FInansinis perdraudimas

TURINYS

TURINYS 2
Finansinis perdraudimas 3
Loss Portfolio Transfer 4
Surplus Relief Treaty 4
Spread Loss Treaty 5
Vietoj pabaigos 6
LITERATŪRA 7Finansinis perdraudimas
Naujos perdraudimo rūšys dažniausiai atsiranda taip: iš pradžių atsiranda poreikis, rinkos lyderiai pateikia naują produktą ar paslaugą, taip nugriebia „grietinėlę“ ir tik po to pradeda įsitraukti į žaidimą kiti dalyviai, sudarant galimybes pilnaverčiai konkurencijai. Bet toks mechanizmas neveikia , kai kalbame apie aukštos technologijos draudimo paslaugas. Čia pagrindinis dalykas yra ne poreikis, o pasiūlymas, kadangi sukurti tokias paslaugas yra nelengva. Poreikis gal ir yra, bet mažai kas gali pasakyti kaip jį patenkinti, kaip suukurti paslaugą ir kaip ją parduoti. Šiandien būtent tokia situacija yra draudimo ir perdraudimo rinkose: prielaidos finansiniam draudimui susiklostė, bet mechanizmai dar neveikia – labai sudėtingas produktas.
Finansinis perdraudimas reikalingas tam, kad manevruoti reikšmingose finansinėse tėkmėse bei stambiomis lėšomis, sukauptomis draudimo kompanijų. Pirmieji atvejai finansinio perdraudimo pažymėti maždaug prieš 50 metų, o pavyzdžiui Rusijoje tik prieš keletą, kai rinka pasitaisė po krizės ir susikaupė rezervų. Iki šiol finansinis perdraudimas laikomas nauja perdraudimo rūšimi, kurioje susiderino draudimo, kreditavimo ir aktyvų valdymo elementai.
Beveik visos sttambios vakarų draudimo kompanijos siūlo finansinio perdraudimo paslaugas. Tarp lyderių – Švedijos perdraudimo bendrovė „SwissRe“ ir Kelnų perdraudimo bendrovė „Cologen Re“. Kai kurios bendrovės sukūrė net specialius padalinius šiai perdraudimo rūšiai.
Finansinio perdraudimo sutartis beveik niekuo nesiskiria nuo paprastos perdraudimo sutarties. Beveik vi

isos tokio pat sąlygos, kaip ir paprastame sandoryje. Tik finansinis perdraudimas – tai santykiai tarp draudiko ir perdraudiko, susiję perskirstymu kaip draudiminės taip ir finansinės rizikos draudimo veikloje ilgalaikiu pagrindu (daugiau 1 metų).
Finansinį perdraudimą privaloma tvarka sudaro paprastos perdraudimo apsaugos elementai, bet pats jai naudojamas kreditavimui arba investicinei paramai, kuria suteikia perdraudikas draudikui, siekiant padidinti draudiko finansinį stabilumą ir mokumą. Finansiniam perdraudimui būdingas rizikos apribojimas, didelę reikšmę turi investicinės pajamos ir ilgalaikiškumas.
Šiame perdraudime taikomas specialus sutarčių mechanizmas, leidžiantis draudikui atgauti sumokėtą perdraudikui premiją, aišku atėmus komisinius, o perdraudikui atvirkščiai, gauti iš draudiko jo faktinio finansavimo kompensaciją virš premijos sumos. Tokiu būdu finansinį perdraudimą galima apibūdinti kaip priemonę greitai gauti iš perdraudiko išmokėjimą nuostoliams padengti, stabilizuoti rezervų struktūrą ir pan., tai tarsi finansinis įddėjimas, kuris bus po kurio laiko grąžintas.
Ribos tarp tradicinio perdraudimo ir finansinio perdraudimo sutarčių gana nepastebimos. Kai kurios finansinio pardraudimo sutartys tai tarsi modernizuotos paprastos sutartys, tik jose įvestas rizikos apribojimas per dalyvavimą nuostolyje ir investicinės pajamos. Kitos gi sutartys, kurios jau išdirbtos praktikos jau pakankamai turi skirtumų nuo tradicinių perdraudimo sutarčių.
Pagrindinis ypatumas finansinio perdraudimo yra tas, kad piniginiai srautai ne ekvivalentiški perduotai perdraudimui rizikai, o dažniausias net pranašauja tie įsipareigojimai, kuriuos šalys turėtų sudarius tradicinio perdraudimo sandorį.Loss Portfolio Transfer
Dabar no
orėčiau pateikti pavyzdį, kada gi naudojamas finansinis perdraudimas. Tipinė draudimo įmonių problema – veiklos siaurinimas kuria nors rūšimi. Jeigu tiesiog nustoti rinkti premijas iš šios rūšies, tai draudikas labai greitai susidurs su nemaloniomis pasekmėmis. Staigiai išaugs santykinis nuostolingumas likusių šios draudimo rūšies sandorių. Išaugs bylų tvarkymo išlaidos. Ir pagaliau, įvyks ataskaitos iškraipymas dėl anksčiau suformuotų šios rūšies rezervų.
Problema gali būti išspręsta finansinio perdraudimo sutartimi – tai yra per restruktūrizaciją draudiko portfelio. Kad jis galėtų atsikratyti nuo senų sutarčių, kompanija sudaro su perdraudiku sutartį dėl nuostolių portfelio perdavimo – Loss Portfolio Transfer. Perdraudikas gauna visus rezervus pagal šį sandorį ir premiją už portfelio aptarnavimą. Dažnai yra aptariama aplinkybė: perdraudikas pats mokės išmokas klientams.
Skaičiuojant premijas galimi keli variantai. Perdraudikas, turintis išsivysčiusį filialų tinklą ir plačią klientų bazę, laukia, kad šis portfelis jam ne bus nuostolingas, o klientai, sutarčiai pasibaigus, irgi liks pas jį bei krūvio dydis bus nežymus. Tai ir bus komisiniai perdraudikui už portfelio aptarnavimą. Perdraudikas net gali padaryti nuolaidą už padidinimą jo klientų rato.
Jeigu perdraudikas nieko negauna už portfelio aptarnavimą, tai draudikas sumokės jam premija, kuri pilnai padengs jo galimus nuostolius. Tokiu būdu, perdraudikas nieko nepraranda, o draudimo bendrovė pabėgs nuo papildomo kapitalo rezervavimui ieškojimo problemos. Draudikas analogiška sandorį gali taikyti ir kitokiu atveju –
jeigu jis nenori prarasti klientus, bet dabartiniu momentu jam neužtenka kapitalo rezervų padengti nuostolius.Surplus Relief Treaty
Dar viena tipinė situacija. Draudikas surinko kokios nors rūšies premijų sumą, kuri yra matomai didesnė už tą, kurią formaliai leidžia jo nuosavybė pagal normatyvus, kurie yra nustatyti kiekvienoje šalyje. Bet jis nelaukia rimtu nuostolių, tai reškia, kad visa rizikos suma tokia aukšta, kad jis pagal normatyvus negali užkrauti visą draudimą ant savo pečių. Tada draudikas pagal aktuarijas įkainoja realių draudiminių įvykių tikimybę labai žemai, kad būtų įsitikinęs savo lėšų pakankamumu išmokėjimams. Ką daryti? Veiksmai tokie: atliekamą rizikos dalį atiduoti perdraudikams. Kitu atveju jis bus pripažintas nemokiu. Kitais žodžiais, draudikas turi prarasti dalį pelno dėl perdraudimo, kad liktų įstatymu rėmuose. Klasikiniu atveju pajamas gautų perdraudikas.
Finansinio perdraudimo instrumentas leidžia iš vienos pusės pabėgti nuo problemų, ir kitos – maksimizuoti pajamas. Tai yra sudaryti tokį sandorį, kad po jo termino pasibaigimo dalis premijų grįžtų atgal.
Ši sutartis vadinama – Surplus Relief Treaty – tarsi perviršio atidavimas. Jeigu išmokos pagal šiuos viršijimus iš tikrųjų bus mažesnės negu perduotos premijos, tai perdraudikas gaus nuo jų pelną, bet šį pelną jis turės grąžinti klientui (draudimo kompanijai) atskaičius sau komisinius, jeigu ši operacija patirs nuostolį, tai klientas pats turi nešti atsakomybę už nenumatytas rizikas.Spread Loss Treaty
Dar vienas at
tvejis, kai yra naudojamas finansinis perdraudimas – finansinio rezultato išlyginimas.
Finansinis perdraudimas gelbsti kompanijai užtikrinti stabilų ir prognozuojamą finansinį rezultatą. Akcininkai labai nemėgsta sužinoti apie nuostolingą veiklą savo kompanijos, todėl tokia informacija gali atsiliepti akcijų kurso kritimu. Tokio kritimo pavyzdį mes visi stebėjome po įvykio rugsėjo 11 dienos 2001m. Tuo metu tiesioginiai nuostoliai draudimo kompanijų apie 40 milijardų dolerių sukėlė papildomus netiesioginius 100 milijardų doleriu nuostolius draudimo bendrovių akcijų kurso kritimo pavidalu.
Finansinio rezultato išlyginimas gali būti pasiekiamas sudarant taip vadinamą nuostolių paskirstymo sandorį – Spread Loss Treaty. Jis turi reikšme tik tuo atveju, kai kompanijos portfelyje yra stambūs nuostoliai, kurie atsiranda labai retai, ir reiškia perdrausti juos bendromis sąlygomis labai neapsimoka. Ši finansinio perdraudimo sutartis iki nuostolių atsiradimo veikia kaip paprasta perdraudimo sutartis, tačiau ir perdraudiko premija, ir jo atsakomybė pagal jį bus minimalios. Kitais žodžiais. Rizikos perdraudimas draudimo kompanijai bus pigesnis, nei pagal bendrąjį perdraudimą.
Ir tik po draudiminio įvykio atsiradimo ir perdraudiko padengimo savo dalies nuostolio įvyksta premijos vertės perdraudikui padidėjimas. Tai perdraudiko išmokėjimų pagal draudiminį įvykį sumos dalies faktiškai grąžinimas jam atgal. Kitais žodžiais, perdraudikas kredituoja savo klientą-draudiką, kad tas galėtų išmokėti stambią išmoką, o draudikas tokiu būdu pabėga nuo problemų su akcininkais, pinigų trūkumu ir priežiūros tarnybomis, o po kurio laiko atiduoda perdraudikui skolą.
Analogiška laikoma ir vadovaujamo fondo sutartis. Pagal ją, kai nėra nuostolių dalis atsirandančių draudiko pajamų keliauja į perdraudiko fondą, kuris skirtas padengimui nuo galimų katastrofinių nuostolių. Reikalas tame, kad pats perdraudikas ne visada gali pats sudaryti rezervą, kuris būtų naudojamas katastrofų nuostolių padengimui. Sudarant ilgalaikę perdraudimo sutartį ir perduodant lėšas perdraudikui, draudimo kompanija šauna į du zuikius: ir piniginį fondą formuoja ir perskirsto ateinančių laikotarpių pajamas. Ši sutartis skiriasi nuo paprasto perdraudimo tuo, kad paprastam perdraudime draudikas gauna pinigus tik atsitikus draudiminiam įvykiui, o vadovaujamo fondo sutartis garantuoja dalinę lėšų grąžą bet kurio atveju.
Analogiškus fondus galima formuoti siekiant nuostolių išlyginimo ne tik draudimo kompanijų, et ir jų klientų. Sudarant perdraudimo brokerių pagalba grandį „draudikas-perdraudikas“, kompanija galės suformuoti ilgalaikį savidraudos fondą ne iš pelno, o draudimo mechanizmo sąskaita, kas yra logiška, kadangi sukaupiamos lėšos ir turi būti laikomos ne kaip pajamos, o kaip atidėjimai katastrofiniams nuostoliams dengti. Tai leidžia bendrovei būti tikrai, kad be išmokų jos lėšos eina ne į pelną konkrečiai draudimo bendrovei,o praktiškai garantuotai kaupiasi patikimose perdraudimo kompanijose.Vietoj pabaigos
Ypatingas perdraudimo kompanijų dėmesys finansiniam perdraudimui susidarė dėl dviejų priežasčių.
Pirma, klientai čia stambiausios draudimo kompanijos, įskaitant ir tai, kad minimalus finansinio perdraudimo sutarties dydis svyruoja diapazone nuo vieno iki penkių milijonų dolerių.
Antra, finansinio perdraudimo produktai tik sąlyginai gali būti priskirti kažkuriai klasifikacijai, o praktikoje jie reikalauja atskiro prisitaikymo prie kiekvieno kliento, kuriais gali būti ir draudimo įmonės, ir pirminiai draudėjai – stambūs koncernai.
Paruošti finansinio perdraudimo produktą ir pasiūlyti jį klientui gali tik pačios aukščiausios kvalifikacijos vadybininkai. Ir būtent finansinis perdraudimas tvirtina tą faktą, kad realios perdraudimo naudojimo galimybės apriboti tik dėl vadybininkų techninio raštingumo ir vaizduotės.LITERATŪRA
http://www.expert.ru/expert/ratings/insurans/04-09-12/text-2.htm
http://business.rin.ru/cgi-bin/search.pl?action=view&num=342256&razdel=15&w=0

Leave a Comment