ĮŽANGA
Audito darbo reikalavimai nustato paskyrimo, planavimo, vidaus kontrolės ir jos rizikos vertinimo, audito įrodymų rinkimo, priežiūros ir peržiūros, darbo dokumentų rengimo, atitinkamų sričių specialistų ir audito įstaigų, kai atliekamas specifinių sričių auditas, pasitelkimo ir vėlesnių įvykių įvertinimo tvarką.
1. AUDITO ETAPAI
Audito procesas – visi audito etapai, apimantys planavimą, audito įrodymų rinkimą bei ataskaitų ir išvadų rengimą.Audito etapas – tam tikras tarpsnis, kurio metu atliekami audito darbai.Literatūroje pateikiamas nevienodas audito etapų skaičius. Dažniausiai išskiriami etapai :1 etapas Susipažinimas su klientu.2 etapas Audito strategija. 3 etapas Kontrolinių momentų testavimas ir ūkinių operacijų patikrinimas.4 etapas Balanso straipsnių patikrinimas.5 etapas Esminių procedūrų atlikimas.6 etapas Audito užbaigimas ir išvados pateikimas.
Pirmame etape auditorius susipažįsta su įmone, valdymo struktūra, technologiniais procesais. Studijuoja įmonės steigimo ir valdymo normatyvinius dokumentus. Audito firmos turi įvertinti savo nepriklausomumą ir galimybę suteikti paslaugas klientui.Įvertinimo procedūros:1. Kliento finansinių ataskaitų gavimas ir peržiūra.2. Informacijos apie klientą rinkimas iš 3-iųjų šalių ( banko, verslo partnerių, spaudos).3. Reikšmingumo įvertinimas, bendros verslo, verslo kontrolės ir auditoriaus rizikos įvertinimas.4. Įvertinti ar reikės papildomų ekspertų paslaugų, renkant žinias apie kliento verslą.2 etape pasirenkama strategija. Nuo strategijos parinkimo priklauso audito sėkmė. Audito strategija – tai audito tikslų, krypčių ir apimties nustatymas.Audito strategijos nustatymas:1. svarbumo lygis;2. audito rizika;3. audito planas;4. preliminarios analitinės procedūros;5. preliminarus kontrolės įvertinimas. Auditorius turi sudaryti tokius audito planą ir audito programą, kad jais remdamasis ir pagal juos atlikdamas auditą pasiektų iškeltus tikslus. Audito planas padeda apibrėžti tikslus, darbo apimtį, nustatyti veiklos sritis, kurias reikia tikrinti. Atlikdamas auditą auditorius turi pakankamai gerai išmanyti audituojamą verslą ir įsigyti tų žinių, kurios gali būti reikšmingos vertinant kliento ūkines operacijas ir kt. įvykius , kurie veikia finansinę atskaitomybę.
3 etape auditorius tiria kontrolės aplinką, tuo būdu gauna informaciją apie kontrolės procedūras ir gali nuspręsti, ar jas naudoti ar ne, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, ar ne.Auditorius turi gerai ištirti vidinės kontrolės sistemos aplinką, kad galėtų įvertinti vadovybės požiūrį į kontrolę, jos informuotumą ir veiksmus įvairiais kontrolės klausimais.Taip pat reikia įsitikinti ar vidinės kontrolės sistema padeda apskaitos sistemai siekti savo tikslų, t.y. ar visos ūkinės operacijos atliekamos neviršijant įgaliojimų; ar visos operacijos nedelsiant įrašytos teisingomis sumomis į atitinkamas sąskaitas ir tuo laikotarpiu, kuriuo padarytos (ir kt). Jei nustatoma, kad prognuozuojamas vidinės kontrolės laipsnis priimtinas, tai testuojami kontroliniai momentai. Jei nepriimtinas –atliekamas ištisinis operacijų tikrinimas (testavimas).Šiame etape taip pat įvertinama klaidų atsiradimo tikimybė.4 etape sąskaitų likučių audito programa. Nustatoma ar reikalingas pagrindinių elementų testavimas ar papildomas elementų tikrinimas.5 etapas. Išskiriamos 7 rūšių procedūros: 1) perskaičiavimas2) tiesioginis apžiūrėjimas3) patvirtinimas4) žodinė apklausa ir raštiški paaiškinimai5) dokumentų tikrinimas6) skenavimas7) analitinės procedūros6 etape auditorius patikrinęs finansines ataskaitas, tui pasakyti galutinę nuomonę apie jas. Auditorius neprivalo duoti absoliučios garantijos dėl finansinės ataskaitos tikslumo, tačiau jis suformuluoja savo nuomonę, apie tai, ar finansinės ataskaitos tiksliai apibūdina įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir atitinkamų finansinių rodiklių pasikeitimus per atitinkamą laikotarpį.2. AUDITO DARBO DOKUMENTAI
Visa auditoriaus dokumentacija paruošta prieš auditą ir patikrinimo metu yra laikoma darbo dokumentais ir padeda planuoti ir vykdyti auditą, o taip pat yra auditoriaus darbo įrodymas.“Darbo dokumentų” terminu apibūdinama visa medžiaga, kurią audito metu parengia pats auditorius, arba kuri yra jam parengiama, taip pat visa medžiaga, susijusi su atliktu auditu, kurią auditorius gavo ir disponuoja. Darbo dokumentai gali būti įvairių formų: raštu popieriuje, filmo juostoje, naudojantis elektroninės technikos ir kitokiomis priemonėmis.
Darbo dokumentuose registruojamas atliktas darbas, kad būtų galima kontroliuoti audito pažangą, įvertinti audito tikslų įgyvendinimą ir kad auditoriai galėtų pratęsti kito auditoriaus pradėtą darbą. Darbo dokumentai padeda užtikrinti auditorių išvadų objektyvumą, kadangi juos naudojantys auditoriai privalo laikytis visų pagrindinių sistemų audito etapų (t.y., pirminės peržvalgos, planavimo, apskaitos sistemos, pirminio įvertinimo, testavimo ir galutinio įvertinimo.Darbo dokumentai padeda daryti išvadas ir pateikti rekomendacijas audito ataskaitoje ir naudojami kaip pagrindas tais atvejais, kai auditojamieji nesutinka su audito išvadomis.Apibendrinant galima teigti, kad darbo dokumentų reikšmė yra sekanti:1. Padeda suplanuoti ir atlikti auditą;2. Padeda kontroliuoti audito darbą ir apibendrinti jo rezultatus;3. Fiksuoja audito metu gautus įrodymus, kuriais grindžiama auditoriaus išvada.2.1. DARBO DOKUMENTŲ FORMA IR TURINYS
Auditorius turi parengti pakankamai išsamius ir detalius darbo dokumentus, kurie parodytų jo atliekamo audito apimtį. Audito dokumentuose auditorius fiksuoja:1. audito planavimą;2. audito atlikimo laiką, pobūdį bei apimtį;3. numatomas atlikti audito procedūras;4. audito įrodymai, kuriais pagrindžiama auditoriaus išvada.Audito darbo dokumentuose turi atsispindėti auditoriaus argumentacija visais pagrindiniais klausimais, kurie reikalauja vienokio ar kitokio sprendimo. Sudėtingų principinių ar subjektyvios nuomonės klausimų sprendimo atvejais darbo dokumentuose bus užfiksuoti su jais susiję faktai, kuriuos žinojo auditorius tuo metu, kai priiminėjo vienokius ar kitokius sprendimus.Dėl darbo dokumentų apimties turi apsispręsti pats auditorius. Nustatant sudaromų, kaupiamų ir saugomų darbo dokumentų apimtį, auditoriui gali būti naudinga pasvarstyti, kas gali labiausiai padėti suvokti atlikto darbo pobūdį ir suprasti, kokiu pagrindu buvo padaryti principiniai sprendimai. Darbo dokumentų formą ir turinį lemia:1. Darbo pobūdis (sutarties pobūdis);2. Auditoriaus išvados forma;3. Verslo pobūdis ir sudėtingumas;4. Įmonės apskaitos bei vidaus kontrolės sistemų pobūdis ir jų būklė;5. Būtinumas vadovauti padėjėjų atliekamam darbui, jį kontroliuoti ir apibendrinti;
6. Audito metu taikoma speciali metodologija ir technologija.Darbo dokumentai pasirenkami ir sudaromi pagal kiekivieno atskiro audito aplinkybes ir auditoriaus poreikius. Standartizuotų darbo dokumentų formų ( klausimynų, raštų pavyzdžių bei kt.) naudojimas gali padidinti darbo dokumentų parengimo ir jų apžvalgos efektyvumą, sutrumpinti darbo laiką. Auditorius gali pasinaudoti įmonės parengtomis lentelėmis, grafikais, atliktų tyrimų duomenimis ir kitokio pobūdžio dokumentacija. Tokiu atveju auditorius turi pirmiausia įsitikinti, ar ši medžiaga tinkamai paruošta.2.2. AUDITO DOKUMENTŲ APIMTIS
9-asis nacionalinis audito standartas (taip pat kaip ir LR audito ir apskaitos instituto tarybos nutarimas Nr.3-5) nurodo tokias audito darbo dokumentų apimtis.:
1. informacija apie įmonės struktūrą ir juridinį statusą;2. svarbių teisinių dokumentų, sutarčių, posėdžių protokolų ištraukas (arba šių dokumentų kopijas);3. informacija apie ūkio šaką bei jos veiklos ekonominę ir teisinę aplinką;4. audito planavimo duomenys, audito programos;5. duomenys, atskleidžiantys auditoriaus supratimą apie apskaitos ir vidinės kontrolės sistemą;6. įgimtos ir kontrolės rizikų įvertinimo duomenys;7. įrodymai apie auditoriaus atlikto vidaus audito darbo ir išvadų įvertinimą;8. ūkinių operacijų ir sąskaitų likučių analizė;9. įmonei reikšmingi rodikliai ir tendencijų analizė;10. atliktų audito procedūrų (pobūdžio, laiko ir apimties) aprašymas bei jų rezultatai;11. įrodymai, kad padėjėjų atliekamas darbas buvo prižiūrimas ir peržiūrėtas;12. informacija,kas ir kada atliko auditą;13. išsamus padalinių, kurių finansinės atskaitomybės auditą atlieka kitas auditorius, audito procedūrų aprašymas;14. auditoriaus susirašinėjimas su kitais auditoriais, ekspertais ir trečiosiomis šalimis dokumentų kopijos;15. kopijos laiškų ir pažymų, kurios buvo nusiųstos įmonei, siekiant su ja aptarti audito atlikimo sutarties sąlygas bei svarbias vidaus kontrolės silpnąsias vietas;16. iš įmonės gauti vadovybės pareiškimai;17. auditoriaus išvados apie reikšmingus atlikto audito aspektus, įskaitant netikėtus ar neįprastus reiškinius, kuriuos pavyko atskleisti ir ištirti atlikus procedūras;
18. finansinės atskaitomybės ir auditoriaus išvados kopijos.Literatūroje visi darbo dokumentai skirstomi į 3 grupes:1. Nuolat tvarkomi dokumentai;2. Audito administraciniai dokumentai;3. Audito informacijos dokumentai.Nuolat tvarkomi dokumentai tokie, kuriuose informacija, dominanti auditorius per visą to paties auditavimo laiką. Tokius darbo dokumentus galima priskirti “pastoviems”dokumentams . Jie nuolat papildomi nauja svarbia informacija ir turi būti atskirti nuo einamojo audito bylų. Prie tokių dokumentų priskiriamos kopijos arba ištraukos iš kliento įmonės statuso ar jos steigimo dokumentų, įvairių sutarčių, akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžių. Taip pat atitinkamų rodiklių analitinės lentelės, schemos, įmonės finansinės ataskaitos ir kt.Audito administraciniai dokumentai – tai daugiausia dokumentai, kuriuose atvaizduotos audito planavimo pradinės stadijos. Paprastai tai būna auditorių pakvietimo laiškas, auditorių paskyrimo dokumentai, kai kuri informacija apie kliento veiklą, preliminarinio patikrinimo (diagnostikos) rezultatai, pradiniai audito rizikos ir materialumo (reikšmingumo) apskaičiavimai. Šios grupės dokumentams priskiriamas audito planas ir proframa.Audito informacijos dokumentai yra tokie, kuriuose atsispindi informacija svarbiausiais atliekamo patikrinimo klausimais. Tai įrašai apie padarytas procedūras bei priimtus audito metu. Jie parodo atliktų patikrinimų kokybę, todėl turi būti surašyti aiškiai, tiksliai ir tvarkingai.Auditorius turi užtikrinti darbo dokumentų konfidencialumą ir saugumą. Jis privalo išlaikyti dokumentus tol, kol būtina praktiniais sumetimais, bei pagal teisinius ir profesinius dokumentų saugojimo reikalavimus.Visi darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė. Auditorius gali įmonei (savo nuožiūra) pateikti dalį savo darbo dokumentų arba jų ištraukas, tačiau jie negali būti panaudoti vietoje įmonės apskaitos registrų.Naudota literatūra:
1. Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos instituto tarybos 1998 01 29 nutarimas Nr.3-5. Reikalavimai audito dokumentams.2. 9-asis nacionalinis audito standartas DARBO DOKUMENTAI. www.lar.lt3. “Dėl valstybinio audito reikalavimų patvirtinimo” 2002 m. vasario 21 d. Nr. V-26.4. http://finansai.tripod.com/auditas.htm
TURINYS
ĮŽANGA 11. AUDITO ETAPAI 12. AUDITO DARBO DOKUMENTAI 32.1. DARBO DOKUMENTŲ FORMA IR TURINYS 32.2. AUDITO DOKUMENTŲ APIMTIS 4 Naudota literatūra 7 TURINYS 8
KLAIPĖDOS VERSLO KOLEGIJA
M.VALIUKAITĖFINANSŲ NEAKIVAIZDINIO SKYRIAUSIII KURSO STUDENTĖ
FINANSINIS AUDITAS
AUDITO ETAPAI,REIKALAVIMAI AUDITORIAUS DARBO DOKUMENTAMS
KLAIPĖDA2003