FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI VERSLO PROGRAMOJE

pagal
FinansaiReferatasIlgas3 336 žodžių17 min. skaitymo
Turinys

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ EKONOMIKOS

REFERATAS

FINANSINIAI DOKUMENTAI PATEIKIAMI

VERSLO PROGRAMOJE

Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. Lina Domarkaitė

Darbą priėmė: prof. A.Žvirblis

VILNIUS, 2004

1. Įvadas

Finansų paskirtis – padėti įsigyti piniginių lėšų ir jas panaudoti siekiant kuo labiausiai padidinti firmos akcininkų turtą . Finansų planavimo ir valdymo esmę sudaro trys pagrindiniai strateginiai sprendimai:

kapitalo struktūra – firmos naudojamų paskolų ir nuosavo kapitalo vertybinių popierių derinys; dividendų politika – firmos pasirinkimas mokėti dividendus, ar jų nemokėti, o nusprendus mokėti,- numatyti, kokią pelno dalį išmokėti; investicijų politika – pasirinkimas tokio investicijų projekto, kuris labiausiai padidintų dabartinę firmos vertę.

Finansavimo programoje galima išskirti tris poskyrius orientuotus pg.

šias temas:

1. Finansai. Išlaidų kontrolė bei valdymas.

2. Finansavimo ciklas. Atsipirkimo taškas.

3. Kreditų naudojimo strategija.

Finansinės ataskaitos gali būti pateikiamos:

➢ pagal kalendorinį planą (kalendoriniai metai);

➢ pagal finansinį laikotarpį (finansiniai metai);

➢ pagal tarpinį laikotarpį (ketvirtis, pusmetis);

➢ pagal reguliuojamąjį fiskalinį laikotarpį (nustato valstybinės institucijos).

Verslo plane pateikiamos šios suvestinės :

➢ rinkos dalies ir pardavimo apimčių prognozė;

➢ piniginių įplaukų bei išlaidų įvertinimas;

➢ pelno ir nuostolių ataskaita;

➢ suminis aktyvų ir pasyvų balansas;

Grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė

Visais atvejais finansinės ataskaitos rodo ūkinio darinio finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus.

2. Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė

Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozėje pateikiami duomenys apie:

➢ firmai tenkančią rinkos dalį;

➢ prognozuojamą pardavimų apimtį.

Rinkos dalies ir pardavimų apimčių prognozė turi būti grindžiama visos rinkos apimčių tyrimais ir rezultatų analize. Rinkos dalis nustatoma taikant specialius prognozavimo metodus ir panaudojant personalinius kompiuterius.. Šių duomenų pagrindu nustatomos prognozuojamos pardavimų apimtys. Jos gaunamos visą rinkos apimtį padauginus iš atitinkamos rinkos dalies (procentais), tenkančios firmai šioje rinkoje. Jeigu bus parduodama keliose rinkose (rinkos segmentuose), tuomet bendra pardavimų apimtis nustatoma sumuojant aukščiau išdėstytu būdu gautus rezultatus.

Pradiniu laikotarpiu turėtu būti žinomi konkretūs pirkėjai (vartotojai). Pageidautini netgi susitarimai, numatantys ir tų pardavimų apimtis.

3.PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ĮVERTINIMAS

Pajamų ir išlaidų įvertinimas būtinas tam, kad būtų galima pagrįsti investuojamų į projektą lėšų apimtis.Tai atliekama išdėstant gaunamas pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu (2-3metams į priekį), o pradžia (atskaitos tašku) imamas startas (pirmoji prekės gyvavimo ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas ketvirtį, o vėliau – matiniai duomenys.

Pagrindinis uždavinys – įsitikinti pajamų ir išlaidų sinchroniškumu, nes nuo to priklauso įmonės likvidumas (jį dažniausiai lemia apyvartinių lėšų stygius).

Ši analizė įgalina priimti pagrįstą sprendimą tiek starto laikotarpiu, tiek ir vėliau–plėtojant gamybą, kas atitinka prekės gyvavimo ciklo augimo ir brandos stadijas, tai pat ir sprendimus dėl papildomų investicijų. kaip galimas atvejis turi būti įvertintas ir užtęstų atsiskaitymų variantas (jeigu produkcijos realizavimas bei atsiskaitymai su pirkėjais užsitęs), nes tokiu atveju suminio kredito dydis smarkiai išauga.

Tokiu atveju likvidumą galima garantuoti tik su papildomų lėšų, investuojamų tam tikrais laiko tarpais jau vykstant gamybai ir pardavimams, pagalba. Taigi kreditų poreikis kur kas padidėja. Vis dėlto ši aplinkybė toli gražu ne visada kvalifikuotai įvertinama.

Tai būdinga pradedantiesiems verslininkams, nes jie neįvertina to, kad pradžioje lyg ir normali padėtis vėliau gali pradėti blogėti dėl naujų, susietų su įmonės likvidumu, problemų. Tad nepakankamai pagrįstos prognozės – paprasčiausiai neleistinas aplaidumas, kuris vėliau, plečiant gamybą, sukelia netgi bankroto situaciją. Neabejotina, kad vis vien išliks rizikos elementas, tačiau vienu atveju jis bus pasvertas, o kitu – priešingai – pernelyg drastiškas.

Taigi per daug optimistinės prognozės firmai dažnai būna pražūtingos.

Taigi sudarant verslo programą šiuo požiūriu turi būti vėlgi pasirinktas rizikos vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją rinkoje.

4. Pelno (nuostolių) ataskaita

Įvertinant firmos veiklą, pateikiama informacija apie įplaukas ir išlaidas, mokesčius, pelną ir nuostolius per konkretų laikotarpį. Tokia informacija pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri yra firmos atitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamas įmonės ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatas, t.y. ataskaita perduoda žinias apie turto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamas išlaidomis) įmonės veikloje. Šios ataskaitos objektas – pelnas, kurį įmonė gavo per tam tikrą laikotarpį, arba nuostolis, patirtas nagrinėjamu laikotarpiu. Visa įmonės veikla yra suskaidyta į ataskaitinius laikotarpius (pvz. metus, ketvirčius, mėnesius). Pasibaigus tokiam ataskaitiniam laikotarpiui, įmonė apskaičiuoja ūkininkavimo rezultatą ir galutinai atsiskaito su valstybe, sumokėdama pastarajai mokesčius.

Taigi, pelno ( nuostolių ) ataskaita – tai firmos atitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų santrauka. Tai yra dokumentas iš kurio matyti grynasis pelnas pirmaisiais metais (sąskaita pirmiesiems metams sudaroma detaliau) ir jo kaita per tolesnį laikotarpį (tam laikui sudaroma bendresnio pobūdžio sąskaita).

Pelno (nuostolio) ataskaitos turinį sudaro:

1. Bendros pajamos;

2. Gamybos išlaidos;

3. Bendrasis pelnas

4. Pastoviosios išlaidos:

• Pardavimų;

• Administravimo;

• Amortizacija ir nusidėvėjimas ( amortizacija skaičiuojama tik nematerialiam turtui o nusidėvėjimas – tik materialaus turto);

• Palūkanos.

5. Grynosios pajamos(pelnas prieš apmokestinimą);

6. Mokesčiai (pelno mokestis);

7. Grynasis pelnas.

Bendrasis pelnas nustatomas iš bendrųjų pajamų atimant gamybos išlaidas.

Grynosios pajamos nustatomas iš bendrojo pelno atimant pastoviąsias išlaidas.

Grynasis pelnas nustatomas iš grynųjų pajamų atimant mokesčius.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:

1. I. Pardavimo pajamos;

2. II. Pardavimo savikaina;

3. III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

4. IV. Veiklos sąnaudos;

5. V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

6. VI. Kita veikla;

7. VII. Finansinė ir investicinė veikla;

8. VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

9. IX. Pagautė;

10. X. Netekimai;

11. XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

12. XII. Pelno mokestis;

13. XIII Grynasis pelnas (nuostoliai).

Leidžiama papildyti pelno (nuostolių) ataskaitą papildomais straipsniais, jeigu to reikia siekiant teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatus.

Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t.y. įmonėje liekantį pelną, kuris gali būti paskirstytas, arba nuostolius. Grynojo pelno rodiklis apskaičiuojamas iš pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą atimant pelno mokesčio sąnaudų rodiklį.

5. Suminis balansas

Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl jam turi būti skiriama daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė įmonės finansinės ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės finansinės būklės analizę, todėl visose šalyse laikomas svarbiausiu finansinės analizės šaltiniu.

Suminis aktyvų ir pasyvų balansas yra konsoliduotas (suvestinis). Jis sudaromas dažniausiai pirmiems projekto įgyvendinimo metams tuo tikslu, kad parodytų įtraukiamas į aktyvus lėšas, be to, išdėstytų visus pasyvus, laiduojančius šių aktyvų formavimą. Šiame balanse įvertinama finansinė firmos padėtis, pateikiama informacija apie konkrečios firmos turtą, įsiskolinimus ir nuosavą kapitalą.

Sudaromas dažniausiai pirmųjų projekto įgyvendinimo metų pabaigai (

xxxx.12.31) ir jis pateikia firmos investicijų (turtas) ir kapitalo šaltinių (įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė) momentinę fotografiją. Į

jį įtraukiami aktyvai apima:

• Apyvartines lėšas

• Pagrindinius fondus (pastatai, įrengimai, transporto priemonės)

• Aktyvų formavimą laiduojančius pasyvus (einamieji įsiskolinimai, ilgalaikės paskolos, investicijos, akcijos, nepaskirstytas pelnas).

Aktyvų ir pasyvų sumos turi besąlygiškai sutapti.

Šiame poskyryje pateikiami apibendrinti finansinės veiklos rezultatai (iš jų pagrindiniai, be abejo, yra pelnas arba nuostolis), įgalinantys įvertinti firmos finansinę būklę, jos mokumą, likvidumo laipsnį. Jie parodo turimus išteklius, drauge ir turimus įsiskolinimus, taip pat atspindi finansinių, kreditinių bei atsiskaitymo su klientais santykių būklę. Visa tai yra be galo reikšminga informacija siekiant efektyviai vadovauti firmai apskritai, taip pat ir kontroliuojant finansinę veiklą.

Balansas atskleidžia firmos galimybes imti kreditą užstatant turimą turtą. Nors šiuo metu bankai labai atsargiai vertina turimą turtą, todėl realu gauti paskolą sudarančią ne daugiau 50-60proc nuo balanse nurodytos turto vertės.

Balanse pateikta informacija turi išsamiai ir teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę.

Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:

1. A. Ilgalaikis turtas;

2. I. Nematerialusis turtas;

3. II. Materialusis turtas;

4. III. Finansinis turtas;

5. B. Trumpalaikis turtas;

6. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys;

7. II. Per vienerius metus gautinos sumos;

8. III. Kitas trumpalaikis turtas;

9. IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai;

10. C. Nuosavas kapitalas;

11. I. Kapitalas;

12. II. Perkainojimo rezervas (rezultatai);

13. III. Rezervai;

14. IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai);

15. D. Dotacijos, subsidijos;

16. E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai;

17. I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai;

9. 18. II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Šie straipsniai yra privalomi, t.y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui.

6. GRYNŲJŲ PINIGŲ CIRKULIAVIMO PROGNOZĖ

Šis dokumentas sudaromas tuo pagrindu, kad numatomas visas finansavimo ciklas išskiriant atskirus laikotarpius (žinoma konkrečiu atveju tik tuos, kurie būdingi tam konkrečiam projektui):

1. Laikotarpis be kreditų;

2. Starto finansavimo laikotarpis;

3. Venčiūrinio finansavimo laikotarpis;

4. Banko kreditų laikotarpis;

5. Brandumo laikotarpis (akcijų ir/arba obligacijų išleidimo laikotarpis).

Pati grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė pateikiama 2 būdais:

1. Kaip pateikiama grynųjų pinigų cirkuliavimo įvairiais finansavimo ciklo laikotarpiais kreivė (grafikas).

2. Labiau paplitęs: grynųjų pinigų apimties atskirais finansavimo ciklo laikotarpiais, taip pat įvertinant prekės gyvavimo ciklo stadijas, pateikimas lentelės forma.

Taigi šioje lentelėje pateikiami tokie rodikliai:

SANDARA:

1. Prognozuojama rinkos apimtis-vertine išraiška;

2. Firmos rinkos dalis-procentais;

3. Pardavimų apimtis-vertine išraiška;

4. Bendrosios kintamosios išlaidos;

5. bendrosios pastoviosios išlaidos;

6. Įsigyjamų įrenginių vertė ir/arba kredito suma

7. Grynųjų pinigų cirkuliacija (einamoji apimtis);

8. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis.

Kiekvieno iš šių rodiklių dydis remiantis duomenimis pateiktais kituose dokumentuose, pateikiamas atskirai pagal atskirus finansavimo ciklo laikotarpius ir prekės gyvavimo ciklo stadijas. Tad pasirenkama paprastai 5-

12 laikotarpių.

Rinkos dalies didėjimas atskirais laikotarpiais pateikiamas pagal prekės gyvavimo ciklo stadijas;

Einamosios grynųjų pinigų apimties ir sukauptos grynųjų pinigų apimties skaičiavimas atliekamas taip:

1. einamoji grynųjų pinigų apimtis vertinama kiekvienu iš 5-12

laikotarpiu iš pardavimų apimties (pinigine išraiška) atimant bendrąsias kintamąsias išlaidas, bendrąsias pastoviąsias išlaidas ir tam laikotarpiui priskiriamų įsigyjamų įrenginių vertę ir/arba tame laikotarpyje numatomą kredito sumą. Rezultatas įrašomas atitinkamai su pliuso ar minuso ženklu.

2. Sukaupta grynųjų pinigų apimtis kiekviename iš 5-12 laikotarpių skaičiuojama (nustatoma) sumuojant visas iki tol ėjusiais laikotarpiais einamąsias grynųjų pinigų apimtis (kiekviena su savo pliuso ar minuso ženklu) ir gautas dydis įrašomas su atitinkamu savo ženklu.

3. Teigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo, kiek būtent šiuo laikotarpiu gali gauti iš verslo investoriai.

4. Neigiama einamoji grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo, kiek būtent šiuo laikotarpiu turi būti investuota papildomai.

5. Neigiama sukaupta grynųjų pinigų apimtis nagrinėjamu laikotarpiu rodo bendrą iki to laikotarpio investuotą sumą, o maksimalus jos dydis iš visų laikotarpių rodo investicijų, kurių reikia verslo sumanymui įgyvendinti, apimtį .

6. Kai einamoji grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (o t.y.

nulis arba teigiama) tai pasiekiama nenuostolingumo riba (taškas)

7. Investorius domina ir toks klausimas: kuriuo laikotarpiu bus pasiekta nenuostolingumo riba, tai yra kada gi grynųjų pinigų apimtis bus jau nebeneigiama. Pateiktas skaičiavimas įgalina nesunkiai tai nustatyti.

Kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasidaro nebeneigiama (nulis arba teigiama) tai pasiekiamas projekto atsipirkimo taškas.

Kaip matyti, tiek technologinių įrenginių atsipirkimas, tiek kredito gražinimas pasiekiamas kai sukaupta grynųjų pinigų apimtis pasiekia bent jau nulinę ribą,t.y. pasiekiamas atsipirkimo taškas.

7. Išvados

Visuose poskyriuose pateikti duomenys įgalina susidaryti išsamų vaizdą apie siūlomo projekto finansinę pusę. Pavyzdžiui, iš jų aiškėja, kiek lėšų reikia investuoti, norint įgyvendinti projektą ir kada investoriai gali tikėtis pelno iš įdėtų lėšų, taip pat kada visiškai gali būti padengtas kreditas. Bet lieka pačios kreditų naudojimo strategijos problema, apimanti sprendimus dėl kreditavimo šaltinių, kreditų formų parinkimo, skolintų lėšų gražinimo terminų, taip pat gauto kredito padengimo grafiko sudarymą.

Šio skyriaus pabaigoje turi būti apibendrinti visi duomenys ir akcentuotos finansinės sumanymo įgyvendinimo galimybės bei kreditorių galimybės investuoti lėšas į šį inovacinį projektą palankiomis jiems sąlygomis.

Finansinės ataskaitos:

➢ Suteikia informaciją apie filialo finansinę padėtį, veiklą, finansinės padėties pasikeitimą;

➢ Suteikia informaciją priimant sprendimus dėl investicijų;

➢ Suteikia informaciją apie galimą ekonominių sprendimų priėmimą, įvertinant filialo gamybinius pajėgumus, žmogiškąjį kapitalą.

Taigi apibendrinant finansų skyriuje pateiktus duomenis galima pasakyti jog:

➢ Investicijų sprendimai lemia piniginių lėšų naudojimą, tai yra visų rūšių kapitalo pirkimą, pardavimą ir naudojimą;

➢ Finansiniai sprendimai lemia tai, kaip bus įsigyjama lėšų investicijoms;

➢ Akcininkų turto didinimo iki aukščiausio laipsnio siekiama didinant firmos vertę, o ši sąvoka yra tapati akcijų kainos didinimui iki aukščiausio laipsnio;

8. Naudota literatūra

1. A.Žvirblis “Verslininko vademekumas”;

2. C.Pat.Obi “Verslo finansų pagrindai”;

3. N.Pelanienė “Verslo programa”

4. Lazauskas J. “Apskaita ir finansai” – V: Technika, 1995.

5. http://finansai.tripod.com/pelnoat.htm

6. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/3-pelno(nuostoliu)ataskaita.doc

7. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/2%20-balansas.doc

8. http://www.apskaitosinstitutas.lt/docs/1-finansines%20atskaitomybes%

20standartas.doc

[pic]

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ IR KREDITO PAGRINDIMAS BEI ATSIPIRKIMO NAGRINĖJIMAS

VERSLO PROGRAMOJE

REFERATAS

Darbą atliko: VOV-1 gr.stud. A.

Murauskas

Darbą priėmė: prof. A. Žvirblis

VILNIUS, 2004

Turinys

Įvadas…………………………………………………………….

…………………………………………….2

Technologinių įrenginių poreikio analizė verslo programoje……………………………….2

Pajamų bei išlaidų įvertinimas

……………….5

Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditorių elgseną………………………………….6

Technologinių įrenginių atsipirkimas bei kredito gražinimas………………………………7

Išvados……………………………………………………………

……………………………………………9

Literatūra…………………………………………………………

…………………………………………..9

Įvadas

Norint užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą rengiant verslo programą, būtina gerai išanalizuoti technologijų bei techologinių įrenginių panaudojimo galimybes plėtojant verslą. Taip pat pravartu numatyti reikiamas investicijas į verslą kiekvienu iš galimų verslo vystymo etapų.

Šiame referate pateikiama kreditavimo ir technologinių įrenginių numatymo verslo programoje apžvalga, kuri leidžia suprasti, kokią reikšmę sėkmingam verslo plėtojimui turi šių elementų suprojektavimas. Taip pat referate pateikimi pasiūlymai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti verslo programoje, norint pagrįsti technologinių įrenginių ir technologijų bei kredito atsipirkimą.

Technologinių įrenginių poreikio analizė verslo programoje

Technologinių įrenginių ir kredito pagrindimas bei atsipirkimo nagrinėjimas atsispindi verslo programoje. Verslo programa pagrindinai susideda iš šių skyrių:

1. Verslo sumanymas, prekė (paslauga).

2. Rinkos analizė.

3. Konkurencija rinkoje.

4. Marketingo koncepcija ir programa.

5. Gamybinis planas.

6. Firmos menedžmentas ir juridiniai aspektai.

7. Finansavimo programa.

Prieš šiuos skyrius pateikiama suvestinė anotacija, kurioje pateikiama aukščiau išvardintuose skyriuose išnagrinėtos medžiagos apibendrinimas.

Joje dėmesys turi būti sukoncentruotas į verslo sumanymo esmę, prekės (paslaugos) esminį apibūdinimą, jos gamybos organizavimo, technologinio aprūpinimo, verslo finansavimo (kreditavimo) ir verslo programos įgyvendinimo efektyvumo aspektus, marketingo koncepciją, organizacinius sprendimus ir ypač į finansinius klausimus bei ekonominį efektyvumą. [1]

Taip pat anotacijoje būtina nepamiršti technologinių įrenginių ir kredito pagrindimo bei atsipirkimo nagrinėjimo.

Organizuojant gamybą labai svarbu tinkamai parengti gamybinį planą.

Gamybinio pobūdžio aspektų yra gana daug todėl geriausia, kai yra sumodeliuojamas visas gamybinis procesas. Gamybinio pobūdžio sprendimus ir sprendimus dėl progresyviųjų technologijų lemia šie kriterijai:

1. Marketingo strategija.

2. Gamybos išlaidos.

3. Prekės kokybės parametrai.

4. Reikalavimai technologijai ir įrenginiams.

5. Aplinkosaugos reikalavimai.

Taigi marketingo strategija, gamybos išlaidos, prekės kokybės parametrai, reikalavimai technologijai ir įrenginiams apsprendžia kredito būtinumą. Reikia apsispręsti dėl turimų technologinių procesų panaudojimo ir atitinkamų technologinių įrenginių komplektavimo. Išnagrinėjama galimybė panaudoti kitas technologijas ir atliekama jų lyginamoji analizė su turimomis. Esant esminiams pastarųjų trūkumams, ieškoma galimybių įsigyti naujas. Skaičiavimais grindžiamas įrenginių panaudojimas. Tuo pagrindu sprendžiama apie šių įrenginių įsigijimo tikslingumą ekonominiu požiūriu.

Tarp jų analizuojami ir tokie variantai kaip įrenginių lizingas ir kiti.

[1]

Taip pat analizuojama, ar būtina įsigyti naujus technologinius įrenginius, laiduojant produkcijos kokybės parametrus bei gamtos apsaugos reikalavimus ir kitus klausimus. Apsisprendžiama, ar technologiniai įrenginiai bus diegiami iš karto ar etapais, susiejant šį klausimą su numatomu gamybos apimties didinimu. Sudaromas diegimo grafikas ir parengiamas optimalus įrenginių išdėstymo planas, įvertinant galimus technologijos pasikeitimus bei perspektyvinį kai kurių įrenꗬÁ⁍Љዸ¿ကЀ蒄

橢橢㷢㷢Љꈬ垀垀䀥

lЪЪЪЪЪЪЪоቄቄቄ8ቼ$አLо㾇Ũዸጎ(ጶጶጶጶ2፨፼

㻊[?]㻌㻌㻌㻌㻌㻌$䃯Ƞ䌏F㻰QЪᎈጶጶᎈᎈ㻰ai nežlugdo numatyto gamybos plano grafiko. Priimamas galutinis sprendimas, ar tikslinga juos įsigyti. Taip pat įvertinamas technologijos atitikimas ekologijos reikalavimams, prireikus sudaromas įmonės ekologinio paso projektas, nustatoma, kokios investicijos būtinos, norint patenkinti ekologinius reikalavimus, nustatoma, kokios investicijos būtinos, siekiant iš esmės modernizuoti technologiją. Nustatoma komplektavimo gaminių, nebaigtos gamybos bei gatavos produkcijos apimtys, kurių reikia norint pasiekti ritmingą įmonės funkcionavimą. Šių atsargų apimtys įvertinamos pinigine išraiška, iš to skaičiaus valiuta. Iš šių duomenų nustatoma apyvartinių lėšų apimtis, o jos dinamikos analizė leidžia nuolat kontroliuoti įmonės veiklos efektyvumo rodiklius. [6]

Numatoma apsirūpinimo materialiniais ištekliais sistema, kuri suformuojama remiantis alternatyviais variantais, pasiūlytais abiejų partnerių. Tai labai reikšmingas etapas organizuojant tolesnę veiklos programą. Todėl verta, kiek galima detaliau, numatyti gaunamų vertybių struktūrą, tiekėjus, atsiskaitymo galimybes.

Nustatomos galimos gaunamų materialinių vertybių apimtys (pinigine išraiška), galinčios susikaupti, siekiant įgyvendinti apyvartinių lėšų kaupimo programą. Numatomos jų pakeitimo analogiškomis galimybės.

Įvertinama materialinių vertybių gavimo ritmiškumas (savalaikiškumo požiūriu), sezoniškumo svyravimai, vertinant rizikos faktorius, kuriuo nors būdu lemiančius pateikimo proceso patikimumą.

Analizuojama, ar numatyti žaliavų, medžiagų bei komplektavimo gaminių ar pusfabrikačių tiekėjai tikrai yra patikimi partneriai. Numatoma, kaip su kiekvienu iš jų įtvirtinti partnerystės ryšius. Nustatomos apsirūpinimo materialinėmis vertybėmis schemos, įvertinamos transportavimo galimybės bei formuojama šios tarnybos struktūra. Sudaromas materialinių vertybių gavimo grafikas, įvertinant gamybos apimčių kitimo dinamiką.

Nustatomas išlaidų dydis žaliavoms, medžiagoms, ruošiniams, įskaitant energiją, kurą. Atliekama šio dydžio analizė, ieškoma alternatyvių šaltinių. Įvertinamos transporto išlaidos.

Nagrinėjama, ar kainų svyravimas (tiek materialinių vertybių, tiek ir transporto bei kitų paslaugų, susietų su pateikimu) neverčia atitinkamai koreguoti pateikimo programos arba grafiko. Toks nagrinėjimas turi būti atliekamas periodiškai, įvertinant situaciją kainų požiūriu. Nustatoma, kiek lėšų konvertuojama valiuta reiks įgyvendinant apsirūpinimo materialinėmis vertybėmis programą, analizuojama, kaip tai derinasi su numatomų valiutinių įplaukų programa. Kriterijus čia turi būti įmonės valiutinis atsiperkamumas. [4]

Pajamų bei išlaidų įvertinimas

Labai svarbu tinkamas pajamų bei išlaidų įvertinimas. Jis būtinas tam, kad būtų galima pagrįsti investuojamų lėšų apimtis. Tai atliekama išdėstant gaunamas pajamas ir numatomas išlaidas kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu

2 – 3 metams į priekį. Pradžia imamas startas (pirmoji prekės gyvavimo ciklo stadija). Pirmaisiais metais duomenys pateikiami kas ketvirtį, o toliau tik kasmet. Pagrindinis uždavinys yra įsitikinti pajamų ir išlaidų sinchroniškumu, nes nuo to priklauso įmonės likvidumas, kurį daugiausia lemia apyvartinių lėšų stygius. Ši analizė leidžia priimti pagrįstą sprendimą tiek starto laikotarpiu tiek ir vėliau plečiant gamybą, kas atitinka prekės gyvavimo ciklo augimo ir brandos stadijas. Taip pat tokia analizė leidžia priimti pagrįstus sprendimus ir dėl papildomų investicijų.

Kaip galimas atvejis turi būti įvertinta ir užtęstų atsiskaitymų variantas, nes tokiu atveju suminio kredito dydis stipriai išauga. Prognozės negali būti per daug optimistinės, nes per daug optimistinės prognozės firmai dažniausiai būna pražūtingos. Šiuo požiūriu turi būti pasirinktas rizikos vertinimo modelis, kuris atitiktų bendrąją firmos strategiją rinkoje. [1]

Parengiama paskolų gavimo ir jų naudojimo politika, įvertinant gavimo šaltinius, garantus, visas konkrečias sąlygas. Kartu su kreditoriais konkretinamos paskolų gavimo galimybės ir sąlygos (vidaus ir užsienio valiuta) imant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.

Modeliuojant nustatomi labiau priimtini variantai. Nustatomos paskolų panaudojimo galimybės pagal metus įvertinant kredito gavimo metus, palūkanų dydžius, grąžinimo terminus, susijusius su gamybos diegimo terminais.

Sudaromi paskolų grąžinimo kiekvienam kreditoriui pagal kiekvieną paskolų rūšį grafikai. Priimamas bendras partnerių sprendimas dėl paskolų, taip pat prognozuojamas įmonės finansavimo ciklas. Tai leidžia įvertinti kapitalinių įdėjimų apimtis, numatyti kiekvieno partnerio įnašą į įstatinį fondą. Kartu nustatyti pelno paskirstymo sąlygas. Svarbus taip pat sprendimas dėl paskolų gavimo ir jų grąžinimo galimybių, daugiausia lemiančių įmonės finansavimo ciklą, teigiamą ar neigiamą turimų grynų lėšų dydį per pirmuosius penkerius (o gal ir daugiau) metus. [5]

Parengiama įmonės strategija mokesčių atžvilgiu, įgalinanti optimizuoti įmonės veiklą ir besiremianti valstybės teikiamomis lengvatomis smulkaus verslo įmonėms (arba atvirkščiai – jomis nesinaudojant) bei konkrečių situacijų nagrinėjimu: įrenginių lizingo panaudojimas, investicijos perspektyviniam įdirbiui, paskolų politika, pelno paskirstymas. Atskirai nustatomas mokesčių už panaudotas patentines licencijas bei kompleksines progresyvias technologijas dydis, jų struktūra, paskirstymas kiekvieniems metams. Nustatomas įrenginių amortizacinių atskaitymų dydis arba nuomos mokestis (lizingo atveju), remiantis priimtu amortizacinių atskaitymų variantu. Taip pat nustatomas liekamosios vertės dydis. [2]

Paskolų gavimas, atsižvelgiant į kreditorių elgseną

Parengiama paskolų gavimo ir jų naudojimo politika, įvertinant gavimo šaltinius, garantus, visas konkrečias sąlygas. Kartu su kreditoriais konkretinamos paskolų gavimo galimybės ir sąlygos (vidaus ir užsienio valiuta) imant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas.

Modeliuojant nustatomi labiau priimtini variantai. Nustatomos paskolų panaudojimo galimybės pagal metus įvertinant kredito gavimo metus, palūkanų dydžius, grąžinimo terminus, susijusius su gamybos diegimo terminais.

Sudaromi paskolų grąžinimo kiekvienam kreditoriui pagal kiekvieną paskolų rūšį grafikai. Priimamas bendras partnerių sprendimas dėl paskolų, taip pat prognozuojamas įmonės finansavimo ciklas. Tai leidžia įvertinti kapitalinių įdėjimų apimtis, numatyti kiekvieno partnerio įnašą į įstatinį fondą. Kartu nustatyti pelno paskirstymo sąlygas. Svarbus taip pat sprendimas dėl paskolų gavimo ir jų grąžinimo galimybių, daugiausia lemiančių įmonės finansavimo ciklą, teigiamą ar neigiamą turimų grynų lėšų dydį per pirmuosius penkerius (o gal ir daugiau) metus. [5]

Pagrindinis kreditorių tikslas – nustatyti, kokios rizikos iškyla skolinant ir kaip jas sumažinti. Todėl tiek verslo projekto rengėjas, tiek skolintojas verslo projekte turi įvertinti visus galimus rizikos veiksnius:

• Sukūrimo riziką: ar tokią prekę apskritai galima sukurti?

• Gamybos riziką: jei prekė sukurta, tai ar ją bus galima pagaminti?

• Marketingo riziką: jei prekė pagaminta, tai ar ją bus galima parduoti?

• Vadybos riziką: jei prekė bus parduota, tai ar ji uždirbs pelno?

• Plėtros riziką: jei uždirbs pelno, tai ar galima bus išplėsti tokią veiklą?

Projekto rengėjas turi suprasti, kad kuo rengiamas projektas rizikingesnis, tuo jis reikalaus didesnės informacijos apimties bei išsamesnės jos analizės prieš pateikiant jį svarstyti kreditoriui. Labai svarbu verslo projekte pateikti finansinių ataskaitų projektus, kurie ir bus svarbiausios informacijos apie verslą šaltinis. Verslo projektuose pateiktos finansinės ataskaitos galėtų būti patvirtintos nepriklausomų ekspertų. Nepriklausomų ekspertų patvirtintomis ataskaitomis bankas galėtų visiškai pasitikėti ir tiksliai žinoti, kad jos atspindi realią būsimo skolininko finansinę padėtį. Bankininkai, vertinantys verslo programas, paprastai, verslo projekte pageidauja, kad būtų pateiktos ir įvertintos tokios pagrindinių rodiklių grupės:

• Pelningumo rodikliai;

• Finansinės būklės rodikliai;

• Apyvartumo rodikliai;

• Prognozuojamų pinigų srautų rodikliai.

Technologinių įrenginių atsipirkimas bei kredito gražinimas

Tiek technologinių įrenginių įsigijimo atsipirkimas, tiek kredito gražinimas atsispindi grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozėje. Šis dokumentas sudaromas tuo pagrindu, kad numatomas visas finansavimo ciklas, išskiriant atskirus laikotarpius ( žinoma konkrečiu atveju tik tuos, kurie būdingi tam konkrečiam projektui ). Skiriami tokie laikotarpiai:

1. Be kreditų;

2. Starto finansavimo;

3. Venčiūrinio finansavimo;

4. Banko kreditų

5. Brandumo;

Pati grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė pateikiama dviem būdais: 1)

kreive, kai pateikiama grynųjų pinigų cirkuliavimo prognozė, įvairiais finansavimo ciklo laikotarpiais; 2) lentele. [1]

Einamosios grynųjų pinigų apimties ir sukauptos grynųjų pinigų apimties skaičiavimas atliekamas taip:

1. Einamoji grynųjų pinigų apimtis vertinama kiekvienu laikotarpiu iš pardavimų apimties atėmusꗬÁ⁍Љዸ¿ကЀ蒄

橢橢㷢㷢Љꈬ垀垀䀥