FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI VERSLO PROGRAMOJE

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ EKONOMIKOS

REFERATAS

FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI

VERSLO PROGRAMOJE

Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. Lina Domarkaitė

Darbą priėmė: prof. A.Žvirblis

VILNIUS, 2004

TURINYS:

1. Įvadas...........................

2. Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė............

3. Pajamų bei išlaidų įvertinimas..................

4. Pelno (nuostolių) ataskaita...................

5. Suminis balansas........................

6. Grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė..............

7. Išvados...........................

8. Naudota literatūra......................

1. ĮVADAS

Finansų paskirtis – padėti įsigyti piniginių lėšų ir jas panaudoti
siekiant kuo labiausiai padidinti firmos akcininkų turtą . Finansų
planavimo ir valdymo esmę sudaro trys pagrindiniai strateginiai sprendimai:
kapitalo struktūra – firmos naudojamų paskolų ir nuosavo kapitalo
vertybinių popierių derinys; dividendų politika – firmos pasirinkimas
mokėti dividendus, ar jų nemokėti, o nusprendus mokėti,- nnumatyti, kokią
pelno dalį išmokėti; investicijų politika – pasirinkimas tokio investicijų
projekto, kuris labiausiai padidintų dabartinę firmos vertę.

Finansavimo programoje galima išskirti tris poskyrius orientuotus pg.
šias temas:

1. Finansai. Išlaidų kontrolė bei valdymas.

2. Finansavimo ciklas. Atsipirkimo taškas.

3. Kreditų naudojimo strategija.

Finansinės ataskaitos gali būti pateikiamos:

➢ pagal kalendorinį planą (kalendoriniai metai);

➢ pagal finansinį laikotarpį (finansiniai metai);

➢ pagal tarpinį laikotarpį (ketvirtis, pusmetis);

➢ pagal reguliuojamąjį fiskalinį laikotarpį (nustato valstybinės

institucijos).

Verslo plane pateikiamos šios suvestinės :

➢ rinkos dalies ir pardavimo apimčių prognozė;

➢ piniginių įplaukų bei išlaidų įvertinimas;

➢ pelno ir nuostolių ataskaita;

➢ suminis aktyvų ir pasyvų balansas;

➢ grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė.

Visais atvejais finansinės ataskaitos roodo ūkinio darinio finansines
sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda
priimti reikiamus finansinius sprendimus.

2. RINKOS DALIES IR PARDAVIMŲ APIMČIŲ PROGNOZĖ

Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozėje pateikiami duomenys
apie:

➢ firmai tenkančią rinkos dalį;

➢ prognozuojamą pardavimų apimtį.

Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė turi būti gr

rindžiama visos
rinkos apimčių tyrimais ir rezultatų analize. Rinkos dalis nustatoma
taikant specialius prognozavimo metodus ir panaudojant personalinius
kompiuterius.. Šių duomenų pagrindu nustatomos prognozuojamos pardavimų
apimtys. Jos gaunamos visą rinkos apimtį padauginus iš atitinkamos rinkos
dalies (procentais), tenkančios firmai šioje rinkoje. Jeigu bus parduodama
keliose rinkose (rinkos segmentuose), tuomet bendra pardavimų apimtis
nustatoma sumuojant aukščiau išdėstytu būdu gautus rezultatus.

Pradiniu laikotarpiu turėtu būti žinomi konkretūs pirkėjai
(vartotojai). Pageidautini netgi susitarimai, numatantys ir tų pardavimų
apimtis.

3.PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ĮVERTINIMAS

Pajamų ir išlaidų įvertinimas būtinas tam, kad būtų galima pagrįsti
investuojamų į projektą lėšų apimtis.Tai atliekama išdėstant gaunamas
pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu (2-3metams
į priekį), o pradžia (atskaitos tašku) imamas startas (pirmoji prekės
gyvavimo ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas
ketvirtį, o vėliau – matiniai duomenys.

Pagrindinis uždavinys – įsitikinti pajamų ir išlaidų sinchroniškumu,
nes nuo to priklauso įmonės likvidumas ((jį dažniausiai lemia apyvartinių
lėšų stygius).

Ši analizė įgalina priimti pagrįstą sprendimą tiek starto laikotarpiu,
tiek ir vėliau–plėtojant gamybą, kas atitinka prekės gyvavimo ciklo augimo
ir brandos stadijas, tai pat ir sprendimus dėl papildomų investicijų. kaip
galimas atvejis turi būti įvertintas ir užtęstų atsiskaitymų variantas
(jeigu produkcijos realizavimas bei atsiskaitymai su pirkėjais užsitęs),
nes tokiu atveju suminio kredito dydis smarkiai išauga. Tokiu atveju
likvidumą galima garantuoti tik su papildomų lėšų, investuojamų tam tikrais
laiko tarpais jau vykstant gamybai
ir pardavimams, pagalba. Taigi kreditų poreikis kur kas padidėja. Vis dėlto
ši aplinkybė to

oli gražu ne visada kvalifikuotai įvertinama. Tai būdinga
pradedantiesiems verslininkams, nes jie neįvertina to, kad pradžioje lyg ir
normali padėtis vėliau gali pradėti blogėti dėl naujų, susietų su įmonės
likvidumu, problemų. Tad nepakankamai pagrįstos prognozės – paprasčiausiai
neleistinas aplaidumas, kuris vėliau, plečiant gamybą, sukelia netgi
bankroto situaciją. Neabejotina, kad vis vien išliks rizikos elementas,
tačiau vienu atveju jis bus pasvertas, o kitu – priešingai – pernelyg
drastiškas.

Taigi per daug optimistinės prognozės firmai dažnai būna pražūtingos.
Taigi sudarant verslo programą šiuo požiūriu turi būti vėlgi pasirinktas
rizikos vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją
rinkoje.

4. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

Įvertinant firmos veiklą, pateikiama informacija apie įplaukas ir
išlaidas, mokesčius, pelną ir nuostolius per konkretų laikotarpį. Tokia
informacija pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri yra firmos
atitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamas įmonės ataskaitinio
laikotarpio ūkininkavimo rezultatas, t.y. ataskaita perduoda žinias apie
turto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamas
išlaidomis) įmonės veikloje. Šios ataskaitos objektas – pelnas, kurį įmonė
gavo per tam tikrą laikotarpį, arba nuostolis, patirtas nagrinėjamu
laikotarpiu. Visa įmonės veikla yra suskaidyta į ataskaitinius laikotarpius
(pvz. metus, ketvirčius, mėnesius). Pasibaigus tokiam ataskaitiniam
laikotarpiui, įmonė apskaičiuoja ūkininkavimo rezultatą ir galutinai
atsiskaito su valstybe, sumokėdama pastarajai mokesčius.

Taigi, pelno ( nuostolių ) ataskaita – tai firmos atitinkamo
laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka. Tai yra dokumentas iš kurio
matyti grynasis pelnas pirmaisiais metais (sąskaita pirmiesiems metams
sudaroma detaliau) ir jo kaita per tolesnį laikotarpį (tam laikui s

sudaroma
bendresnio pobūdžio sąskaita).

Pelno (nuostolio) ataskaitos turinį sudaro:

1. Bendros pajamos;

2. Gamybos išlaidos;

3. Bendrasis pelnas

4. Pastoviosios išlaidos:

• Pardavimų;

• Administravimo;

• Amortizacija ir nusidėvėjimas ( amortizacija skaičiuojama tik

nematerialiam turtui o nusidėvėjimas – tik materialaus turto);

• Palūkanos.

5. Grynosios pajamos(pelnas prieš apmokestinimą);

6. Mokesčiai (pelno mokestis);

7. Grynasis pelnas.

Bendrasis pelnas nustatomas iš bendrųjų pajamų atimant gamybos
išlaidas.

Grynosios pajamos nustatomas iš bendrojo pelno atimant pastoviąsias
išlaidas.

Grynasis pelnas nustatomas iš grynųjų pajamų atimant mokesčius.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal
tokius straipsnius:
1. I. Pardavimo pajamos;
2. II. Pardavimo savikaina;
3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);
4. IV. Veiklos sąnaudos;
5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);
6. VI. Kita veikla;
7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;
8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);
9. IX. Pagautė;
10. X. Netekimai;
11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;
12. XII. Pelno mokestis;
13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).

Leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomais
straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos
rezultatus.

Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių
pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis
įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja
nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius
patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms
paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos,
susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų
apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės
veiklos rezultatą, t.y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti
paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš
pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų
rodiklį.

5.SUMINIS BALANSAS

Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos el

lementų, todėl
jam turi būti skiriama daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė įmonės
finansinės ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės
finansinės būklės analizę, todėl visose šalyse laikomas svarbiausiu
finansinės analizės šaltiniu.

Suminis aktyvų ir pasyvų balansas yra konsoliduotas (suvestinis). Jis
sudaromas dažniausiai pirmiems projekto įgyvendinimo metams tuo tikslu, kad
parodytų įtraukiamas į aktyvus lėšas, be to, išdėstytų visus pasyvus,
laiduojančius šių aktyvų formavimą. Šiame balanse įvertinama finansinė
firmos padėtis, pateikiama informacija apie konkrečios firmos turtą,
įsiskolinimus ir nuosavą kapitalą.

Sudaromas dažniausiai pirmųjų projekto įgyvendinimo metų pabaigai (
xxxx.12.31) ir jis pateikia firmos investicijų (turtas) ir kapitalo
šaltinių (įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė) momentinę fotografiją. Į
jį įtraukiami aktyvai apima:

• Apyvartines lėšas

• Pagrindinius fondus (pastatai, įrengimai, transporto priemonės)

• Aktyvų formavimą laiduojančius pasyvus (einamieji įsiskolinimai,

ilgalaikės paskolos, investicijos, akcijos, nepaskirstytas pelnas).

Aktyvų ir pasyvų sumos turi besąlygiškai sutapti.

Šiame poskyryje pateikiami apibendrinti finansinės veiklos rezultatai
(iš jų pagrindiniai, be abejo, yra pelnas arba nuostolis), įgalinantys
įvertinti firmos finansinę būklę, jos mokumą, likvidumo laipsnį. Jie parodo
turimus išteklius, drauge ir turimus įsiskolinimus, taip pat atspindi
finansinių, kreditinių bei atsiskaitymo su klientais santykių būklę. Visa
tai yra be galo reikšminga informacija siekiant efektyviai vadovauti firmai
apskritai, taip pat ir kontroliuojant finansinę veiklą.

Balansas atskleidžia firmos galimybes imti kreditą užstatant turimą
turtą. Nors šiuo metu bankai labai atsargiai vertina turimą turtą, todėl
realu gauti paskolą sudarančią ne daugiau 50-60proc nuo balanse nurodytos
turto vertės.

Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti
įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.

Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:

1. A. Ilgalaikis turtas;

2. I. Nematerialusis turtas;

3. II. Materialusis turtas;

4. III. Finansinis turtas;

5. B. Trumpalaikis turtas;

6. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti
sutartys;

7. II. Per vienerius metus gautinos sumos;

8. III. Kitas trumpalaikis turtas;

9. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai;

10. C. Nuosavas kapitalas;

11. I. Kapitalas;

12. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai);

13. III. Rezervai;

14. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);

15. D. Dotacijos, subsidijos;

16. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;

17. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai
įsipareigojimai;
9. 18. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai.

Šie straipsniai yra privalomi, t.y. jie turi būti pateikiami ir
tais atvejais, kai sumos lygios nuliui.

6. GRYNŲJŲ PINIGŲ CIRKULIAVIMO PROGNOZĖ

Šis dokumentas sudaromas tuo pagrindu, kad numatomas visas
finansavimo ciklas išskiriant atskirus laikotarpius (žinoma konkrečiu
atveju tik tuos, kurie būdingi tam konkrečiam projektui):
1. Laikotarpis be kreditų;
2. Starto finansavimo laikotarpis;
3. Venčiūrinio finansavimo laikotarpis;
4. Banko kreditų laikotarpis;
5. Brandumo laikotarpis (akcijų ir/arba obligacijų išleidimo laikotarpis).

Pati grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė pateikiama 2 būdais:

1. Kaip pateikiama grynųjų pinigų cirkuliavimo įvairiais finansavimo

ciklo laikotarpiais kreivė (grafikas).

2. Labiau paplitęs: grynųjų pinigų apimties atskirais finansavimo ciklo

laikotarpiais, taip pat įvertinant prekės gyvavimo ciklo stadijas,

pateikimas lentelės forma.

Taigi šioje lentelėje pateikiami tokie rodikliai:

SANDARA:
1. Prognozuojama rinkos apimtis-vertine išraiška;
2. Firmos rinkos dalis-procentais;
3. Pardavimų apimtis-vertine išraiška;
4. Bendrosios kintamosios išlaidos;
5. bendrosios pastoviosios išlaidos;
6. Įsigyjamų įrenginių vertė ir/arba kredito suma
7. Grynųjų pinigų cirkuliacija (einamoji apimtis);
8. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis.

Kiekvieno iš šių rodiklių dydis remiantis duomenimis pateiktais
kituose dokumentuose, pateikiamas atskirai pagal atskirus finansavimo ciklo
laikotarpius ir prekės gyvavimo ciklo stadijas. Tad pasirenkama paprastai 5-
12 laikotarpių.

Rinkos dalies didėjimas atskirais laikotarpiais pateikiamas pagal
prekės gyvavimo ciklo stadijas;

Einamosios grynųjų pinigų apimties ir sukauptos grynųjų pinigų
apimties skaičiavimas atliekamas taip:

1. einamoji grynųjų pinigų apimtis vertinama kiekvienu iš 5-12

laikotarpiu iš pardavimų apimties (pinigine išraiška) atimant

bendrąsias kintamąsias išlaidas, bendrąsias pastoviąsias išlaidas ir

tam laikotarpiui priskiriamų įsigyjamų įrenginių vertę ir/arba tame

laikotarpyje numatomą kredito sumą. Rezultatas įrašomas atitinkamai su

pliuso ar minuso ženklu.

2. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis kiekviename iš 5-12 laikotarpių

skaičiuojama (nustatoma) sumuojant visas iki tol ėjusiais

laikotarpiais einamąsias grynųjų pinigų apimtis (kiekviena su savo

pliuso ar minuso ženklu) ir gautas dydis įrašomas su atitinkamu savo

ženklu.

3. Teigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo,

kiek būtent šiuo laikotarpiu gali gauti iš verslo investoriai.

4. Neigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo,

kiek būtent šiuo laikotarpiu turi būti investuota papildomai.

5. Neigiama sukaupta grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo

bendrą iki to laikotarpio investuotą sumą, o maksimalus jos dydis iš

visų laikotarpių rodo investicijų, kurių reikia verslo sumanymui

įgyvendinti, apimtį .

6. Kai einamoji grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (o t.y.

nulis arba teigiama) tai pasiekiama nenuostolingumo riba (taškas)

7. Investorius domina ir toks klausimas: kuriuo laikotarpiu bus pasiekta

nenuostolingumo riba, tai yra kada gi grynųjų pinigų apimtis bus jau

nebeneigiama. Pateiktas skaičiavimas įgalina nesunkiai tai nustatyti.

Kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (nulis arba

teigiama) tai pasiekiamas projekto atsipirkimo taškas.

Kaip matyti, tiek technologinių įrenginių atsipirkimas, tiek kredito
gražinimas pasiekiamas kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasiekia bent
jau nulinę ribą,t.y. pasiekiamas atsipirkimo taškas.

7.IŠVADOS

Visuose poskyriuose pateikti duomenys įgalina susidaryti išsamų vaizdą
apie siūlomo projekto finansinę pusę. Pavyzdžiui, iš jų aiškėja, kiek lėšų
reikia investuoti, norint įgyvendinti projektą ir kada investoriai gali
tikėtis pelno iš įdėtų lėšų, taip pat kada visiškai gali būti padengtas
kreditas. Bet lieka pačios kreditų naudojimo strategijos problema, apimanti
sprendimus dėl kreditavimo šaltinių, kreditų formų parinkimo, skolintų lėšų
gražinimo terminų, taip pat gauto kredito padengimo grafiko sudarymą.

Šio skyriaus pabaigoje turi būti apibendrinti visi duomenys ir
akcentuotos finansinės sumanymo įgyvendinimo galimybės bei kreditorių
galimybės investuoti lėšas į šį inovacinį projektą palankiomis jiems
sąlygomis.

Finansinės ataskaitos:

➢ Suteikia informaciją apie filialo finansinę padėtį, veiklą,

finansinės padėties pasikeitimą;

➢ Suteikia informaciją priimant sprendimus dėl investicijų;

➢ Suteikia informaciją apie galimą ekonominių sprendimų priėmimą,

įvertinant filialo gamybinius pajėgumus, žmogiškąjį kapitalą.

Taigi apibendrinant finansų skyriuje pateiktus duomenis galima
pasakyti jog:

➢ Investicijų sprendimai lemia piniginių lėšų naudojimą, tai yra

visų rūšių kapitalo pirkimą, pardavimą ir naudojimą;

➢ Finansiniai sprendimai lemia tai, kaip bus įsigyjama lėšų

investicijoms;

➢ Akcininkų turto didinimo iki aukščiausio laipsnio siekiama

didinant firmos vertę, o ši sąvoka yra tapati akcijų kainos

didinimui iki aukščiausio laipsnio;

8.NAUDOTA LITERATŪRA

1. A.Žvirblis “Verslininko vademekumas”;

2. C.Pat.Obi “Verslo finansų pagrindai”;

3. N.Pelanienė “Verslo programa”

4. Lazauskas J. “Apskaita ir finansai” – V: Technika, 1995.

5. http://finansai.tripod.com/pelnoat.htm

6. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/3-pelno(nuostoliu)ataskaita.doc

7. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/2%20-balansas.doc

8. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/1-finansines%20atskaitomybes%

20standartas.doc

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ IR KREDITO PAGRINDIMAS BEI ATSIPIRKIMO NAGRINĖJIMAS
VERSLO PROGRAMOJE

REFERATAS

Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. A.

Murauskas

Darbą priėmė: prof. A. Žvirblis

VILNIUS, 2004

Turinys

Įvadas........................
..................2
Technologinių įrenginių poreikio analizė verslo
programoje.............2
Pajamų bei išlaidų
įvertinimas.......................
.......5
Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditorių
elgseną..............6
Technologinių įrenginių atsipirkimas bei kredito
gražinimas............7
Išvados.......................
.................9
Literatūra......................
..................9

Įvadas

Norint užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą rengiant verslo programą,
būtina gerai išanalizuoti technologijų bei techologinių įrenginių
panaudojimo galimybes plėtojant verslą. Taip pat pravartu numatyti
reikiamas investicijas į verslą kiekvienu iš galimų verslo vystymo etapų.
Šiame referate pateikiama kreditavimo ir technologinių įrenginių numatymo
verslo programoje apžvalga, kuri leidžia suprasti, kokią reikšmę sėkmingam
verslo plėtojimui turi šių elementų suprojektavimas. Taip pat referate
pateikimi pasiūlymai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti verslo programoje,
norint pagrįsti technologinių įrenginių ir technologijų bei kredito
atsipirkimą.

Technologinių įrenginių poreikio analizė verslo programoje

Technologinių įrenginių ir kredito pagrindimas bei atsipirkimo
nagrinėjimas atsispindi verslo programoje. Verslo programa pagrindinai
susideda iš šių skyrių:

1. Verslo sumanymas, prekė (paslauga).

2. Rinkos analizė.

3. Konkurencija rinkoje.

4. Marketingo koncepcija ir programa.

5. Gamybinis planas.

6. Firmos menedžmentas ir juridiniai aspektai.

7. Finansavimo programa.

Prieš šiuos skyrius pateikiama suvestinė anotacija, kurioje pateikiama
aukščiau išvardintuose skyriuose išnagrinėtos medžiagos apibendrinimas.
Joje dėmesys turi būti sukoncentruotas į verslo sumanymo esmę, prekės
(paslaugos) esminį apibūdinimą, jos gamybos organizavimo, technologinio
aprūpinimo, verslo finansavimo (kreditavimo) ir verslo programos
įgyvendinimo efektyvumo aspektus, marketingo koncepciją, organizacinius
sprendimus ir ypač į finansinius klausimus bei ekonominį efektyvumą. [1]

Taip pat anotacijoje būtina nepamiršti technologinių įrenginių ir
kredito pagrindimo bei atsipirkimo nagrinėjimo.

Organizuojant gamybą labai svarbu tinkamai parengti gamybinį planą.
Gamybinio pobūdžio aspektų yra gana daug todėl geriausia, kai yra
sumodeliuojamas visas gamybinis procesas. Gamybinio pobūdžio sprendimus ir
sprendimus dėl progresyviųjų technologijų lemia šie kriterijai:

1. Marketingo strategija.

2. Gamybos išlaidos.

3. Prekės kokybės parametrai.

4. Reikalavimai technologijai ir įrenginiams.

5. Aplinkosaugos reikalavimai.

Taigi marketingo strategija, gamybos išlaidos, prekės kokybės
parametrai, reikalavimai technologijai ir įrenginiams apsprendžia kredito
būtinumą. Reikia apsispręsti dėl turimų technologinių procesų panaudojimo
ir atitinkamų technologinių įrenginių komplektavimo. Išnagrinėjama galimybė
panaudoti kitas technologijas ir atliekama jų lyginamoji analizė su
turimomis. Esant esminiams pastarųjų trūkumams, ieškoma galimybių įsigyti
naujas. Skaičiavimais grindžiamas įrenginių panaudojimas. Tuo pagrindu
sprendžiama apie šių įrenginių įsigijimo tikslingumą ekonominiu požiūriu.
Tarp jų analizuojami ir tokie variantai kaip įrenginių lizingas ir kiti.
[1]

Taip pat analizuojama, ar būtina įsigyti naujus technologinius
įrenginius, laiduojant produkcijos kokybės parametrus bei gamtos apsaugos
reikalavimus ir kitus klausimus. Apsisprendžiama, ar technologiniai
įrenginiai bus diegiami iš karto ar etapais, susiejant šį klausimą su
numatomu gamybos apimties didinimu. Sudaromas diegimo grafikas ir
parengiamas optimalus įrenginių išdėstymo planas, įvertinant galimus
technologijos pasikeitimus bei perspektyvinį kai kurių įrenꗬÁ⁍Љዸ¿ကЀ蒄
橢橢㷢㷢Љꈬ垀垀䀥
lЪЪЪЪЪЪЪоቄቄቄ8ቼ$አLо㾇Ũዸጎ(ጶጶጶጶ2፨፼
㻊[?]㻌㻌㻌㻌㻌㻌$䃯Ƞ䌏F㻰QЪᎈጶጶᎈᎈ㻰ai nežlugdo numatyto gamybos plano
grafiko. Priimamas galutinis sprendimas, ar tikslinga juos įsigyti. Taip
pat įvertinamas technologijos atitikimas ekologijos reikalavimams,
prireikus sudaromas įmonės ekologinio paso projektas, nustatoma, kokios
investicijos būtinos, norint patenkinti ekologinius reikalavimus,
nustatoma, kokios investicijos būtinos, siekiant iš esmės modernizuoti
technologiją. Nustatoma komplektavimo gaminių, nebaigtos gamybos bei
gatavos produkcijos apimtys, kurių reikia norint pasiekti ritmingą įmonės
funkcionavimą. Šių atsargų apimtys įvertinamos pinigine išraiška, iš to
skaičiaus valiuta. Iš šių duomenų nustatoma apyvartinių lėšų apimtis, o jos
dinamikos analizė leidžia nuolat kontroliuoti įmonės veiklos efektyvumo
rodiklius. [6]

Numatoma apsirūpinimo materialiniais ištekliais sistema, kuri
suformuojama remiantis alternatyviais variantais, pasiūlytais abiejų
partnerių. Tai labai reikšmingas etapas organizuojant tolesnę veiklos
programą. Todėl verta, kiek galima detaliau, numatyti gaunamų vertybių
struktūrą, tiekėjus, atsiskaitymo galimybes. Nustatomos galimos gaunamų
materialinių vertybių apimtys (pinigine išraiška), galinčios susikaupti,
siekiant įgyvendinti apyvartinių lėšų kaupimo programą. Numatomos jų
pakeitimo analogiškomis galimybės. Įvertinama materialinių vertybių gavimo
ritmiškumas (savalaikiškumo požiūriu), sezoniškumo svyravimai, vertinant
rizikos faktorius, kuriuo nors būdu lemiančius pateikimo proceso
patikimumą. Analizuojama, ar numatyti žaliavų, medžiagų bei komplektavimo
gaminių ar pusfabrikačių tiekėjai tikrai yra patikimi partneriai. Numatoma,
kaip su kiekvienu iš jų įtvirtinti partnerystės ryšius. Nustatomos
apsirūpinimo materialinėmis vertybėmis schemos, įvertinamos transportavimo
galimybės bei formuojama šios tarnybos struktūra. Sudaromas materialinių
vertybių gavimo grafikas, įvertinant gamybos apimčių kitimo dinamiką.
Nustatomas išlaidų dydis žaliavoms, medžiagoms, ruošiniams, įskaitant
energiją, kurą. Atliekama šio dydžio analizė, ieškoma alternatyvių
šaltinių. Įvertinamos transporto išlaidos.

Nagrinėjama, ar kainų svyravimas (tiek materialinių vertybių, tiek ir
transporto bei kitų paslaugų, susietų su pateikimu) neverčia atitinkamai
koreguoti pateikimo programos arba grafiko. Toks nagrinėjimas turi būti
atliekamas periodiškai, įvertinant situaciją kainų požiūriu. Nustatoma,
kiek lėšų konvertuojama valiuta reiks įgyvendinant apsirūpinimo
materialinėmis vertybėmis programą, analizuojama, kaip tai derinasi su
numatomų valiutinių įplaukų programa. Kriterijus čia turi būti įmonės
valiutinis atsiperkamumas. [4]

Pajamų bei išlaidų įvertinimas

Labai svarbu tinkamas pajamų bei išlaidų įvertinimas. Jis būtinas tam,
kad būtų galima pagrįsti investuojamų lėšų apimtis. Tai atliekama išdėstant
gaunamas pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu
2 – 3 metams į priekį. Pradžia imamas startas (pirmoji prekės gyvavimo
ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas ketvirtį, o
toliau tik kasmet. Pagrindinis uždavinys yra įsitikinti pajamų ir išlaidų
sinchroniškumu, nes nuo to priklauso įmonės likvidumas, kurį daugiausia
lemia apyvartinių lėšų stygius. Ši analizė leidžia priimti pagrįstą
sprendimą tiek starto laikotarpiu tiek ir vėliau plečiant gamybą, kas
atitinka prekės gyvavimo ciklo augimo ir brandos stadijas. Taip pat tokia
analizė leidžia priimti pagrįstus sprendimus ir dėl papildomų investicijų.
Kaip galimas atvejis turi būti įvertinta ir užtęstų atsiskaitymų variantas,
nes tokiu atveju suminio kredito dydis stipriai išauga. Prognozės negali
būti per daug optimistinės, nes per daug optimistinės prognozės firmai
dažniausiai būna pražūtingos. Šiuo požiūriu turi būti pasirinktas rizikos
vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją rinkoje. [1]

Parengiama paskolų gavimo ir jų naudojimo politika, įvertinant gavimo
šaltinius, garantus, visas konkrečias sąlygas. Kartu su kreditoriais
konkretinamos paskolų gavimo galimybės ir sąlygos (vidaus ir užsienio
valiuta) imant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.
Modeliuojant nustatomi labiau priimtini variantai. Nustatomos paskolų
panaudojimo galimybės pagal metus įvertinant kredito gavimo metus, palūkanų
dydžius, grąžinimo terminus, susijusius su gamybos diegimo terminais.
Sudaromi paskolų grąžinimo kiekvienam kreditoriui pagal kiekvieną paskolų
rūšį grafikai. Priimamas bendras partnerių sprendimas dėl paskolų, taip pat
prognozuojamas įmonės finansavimo ciklas. Tai leidžia įvertinti kapitalinių
įdėjimų apimtis, numatyti kiekvieno partnerio įnašą į įstatinį fondą. Kartu
nustatyti pelno paskirstymo sąlygas. Svarbus taip pat sprendimas dėl
paskolų gavimo ir jų grąžinimo galimybių, daugiausia lemiančių įmonės
finansavimo ciklą, teigiamą ar neigiamą turimų grynų lėšų dydį per
pirmuosius penkerius (o gal ir daugiau) metus. [5]

Parengiama įmonės strategija mokesčių atžvilgiu, įgalinanti

optimizuoti įmonės veiklą ir besiremianti valstybės teikiamomis lengvatomis

smulkaus verslo įmonėms (arba atvirkščiai – jomis nesinaudojant) bei

konkrečių situacijų nagrinėjimu: įrenginių lizingo panaudojimas,

investicijos perspektyviniam įdirbiui, paskolų politika, pelno

paskirstymas. Atskirai nustatomas mokesčių už panaudotas patentines

licencijas bei kompleksines progresyvias technologijas dydis, jų struktūra,

paskirstymas kiekvieniems metams. Nustatomas įrenginių amortizacinių

atskaitymų dydis arba nuomos mokestis (lizingo atveju), remiantis priimtu

amortizacinių atskaitymų variantu. Taip pat nustatomas liekamosios vertės

dydis. [2]

Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditorių elgseną

Parengiama paskolų gavimo ir jų naudojimo politika, įvertinant gavimo
šaltinius, garantus, visas konkrečias sąlygas. Kartu su kreditoriais
konkretinamos paskolų gavimo galimybės ir sąlygos (vidaus ir užsienio
valiuta) imant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.
Modeliuojant nustatomi labiau priimtini variantai. Nustatomos paskolų
panaudojimo galimybės pagal metus įvertinant kredito gavimo metus, palūkanų
dydžius, grąžinimo terminus, susijusius su gamybos diegimo terminais.
Sudaromi paskolų grąžinimo kiekvienam kreditoriui pagal kiekvieną paskolų
rūšį grafikai. Priimamas bendras partnerių sprendimas dėl paskolų, taip pat
prognozuojamas įmonės finansavimo ciklas. Tai leidžia įvertinti kapitalinių
įdėjimų apimtis, numatyti kiekvieno partnerio įnašą į įstatinį fondą. Kartu
nustatyti pelno paskirstymo sąlygas. Svarbus taip pat sprendimas dėl
paskolų gavimo ir jų grąžinimo galimybių, daugiausia lemiančių įmonės
finansavimo ciklą, teigiamą ar neigiamą turimų grynų lėšų dydį per
pirmuosius penkerius (o gal ir daugiau) metus. [5]

Pagrindinis kreditorių tikslas – nustatyti, kokios rizikos iškyla
skolinant ir kaip jas sumažinti. Todėl tiek verslo projekto rengėjas, tiek
skolintojas verslo projekte turi įvertinti visus galimus rizikos veiksnius:

• Sukūrimo riziką: ar tokią prekę apskritai galima sukurti?

• Gamybos riziką: jei prekė sukurta, tai ar ją bus galima

pagaminti?

• Marketingo riziką: jei prekė pagaminta, tai ar ją bus galima

parduoti?

• Vadybos riziką: jei prekė bus parduota, tai ar ji uždirbs pelno?

• Plėtros riziką: jei uždirbs pelno, tai ar galima bus išplėsti

tokią veiklą?

Projekto rengėjas turi suprasti, kad kuo rengiamas projektas
rizikingesnis, tuo jis reikalaus didesnės informacijos apimties bei
išsamesnės jos analizės prieš pateikiant jį svarstyti kreditoriui. Labai
svarbu verslo projekte pateikti finansinių ataskaitų projektus, kurie ir
bus svarbiausios informacijos apie verslą šaltinis. Verslo projektuose
pateiktos finansinės ataskaitos galėtų būti patvirtintos nepriklausomų
ekspertų. Nepriklausomų ekspertų patvirtintomis ataskaitomis bankas galėtų
visiškai pasitikėti ir tiksliai žinoti, kad jos atspindi realią būsimo
skolininko finansinę padėtį. Bankininkai, vertinantys verslo programas,
paprastai, verslo projekte pageidauja, kad būtų pateiktos ir įvertintos
tokios pagrindinių rodiklių grupės:

• Pelningumo rodikliai;

• Finansinės būklės rodikliai;

• Apyvartumo rodikliai;

• Prognozuojamų pinigų srautų rodikliai.

Technologinių įrenginių atsipirkimas bei kredito gražinimas

Tiek technologinių įrenginių įsigijimo atsipirkimas, tiek kredito
gražinimas atsispindi grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozėje. Šis
dokumentas sudaromas tuo pagrindu, kad numatomas visas finansavimo ciklas,
išskiriant atskirus laikotarpius ( žinoma konkrečiu atveju tik tuos, kurie
būdingi tam konkrečiam projektui ). Skiriami tokie laikotarpiai:

1. Be kreditų;

2. Starto finansavimo;

3. Venčiūrinio finansavimo;

4. Banko kreditų

5. Brandumo;

Pati grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė pateikiama dviem būdais: 1)
kreive, kai pateikiama grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė, įvairiais
finansavimo ciklo laikotarpiais; 2) lentele. [1]

Einamosios grynųjų pinigų apimties ir sukauptos grynųjų pinigų
apimties skaičiavimas atliekamas taip:

1. Einamoji grynųjų pinigų apimtis vertinama kiekvienu laikotarpiu iš

pardavimų apimties atėmusꗬÁ⁍Љዸ¿ကЀ蒄

橢橢㷢㷢Љꈬ垀垀䀥

Leave a Comment