TURINYS
Įvadas 31. Akcijų indeksai ir jų sudarymo metodai 31.1 Indeksai pagal sudarymo metodiką 51.2 Indeksai pagal ekonomikos sektorių 91.3 Indeksai pagal bendrovių dydį 101.4 Indeksai pagal geografinę apimtį 102. ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ INDEKSŲ PAVYZDŽIAI 123. OMX Baltijos šalių VP rinkos akcijų indeksai ir jų sudarymas 183.1 Sektorių ir ekonominės veiklos klasifikacija OMX Baltijos šalių VP rinkoje 193.2 Tinkami įtraukimui į indeksus VP OMX Baltijos šalių VP rinkoje 203.3 OMX Baltic visų akcijų ir sektoriniai indeksai 20Išvados 24Literatūros sąrašas 25ĮvadasVertybinių popierių rinkos analizė atliekama remiantis tam tikrais rodikliais. Akcijų kurso svyravimus rinkoje apibūdina specialūs indeksai. Indeksas – tai statistinis rodiklis, parodantis kokio nors proceso pasikeitimus. Svarbiausias bet kokio rinkos indekso vertinimo kriterijus yra tai, kaip tiksliai jis atspindi pokyčius rinkoje. Indeksą galima traktuoti kaip tam tikro finansinių instrumentų portfelio su tam tikra struktūra vertės pokyčius, fiksuojamus per laiką. Vertybinių popierių rinkos analizė atliekama remiantis tam tikrais rodikliais. Bendriausiai rinkos tendencijas atspindi biržos indeksai. (Indeksas – tai statistinis rodiklis, parodantis kokio nors proceso pasikeitimus). Akcijų kurso svyravimus rinkoje apibūdina specialūs indeksai. Visos pasaulio vertybinių popierių biržos turi savo indeksus. Vieni jų yra skaičiuojami kaip paprastas aritmetinis kursų vidurkis, kurį veikia akcijų kaina: kuo ji didesnė, tuo didesnė jos įtaka indeksui. Kiti – kaip svertinis kursų vidurkis ir tokiam didžiausią įtaką daro bendrovių dydis: kuo didesnė bendrovė, tuo didesnė jos įtaka indeksui. Indeksas nesigilina į priežastis, o pateikia rinkos pokyčių dinamiką. Svarbu, kaip į indeksą įtraukiami instrumentų imtis – imties dydis, plotis ir šaltinis. Jeigu iš aibės parenkama tinkama imtis, tai ji gali pakankamai tiksliai atspindėti visą aibę. Siekiant atskleisti visų tam tikroje rinkoje prekiaujamų instrumentų elgseną, nebūtina juos visus įtraukti į indeksą.Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulio rinkose naudojamus akcijų indeksus, jų skaičiavimo metodus. Šiam tikslui pasiekti darbe formuluojami sekantys uždaviniai:• Apibrėžti kaip indeksai skirstomi pagal jų skaičiavimo metodiką, geografinę apimtį, ekonomikos sektorius, pagal bendrovių dydį;• Aprašyti kokie naudojami populiariausi indeksai pasaulyje;• Išskirti OMX Baltijos šalių VP rinkos akcijų indeksus – jų skaičiavimo ypatumus.Tagi darbe bus išsamiai išanalizuotį akcijų indeksai, jų ksaičiavimo metodai, naudojimo galimybės. Šie rinkos indeksai yra lyg šalies ekonominio gyvenimo barometrai, parodantys investuotojams, kokios nuotaikos — „buliaus“ ar „meškos“ — vyrauja rinkoje. Rimti fondų valdytojai visada nurodo rinkos indeksą, į kurį bus orientuojamasi. Kiekvieno investuotojo tikslas — aplenkti rinkos indeksą.1. Akcijų indeksai ir jų sudarymo metodaiAnkščiau ar vėliau pradedantieji investuotojai susiduria su rinkos indeksais. Dažniausiai iš pradžių jiems būna sunku suprasti jų paskirtį ir skaičiavimo metodiką bei interpretuoti jų reikšmes ir pokyčius. Šiame darbe pabandysime trumpai juos apžvelgti ir paaiškinti.Pagrindinė indeksų paskirtis- suteikti investuotojams galimybę lengvai įvertinti ne atskirų akcijų bet visos rinkos, sektoriaus ar regiono būklę. Trumpai tariant indeksas parodo rinkos pokyčių dinamiką. Analizuojant istorines indeksų reikšmes ir pokyčius galima lengvai sužinoti kokia buvo padėtis rinkoje prieš savaitę, koks tikėtinas pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, kokia padėtis rinkoje lyginant su kitų regionų rinkomis ir panašiai. Indeksas – tai santykinis dydis, kiekybiškai apibūdinantis ekonominio reiškinio kitimą laiko ar erdvės atžvilgiu. Indeksai išreiškiami skaitmenimis. Šie skaitmeniniai dydžiai yra periodiškai atnaujinami, kad galėtų atspindėti tiriamų ekonominių reiškinių kiekybinius pokyčius. Kitaip sakant, ši skaitmeninė reikšmė rodo kintamojo santykinį dydį per tiriamąjį laikotarpį, jo dydžio tam tikru pagrindiniu laiku atžvilgiu. Indeksas turi atspindėti pokyčius tų rinkų, kurioms jie taikomi. Kuo dažniau fiksuojami rinkos pokyčiai, tuo indeksas informatyvesnis: jis gali būti skaičiuojamas kiekvieną valandą, kiekvieną dieną ar kiekvieną mėnesį. Nūdienos kompiuterinė technika leidžia skaičiuoti pokyčius, vykstančius kiekvieną minutę.Indeksas turi padėti nustatyti rinkos tendencijas, t.y. parodyti, ar rinka smunka, kyla ar yra stabili. Tendencijas galima nustatyti tik tada, kai yra ilgalaikiai indekso matavimai: turi būti daugiametė indekso statistika. Kuo daugiau metų indeksas yra skaičiuojamas, tuo tiksliau galima prognozuoti indekso raidą, o kartu – ir rinkos, kurią jis atspindi, raidą. Praktikoje naudojami trys pagrindiniai svorio suteikimo atskiriems nariams principai:• kainos. Šiuo atveju naudojamas esamų kainų aritmetinis vidurkis. Indeksas keičiasi priklausomai nuo į jį įtrauktų instrumentų kainų pokyčio. Tokie indeksai yra DJIA ir Nikkei. Jie turi trūkumus, nes neįvertina akcijų smulkinimo, didesnė akcijos kaina turi didesnį svorį indekse, nepriklausomai, ar tai stambi ir greitai auganti įmonė, ar tai jauna įmonė su maža kapitalizacija;• vertės. Apskaičiuojama pradinė į indeksą įtrauktų instrumentų rinkos vertė (kapitalizacija), kuri tampa indekso pradine verte, prilyginama dažniausiai 100, kartais 10 arba 50. Didelės įmonės akcijos su didesne kapitalizacija indekso vertei turės daugiau įtakos, negu mažos įmonės akcijos;• nesvertinės. Šiuo atveju svorio visai nėra, t.y. visi įtraukti instrumentai turi vienodą reikšmę, nepriklausomai nuo kainos ar kapitalizacijos lygio. Daroma prielaida, kad į kiekvieną indekso akciją investuojama vienoda suma. Indekso pokyčiai yra pagrįsti procentinių indekso instrumentų kainų pokyčių aritmetiniu vidurkiu. Nepriklausomai nuo skirtingų instrumentų kainų dydžio rinkoje, jų procentinis pokytis yra vienodas. Indeksas gali būti skaičiuojamas pagal atskirų procentinių kainų pokyčių aritmetinį arba geometrinį vidurkį.
Kai kurių rinkų indeksai skaičiuojami šimtą ir daugiau metų, o kiti – vos keletą mėnesių. Kad naujieji indeksai turėtų šiokią tokią „statistinę istoriją“, jie labai dažnai apskaičiuojami atgaline data; tai lengvai padaro šiandienos kompiuteriai. Atgaline data apskaičiuoti indeksai ne visai tiksliai atspindi „realias“ buvusias rinkos tendencijas; todėl labai svarbūs yra ilgalaikiai natūraliai susiklostę indeksai.Natūraliai susiklosčiusių indeksų nėra daug, kadangi anksčiau nebuvo pajėgios skaičiavimo technikos, su kuria būtų galima skaičiuoti daug indeksų ir daryti tai dažnai. Kad anksčiau buvo mažai indeksų, lėmė ir skurdi bendroji statistika. Visų indeksų sudarytojai nurodo pradinę datą, nuo kurios skaičiuojamas indeksas, ir suteikia tam tikrą skaitmeninę reikšmę. Pvz., LITIN indeksas skaičiuojamas nuo 1997 m. balandžio 4 d. ir jo pradinė reikšmė lygi 1000. …Skaitmeninės reikšmės, didesnės ar mažesnės už 1000, rodo, kad bendrąją į indekso bazę įtrauktų vertybinių popierių vertė padidėjo ar sumažėjo.Apibendrinant galima teigti, jog akcijų indeksai kiekybiškai rodo tam tikros akcijų rinkos kitimą laiko atžvilgiu. Tai ir yra pagrindinė akcijų indekso paskirtis – padėti nustatyti rinkos tendencijas. Tam, be abejo, yra reikalingi dideli duomenų masyvai, turintys kuo senesnių istorinių duomenų. Tačiau egzistuoja ir pakankamai nauji akcijų indeksai, neturintys istorinių reikšmių, todėl kompiuteriniais skaičiavimais „sukuriamos“ indekso reikšmės atgaline tvarka.1.1 Indeksai pagal sudarymo metodikąAnkščiau ar vėliau pradedantieji investuotojai susiduria su rinkos indeksais. Dažniausiai iš pradžių jiems būna sunku suprasti jų paskirtį ir skaičiavimo metodiką bei interpretuoti jų reikšmes ir pokyčius. Šiame darbe pabandysime trumpai juos apžvelgti ir paaiškinti.Pagrindinė indeksų paskirtis- suteikti investuotojams galimybę lengvai įvertinti ne atskirų akcijų bet visos rinkos, sektoriaus ar regiono būklę. Trumpai tariant indeksas parodo rinkos pokyčių dinamiką. Analizuojant istorines indeksų reikšmes ir pokyčius galima lengvai sužinoti kokia buvo padėtis rinkoje prieš savaitę, koks tikėtinas pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, kokia padėtis rinkoje lyginant su kitų regionų rinkomis ir panašiai. Pvz. paveikslėlyje pateikti metų laikotarpio BALTIX (pilkas) ir OMXV (oranžinis) indeksų grafikai.1 Paveikslas. BALTIX (pilkas) ir OMXV (oranžinis) indeksų grafikaiŠaltinis: Portalas investuotojams//http://www.traders.lt/page.php?id=98 / prisijungimo laikas 2008-05-22Tik užmetus akį galima padaryti kelias išvadas: nuo 2005 m. spalio Vilniaus biržoje prasidėjo nuosmukis, kuris tęsėsi ir savo dugną pasiekė tik 2006 m. rugpjūtį. Beje kitose Baltijos biržose (Latvijos ir Estijos) nuosmukis buvo kur kas nuosaikesnis ir BALTIX indekso vertė mažėjo ne taip drastiškai, o indeksas kilti pradėjo jau birželio viduryje. Indeksų rūšys, skirtumai ir sudarymo metodai Finansų rinkose yra naudojama begalės indeksų. Tarpusavyje indeksai skiriasi į juos įtrauktais vertybiniais popieriais ir indekso apskaičiavimo taisyklėmis. Kad pilnai suprasti indeksus, labai svarbu žinoti jų sudarymo ir skaičiavimo metodikas. Dažniausiai yra naudojami trys rinkos indeksų sudarymo metodai. Panagrinėkime indekso sudarymo ir skaičiavimo būdus atskirai tardami, kad jis sudarytas iš dviejų rūšių akcijų A ir B. Dar sutarkime, kad yra išleista 1500 A akcijų ir 2000 B akcijų, o nulinės dienos pabaigoje per uždarymą jų kainos buvo atitinkamai 10 litų ir 20 litų. Pagrindinis požymis, pagal kurį skirstomi akcijų indeksai – sudarymo metodika. Čia išskiriamos trys indeksų rūšys pagal svertinio vidurkio „svorio“ tipą: 1. „Svorio“ matu naudojantys kainą.2. „Svorio“ matu naudojantys pajamas.3. „Svorio“ matu naudojantys kapitalizaciją.Pirmasis metodas yra paremtas kainų įvertinimu: visų bendrovių akcijų kainų suma dalinama iš pastovaus daliklio, taip nustatoma vidutinė reikšmė. A ir B akcijų indekso nulinei dienai daliklis bus lygus akcijų skaičiui, t.y. 2. Tokiu būdu vidutinė nulinės dienos kaina bus lygi 15 [(10+20)/2]. Tai ir yra indekso dydis. Dažniausiai pradinė indekso reikšmė prilyginama kokiam nors patogiam skaičiui – pavyzdžiui 100. Indeksų skaičiavimo metodikoje būna numatyta įvairių netipinių atvejų – vienas iš jų akcijų skaidymas. Kiekvieną kartą, kai akcijos yra skaidomos, daliklis koreguojamas. Remdamiesi ankstesniu pavyzdžiu, tarkim, kad pirmąją dieną įvyko B akcijos skilimas santykiu 2 : 1 ir jos kaina per uždarymą buvo lygi 11 Lt. A akcijos kaina 13 Lt. Aišku, kad tokioj situacijoj rinka kyla, nes įvertinus akcijos skilimą, abiejų akcijų kaina pakilo. Jei indekso skaičiavimo metodika nebūtų pakeista, tai jo dydis pirmą dieną būtų 12 [(13+11)/2]. Tai reikštų, kad rinka krito, tačiau iš tikrųjų indeksas turėtų išaugti iki 17,5 [(13 + 11×2)/2], t.y. prieaugis sudarė 16,67% [(17,5-15)/15].Tai tik vienas iš daugelio indekso korekcijos pavyzdžių. Visi kiti netipiniai atvejai, įtakojantys indekso reikšmę būna detaliai aprašyti konkretaus indekso skaičiavimo taisyklėse, kurios neretai užima keliolika ar net keliasdešimt lapų.Žymiausias aritmetinio kainų įvertinimo indekso pavyzdys – Dow Jones Industrial Average (DIJA) indeksas. Šiuo metu jo skaičiavimo bazė susideda iš 30 stambių kompanijų akcijų, tačiau pradžioje jį sudarė tik 12 kompanijų. Nors indeksą sudaro 30 kompanijų, tačiau dėl aukščiau aptartų netipinių atvejų šiai dienai taikomas daliklis yra apie 15. Šis indeksas ko gero yra labiausiai sekamas pasaulio finansų rinkos …dalyvių, tačiau verta pastebėti, kad jo pokyčius lemia ne procentiniai, o absoliutūs piniginės išraiškos pokyčiai, pvz. Microsoft akcijos kainai pakilus nuo $22 iki $28, į DJIA indekso pokytį bus įskaičiuoti ne 27 proc., o 6 doleriai. Plačiau apie šį indeksą ir jo skaičiavimo taisykles galima pasiskaityti Dow Jones tinklapyje : http://www.djindexes.com
Tokio tipo akcijų indeksai yra lengvi apskaičiuoti, tačiau mažos kapitalizacijos įmonės ir jų akcijos turi didesnę įtaką nei didelės bendrovės, o taip pat indekso reikšmė priklauso nuo akcijos pradinės reikšmės.Antras metodas yra akcijų vertės nustatymas, arba įvertinimas pagal kapitalizaciją. Antrojo tipo akcijų indeksai – svorio matu naudojantys „pajamas“ – apskaičiuojami ankstesnio periodo indekso reikšmę dauginant iš aritmetinio pokyčio vidurkio. Šio metodo esmė: akcijų kainos dauginamos iš akcijų skaičiaus esančio apyvartoje ir visos taip gautos kapitalizacijos sumuojamos. Po to šis skaičius dalinamas iš bendros kapitalizacijos, buvusios nulinę indekso skaičiavimo dieną ir dauginamas iš nustatytos pradinės indekso reikšmės.Pavyzdys: remdamiesi aukščiau pateiktu pavyzdžiu apskaičiuokime kapitalizacijos rinkos indeksą. Pradine rinkos baze pasirinkime 100. Bendra rinkos kapitalizacija 0 dieną yra lygi 55000 [(10 x 1500) + (20 x 2000)]. Pirmos dienos rinkos kapitalizacija yra 63000 [(13 x 1500) + (11 x 4000)]. Padalinus 63000 iš 55000 ir padauginus iš 100, gausime indekso reikšmę pirmai dienai, kuri lygi 115,45 (padidėjo 15,45%). Žymiausi tokio tipo indeksai yra “Standard & Poor’s”. Pavyzdžiui, S&P 500 – tai 500-ties stambiausių JAV kompanijų akcijų kainų indeksas. “Standard & Poor’s “ taip pat atskirai apskaičiuoja pramoninių, transporto, komunalinių, finansinių kompanijų ir kitus akcijų kainų indeksus. Daugiau informacijos apie S&P indeksus galima rasti tinklapyje: http://www.standardandpoors.comKitos organizacijos apskaičiuoja indeksus, remiantis platesne baze. Niujorko fondų birža (NYSE) skaičiuoja indeksą, įtraukiantį visas akcijas. Amerikos fondų birža (AMEX) apskaičiuoja indeksą tų akcijų, kuriomis joje prekiaujama. Nacionalinė vertybinių popierių dilerių asociacija (NASD) skaičiuoja NASDAQ indeksą automatinės kotiruočių sistemos pagalba. Šis indeksas įtraukia maždaug 5000 nebiržinės rinkos akcijų. Be to NASD dar apskaičiuoja pramoninį, bankinį, draudimo ir komunalinių firmų indeksus. NASD publikuoja dar kelis indeksus akcijų, kurios priklauso Nacionalinei rinkos sistemai (National Market System, NMS). Didžiausią bazę turintį kainų indeksą pateikia Wilshire asociacija. Šis indeksas, vadinamas Wilshire 5000 įtraukia visas akcijas kotiruojamas New York’o ir Amerikos fondų biržose ir taip pat aktyviausiai prekiaujamomis užbiržinėmis akcijomis. Šis indeksas taip pat yra pakankamai lengvas apskaičiuoti, tačiau vėlgi mažų bendrovių akcijos turi per didelį „svorį“, lyginant su didelėmis.Trečias indeksų apskaičiavimo būdas – lygaus vertinimo metodas (equal weighting). Toks indeksas skaičiuojamas kasdien dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė – tai šiandienos kainos santykis su vakarykšte kaina). Pavyzdžiui, indekso susidarančio iš A ir B akcijų reikšmė bus apskaičiuojama taip: reikia apskaičiuoti 1-os dienos kainų santykines reikšmes. Jos bus lygios 1,3 (13/10) akcijoms A ir 1,1 (11×2/20) akcijoms B. Po to apskaičiuojamas santykinių reikšmių aritmetinis vidurkis: (1,3 +1,1)/2 = 1,2 Jeigu nulinę dieną indekso reikšmė buvo 100, tai pirmą dieną bus lygi 120 (100 x 1,20), t.y. padidės 20%.Be aukščiau paminėtų dažniausiai naudojamų indeksų skaičiavimo metodikų yra ir kitų, tačiau jų paplitimas žymiai mažesnis. Pvz. agentūra “Value Line“ pateikia populiarų indeksą, kuriam apskaičiuoti nenaudojamas nei kainų, nei kapitalizacijos, nei lygaus vertinimo metodas. Šis indeksas apskaičiuojamas dauginant praeitos dienos indekso reikšmę iš kainų santykinių reikšmių geometrinio vidurkio. Jis vadinasi “s…udėtinis (geometrinis) indeksas” (“Value Line Composite (Geometric) Index”).Pavyzdys: geometriniam indeksui apskaičiuoti naudojamas A ir B kainų santykinių reikšmių geometrinis vidurkis: jeigu praeitos dienos (nulinė diena) indekso reikšmė buvo 100, tai pirmos dienos reikšmė bus 119,58 (100 x 1,1958) -indekso reikšmė išaugo 19,58%. Praktikoje galime sutikti įvairių kitokių indekso skaičiavimo modifikacijų. Vilniaus vertybinių popierių birža naudoja kapitalizacijos OMXV indeksą. Detalias jo skaičiavimo taisykles pateiktos šiame dokumente: http://www.baltic.omxgroup.com/upload/legal/lt_OMX_Vilnius.pdf Taigi apžvelgėme skirtingus indeksų tipus ir kaip matome, skirtingi indeksai gali duoti pakankamai skirtingus rezultatus. Mūsų pavyzdyje rinkos augimas, priklausomai nuo indekso, sudarė 16,67; 15,45; 20 ar 19,58%. Todėl visada reikia atsižvelgti į indekso skaičiavimo ypatumus, ypač lyginant indeksus tarpusavyje.1.2 Indeksai pagal ekonomikos sektoriųAkcijų indeksai dažniausiai būna skirstomi ir pagal ekonomikos sektorius. Čia kiekviena indeksus sudaranti kompanija naudoja skirtingas klasifikacijas. Kaip pavyzdį galima pateikti MSCI klasifikaciją (pagrindinis ekonomikos sektorius bei jį sudarantys smulkesni):• Energetika – energijos įranga ir paslaugos, nafta ir dujos.• Medžiagos – cheminės, statybinės, pakuotės, metalai ir kasyba, popieriaus ir miško.• Pramonė – kosminė ir gynybos, statybos, inžinerijos, elektros įrangos, mašinų, prekybos komercinės paslaugos ir tiekimas, oro pervežimai ir logistika, oro linijos, jūrų, kelių ir geležinkelių, transporto infrastruktūros.• Vartojimo prekės – automobilių dalys, automobiliai, namų apyvokos prekės, laisvalaikio prekės, tekstilės ir prabangos prekės, viešbučiai restoranai ir pramogos, žiniasklaida, didmeninė prekyba, internetinė ir katalogų prekyba, specializuota prekyba.• Pagrindinės vartojimo prekės – maisto ir žaliavų tiekimas, gėrimai, maisto produktai, tabako produktai, namų ūkio ir asmeniniai produktai.• Sveikatos apsauga – sveikatos įranga ir paslaugos, sveikatos apsaugos paslaugos, biotechnologijos, farmacija. • Finansai – bankai, diversifikuotos finansų paslaugos, asmeniniai finansai, kapitalo rinkos, draudimas, nekilnojamasis turtas.• Informacinės technologijos – interneto programinė įranga ir paslaugos, IT paslaugos, programinė įranga, komunikacijų įranga, kompiuteriai ir komponentai, elektroninė įranga, biuro įranga, puslaidininkiai ir jų įranga.• Telekomunikacijų paslaugos – laidinės, belaidės.• Komunalinės paslaugos – elektros tiekimas, dujų tiekimas, vandens tiekimas, kitas tiekimas.Kai kurių rinkų indeksai skaičiuojami šimtą ir daugiau metų, o kiti – vos keletą mėnesių. Kad naujieji indeksai turėtų šiokią tokią „statistinę istoriją“, jie labai dažnai apskaičiuojami atgaline data; tai lengvai padaro šiandienos kompiuteriai. Atgaline data apskaičiuoti indeksai ne visai tiksliai atspindi „realias“ buvusias rinkos tendencijas; todėl labai svarbūs yra ilgalaikiai natūraliai susiklostę indeksai.1.3 Indeksai pagal bendrovių dydįPaskutinė teorijoje ir praktikoje išskiriama akcijų indeksų klasifikacija yra pagal įtraukiamų bendrovių dydį, t.y. kapitalizaciją: 1. Didelių bendrovių.2. Vidutinių bendrovių.3. Mažų bendrovių.Dažniausiai nėra nustatomos kapitalizacijos ribos nuo kurių bendrovė gali būti priskiriama kuriai nors paminėtų grupių, o apibrėžiama, jog kiekvienai grupei priskiriamas tam tikras bendrovių skaičius. Pavyzdžiui, Dow Jones STOXX indeksai pagal kapitalizaciją skirstomi taip: į didelių bendrovių indeksą įtraukiamos 200 didžiausių bendrovių akcijos, į vidutinių bendrovių – 200 mažesnių bendrovių akcijų, į mažų bendrovių – 200 mažiausių bendrovių akcijų.1.4 Indeksai pagal geografinę apimtįNe mažiau svarbus yra ir akcijų indeksų skirstymas pagal jų apimamą geografinį regioną. Čia galima išskirti tokias indeksų rūšis:1. Valstybės akcijų indeksai.2. Tarptautiniai akcijų indeksai.3. Pasaulinius akcijų indeksai.Tarptautiniai akcijų indeksai dažnai naudojami stebėti ir analizuoti tam tikro pasaulio regiono akcijų rinkas, jų pokyčius, tendencijas. Tokius indeksus sudaro „Morgan Stanley Capital International“ (MSCI) bei „Financial Times“ (FTSE) bendrovės. Pavyzdžiui, FTSE sudaromi ir kasdien skaičiuojami tokie tarptautiniai indeksai: ES kandidačių, Eurozonos, Europos Sąjungos, Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Skandinavijos, Šiaurės Amerikos. Taip pat iš minėtų indeksų yra sudaromi išvestiniai, pvz.: Europos Sąjungos be Eurozonos, Šiaurės ir Pietų Amerikos be JAV ir pan. Panašūs yra ir MSCI tarptautiniai indeksai: labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių, besivystančių pasaulio valstybių, Eurozonos, Europos Sąjungos, Tolimųjų Rytų, G7 valstybių, Skandinavijos ir kt.Kiekvienos valstybės vertybinių popierių birža (ar biržos) sudaro savo šalies akcijų, prekiaujamų šioje biržoje, indeksus. Akcijų analitikai išskiria šiuos pagrindinius indeksus:1 lentelė. Pagrindiniai akcijų indeksai pasaulyjeValstybė Indeksas Valstybė IndeksasArgentina MerVal Taivanis Taiwan WeightedBrazilija Bovespa Austrija ATXKanada S&P TSX Belgija BEL-20Čilė IPSA Čekija PX50Meksika IPC Danija KFXJungtinės Valstijos S&P 500 Prancūzija CAC 40Australija All Ordinaries Vokietija DAXKinija Shanghai Composite Italija MIBTelHong Kongas Hang Seng Olandija AEX GeneralIndija BSE 30 Norvegija OSE All ShareIndonezija Jakarta Composite Rusija Moscow TimesJaponija Nikkei 225 Slovakija SAXMalaizija KLSE Composite Ispanija Madrid GeneralNaujoji Zelandija NZSE 40 Švedija Stockholm GeneralPakistanas Karachi 100 Šveicarija Swiss MarketFilipinai PSE Composite Turkija ISE National-100Singapūras Straits Times Jungtinė Karalystė FTSE 100Pietų Korėja Seoul Composite Egiptas CMAŠri Lanka All Share Izraelis TA-100Tailandas SET Šaltinis: Yahoo! Finance//http://finance.yahoo.com/ prisijungimo laikas 2008-05-22Trečiojo tipo – pasauliniai – indeksai taip pat yra sudaromi minėtų kompanijų. Didžiausia tokių (o taip pat ir tarptautinių) indeksų sudarymo problema yra „svorių“ naudojimas. Pvz.: kaip nustatyti, kokią dalį pasaulio indekse turėtų sudaryti Vokietijos bendrovių akcijos? Dažniausiai šalies „svoris“ tarptautiniame indekse nustatomas remiantis tos šalies BVP dydžiu. Taip pat kartais naudojamas ir visos akcijų rinkos kapitalizacijos rodiklis.2. ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ INDEKSŲ PAVYZDŽIAIApibrėžus akcijų indeksų klasifikaciją, toliau pateikiami didžiausiose Europos valstybių (Prancūzijos, Vokietijos, D.Britanijos), JAV akcijų rinkose sudaromus indeksus. JAV turi plačiausią ir seniausią indeksų statistiką pasaulyje. Beveik visus indeksus JAV skaičiavo ir skaičiuoja privačios kompanijos, todėl nėra vienos indeksų statistikos bazės. Vienintelė išimtis – sektoriniai indeksai, kuriuos skaičiuoja vyriausybinė agentūra – Vertybinių popierių komisija (SEC). Dow Jones Averages yra pirmasis apskaičiuotas akcijų rinkos indeksas. Tai įvyko 1885 m. The Dow Jones Averages. Į pirmąjį indeksą buvo įtrauktos 12 JAV kompanijų, iš kurių tik „General Electric“ liko šiandinos DJIA (pramonės) indekse. Į šio indekso bazę įtraukiamo akcinės bendrovės daugelį kartų keitėsi, o spartaus pramonės plėtojimosi laikotarpiais iš esmės buvo peržiūrima indekso struktūra. Iš esmės į DJIA 30 indeksą yra įtrauktos geriausios JAV kompanijos. Atrodo per daug paprasta, bet būtent tokia buvo gerai žinomo Dou Džonso indekso (Dow Jones Industrial Average, DJIA) pradžia. Šį indeksą 1896 m. gegužės 26 d. sukūrė ir ėmė skaičiuoti ponas Čarlzas Dou (Mr. Charles Dow). Tuo metu šis indeksas apėmė 12 didžiausių Amerikos akcinių bendrovių ir buvo skaičiuojamas labai paprastai: sudedamos visų 12 įmonių akcijų kainos ir gauta suma padalijama iš 12. Šiuo metu DJIA apima 30 didžiausių ir įtakingiausių JAV bendrovių ir skaičiavimas šiek tiek skiriasi. Dažniausia, skaičiuojant rinkos indeksus, imamas ne paprastas aritmetinis kainų vidurkis, o aritmetinis svertinis vidurkis, t. y. vienų akcijų kainos turi didesnį svorį, o kitų – mažesnį. Paprastai didesnių įmonių akcijų kaina turi didesnę įtaką skaičiuojant indeksą nei mažesnių įmonių. Juo dažniausiai remiamasi norint apibūdinti padėtį ir nustatyti naujų tendencijų atsiradimą vertybinių popierių rinkoje. Indeksai nustatomi atskiroms ūkio šakoms. Pramonės vidurkio indeksas (Dow Jones Industrial average) yra 30 stambiausių korporacijų indeksas. Transporto (DITA) indeksas rodo 20 kompanijų tendencijas. Komunalinis indeksas apima 15 įmonių akcijų kursus.Sudaromi pramonės ir transporto akcijų vidurkių indeksai. Abiem indeksam keičiantis (didėjant ar mažėjant) teigiama, kad rinkoje prasideda iš tiesų nauja tendencija. Dow Džounso teorija teigia, kad pramonės potencialas negali būti stabilus, jei atsilieka transporto pramonė. Šios teorijos atstovai nustatę naujas tendencijas, rekomenduoja investuotojams pirkti akcijas esant didėjančiai tendencijai, ir jas parduoti, prasidėjus mažėjimo tendencijai. Dow Džounso pramonės vidurkis (Dow Jones Industrial average) 1928 metais buvo paskaičiuotas pagal 30 bendrovių akcijų kainas ir šis bendrovių skaičius nepasikeitė iki šių laikų. Tačiau trisdešimtuko sudėtis keitėsi, pamažu pramonės įmonėms užleidžiant vietą paslaugoms, tuo pažymėdama didėjančią paslaugas teikiančių bendrovių svarbą ekonomikoje. Skaičiuojant šį indeksą sudedamos visų 30 bendrovių akcijų kainos, kurių bendra suma turėtų būti dalinama iš 30. Užuot taip darę, turime dalyti iš specialiojo skaičiaus, vadinamo dalikliu, kuris vienais metais buvo lygus, pavyzdžiui. 0,34599543. Tai atsitiko dėl to, kad keitėsi į Dow sąrašą įtraukiamos bendrovės, daugelis jų susmulkino savo akcijas (automatiškai mažėjo ir kaina). Jei Dow Džounso indeksas nesugebėtų reaguoti į tokius pokyčius, akcijų vertė staigiai kiltų arba kristų ir klaidingai informuotų akcininkus apie tai, kas gi iš tikrųjų vyksta rinkoje. Todėl atsižvelgdama į kiekvieną akcijų smulkinimą ar bendrovių vidurkiui apskaičiuoti sąrašo pasikeitimą, Dow Jones kompanija koreguoja ir daliklio dydį, neberašo dolerio ženklo prieš vidurkį ir skelbia indeksą punktais, o ne doleriais. Pavyzdžiui, vienais metais visų akcijų kainų suma sudarė 1962 dolerių, o minėtas daugiklis, atsižvelgiant į techninius skaičiavimo parametrus, sudarė 0,34599543, tai Dow Džounso vidurkis buvo lygus 5669 (Dow Džounso vidurkis = 1962 : 0,34599543). Kai indeksas kyla, sakoma, kad tuo me…tu rinkoje viešpatauja, „buliai“, laimintys iš kainų kilimo. Priešingai, kai indeksas monotoniškai krenta, manoma, kad rinkoje viršų ima „lokiai“, lošiantys iš kainų kritimo. Žmonės, perkantys akcijas dėl to, kad spėja jog jų kainos didės, vadinami „buliais“, o žmonės, parduodantys akcijas dėl to, kad tikisi, kad akcijų kursas kris, ir iš to laimi, vadinami „lokiais“.Yra dar trys papildomi indeksai: Dow Jounso Transporto vidurkis (Dow Jones Transportation Average) (iš 20 akcijų), Dow Jounso Komunalinių paslaugų vidurkis (Dow Jones Public Utility Average) (iš 15 akcijų) ir Dow Jounso Sudėtinis vidurkis (Dow Jones Composite Average) (iš 65 akcijų ir apimantis pirmuosius du, bei DJIA).Standard and Poor‘s indeksas (S&P). Šis indeksas yra antrasis seniausias JAV indeksas. S&P indeksas yra kapitalizacijos tipo indeksas. Jis skaičiuojamas nuo 1923 m. ir į pradinę šio indekso bazę buvo įtraukta 90 verslo bendrovių akcijos. 1957 m. S&P pradėjo skaičiuoti S&P 500 indeksą, į kurio bazę buvo įtraukta 425 pramonės, 25 geležinkelio ir 50 komunalinių bendrovių akcijos. Vėliau šio indekso sudėtis buvo keista ne vieną kartą. Standard&Poor’s agentūra pateikia 5 indeksus: 400 akcijų pramonės vidurkį, 40 akcijų komunalinių įmonių vidurkį, 20 akcijų transporto vidurkį, 40 akcijų finansų vidurkį ir 500 akcijų bendrą indeksą (S&P 500). S&P 500 yra rinkos vertės indeksas. Jį sudaro daugiausia NYSE ir didžiųjų įmonių akcijos. Jis sudėtingesnis, tikslingesnis nei Dow Jounso indeksas.Pirmasis S&P 500 indeksas sudarė 90-95 proc. Niujorko VP biržos (NYSE) kapitalizacijos, t.y., S&P 500 indeksas atspindėjo šioje biržoje listinguojamų akcijų pokyčius. Dėl sparčios NASDAQ plėtros dabartiniu metu šis indeksas atspindi tik apie 75 proc. visos akcijų rinkos kapitalizacijos. Be akcijų rinkos indeksų S&P pateikia pelningumo, dividendų ir kitus indeksus.Šiuo metu vis populiaresnis tampa S&P 500 indeksas, kuris apima 500 Amerikos kompanijų (400 pramonės įmonių, 20 transporto kompanijų, 40 komunalinių paslaugų sektorių ir 40 finansų sektoriaus įmonių). Jos parenkamos pagal dydį, ekonomikos sektorių, likvidumą ir kitus parametrus, leidžiančius tiksliau atspindėti visą Amerikos rinką. Šis indeksas reprezentuoja beveik 70 proc. Amerikos akcijų rinkos. Bendrovių, įeinančių į šį indeksą, kapitalizacija svyruoja nuo 73 milijonų iki 75 milijardų JAV dolerių. Galime pasiūlyti Wilshire 5000 indeksą. Šis indeksas apima visas akcines bendroves, kurių buveinės yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Wil Shire 5000 indeksas įtraukia visas akcijas, kotiruojamas New York’o ir Amerikos fondų biržose ir taip pat aktyviausiai prekiaujamomis užbiržinėmis akcijomis. Wil Shire 5000 indeksas – skaičiuojamas kaip įvairių korporacijų akcijų vertė (pagal Amerikos biržas).CAC indeksai skaičiuojami akcijoms, kurios pardavinėjamos Paryžiaus biržoje. CAC indekso skaičiavimo bazė keičiama kiekvienais metais. Indeksas sudarytas pagal kapitalizacijos kriterijus. CAC 40 yra pagrindinis ir jis nedalinamas į ekonomikos sektorių indeksus. Indeksas CAC 40 apskaičiuojamas įvertinus 40-ies likvidžiausių, didžiausių ir pelningiausių įmonių, kurių akcijomis yra prekiaujama Paryžiaus akcijų biržoje, akcijų kainas. Indeksas CAC 40 rodo bendrą Prancūzijos akcijų rinkos situaciją ir tendencijas. Šį indeksą Paryžiaus akcijų birža pradėjo apskaičiuoti 1988 metais. Įmonių sąrašas peržiūrimas kas ketvirtį. Daugiau informacijos apie indeksą rasite interneto tinklalapyje www.euronext.com. 2 lentelė. Dešimt didžiausią įtaką indekso CAC40 reikšmei darančių įmonių.Eil. Nr. Įmonė Vertė indekse (%)1 Total 13.162 Sanofi-Aventis 8.113 BNP Paribas 7.894 Societe Generale 5.755 AXA SA 5.426 Suez SA 4.457 France Telecom SA 3.468 Vivendi Universal SA 3.469 Carrefour SA 3.3610 Groupe Danone 3.06Šaltinis: SEB banko finansų portalas//http://www.seb.lt/lt/wcp/index.asp?ss=/lt/wcp/templates /sebarticle.cfmc.asp%3FDUID%3DDUID_883FC28466BD37D3C1257169003B8967%26xsl%3Dlt/sebarticle.xsl%26sitekey%3Dseb….lt/ prisijungimo laikas 2008-05-22Kitas indeksas – tai SBF 250, padalintas į tris pirminius ekonomikos sektorius (pramonės, paslaugų ir finansų), kurie dar padalinti į 12 sektorinių indeksų. SBF 120 sudaro akcijos, kuriomis aktyviausiai prekiaujama. Visos CAC 40 akcijos yra SBF 120 indekse ir visos SBF 120 akcijos yra SBF 250 indekse.DAX indeksus skaičiuoja Vokietijos birža. DAX indeksas atspindi geriausias Vokietijos kompanijas, kurios yra listinguojamos Frankfurto vertybinių popierių biržoje. Šiuo metu birža skaičiuoja apie 200 įvairiausių indeksų. Patys populiariausi yra DAX 30, MDAX, DAX 100. Deutsche Aktienindex (DAX) – svarbiausias Vokietijos akcijų indeksas. Jis yra taip vad inamas Performanceindex. DAX yra pagrindinis Deutsche Börse indeksas. Jį sudaro 30 Vokietijos bendrovių, kurių apyvarta yra didžiausia (jos dar kitaip vad. „Blue Chips“ yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į 30-ies likvidžiausių, didžiausių ir pelningiausių įmonių akcijų kainas. Visų šių įmonių akcijomis yra prekiaujama Frankfurto akcijų biržoje. Vien tik 6-ių įmonių akcijų kainos lemia apie 50 procentų indekso reikšmės. Šį indeksą Frankfurto akcijų birža pradėjo apskaičiuoti 1988 metais. Įmonių sąrašas peržiūrimas kartą per metus. Daugiau informacijos apie indeksą rasite interneto tinklapyje http://boerse-frankfurt.com. DAX įvestas 1988 liepos 1, jo duomenys buvo sieti su Börsen-Zeitung bei Frankfurter Allgemeine Zeitung. 3 lentelė. Dešimt didžiausią įtaką indekso DAX reikšmei darančių įmonių.Šaltinis:Vikipedija//http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokietijos_bendrovi%C5%B3_ C4%85ra%C5%A1as/ prisijungimo laikas 2008-05-22DAX 30 indeksą sudaro 30 geriausių Vokietijos kompanijų akcijų. MDAX indeksą – 70 vidutinio dydžio kompanijų akcijų. DAX 30 ir MDAX indeksų akcijos sudaro DAX 100 indekso bendrą akcijų portfelį. CDAX pelningumo indeksas parodo ne kainų pokyčius, o analizuojamų akcijų portfelio vertės pokyčius; CDAX kainų indeksas parodo visų Vokietijos kompanijų oficialiai listinguojamų Frankfurto vertybinių popierių biržoje paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų vidutinių kainų pokyčius. CDAX indeksas atspindi Vokietijos visos akcijų rinkos efektyvumą.Financial Times-Actuaries indeksas – tai pagrindinis D.Britanijos akcijų rinkos indeksas. Nuo 1920 m. finansinis laikraštis „Financial Times“ pradėjo skaičiuoti Britanijos akcijų indeksus. Pirmieji 20-ties ekonomikos sektorių indeksai apskaičiuoti 1950 m. FT 30 indeksas pasirodė 1935 m. liepos 1 d. Nuo 1960 m. indeksai pradėti skaičiuoti kiekvieną dieną, o nuo 1962 m. laikraštis kartu su aktuarijais pradėjo skaičiuoti sektorių indeksus. Iš FT-Actuaries indeksų grupės pats populiariausias yra FTSE All-Share. Šis indeksas – tai kapitalizacijos tipo indeksas. 4 lentelė: Dešimt didžiausią įtaką indekso FTSE reikšmei darančių įmonių. Eil. Nr. Įmonė Vertė indekse (%)1 BP PLC 9.172 HSBC Holdings PLC 7.363 GlaxoSmithKline PLC 5.944 Vodafone Group PLC 4.975 Royal Dutch Shell PLC 4.766 Royal Bank of Scotland Group PLC 4.027 Royal Dutch Shell PLC 3.518 AstraZeneca PLC 3.119 Barclays PLC 2.9510 HBOS PLC 2.50Šaltinis: SEB banko finansų portalas//http://www.seb.lt/pow/wcp/index.asp?ss=/lt/wcp/ templates/ sebarticle.cfmc.asp% 3FDUI%3DDUID_7B8DFBDC49C84735C1257205004E34B 7%26xsl%3Den/sebarticle.xsl%26sitekey%3Dseb.lt/ prisijungimo laikas 2008-05-22Jungtinės Karalystės įmonių akcijų kainų indeksas FTSE 100. Indeksas FTSE 100 apskaičiuojamas įvertinus 100-o didžiausios kapitalizacijos įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Londono akcijų biržoje, akcijų kainas. Šių įmonių akcijų rinkos vertė sudaro apie 80 procentų visos rinkos vertės, taigi galima teigti, jog šio indekso pokyčiai iš dalies atspindi visos Jungtinės Karalystės akcijų rinkos pokyčius. Šį indeksą agentūra FTSE pradėjo apskaičiuoti 1984 metais. Įmonių sąrašą agentūra peržiūri kas ketvirtį. Daugiau informacijos apie indeksą rasite interneto tinklapyje www.ftse.com. FTSE 100 indeksas pradėtas skaičiuoti nuo 1984 m. 1993 m…. buvo įtraukti nauji indeksai, kurie turėjo atspindėti Didžiosios Britanijos ekonomikos pokyčius. 1999 m. vasario mėn. indeksai buvo dar kartą peržiūrėti. Šiuo metu nauja kompanija „FTSE International“ skaičiuoja apie 4 500 indeksų, o iš jų 100 indeksų – realiu laiku. Pats populiariausias yra FTSE World indeksas. NASDAQ indeksas skaičiuojamas nuo 1971 m. vasario 5 d. Tai kapitalizacijos tipo indeksas. Į jo bazę įtrauktos visos akcijos, kuriomis prekiaujama NASDAQ. Populiariausias yra NASDAQ 100, kuris atspindi „naująją“ JAV ekonomiką. Nacionalinė vertybinių popierių dilerių asociacija (NASD) skaičiuoja NASDAQ indeksą automatinės kotiruočių sistemos pagalba. Šis indeksas įtraukia maždaug 5000 nebiržinės rinkos akcijų. Be to, NASD dar skaičiuoja pramoninį, bankinį, draudimo ir komunalinių įmonių indeksus. Yra ir daugybė kitų akcijos indeksų, taikomų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, tačiau paminėti labiausiai tinka norint įvertinti pasaulio biržų situaciją. „Nikkei“ indeksas skaičiuojamas kaip 225 Tokijo akcijų biržos pirmosios dalies akcijų kainų vidurkis. Tai plačiausiai Japonijoje žinomas indeksas, kurį ėmė skaičiuoti Dow Jounso and Company. Indeksas turi tokius pat trūkumus, kaip ir DJIA, nes 225 akcijos sudaro tik apie 15 proc. pirmosios dalies akcijų. Japonijos akcijų indeksai „Nikkei“ yra skaičiuojami kaip akcijų kursų kitimo indeksai atskiroms ūko šakoms.3. OMX Baltijos šalių VP rinkos akcijų indeksai ir jų sudarymas
OMX Baltijos šalių vertybinių popierių biržos pradėjo skaičiuoti naujus indeksus 2006 m – Baltijos vertybinių popierių rinkos lyginamasis indeksas (OMX Baltic Benchmark), prekybinis indeksas (OMX Baltic 10), sektoriniai indeksai bei visų trijose Baltijos biržose esančių bendrovių akcijų indeksas (OMX Baltic).Atskiri vietiniai biržų indeksai OMX Vilnius, OMX Tallinn, OMX Riga skaičiuojami toliau.OMX Baltijos šalių VP rinkos indeksų šeimą galima suskirstyti į tris grupes. Pirmosios grupės indeksų tikslas – parodyti bendrą VP rinkos padėtį ir pokyčius visos ekonomikos mastu. Pirmajai grupei priklauso OMX Baltijos šalių VP rinkų visų akcijų indeksas (OMX Baltic) ir OMX Baltijos šalių VP rinkų sektoriniai indeksai. Į pirmosios grupės indeksus įtraukiamos visos Baltijos šalių biržų prekybos sąrašuose esančių bendrovių akcijos, neatsižvelgiant į tai, ar jos atitinka likvidumo ir stabilumo reikalavimus.Antrosios grupės indeksai sudaromi atsižvelgiant į indeksą sudarančių bendrovių akcijų investavimo galimybes ir indekso sudėties stabilumą. Šiai grupei priklauso OMX Baltijos šalių VP rinkų lyginamasis indeksas (OMX Baltic Benchmark). Šio indekso tikslas sumažinti administracines procedūras bei išlaidas, susijuses su periodiniu indekso portfelio atnaujinimu, ir užtikrinti prekybą indeksą sudarančių bendrovių akcijomis, kad investuotojai pagal šį indeksą galėtų formuoti savo akcijų portfelį. Trečios grupės indeksų tikslas sukurti labai likvidžių ir stabilių akcijų sąrašą. Šiai grupei priklauso Prekybinis indeksas (OMX Baltic 10) ir jis yra skirtas prekybai išvestinėmis priemonėmis. Jį sudaro 10 didžiausios kapitalizacijos ir 10 pačių likvidžiausių Baltijos šalių biržų prekybos sąrašuose esančių bendrovių akcijos. OMX Baltijos šalių VP rinkos akcijų indeksų pradinė reikšmė yra 100 punktų ir istorija skaičiuojama nuo 1999 m. gruodžio 31 d.1 Sektoriniai indeksai yra sudaromi tik pagal GICS 1 lygmenį. OMX Baltijos šalių VP rinkos indeksų šeimą sudaro skirtinga valiuta kotiruojami vertybiniai todėl vertybinių popierių kaina perskaičiuojama į eurus, pagal World Markets Company plc (“WM”) ir Reuters nustatytą valiutos keitimo kursą. Baltijos biržų vietiniai indeksai yra skaičiuojami valiuta, kuria prekiaujama akcijomis atitinkamoje biržoje: OMX Tallinn skaičiuojamas eurais, OMX Vilnius – litais, OMX Riga – latais. GICS (Visuotinis bendrovių ekonominės veiklos klasifikavimo standartas) sudaro 10 sektorių, 24 ekonominės veiklos grupės, 67 ekonominės veiklos rūšys ir 132 ekonominės veiklos porūšiai (2006-04-28). MSCI klasifikuoja visas bendroves ekonominės veiklos porūšio lygmeniu. Biržos gali nutarti skaičiuoti indeksus sektoriaus lygmeniu, ekonominės veiklos grupės lygmeniu ir ekonominės veiklos rūšies lygmeniu.3.1 Sektorių ir ekonominės veiklos klasifikacija OMX Baltijos šalių VP rinkojePagal GICS klasifikaciją kiekviena bendrovė priskiriama ekonominės veiklos porūšiui, atsižvelgiant į jos pagrindinės veiklos apibrėžimą. Kadangi klasifikacija sudaryta hierarchiniu principu pagal keturis lygmenis, bendrovė gali priklausyti tik vienam iš jų. Klasifikacijos tikslas ekonominės veiklos požiūriu – pateikti tikslų, išsamų ir ilgalaikį investavimo aplinkos vaizdą pasauliniu mastu. Daugumos bendrovių atveju pajamos tiksliau atspindi bendrovės pagrindinę veiklą negu pelnas, nes jos ne taip greit kinta kaip pelnas. Be to, dauguma bendrovių pateikia savo pajamas pagal ekonominę veiklą ir pagal geografinį pasiskirstymą, o pelno pasiskirstymo daug bendrovių vis dar nenurodo. Vis dėlto bendrovių vertinimui svarbesnis yra pelnas negu pajamos, todėl svarbu į jį atsižvelgti. Todėl pirmiausia bendrovės klasifikuojamos pagal pajamas, o pelnas laikomas antruoju kriterijumi.Pirminis informacijos šaltinis naudojamas klasifikuojant akcijas yra metinė ataskaita ir metinė finansinė atskaitomybė. Kiti šaltiniai yra maklerių ataskaitos ir kita paskelbta analitinė medžiaga. Paprastai bendrovės klasifikuojamos į ekonominės veiklos porūšius pagal apibrėžimą, kuris labiausiai atitinka bendrovės veiklą, kuri bendrovei duoda daugiausia pajamų. Tačiau bendrovė užsiimanti dviem ar daugiau skirtingų veiklos rūšių, iš kurių nei viena neduoda 60 % ar daugiau pajamų, priskiriama tam ekonominės veiklos porūšiui, iš kurio bendrovė gauna daugiausia pajamų ir pelno. Jei bendrovė negauna didžiosios dalies savo pajamų ir pelno nei iš vieno ekonominės veiklos porūšio, ji klasifikuojama remiantis Morgan Stanley’s atliekama analize. Be to, bendrovė, kuri yra labai diversifikuota trijuose ar daugiau sektorių, kurių nei vienas neduoda didžiosios dalies pajamų ar pelno, priskiriama arba Pramonės konglomeratų porūšiui (Pramonės sektorius), arba Įvairiuose sektoriuose diversifikuoto portfelio bendrovių porūšiui (Finansų sektorius).Išleidžiant naują emisiją, vieta klasifikacijoje nustatoma pirmiausia pagal bendrovės veiklos aprašymą ir remiantis prospekte pateiktais oficialiais duomenimis. Bendrovės vieta ekonominės veiklos klasifikacijoje bus peržiūrima, jei vyksta reikšminga bendrovės restruktūrizacija, arba paskelbus naują metinę ataskaitą. Bet kuriuo atveju, siekiant palaikyti ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos stabilumą, peržiūrint bendrovės klasifikavimo pagrindą, Morgan Stanley siekia kuo mažiau keisti ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją, nekreipdama dėmesio į trumpalaikius rezultatų svyravimus, atsirandančius bendrovės skirtingos veiklos srityse. Jei anksčiau pateiktos rekomendacijos būtų nepakankamos tinkamai nustatyti kokios nors bendrovės veiklos sritį, jos vieta klasifikacijoje būtų nustatoma atliekant išsamesnę analizę.3.2 Tinkami įtraukimui į indeksus VP OMX Baltijos šalių VP rinkojePraktiškai visos Baltijos šalių biržų prekybos sąrašuose esančių bendrovių akcijos gali būti įtrauktos į indeksų sudėtį. Tačiau taikant kai kuriuos kriterijus, pavyzdžiui, likvidumo kriterijų, gali paaiškėti, kad kai kurios akcijos yra netinkamos įtraukti į indeksus. Bendrovės, kurių 90 % akcijų kontroliuoja vienas akcininkas, laikomos netinkamomis būti įtrauktomis į indeksą. Bendrovių akcijos, kurios kotiruojamos keliose Baltijos šalyse ir šių bendrovių akcijomis pirmiausia buvo prekiauta vienoje iš Baltijos šalių biržų ar šių bendrovių pagrindinė buveinė yra vienoje iš Baltijos šalių, gali būti įtrauktos į indeksą tik vieną kartą. Biržai, kurioje šių akcijų apyvarta yra didžiausia, indekse priskiriama visa rinkos kapitalizacija. Indeksas atnaujinamas kas 6 mėnesius ir nustatoma, kurioje Biržoje šių akcijų apyvarta buvo didžiausia. Jei didžioji bendrovės akcijų dalis įtraukta į prekybos sąrašus ne Baltijos šalių biržose, bet šios akcijos yra ir dviejų Baltijos šalių biržų prekybos sąrašuose, į indeksą įtraukiamos tik tos akcijos, kurios įregistruotos Baltijos šalių CVPD (Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas). Norint nustatyti, kurios šalies biržai priskirti akcijas, vadovaujamasi šiais kriterijais: bendrovės pagrindinės buveinės vieta, jos įregistravimo vieta, įtraukimas į prekybos sąrašus, veiklos vieta ir aukščiausio lygmens vadovų gyvenamoji vieta. Jei bendrovė įtraukė į prekybos sąrašus kelių klasių akcijas, kurių kaina skiriasi ir kuriomis prekiaujama atskirai, visų klasių akcijos gali būti įtraukiamos į indeksus ir traktuojamos kaip atskiri vertybiniai popieriai. Teisės, varantai ar panašūs išvestiniai vertybiniai popieriai negali būti įtraukti į indeksus.3.3 OMX Baltic visų akcijų ir sektoriniai indeksai OMX Baltic visų akcijų ir sektoriniai indeksai jau pagal savo sudarymo būdą negali būti laikomi investavimui skirtais indeksais. Indeksų sudėtis prižiūrima kiekvieną dieną, kad nuolat atspindėtų akcijų skaičiaus pokyčius ir naujai įtrauktų į biržos prekybos sąrašus akcijų pokyčius. Naujos akcijų emisijos įtraukiamos į indeksą antrą prekybos jomis dieną, jei buvo nustatyta bendrovės ekonominės veiklos rūšis pagal GICS klasifikaciją. Į OMX Baltic visų akcijų indeksą įtraukiamos visos atitinkamos biržos prekybos sąrašuose esančių bendrovių akcijos. OMX Baltijos šalių sektoriniai indeksai – tai visos biržų prekybos sąrašuose esančių bendrovių akcijos įtraukiamos į sektorinius indeksus. Šie indeksai skaičiuojami pagal sektorius (pagal GICS klasifikacijos 1 lygmenį). OMX Baltijos šalių lyginamasis indeksas sudaromas įtraukiant Baltijos šalių biržose esančių bendrovių akcijas. Pagal šį indeksą investuotojai gali sudaryti VP portfelį. Siekiant užtikrinti pelningo investavimo nedidelėmis sandorio sąnaudomis galimybes, lyginamasis indeksas atnaujinamas du kartus per metus. Laikotarpiu tarp indekso peržiūrų indekso sudėtyje esančių akcijų skaičius yra pastovus, išskyrus tuos atvejus, kai atliekami koregavimai dėl akcinių įvykių. Pristatomos dvi lyginamojo indekso reikšmės: su ribotu bendrovių akcijų skaičiumi (uncapped) ir neribotu bendrovių akcijų skaičiumi. Atnaujintos sudėties indeksas pradeda galioti atitinkamai nuo sausio 1 d. ir liepos 1 d. Galutinis indekso sudėties perskaičiavimas atliekamas remiantis akcijų uždarymo kainomis paskutinę prekybos dieną prieš atnaujintos indekso sudėties įsigaliojimą.Šis indeksas sudarytas iš pačių likvidžiausių bendrovių akcijų. Jis atspindi visą Baltijos šalių VP investavimo aplinką ir veikia kaip investavimo įrankis visų klasių investuotojams, fondų valdytojams ir kt. Indekso sudėtis nekeičiama iki naujos sudėties peržiūros. Indekso portfelį sudarančios akcijos atrenkamos taikant tokį metodą:• Visos Baltijos šalių biržose kotiruojamos akcijos išdėstomos pagal šešių mėnesių dienos oficialios apyvartos eurais medianą.• Akcijos, kuriomis nebuvo prekiaujama daugiau kaip 5 dienas per paskutiniuosius šešis mėnesius, laikomos netinkamomis įtraukti į indeksą.• Indeksą sudaro 10 bendrovių pačių likvidžiausių akcijų.• Naujai įtrauktos į biržų prekybos sąrašus akcijos gali būti įtrauktos į indeksą, jei jos atitinka medianos ir prekybos dienų kriterijus.Pagrindinis indekso skaičiavimo tikslas – kuo geriau atspindėti portfelio, kurį sudaro į indeksą įtrauktos akcijos, vertės pokyčius. OMX Baltijos šalių VP rinkos indeksai skaičiuojami naudojant tokią formulę:kurIt = Indekso reikšmė t laikuqi,t = i-tosios bendrovės akcijų skaičius indekse t laikupi,t = i-tosios bendrovės akcijų kaina kotiravimo valiuta t laikuri,t = i-tosios bendrovės akcijų kainos, išreikštos kotiravimo (nacionaline) valiuta t laiku, keitimo į indekso skaičiavimo valiutą kursasji,t = i-tųjų akcijų koregavimo koeficientas dėl bendrovės akcinių įvykių t laikuFormulė parodo indekso reikšmę laikotarpio t pabaigoje, kurią sudaro ankstesnės indekso reikšmės ir rinkos kapitalizacijos periodinio pokyčio procentais (pakoreguoto akcinių įvykių atveju) suma, padauginata iš buvusios indekso reikšmės, t.y. It = (1+R) * It-1, kur R atitinka periodinį portfelio, kurį sudaro į indeksą įtrauktos akcijos, vertės pokytį procentais.Norint nustatyti akcijos kainą kotiravimo valiuta, skaičiuojant pi,t pagal aksčiau pateiktą formulę , OMX Baltic visų akcijų ir sektoriniams indeksams Biržos taiko šią taisyklę:„Jei atitinkamą prekybos dieną oficiali indekso akcijos kaina nebuvo nustatyta, indekso skaičiavimui naudojama paskutinė mokėta kaina. Jei didžiausia paklausos kaina yra didesnė už paskutinę mokėtą kainą, indekso skaičiavime naudojama didžiausia paklausos kaina. Jei mažiausia pasiūlos kaina yra mažesnė už paskutinę mokėtą kainą, indekso skaičiavime naudojama mažiausia pasiūlos kaina. Jeigu indekso paskutinei reikšmei skaiči…uoti naudojama paklausos ar pasiūlos kaina, šios kainos laikomos prekybos dienos paskutinėmis mokėtomis kainomis ir naudojamos indekso skaičiavime iki tol, kol bus nustatyta oficiali nauja akcijų kaina.“
Ir algoritmo forma: „ Jei sandoris buvo sudarytas, tai jei paklausos kaina > mokėta kaina, tai pi,t = paklausos kaina jei pasiūlos kaina > 0 ir pasiūlos kaina < mokėta kaina, tai pi,t = pasiūlos kaina kitaip pi,t = mokėta kaina kitaip jei paklausos kaina > pradinė kaina, tai pi,t = paklausos kaina kitaip jei pasiūlos kaina > 0 ir < pradinė kaina, tai pi,t = pasiūlos kaina kitaip pi,t = pradinė kaina, kur paklausos kaina = geriausia pavedimo pirkti kaina; pasiūlos kaina = geriausia pavedimo parduoti kaina; mokėta kaina = paskutinė mokėta akcijos kaina; pradinė kaina = pradinė akcijos kaina indekse.OMX Baltijos šalių lyginamasis ir prekybinis indeksai skaičiuojami remiantis oficialia paskutine mokėta kaina arba praeitos prekybos dienos indekso uždarymo kaina. Skaičiuojant indeksą, bendrovės akcijų skaičius lygus išleistam akcijų skaičiui ir formulėje žymimas qi,t. Jei dėl akcinių įvykių indeksą reikia koreguoti, akcijų skaičius pakeičiamas taip, kad indekse atspindėtų naują bendrovės rinkos kapitalizaciją. Jei išleidžiama emisija, kai už akcijas pinigais neatsiskaitoma, ar panaši indeksai koreguojami nedelsiant.OMX Baltijos šalių lyginamasis indeksas skaičiuojamas taip: bendrovės akcijų skaičius indekse (pagal formulę– qi,t) koreguojamas kas pusę metų ir per tą laiką nekeičiamas, išskyrus atvejus, jei koregavimas atliekamas dėl akcinių įvykių, kai esami akcininkai turi pirmumo teisę. Biržos pristato dvi lyginamojo indekso reikšmes: kai indekse nėra ribojamas bendrovės akcijų skaičius ir kai indekse yra ribojamas bendrovės akcijų skaičius. OMX Baltijos šalių prekybinis indekse (formulėje– qi,t) koreguojamas kas pusę metų ir per tą laiką nekeičiamas, išskyrus atvejus, jei koregavimas atliekamas dėl akcinių įvykių, kai esami akcininkai turi pirmumo teisę.OMX Baltijos šalių akcijų indeksai (išskyrus OMX Baltic 10, OMX First North Baltic, OMX Vilnius, OMX Riga bei OMX Tallinn indeksus) skaičiuojami kaip kainos (PI) ir kaip grąžos (GI) indeksai. OMX Baltic 10, OMX First North Baltic indeksai skaičiuojami tik kaip kainos (PI) indeksai. Baltijos šalių biržų vietiniai indeksai skaičiuojami tik kaip grąžos (GI) indeksai. Siekiant atspindėti tikrąją indekso vertę, skaičiuojant grąžos indeksą, įvertinami dividendai, t.y. pirmą dieną “be teisės” gauti dividendą t (ex-dividend date) indekso skaičiavimo formulės vardiklyje dividendai atimami iš praeitos dienos kainos pi,t-1. Dividendai įvertinami proporcingai indekso sudėtyje esančių akcijų skaičiui.Išvados1. Akcijų indeksai kiekybiškai rodo tam tikros akcijų rinkos kitimą laiko atžvilgiu. Tai ir yra pagrindinė akcijų indekso paskirtis – padėti nustatyti rinkos tendencijas. Tam, be abejo, yra reikalingi dideli duomenų masyvai, turintys kuo senesnių istorinių duomenų. Tačiau egzistuoja ir pakankamai nauji akcijų indeksai, neturintys istorinių reikšmių, todėl kompiuteriniais skaičiavimais „sukuriamos“ indekso reikšmės atgaline tvarka.2. Akcijų indeksai yra klasifikuojami pagal skirtingus požymius: sudarymo metodiką, geografinę apimtį: valstybių akcijų indeksai, tarptautiniai akcijų indeksai, pasaulinius akcijų indeksai, ekonomikos sektorių: pramonės, paslaugų ir pan. bendrovių dydį.3. Tarptautiniai akcijų indeksai dažnai naudojami stebėti ir analizuoti tam tikro pasaulio regiono akcijų rinkas, jų pokyčius, tendencijas. Tokius indeksus sudaro „Morgan Stanley Capital International“ (MSCI) bei „Financial Times“ (FTSE) bendrovės. Taip pat iš minėtų indeksų yra sudaromi išvestiniai. Kiekvienos valstybės vertybinių popierių birža (ar biržos) sudaro savo šalies akcijų, prekiaujamų šioje biržoje, indeksus. 4. OMX Baltijos šalių VP rinkos lyginamąjį indeksą sudaro visų sektorių didžiausios apitalizacijos ir likvidžiausių bendrovių akcijos, kuriomis prekiaujama OMX Baltijos šalių VP biržose. Bendrovių akcijų svoris šiame indekse priklauso nuo tos bendrovės akcijų rinkos vertės ir jų skaičiaus rinkoje, t.y. į indeksą įtraukiama tik ta akcinio kapitalo dalis, kuri laisvai cirkuliuoja rinkoje. 5. OMXB 10 yra prekybinis indeksas. Jį sudaro 10 pačių likvidžiausių Baltijos šalių bendrovių akcijų OMX Baltijos šalių VP biržose. Kadangi į indeksą įtraukiama nedaug bendrovių, visos indeksą sudarančios akcijos pasižymi itin dideliu likvidumu, todėl šio indekso akcijos labai tinka išleidžiant išvestines finansines priemones. Bendrovės akcijų svoris šiame indekse priklauso nuo laisvų tos bendrovės akcijų skaičiaus ir jų rinkos vertės, o konkrečios bendrovės akcijų svoris indekse negali būti didesnis kaip 15 proc. OMX Baltic – tai visų akcijų indeksas, kurį sudaro visos Baltijos šalių VP biržų Oficialiajame ir Papildomajame sąraše kotiruojamos bendrovės, išskyrus tas bendroves, kuriose vienas akcininkas valdo 90 proc. ir daugiau išleistų akcijų. Indeksu siekiama atspindėti kiekvienos biržos ar visos Baltijos šalių VP rinkos einamąją padėtį ir jos pokyčius.6. OMX Baltijos šalių VP rinkos sektoriniai indeksai sukurti remiantis Morgan Stanley Capital International Inc. (MSCI) ir Standard & Poor’s sukurtu Visuotiniu bendrovių ekonominės veiklos klasifikavimo standartu (GICS). Šis standartas – tai tarptautinis klasifikatorius, sukurtas, siekiant patenkinti investuotojų poreikį turėti tikslesnį, išsamesnį, standartizuotą klasifikatorių. Sektoriniai indeksai parodo tendencijas konkrečiame sektoriuje ir leidžia palyginti tame pačiame sektoriuje dirbančias konkuruojančias bendroves. Į indeksus įtraukiamos visos Baltijos šalių VP biržų Oficialiajame ir Papildomajame sąraše esančios bendrovės (bendrovės, kuriose vienas akcininkas valdo 90 proc. ir daugiau išleistų akcijų, neįtraukiamos).Literatūros sąrašas 1. FTSE Group//http://www.ftse.com/; prisijungimo laikas 2008-05-22;2. Yahoo! Finance. //http://finance.yahoo.com/; prisijungimo laikas 2008-05-22;3. Kancerevičius G. Finansai ir investicijos. – Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2005. – 880 p. – ISBN 9955-430-38-94. Katkus V. Privačioji bankininkystė (asmeninio turto valdymo principai). – Vilnius: Lietuvos bankininkystės, finansų ir draudimo institutas, 2000. – 420 p.5. MSCI Equity Indices.//http://www.msci.com/; prisijungimo laikas 2008-05-22;6. Ruthers University Economics Department Working Papers.//http://econweb.rutgers.edu/ prisijungimo laikas 2008-05-22;7. STOXX. //http://www.stoxx.com/; prisijungimo laikas 2008-05-22;8. SEB banko finansų portalas//http://www.seb.lt/; prisijungimo laikas 2008-05-22;9. Vikipedija//http://lt.wikipedia.org/wiki/Vokietijos_bendrovi%C5%B3_ C4%85ra%C5%A1as/ prisijungimo laikas 2008-05-2210. Portalas investuotojams//http://www.traders.lt/page.php?id=98 / prisijungimo laikas 2008-05-2211. Rastenienė A. Vertybinių popierių rinka / A.Rastenienė. – V. : Lietuvos inform. inst., 1998. – 64 p.12. NASDAQ OMX – OMX Nordic Exchange – Baltic Market// http://www.baltic.omxnordicexchange.com/?id=382291 / prisijungimo laikas 2008-05-2213. NASDAQ OMX – OMX Nordic Exchange – Baltic Market// www.baltic.omxnordicexchange.com/files/baltic/Baltic_Index_Rules_LT_galutinis_naujos_.pdf/ prisijungimo laikas 2008-05-22