AB „Linas“ 2004-2006m. veiklos rezultatu analize

TURINYS

ĮVADAS 2
I. ĮMONIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ IR JŲ ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI 3
1.1. Įmonių finansinės ataskaitos 3
1.2. Balansas 3
1.2.1 Vertikalioji balanso analizė 5
1.2.2 Horizontalioji balanso analizė 5
1.3 Pelno (nuostolio) ataskaita 6
1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikalioji analizė 7
1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė 7
II. AB ,,LINAS‘‘ FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ 2004-2006 METAIS 8
2.1 Trumpa bendrovės charakteristika 8
2.1.1. Veiksniai įtakojantys įmonės finansinę būklę 10
2.2 Balanso horizantalioji analizė 11
2.3. Balanso vertikali analizė 14
2.4 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė 17
III. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ 18
3.1 Pelningumo rodikliai 18
3.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai 20
3.3 Finansų struktūros rodikliai 22
3.4. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai 24
IŠVADOS 26
LITERATŪROS SĄRAŠAS 27
PRIEDAI 28ĮVADAS
Šiuolaikiniame verslo pasaulyje norint sėkmingai konkuruoti ar bendradarbiauti su kitomis įmonėmis būtina sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti kitų įmonių rezultatus ir pootencialą, o taip pat geriau suvokti savo įmonės dabartinę būklę ir perspektyvas. Šį tikslą pasiekti padeda finansinių ataskaitų analizė, teisingas jos teikiamos informacijos suvokimas ir interpretavimas.
Remiantis finansinių ataskaitų analizės duomenimis, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Šio darbo objektas – įmonės AB ,,Linas‘‘ finansinių rodiklių analizavimas irr įvertinimas. Darbo tikslas – išanalizuoti AB ,,Linas‘‘ finansinę būklę 2004-2006m.

Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

1. Apibūdinti teorinius įmonių finansinių ataskaitų ir jų analizės tyrimo aspektus.

2. Atlikti balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, kaip svarbiausių informacijos šaltinių AB „Linas“ finansinei būklei tirti, horizontalią ir vetikalią an

nalizę.

3. Pagal finansinius koeficientus (Pelningumo rodikliai, likvidumo rodikliai, finansų struktūros rodikliai, turto panaudojimo rodikliai) įvertinti įmonės finansinę būklę.

4. Pateikti išvadas bei pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti įmonės finansinę būklę.
Atliekant analizę buvo naudojami šie metodai:
-horizontalioji analizė;
-vertikalioji analizė;
– finansinių koeficientų analizė.I. ĮMONIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ IR JŲ ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Įmonių finansinės ataskaitos
Finansinės ataskaitos- tai apskaitos duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą periodinis apibendrinimas ir susisteminimas tam tikru būdu, siekiant patenkinti vartotojų poreikius.
Finansinės ataskaitos labai svarbios vertinant įmonės finansinę būklę, nustatant veiklos dėsningumus, tendencijas ir perspektyvas. Jos teikia informaciją, reikalingą įmonei valdyti ir ekonominiam darbams gerinti, padeda atskleisti vidinius rezervus ir darbo trūkumus, nustatyti įvairius nukrypimus nuo numatytų užduočių, tų nukrypimų priežastis ir veiksnius .
Dabartiniu metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės atskaitomybės dokumentai :
• balansas;
• pelno (nuostolio) attaskaita;
• nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;
• pinigų srautų ataskaita;
• aiškinamasis raštas.
Šiame darbe teoriškai nagrinėsiu tik balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą.1.2. Balansas
Balanso ekonominė reikšmė. Balansas yra svarbiausias finansinės atskaitomybės dokumentas, kuriame nurodomas įmonės turtas, jos skoliniai įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas. Balanso duomenys apibūdina įmonės finansinę būklę konkrečią datą.
Tačiau vertinant įmonės turtinę padėtį pagal balanso duomenis iškyla rimtų metodinių problemų:
1. Balansas parodo, kokį įmonė turi turtą ir kam jis priklauso, bet neatsako į klausimą- kokiu būdu jai pavyko šį turtą gauti.
2. Pagal balanso duomenis apskaičiuoti analitiniai rodikliai turi prasmę tik tu
uomet, kai juos galima palyginti su analogiškais giminingų įmonių arba tos pačios pramonės šakos rodikliais.
3. Analizuojant įmonės veiklą, nepakanka žinoti įmonės turto dydį, bet reikėtų įvertinti ir to turto apyvartumą, nes balanse naudojant tik absoliučius skaičius negalima daryti galutinių išvadų apie įmonės galimybes turtui didinti.

4. Įmonės turtas balanse nurodomas pagal jo įsigijimo kainą. Turint žemą ilgalaikio turto atnaujinimo lygį, kai yra aukštas infliacijos lygis, balanso duomenys neatspindi realios situacijos, įmonės veiklos rezultatai iškreipiami ir todėl neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės. Iš tiesų balansas parodo tik apskaitinę turto vertę, o įmonės turto rinkos kainą lemia kiti veiksniai.

5. Vienas iš svarbiausių bet kurios įmonės veiklos tikslų yra pelnas, o būtent balanse jo turtas nenurodomas .
Balanso struktūra. Balansas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje parodomas įmonės turto dydis bei jo sudėtis, t.y. iš jos matome, kokį turtą įmonė turėjo balanso sudarymo dieną. Kitoje dalyje pateikiami turto finansavimo šaltiniai- nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Įsipareigojimai parodo, kokia kapitalo dalis pasiskolinta.

1 lentelė
Balanso struktūra
Balanso sudėtis
Aktyvas(turtas) Pasyvas(savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai)
A. Ilgalaikis turtas A. Kapitalas ir rezervai
B.Trumpalaikis turtas B. Finansavimas (dotacijos, subsidijos)

C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai

D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

Turtas- tai įmonės veikloje naudojamų ekonominių išteklių vertė. Jis skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
Ilgalaikiu tu

urtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo trukmė ilgesnė už vieną ataskaitinį laikotarpį. Per visą šį laikotarpį įmonė tikisi disponuoti šiuo turtu ir jį naudodama gauti pajamų.
Trumpalaikis turtas naudojamas arba iškeičiamas į pinigus per vieną gamybos ciklą, paprastai trunkantį mažiau kaip vieneri metai.
Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos- čia parodomos ateinančio laikotarpio sąnaudos (iš anksto apmokėtos), kurias sudaro sumos, kurias įmonė sumokėjo šį ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, tačiau jos bus pripažintos sąnaudomis kitais ataskaitiniais laikotarpiais, ir sukauptos (gautinos) pajamos, kurias sudaro įmonės uždirbtos, bet dar neapmokėtos pajamos.
Kapitalas ir rezervai- čia parodomas visas įmonės kapitalas, kurį sudaro: įstatinis kapitalas ir nepareikalautas įmokėti kapitalas; akcijų priedai (nominalinės vertės perviršijimas); perkainojimo rezervas; įstatymo numatyti rezervai; nepaskirstytasis pelnas (nuostolis).
Dotacijos, subsidijos- čia parodomos investicinės subsidijos, gautos iš užsienio ir vyriausybinių valdžios organų, investavimo į ilgalaikį turtą forma.
Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai- šiame skyriuje parodomi pinigai, skirti kompensuoti sąnaudoms ir reikalavimams, kurie yra tiksliai nustatyti pagal jų pobūdį ir kurie finansinių metų paskutinę dieną yra tikėtini arba garantuoti, tačiau kurių sumos dar turės būti nustatytos (patikslintos).
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai rodo, iš kokių skolintų šaltinių finansuojama įmonės veikla.
Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos- čia apskaitomos sukauptos sąnaudos (sąnaudos, įmonės patirtos šį ar ankstesniais laikotarpiais, jeigu už jas bus atsiskaityta būsimai.s laikotarpiais), bei ateinančio la
aikotarpio pajamos(įmonės dar neuždirbtos, tačiau pirkėjų jau apmokėtos pajamos) .1.2.1 Vertikalioji balanso analizė
Vertikaliosios analizės tikslas- kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir jį išreikšti procentais. Atliekant šią analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra turto arba savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais .
Vertikali balanso analizė parodo turto ir jo finansavimo šaltinių struktūrą įmonėje. Ji naudinga, nes:
1. Naudojant santykinius dydžius, galima palyginti skirtingų įmonių turto sudėtį bei jų finansavimo šaltinių struktūrą.
2. Santykiniai rodikliai tam tikru mastu sumažina neigiamą infliacinių procesų, iškreipiančių absoliučius dydžius, įtaką ir kartu leidžia juos objektyviau palyginti.1.2.2 Horizontalioji balanso analizė
Horizontalioji balanso analizė atliekama lyginant finansinių ir praėjusių metų balanso duomenis, apskaičiuojant absoliučius jų pasikeitimo dydžius. Ši analizė leidžia įvertinti turto vertės ir įsipareigijimų dydžio bei jų sudėties kitimą ir prognozuoti galimas šių pasikeitimų tendencijas.
Neigiama tokios analizės savybė: rodikliai per daugelį metų gali pasikeisti ne vien tik dėl vadovų darbo rezultatų, vadovavimo kokybės, bet ir dėl apskaitos principų pasikeitimo, dėl išorinių priežasčių, susijusių su valstybės ekonomine politika, infliacija. Tokiais atvejais, darant išvadas, reikia atsižvelgti į visus čia paminėtus ir nepaminėtus momentus.
Teigiama analizės savybė yra ta, kad leidžia nustatyti vadovų įtaką konkrečių rodiklių padidėjimui ar sumažėjimui .1.3 Pelno (nuostolio) ataskaita
Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas.
Pelno (nuostolio) ataskaita skirta įmonės veiklos rezultatams, pasiektiems per tam tikrą laikotarpį, parodyti. Joje pajamos lyginamos su sąnaudomis, reikalingomis toms pajamoms gauti. Lietuvoje pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma siekiant atskirai parodyti kiekvienos veiklos pajamas ir sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos sritys:
– įprastinė veikla- tai tokia veikla, kuriai ir buvo sukurta įmonė. Be to, įmonė gali gauti pajamų iš kitos veiklos (ilgalaikio turto nuomos, jo pardavimo, komisinių ir pan.). Taip pat įprastinei veiklai priskiriama ir įmonės finansinė bei investicinė veikla (paskolų gavimas ar suteikimas, investavimas į kitą verslą);
– neįprastinė veikla- ši veikla pasitaiko retai ir nėra priklausoma nuo verslininkų valios. Tai pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas, netekimai- nuostoliai dėl nenumatytų atvejų.
Pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra. Pelno (nuostolio) ataskaita pradedama straipsniu pardavimai, kuriame susumuojamos pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina- tai parduotų prekių savikaina ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudos pajamoms gauti.
Skirtumas tarp pardavimo pajamų ir parduotų prekių bei paslaugų savikainos parodo bendrąjį pelną.
Į veiklos sąnaudų straipsnį patenka visos išlaidos, kurios nebuvo įtrauktos į prekių ir paslaugų savikainą.
Iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas, gaunamas veiklos pelnas, kurį pakoregavę kitos veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos rezultatais (pridėjus pajamas ir atėmus sąnaudas) gauname įprastinės veiklos pelną.
Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą gaunamas pakoregavus veiklos pelną pridedant pagautę arba atimant netekimus.
Nuo ataskaitinių metų pelno prieš apmokestinimą dydžio apskaičiuojamas pelno mokestis.
Iš apmokestinamo pelno atėmus apskaičiuotą pelno mokestį, gaunamas grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui .1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikalioji analizė
Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno (nuostolio) lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai apskaičiuojama kiekvieną pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos. Gauta informacija parodo įvairių įmonės gamybinės-ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą, parodo tas įmonės sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui .1.3.1 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė
Ši analizė suteikia duomenų apie gryno pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas, galima nuspręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios veiklos sferos lemia šias tendencijas. Taip pat ši analizė suteikia reikiamų duomenų prognozėms.
Šios analizės trūkumas: palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį, todėl analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių dinamiką, reikėtų surasti tokią palyginimo bazę, kuri leistų objektyviai įvertinti pasiektą lygį .II. AB ,,LINAS‘‘ FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ 2004-2006 METAIS
2.1 Trumpa bendrovės charakteristika
AB “Linas”, įkurta 1957m. S. Kerbedžio g. 23, Panevėžyje. Akcinė bendrovė „Linas“ buvo įregistruota 1993 metų kovo 8 dieną. Pirmaisiais veiklos metais buvo išausta 481 tūkst. metrų pakavimo medžiagos ir balintos drobės. 1962 metais buvo galutinai baigta kombinato statyba. Kombinato gamybiniai pajėgumai 10mln. metrų audinių per metus. AB „Linas“ savo veiklą pradėjo 1957 metais kaip Panevėžio linų kombinatas. 1975 metais buvo įkurtas Panevėžio linų gamybinis susivienijimas, prijungiant prie Panevėžio linų kombinato Biržų ir Plungės linų audinių fabrikus. 1990 metais susivienijimas vėl susiskaidė į atskiras įmones. Įmonė tapo Panevėžio valstybine įmone „Linas“. 1993 metais įmonė perorganizuota į akcinę bendrovę „Linas“, o 1996 metais perregistruota į BĮ, kurioje investuotas užsienio kilmės kapitalas. 2003 metais AB „Linas“ įsteigė dukterinę įmonę UAB „Lino gamybinė grupė”, kuri 2005 metais pervadinta į UAB „Linas Nordic“.

2004 metais AB „Linas“ įsteigė dukterinę įmonę UAB „Lino linija”, kuri 2004 metais buvo pervardinta į UAB „Lino investicinis fondas”, o 2005 metais – į UAB „Nordic investicija“. AB „Linas“, didžiausia lininių tekstilės gaminių gamintoja ir eksportuotoja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, 2005 m. rugsėjo 1 d. atskyrė dvi pagrindines savo veiklos dalis – lininių tekstilės gaminių gamybą ir nekilnojamojo turto valdymą bei jas perleido dviems antrinėms bendrovėms – UAB „Linas Nordic“ ir UAB „Nordic investicija“ .

Bendrovė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės įstatais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. „Linas“ yra viena didžiausių lininės medžiagos ir lininių drabužių gamintoja Lietuvoje. Lino pluoštų paruošimas ir verpimas, medvilninių bei lininių audinių audimas, tekstilės dirbinių didmeninė ir mažmeninė prekyba yra pagrindinė bendrovės veikla. AB “Linas” priklauso šioms asocijuotoms struktūroms: Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija; Panevėžio pramonininkų asociacija; LNVAA “Linava”; Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, prekių numerių ir brūkšninių kodų asociacija EAN LIETUVA.

Lemiamą įtaką lininių tekstilės gaminių gamybos ir pardavimo rezultatams turėjo Azijos gamintojų konkurencija, lininių gaminių kainos ir paklausos rinkoje sumažėjimas, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei didėjančios gamybos sąnaudos. 2006 metais prekyba lininiais gaminiais bei visa linų pramonė ir toliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, buvo įtakojama pigių gaminių iš Kinijos ir Rusijos pasiūlos didėjimo.Europos pramonė kūrė pasaulio lino įvaizdį ir vertę, bet Kinijos vystimasis šioje srityje daro lininių produktų pasiūlą vis labiau banalią.

Pagrindiniai tekstilės gaminių gamybos verslo konkurentai vidaus ir užsienio rinkose:
 Lietuvoje – AB „Siūlas“ (Biržai), AB „Linų audiniai“ (Plungė);
 Latvijoje –„Larelini“ (Jelgava);
 Baltarusijoje – Oršos linų kombinatas;
 Rusijoje – Smolensko linų kombinatas, Jakovlevo linų kombinatas, Zvolma linų kombinatas, Krasavino linų kombinatas;
 Ukrainoje – Rovno „Linen Forever“;
 Olandijoje – „Northen Linen“;
 Lenkija – Orzel S.A., Factory of Linen Fabrics Zyrardow Ltd.;
 Čekija – Moravolen a.s., CNM Textil a.s., Texlen Linen a.s., Ariva Ltd.;
 Italija – Linificio e Canapificio Nazionale S.P.A., Italtex SRL, Miroglio S.P.A. Div. Sublitex;
 Belgija – Libeco – Lagae NV;
 Vengrija – Pannon-Flax Co.,
 Vokietija – HOFFMANN Leinenweberei,
 Austrija – Tiroler Loden GmbH (Blaas Leinen GmbH).
 Eilė fabrikų Kinijoje.

Bendrovė, siekdama išsilaikyti rinkoje, stabilizina esamą padėtį bei padidina konkurentabilumą ir toliau siekia gaminamus produktus pritaikyti individualiems užsakovo reikalavimams, siekia sutrumpinti reagavimo į rinkos poreikius trukmę, pakeisti logistikos ir platinimo sistemą, išnaudoti eksporto galimybių pranašumus, siūlydama pirkėjams mažas tiekimo siuntas ir greitesnį pristatymą. Numatytos priemonės patikimai nuolatinei pajamų bazei sukurti, sutelkiant dėmesį į namų tekstilės gaminių kl.ientus bei priemonės mažinti pirkėjų įsiskolinimą, atsargas ir išlaidas, didinti darbo
našumą.

Eksporto apimtys 2006 metų I-ąjį pusmetį sudarė 26,9 milijonus litų arba 91,5 % visos realizuotos produkcijos. Pardavimai pagal šalis pasiskirstė taip: Švedija – 36,4 %, JAV – 8,5%, Lietuva – 8,5 %, Italija – 6,3 %, Estija – 5,0 %, kitos šalys –35,3 %. 2006-06-30 vidutinis sąrašinis įmonių grupės darbuotojų skaičius buvo 1551 dirbančiųjų. Per 2006 metų I-ąjį pusmetį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 37 dirbančiaisiais.

Pagrindinės žaliavos – klojėtas ilgas bruktas linų pluoštas ir medvilniniai verpalai. Per Per 2006 m. I-ąjį pusmetį daugiausia brukto linų pluošto nupirkta iš Prancūzijos tiekėjų – 37,7%, iš Lenkijos –31,5 %, iš Ukrainos – 28,5 % ir 2,3 % iš Olandijos. Per 2006 metų I-ąjį pusmetį medvilninių verpalų daugiausia nupirkta iš Lietuvos tiėkėjų – 24,3%, iš Latvijos – 75,7 %. Lyginant su 2005 metais, pagrindinių žaliavų -brukto linų pluošto ir medvilninių verpalų kainos sumažėjo: brukto linų pluošto tonos kaina sumažėjo 11,9% ir medvilninių verpalų tonos kaina sumažėjo 4,5%.

Didžioji dalis tekstilės gaminių gamybai naudojamų cheminių medžiagų, dažų buvo perkama iš Vokietijos, Šveicarijos, Skandinavijos šalių. AB „Linas“, tęsdama strateginius planus dėl tolesnio tekstilės verslo vystymo, nuosavas lėšas investavo į dukterinės bendrovės UAB “Linas Nordic” vykdomą veiklą.

Pirkėjų poreikiams tenkinti 2005 metais grupės įmonėse buvo sukurta 577 naujų piešinių ir struktūrų audiniai, 57 autoriniai darbai ir 137 nauji kolekcijoms skirti piešiniai.

AB „Linas“ dukterinėje įmonėje UAB „Linas Nordic“ planuojamos organizacinės priemonės:
• Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, siekiant ugdyti strateginį mąstymą ir darbo komandoje įgūdžius.
• Vidiniai teisingos motyvacinės sistemos sukūrimas.
• Darbuotojų mokymas ir antrinių profesijų suteikimas.
• Teritorijos vaizdo stebėjimo ir fiksavimo sistemos modernizacija.
• Transportavimo vežimėlių įsigyjimas.
• Sudėtingų gaminių pralaidumo didinimas.
• Gaminių bandymų atlikimas akredituotose laboratorijose.
• Normatyvinės – techninės literatūros ir standartų įsigijimas.
• Gaminių brūkšninių kodų gavimas.
• Naujo UAB “Linas Nordic” prekių ženklo įforminimas.
• Į Rusijos federaciją eksportuojamų gaminių sertifikavimas.

AB „Linas“ grupė įmonių per 2005 metus pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų už 73,4 milijonus litų. Lyginant su 2004 metais pardavimų pajamos sumažėjo 1,1%. Pagrindinės įmonių grupės pajamos gautos iš tekstilės gaminių gamybos veiklos, todėl lemiamą įtaką rezultatams turėjo bendros tendencijos pasaulio ir Europos linų pramonėje. 2004 m. gruodžio 31 d. baigėsi sutarties dėl prekybos tekstilės ir drabužių gaminiais, kuri reguliuoja šią prekybą tarp PPO narių, galiojimas. Dėl to 2005 labai ženkliai padidėjo Kinijos ir kitų Azijos šalių tekstilės gaminių pasiūla ir importas. Lininių siūlų importas iš Kinijos į Europos Sąjungą 2005 m., lyginant su 2004 m., net ir įvedus šiai gaminių kategorijai kvotas, padidėjo 182,3 proc., o vieneto kaina krito 5 proc. Lininių audinių 2005 metais Europos Sąjunga iš Kinijos importavo net 511 proc. daugiau negu 2004 metais, o vieneto kaina krito 17 proc. Šis ženklus konkurencijos padidėjimas įtakojo 2005 metų prastesnius rezultatus, lyginant su 2004 metais.2.1.1. Veiksniai įtakojantys įmonės finansinę būklę
Kiekvienos įmonės finansinę būklę neišvengiamai veikia įvairūs veiksniai. Jie skirstomi į makroaplinką (išorinę aplinką sudarantys veiksniai) ir mikroaplinką (vidinę aplinką sudarantys veiksniai).
Makroaplinka yra skirstoma į šias aplinkas:
 ekonominę;
 politinę – teisinę;
 socialinę – kultūrinę;
 mokslinę – technologinę;
 gamtinę.
AB „Linas“ ekonominiai veiksniai:
• Ženklus Kinijos, kitų Azijos šalių ir Rusijos tekstilės gaminių pasiūlos didėjimas ir dempingas;
• Lininių produktų rinkos paklausos ciklo perėjimas į vartojimo sumažėjimo fazę;
• Energetinių resursų kainų kilimas;
• Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas;
• Darbo jėgos kainos kilimas, minimalios mėnesio algos didėjimas;
• Didėjanti mokesčių našta.
AB „Linas“ politiniai veiksniai:
• Nuolat tobulinama įstatyminė bazė, besikeičiantys mokestinę ir finansinę apskaitą reglamentuojantys norminiai dokumentai
• Pasyvi Lietuvos politika užsienio investicijų bei vietinių eksportuotojų atžvilgiu.
• Darbo jėgos migracijos problema.2.2 Balanso horizantalioji analizė
2004-2006m. horizontalioji balanso analizė. Atlikus horizontaliąją balanso analizę (1 priedas) buvo nustatyti įmonės turto ir jo finansavimo šaltinių pokyčiai absoliučiais dydžiais ir procentais nagrinėjamu laikotarpiu.
Iš 1 priedo matyti, kad savininkų nuosavybė 2004-2005m. laikotarpiu sumažėjo 6,48%. Bendroje lėšų šaltinių apimtyje kapitalas ir rezervai nuo 2004m. iki 2005m. sumažėjo 2,71%, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat sumažėjo 12,42%, taigi įsipareigojimai mažėja sparčiau nei kapitalas ir rezervai. Labiausiai kapitalas sumažėjo 2006m. (-9,09%), nes tais metais įmonė patyrė didžiausią nuostolį ( nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) sumažėjo 210,64%).

1pav. AB ,,Linas‘‘ kapitalo ir rezervų bei įsipareigojimų dinamika 2004-2006m.

Kaip matyti iš 1 pav., kapitalas ir rezervai 2004-2005 sumažėjo 986695Lt, o įsipareigojimai taip pat sumažėjo 2862598Lt. Nagrinėjant 2005-2006 metus matyti, kad nuosavas kapitalas vėl sumažėjo 3218671Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat sumažėjo 11662104Lt. Iš to matyti, kad AB ,,Linas‘‘ stabiliau kontroliuoja savo įsipareigojimus, o kapitalas ir rezervai šioje bendrovėje mažėja lėčiau. Taigi, AB ,,Linas‘‘ stengėsi išlaikyti nagrinėjamu laikotarpiu savo pozicijas rinkoje.

Nagrinėjant AB ,,Linas‘‘ įsipareigojimų dinamiką (1 priedas), matyti, kad ilgalaikiai įsipareiojimai 2005m. buvo didžiausi, jie išaugo 72,43%, o 2006m. ženkliai sumažėjo, net iki 98,38%. Trumpalaikiai įsipareigojimai ženkliai sumažėjo 2005 metais, tai yra 51,50%, o 2006m. padidėjo 8,66% (662321Lt).

AB ,,Linas‘‘ 2005m. palyginti su 2004m. ilgalaikio turto sumažėjo 21,34%, o trumpalaikio turto padidėjo 7,31%. Ilgalaikis turtas žymia dalimi sumažėjo dėl sumažėjusio ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto dydžio bei po vienerių metų gautinų sumų, atitinkamai 26,60%, 29,15% ir 32,95 per laikotarpį. Ilgalaikis įmonės finansinis turtas įmonėje padidėjo net 40,69%. Ilgalaikio materialaus turto sumažėjimui įtakos turėjo pastatų, transporto priemonių ir kito materialaus turto sumažėjimas, atitinkamai 8,84%, 1,66% ir 72,36%. Finansinio turto padidėjimui didelę įtaką darė tai, kad įmonė šiais metais daug investavo, tai yra investicijos padidėjo net 9387,02%.

Trumpalaikio turto padidėjimą daugiausiai lėmė išankstinių apmokėjimų padidėjimais tai yra 122,13%, taip pat per vienerius metus gautinų sumų padidėjimas. Lyginant su 2004 metais, 2005 metų šių sumų vertė padidėjo 7,31% kas sudarė 717183 litus (10528369-9811186). Iš čia padidėjo pirkėjų įsiskolinimas 3,37% tai yra 284673 Lt, taip pat kitos gautinos sumos – 31,50%, arba 432510 Lt. Atsargos 2005 metais sumažėjo 8,57%. Absoliutus pokytis – 1398235 Lt. Tam neigiamos įtakos turėjo
žaliavų ir komplektavimo gaminių sumažėjimas bei pagamintos produkcijos sumažėjimas, atitikamai 29,10% ir 16,82%.

AB „Linas“ 2006m. palyginti su 2005m. ilgalaikio turto sumažėjo 13,81%, taip pat trumpalaikis turtas sumažėjo 24,23%. Sumažėjusiam ilgalaikiam turtui neigiamos įtakos turėjo ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto sumažėjimas, tai yra 16,44% ir 12,63%. Ilgalaikiam materialiam turto sumažėjimui įtakos turėjo:
 6,09% sumažėjusių pastatų;
 1,23% sumažėjusių statinių;
 31,39% sumažėjusių mašinų ir įrengimų;
 1,90% sumažėjusių transporto priemonių;
 7,91% sumažėjusios kitos įrangos, prietaisų ir įrenginių;
 12,50% sumažėjusio kito materialaus turto.

Trumaplaikio turto sumažėjimui daugiausiai darė įtakos per vienerius metus gautinų sumų sumažėjimas, tai yra 90,12%, iš čia žymiai sumažėjo pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, atitinkamai 95,01% (8288073Lt) ir 66,46% (1199890 Lt). Atsargų sumažėjimui (22,40%) darė įtaką žaliavų ir komplektavimo gaminių sumažėjimas (20,91%), nebaigtos gamybos (31,36%) ir pagamintos produkcijos (10,84%), atitinkamai 458235Lt, 2300831Lt ir 584921Lt. Tačiau 2006 metais padidėjo kitas trumpalaikis turtas 22,08% ir pinigai – 24,62%.

2 pav. AB ,,L inas‘‘ turto pokyčiai 2004-2006 met.ais

Iš 2 pav. matyti, kad AB ,,Linas‘‘ trumpalaikio turto daugiausia turėjo 2005 metais, tai yra 2255001Lt daugiau nei 2004 metais. Ilgalaikis turtas daugiausiai sumažėjo 2006 metais, net 3104302Lt ir taip pat trumapaikio turto šiais metais buvo mažiausiai t.y. 11781473Lt mažiau negu 2005 metais.

3 pav. AB ,,Linas‘‘trumpalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2001-2004 metais

Iš 3 pav. matyti, kad atsargų ir išankstinių apmokėjimų AB „Linas“ turėjo 2006 metais, tai yra 11781473Lt mažiau negu 2005 metais. Per vienerius metus gautinų sumų įmonė daugiausiai turėjo 2005 metais tai yra 10528369Lt, net 717183Lt daugiau negu 2004 metais. Pinigų ir pinigų ekvibalentų įmonė daugiausia patyrė 2006 metais – 228468Lt daugiau nei 2005 metais.2.3. Balanso vertikali analizė
Atlikus šią analizę (3 priedas) buvo nustatyta balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūra, t.y. apibūdinta įmonės turto pagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo bei įsipareigojimų dalis balanse.

Iš 3 priedo matyti, kad 2004, 2005 ir 2006 metais didžiausią įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, atitinkamai 51,92%, 59,57% ir 52,41%. Trumapalaikį turtą palyginus 2005 su 2004 m. padidėjo 7,67%, o palyginus 2006 su 2005 metais sumažėjo 7,16%. Didžiausią trumpalaikio turto dalį sudaro atsargos, tai yra 2004m.-54,13%, 2005m.-47,63% ir 2006m-56,01%. Trumpalaikio turto struktūroje nebaigtos gamybos 2005 metais padidėjo 0,3%, o 2006 metais taip pat padidėjo 1,45%. Pagaminta produkcija 2005 m. sumažėjo 4,73% (16,30%-21,03%), tačiau 2006 metais ji padidėjo 6,26%. Per vienerius metus gautinų sumų lyginamieji svoriai 2004-2005m. liko tie patys, jie sudarė 31,79% trumpalaikio turto, tačiau 2006 metais ženkliai sumažėjo ir tik tesudarė 4,88% viso trumpalaikio turto, tai yra 26,91% mažiau nei praeitais metais. Grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje lyginamasis svoris trumpalaikio turto sumoje 2004m. sudarė 8,90%, 2005m. – 2,80%, tai yra 6,10% mažiau nei praėjusiais metais, o 2006 metais – 5,42%. Trumpalaikio turto struktūros analizė rodo gamybos ir pardavimų proceso sulėtėjimą, atsiskaitymų problemas, grynųjų pinigų sumažėjima (žr. 4pav.).

4 pav. AB „Linas“ trumpalaikio turto sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2004-2006 metais(%)

Ilgalaikis turtas, nors ir sudarė mažesnę įmonės turto dalį, 2005m., palyginti su 2004m. buvo mažesnis 7,65% (40,43%-48,08%), o 2006m. palyginus su 2005m. padidėjo 7,16% (47,59%-40,43%). Įmonės ilgalaikis nematerialus turtas sudaro mažiausią dalį viso ilgalaikio turo, tai yra 2004m.-1,10%, 2005m.-1,03% ir 2006m.- 1,00%. Praktiškai ilgalaikis nematerialus turtas per šiuos metus labai nežymiai pakito. Įmonės ilgalaikį turtą daugiausia sudaro ilgalaikis materialus turtas, atitinkamai 2004m.-87,76%, 2005m.-79,05%, 2006m.-80,13%. Jo sudėtyje dominuoja pastatai ir mašinos bei įrengimai. Per nagrinėjamą laikotarpį jų lyginamasis svoris turėjo tendenciją keistis. Pastatai 2004m. sudarė 42,31%, 2005m.-49,03%, 2006m.-53,42% viso ilgalaikio materialaus turto. Mašinos ir įrengimai 2005m. palyginti su 2004m padidėjo 7,31% (20,12%-12,81%), o 2006m. palyginti su 2005m. sumažėjo 4,11% (16,01%-20,12%). Kitas materialus turtas turėjo tendenciją mažėti tai yra per 2004-2006 metus sumažėjo 3,18% (žr. 9pav.). Finansinis turtas ilgalaikio turto sumoje sudarė 2004m. – 11,14%, 2005m.-19,93%, 2006m.-18,87%. Iš čia matyti kad įmonė stengėsi kuo daugiau investuoti lėšas į kitas įmones (žr. 5 pav.).

5 pav. AB „Linas“ ilgalaikio materialaus turto sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2004-2006 metais(%)

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių: nuosavas kapitalas ir rezervai 2004m. sudarė 61,24%, 2005m.-63,70%, 2006m.-79,08%. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2005m. palyginti su 2004m. sumažėjo 2,46% (36,30%-38,76%), 2006m. taip pat sumažėjo palyginti su 2005m. – 15,38%. Kapitalo ir rezervų didžiausią lyginamąjį svorį sudaro kapitalas (2004m.-66,04%, 2005m.-67,88%, 2006m.-74,67%), kuris 2005m. padidėjo 1,84%, ir 2006m. padidėjo 6,79%. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, sudaro mažesnę (2004m.-38,76%, 2005m.-36,30%, 2006m.-20,92%) balanso pasyvo dalį. Jų sudėtyje dominuoja ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikiai įsipareigojimai per 2004-2006m. ženkliai sumažėjo,t.y. 29,15%, o trumpalaikiai įsipareigojimai per pastaruosius metus išaugo ir 2006 metais sudarė 97,62 % (žr.6 pav.).

6 pav. AB „Linas“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2004-2006 metais(%)2.4 Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji ir vertikalioji analizė
Horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė (2 priedas) rodo, kad 2005m. palyginus su 2004m. pardavimo pajamos sumažėjo 38,62%, o 2006m. lyginant su 2005m. taip pat sumažėjo 35,31%. Savikaina taip pat turėjo tendenciją mažėti 2005m. sumažėjo 38,43% ir 2006m. – 7,15%.
2005m. bendrasis pelnas sumažėjo 8852030Lt., tai yra 39,04% mažiau nei praeitais metais, o 2006m. įmonė patyrė nuostolį, nes bendrasis pelnas sumažėjo 100,01%. Veiklos sąnaudos 2005m.sumažėjo 4376142lt. tai yra 27,77%, o 2006m. dar daugiau sumažėjo, net 99,04%. Tipinės veiklos pelnas (nuostolis) 2005m. palyginti su 2004m. sumažėjo 64,73% (4475888lt.), 2006m. palyginti su 2005m. sumažėjo 104,52% (2548962lt.). AB ,,Linas‘‘ 2005m. uždirbo 2492830lt. gryno pelno, tačiau 2006m. patyrė didžiausią nuostolį (2156360lt) per nagrinėjamąjį laikotarpį, tai yra 89,78% mažiau nei 2005m.(žr.7 pav.)

7 pav. AB „Linas“ pelno (nuostolio) ataskaitos sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika 2004-2006 metais(lt)

Vertikalios pelno (nuostolio) ataskaitos analizė (4 priedas) parodo, kad pajamos už parduotas prekes lyginant 2005 su 2004 metais mažėjo tačiau 2006m. truputį padidėjo atitinkamai 99,41%, 99,20% ir 99,73%. Pardavimo savikaina kiekvienais metais didėjo 2004m.-69,46%, 2005m.- 69,67%, 2006m. – 100%. Toks savikainos padidėjimas įmonei yra labai nepelningas ir teikia nuostolius. Bendrasis pelnas (nuostolis) kiekvienais metais vis mažėjo tai yra 2004m.-30,54%, 2005m.-30,33%, o 2006 metais įmonė patyrė nuostoli nes neturėjo jokio pelno. Finansinė ir investicinė veikla 2005 metus palyginti su 2004m. truputi padidėjo ir sudarė 1,45% iš visų pardavimo pajamų, tačiau 2006 metais ji vėl sumažėjo ir sudarė 1,21%. Grynasis pelnas (nuostolis) 2004m. sudarė -0,12%, 2005m. – 5,27% ir 2006m. – 0,83%. Iš pateiktų duomenų matyti kad įmonė dirbo nepelningai, įmonei siūlyčiau daugiau plėsti prekių asortimentą ir didinti pardavimo mastą.III. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ
Įmonių finansinei buklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie, kaip minejome, parodomi balanse, pelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitose ataskaitose. Daugelis rodiklių yra tarpusavyje susieti, ir iš jų gali¬ma apskaičiuoti kitus rodiklius. Rodikliai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Kai kurie rodikliai pateikia kritinįs svarbos informaciją einamajai trumpalaikei įmones veiklai garantuoti. Šie rodikliai dažniau¬siai nagrinejami tuomet, kai įmones vadovybė neturi ilgalaikių ją domi¬nancių perspektyvų. Tačiau paprastai, aptarus einamuosius reikalus, nag¬rinejamos ilgesnio laikotarpio perspektyvos. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius spren¬dimus, numatyti įmones veiklos strategiją.

Kadangi finansinės buklės rodiklių yra daug, tai juos finansinės anali¬zės teorijoje yra įprasta klasifikuoti į grupes. Tačiau nėra bendros rodik¬lių klasifikavimo į grupes sistemos. Kai kurie autoriai siūlo išskirti to¬kias rodiklių grupes, kurios, jų nuomone, yra pačios svarbiausios, t.y. turto, kapitalo ir įsipareigojimų. Kiti autoriai siūlo klasifikuoti rodiklius į gru¬pes pagal įmones veiklos sferas: aprūpinimo, gamybos, paslaugų, parda¬vimų ir pan. Atskirai išskiriami šakiniai rodikliai: pramonės, komerci¬jos, transporto įmonių, bankų veiklos rodikliai.

Išnagrinėjus žymiausių pasaulio finansinės analizės specialistų dar¬bus ir juose nagrinėjamus finansinių ataskaitų rodiklius, tikslingiausia butų pateikti tokias jų grupes:
• Pelningumo rodikliai
• Likvidumo rodikliai
• Finansų struktūros rodikliai
• Turto panaudojimo rodikliai3.1 Pelningumo rodikliai
Norint įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius (5 priedas). Pelningumas yra pelno santykis su tam tikru įmonės veiklos rodikliu, turinčiu ryšį su pelnu. Pelningumo rodikliai geriausiai apibūdina įmonės veiklos rezultatus. Pelningumą dar galima vadinti pelno dalimi, tenkančia tam tikram aktyvų ar kapitalo vertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui ir pan.

Priklausomai nuo to, kokios veiklos sferos efektyvumą norime nustatyti, galime pasirinki atitinkamą pelningumo apskaičiavimo metodiką.

Bendrasis pardvimų pelningumas atsipndi ribinį įmonės pelningumą, susijusį su pagrindine jos veikla. Jis padeda kontroliuoti parduodamų prekių savikainą ir kainodaros politiką, parodo vadovų sugebėjimą parduoti savo pagamintą produkciją brangiau negu šių prekių ar paslaugų savikaina.

Grynasis pelningumas, apskaičiuotas kaip grynojo pelno, tai yra atskaičius mokesčius, santykis su pardavimų suma, yra rodiklis, parodantis, ar pelningas yra pardavimų procesas ar ne.

Nuosavo kapitalo pelningumas apskaičiuojamas grynąjį pelną dalijant iš nuosavo (akcinio) kapitalo. Šis rodiklis rodo, ar pelningos yra akcininkų investicijos, ar įmonė sugeba pelningai naudoti joms patikėtas lėšas.

Įmonių vadovų darbo sėkmę apibūdina turto pelningumo rodiklis, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno ir turto santykis. Šis rodiklis atspindi visų įmonėje naudojamų išteklių efektyvumą.

8 pav. AB ,,Linas‘‘ 2004-2006m. bendrasis ir grynasis pelningumas

Iš 8 pav. matyti kad įmonės didžiausias bendrasis pelningumas buvo 2004 metais, o 2006 metais įmonės pelningumas tapo nuostolingas. 2005 metais bendrasis pelningumas sudarė 3,03%, o 2006m. dar daugiau sumažėjo ir tapo neigiamu. Grynasis pelningumas didžiausias buvo 2005 metais , o mažiausias 2004m. Lyginant 2005m. jis sudarė 5,27%, o 2006 metais nukrito iki 0,83%. Iš pateiktų duomenų matyti kad įmonė 2006 metais pradėjo nuostolinga veiklą, tai įtakos turėjo pardavimo pajamų sumažėjimas ir pardavimo savikainos nedidelis sumažėjimas lyginant su pareitais metais.

9 pav. AB ,,Linas’’ 2004-2006m. investicijų pelningumo koeficientai

Nuosavo kapitalo pelningumo koeficientas parodo, kiek įmonė iš vieno nuosavo kapitalo lito sugeba uždirbti gryno pelno. Šis AB ,,Linas‘‘ rodiklis nėra aukštas, jis dažnai svyruoja. 2004m. šis rodiklis sudarė -0,25, 2005m. sudarė jau 6,78. 2006m. vėl sumažėjo iki 0,76. Šio rodiklio kitimo tendencijos ir priežastys yra tokios pačios kaip ir grynojo pelno, nes nuosavas kapitalas nagrinėjamu laikotarpiu kito nežymiai.

Turto pelningumo lygis parodo įmonės investicijų pelno lygį. Šio koeficiento kitimo priežastys tokios pačios kaip ir bendrovės gryno pelno. 2004m. šis rodiklis nukrito iki -0,15. 2005 m. įmonės veikla buvo pelninga todėl ir turto pelningumas buvo didesnis ir sudarė 4,32, o 2006 metais jis vėl sumžėjo iki 0,60. Šiam sumažėjimui turėjo įtakos viso turto sumažėjimas, tai yra jis sumažėjo 26,77 ir grynojo pelno sumažėjimas t.y. net 89,78 (žr.9 pav.)3.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai
Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą. Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus, pasibaigus terminui. Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus padengimo koeficientai (5 priedas).

Bendrojo likvidumo koeficiantas (BLK) parodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas dengia trumpalaikius įsipareigojimus.

Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas arba skubaus padengimo koeficiantas yra santykis tarp didžiausio likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Skubaus padengimo koeficiantas parodo firmos sugebėjimą apmokėti trumpalaikius įsiskolinimus neparduodant atsargų. Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis. Šis rodiklis nurodo įmonės gebėjimą nedelsiant patenkinti skolintojų reikalavimus ir objektyviau įvertina jos mokumą nei bendrojo likvidumo (mokumo) rodiklis.

10 pav. AB ,,Linas‘‘ 2004-2006m. bendrojo likvidumo ir skubaus padengimo koeficiantai.

2004 metų normalus bendrojo likvidumo koeficianto lygis rodo, kad įmonei nesunku vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, o einamosioms reikmėms tenkinti nepritrūks apyvartinių lėšų. Ypač bloga situacija, jei rodiklio reikšmė mažesnė už vienetą, tuomet įmonė trumpu laikotarpiu praranda finansinę pusiausvyrą. Normali šio rodiklio reikšmė, kai yra 2,0. Šio rodiklio vadinamoji saugumo riba yra 1,2. 2004 metais BLK rodiklio lygis yra didesnis už 1 t.y. 1,96 tai rodo kad įmonė sugebės savo turimu trumpalaikiu turtu vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. BLK 2005 metais yra jau didesnis nei prieš tai buvusiais metais, ir sudarė 4,33. Šis rodiklis viršijo norminį lygį, o turėti tokios apimties apyvartinį kapitalą yra netikslinga. Manoma, kad jei trumpalaikio mokumo rodiklis yra labai aukštas, tai firmos vadovybė turėtų nustatyti, ar firma nėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų, arba atsargų pertekliaus ir neracionaliai naudoja turtą. 2006 metais BLK sumažėjo ir sudarė 2,57. Iš čia matyti, kad įmonė sumažino apyvatrines lėšas ir atsargas, nors šis rodiklis truputį viršina normalią rodiklio lygį.

Apskaičiavus AB „Linas“ skubaus padengimo koeficiantus matyti, kad pirmaisiais nagrinėjamais 2004 m., šis rodiklis artėjo prie 1 ir kiekvieno trumpalaikio įsiskolinimo litui apmokėti turėjo savo mobiliojo trumpalaikio turto už 0,92 Lt. 2005 metais šis rodiklis padidėjo ir sudarė 2,38. Toks rodiklio padidėjimas virš normos ribos įmonei neduoda naudos. 2006 metais šis rodiklis susinormalizavo ir sudarė 1,17, tai rodo jog įmonė sugeba apmokėti trumpalaikius įsiskolinimus (žr. 10 pav.)

Apyvartinis kapitalas arba GDK (grynasis darbinis kapitalas). Jis parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutų likvidumą – trumpalaikį mokumą, tai yra kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius įsipareigojimus .
2 lentelė
Grynasis apyvartinis kapitalas
Rodiklis Formulė 2004m. 2005m. 2006m.
Apyvartinis kapitalas Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai 15086555,00 25466335,00 13022541,00

Paprastai įmonės trumpalaikio mokumo koeficiantų analizė pradedama nuo apyvartinio kapitalo nustatymo, nes apyvartinis kapitalas parodo nuosavo kapitalo dalį esančią apyvartoje. Žinoma, kad nuo įmonės apyvartinio kapitalo dydžio priklauso įmonė plėsis ar ne, ar sugebės padengti įsipareigojimus ir ar sugebės išlikti rinkoje t.y. konkuruoti su tos pačios šakos įmonėmis. Jei šis rodiklis yra neigiamas tai leidžia suprasti, kad įmonė turės sunkumų su įsiskolinimais, kurių negalės padengti turimu trumpalaikiu turtu. Taip pat apyvartinės lėšos nebus panaudojamos įmonėje efektyviai.

Turime 2 lentelę, kurioje matome, kad apyvartinis kapitalas 2004 m. buvo teigiamas, ir sudarė 15086555lt. 2005 metais įmonės apyvartinis kapitalas padidėjo 10379780lt, tam įtakos turėjo 2005 metais išaugęs 7,31% trumpalaikis turtas ir sumažėjusios 51,50% skolos. Sekančiais metais vėl apyvartinis kapitalas sumažėjo 12.443794lt, tam didžiulės įtakos turėjo trumpalaikio turto sumažėjimas 35,57% ir trumpalaikių skolų padidėjimas 8,66%.

Grynųjų pinigų srauto ir įsipareigojimų satykis rodo įmonės trumpalaikių įsipareigojimų apmokėjimo likvidžiausiomis mokėjimo priemonėmis laipsnį. Kuo didesnė grynųjų pinigų srauto dalis tenka 1 trumpalaikių įsipareigojimų litui, tikėtina, kad tokia įmonė turės mažiau trumpalaikių mokumo problemų.

11 pav. AB ,,Linas‘‘ 2004-2006m. bendrojo likvidumo ir skubaus padengimo koeficiantai.

Iš 11 pav. matyti kad įmonės grynųjų pinigų ir įsipareigojimų santykis buvo maždaug vienodas per visa nagrinėjamą laikotarpį. Tik 2005 metais jis buvo žemiausias, o tai reiškia, kad įmonė turėjo mokumo problemų. Grynojo apyvartinio santykis su turtu didžiausias buvo 2005 metais ir sudarė 0,46, tačiau 2006 m. jis sumažėjo iki 0,32. Tam turėjo įtakos grynųjų pinigų ir įsipareigojimų santykio sumažėjimas ir viso turto sumažėjimas 26,77%.3.3 Finansų struktūros rodikliai
Įmonė turtą įsigyja iš dviejų šaltinitų: akcinio kapitalo ir paskolų. Kuo didesnis santykis skolos su kapitalu, tuo didesnė tos įmones veiklos ri¬zika, t.y. įmonės, kuri savo turtą formuoja ne iš nuosavo kapitalo, o iš skolintų lešų, veikla yra rizikingesnė negu ta, kuri savo veiklą vykdo iš nuosavo kapitalo. Už skolintą kapitalą reikia nuolat tam tikrais termi¬nais mokėti palūkanas ir atitinkamas kredito grąžinimo sumas mokėti nustatytomis datomis. Jeigu uždelsiami kredito grąžinimo terminai, kre¬ditoriai turi teisę imtis juridiškai pagrįstų veiksmų, kurie gali nulemti bankrotą.

Nemaža nuosavo kapitalo, palyginti su skolintu kapitalu, persvara ne visada rodo puikią valdymo praktiką. Būdinga, kad nuosavam ka¬pitalui kur kas daugiau reikia išlaidų (arba jis yra brangesnis) negu skolintam kapitalui. Imonė, turėdama nuosavo kapitalo ir būdama įžvalgi, gali pasinaudoti galimybe prekiauti savo kapitalu, t.y. skolin¬tis už santykinai mažas palūkanas ir uždirbti su šiais fondais daugiau pelno. Dėl šios priežasties gali padidėti pelnas, tenkantis vienai akci¬jai, nedidinant išleidžiamų akcijų skaičiaus. Taigi šioms situacijoms nustatyti ir ivertinti skaičiuojami įvairūs ilgalaikio mokumo rodik¬liai, kurie kai kurių autorių vadinami finansinio stabilumo rodikliais. Labai dažnai jie vadinami skolų, įsiskolinimų, įsipareigojimų rodik¬liais.

Įsipareigojimų arba mokumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus verslo partneriams, bankams, mokesčių institucijoms (5 priedas).

Bendras skolos rodiklis dažnai dar vadinamas kapitalo ar turto įsiskolinimo rodikliu. Kuo mažesnis šis rodiklis, tuo geresnė įmonių finansinė būklė. Jis rodo, kokia dalis skolintų, t.y. svetimų lėšų, panaudojama formuojant įmonės turtą. Kreditorių nuomone, šis santykis turi būti mažas norint apsaugoti juos nuo rizikos gauti nuostolius įmonės bankroto atveju. Savininkai limkėžę gauti didesnį šį rodiklį, kad turėtšų naudą, t.y. pelną, iš gautų kreditų.

Skolos – nuosavybės koeficientas parodo, kokią turto dalį finansuoja kreditoriai ir kokią savininkai. Rodiklis parodo, kiek vienam nuosavybės litui tenka skolintų lėšų.

Ilgalaikių skolų koeficientas. Kiekvienos įmonės įsiskolinimai daro itaką pelningumui taip pat kaip ir rizikai. Todėl skolos rodiklis kartais apibūdinamas kaip rizikos rodik¬lis. Tačiau, analizuojant skolos rodiklį, svarbu ne tik jį skaičiuoti, bet ir vertinti jo susidarymo priežastis, apsvarstyti galimybes skolą grąžinti.

Rinkos šalyse rimtai įsiskolinusiomis laikomos tokios įmones, kurių ilgalaikės skolos rodiklis didesnis kaip 0,5, arba 50%, o tai atitinka sko¬linto ir nuosavo kapitalo strukturą (33:67). Kai kurie autoriai teigia, kad optimali kapitalo struktūra yra 50% skolinto ir 50% savo kapitalo. Tokiu atveju bendras skolos rodiklis bus lygus 1.

12 pav. AB ,,Linas‘‘ 2004-2006m. ilgalaikių skolų koeficientai.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas parodo, kiek vienam viso turto litui tenka skolų. Šis rodiklis rekomenduojamas įmonei, kad būtų mažesnis už 1. Kaip matyti iš 15 pav., šis rodiklis per nagrinėjamą laikotarpį turi tendenciją mažėti, 2004m. jis sudarė 0,39, 2005m.-0,36 ir 2006m.-0,21. Vertinant AB ,,Linas‘‘ pagal šį rodiklį, galima pasakyti, kad šios įmonės veikla stabili.

Ilgalaikių įsiskolinimų koeficientas parodo, kiek vienam nuosavo kapitalo litui tenka ilgalaikių skolų. Šis koeficientas 2005m. buvo išaugęs iki 0,35. Tačiau 2006m. jis tesiekė 0,1. Apskritai, AB ,,Linas‘‘ ilgalaikiai įsiskolinimai nėra dideli ir jie yra efektyviai valdomi (žr.12pav).3.4. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai
Apyvartumo rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo turtą. Apyvartumo rodikliai parodo, ar kiekvienos turto rūšies, pavaizduotos buhalteriniame balanse, dydis atitinka esamą arba prognozuojamą veiklos apimtį, t.y. leidžia įvertinti, ar efektyviai naudojamas įmonės turtas ir kapitalas (5 priedas.)

Atsargų apyvartumas. Jis rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau didelis santykis gali rodyti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų skaičių.

Ilgalaikio turto apyvartumas nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Kuo jis didesnis, tuo geriau. Jeigu jis per mažas, tai reikia arba didinti pardavimus, arba parduoti dalį ilgalaikio turto. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklio kitimą lemia tiek pardavimų, tiek ilgalaikio turto vertė. Manoma, kad mažas rodiklio kitimas labiau siejamas su pardavimų apimties kitimu, o didelis rodiklio pasikeitimas dažniausiai priklauso nuo ilgalaikio turto vertės pasikeitimo. Suprantama, kad pardavimų vertės padidėjimas taip pat nulems apyvartumo padidėjimą, tačiau didelis, staigus pardavimų padidėjimas, nepakitus ilgalaikiam turtui, nėra dažnas reiškinys. Taigi didžiausią įtaką turi ilgalaikio turto vertė. Šis rodiklis gali sumažėti, jei įmonė turi neveikiančius, nenaudojamus įrenginius. Apyvartumas gali sumažėti, kai įmonė įsigyja naujus, didesnės balansinės vertės techninius įrengimus.

Prie ilgalaikio turto apyvartumo rodiklių paprastai priskiriamas viso turto apyvartumo rodiklis. Šis rodiklis rodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti, tiksliau tariat, kiek vienam turto litui tenka realizacijos.

13 pav. AB ,,Linas‘‘ 2004-2006m. veiklos efektyvumo (atsargų apyvartumo, turto apyvartumo, ilgalaikio turto apyvartumo) koeficientai

Atsargu apyvartumas rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau didelis santykis gali rodyti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų skaičių . 2004 metais šis rodiklis buvo didžiausias ir sudarė 4,55, 2005m. įmonė savo atsargas atnaujino 3,05 kartus, tai yra 1,5 karto mažiau nei 2004m. 2006 metais šis rodiklis dar sumažėjo iki 2,55 karto. Lyginant 2006m. su 2004m. atsargų apyvartumas sumažėjo 2 kartais.

Turto apyvartumo koeficientas parodo, kiek įmonė iš kiekvieno investuoto į turtą lito sugeba uždirbti pajamų. Iš 13 pav. matyti, kad AB ,,Linas‘‘ geriausias šis koeficientas yra 2004m., kuomet bendrovė iš kiekvieno investuoto į turtą lito sugebėjo uždirbti 1,25lt. Sekančiais metais įmonė uždirbo vis mažiau ir 2006 metais uždirbo tiktais 0,72lt.

Ilgalaikio turto apyvartumo koeficientas parodo, kiek įmonė iš kiekvieno investuoto į ilgalaikį turtą lito sugeba uždirbti pajamų. Kaip matyti, šis koeficientas per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo nuo 2,60 iki 1,52 (tai reiškia, kad 2006m. bendrovė iš kiekvieno investuoto į ilgalaikį turtą lito uždirbo 1,08 litais mažiau nei 2004m.). Tai rodo, kad AB ,,Linas‘‘ yra iškilę problemų dėl efektyvaus ilgalaikio turo valdymo (žr. 13pav.).IŠVADOS
1. Įmonės finansinių ataskaitų analizė labai svarbi, nes padeda objektyviai įvertinti įmonės finansinės veiklos rezultatus, išsiaiškinti finasinių rodiklių pasikeitimo veiksnius, numatyti įmonės finansinės būklės gerinimo galimybes, pateikti išvadas ir alternatyvius pasiūlymus bendrovės finansinei veiklai gerinti.

2. AB ,,Linas‘‘ per trejus veiklos metus ( nuo 2004 iki 2006m.) nepavyko dar labiau išplėtoti savo veiklos, padidinti savo rinkos dalį. Tai rodo:
• savininkų nuosavybė, o tuo pačiu ir įmonės turtas, sumažėjo 31,51%. Bendroje lėšų šaltinių apimtyje kapitalas ir rezervai nuo 2004m. iki 2006m. sumažėjo 11,55%, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat sumažėjo 63,04%;
• 2004-2006m. bendrovės pardavimai sumažėjo 60,29%, parduotų prekių savikaina sumažėjo 42,83%. Kadangi 2004 metais įmonės grynasis pelnas buvo neigiamas tai 2006m. lyginant su 2005m. sumažėjo 89,78.

3. Pagrindinės AB ,,Linas‘‘ problemos, trukdančios sėkmingą veiklą:
• turto pelningumo sumažėjimas (2006 metais įmonės veiklos pelningumas sumažėjo ir sudarė 0,60, o 2005 m. įmonės veikla buvo pelninga ir sudarė 4,32)
• mažėjantis ilgalaikio turto efektyvus naudojimas (2006m. bendrovė iš kiekvieno investuoto į ilgalaikį turtą lito uždirbo 1,08 litais mažiau nei 2001m.);
• atsargų apyvartumo sumažėjimas (lyginant 2006m. su 2004m. atsargų apyvartumas sumažėjo 2 kartais.)
• bendrovėje nestabiliai auga pardavimų apimtis, bendrovė turi problemų dėl didelės prekių savikainos, kuri mažina bendrąjį pelną, o tuo pačiu ir bendrąjį pelningumo koeficientą;
• didelis grynojo ir bendrojo pelningumo rodiklių sumažėjimas (2005m. grynasis pelningumas sudarė 5,27%, o 2006 metais sumažėjo net iki 0,83%. 2005m. bendrasis pelningumas sudarė 3,03%, o 2006 metais nukrito iki neigiamo, tai yra -0,003%)

Atlikus tyrimą pastebėta, jog 2006 metais įmonės veikla suprastėjo. Nors įmonė sugeba padengti įsiskolinimus, tačiau pardavimo apimtys žymiai sumažėjo. Todėl įmonei siūlyčiau padidinti tarptautinį konkurentabilumą, savo gaminamus produktus pritaikyti individualiems užsakovo reikalavimams, padidinti pardavimus ir uždirbti didesnį pelną. Vykdyti organizacinius ir techninius pakeitimus marketingo ir pardavimų, gamybos, finansų ir logistikos srityse.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. – Kaunas: Technologija, 1998.
2. Juozaitienė Z. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. – Šiauliai:, 2000 – 32p.
3. Mackevičius Jonas, Poškaitė Dalia. Finansinė analizė. – Vilnius:, 1998 – 77-216 p.
4. Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. – Kaunas:, 2000 – 37p
5. Verslo apskaitos standartai. – Vilnius:, 2004.
6. http://finansai.tripod.com/koeficientai.htm
7. http://www.lsc.lt/lt/index.php?fuseaction=registry.view&id=444
8. http://www.linas.lt/ltPRIEDAI
1 priedas. Horizontali balanso analizė

TURTAS 2004 m. 2005 m. Pasikeitimai palyginti su 2004m. 2006 m. Pasikeitimai palyginti su 2005m.

Vertine išraiška Procentais Vertine išraiška Procentais
Ilgalaikis turtas 28578525 22479231 -6099294 -21,34 19374929 -3104302 -13,81
Ilgalaikis nematerialus turtas 314998 231200 -83798 -26,60 193200 -38000 -16,44
Ilgalaikis materialus turtas 25079817 17768881 -7310936 -29,15 15525489 -2243392 -12,63
Pastatai 12090318 11021494 -1068824 -8,84 10350111 -671383 -6,09
Statiniai 79268 254659 175391 221,26 251523 -3136 -1,23
Mašinos ir įrengimai 3660662 4521768 861106 23,52 3102232 -1419536 -31,39
Transporto priemonės 414122 407243 -6879 -1,66 399522 -7721 -1,90
Kita įranga,prietaisai,įrankiai ir įrenginiai 1132225 1172332 40107 3,54 1079654 -92678 -7,91
Kitas materialus turtas 1415889 391385 -1024504 -72,36 342447 -48938 -12,50
Nebaigta statyba 6287333 – 0 0,00 – 0 0,00
Finansinis turtas 3183710 4479150 1295440 40,69 3656240 -822910 -18,37
Investicijos 25000 2371755 2346755 9387,02 1702544 -669211 -28,22
Po vienerių metų gautinos sumos 3127875 2097395 -1030480 -32,95 1944696 -152699 -7,28
Kitas finansinis turtas 30835 10000 -20835 -67,57 9000 -1000 -10,00
Trumpalaikis turtas 30863425 33118426 2255001 7,31 21336953 -11781473 -35,57
Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 16705764 15772730 -933034 -5,59 11950220 -3822510 -24,23
Atsargos 16324868 14926633 -1398235 -8,57 11582646 -3343987 -22,40

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 3091545 2191824 -899721 -29,10 1733589 -458235 -20,91

Nebaigta gamyba 6743950 7337159 593209 8,80 5036328 -2300831 -31,36

Pagaminta produkcija 6489373 5397650 -1091723 -16,82 4812729 -584921 -10,84
Išankstiniai apmokėjimai 380896 846097 465201 122,13 367574 -478523 -56,56
Per vienerius metus gautinos sumos 9811186 10528369 717183 7,31 1040406 -9487963 -90,12
Pirkėjų įsiskolinimas 8438349 8723022 284673 3,37 434949 -8288073 -95,01
Kitos gautinis sumos 1372837 1805347 432510 31,50 605457 -1199890 -66,46
Kitas trumpalaikis turtas 1598883 5889339 4290456 268,34 7189871 1300532 22,08
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2747592 927988 -1819604 -66,23 1156456 228468 24,62
TURTAS IŠ VISO: 59441950 55597657 -3844293 -6,47 40711882 -14885775 -26,77
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 2004 m. 2005 m. Vertine išraiška Procentais 2006 m. Vertine išraiška Procentais
Nuosavas kapitalas 36399773 35413078 -986695 -2,71 32194407 -3218671 -9,09
Kapitalas 24038990 24038990 0 0,00 24038990 0 0,00
Rezervai 10165974 8378511 -1787463 -17,58 11469598 3091087 36,89
Privalomasis 1571473 2071473 500000 31,82 2424244 352771 17,03
Kiti rezervai 8594501 6307038 -2287463 -26,62 9045354 2738316 43,42
Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 2194809 2995577 800768 36,48 -3314181 -6309758 -210,64
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 23042177 20179579 -2862598 -12,42 8517475 -11662104 -57,79
Po 1m. mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 7265307 12527488 5262181 72,43 203063 -12324425 -98,38
Per 1m. Mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 15776870 7652091 -8124779 -51,50 8314412 662321 8,66
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 8415190 921149 -7494041 -89,05 70125 -851024 -92,39
Finansinės skolos 121987 10679 -111308 -91,25 – 0 0,00
Skolos tiekėjams 2210452 2753742 543290 24,58 3124218 370476 13,45
Gauti išankstiniai apmokėjimai 236443 307353 70910 29,99 559372 252019 82,00
Pelno mokesčio įsipareigojimai 313935 – 0 0,00 524450 0 0,00
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 3974872 3138170 -836702 -21,05 3510726 372556 11,87
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 503991 520998 17007 3,37 525521 4523 0,87
Nuosavo kapitalo ir įsiapreigojimų iš viso: 59441950 55592657 -3849293 -6,48 40711882 -14880775 -26,77

Straipsniai 2004 m. 2005 m. Pasikeitimai palyginti su 2004m. 2006 m. Pasikeitimai palyginti su 2005m.

Vertine išraiška Procentais Vertine išraiška Procentais
PARDAVIMO PAJAMOS 74238125. 45570106 -28668019 -38,62 29478773 -16091333 -35,31
Pajamos už parduotas prekes 73802602 45206216 -28596386 -38,75 29399176 -15807040 -34,97
Pajamos už atliktas paslaugas 435523 363890 -71633 -16,45 79597 -284293 -78,13
PARDAVIMO SAVIKAINA 51565855 31749866 -19815989 -38,43 29479675 -2270191 -7,15
Parduotos produkcijos savikaina 51251235 31480149 -19771086 -38,58 29455111 -2025038 -6,43
Suteiktų paslaugų savikaina 314620 269717 -44903 -14,27 24564 -245153 -90,89
BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 22672270 13820240 -8852030 -39,04 -902 -13821142 -100,01
VEIKLOS SĄNAUDOS 15757665 11381523 -4376142 -27,77 109343 -11272180 -99,04

Pardavimos 6415835 4653499 -1762336 -27,47 404 -4653095 -99,99

Bendrosios ir administracinės 9341830 6728024 -2613806 -27,98 108939 -6619085 -98,38
TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 6914605 2438717 -4475888 -64,73 -110245 -2548962 -104,52
KITA VEIKLA -6055438 -222869 5832569 -96,32 -30 222839 -99,99

Pajamos 413200 317752 -95448 -23,10 235449 -82303 -25,90

Sąnaudos 6468638 540621 -5928017 -91,64 235479 -305142 -56,44
FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA -575796 661869 1237665 -214,95 355704 -306165 -46,26

Pajamos 172192 1101952 929760 539,96 367363 -734589 -66,66

Sąnaudos 747988 440083 -307905 -41,16 11659 -428424 -97,35
ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 283371 2877717 2594346 915,53 245429 -2632288 -91,47
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 283371 2877717 2594346 915,53 245429 -2632288 -91,47
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) -91041 2401789 2492830 2738,14 245429 -2156360 -89,78
2 priedas. Horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė.

3 priedas. Vertikali balanso analizė

TURTAS 2004 metai 2005 metai 2006 metai

Bendra Daline Bendra Daline Bendra Daline
Ilgalaikis turtas 48,08 100,00 40,43 100,00 47,59 100,00
Ilgalaikis nematerialus turtas 1,10 1,03 1,00
Ilgalaikis materialus turtas 87,76 79,05 80,13
Pastatai 42,31 49,03 53,42
Statiniai 0,28 1,13 1,30
Mašinos ir įrengimai 12,81 20,12 16,01
Transporto priemonės 1,45 1,81 2,06
Kita įranga,prietaisai,įrankiai ir įrenginiai 3,96 5,22 5,57
Kitas materialus turtas 4,95 1,74 1,77
Nebaigta statyba 22,00 – –
Finansinis turtas 11,14 19,93 18,87
Investicijos 0,09 10,55 8,79
Po vienerių metų gautinos sumos 10,94 9,33 10,04
Kitas finansinis turtas 0,11 0,04 0,05
Trumpalaikis turtas 51,92 100,00 59,57 100,00 52,41 100,00
Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 54,13 47,63 56,01
Atsargos 52,89 45,07 54,28

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 10,02 6,62 8,12

Nebaigta gamyba 21,85 22,15 23,60

Pagaminta produkcija 21,03 16,30 22,56
Išankstiniai apmokėjimai 1,23 2,55 1,72
Per vienerius metus gautinos sumos 31,79 31,79 4,88
Pirkėjų įsiskolinimas 27,34 26,34 2,04
Kitos gautinis sumos 4,45 5,45 2,84
Kitas trumpalaikis turtas 5,18 17,78 33,70
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 8,90 2,80 5,42
TURTAS IŠ VISO: 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 2004 metai 2005 metai 2006 metai
Nuosavas kapitalas 61,24 100,00 63,70 100,00 79,08 100,00
Kapitalas 66,04 67,88 74,67
Rezervai 27,93 23,66 35,63
Privalomasis 4,32 5,85 7,53
Kiti rezervai 23,61 17,81 28,10
Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 6,03 8,46 -10,29
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 38,76 100,00 36,30 100,00 20,92 100,00
Po 1m. mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 31,53 62,08 2,38
Per 1m. Mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 68,47 37,92 97,62
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 36,52 4,56 0,82
Finansinės skolos 0,53 0,05
Skolos tiekėjams 9,59 13,65 36,68
Gauti išankstiniai apmokėjimai 1,03 1,52 6,57
Pelno mokesčio įsipareigojimai 1,36 6,16
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 17,25 15,55 41,22
Kitos mokėtinos sumos ir trumpal.aikiai įsipareigojimai 2,19 2,58 6,17
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00

4 priedas. Vertikali pelno (nuostolio) analizė.

Straipsniai 2004m. 2005m. 2006m.
PARDAVIMO PAJAMOS 100,00 100,00 100,00
Pajamos už parduotas prekes 99,41 99,20 99,73
Pajamos už atliktas paslaugas 0,59 0,80 0,27
PARDAVIMO SAVIKAINA 69,46 69,67 100,00
Parduotos produkcijos savikaina 69,04 69,08 99,92
Suteiktų paslaugų savikaina 0,42 0,59 0,08
BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 30,54 30,33 0,00
VEIKLOS SĄNAUDOS 21,23 24,98 0,37

Pardavimos 8,64 10,21 0,00

Bendrosios ir administracinės 12,58 14,76 0,37
TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 9,31 5,35 -0,37
KITA VEIKLA -8,16 -0,49 0,00

Pajamos 0,56 0,70 0,80

Sąnaudos 8,71 1,19 0,80
FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA -0,78 1,45 1,21

Pajamos 0,23 2,42 1,25

Sąnaudos 1,01 0,97 0,04
ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 0,38 6,31 0,83
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 0,38 6,31 0,83
GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) -0,12 5,27 0,83

5 priedas. Santykinių rodiklių skaičiavimo lentelė

1. Pelningumo rodikliai Formulė 2004m. 2005m. 2006m.
Bendrasis pardavimų pelningumas Bendrasis pelnas /pardavimai 30,54 3,03 -0,003
Grynasis pardavimų pelningumas Grynasis pelnas/pardavimai -0,12 5,27 0,83
Nuosavo kapitalo pelningumas Grynasis pelnas/nuosavo kapitalo -0,25 6,78 0,76
Turto pelningumas Grynasis pelnas/visas turtas -0,15 4,32 0,60
2. Likvidumo rodikliai
Grynasis apyvartinis kapitalas Trumpalaikis turtas-Trumpalaikiai įsipareigojimai 15086555,00 25466335,00 13022541,00
Bendrasis likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai 1,96 4,33 2,57
Skubaus padengimo koeficientas Trumpalaikis turtas-Atsargos / Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,92 2,38 1,17
Grynųjų pinigų srauto ir įsipareigojimų satykis Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / Trumpalaikiai įsipareigojimai 0,17 0,12 0,14
Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu (Trumpalaikis turtas-Trumpalaikiai įsipareigojimai)/Turtas 0,25 0,46 0,32
3. Finansų struktūros rodikliai
Bendras skolos rodiklis Įsipareigojimai / Turtas 0,39 0,36 0,21
Skolos – nuosavybės koeficientas Įsipareigojimai / Savininkų nuosavybė 0,63 0,57 0,26
Ilgalaikių įsiskolinimų rodiklis Ilgalaikiai įsipareigojimai / kapitalas ir rezervai 0,20 0,35 0,01
4. Turto panaudojimo rodikliai
Atsargų apyvartumas Pardavimai ir paslaugos / Atsargos 4,55 3,05 2,55
Gautinų sumų apyvartumas Pardavimai ir paslaugos / Per vienerius metus gautinos sumos 7,57 4,33 28,33
Ilgalaikio turto apyvartumas Pardavimai ir paslaugos / Ilgalaikis turtas 2,60 2,03 1,52
Turto apyvartumas Pardavimai ir paslaugos / Turtas 1,25 0,82 0,72

Leave a Comment