AB Vilniaus degtinė finansinė veiklos analizė

AB “VILNIAUS DEGTINĖ” 2001 – 2003 METŲ FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖ

KURSINIS DARBAS

TURINYS

I. TRUMPA AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ VEIKLOS

APŽVALGA..............4

II. AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ 2001–2003 METŲ. BALANSO HORIZONTALIOJI IR

VERTIKALIOJI

ANALIZĖS....................

..........6

II. 1 TRUMPA AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ BALANSO
APŽVALGA..........6

II. 1.1 ILGALAIKIO TURTO
ANALIZĖ.......................
... 9

II. 1.2 TRUMPALAIKIO TURTO
ANALIZĖ........................1
0

II. 1.3 SĄVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
ANALIZĖ.........11

II. 2 AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ VERTIKALIOJI BALANSO
ANALIZĖ.......11
III. AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ 2001–2003 METŲ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS

ANALIZĖ.....................

...................13
IV. AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ 2001–2003 METŲ LĖŠŲ GAVIMO IR PANAUDOJIMO

ATASKAITA.....................

.................15
V. AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ 2001–2003 METŲ FINANSINIAI IR EKONOMINIAI

RODIKLIAI.....................

.................16

V. 1 DU PONT‘O

ANALIZĖ.....................

............17

V. 2 KONKURENTINIŲ ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ

PALYGINIMAS.....18
IŠVADOS.......................

.....................20
LITERATŪRA......................

....................21
PRIEDAI.......................

......................22

ĮVADAS

Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos
funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius asspektus,
įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai
gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus.
Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku
atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus,
numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant
atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau
naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti bendrovės finansinę būklę ir veiklą
per 2001–2003 laikotarpį. Darbo objektas – AB „Vilniaus degtinė“ finansinė
veikla. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra tokie:

1. atlikti finansinių ataskaitų horizontaliąją ir vertikaliąją analizes;

2. palyginti veiklą įvvertinančius rodiklius su konkurentinių bendrovių

rodikliais.

AB “Vilniaus degtinė” finansinėms ataskaitoms įvertinti bus taikoma
horizontalioji ir vertikalioji analizės. Taikant šiuos analizės metodus bus
siekiama išsiaiškinti bendrovės turto, finansinių šaltinių, bei jų elementų
dinamiką, taip pat struktūrinius jų pakitimus ir šių pokyčių priežastys,
taip pat bus siekiama į

įvertinti pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklų
tarpusavio ryšius, dinamiką.

Visos finansinių ataskaitų analizės eigoje pritaikisiu palyginimo
metodą, t.y paliginsiu bendrovės arskirų laikotarpių duomenys, o darbo
pabaigoje paliginsiu savo nagrinėjamos kompanijos finansinius rodiklius su
konkuruojančių kompanijų rodiklemis.

Tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė.

Šio darbo turinį sudaro penki skyriai. Pirmame pateiksiu trumpa apžvalgą
apie įmonę.

Antrame skyriuje pateiksiu bendrovės 2001–2003 balanso vertikaliąją ir
horizontaliąją analizes. Čia bus įvertinta AB “Vilniaus degtinė” turto ir
įsipareigojimų struktūra ir jų pokytis per nagrinėjamą laikotarpį.

Trečiame darbo skyriuje atliksiu pelno (nuostolio) ataskaitos
horizontaliąją analizę, kurios pagalba pabandysiu įvertinti bendrovės
finansinius rezultatus ir jų pokytį per 2001 – 2003 metus.

Ketvirtas darbo skyrius – lėšų gavimo, panaudojimo ataskaitos
įvertinimas per 2002-2003m.

Paskutiniame darbo skyriuje bus apskaičiuojami AB “Vilniaus degtinė”
veiklos finansiniai rodikliai ir palyginami su kitų tame pačiame sektoriuje
dirbančių įmonių finansiniais rodikliais.

TRUMPA AB “VILNIAUS DEGTINĖ” VEIKLOS APŽVALGA

|Bendrovės pavadinimas |Akcinė bendrovė „Vilniaus deegtinė” |
|Įstatinis kapitalas |24 408 431 Lt |
|Adresas |Panerių g. 47/2, LT-03202 Vilnius |
|Telefonas |(8~5) 233 08 19 |
|Faksas |(8~5) 231 50 52 |
|Elektroninis paštas |vd@degtine.lt |
|Interneto tinklapis |www.degtine.lt |
|Teisinė-organizacinė forma |ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, |
| |akcinė bendrovė |
|Įregistravimo data ir vieta |1995 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto valdybos |
| |rejestro tarnyboje |
|Registracijos kodas |AB 95-662 |
|Įmonių rejestro kodas |2005728 |

1940 m. degtinės gamykla Lietuvoje buvo pagrindinė alkoholinių gėrimų
įmonė. 1995 m. gegužės 8 d. Valstybinė įmonė „Vilniaus degtinė“ buvo
reorganizuota į specialios paskirties akcinę bendrovę „Vilniaus degtinė“.

AB „Vilniaus degtinė“ priklauso perdirbamajai promonės ūkio šakai.
Bendrovės pagrindinė veikla – distiliuotų alkoholinių gėrimų, fermentuotų
medžiagų etilo sp

pirito, vyno, kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba,
alkoholinių ir kitų gėrimų didmeninė ir mažmeninė prekyba. Gamybos
produkcija : likeriai, džinas, trauktinė, stiprieji gėrimai.

Pagrindinis AB ”Vilniaus degtinė” tikslas – gaminti aukščiausios kokybės
alkoholinius gėrimus konkurencingomis kainomis ir kuo trumpesniais
terminais. Už aukštą kokybę bendrovės gaminiai parodose apdovanoti
medaliais. Tai pasiekti padeda vientisas gamybos ciklas. Dalis produkcijos
yra eksportuojama ti į neapmuitinamas parduotuves, tačiau pagrindinė
bendrovės gaminamos produkcijos realizavimo rinka yra Lietuva. Įmonei
suteiktas ISO 9002 sertifikatas ir Nacionalinis kokybės prizas.

AB „Vilniaus degtinė“ turi 84 akcininkus:
|Akcininkų pavadinimai, rūšys, |Turimų paprastųjų|Turima įstatinio |
|būstinių adresai, įmonių kodai |vardinių akcijų |kapitalo / balsų |
| |skaičius, vnt. |dalis, proc. |
|Sobieski Dystybucja SP.Z.0.0. |21 550 318 |88,29 |
|ul. Bellottiego 1, 01-022, | | |
|Warszawa, Polska | | |
|230030460 | | |
|Skandinaviska Enskilda Banken |2 437 000 |9,98 |
|Clients | | |
|Sergels Torg 2, 10640 Stockholm, | | |
|Sweden | | |
|50203290810 | | |

Šiuo metu AB “Vilniaus degtinė” įstatinį kapitalą sudaro 24 408 431
litų. Jis yra padalintas į 24 408 431 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.
Vienos akcijos nominali vertė – 1 litas.

Pagrindiniai AB „Vilniaus degtinė“ konkurentai – AB „Alita“, AB
„Stumbras“, AB „Anykščių vynas“, AB „Sema“, dirbantys tokiame pat
sektoriuje. Konkurencija sudaro iš užsienio importuojami geros kokybės
stiprieji gėrimai. Alkoholinio gėrimų rinkoje padaugėjo pigesnių importinių
gėrimų iš Estijos ir Latvijos.

AB „Vilniaus degtinė“ nėra investavusi daugiau kaip 30% savo įstatinio
kapitalo į kitas įmones.

II. AB “VILNIAUS DEGTINĖ” 2001 – 2003 METŲ BALANSO1 HORIZONTALIOJI IR

VERTIKALIOJI ANALIZĖ

Kaip matome iš šio skyriaus pavadinimo, pagrindinis šios darbo dalies
uždavinys yra įvertinti AB “Vilniaus degtinė” 2001 – 2003 metų balansą,
t.y. detaliai išanalizuoti bendrovės ilgalaikio bei trumpalaikio turto,
įsipareigojimų struktūrą, bei įvertinti jų

ų vertės pokyčius per nagrinėjamą
laikotarpį ir nustatyti šių pokyčių priežastis.

II.1. TRUMPA AB “VILNIAUS DEGTINĖ” BALANSO APŽVALGA

AB “Vilniaus degtinė” yra gamybinė įmonė. Įmonės veikos specifika
turėtų daryti nemažą įtaką jos ataskaitų struktūrai. Įvertindama bendrovės
balansą sieksiu detaliai išanalizuoti įmonės turto ir įsipareigojimų
struktūrą, jų pakitimo dinamiką, bei bandysiu nustatyti šių ataskaitų
pakitimų priežastis.

Prieš pradedant atskirai ir detaliai analizuoti bendrovės balanso
elementus, pažiūrėkime, kaip bendrai keitėsi bendrovės balansas per
nagrinėjamą laikotarpį.

Lentelė 1

AB “Vilniaus degtinė” 2001 – 2003 balansas
|Pavadinimas |2001 |2002 |2003 |
| |metai |metai |metai |
|Ilgalaikis turtas |21 996 |21 179 |20 068 |
| |376 |031 |220 |
|Trumpalaikis turtas |17 828 |20 670 |23 456 |
| |695 |057 |590 |
|Sukauptos pajamos ir ateinančio |150 608 |282 207 |189 236 |
|laikotarpio sąnaudos | | | |
|Turtas iš viso: |39 975 |42 131 |43 714 |
| |679 |295 |046 |
|Sąvininkų nuosavybė |36 701 |36 648 |36 826 |
| |719 |986 |216 |
|Ilgalaikiai įsipareigojimai |163 050 |277 797 |150 046 |
|Trumpalaikiai įsipareigojimai |2 902 869|5 136 476|6 638 218|
|Sukauptos sąnaudos ir ateinančio |208 041 |68 036 |99 566 |
|laikotarpio pajamos | | | |
|Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš |39 975 |42 131 |43 714 |
|viso: |679 |295 |046 |

Dabar pabandysiu įvertinti kokia dalį viso turto sudaro trumpalaikis
ir ilgalaikis turtas , ir kokia balanso dalį sudaro savininkų nuosavybė,
trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

2001 metais bendrovės balansas buvo 39 975 679 litų (t.y 100 proc.
viso kapitalo); 55,02 proc. sudaro įmonės ilgalaikis turtas; 44,59 proc.
kapitalo buvo skirta trumpalaikiam turtui; 0,39 proc. sudaro sukauptos
pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos.

2002 metais bendrovės balansas padidėjo iki 42 131 295 litų, tačiau
procentinis lėšų paskirstymas yra beveik analogiškas: 50,3 proc. lėšų
sudaro ilgalaikis turtas; padidėjo trumpalaikis turtas iki 49,06 proc. ir
0,67 proc. sudaro sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos.

1 – pateiktas 5 ir 7 prieduose

Lentelė 2

AB “Vilniaus degtinė” balanso struktūra
|Pavadinimas |2001 |2002 |2003 |
| |metai |metai |metai |
| |proc. |proc. |proc. |
|Ilgalaikis turtas |55,02 |50,3 |45,91 |
|trumpalaikis turtas |44,59 |49,03 |53,66 |
|Sukauptos pajamos ir ateinančio |0,39 |0,67 |0,43 |
|laikotarpio sąnaudos | | | |
|Turtas iš viso:

|100 |100 |100 |
|Sąvininkų nuosavybė |91,81 |86,99 |84,24 |
|Ilgalaikiai įsipareigojimai |0,41 |0,66 |0,34 |
|Trumpalaikiai įsipareigojimai |7,26 |12,19 |15,19 |
|Sukauptos sąnaudos ir ateinančio |0,52 |0,16 |0,23 |
|laikotarpio pajamos | | | |
|Sąvininkų nuosavybė ir |100 |100 |100 |
|įsipareigojimai iš viso: | | | |

2003 m. balansas padidėjo iki 43 714 046 litų ir lėšų paskirstymas
pasikeitė, daugiau investuota trumpalaikiam turtui ir mažiau ilgalaikiam
turtui palyginus su 2001 metais.

[pic][pic]

[pic]

lentelė 3

| |2002 |2003 |P/S |Proc. |
|Ilgalaikis turtas |21 179 031 |20 068 220 |-1 110 811|-5,5 |
|Nusidivėjimas |0 |0 |0 |0 |
|Trumpalaikis turtas |20 670 057 |23 456 590 |2 786 533 |11,9 |
|Atsargos |8 897 651 |8 822 899 |-74 752 |-0,8 |
|Debitoriai |2 896 545 |7 7574 554 |4 678 009 |38,2 |
|Investicijos |0 |0 |0 |0 |
|Pinigai |3 941 772 |2 159 749 |-1 782 023|-54,8 |

Analizuojant turto struktūrą 2002 ir 2003 metais, iš žemiau pateikto
grafiko matome, kad ilgalaikis turtas mažėja, didėja trumpalaikis turtas ir
debitoriai, bet mažėja netgi du kartus pinigai ir 0,8 procento atsargos.

Dabar paanalizuosim verslo finansavimą kiekvienais metais:

Nauduojant 1 ir 2 lenteles matome, kad visais metais verslas
finansuojamas beveik iš sąvininkų nuosavybės lėšų. Tačiau trumpalaikiai
įsipareigojimai 2002 ir 2003 metais didėja, o ilgalaikiai įsipareigojimai
kiekvienais metais beveik nesikeičia ir sudaro tik 0,41, 0,66, 0,34 proc.
visų investuotų į verslą lėšų.

2002 metais bendrovės balansas padidėjo iki 42 131 295 litų ir 2003
metais padidėjo iki 43 714 046 litų.

Nagrinėjant balanso struktūrą, galima pastebėti, kad bendrovės
balansas kiekvienais metais didėja. Šiam didėjimui gali įtakuoti daugelis
priežasčių, tokių kaip turto ir įsipareigojimų padidėjimas ir pan. Balanso
padidėjimą detaliau analizuosiu tyrimo eigoje.

Norėdama panagrinėti balanso pakitimo dinamiką per 2001 – 2003 metų
laikotarpį, atliksiu horizontalią analizę, palyginsiu kaip turtas,
nuosavybė ir įsipareigojimai kito per du laikotarpius: nuo 2001-2002, ir
nuo 2001-2003 metų. Balanso pokytis bus įvertintas litais ir procentais.
Horizontalioji analizė pateikta 1 priede. Taip pat 2 priede pateikiu turto
ir nuosavybės pakitimo lentelę per 2001–2003 metų laikotarpį išreikšta
procentais.

Iš lentelių matome, kaip kito AB “Vilniaus degtinė” balansas per
nagrinėjamą laikotarpį. Apibendrinus gautus duomenys, galima teigti, kad
kasmet įmonės turtas ir įsipareigojimai didėja.

Bendrovės bendra turto suma per pirmuosius metus padidėjo 2 155 616
litų, arba 5,4 proc., o sekančių metų bėgyje turtas padidėjo 3 738 367
litų, ir tai sudarė 9,4 proc. Šio turto padidėjimui didžiausia įtaka 2001
metais turėjo pinigų padidėjimas bankų sąskaitose ir kasoje, o 2002 metais
atsirado didelis pirkėjų įsiskolinimas.

Didėjimo tendencija pastebima tik trumpalaikio turto atskirose
pozicijose, tačiau ilgalaikis turtas 2002 ir 2003 metais sumažėjo palyginus
su 2001 metais.

Lyginant 2002 ir 2003 metų balanso duomenis su 2001 metų duomenimis
sumažėjo pastatai (2 proc.ir 4 proc., arba 111 763 litų ir 223 525 litų),
transporto priemonės (33,9 proc. ir 60,6 proc., arba 122 215 litų ir 218
254 litų), kiti įrengimai ir įrankiai 2002 metais padidėjo 3,5 proc, bet
2003 metais sumažėjo 7,1 procento.

2002 metais padidėjo pinigai net 288,1 proc., o 2003 metais pinigai
padidėjo tik 112,6 proc, 2002m. pirkėjų įsiskolinimas padidėjo 2,7 proc., o
2003 metais – 168,5 proc. – tai padarė didelę įtaką turto pasikeitimui 2003
m. balanse. Kiti įsiskolinimai nekinta, jie yra dvygubai didesni nei buvo
2001 metais.

Iš balanso horizontalios analizės matome, kad atsargos 18 proc.
mažesnes už atsargas 2001 metais.

Sąvininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebimi pakitimai
visuose straipsniuose.

Trumpalaikia įsipareigojimai padidėjo tiek vienais, tiek kitais metais
ir didžiausią įtaką tam turėjo atsiskaitymai su tiekėjais. Rumpalaikių
banko paskolų AB „Vilniaus degtinė“ neturėjo. Padidėjo ir mokėsčių rezervai
– 2002 metais net iki 1114,9 proc, o 2003 metais – 1664,7 proc.. Bendrovės
ilgalaikiai įsipareigojimai 2002 metais padidėjo 70,4 proc, o 2003 metais
jų suma sumažėjo 8 procentais.

Analizuodami AB „Vilniaus degtinė“ balansą, matome, kad nuosavas
kapitalas nekinta, taip pat lieka pastovus akcijų skaičius.

Rezervai irgi beveik nesikeičia (kaip 2002 metais, taip ir 2003
metais jų suma padidėjo tik 2 procentais).

Horizontalios balanso analizės duomenys rodo, jog ši bendrovė
susiduria su trūkumais atsiskaitymo sferoje (2003m.), bei įsiskolinimo
didėjimo problemomis.

II. 1.1. ILGALAIKIO TURTO ANALIZĖ

Kiek įmonė turi ilgalaikio turto ir koks tai yra turtas priklauso nuo
įmonės veiklos pobūdžio. Mūsų įmonė yra gamybinė, taigi todėl ji turi
daugiau ilgalaikio turto nei prekybinės ar paslaugas teikiančios įmonės.

Mūsų kompanijoje ilgalaikį turtą sudaro formavimo savikaina,
nematerialus turtas, materialus turtas, ilgalaikis finansinis turtas ir po
vienerių metų gautinos sumos.

Ilgalaikio turto dydžio pokytis per nagrinėjamą laikotarpį parodo
žemiau pateikta lentelė.

Lentelė 4

AB “Vilniaus degtinė” ilgalaikio turto pokytis per 2001–2003 metus
|Metai |Turtas iš viso: |Ilgalaikis turtas |
| |Litai |proc.|Litai |proc.|
|2001 |39 975 679 |100 |21 996 376 |55,02|
|2002 |42 131 295 |100 |21 179 031 |50,27|
|2003 |43 714 046 |100 |20 068 220 |45,91|

Iš pateiktų duomenų matome, kad nuo 2001 iki 2003 metų ilgalaikis
turtas tolygiai mažėja 5 procentais kiekvienais metais. Naudojant
buhalterinio balanso duomenis pateiktus 5 ir 7 prieduose, galima pastebėti,
kad tam įtakuoja materialaus turto sumažėjimas, tačiau žymiai padidėja
nematerialus turtas.

II. 1.2. TRUMPALAIKIO TURTO ANALIZĖ

Trumpalaikiu turtu laikomas toks turtas, kuris greitai paverčiamas
pinigais. Į trumpalaikį turtą įeina piniginės lėšos (sąskaitoje ir kasoje),
vertybiniai popieriai, pirkėjų įsiskolinimas ir prekinės materialinės
atsargos. Šis turtas gali būti paverčiamas pinigais per vieną gamybos
ciklą, t.y. laiką nuo žaliavų isigijimo iki gatavos produkcijos pardavimo.

Trumpalaikio turto palyginimas su visu AB “Vilniaus degtinė” naudojamu
turtu ir jo vertės pokytis per 2001–2003 metų laikotarpį pavaizduoja žemiau
pateikta lentelė .

Lentelė 5

AB “Vilniaus degtinė” trumpalaikio turto pokytis per 2001–2003 metus
|Metai |Turtas iš viso: |Trumpalaikis |
| | |turtas |
| |Litai |proc.|Litai |proc.|
|2001 |39 975 679 |100 |17 828 695 |44,56|
|2002 |42 131 295 |100 |20 670 057 |49,06|
|2003 |43 714 046 |100 |23 456 590 |53,66|

Situacija yra analogiška kaip ir su ilgalaikiu turtu, tačiau
trumpalaikis turtas tolygiai didėja beveik 5 procentais kiekvienais metais.
Tam įtakoja didelis pirkėjų įsiskolinimas ir grynų pinigų skaičius
sąskaitose ir kasoje.

II. 1.3. SAVININKŲ NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ANALIZĖ

Ši balanso dalis rodo kokiomis lėšomis yra finansuojamas įmonės
verslas. Čia įeina kapitalas ir rezervai, finansavimas, o būtent dotacijos
ir subsidijos, mokėtinos sumo sir įsipareigojimai ir sukauptos sąnaudos ir
ateinančio laikotarpio pajamos.

Žemiau pateikta lentelė pavaizduoja kokiomis lėšomis finansuojamas
verslas ir kaip keitėsi bendrovės nuosavas kapitalas per nagrinėjamą
laikotarpį.

Lentelė 6

AB “Vilniaus degtinė” nuosavybės ir įsiskolinimų pokytis per 2001–2003

metus
|Metai |Nuosavybė ir |Ilgalaikės |Trumpalaikės |
| |skolos iš viso: |skolos |skolos |
| |Litai |proc|Litai |proc.|Litai |proc.|
| | |. | | | | |
|2001 |39 975 679 |100 |163 050 |0,41 |2 902 869 |7,26 |
|2002 |42 131 295 |100 |277 797 |0,66 |5 136 476 |12,19|
|2003 |43 714 046 |100 |150 046 |0,34 |6 638 218 |15,19|

Paanalizuojant šią lentelę, matome, kad bendrovė beveik neturi
ilgalaikių skolų, o trumpalaikės skolos yra irgi labai mažos. Taigi
kompanija finansuoja savo verslą iš nuosavų lėšų. Naudojant balanso
duomenis pateiktus 5 ir 7 prieduose, galim pamatyti kad AB “Vilniaus
degtinė” rezervai lieka pastovūs, beveik dvygubai padidėja mokėtinos sumo
sir įsipareigojimai, tačiau sumažėja sukauptos sąnaudos ir ateinančio
laikotarpio pajamos.

II. 2. AB „VILNIAUS DEGTINĖ“ VERTIKALIOJI BALANSO ANALIZĖ

Vertikalios analizės esmę sudaro tai, kad atitinakamas finansinės
ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o
gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Kitiems daliniams
rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra turto nuosavybes pelno
pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą
bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Atliekant keleto metų analizę ne
tik nustatoma kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pakeitimų
priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių
skaičiavimu.

Vertikalioji balanso analizė pateikta 2 priede.

AB „Vilniaus degtinė“ turto struktūros analizė rodo, kad 2001m.
ilgalaikis turtas sudarė didžiausią turto dalį, t.y. 55 proc., o sekančiais
metais jo lyginamoji dalis sudarė tik 50,3 proc. tam didžiausią įtaką
turėjo pastatų nusidevėjimas ir transporto priemonių lyginamasis svoris
visame ilgalaikiame turte lyginant su 2005m. Mažiausią dalį 45,9 proc.
sudarė 2003 metais. Per nagrinėjamus 2001, 2002 ir 2003 metus kitų
įrenginių ir įrankių dalis ilgalaikiame turte beveik nesikeitė, sumažėjo
kito materialaus turto ir statinių ir mašinų dalys. 2003m. kompanija
nebeturėjo ilgalaikių finansinių skolų. Iš vertikalios turto analizės
matome, kaip keičiasi turto struktūra per trys finansinius metusir galima
padaryti išvadą, kad ilgalaikio turto daugiausią 2001m., bet mažiausia 2003
metais. Kaip anksčiau paminėta 2003m. užaugo pirkėjų įsiskolinimas.
Mažėjantis ilgalaikio turto dalies lyginamasis svoris rodo, jog kompanija
mažina ilgalaikio turto elementus.

Tuo tarpu trumpalaikiame turte per nagrinėjamus trys metus įvyko
pakitimų, kieno įtakoje trumpalaikio turto dalis padidėjo nuo 44,6 proc.
iki 53,7 proc. Pastebima teigiama atsargų ir kitų įsiskolinimų mažėjimo
tendencija. Pinigai bankų sąskaitose 2002 m. didėja 9,4 proc., tačiau 2003
metais–tik 4,9 proc, tačiau kuo toliau , tuo daugiau kompanija susiduria
su pirkėjų įsiskolinimo didėjimo problema, pirkėjų įsiskolinimo nuo 2001
iki 2003 m. išaugo nuo 15,8 proc. iki 32,3 proc.

Sąvininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad kompanijos
veikla visais metais buvo finansuojama iš nuosavo kapitalo : visais metais
nuosavas kapitalas sudaro apie 85 proc., trumpalaikiai įsipareigojimai tik
apie 15 proc., o ilgalaikiai – 0,4 proc. 2003 metais nuosavas kapitalas
sumažėjo palyginus su 2001 metais, tačiau padidėjo trumpalaikiai
įsipareigojimai. Didelių pasikeitimų nuosavybės dalyje per tris finansinius
metus nėra.

III. AB “VILNIAUS DEGTINĖ” 2001 – 2003 METŲ PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS2

ANALIZĖ

Lentelė 7

Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė

(lyginant 2001–2002m. su 2003m.)

Lentelė 8
| |2001 |2002 |2003 |
|Pardavimas ir paslaugos |100 % |100 % |100 % |
|Parduotų prekių ir atliktų |66 % |63 % |63 % |
|darbų savikaina | | | |
|Bendrasis pelnas (nuostolis) |34 % |37 % |37 % |
|Veiklos sąnaudos |33 % |33 % |37 % |
|Veiklos pelnas (nuostolis) |- |4 % |1 % |
|Kita veikla |-2 % |-2 % |- |
|Finansinė ir investicinė veikla|-2 % |- 1 % |- |
|Įprastinės veiklos pelnas |-4 % |1 % |1 % |
|(nuostolis) | | | |
|Pagautė (ypatingasis pelnas) |- |1 % |1 % |
|Netekimai (ypatingieji |- |- |- |
|paradimai) | | | |
|Pelnas prieš apmokėstinimą |-4 % |2 % |1 % |
|(nuostolis) | | | |
|Pelno mokėstis |- |- |- |
|Grynasis ataskaitinių metų |-4 % |2 % |1% |
|pelnas (nuostolis) | | | |

Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė rodo, kad 2002 ir
2003 metais bendrovė buvo pelninga nors apsoliuti gauto grynojo pelno suma
lyginant 2002 ir 2003 metus sumažėjo (2002m. – 580 987 litais, 2003 metais
– 241 023 litais, tai yra 2,4 karto). 2001m. pelno (nuostolio) ataskaita
rodo, kad jos grynasis pelnas buvo – -1 036 734 litų, tai lemia didelė
ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma.

Atliekant analizę pagal 2001m. matome mažėjimo tendenciją, 2001m. – 1
617 721 litų
2 – pateikti 6 ir 8 prieduose
padidėjimas, o 2002m. – tik 277 757 litų padidėjimas. Šiam pelno
sumažėjimui įtaka darė tokie svarbiausi veiksniai : 2003 m. veiklos
išlaidos padidėjo nuo 0,6 proc. iki 14 proc. palyginus 2002 ir 2003 metus
su 2001 metais; 2003 m. labai didėja pelno mokėsčio bendra suma,
2002 m.– 3 917 lt, o 2003m. – 49 777 lt; pardavimai ir parduotos
produkcijos savikainos lieka beveik vienodos visais trijais finansiniais
metais.

Šių veiksnių įtakai atskleisti turi būti atlikta pelningumo rodiklių
analizė, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio
pagrindo spręsti apie absoliūtų pasiektų rezultatų lygį.

IV. AB “VILNIAUS DEGTINĖ” 2002 – 2003 LĖŠŲ GAVIMO IR PANAUDOJIMO ATASKAITA

AB „Vilniaus degtinė“ lėšų gavimas ir panaudojimas per 2002 ir 2003 metus

Lentelė 9
|ROE |0,12 |0,24 |0,42 |

Apskaičiavus ROE kiekvienams metams matome, kad sąvininkų nuosavybė

pelningiausiai dirba 2003 metais. Kiekvienas investuotas į verlsą

sąvininko litas uždirba 0,42 lito.

V.2. KONKURENTINIŲ ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PALYGINIMAS

Lentelė 11
|Įstatinio kapitalo struktūra |Vilniaus degtinė|Alita |Stumbras |
|Įstatinis kapitalas |24.408.431 Lt |73.088.135 Lt |118.640.396 Lt|
|PVA |24.408.431 vnt. |73.088.135 vnt.|118.640.396vnt|
| | | |. |

[pic]

2003 metų AB „Alita“ ir AB „Stumbras“ finansinių rodiklių palyginimas su

finansiniais rodykliais AB „Vilniaus degtinė“

Lentelė 12
| |2003 metų rodikliai |
| |Alita |Stumbras |Vilniaus |
| | | |degtinė |
|Grynasis pelnas akcijai,Lt |0,13 |0,39 |0,01 |
|Grynasis pelningumas,% |8,58 |0,12 |0,92 |
|Vidutinė turto grąža,% |7,10 |0,06 |0,56 |
|Turto apyvartumas, koef. |0,83 |0,5 |0,6 |
|Akcijos buhalterinė vertė, Lt |1,41 |5,6 |1,51 |
|Skolos keficientas |0,21 |0,12 |0,16 |
|Skolos-nuosavybės koeficientas|0,26 |0,13 |0,19 |
|Bendrasis likvidumo |2,58 |5,19 |3,51 |
|koeficientas | | | |

Remdamiesi pateiktomis duomenimis, galim spręsti apie AB „Vilniaus
degtinė“ finansinę būklę 2003 metais palyginus su kompanijos konkurentais –
AB „Alita“ ir AB „Stumbras“.

11 lentelė rodo, jog šitų trijų kompanijų įstatiniai kapitalai yra
labai skirtingi – didžiausias „Stumbro“, o miažiausias „Vilniaus degtinės“

Tačiau šie skaičiai nedaro jokios įtakos apskaičiuoti kompanijų
finansinius rodiklius.

12 lentelėje pateikti ir apskaičiuoti rodikliai už 2003 metus.
Mažiausią pelno vienai kompanijos akcijai turi mūsų nagrinėjamoji
kompanija, o daugiausia – „Stumbras“ 90,1 ir 0,39). Geriausiai grynojo
pelningumo rodiklis yra „Alitos“– net 8,58%, blogiausias „Stumbro“.

Turto apyvartumo koeficientai yra beveik vienodi visų kompanijų.
Bloga situacija yra su likvidumo koeficientu. Normalus bendrojo likvidumo
rodiklis turi būti 1,2-2,0. Tačiau čia jie yra didesni –„Alitos-2,58,
„Vilniaus degtinės“-3,51, „Stumbro“-5,19.

Skolos koeficientas – tai santykis tarp įmonės skolų ir viso turto.
Kreditoriai teikia pirmenybę žemiems skolos santykiams rodikliams, nes
bankroto atvėjų tai sumažina jų nuostolių riziką, o sąvininkai pirmenybę
teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną
bei išlaikyti firmos kontrolę. „Alita“ – 0,21, „Stumbras“ –0,12, „Vilniaus
degtinė“ – 0,16.

Tokia situacija yra su AB „Vilniaus degtinė“ ir jos konkurentais AB
„Alita“ ir AB „Stumbras“.

Šios kompanijos dirba vienodame sektoriuje – gamina ir parduoda
akoholinius gėrimus.

Brangiausia akcijos buhalterinė vertė yra „Stumbro“ – siekia net
5,60Lt, „Alitos“ ir „Vilniaus degtinės“ akcijos vertės yra beveik vienodos
(1,41Lt ir 1,51Lt).

IŠVADOS

Darbo pagrindinis tikslas buvo išnagrinėti ir išanalizuoti AB
„Vilniaus degtinė“ finansinę būklę ir veiklą per 2001-2003 metų laikotarpį,
atlikti finansinių ataskaitų horizontaliąją ir vertikaląją analizes,
apskaičiuoti kompanijos finansinius ir ekonominius rodiklius ir palyginti
šios kompanijos finansinius rodiklius su konkurenttinių kompanijų
rodiklemis.

Nagrinedama bendrovės veiklą per tris ataskaitinius laikotarpius,
galiu padaryti išvadas remdamiesi horizontaliomis ir vertikaliomis
ataskaitų analizėmis, kad kompanijos buklė ir veikla yra stabili
kiekvienais metais, sąvininkai neturi nei ilgalaikių nei trumpalaikių
įsipareigojimų, taigi šis verslas yra finansuojamas iš nuosavų lėšų, kas
yra labai gerai ir parodo kompanijos stabilumą. Turto struktūra
akivaizdžiai kinta per tris metus : dydžiausią dalį 2003 metais užima
trumpalaikis turtas, kompanija mažiau turi ilgalaikio turto, o daugiau
pinigų investuoją į atsargas ir pan.

Horizonatlioji balanso analizė rodo balanso padidėjimą kiekvienais
metais, tai reiškia kad kompanijos finansinė padėtis nėra bloga. Finansinių
ir ekonominių rodiklių analizė rodo, kad kompanijos veikla yra pelninga ir
efektyvi. Tačiau likvidumo rodiklis viršija nustatytos normos. Mokumo
koeficientas kiekvienais metais mažėja, tačiau skolų kompanija beveik
neturi.

2003 metais matome, kad žymiai didėja pirkėjų įsiskolinimas. Toks
pokytis yra dėl pirkėjų apmokėjimo termino pasikeitimo.

Analizuojant kompanijos padėtį tarp konkurentuojančių įmonių ir
palyginus jų finansinius rodiklius su mūsų kompanija, matome, kad
konkurencija sudaro AB „Alita“, nes jos rodikliai pakankamai geri, rodo
veiklos efektyvumą, likvidumą ir stabilumą. Kadangi nuo 2003 metų buvo
liberalizuota stipriųjų gėrimų rinka, atsirado daug naujų gamintojų, taip
pat nuo gegužės 1 d. Atsiveria ES rinka, tikimasi žymių pokučių
konkurencinėje kovoje.

Analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitas per ketverčius, matome,
kaip ir ankstesniais laikotarpiais, taip ir 2003 metais išliko sezoniškumo
įtaka alkoholinių gėrimų pardavimams. Daugiausia produkcijos parduota IV
ketvertyje.

Taigi AB „Vilniaus degtinė“ vistiek lieka Lietuvoje patikimiausia,
pelninga ir didelė alkoholinių gėrimų gaminanti ir parduodanti kompanija,
todėl didėlių ekonominių rizikos veiksnių nenumatoma artejančiame
laikotarpyje. Tai kompanija, kuri gamina geros kokybės produkciją ir yra
populiari ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

LITERATŪRA:

1. “Įmonės finansinių rodiklių skaičiavimo metodika”, NVPD, Vilnius, 1999
2. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. “Finansų analizė”, Kaunas:

Technologija, 1998.
3. Gaidienė Z. “Finansų valdymas”. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir

švietimo centras, 1998
4. http://www.finasta.lt/index.php?-4621452012066, žiūrėta 2005-05 -13
5. http://www.jt.lt/Analitika/imones_RinkRod.asp?firma=117&vpid=13040,

žiūrėta 2005-05-15
6. http://www.vpk.lt/lt/index.php?fuseaction=registry.browse, žiūrėta 2005-

05-15
7. http://www.vpk.lt/uploads/Stumbras%202003%20m..zip, žiūrėta 2005-05-15
8. http://www.vpk.lt/uploads/Alita%202003%20m..zip, žiūrėta 2005-05-15
[pic]
———————–
[pic]

[pic]

Leave a Comment