[pic]
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ EKONOMIKOS REFERATAS
FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI
VERSLO PROGRAMOJE
Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. Lina Domarkaitė Darbą priėmė: prof. A.Žvirblis
VILNIUS, 2004
TURINYS:
1. Įvadas……………………………………………………………………… 2. Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė……………………………. 3. Pajamų bei išlaidų įvertinimas……………………………………………. 4. Pelno (nuostolių) ataskaita………………………………………………… 5. Suminis balansas………………………………………………………….. 6. Grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė…………………………………… 7. Išvados……………………………………………………………………. 8. Naudota literatūra…………………………………………………………
1. ĮVADAS
Finansų paskirtis – padėti įsigyti piniginių lėšų ir jas panaudotisiekiant kuo labiausiai padidinti firmos akcininkų turtą . Finansųplanavimo ir valdymo esmę sudaro trys pagrindiniai strateginiai sprendimai:kapitalo struktūra – firmos naudojamų paskolų ir nuosavo kapitalovertybinių popierių derinys; dividendų politika – firmos pasirinkimasmokėti dividendus, ar jų nemokėti, o nusprendus mokėti,- numatyti, kokiąpelno dalį išmokėti; investicijų politika – pasirinkimas tokio investicijųprojekto, kuris labiausiai padidintų dabartinę firmos vertę. Finansavimo programoje galima išskirti tris poskyrius orientuotus pg.šias temas: 1. Finansai. Išlaidų kontrolė bei valdymas. 2. Finansavimo ciklas. Atsipirkimo taškas. 3. Kreditų naudojimo strategija.
Finansinės ataskaitos gali būti pateikiamos: ➢ pagal kalendorinį planą (kalendoriniai metai); ➢ pagal finansinį laikotarpį (finansiniai metai); ➢ pagal tarpinį laikotarpį (ketvirtis, pusmetis); ➢ pagal reguliuojamąjį fiskalinį laikotarpį (nustato valstybinės institucijos).
Verslo plane pateikiamos šios suvestinės : ➢ rinkos dalies ir pardavimo apimčių prognozė; ➢ piniginių įplaukų bei išlaidų įvertinimas; ➢ pelno ir nuostolių ataskaita; ➢ suminis aktyvų ir pasyvų balansas; ➢ grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė.
Visais atvejais finansinės ataskaitos rodo ūkinio darinio finansinessąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padedapriimti reikiamus finansinius sprendimus.
2. RINKOS DALIES IR PARDAVIMŲ APIMČIŲ PROGNOZĖ
Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozėje pateikiami duomenysapie: ➢ firmai tenkančią rinkos dalį; ➢ prognozuojamą pardavimų apimtį. Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė turi būti grindžiama visosrinkos apimčių tyrimais ir rezultatų analize. Rinkos dalis nustatoma
taikant specialius prognozavimo metodus ir panaudojant personaliniuskompiuterius.. Šių duomenų pagrindu nustatomos prognozuojamos pardavimųapimtys. Jos gaunamos visą rinkos apimtį padauginus iš atitinkamos rinkosdalies (procentais), tenkančios firmai šioje rinkoje. Jeigu bus parduodamakeliose rinkose (rinkos segmentuose), tuomet bendra pardavimų apimtisnustatoma sumuojant aukščiau išdėstytu būdu gautus rezultatus. Pradiniu laikotarpiu turėtu būti žinomi konkretūs pirkėjai(vartotojai). Pageidautini netgi susitarimai, numatantys ir tų pardavimųapimtis.3.PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ĮVERTINIMAS
Pajamų ir išlaidų įvertinimas būtinas tam, kad būtų galima pagrįstiinvestuojamų į projektą lėšų apimtis.Tai atliekama išdėstant gaunamaspajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu (2-3metamsį priekį), o pradžia (atskaitos tašku) imamas startas (pirmoji prekėsgyvavimo ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kasketvirtį, o vėliau – matiniai duomenys. Pagrindinis uždavinys – įsitikinti pajamų ir išlaidų sinchroniškumu,nes nuo to priklauso įmonės likvidumas (jį dažniausiai lemia apyvartiniųlėšų stygius). Ši analizė įgalina priimti pagrįstą sprendimą tiek starto laikotarpiu,tiek ir vėliau–plėtojant gamybą, kas atitinka prekės gyvavimo ciklo augimoir brandos stadijas, tai pat ir sprendimus dėl papildomų investicijų. kaipgalimas atvejis turi būti įvertintas ir užtęstų atsiskaitymų variantas(jeigu produkcijos realizavimas bei atsiskaitymai su pirkėjais užsitęs),nes tokiu atveju suminio kredito dydis smarkiai išauga. Tokiu atvejulikvidumą galima garantuoti tik su papildomų lėšų, investuojamų tam tikraislaiko tarpais jau vykstant gamybaiir pardavimams, pagalba. Taigi kreditų poreikis kur kas padidėja. Vis dėltoši aplinkybė toli gražu ne visada kvalifikuotai įvertinama. Tai būdingapradedantiesiems verslininkams, nes jie neįvertina to, kad pradžioje lyg irnormali padėtis vėliau gali pradėti blogėti dėl naujų, susietų su įmonės
likvidumu, problemų. Tad nepakankamai pagrįstos prognozės – paprasčiausiaineleistinas aplaidumas, kuris vėliau, plečiant gamybą, sukelia netgibankroto situaciją. Neabejotina, kad vis vien išliks rizikos elementas,tačiau vienu atveju jis bus pasvertas, o kitu – priešingai – pernelygdrastiškas. Taigi per daug optimistinės prognozės firmai dažnai būna pražūtingos.Taigi sudarant verslo programą šiuo požiūriu turi būti vėlgi pasirinktasrizikos vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategijąrinkoje.4. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
Įvertinant firmos veiklą, pateikiama informacija apie įplaukas irišlaidas, mokesčius, pelną ir nuostolius per konkretų laikotarpį. Tokiainformacija pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri yra firmosatitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamas įmonės ataskaitiniolaikotarpio ūkininkavimo rezultatas, t.y. ataskaita perduoda žinias apieturto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamasišlaidomis) įmonės veikloje. Šios ataskaitos objektas – pelnas, kurį įmonėgavo per tam tikrą laikotarpį, arba nuostolis, patirtas nagrinėjamulaikotarpiu. Visa įmonės veikla yra suskaidyta į ataskaitinius laikotarpius(pvz. metus, ketvirčius, mėnesius). Pasibaigus tokiam ataskaitiniamlaikotarpiui, įmonė apskaičiuoja ūkininkavimo rezultatą ir galutinaiatsiskaito su valstybe, sumokėdama pastarajai mokesčius.
Taigi, pelno ( nuostolių ) ataskaita – tai firmos atitinkamolaikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka. Tai yra dokumentas iš kuriomatyti grynasis pelnas pirmaisiais metais (sąskaita pirmiesiems metamssudaroma detaliau) ir jo kaita per tolesnį laikotarpį (tam laikui sudaromabendresnio pobūdžio sąskaita).
Pelno (nuostolio) ataskaitos turinį sudaro: 1. Bendros pajamos; 2. Gamybos išlaidos; 3. Bendrasis pelnas 4. Pastoviosios išlaidos: • Pardavimų; • Administravimo; • Amortizacija ir nusidėvėjimas ( amortizacija skaičiuojama tik nematerialiam turtui o nusidėvėjimas – tik materialaus turto); • Palūkanos. 5. Grynosios pajamos(pelnas prieš apmokestinimą); 6. Mokesčiai (pelno mokestis); 7. Grynasis pelnas. Bendrasis pelnas nustatomas iš bendrųjų pajamų atimant gamybosišlaidas.
Grynosios pajamos nustatomas iš bendrojo pelno atimant pastoviąsiasišlaidas. Grynasis pelnas nustatomas iš grynųjų pajamų atimant mokesčius.Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagaltokius straipsnius:1. I. Pardavimo pajamos;2. II. Pardavimo savikaina;3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);4. IV. Veiklos sąnaudos;5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);6. VI. Kita veikla;7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);9. IX. Pagautė;10. X. Netekimai;11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;12. XII. Pelno mokestis;13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).
Leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomaisstraipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklosrezultatus. Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekiųpardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantisįmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėjanuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpiuspatirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktomspaslaugoms ir parduotoms prekėms. Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos,susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimųapimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonėsveiklos rezultatą, t.y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būtipaskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas išpelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudųrodiklį. 5.SUMINIS BALANSAS
Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėljam turi būti skiriama daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė įmonėsfinansinės ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonėsfinansinės būklės analizę, todėl visose šalyse laikomas svarbiausiufinansinės analizės šaltiniu. Suminis aktyvų ir pasyvų balansas yra konsoliduotas (suvestinis). Jissudaromas dažniausiai pirmiems projekto įgyvendinimo metams tuo tikslu, kad
parodytų įtraukiamas į aktyvus lėšas, be to, išdėstytų visus pasyvus,laiduojančius šių aktyvų formavimą. Šiame balanse įvertinama finansinėfirmos padėtis, pateikiama informacija apie konkrečios firmos turtą,įsiskolinimus ir nuosavą kapitalą. Sudaromas dažniausiai pirmųjų projekto įgyvendinimo metų pabaigai (xxxx.12.31) ir jis pateikia firmos investicijų (turtas) ir kapitalošaltinių (įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė) momentinę fotografiją. Įjį įtraukiami aktyvai apima: • Apyvartines lėšas • Pagrindinius fondus (pastatai, įrengimai, transporto priemonės) • Aktyvų formavimą laiduojančius pasyvus (einamieji įsiskolinimai, ilgalaikės paskolos, investicijos, akcijos, nepaskirstytas pelnas). Aktyvų ir pasyvų sumos turi besąlygiškai sutapti. Šiame poskyryje pateikiami apibendrinti finansinės veiklos rezultatai(iš jų pagrindiniai, be abejo, yra pelnas arba nuostolis), įgalinantysįvertinti firmos finansinę būklę, jos mokumą, likvidumo laipsnį. Jie parodoturimus išteklius, drauge ir turimus įsiskolinimus, taip pat atspindifinansinių, kreditinių bei atsiskaitymo su klientais santykių būklę. Visatai yra be galo reikšminga informacija siekiant efektyviai vadovauti firmaiapskritai, taip pat ir kontroliuojant finansinę veiklą. Balansas atskleidžia firmos galimybes imti kreditą užstatant turimąturtą. Nors šiuo metu bankai labai atsargiai vertina turimą turtą, todėlrealu gauti paskolą sudarančią ne daugiau 50-60proc nuo balanse nurodytosturto vertės. Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodytiįmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę. Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka: 1. A. Ilgalaikis turtas; 2. I. Nematerialusis turtas; 3. II. Materialusis turtas; 4. III. Finansinis turtas; 5. B. Trumpalaikis turtas; 6. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdytisutartys; 7. II. Per vienerius metus gautinos sumos; 8. III. Kitas trumpalaikis turtas; 9. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai; 10. C. Nuosavas kapitalas; 11. I. Kapitalas; 12. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai); 13. III. Rezervai; 14. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai); 15. D. Dotacijos, subsidijos; 16. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai; 17. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiaiįsipareigojimai;9. 18. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Šie straipsniai yra privalomi, t.y. jie turi būti pateikiami irtais atvejais, kai sumos lygios nuliui.6. GRYNŲJŲ PINIGŲ CIRKULIAVIMO PROGNOZĖ
Šis dokumentas sudaromas tuo pagrindu, kad numatomas visasfinansavimo ciklas išskiriant atskirus laikotarpius (žinoma konkrečiuatveju tik tuos, kurie būdingi tam konkrečiam projektui):1. Laikotarpis be kreditų;2. Starto finansavimo laikotarpis;3. Venčiūrinio finansavimo laikotarpis;4. Banko kreditų laikotarpis;5. Brandumo laikotarpis (akcijų ir/arba obligacijų išleidimo laikotarpis). Pati grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė pateikiama 2 būdais: 1. Kaip pateikiama grynųjų pinigų cirkuliavimo įvairiais finansavimo ciklo laikotarpiais kreivė (grafikas). 2. Labiau paplitęs: grynųjų pinigų apimties atskirais finansavimo ciklo laikotarpiais, taip pat įvertinant prekės gyvavimo ciklo stadijas, pateikimas lentelės forma. Taigi šioje lentelėje pateikiami tokie rodikliai: SANDARA:1. Prognozuojama rinkos apimtis-vertine išraiška;2. Firmos rinkos dalis-procentais;3. Pardavimų apimtis-vertine išraiška;4. Bendrosios kintamosios išlaidos;5. bendrosios pastoviosios išlaidos;6. Įsigyjamų įrenginių vertė ir/arba kredito suma7. Grynųjų pinigų cirkuliacija (einamoji apimtis);8. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis.
Kiekvieno iš šių rodiklių dydis remiantis duomenimis pateiktaiskituose dokumentuose, pateikiamas atskirai pagal atskirus finansavimo ciklolaikotarpius ir prekės gyvavimo ciklo stadijas. Tad pasirenkama paprastai 5-12 laikotarpių. Rinkos dalies didėjimas atskirais laikotarpiais pateikiamas pagalprekės gyvavimo ciklo stadijas;
Einamosios grynųjų pinigų apimties ir sukauptos grynųjų pinigųapimties skaičiavimas atliekamas taip: 1. einamoji grynųjų pinigų apimtis vertinama kiekvienu iš 5-12 laikotarpiu iš pardavimų apimties (pinigine išraiška) atimant bendrąsias kintamąsias išlaidas, bendrąsias pastoviąsias išlaidas ir tam laikotarpiui priskiriamų įsigyjamų įrenginių vertę ir/arba tame laikotarpyje numatomą kredito sumą. Rezultatas įrašomas atitinkamai su pliuso ar minuso ženklu.
2. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis kiekviename iš 5-12 laikotarpių skaičiuojama (nustatoma) sumuojant visas iki tol ėjusiais laikotarpiais einamąsias grynųjų pinigų apimtis (kiekviena su savo
pliuso ar minuso ženklu) ir gautas dydis įrašomas su atitinkamu savo ženklu. 3. Teigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo, kiek būtent šiuo laikotarpiu gali gauti iš verslo investoriai. 4. Neigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo, kiek būtent šiuo laikotarpiu turi būti investuota papildomai. 5. Neigiama sukaupta grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo bendrą iki to laikotarpio investuotą sumą, o maksimalus jos dydis iš visų laikotarpių rodo investicijų, kurių reikia verslo sumanymui įgyvendinti, apimtį . 6. Kai einamoji grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (o t.y. nulis arba teigiama) tai pasiekiama nenuostolingumo riba (taškas) 7. Investorius domina ir toks klausimas: kuriuo laikotarpiu bus pasiekta nenuostolingumo riba, tai yra kada gi grynųjų pinigų apimtis bus jau nebeneigiama. Pateiktas skaičiavimas įgalina nesunkiai tai nustatyti. Kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (nulis arba teigiama) tai pasiekiamas projekto atsipirkimo taškas.Kaip matyti, tiek technologinių įrenginių atsipirkimas, tiek kreditogražinimas pasiekiamas kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasiekia bentjau nulinę ribą,t.y. pasiekiamas atsipirkimo taškas.
7.IŠVADOS
Visuose poskyriuose pateikti duomenys įgalina susidaryti išsamų vaizdąapie siūlomo projekto finansinę pusę. Pavyzdžiui, iš jų aiškėja, kiek lėšųreikia investuoti, norint įgyvendinti projektą ir kada investoriai galitikėtis pelno iš įdėtų lėšų, taip pat kada visiškai gali būti padengtaskreditas. Bet lieka pačios kreditų naudojimo strategijos problema, apimantisprendimus dėl kreditavimo šaltinių, kreditų formų parinkimo, skolintų lėšųgražinimo terminų, taip pat gauto kredito padengimo grafiko sudarymą. Šio skyriaus pabaigoje turi būti apibendrinti visi duomenys irakcentuotos finansinės sumanymo įgyvendinimo galimybės bei kreditoriųgalimybės investuoti lėšas į šį inovacinį projektą palankiomis jiemssąlygomis.
Finansinės ataskaitos: ➢ Suteikia informaciją apie filialo finansinę padėtį, veiklą, finansinės padėties pasikeitimą;
➢ Suteikia informaciją priimant sprendimus dėl investicijų; ➢ Suteikia informaciją apie galimą ekonominių sprendimų priėmimą, įvertinant filialo gamybinius pajėgumus, žmogiškąjį kapitalą.Taigi apibendrinant finansų skyriuje pateiktus duomenis galimapasakyti jog: ➢ Investicijų sprendimai lemia piniginių lėšų naudojimą, tai yra visų rūšių kapitalo pirkimą, pardavimą ir naudojimą; ➢ Finansiniai sprendimai lemia tai, kaip bus įsigyjama lėšų investicijoms; ➢ Akcininkų turto didinimo iki aukščiausio laipsnio siekiama didinant firmos vertę, o ši sąvoka yra tapati akcijų kainos didinimui iki aukščiausio laipsnio;
8.NAUDOTA LITERATŪRA
1. A.Žvirblis “Verslininko vademekumas”; 2. C.Pat.Obi “Verslo finansų pagrindai”; 3. N.Pelanienė “Verslo programa” 4. Lazauskas J. “Apskaita ir finansai” – V: Technika, 1995. 5. http://finansai.tripod.com/pelnoat.htm 6. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/3-pelno(nuostoliu)ataskaita.doc 7. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/2%20-balansas.doc 8. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/1-finansines%20atskaitomybes% 20standartas.doc
[pic]
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ IR KREDITO PAGRINDIMAS BEI ATSIPIRKIMO NAGRINĖJIMASVERSLO PROGRAMOJE
REFERATAS
Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. A. Murauskas Darbą priėmė: prof. A. Žvirblis
VILNIUS, 2004 Turinys
Įvadas…………………………………………………………….…………………………………………….2Technologinių įrenginių poreikio analizė versloprogramoje……………………………….2Pajamų bei išlaidųįvertinimas………………………………………………………..……………….5Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditoriųelgseną………………………………….6Technologinių įrenginių atsipirkimas bei kreditogražinimas………………………………7Išvados…………………………………………………………………………………………………………9Literatūra……………………………………………………………………………………………………..9
Įvadas
Norint užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą rengiant verslo programą,būtina gerai išanalizuoti technologijų bei techologinių įrenginiųpanaudojimo galimybes plėtojant verslą. Taip pat pravartu numatytireikiamas investicijas į verslą kiekvienu iš galimų verslo vystymo etapų.Šiame referate pateikiama kreditavimo ir technologinių įrenginių numatymoverslo programoje apžvalga, kuri leidžia suprasti, kokią reikšmę sėkmingamverslo plėtojimui turi šių elementų suprojektavimas. Taip pat referatepateikimi pasiūlymai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti verslo programoje,norint pagrįsti technologinių įrenginių ir technologijų bei kreditoatsipirkimą.
Technologinių įrenginių poreikio analizė verslo programoje
Technologinių įrenginių ir kredito pagrindimas bei atsipirkimo
nagrinėjimas atsispindi verslo programoje. Verslo programa pagrindinaisusideda iš šių skyrių: 1. Verslo sumanymas, prekė (paslauga). 2. Rinkos analizė. 3. Konkurencija rinkoje. 4. Marketingo koncepcija ir programa. 5. Gamybinis planas. 6. Firmos menedžmentas ir juridiniai aspektai. 7. Finansavimo programa. Prieš šiuos skyrius pateikiama suvestinė anotacija, kurioje pateikiamaaukščiau išvardintuose skyriuose išnagrinėtos medžiagos apibendrinimas.Joje dėmesys turi būti sukoncentruotas į verslo sumanymo esmę, prekės(paslaugos) esminį apibūdinimą, jos gamybos organizavimo, technologinioaprūpinimo, verslo finansavimo (kreditavimo) ir verslo programosįgyvendinimo efektyvumo aspektus, marketingo koncepciją, organizaciniussprendimus ir ypač į finansinius klausimus bei ekonominį efektyvumą. [1] Taip pat anotacijoje būtina nepamiršti technologinių įrenginių irkredito pagrindimo bei atsipirkimo nagrinėjimo. Organizuojant gamybą labai svarbu tinkamai parengti gamybinį planą.Gamybinio pobūdžio aspektų yra gana daug todėl geriausia, kai yrasumodeliuojamas visas gamybinis procesas. Gamybinio pobūdžio sprendimus irsprendimus dėl progresyviųjų technologijų lemia šie kriterijai: 1. Marketingo strategija. 2. Gamybos išlaidos. 3. Prekės kokybės parametrai. 4. Reikalavimai technologijai ir įrenginiams. 5. Aplinkosaugos reikalavimai. Taigi marketingo strategija, gamybos išlaidos, prekės kokybėsparametrai, reikalavimai technologijai ir įrenginiams apsprendžia kreditobūtinumą. Reikia apsispręsti dėl turimų technologinių procesų panaudojimoir atitinkamų technologinių įrenginių komplektavimo. Išnagrinėjama galimybėpanaudoti kitas technologijas ir atliekama jų lyginamoji analizė suturimomis. Esant esminiams pastarųjų trūkumams, ieškoma galimybių įsigytinaujas. Skaičiavimais grindžiamas įrenginių panaudojimas. Tuo pagrindusprendžiama apie šių įrenginių įsigijimo tikslingumą ekonominiu požiūriu.Tarp jų analizuojami ir tokie variantai kaip įrenginių lizingas ir kiti.[1] Taip pat analizuojama, ar būtina įsigyti naujus technologiniusįrenginius, laiduojant produkcijos kokybės parametrus bei gamtos apsaugosreikalavimus ir kitus klausimus. Apsisprendžiama, ar technologiniaiįrenginiai bus diegiami iš karto ar etapais, susiejant šį klausimą sunumatomu gamybos apimties didinimu. Sudaromas diegimo grafikas irparengiamas optimalus įrenginių išdėstymo planas, įvertinant galimustechnologijos pasikeitimus bei perspektyvinį kai kurių įrenꗬÁ⁍Љዸ¿ကЀ蒄橢橢㷢㷢Љꈬ垀垀䀥lЪЪЪЪЪЪЪоቄቄቄ8ቼ$አLо㾇Ũዸጎ(ጶጶጶጶ2፨፼㻊[?]㻌㻌㻌㻌㻌㻌$䃯Ƞ䌏F㻰QЪᎈጶጶᎈᎈ㻰ai nežlugdo numatyto gamybos planografiko. Priimamas galutinis sprendimas, ar tikslinga juos įsigyti. Taippat įvertinamas technologijos atitikimas ekologijos reikalavimams,prireikus sudaromas įmonės ekologinio paso projektas, nustatoma, kokiosinvesticijos būtinos, norint patenkinti ekologinius reikalavimus,nustatoma, kokios investicijos būtinos, siekiant iš esmės modernizuotitechnologiją. Nustatoma komplektavimo gaminių, nebaigtos gamybos beigatavos produkcijos apimtys, kurių reikia norint pasiekti ritmingą įmonėsfunkcionavimą. Šių atsargų apimtys įvertinamos pinigine išraiška, iš toskaičiaus valiuta. Iš šių duomenų nustatoma apyvartinių lėšų apimtis, o josdinamikos analizė leidžia nuolat kontroliuoti įmonės veiklos efektyvumorodiklius. [6] Numatoma apsirūpinimo materialiniais ištekliais sistema, kurisuformuojama remiantis alternatyviais variantais, pasiūlytais abiejųpartnerių. Tai labai reikšmingas etapas organizuojant tolesnę veiklosprogramą. Todėl verta, kiek galima detaliau, numatyti gaunamų vertybiųstruktūrą, tiekėjus, atsiskaitymo galimybes. Nustatomos galimos gaunamųmaterialinių vertybių apimtys (pinigine išraiška), galinčios susikaupti,siekiant įgyvendinti apyvartinių lėšų kaupimo programą. Numatomos jųpakeitimo analogiškomis galimybės. Įvertinama materialinių vertybių gavimoritmiškumas (savalaikiškumo požiūriu), sezoniškumo svyravimai, vertinantrizikos faktorius, kuriuo nors būdu lemiančius pateikimo procesopatikimumą. Analizuojama, ar numatyti žaliavų, medžiagų bei komplektavimogaminių ar pusfabrikačių tiekėjai tikrai yra patikimi partneriai. Numatoma,kaip su kiekvienu iš jų įtvirtinti partnerystės ryšius. Nustatomosapsirūpinimo materialinėmis vertybėmis schemos, įvertinamos transportavimogalimybės bei formuojama šios tarnybos struktūra. Sudaromas materialiniųvertybių gavimo grafikas, įvertinant gamybos apimčių kitimo dinamiką.Nustatomas išlaidų dydis žaliavoms, medžiagoms, ruošiniams, įskaitantenergiją, kurą. Atliekama šio dydžio analizė, ieškoma alternatyviųšaltinių. Įvertinamos transporto išlaidos. Nagrinėjama, ar kainų svyravimas (tiek materialinių vertybių, tiek irtransporto bei kitų paslaugų, susietų su pateikimu) neverčia atitinkamaikoreguoti pateikimo programos arba grafiko. Toks nagrinėjimas turi būtiatliekamas periodiškai, įvertinant situaciją kainų požiūriu. Nustatoma,kiek lėšų konvertuojama valiuta reiks įgyvendinant apsirūpinimomaterialinėmis vertybėmis programą, analizuojama, kaip tai derinasi sunumatomų valiutinių įplaukų programa. Kriterijus čia turi būti įmonėsvaliutinis atsiperkamumas. [4]Pajamų bei išlaidų įvertinimas
Labai svarbu tinkamas pajamų bei išlaidų įvertinimas. Jis būtinas tam,kad būtų galima pagrįsti investuojamų lėšų apimtis. Tai atliekama išdėstantgaunamas pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu2 – 3 metams į priekį. Pradžia imamas startas (pirmoji prekės gyvavimociklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas ketvirtį, otoliau tik kasmet. Pagrindinis uždavinys yra įsitikinti pajamų ir išlaidųsinchroniškumu, nes nuo to priklauso įmonės likvidumas, kurį daugiausialemia apyvartinių lėšų stygius. Ši analizė leidžia priimti pagrįstąsprendimą tiek starto laikotarpiu tiek ir vėliau plečiant gamybą, kasatitinka prekės gyvavimo ciklo augimo ir brandos stadijas. Taip pat tokiaanalizė leidžia priimti pagrįstus sprendimus ir dėl papildomų investicijų.Kaip galimas atvejis turi būti įvertinta ir užtęstų atsiskaitymų variantas,nes tokiu atveju suminio kredito dydis stipriai išauga. Prognozės negalibūti per daug optimistinės, nes per daug optimistinės prognozės firmaidažniausiai būna pražūtingos. Šiuo požiūriu turi būti pasirinktas rizikosvertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją rinkoje. [1] Parengiama paskolų gavimo ir jų naudojimo politika, įvertinant gavimošaltinius, garantus, visas konkrečias sąlygas. Kartu su kreditoriaiskonkretinamos paskolų gavimo galimybės ir sąlygos (vidaus ir užsieniovaliuta) imant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.Modeliuojant nustatomi labiau priimtini variantai. Nustatomos paskolųpanaudojimo galimybės pagal metus įvertinant kredito gavimo metus, palūkanų
dydžius, grąžinimo terminus, susijusius su gamybos diegimo terminais.Sudaromi paskolų grąžinimo kiekvienam kreditoriui pagal kiekvieną paskolųrūšį grafikai. Priimamas bendras partnerių sprendimas dėl paskolų, taip patprognozuojamas įmonės finansavimo ciklas. Tai leidžia įvertinti kapitaliniųįdėjimų apimtis, numatyti kiekvieno partnerio įnašą į įstatinį fondą. Kartunustatyti pelno paskirstymo sąlygas. Svarbus taip pat sprendimas dėlpaskolų gavimo ir jų grąžinimo galimybių, daugiausia lemiančių įmonėsfinansavimo ciklą, teigiamą ar neigiamą turimų grynų lėšų dydį perpirmuosius penkerius (o gal ir daugiau) metus. [5] Parengiama įmonės strategija mokesčių atžvilgiu, įgalinanti optimizuoti įmonės veiklą ir besiremianti valstybės teikiamomis lengvatomis smulkaus verslo įmonėms (arba atvirkščiai – jomis nesinaudojant) bei konkrečių situacijų nagrinėjimu: įrenginių lizingo panaudojimas, investicijos perspektyviniam įdirbiui, paskolų politika, pelno paskirstymas. Atskirai nustatomas mokesčių už panaudotas patentines licencijas bei kompleksines progresyvias technologijas dydis, jų struktūra, paskirstymas kiekvieniems metams. Nustatomas įrenginių amortizacinių atskaitymų dydis arba nuomos mokestis (lizingo atveju), remiantis priimtu amortizacinių atskaitymų variantu. Taip pat nustatomas liekamosios vertės dydis. [2]Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditorių elgseną
Parengiama paskolų gavimo ir jų naudojimo politika, įvertinant gavimošaltinius, garantus, visas konkrečias sąlygas. Kartu su kreditoriaiskonkretinamos paskolų gavimo galimybės ir sąlygos (vidaus ir užsieniovaliuta) imant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.Modeliuojant nustatomi labiau priimtini variantai. Nustatomos paskolųpanaudojimo galimybės pagal metus įvertinant kredito gavimo metus, palūkanųdydžius, grąžinimo terminus, susijusius su gamybos diegimo terminais.Sudaromi paskolų grąžinimo kiekvienam kreditoriui pagal kiekvieną paskolųrūšį grafikai. Priimamas bendras partnerių sprendimas dėl paskolų, taip patprognozuojamas įmonės finansavimo ciklas. Tai leidžia įvertinti kapitaliniųįdėjimų apimtis, numatyti kiekvieno partnerio įnašą į įstatinį fondą. Kartunustatyti pelno paskirstymo sąlygas. Svarbus taip pat sprendimas dėl
paskolų gavimo ir jų grąžinimo galimybių, daugiausia lemiančių įmonėsfinansavimo ciklą, teigiamą ar neigiamą turimų grynų lėšų dydį perpirmuosius penkerius (o gal ir daugiau) metus. [5]Pagrindinis kreditorių tikslas – nustatyti, kokios rizikos iškylaskolinant ir kaip jas sumažinti. Todėl tiek verslo projekto rengėjas, tiekskolintojas verslo projekte turi įvertinti visus galimus rizikos veiksnius:
• Sukūrimo riziką: ar tokią prekę apskritai galima sukurti?
• Gamybos riziką: jei prekė sukurta, tai ar ją bus galima pagaminti?
• Marketingo riziką: jei prekė pagaminta, tai ar ją bus galima parduoti?
• Vadybos riziką: jei prekė bus parduota, tai ar ji uždirbs pelno?
• Plėtros riziką: jei uždirbs pelno, tai ar galima bus išplėsti tokią veiklą?
Projekto rengėjas turi suprasti, kad kuo rengiamas projektasrizikingesnis, tuo jis reikalaus didesnės informacijos apimties beiišsamesnės jos analizės prieš pateikiant jį svarstyti kreditoriui. Labaisvarbu verslo projekte pateikti finansinių ataskaitų projektus, kurie irbus svarbiausios informacijos apie verslą šaltinis. Verslo projektuosepateiktos finansinės ataskaitos galėtų būti patvirtintos nepriklausomųekspertų. Nepriklausomų ekspertų patvirtintomis ataskaitomis bankas galėtųvisiškai pasitikėti ir tiksliai žinoti, kad jos atspindi realią būsimoskolininko finansinę padėtį. Bankininkai, vertinantys verslo programas,paprastai, verslo projekte pageidauja, kad būtų pateiktos ir įvertintostokios pagrindinių rodiklių grupės:
• Pelningumo rodikliai;
• Finansinės būklės rodikliai;
• Apyvartumo rodikliai; • Prognozuojamų pinigų srautų rodikliai.
Technologinių įrenginių atsipirkimas bei kredito gražinimas
Tiek technologinių įrenginių įsigijimo atsipirkimas, tiek kreditogražinimas atsispindi grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozėje. Šisdokumentas sudaromas tuo pagrindu, kad numatomas visas finansavimo ciklas,išskiriant atskirus laikotarpius ( žinoma konkrečiu atveju tik tuos, kuriebūdingi tam konkrečiam projektui ). Skiriami tokie laikotarpiai: 1. Be kreditų; 2. Starto finansavimo; 3. Venčiūrinio finansavimo; 4. Banko kreditų 5. Brandumo; Pati grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė pateikiama dviem būdais: 1)
kreive, kai pateikiama grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė, įvairiaisfinansavimo ciklo laikotarpiais; 2) lentele. [1] Einamosios grynųjų pinigų apimties ir sukauptos grynųjų pinigųapimties skaičiavimas atliekamas taip: 1. Einamoji grynųjų pinigų apimtis vertinama kiekvienu laikotarpiu iš pardavimų apimties atėmusꗬÁ⁍Љዸ¿ကЀ蒄 橢橢㷢㷢Љꈬ垀垀䀥