KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS PANEVĖŽIO INSTITUTAS VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS
Finansiniai koeficientai ir jų analizė
Kursinis darbas
Atliko: PA-0/4 gr. stud. Ž. Ratkus Tikrino: vyr. asist. Gaidžiūnaitė
Panevėžys, 2002
TURINYS
ĮVADAS 31. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas 4 1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai 4 1.2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius? 4 1.3. Koeficientų trūkumai 62. Finansiniai koeficientai ir jų grupės 7 2.1. Finansinių koeficientų grupavimas 7 2.2. Pelningumo koeficientai 7 2.3. Likvidumo rodikliai 8 2.4. Finansų struktūros rodikliai 9 2.5. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) koeficientai 10 2.6. Rinkos vertės koeficientai 103. Du Pont’o analizė 12IŠVADOS 13LITERATŪRA 14
ĮVADAS
Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs irsantykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonėspelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan. Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arbasantykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientaiparodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūsrodikliai. Šiame kursiniame projekte ir siekiama detaliai išnagrinėti finansiniuskoeficientus: jų reikšmingumą, privalumus bei trūkumus, pasirinkimo beigrupavimo problematiką bei apibūdinti pagrindinius praktikoje akciniųbendrovių analizei naudojamus finansinius koeficientus. Darbo pabaigoje taip pat pateikiama speciali Du Pont’o analizėsmetodologija, kuri remiasi santykinių rodiklių panaudojimu akcinio kapitalorentabilumo nustatymui.
1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas
1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai
Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiaipaplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę.Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingųįmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiaispožiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansiniusrodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas. Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitosyra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodikliustikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniairodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir
vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansiniųataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindifinansinėse ataskaitose. Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiaisdydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais irt.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėlreikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negalibūti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kadsuteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norimeįvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimosituaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daugakivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint įišlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jassu rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jaugalima. Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeistivieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį,vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinantpardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas,tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiekskaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodikliųprivalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutiniųrodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kadjas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinįrodiklį. Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti suabsoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius. Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kadautomobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes galimeapibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį,t.y. km per valandą. Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirboefektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju,o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirboefektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui,o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet taijau kitas klausimas. Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė?Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone buspelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o Bįmones -1%.1.2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius?
Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingųfinansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmoniųrūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimobendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigiiškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą. Žemiau aptarsimepagrindinius momentus, į kuriuos būtina atsižvelgti, konkrečiai įmoneirenkanti tam tikrą finansinių rodiklių grupę arba sąranką. Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikianustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokiosveiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslųnustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonėsveiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengtisavo finansinius įsipareigojimus ir pan. Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykiniusrodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui,žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iškiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realiąsituaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą(rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau
prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkantsantykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniaiprisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintassu bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius,reikia vadovautis tokiais principais:1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti. 2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti. 3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas. 4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio. 5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų. 6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų mintyje. 7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms ūkio šakoms ir visiems laikams.
Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai:
✓ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai. ✓ Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi
skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda ✓ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo problemos.Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus)kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų,kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams priimti.Gyvenime yra tendencija, kad informacija, kurią vadovas gauna, nuolatdidėja. Tai susiję su informacinės arba žinių eros įsigalėjimų, kuriosesminis bruožas yra tai, kad pagrindiniu gamybos veiksniu tampaspecializuota informacija arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas jąkryptingai bei efektyviai panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė galigerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas. Todėl labai svarbu, jog pagrindinis santykinis rodiklis, jo naudojimasarba jo interpretavimas būtų toks, kad net:
1) norint pasiekti “gerą” rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuri duotų naudos, 2) geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kuris neduoda įmonei naudos.
Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai, pavyzdžiui, sąnaudosatsiranda ir yra pripažįstamos viename laikotarpyje, o nauda neparodoma ikikito laikotarpio pradžios. Antros situacijos rizika atsiranda dažniausiaitada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygį atspindi veiksmas, darantisteigiamą įtaką tik daliai įmonės veiklos, bet galintis sukelti visos įmonėsnuosmukį.
1.3. Koeficientų trūkumai
Analizuojant finansinius santykinius rodiklius, svarbu suprasti ne tikjų privalumus, bet ir trūkumus. Finansinių ataskaitų vartotojai skirstomi į3 pagrindines grupes:
1) Vadovai santykinius rodiklius naudoja firmos ūkinės veiklos analizei, kontrolei ir tobulinimui. 2) Tie, kurie analizuoja kreditus (teikiant banko paskolas, skiriant reitingus obligacijoms), santykinius rodiklius nagrinėja norėdami įvertinti firmos skolų apmokėjimo galimybes. 3) Tie, kurie analizuoja vertybinius popierius, domisi bendrovės veiklos efektyvumu, augimo perspektyvomis, firmos sugebėjimu mokėti savo obligacijų palūkanas.
Naudojantis santykinių rodiklių analize, jai būdingi trūkumaireikalauja apdairumo. Norint atlikti palyginamąją analizę firmose su
dideliu padalinių skaičiumi skirtingose šakose, sunku parinkti šakųvidurkius sugretinimui. Pačios firmos rodiklių palyginimas su šakosvidutiniais santykiniais rodikliais – tai nebūtinai optimalus tikslas.Žymiai svarbesni gali būti šakos lyderių santykiniai rodikliai. Dažnai infliacijos ir sezoniškumo pokyčių įtakoje iškreipiami metiniaišakų santykiniai rodikliai. Jų apskaičiavimą gali paveikti iškraipymai,kuriuos sąlygoja skirtinga, tačiau visuotinai pripažinta įmonės veiklosapskaitos praktika. Jei firma apskaitoje dirbtinai pagerina finansines ataskaitas,santykiniai rodikliai bus klaidinantys. Sunku pasakyti, kuris rodiklis yra“geras”, o kuris “blogas”. Viską lemia firmos finansiniai reikalai.Pagaliau, yra daug firmų, turinčių ir stiprius, ir silpnus santykiniusrodiklius, ir jų visuma išreiškia tikrąją firmos finansinę būklę.2. Finansiniai koeficientai ir jų grupės
2.1. Finansinių koeficientų grupavimas
Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labaidaug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonėsfinansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui,vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientaiskiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniaikoeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję. Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizėsteorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvinajų nagrinėjimą. Pažymėtina, kad įvairūs finansinės analizės praktikai bei teoretikailaikosi skirtingų grupavimų principų, tačiau galima rasti nemažai irbendrumų. Knygoje “Finansinė analizė” išskiriamos tokios santykiniųkoeficientų grupės:
1. Pelningumo.2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.3. Veiklos efektyvumo. 4. Kapitalo rinkos.
Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodikliųskaičiavimo metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūlomataikyti šių penkių grupių finansinius koeficientus:
1. Likvidumo.2. Pelningumo.3. Finansų struktūros.4. Turto panaudojimo efektyvumo. 5. Rinkos vertės.
Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientųgrupavimą teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę,
apskaičiavimo metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami įgrupavimo subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansiniuskoeficientus, suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansųstruktūros, turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertėsgrupes.2.2. Pelningumo koeficientai
Pelningumas – pelnas, kurį gauna firma. Jis matuojamas atsižvelgiant įvisus panaudotus aktyvus, ilgalaikio kapitalo ir tarnautojų skaičių. Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasiatliekant finansinę analizę, nes:
✓ jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus, ir ✓ pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.
Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek pelno gaunamakiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip:
[pic]
Šiuo rodikliu matuojama paprastųjų akcijų savininkų investicijųpelningumas. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Aukštas lygis užtikrinadidelius dividendus.
Turto pelningumo rodiklis (turto grąža) rodo, ar įmonė efektyviaivartoja savo turtą, parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelnopavidalu. Nustato, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam viso turtopiniginiam vienetui. Jis yra taip apskaičiuojamas:
[pic]
Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jisdidesnis, tuo geresnis.
Grynasis pelningumas (neto pelno marža) parodo, kiek grynojo pelnotenka vienam pardavimų litui. Jis apskaičiuojamas taip:
[pic]
Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis. Jis parodo visos įmonėsveiklos galutinį pelningumą. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Rodikliomažėjimas reikalauja naujovių, įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka.
Bendrasis pelningumas (bruto pelno marža) parodo, kiek grynojo pelnotenka vienam pardavimų litui. Jis taip apskaičiuojamas taip:
[pic]
Šis rodiklis apibūdina įmonės pagrindinės veiklos palningumą, parodo, arpelninga parduoti prekes. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Verčiamt iš anglų kalbos, pelningumas dažnai vadinamas rentabilumu.Nors vertinimo požiūriu tai yra teisinga, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį įšių sąvokų ekonominės prasmės skirtumus. Rentabilumo rodikliai dažniausiai
naudojami, kai nagrinėjamas veiklos efektyvumas, kitaip sakant, kai norimanustatyti, kiek naudos gavo įmonė, patirdama vienokias ar kitokiasišlaidas. Todėl siūloma rentabilumo rodiklius atskirti nuo pelningumorodiklių, nors juos skaičiuojant taip pat remiamasi pelnu.2.3. Likvidumo rodikliai
Likvidumas – tai vertybinių popierių arba materialinių vertybiųpavertimo grynaisiais pinigais galimybė. Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinįpatikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savoįsipareigojimus, pasibaigus terminui.
Bendrasis padengimo koeficientas (bendrasis likvidumas) padedanustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus.Jis taip apskaičiuojamas taip:
[pic]
Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikiųkreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuojis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europosšalyse manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2iki 2,0.
Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas (einamasis arba greitaslikvidumas) yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų irtrumpalaikių įsipareigojimų.
[pic]
Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygusmaždaug 1 ar net dar mažesnis.
2.4. Finansų struktūros rodikliai
Mokumas – firmos gebįjimas laiku įvykdyti savo įsipareigojimus.Reikėtų nepainioti mokumo su pasyvo rodikliais, kuriuos dažnai taikokredito institucijos analizuodamos įmonės kreditinį pajėgumą. Įsipareigojimų arba mokumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdytisavo ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus verslopartneriams, bankams, mokesčių institucijoms.
Svarbiausias įsipareigojimų grupės rodiklis yra skolos – nuosavybėssantykis. Manoma, kad santykis 1:2 yra normalus, t.y. maždaug pusėfinansavimo šaltinių turėtų būti skolinami. Jis apskaičiuojamas taip: [pic]
Taip pat apskaičiuojamas skolos koeficientas, – tai santykis tarpįmonės skolų ir viso turto. Jis nustato, kiek įsiskolinimų tenka kiekvienamviso turto piniginiam vienetui.
[pic]
Skolos čia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius įsipareigojimus.Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nesbankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, o savininkai pirmenybę
teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelnąbei išlaikyti firmos kontrolę. Optimalus skolos lygis yra daugumosakademinių ir praktinių diskusijų objektas.Kitas svarbus finansų struktūros santykinis rodiklis – palūkanųpadengimo koeficientas. Jis apskaičiuojamas dalijant pelną iki palūkanų irmokesčių išskaitymo (earnings before interest and taxes – EBIT) išpalūkanų: Šis koeficientas parodo, koks gali būti minimalus veiklos pelnas,kad įmonė dar pajėgtų mokėti metines palūkanas.
[pic][pic]
Šis rodiklis apibūdina sugebėjimą laiku mokėti palūkanas, t.y., kiekkartų daugiau firma užsidirba pelno, negu jo reikia įsiskolinimo išlaidoms– palūkanoms padengti.
2.5. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) koeficientai
Apyvartumas – tai įmonės pajamų ir atitinkamos turto dalies santykis.Šis rodiklis parodo kiek litų uždirba vienas į turtą įdėtas litas.Apyvartumo rodikliai dar vadinami aktyvumo rodikliais, nes jie parodo, kaipaktyviai įmonė naudoja savo turtą. Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaipyra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Yra daug apyvartumorodiklių, tačiau mes apsiribosime tiktai keliais.
Ilgalaikio turto apyvartumas nustato, kokia pardavimų apimtis tenkakiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Šis rodiklis taip apskaičiuojamas:
[pic]
Šis rodiklis apibūdina sugebėjimą panaudoti ilgalaikį turtą. Kuo jisdidesnis, tuo geriau. Jeigu jis per mažas, tai reikia arba didintipardavimus, arba parduoti dalį ilgalaikio turto.
Viso turto apyvartumas parodo, kokia pardavimų apimtis tenkakiekvienam turto litui. Jis randamas pagal formulę: [pic]
Šis rodiklis parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą, t.y. kaipįmonė sugeba panaudotivisą turtą pardavimų pajamoms uždirbti. Kuo jisdidesnis, tuo geriau.
Atsargų apyvartumas nustato, kiek kartų per metus pasikartojamaterialinių atsargų payvarta, t.y. kiek kartų atsargos buvo išparduotos irvėl sukauptos. Jis apskaičiuojamas:
[pic]
Šis rodiklis rodo sugebėjimąvaldyti ir kontroliuoti lėšų, ivestuotų į
atsargas, apsisukimą. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau turimosatsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau didelis santykis gali rodytimažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų skaičių.Kai įmonės parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarppardavimo laiko ir apmokėjimo momento. Tokiu būdu apskaičiuojamas pirkėjųskolų apmokėjimo laikas. Jis randamas pirkėjų įsiskolinimą dalijant išvienos dienos vidutinių pardavimų (dažniausiai dalinama iš 360 dienų): [pic]
Šis rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kada produkcija yraapskaitoma kaip pirkėjų įsiskolinimas.
2.6. Rinkos vertės koeficientai
Rinkos vertės finansiniai rodikliai skaičiuojami įmonių, kuriųakcijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržose, analitikų. Įmonės kapitalizacija arba rinkos vertė – tai suma, kuriąinvestuotojas turėtų sumokėti, norėdamas rinkoje įsigyti įmonę konkrečiulaiko momentu. Ji apskaičiuojama:
[pic]
Skaičiuojant šį rodiklį, atsižvelgiama tik į faktinį išleistųpaprastųjų akcijų skaičių sandorio (pardavimo) momentu. Jei per metus įmonėišleido vieną ar kelias papildomas emisijas, tai kapitalizacijaperskaičiuojama nuo padidinto įstatinio kapitalo įregistravimo dienos.
Pelnas akcijai. Yra keli šio rodiklio skaičiavimo variantai.Pateiksime pagrindinio pelno vienai akcijai skaičiavimo formulę:
[pic]
Šis santykis nurodo grynojo pelno dalį, kuri yra akcijos savininkonuosavybė.
Kainos ir pelno santykis (P/E) atspindi, kiek investuotojas moka užvieną įmonės pelno litą. Jo pagalba galima palyginti dvi ar daugiau įmonių,nes jis nustato akcijos rinkos kainos ir jai tenkančio pelno dalies ryšį. [pic]
Dividendai akcijai rodo paskirstytino pelno dalį, tenkančią vienaipaprastajai akcijai:
[pic]
3. Du Pont’o analizė
Du Pont’o sistema – tai dažnai naudojamas metodas įvertinti firmosrentabilumui akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą (ROE). 1.paveiksle matyti Du Pont’o metodo grafinis vaizdas.
Metodas buvo sukurtas JAV E. I. Du Pont’o bendrovės užsakymu. DuPont’o lygtis pradedama tokiu originaliu savininkų nuosavybės pelningumo
(ROE) apibrėžimu:[pic]
Toliau šis santykis apibūdinamas trijų svarbiausių veiklosveiksmingumo rodikliu – rentabilumo, vertybinių popierių su nustatytu irnenustatytu pelningumu santykio ir kapitalo panaudojimo – funkcija. Šiemsryšiams parodyti reikia perrašyti savininkų nuosavybės pelningumo (ROE)lygtį. ROE yra lygus bendrojo kapitalo pelningumo (ROA) ir nuosavybeskoeficiento / daugiklio (EM) sandaugai. ROE yra ROA produktas ir kartubendro pelningumo matas. EM yra vertybinių popierių su nustatytu irnenustatytu pelningumu santykio matas. Taigi:
[pic]
Suskaldžius ROA dalimis, matoma, kad kapitalo pelningumas yra ribiniogrynojo pelno (angl. net profit margin, NPM) – rentabilumo mato ir bendrojokapitalo apyvartumo (angl. total asset turnover, TAT) – bendrojo turtopanaudojimo mato – rezultatas.
IŠVADOS
Finansiniai koeficientai yra plačiai naudojami atliekant tarp įmoninębei tam tikro laikotarpio finansinę analizę. Tai grindžiama tuo, kadsantykinis rodiklis parodo dviejų skaičių santykį. Pasirenkant finansinius koeficientus, visų pirma, reikia nusistatytiįmonės bei analizės tikslus. Taip pat darbe pasiūlyta eilė principų,kuriais reikia vadovautis, renkantis finansinius koeficientus. Finansiniams koeficientams yra būdingi tam tikri trūkumai, kuriereikalauja apdairumo. Įvairūs autoriai skirtingai grupuoja finansinius koeficientus. Galimaišskirti šias grupes: pelningumo, mokumo (likvidumo), finansų struktūros,turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės. Remiantis finansiniais koeficientais buvo sukurtas Du Pont’o metodas,kuris naudojamas įmonių rentabilumo įvertinimui.
LITERATŪRA
1. Gaidienė Z. Finanasų valdymas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo leidykla, 1998. 126 p. ISBN 9986 – 418 –10 – 0.2. Buškevičiūtė E. Finansų analizė: vadovėlis / Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Kaunas, 1999. 380 p. ISBN 9986 – 13 – 710 – 1.3. Kvėdaraitė V. Firmos finansinė analizė. Vilnius, 1996. 64 p. ISBN 9986 – 12 – 107 – 8.4. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius, 1997. 66 p. ISBN 9986 – 13 – 205 – 4.5. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius, 1995. 36 p. ISBN – 15 – 214 – 5.6. Darškuvienė V. Įmonės finansų valdymas. Kaunas, 1997. 56 p. ISBN 9986 – 415 – 51 – 5.7. Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika. Vilnius, 1999. 46 p. ISBN 9986 – 12 – 101 – 6.8. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. Vilnius, 1997. 256 p. ISBN 9986 –
12 – 405 – 6.9. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. Vilnius, 1998. 634 p. ISBN 9986 – 405 – 12 – 310. Obi Cyril Pat. Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1998. 406p. ISBN 9986– 19 – 102 – 2.