auditas

Dokumentinis ir natūrinis tikrinimas

Tikrinimas yra viena iš audito procedūrų. Audito metu naudojami du tikrinimo būdai:
1) dokumentinis;
2) natūrinis.
Atliekant dokumentinį tikrinimą laikomasi tokios tvarkos:
· įvertinama finansinės atskaitomybės sudarymo kokybė;
· tikrinama “Didžioji knyga” ir įvairūs apskaitos registrai;
· tikrinami pirminiai dokumentai, naudojant atrankos ir kompleksinį būdus.
Dokumentai tikrinami keliais aspektais:
· apžiūrima ir įvertinama dokumentų forma;
· tikrinamas dokumentų išrašymo būdas (ranka ar techninėmis priemonėmis);
· tikrinama dokumentų juridinė galia, t.y. ar jie turi visus privalomus rekvizitus;
· nagrinėjamas ūkinių operacijų atvaizdavimo dokumentuose tikslumas ir teisingumas;
· nustatoma, ar laiku ir tiksliai išrašyti dokumentai;
· patikrinami dokumentuose nurodyti matavimo vienetai, konkrečių vertybių kiiekiai, kainos ir sumos, atliekami aritmetiniai skaičiavimai;
· tikrinama ar teisingai ištaisytos klaidos, ar nėra klastojimo požymių.
Atliekant natūrinį tikrinimą laikomasi tokios tvarkos:
· suskaičiuojami pinigai;
· suskaičiuojami brangieji metalai;
· atliekamas kito ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto patikrinimas;
· atliekamas nematerialaus turto patikrinimas.
Tiek dokumentinis, tiek natūrinis tikrinimas suteikia įvairaus patikimumo lygio audito įrodymus, todėl tikrinimus reikia atlikti kruopščiai ir atsakingai.

Dokumentų tikrinimo reikšmė audito metu

Visos ūkinės operacijos atvaizduotos dokumentuose. Todėl dokumentai yra svarbiausias apskaitos duomenų šaltinis. Jais remiantis formuojama informacija išorės ir vidaus vartotojams įvairiems jų poreikiams tenkinti. Visų ūkinių operacijų attvaizdavimas dokumentuose padeda kontroliuoti turto saugumą, jo panaudojimo tikslingumą ir teisėtumą, objektyviai įvertinti įmonių ūkinę veiklą bei tiksliai apskaičiuoti finansinius rezultatus. Todėl labai svarbu dokumentus tikrinti.
Dokumentai tikrinami kiekvieno audito metu. Todėl auditorius turi gerai išmanyti dokumentų sudėtį, rūšis, rekvizitus, užpildymo bū

ūdus ir techniką. Dokumentai turi vieną svarbią savybę, kuri padeda auditoriui tinkamai patikrinti atitinkamą ūkinę operaciją ar faktą, t.y. juose nuolat saugoma įrašyta informacija. Taigi auditorius nepriklausomai nuo laiko, praėjusio tarp ūkinių operacijų atlikimo ir audito pradžios ar pabaigos, gali remtis dokumentuose pateikta informacija. Suprantama, informacijos tikslumas daug priklauso nuo dokumentų turinio, jo objektyvumo ir patikimumo. Todėl auditorius turi patikrinti, ar konkretūs dokumentai teisingi, ar jie objektyviai atspindi įvykusių ūkinių operacijų esmę.
Auditorius turi labai atidžiai patikrinti dokumentus pagal formaliuosius požymius atkreipdamas didžiausią dėmesį į jų įforminimo teisingumą. Ypač atidžiai reikia tikrinti ūkines operacijas, parodytas dokumentuose, kuriuose yra trynimo, taisymo pėdsakų, neaiškūs parašai ir t.t. Jeigu gavimo ir išdavimo dokumentuose yra taisymo pėdsakų, tai būtinai reikia atlikti priešpriešinį kitų dokumentų, susijusių su tiiekėjais arba gavėjais, patikrinimą. Reikia įvertinti ūkinės operacijos atlikimo galimybę. Gali būti išaiškinti tokie atvejai, kai materialinių vertybių buvo nurašyta daugiau negu galėjo būti sunaudota.
Apgaulių daugiausia daroma surašant atliktų darbų priėmimo aktus, paskyras, darbo sutartis, prekinius transporto dokumentus. Todėl juos tikrinti reikia labai kruopščiai. Be to, auditorius privalo peržiūrėti visus turto gavimo ir išdavimo dokumentus, kuriuos turi materialiai atsakingi asmenys, ypač kreipdamas dėmesį į tai, ar laiku ir teisingai įformintos dokumentais atliktos ūkinės operacijos, ar asmenys, turį tam teisę, pasirašė dokumentus, ar
r nėra taisymų, nekomentuotų numatyta tvarka, užbraukimų ir t.t. Jeigu ūkinės operacijos įformintos specialiais apskaitos dokumentais, tai reikia žiūrėti, ar pateiktų dokumentų numeriai atitinka numerius tų dokumentų, kuriuos darbuotojai gavo. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, ar visi anuliuoto ar sugadinto dokumento egzemplioriai yra.

Dokumentų tikrinimo nuoseklumas

Dokumentai turi būti tikrinami kruopščiai ir nuosekliai, keliais aspektais.
Pirmiausia turi būti apžiūrima ir kritiškai įvertinama dokumento forma ir išrašymo būdas. Auditorius turi žinoti, kad įmonės gali naudoti pavyzdinius (tipinius), specialiuosius ir laisvos formos dokumentus, svarbu, kad jie turėtų juridinę galią. Dokumentai gali būti rašyti ranka arba techninėmis priemonėmis, svarbu, kad įrašai juose būtų aiškūs ir įskaitomi. Tikrindamas dokumento formą auditorius turi įsitikinti, ar jis toks, kokio reikia konkrečiai ūkinei operacijai užfiksuoti.
Toliau auditorius turi patikrinti dokumentų juridinę galią. Jis turi žinoti, kad dokumentui juridinę galią suteikia šie privalomi rekvizitai: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo data, ūkinės operacijos turinys, jos matavimo rodikliai, asmenų, įvykdžiusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos įvykdymą ir tinkamą įforminimą, pareigos, pavardės, vardai, parašai. Dokumentas, kuriame nėra minėtų rekvizitų, juridinės galios neturi.
Labai svarbu patikrinti, ar laiku ir tiksliai išrašomi dokumentai, kuriuose fiksuojami atitinkamų ūkinių operacijų faktai. Dokumentai turi būti rašomi ūkinės operacijos atlikimo metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Už dokumentų išrašymą la

aiku ir tinkamai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, išrašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus. Auditorius turi patikrinti, ar įmonės vadovas yra patvirtinęs asmenų, turinčių teisę pasirašyti pirminius dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Įmonės vadovas gali raštiškai nustatyti, kuriais atvejais ir kokiomis sąlygomis darbuotojų parašus galima pakeisti jų ženklais (kodais). Be to, auditorius turi įsitikinti, ar dokumentai pasirašyti asmeniškai. Tikrinti, ar laiku ir tinkamai išrašomi dokumentai, yra būtina, nes praktika rodo, kad dažnai dokumentai išrašomi pavėluotai, todėl padaugėja klaidų ir apgaulių.
Vienas iš sudėtingiausių dokumentų tikrinimo uždavinių – dokumentų turinio patikrinimas. Šiuo atveju turi būti tikrinama ūkinės operacijos esmė ir pobūdis, matavimo vienetai, vertybių kiekiai, kainos ir sumos. Būtina patikrinti aritmetinius skaičiavimus. Tikrindamas dokumentus auditorius neretai pastebi ištaisytą tekstą, skaičius ar kitas klaidas. Todėl kitas ji uždavinys – patikrinti, ar tinkamai taisomos klaidos, ar nėra klastojimo požymių.
Toliau auditorius turi patikrinti, kaip saugomi dokumentai, ar įmonės vadovas yra nustatęs dokumentų saugojimo sistemas, kaip tvarkomas archyvas. Dokumentai ir apskaitos registrai, atiduoti į įmonės archyvą (arba buhalteriją), saugomi laikantis valstybės archyvo taisyklių.
Dingus dokumentams, apskaitos registrams ir atskaitomybei (arba juos sugadinus), darbuotojas, atsakingas už jų saugojimą, turi surašyti aiškinamąjį raštą ir įteikti jį įmonės vadovui. Vadovas gali kviesti akcininkų susirinkimą, kuriame gali būti nu
uspręsta sudaryti komisiją dokumentų dingimo arba sugadinimo priežastims ištirti.
Teisingumo, finansų ir kontrolės organams paėmus dokumentus, surašomas protokolas ir paliekamos paimtų dokumentų kopijos. Protokolo kopija turi būti įteikiama įmonės buhalteriui ar kitam asmeniui, atsakingam už dokumentų ir apskaitos registrų saugumą. Dokumentų kopijos kartu su protokolu turi būti saugomos išimtų dokumentų vietose. Jeigu nėra galimybės palikti kopijų, protokole turi būti surašomi visi paimtojo dokumento rekvizitai.
Darant auditą tikslinga išsiaiškinti, ar įmonėje pakanka dokumentų blankų, kokia yra apsirūpinimo blankais tvarka, ar daug yra laisvos formos dokumentų, kuriuos sukūrė įmonės darbuotojai.
Auditorius turi nuspręsti, kokia tvarka (chronologine ar sistemine) jis tikrins dokumentus. Chronologinė tvarka yra tokia, kai dokumentai tikrinami pagal jų surašymo datas, o sisteminė – kai tai daroma pagal ūkinių operacijų rūšis.
Ekonominėje literatūroje yra aprašomi tokie dokumentų tikrinimo būdai:
1) dokumentų tikrinimas pagal formalius požymius;
2) priešpriešinis dokumentų tikrinimas;
3) normatyvinis tikrinimas;
4) techniniai ir ekonominiai skaičiavimai;
5) dokumentų mašininiuose informacijos nešikliuose ir pirminiuose dokumentuose palyginimas;
6) ūkinių operacijų arba dokumentuose nurodytų darbų atlikimo kokybės įvertinimas.
Tikrinant dokumentus pagal formalius požymius nustatoma, ar dokumentai tinkamai įforminti, t.y. ar yra visi rekvizitai, ar tikslūs aritmetiniai skaičiavimai, ar laiku dokumentai užpildyti, ar teisinga dokumento forma, ar nėra klastojimo požymių.
Tikrinant dokumentus priešpriešiniu būdu lyginami įrašai, padaryti tikrinamame dokumente ir kituose jo egzemplioriuose ar kituose dokumentuose, vaizduojančiuose tą pačią arba su ja susijusią ūkinę operaciją.
Tikrinant dokumentus normatyviniu būdu lyginami duomenys apie faktiškai padarytas išlaidas arba pagamintos produkcijos kiekį su normomis, o paaiškėjus skirtumams, nustatomos jų priežastys.
Techniniai ir ekonominiai skaičiavimai atliekami, kai reikia patikrinti planinių rodiklių pagrįstumą, projektinės sąmatinės dokumentacijos sudarymo tikslumą, normų realumą.
Duomenų mašininiuose informacijos nešikliuose palyginimas su pirminių dokumentų duomenimis padeda nustatyti klaidas ir piktnaudžiavimus naudojantis kompiuterizuotos apskaitos ypatybėmis.
Ūkinių operacijų arba nurodytų dokumentuose darbų atlikimo kokybė įvertinama derinant dokumentų duomenis su logine analize. Šis būdas dažniausiai naudojamas, kai dokumente nurodytas atitinkamas skaičius prieštarauja logikai arba gerai žinomam faktui.
Audito praktika rodo, kad patyrę auditoriai turi asmeninę dokumentų tikrinimo sistemą. Ji priklauso nuo auditoriaus

Leave a Comment