biudžetinė apskaita ir analizė

1 Užduotis

Valstybės iždas ir jo funkcijos
Biudžeto apskaitos objektai

VALSTYBĖS IŽDAS IR JO FUNKCIJOS

Lietuvos respublikos VALSTYBĖS IŽDO ĮSTATYMAS priimtas 1994 m. gruodžio 20 d. Nr.I-712 (Nauja įstatymo redakcija: Nr.VIII-1110, 99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-945 (99.04.14))

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės iždo (toliau – Valstybės iždas) turinį, Valstybės iždo sąskaitos atidarymo, įmokų į Valstybės iždo sąskaitą ir išmokų iš jos atlikimo tvarką, Valstybės iždo bendrosios sistemos paskirtį, valdymą, funkcijas bei jų įgyvendinimą, valstybės pinigų fondų steigimą ir steigėjų bei valdytojų pareigas ir atsakomybę, valstybės biudžeto asignavimų pervedimo į valstybės pinigų fondus tvarką.
Šiuo įsstatymu privalo vadovautis visos ministerijos, departamentai, kitos valstybės įstaigos ir organizacijos, bankai, visi valstybės biudžeto piniginius išteklius bei kitus valstybės piniginius išteklius kaupiantys ir naudojantys ūkio subjektai, kiek tai susiję su Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įgyvendinimu.
Šio įstatymo nuostatos netaikomos savivaldybių biudžetams, savivaldybių įsteigtiems pinigų fondams ir kitiems savivaldybių piniginiams ištekliams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Valstybės iždas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdoma sąskaita banke (toliau – Valstybės iždo sąskaita), kurioje laikomi vaalstybės piniginiai ištekliai.
Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri verčiasi komercine, ūkine, finansine, profesine veikla.
Valstybės piniginiai ištekliai – valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų, įsteigtų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, piniginiai ištekliai bei piniginiai ištekliai, kuriuos valstybė įstatymų nu

ustatyta tvarka yra gavusi, pasiskolinusi, paskolinusi ar kitaip investavusi.
Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai – Valstybės iždo sąskaitoje esantys valstybės piniginiai ištekliai, kurie tam tikrą laiką tais pačiais biudžetiniais metais yra pertekliniai Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintame tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytoms valstybės reikmėms finansuoti ir visiems su Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo įgyvendinimu atsirandantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti.
Valstybės pinigų fondai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sukauptos lėšos, naudojamos šių fondų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.
Valstybės iždo procedūros – veiksmai, kuriuos atliekant kaupiami Valstybės iždo sąskaitoje ir iš jos išduodami valstybės piniginiai ištekliai, tvarkoma šių išteklių kaupimo ir išdavimo apskaita, rengiama bei pateikiama atskaitomybė ir vykdomas vidaus auditas.
Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų pajamų surenkamosios (depozitinės) sąskaitos – šių institucijų sąąskaitos banke, į kurias fiziniai ir juridiniai asmenys sumoka biudžetams priskirtus mokesčius, kitas įmokas bei rinkliavas ir iš kurių šios surinktos lėšos pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą ar kitas sąskaitas, jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose.
Valstybės iždo bendroji sistema – sistema, kuri apima Valstybės iždą ir sistemas, leidžiančias tvarkyti valstybės finansinius reikalus: kaupti Valstybės iždo sąskaitoje valstybės piniginius išteklius ir juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, rengti bei pateikti atskaitomybę apie šiuos veiksmus, atlikti vidaus auditą, valdyti valstybės skolą, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, in
nvestuoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius.
Valstybės iždo bendrosios sistemos veikla – Valstybės iždo procedūrų ir Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įgyvendinimas.
Valstybės piniginiai ištekliai laikomi Lietuvos banke atidarytoje Valstybės iždo sąskaitoje, jei atitinkami įstatymai nenustato kitaip jų sudaryti ir naudoti. Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos fiskalinis tarpininkas, vykdantis veiklą, susijusią su Valstybės iždo sąskaitos aptarnavimu.
Valstybės iždo bendrosios sistemos paskirtis – užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės piniginių išteklių valdymą bei šių išteklių naudojimą įstatymų nustatytiems reikalams finansuoti.
Valstybės iždo bendrąją sistemą valdo ir už valstybės finansinių reikalų tvarkymą atsako Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi šios sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijos yra šios:

1. valstybės piniginių išteklių valdymas;
2. valstybės piniginių išteklių kaupimas Valstybės iždo sąskaitoje, lėšų, esančių šioje sąskaitoje, išdavimas, šių procesų apskaita ir vidaus auditas, lėšų išsaugojimas ir racionalus naudojimas Valstybės iždo procedūrų metu;
3. valstybės turtinių įsipareigojimų ir valstybės skolos valdymas;
4. valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita;
5. informacijos ir atskaitomybės apie valstybės piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą rengimas bei teikimas nustatyta tvarka;
6. valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimas;
7. laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimas.

Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įgyvendinimą reglamentuoja Biudžetinės sandaros, Valstybės skolos, Mokesčių administravimo, Biudžetinių įstaigų, Valstybės kontrolės, kiti ir šis įstatymai, kiti teisės aktai, jei juose nustatyta Valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įg

gyvendinimo tvarka.
Finansų ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais ir kitais teisės aktais bei Vyriausybės patvirtintais valstybės piniginių išteklių naudojimo prioritetais, nustato valstybės piniginių išteklių valdymo, jų kaupimo Valstybės iždo sąskaitoje, lėšų, esančių šioje sąskaitoje, išdavimo, šių procesų apskaitos ir vidaus audito, valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių bei valstybės turtinių įsipareigojimų apskaitos, informacijos ir atskaitomybės apie valstybės piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą rengimo bei teikimo, valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimo tvarką.

BIUDŽETO APSKAITOS OBJEKTAI

Biudžetinės apskaitos objektai yra biudžeto lėšos, jų sudarymo šaltiniai ir atskirų biudžetų tarpusavio santykiai. Lietuvos biudžetuose sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri skiriama Respublikos švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios ir valstybės valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai.

Biudžeto lėšos ir jų panaudojimas išlaidoms išreiškiamas tik pinigine forma.

Biudžeto lėšų šaltiniai – įvairūs mokesčiai:
1. akcizai;
2. atsiskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal LR kelių fondo įstatymą;
3. fizinių asmenų pajamų mokestis;
4. įmonių, organizacijų nekilnojamojo turto (įskaitant žemės nuomos ir žemės) mokesčiai;
5. juridinių asmenų pelno mokestis;
6. konsulinis mokestis;
7. mokestis už aplinkos teršimą;
8. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
9. muitai;
10. naftos ir dujų išteklių mokestis;
11. paveldėjimo ir dovanojimo turto mokestis;
12. prekyviečių mokestis;
13. pridėtinės vertės mokestis;
14. žyminis mokestis.

Atskirų biudžetų tarpusavio santykiai gali būti įvairūs:
1. dotacijos;
2. gautos ir perduotos lėšos;
3. gautos ir išduotos trumpalaikės paskolios;
4. savivaldybių biudžetų pajamų pertekliaus įplaukos.

2 Užduotis

1. Biržų rajono finansų skyrius mokėjimo pavedimu iš

š biudžeto einamosios sąskaitos pervedė Biržų rajono švietimo skyriui lėšas pagal sąmatą 230 400Lt.
2. Pagal Biržų rajono švietimo skyriaus pateiktą metinę apyskaitą apie išlaidų sąmatos įvykdymą apskaičiuota kasinių išlaidų suma 800 000Lt. ir nurašoma sunaudotos lėšos.
3. Pasibaigus metams nurašomas biudžeto išlaidų likutis 20 000Lt.

Surašyti buhalterinius įrašus ir paaiškinti įforminimo tvarką.

Sprendimas

1.

Biudžeto inspekcija Biržų rajono finansų skyriui (buhalteriui) pateikia patvarkymą (forma 5), pervesti lėšas į Biržų raj. švietimo skyriaus einamąją sąskaitą. Vyr. buhalteris patikrina, kad pervedamų lėšų suma nebūtų didesnė už asignavimus. Remiantis patvarkymu surašomas mokėjimo pavedimas. Banko įvykdytas mokėjimo pavedimas biudžeto einamosios sąskaitos išrašas yra pagrindas dienos memorialiniam orderiui surašyti į D – 014, K – 011.

Memorialinio orderio suma įrašoma į “Žurnalas – Didžioji knyga” subsąskaitas, o atskiros sumos iš mokėjimo-pavedimo įrašomos į atitinkamų asignavimų valdytojų einamųjų sąskaitų ir kasinių išlaidų knygą (forma Nr.3) į Biržų raj. skyriaus analitinę D – 014 sąskaitą. Toje pačioje įrašo eilutėje, paskutinėje skiltyje apskaičiuojamas skirtų nefinansuotų asignavimų likutis. Jei likučio nėra, pervesti lėšas asignavimų. valdytojams negalima.

Pagrindas Sąskaitos Suma

D K (Lt.)

Biržų raj. finansų skyriaus einamoji sąskaita
014
011
230 400,-

2.

Biudžeto išlaidos apskaitomos pasinaudojant asignavimų valdytojų pateiktomis apyskaitomis apie išlaidų sąmatos įvykdymą. Iš asignavimų valdytojų pateiktų apyskaitų formos 1m. duomenų sudaroma biudžetinė kasinė išlaidų suvestinė. Suvestinėje apskaičiuotų kasinių išlaidų bendrai sumai apskaityti naudojamasąskaita 020 (biudžeto išlaidos). Ši sąskaita yra aktyvinė. Jos debeto pusėje per metus surenkamos biudžeto išlaidos ir surašomos ir nurašomos asignavimų valdytojų sunaudotos lėšos: D – 020, K – 014. Kasinių išlaidų suma iš Biržų raj. švietimo skyriaus apyskaitos įrašomos į analitinę sąskaitą K – 014 subsąskaitą skiltį ir į D – 020

Pagrindas Sąskaitos Suma

D K (Lt.)

Biudžeto išlaidos
014
011
800 000,-

3.

Pasibaigus metams atitinkamai sintetinės ir analitinės apyskaitos duomenys patikrinami iki baigiamųjų operacijų surašymo. Baigiamuoju apskaitos įrašu 020 sąskaitos likutis nurašomas debetuojant 090 (biudžeto įvykdymo rezultatai) ir kredituojant 020 (biudžeto išlaidos) . Metų pradžiai išlaidų likučio nėra.

Pagrindas Sąskaitos Suma

D K (Lt.)

Nurašomas biudžeto išlaidų likutis
090
020
20 000,-

3 Užduotis

1. Plungės rajono finansų skyrius, vykdydamas biudžeto mokėjimo pavedimu iš biudžeto einamosios sąskaitos pervedė į rajono švietimo skyriaus einamąją sąskaitą 80600Lt.
2. Plungės rajono finansų skyrius iš valstybės biudžeto gavo trumpalaikę paskolą 8000Lt.
3. Plungės rajono finansų skyrius metų pabaigoje nurašė biudžeto išlaidas į biudžeto įvykdymo rezultatą 92 900Lt.

Surašyti buhalterinius įrašus memorialiniame orderyje forma Nr.274

Sprendimas

MEMORIALINIS ORDERIS NR. ...

Įrašas už 199______m._______________________mėn.

Pagrindas (remiantis dokumentais arba jo įrašo turinys) Pagal
s-tos
debetą Kortelės
Nr. (pu-slapio) Pagal
s-tos
kreditą Kortelės
Nr.(pus-lapio)
Suma
1.Savivaldybės biudžeto asignavimų 014 011 80 600,-
valdytojo einamoji sąskaita
2.iš valstybės biudžeto gautos 011 051 8 000,-
trumpalaikės paskolos
3.Biudžeto bykdymo rezultatai 090 020 92 900,-

4 Užduotis

Kretingos rajono finansų skyrius liepos mėn. atliko tokias operacijas:

1. Gauta iš valstybės biudžeto trumpalaikė paskola 5 000Lt.
2. Grąžintos į valstybės biudžetą anksčiau išduotos paskolos 3 500Lt.

Surašyti buhalterinius pravedimus ir nurodyti operacijų įforminimo tvarką.

Sprendimas

1.
Išduotų ir gautų paskolų apskaitai naudojama 05 (gautos ir išduotos paskolos) sąskaita (šiuo atveju “iš valstybės biudžeto gautos trumpalaikės paskolos”), kuri koresponduoja tik piniginių lėšų sąskaitomis: Finansų ministerijoje – 010, Kretingos r. savivaldybės biudžete – 011.

Finansų ministerija išduotai paskolos sumai iš valstybė biudžeto daro įrašą:

D 052 K 010

5 000 5 000

Savivaldybių finansų tarnybose gavus paskolą daromas įrašas:

D 011 K 051

5 000 5 000

Pagrindas Sąskaitos Suma

D K (Lt.)

Gauta iš valstybės biudžeto trumpalaikė paskola
011
051
5 000,-

2.
Kai paskola grąžinama Finansų ministerija daro įrašą:

D 010 K 052

3 500 3 500

Kai Kretingos savivaldybė paskolą grąžina valstybės biudžetui daro įrašą:

D 051 K 011

3 500 3 500

Pagrindas Sąskaitos Suma

D K (Lt.)

Grąžinta į valstybės biudžetą išduota paskola
051
011
5 000,-

LITERATŪRA

1. K. Petrauskienė
“Finansų įstaigų apskaita” (Paskaitų konspektas), 1997m.

Leave a Comment