos prekės gamybos kaštai yra didesni, tai rodo pasaulinė kaina Pp.
Vidaus kaina padidės iki Pp. Reiškia gamintojai didins gamybos apimtį nuo Qe iki Qs. Vartotojai mažins pirkimą iki Qe iki Qd. Skirtumas tarp Qs ir Qd bus eksportuojamas.
Eksporto efektyvumą rodo 2-jų efektų suma 1) tai visuomenės kaštai, kurie atsiranda, sumažėjus vartojimui, bet padidėjus eksportui. 2) didėja gamyba ir užimtumas, gaminant prekes eksportui. Jei prekyba bus ribojama, tai užtušuotas plotas rodis gamintojo nuostolius.
Importo sąlygojama nauda
Atsiradus tarp. Prekybai, pasaulinė kaina rodo mažesnius gamybos kaaštus kitose šalyse. Sumažėjus kaina vidaus rinkoje vartotojai perka daugiau iki Qd, gamintojai gamina mažiau. Skirtumas tarp Qd ir Qs didina importą. Todėl susiformuoja visuomeniniai kaštai dėl pigesnių importo prekių. T.y. galima mažinti neefektyvę vidaus gamybą ir didinti pigių importo pr

rekių vartojimą. Iš čia seka, kad 1) šalis neturės naudos, jei gamins viską pati 2) ištekliai yra riboti, todėl pasirenkama efektyviausia gamyba 3) šalis specializuojasi gaminti efektyvę prekę 4) prekių judėjimas daro poveikį piniginių srautų judėjimui, ekonominę naudą veikia valiutų keitimo kursai.
Tarptautinės prekybos pobūdis
1. Didėja nacionalinio produkto eksporto dalis
2. Eksporto plėtra rodo eksporto ir BVP santykis (Lietuvoje jis yra 40 proc,)
3. Darosi netolygūs tarp,prek. Tempai
4. Eksportas ypač padidėjo centrinės ir rytų Europos šalyse
5. Tarp.prekyba auga greičiau nei gamyba
6. Plačiausiai tarpusavy prekiauja išsivysčiusios šalys
7. Prekiaujama tos pačios šakos produktais
8. Tarp.prekybą reguliuoja prekybos blokai: europos sąjunga, NAFTA, Š Amerikos laisvos rinkos asociacija, Pietryčių Azija
Užsienio prekybos skatinimas
1. naikinami vidaus rinkoje apribojimai
2. kuriami importo-eksporto lankai, kurie teikia paskolas užsienio pirkėjams
3. Nacionalinės valiutos vertės kitimas
4. Palūkanų normos kitimas
5. Mažinimas kultūrinių politinių skirtumas
Tarptautinės prekybos teeorijos
Tai teorijos nagrinėjančios tarp.prekybos priežastis ir tarp. Prekybos naudą. Skiriamos 2 tarptautinės prekybos teorijų rūšys: 1) skiriasi dėl gamybos sąlygų (ištekliai ir jų kainos, nevienodos technologijos, gyventojų skaičius, išsilavinimas. 2) paklausos sąlygų skirtumai.
1.TEORIJA – MARKENTILIZMAS jos esmė tame, kad užsienio prekyboje galima daryti viską, kad kuo daugiau pinigų būtų pritraukiama ir kuo mažiau išleidžiama. T.y. šalys turi daugiau eksportuoti. Iš tos teorijos pasisavinti terminai teigiamas prekybos balansas, kai eksportas viršija importą ir neigiamas prekybos balansas, kai importas viršija eksportą.
1. TEORIJA – 18 a. Adomas Smitas išvystė apsoliutaus pr
ranašumo teoriją, kuri teigia, kad vienos šalys tą patį produktą gali gaminti pigiau nei kitos. Jei prekyba neribojama, tai šalis specializuojasi. Specializacija sąlygoja natūralus ir įgytas pranašumas. Apsoliutus pranašumas tai šalies sugebėjimas iš to paties sąnaudų kiekio pagaminti daugiau pr. Nei kita šalis. Tuomet prekės vieneto kaštai yra mažiausi. Jei vienoje šalyje vieneto kaštai yra mažesni nei kitos šalies gamybos išlaidos, tai sakome, kad toji šalis turi apsoliutų pranašumą tos prekės gamyboje.Apsoliutinis pranašumas rodo specializaciją, rodo, kad reikialinga prekyba, paaiškina tarp.prekybos priežastis, kryptį ir ekonominę naudą. Tačiau ši teorija nepaaiškina iš kur atsiranda skirtumai specializacijoje.
2. TEORIJA – ŠALIES DYDŽIO TEORIJA teigia, kad didelės šalys turi daugiau galimybių gaminti efektyviau.
3. TEORIJA – SANTYKINIO PRANAŠUMA TEORIJA, kuri aiškina vieneto kaštus palyginus su kitoje šalyje pagaminto vieno vieneto kaštais pagal jų alternatyvią vertę. Alternatyvi vertė rodo kiek reikia paaukoti lėšų, norint pagaminti kiekvieną prekę. Lyginamoji pranašumo principas naudojamas ir tuomet ir kai lyginama daugiau nei 2 prekės. 1 atvejis – kai lyginant “vairių prekių darbo sąnaudas, išryškėja tendencija, kad absoliutus pranašumas vaidina netiesioginį vaidmenį. Palyginamasis pranašumas turi tendenciją didėti. 2 atvejis – kai gamyboje naudojami įvairūs skyrtingi gamybos veiksniai. Darbo imlios prekės yra santykinai brangesnės nei kapitalo imlios prekės. Pigesnės prekės kurios gaminant naudojama daugiau kapitalo veiksnio, reiškia šalyse, kur yr
ra daugiau kapitalo bus daugiau importuojama darbui imlių prekių
4. TEORIJA – HEKŠERIO IR OLINO MODELIS kuris teigia, kad eksportuojami produktai, kurių gamybai naudojami toje šalyje iš perteklių gamybos veiksnių. Kitos šios teorijos atmainos nagrinėja 1 Žemės ir darbo santykį 2 darbo ir kapitalo ryšys 3 skirtyngi gamybos metodai – darbo aprūpinimas kapitalu.
5. TEORIJA – šis modelis buvo modifikuotas JAV ekonomisto Leontjevo. Nagrinėdamas JAV ekonomiką jis padarė išvadą, kad ji turtinga kapitalu. Pagal Hekšerio modelį JAV turėtų eksportuoti kapitalo imlias prekes ir importuoti darbo imlias prekes. Priešinga situacija aiškinama tuo, kad darbas gali būti kvalifikuotas ir nekvalifikuotas
6. TEORIJA – PRODUKTO GYVAVIMO CIKLO TEORIJA, kuri teigia, kad produktas, atsiradęs kaip vienos šalies eksporto prekė galiausiai tampa tos šalies importo preke. Tai pastebėta 7 me dešimtmetyje JAV. Šią teoriją apibūdina etapai: 1 JAV atsiranda nauja prekė, jos gamybos kaštai yra nedideli. 7. Išvystytose šalyse kyla susidomėjimas ta preke. Ir tos šalys perka licencijas, kuriami JAV firmų filialai. 3 Prisotina savo rinkas ir ima eksportuoti į besivystančias šalis. 4. Buvę tos prekės importuotojai ima konkuruoti su JAV, o vėliau ir JAV vidaus rinkoje.
Tarkim A ir B šalys gamina 2 prekes, naudoja tą pačią valiutą ir darbo poreikius abiem prekėm kiekvienoje šalyje yra toks
Darbo sąnaudos/ 1 gaminiui
A B
Dviračiai 60 120
Batai 30 40
1. Nustatyti kuri šalis turi absoliutų pranašumą gaminant šias prekes
A turi pr
ranašumą gaminant ir dviračius ir batus nes dabartinės sąnaudos mažiausios
2. Apskaičiuoti alternatyviuosius kaštus vienos prekės kitos prekės atžvilgiu
Lentelės tęsinys:
A B
Dviračiai 60 120
Batai 30=2 40=3
Batai 3060=12 40120=12

A šalis turi lyginamąjį pranašumą dviračių gamyboje, B šalis – batų gamyboje, nes alternatyviausiai kaštai – mažiausiai.
Tarkim A ir B nėra tarp. Prekybos,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,po 300,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,ir,,,,,,,,,,,,,,iš jų po 40 hsavaitėje. Pradžioje jos naudoja tik 12 savo išteklių. Kiek bus pagaminta dviračių ir batų Kokia bus pasaulio gamybos apimtis
Tarkim atsirado prekyba. Šalis turinti lyg pran batų gamyboje gamins tik batus, kita gamins dviračius. Kad išlaikytų pasaulinę gam. Apimtį, likusius išteklius naud batų gamyboje. Apskaičiuokite kiek batų ir dviračių bus pagaminta ir kokia bus pag. Gamyb apimtis
Lentelės tęsinys
A B Pasaulinės gamybos apimtys
150 – 150
100 300 40
B turi pranašumą batų gamyboje. Ji negamina dvir. Dvir=0 ir visi ištekliai bus skirstomi batams 1200040=300 vnt.
A šalis gamina dviračius ir gamins visą pasaulinę gamybos apimtį. 150 vnt.kart 60=9000 likusieji 3000 skiriami batams t.y. 3000/30=100 batų porų.
Nubrėžkime kiekvienos šalies gamybos galimybių ribas, jas rodo tiesė, rodanti abiejų prekių apimtis, kurios gali būti pagamintos kai kaštai yra apstovūs
B šalis
Q=0
Qd=0
Qd=12000/120=100
Qb=12000/40=300
A šalis
Q batai=0
Qdvir=0
Q dvir=12000/60=200
Qbatai=12000/30=400
A šalis
Tarptautinės prekybos priežastis – įvairių šalių nevienodi vartotojų poreikiai. Paklausos reagavimą į pajamų kitimą matas – paklausos elastingumas pajamoms. Jei šis koeficientas > 0, tai didėjant pajamoms didėja tų prekių paklausa. Jei >1 tai prabangos prekes, ir jei k<1, bet teigiamas, tai pirmo būtinumo prekė
Elastingumas parodo pajamų poreikį perkamumui, kai pajamos įvairiose šalyse nevienodos. Mokslo imlios prekės skiriamos prie prabangos prekių. Žemės ūkio produktai prie nedidelį E turinčių prekių. Prie 1 būtinumo prekių. Dideles pajamas gaunančiose šalyse mokslui imlių prekių paklausa didėja greičiau nei žemės ūkio produkcija. Mokslo imlių prekių paklausa didėja didelių pajamų šalyse nes ten daugiau išsimokslinusių žmonių, be to jos tas prekes ir gamina. Prekių įvairovė traktuojama kaip prabanga. Todėl didelės pajamos g. šalyse skatina šakos vidaus prekybą. Skiriammos 2 tarp prekybos formos 1. Tarpšakinė 2. Šakos viduje

Leave a Comment