Turinys
Turinys 2Įvadas 31. AB “Alita” veiklos ir apskaitos organizavimo analizė 41.1. AB “Alita” veikla 41.2. Valdymo organizavimas 61.3. Kokybė ir eksportas 62. AB “Alita” finansinių ataskaitų analizė 72.1. AB “Alita” finansinės atskaitomybės sudėtis 72.2 Horizontalioji ir vertikalioji analizė 122.2.1. Vertikalioji balanso analizė 142.2.2. Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 152.2.3. Horizontalioji balanso analizė 162.2.4. Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė 172.3. Santykinių rodiklių analizė 182.3.1. Pelningumo rodikliai 202.3.2. Mokumo rodikliai 212.3.3. Veiklos efektyvumo rodikliai 22Išvados 23Atlikus darbą galima daryti tokias išvadas: 23Naudota literatūra 24PRIEDAI 25ĮvadasĮmonėje sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta. Tinkamai ir objektyviai neįvertinus informacijos, negalima priimti tikslių valdymo sprendimų. Finansinė analizė yra viena iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausiai priimti optimalius valdymo sprendimus. Priimti optimalius valdymo sprendimus yra labai sunku. Geriausiai tai padaryti padeda analizė. Atskleisti perspektyvius rezervus ir valdyti sudėtingus ūkinius procesus bei reiškinius ir yra finansinės analizės esmė. Ji yra vienas svarbiausių valdymo sistemos elementas. Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir numatyti ateities perspektyvas. Finansinės analizės informacija padeda patikrinti ar priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam verslui Darbo tikslas: Susipažinus su AB “Alita” veikla atlikti finansinę analizę bei prognozavimą.Darbo objektas: AB “Alita” ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas.Darbo uždaviniai:1. Susipažinti su AB “Alita” veikla;2. Atlikti gaminių asortimento analizę;3. Atlikti balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos vertikaliąją ir horizontaliąją analizę;4. Atlikti santykinių rodiklių analizę;1. AB “Alita” veiklos ir apskaitos organizavimo analizė1.1. AB “Alita” veiklaAB “Alita” – alkoholinių gėrimų produkcijos gamintoja. Vieni iš populiariausių šios bendrovės produktų – vynai. 1996 metais AB “Alita” pradėjo gaminti ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Įmonė taip pat verčiasi ir obuolių sulčių gamyba. Iš viso bendrovė gamina apie 50 pavadinimų alkoholinius gėrimus. Pagrindinės žaliavos (alkoholis, cukrus bei obuoliai) yra įsigyjamos vietinėje rinkoje. Įmonė importuoja vynuoges, įpakavimą, etiketes ir prancūzišką spiritą brendžio gamybai. AB “Alita” savo produkciją eksportuoja į tokias šalis kaip: Vengrija, Čekija, D.Britanija, Panama, Vokietija, Lenkija bei Danija. Nuo 1984 metų bendrovė dalyvauja įvairiose tarptautinėse parodose ir konkursuose Bratislavoje, Mikulove, Sankt Peterburge, Jaltoje, Kišiniove, Rygoje, Maskvoje, Londone ir Vilniuje, kur jos gaminiai patenka į geriausiųjų sąrašus .Vartotojai ypač vertina brendį „Alita“, kuris pradėtas gaminti 1995 m. Jis gaminamas iš 5 metus ąžuolo statinėse išlaikyto prancūziško brendžio spirito. Šampanizuotas vynuogių vynas yra svarbiausias ir reprezentacinis AB „Alita“ gaminys. Šiandien AB „ALITA“ pagal naujausią ir pažangiausią srovinę technologiją gamina daugiau kaip 10 rūšių šio gėrimo. AB „Alita“ šampanizuoto vyno gamyba yra artima klasikinei šampano gamybos technologijai. 2002 m. AB „Alita“ patobulino savo Kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001:2000 standarto reikalavimus ir ją resertifikavo Vokietijos sertifikacinėje įstaigoje TUV CERT. Bendra alkoholinės produkcijos gamybos apimtis hektolitrais 2002 metais padidėjo 1,8% (lyginant su 2001 metais). Tačiau atskirose produktų grupėse gamyba ir didėjo, ir mažėjo. Labiausiai sumažėjo spirituotų, natūralių vynuogių bei vaisių vynų gamyba. Koncentruotų obuolių sulčių bei obuolių aromato pagaminta perpus mažiau, nei praeitais metais. Mažėjusios keletą metų putojančių gėrimų gamybos apimtys išaugo 15,9%, alkoholinių kokteilių – 2,4 karto, sidrų – 32,8%, brendžio – 65,8%, trauktinių – 56,5%. 2002 metais toliau buvo plečiamas produkcijos asortimentas. Reikšmingiausias ir sėkmingiausias AB „Alita“ naujas gaminys – 5 rūšių alkoholiniai kokteiliai „MIX“, sulaukę didžiulio populiarumo ir padėję bendrovei tapti didžiausia kokteilių gamintoja Lietuvoje. Praeiti metai parodė, kad bendrovė vertinama ne tik Lietuvoje. Didžiausia pasaulyje sidro gamintoja – Didžiosios Britanijos kompanija “H P Bulmer Ltd.” – šampanizuoto vyno gamintojai AB “Alita” 2002 m. pardavė teisę gaminti ir platinti sidrą “Woodpecker” Lietuvoje bei pasirinko ją kaip platformą sidro eksportui į kitas Baltijos šalis bei Rusiją. Lietuvos bendrovė planuoja užimti 30% Lietuvos sidro rinkos. AB “Alita” įstatinis kapitalas – 73,088 mln. litų. Valstybė, valdanti 83,77 proc. įmonės akcijų, rengiasi privatizuoti įmonę, kuri sulaukė užsienio ir vietos investuotojų dėmesio. Bendrovė yra Lietuvos maisto pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė. 2002 metais įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius siekė 494. AB “Alita” akcininkų struktūra pateikiama 1 lentelėje.
2004 m. bendrovė uždirbo 3,226 mln. Lt pelno ir išmokėjo 2,99 ct dividentų už akciją. 2005 metais bendrovė planuoja pasiekti 90 milijonų litų apyvartą ir gauti 6 milijonus litų grynojo pelno. Investicijoms planuojama skirti 6,5 mln Lt.1 lentelėAB “Alita” akcininkų struktūraAkcininkų struktūra (2004-04-17): Bendras akcininkų skaičius 685 Laisva akcijų dalis 16.23% Didžiausi akcininkai (virš 5%) Akcininkas: Kapitalo dalis (%) VĮ Valstybės turto fondas 83.8
1paveiksle pateikiamas AB “Alita” akcijų kainos kitimas.
1 pav. AB “Alita” akcijų kainos kitimas1.2. Valdymo organizavimasAB “ALITA” valdymo organizacinė schema pateikta 1 priede. Iš šios schemos matome, kad aukščiausiasis bendrovės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Jame turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jie turi. Susirinkime su patariamojo balso teise gali dalyvauti valdybos nariai, jeigu jie nėra šios bendrovės akcininkai. Visuotinį susirinkimą kviečia valdyba. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo šaukti kasmet likus 3 mėnesiams iki ūkinių metų pabaigos.Valdyba yra kolegialus organas, jos veiklai vadovauja pirmininkas – generalinis direktorius. Valdyba privalo laiku rengti visuotinius susirinkimus, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, ataskaitą apie bendrovės veiklą.Visuotinis akcininkų susirinkimas renka revizorių. Revizorius tikrina bendrovės finansinę veiklą – metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės finansinės apskaitos dokumentus. Revizorius įstatymų numatyta tvarka atsako už nepatenkinamą bendrovės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja gamybos, techninis, kokybės, marketingo-ekonomikos direktoriai ir direktorius bendriems reikalams.1.3. Kokybė ir eksportasĮmonė labai rūpinasi gaminamos produkcijos kokybe. 1999 m. AB „Alita” išplėtojo ir įdiegė kokybės valdymo sistemą, atitinkančią tarptautinius ISO 9002 reikalavimus. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. įmonė buvo sertifikuota ir įteiktas tarptautinis kokybės valdymo sertifikatas. 2002 metais įmonė buvo sertifikuota pagal ISO 9001:2000. Bendrovės vadovybės įsipareigojimai kokybės ir aplinkos apsaugos srityse išdėstyti dokumentuose „Kokybės politika” ir „Aplinkos apsaugos politika” (pateikti prieduose). Įdiegta kokybės valdymo sistema leidžia užtikrinti nuolatinę gaminamos produkcijos kokybės kontrolę ir efektyviai aptarnauti vartotojus. Kokybės sertifikatas būtinas, eksportuojant įmonės produkciją į užsienį ir siekiant tarptautinio pripažinimo. AB „Alita” gėrimai eksportuoti į Daniją, Angliją, Vokietiją, JAV. 1999 metų pabaigoje pradėtas eksportas į Latviją. Bendrovė toliau intensyviai dirba tiek įsitvirtindama Latvijos rinkoje, tiek ieškodama eksporto galimybių kitose šalyse – Lenkijoje, Skandinavijoje, Japonijoje. Į pastarąją šalį 2001 metų pabaigoje išsiųstas pirmasis produkcijos konteineris. Koncentruotas obuolių sultis bei obuolių aromatą įmonė eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją, Italiją ir kitas valstybes.2. AB “Alita” finansinių ataskaitų analizė2.1. AB “Alita” finansinės atskaitomybės sudėtisAnalizei reikalingos informacijos galima rasti įmonių metinėje arba ketvirtinėje finansinėje atskaitomybėje. Visos juridinio asmens teises turinčios įmonės, pasibaigus ketvirčiui, rengia ketvirtinę finansinę, o pasibaigus finansiniams metams, sudaro tikslią metinę finansinę atskaitomybę. Laikotarpis, kuriam pasibaigus rengiama atskaitomybė, vadinamas ataskaitiniu laikotarpiu, o 12 mėnesių laikotarpis, kuriam pasibaigus rengiama metinė finansinė atskaitomybė, vadinamas finansiniais arba ūkiniais metais. Metinė finansinė atskaitomybė – tai ataskaitų, kurias įmonės užpildo pasibaigus atskaitiniam laikotarpiui, rinkinys. Ją sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei paaiškinamasis raštas (ketvirtinę atskaitomybę sudaro tik balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita). Be to visoms akcinėms bendrovėms prie metinės finansinės atskaitomybės privalu pateikti ir auditoriaus išvadas, kuriomis nepriklausomas auditorius patvirtina, kad finansinė atskaitomybė parengta laikantis Bendrųjų apskaitos principų. Tai tokios visuotinai pripažintos taisyklės, pagal kurias parengtos finansinės atskaitomybės gali būti palyginamos (pavyzdžiui, turtą, per laikotarpį uždirbtą pelną ir kt., galima lyginti su analogiškais kitų įmonių duomenimis). O tai labai svarbu potencialiam investuotojui.
2. pav. Įmonė metinės finansinės atskaitomybės sudėtis
Pelno (nuostolio) ataskaita Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys, kiek pajamų įmonė uždirbo per ataskaitinį laikotarpį ir kiek jai pačiai kainavo uždirbti šias pajamas, t.y. kokias sąnaudas patyrė įmonė. Iš bendros uždirbtų pajamų sumos atėmus visas sąnaudas, apskaičiuojamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas (arba patirtas nuostolis). Visi duomenys apie uždirbtas pajams bei patirtas sąnaudas pelno (nuostolio) ataskaitoje yra skelbiami pagal kaupimo principą. Jis reiškia, kad pajamos turi būti pripažįstamos uždirbtos ne tuomet, kai gaunami pinigai, bet pardavus klientui produkciją arba suteikus jam tam tikrų paslaugų. Taigi pardavimas skolon taip pat laikomas uždirbtomis pajamomis, nors taip parduodant prekes, pinigų įmonėje pardavimo momentu nepadaugėja, tačiau atsiranda kitas turtas – pirkėjų skola, kurią jie įsipareigoja grąžinti per tam tikrą sutartyje numatytą laikotarpį. Lygiai taip pat ir sąnaudos žymimos tik tada, kai įmonė iš tikrųjų jas patyrė uždirbdama pajamas, nesvarbu, kada išleido pinigus ar kokį kitą turtą.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje įmonės, turinčios juridinio asmens teises, atspindi ne tik ataskaitinio, bet ir praėjusio laikotarpio savo veiklos rezultatus. Tai didelis ataskaitos privalumas, nes tik lyginant bent dviejų metų duomenis galima suprasti, ar įmonės veikla plėtojama ir kaip jai tai sekasi. Juk nuolatos keičiasi ne vien įmonės veikla. Kinta ir sąlygos, pavyzdžiui, valdžios ekonominė politika. Todėl labai svarbu nuolat stebėti šiuos pasikeitimus, kiek įmanoma vertinti jų tendencijas. Daugelyje šalių pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, parodant skirtingas pajamas ir skirtingas išlaidas pagal jų šaltinius. Šioje ataskaitoje įmonė pateikia duomenis, kurie leidžia spręsti apie jos pagrindinės veiklos (tos, kuriai ir buvo įsteigta) pelningumą ir apie pelną, gaunamą iš kitos veiklos (pvz., avalynės fabrikui batų gamyba būtų pagrindinė veikla, o prekyba nekilnojamu turtu – kita veikla). Atskirai pateikiami ir pajamų bei sąnaudų iš įmonės finansinės ir investicinės veiklos duomenys. Neįprastinė (ypatingąją) įmonės veiklą atspindi atsitiktinai, nepriklausomai nuo valdytojų valios uždirbtą pagautę ar patirtus netekimus (smulkiau apie tai ką reiškia atskiri pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai galima pasiskaityti paspaudus nuorodą ant atitinkamos 2 paveiksliuko nuorodos)BalansasPelno (nuostolio) ataskaita rodo, ar sėkmingai įmonė ūkininkavo ataskaitiniu laikotarpiu. Be abejo, tokios informacijos nepakanka apsispręsti dėl turto investavimo…. Kiekvienam potencialiam investuotojui ar įmonės akcininkui svarbu žinoti, kokiu turtu įmonė disponuoja ir kam šis turtas priklauso. Todėl balansą sudaro dvi dalys. Pirmojoje iš jų nurodoma įmonės turto sudėtis ir pasiskirstymas, t.y. tai, kuo faktiškai disponuoja įmonė balanso sudarymo dieną. Kita balanso dalis – savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai rodo teises į turtą, kuris užfiksuotas pirmojoje balanso dalyje, todėl balanso turto pusė visados turi būti lygi savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų pusei. Kitaip ir negalėtų būti, nes kiekvienas turtas turi savininką. Apibendrinant balanso esmę galima užrašyti tokia lygybe:Turtas = Savininkų nuosavybė + įsipareigojimaiTurtas (aktyvai) – tai visi vertine išraiška ištekliai, kuriais disponuodama įmonė ateityje tikisi gauti naudą. Balanso turto straipsniuose yra parodomi įmonės turto komponentai, taip pat, kokios yra pirkėjų skolos įmonei.Visas turtas , kuriuo disponuoja įmonė, skirstomas į 2 dideles grupes: ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.Ilgalaikiu laikomas turtas, kuriuo įmonė tikisi disponuoti ir jį naudoti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį (paprastai ilgiau negu vienerius metus). Visas kitas turtas, sunaudojamas per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, laikomas trumpalaikiu. Pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus įmonės rengia arba sutrumpintą, arba išplėstinę metinę finansinę atskaitomybę. Sutrumpintoje balanso atskaitomybėje kai kurios ataskaitos pateikiamos labiau apibendrintos, o išplėstinėje balanso formoje minimos visos sudėtinės straipsnių dalys (pvz., atsargų sudėtinės dalys apima žaliavos ir komplektavimo gaminius, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, pirktos prekės, skirtos perparduoti, ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti, bei išankstiniai apmokėjimai). Įmonė, teikianti sutrumpintą atskaitomybę, išsamesnę informaciją apie sudėtines straipsnių dalis pateikia paaiškinamajame rašte. Analizuojant turto straipsnius, investuotojai paprastai turėtų atkreipti dėmesį į jo pokyčius per ataskaitinį laikotarpį (pavyzdžiui, jei padidėjus pagamintos produkcijos atsargoms, sumažėjo pardavimai tai investuotojui gali būti rimtas signalas, kad įmonės produkcija tampa nepaklausi).Išnagrinėję balanso turto pusę, pereikime prie įmonės pasyvų, t.y. savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų. Turto pusėje nurodoma, kokiu turtu įmonė disponuoja, o nuosavybės ir įsipareigojimų pusėje, – kam šis turtas priklauso. Visas turtas, esantis įmonės žinioje, yra arba savininkų, arba skolintojų nuosavybė.Buhalterinis balansas – tai savotiška firmos finansinės būklės nuotrauka, padaryta pavyzdžiui, paskutinę metų dieną. Įvairiausiomis metų dienomis buhalterinis balansas yra skirtingas, nes vyksta atsargų realizavimo, gautinų ir mokėtinų skolų svyravimo, nepaskirstyto pelno kaitos procesai. Tuo tarpu pelno (nuostolio) ataskaita yra “operacijų srauto” ataskaita, kuri atspindi visas operacijas, įvykusias per tam tikrą laikotarpį.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitaPrisiminkime: balansas rodo, kokiu turtu disponavo įmonė bei kam šis turtas priklausė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pelno (nuostolio) ataskaita atspindi, kaip įmonė ūkininkavo: kokių sąnaudų patyrė bei kokias pajamas uždirbo ataskaitiniu laikotarpiu. Joje išvedamas ūkininkavimo rezultatas – per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje pateikiama informacija, kaip savininkai (akcininkai) pasiskirsto uždirbtą pelną arba dengia patirtą nuostolį. Sprendimą priimti turi teisę tik visuotinis akcininkų susirinkimas.
Pinigų srautų ataskaita Nors palyginus kelių laikotarpių pelno (nuostolio) ataskaitos bei balanso straipsnius, galima spręsti apie įmonės veiklos tendencijas, tačiau vertinant įmonės akcijų vertę visus buhalterinės apskaitos duomenis reikia nagrinėti gana kritiškai, kadangi: Pelno (nuostolio) ataskaitoje turto nusidėvėjimas priskiriamas gamybos kaštams. Kuo didesnę nusidėvėjimo padengimo normą dėl įrengi…mų susidėvėjimo taikoma įmonėje, tuo mažesnis pelnas. O kadangi nusidėvėjimo padengimui grynų pinigų nereikia, įmonė mokėdama mažesnius pelno mokesčius realiai sutaupo apyvartines lėšas, tačiau dirbtinai mažina balansinę turto vertę bei grynąjį pelną; Apyvartinio turto atsargų vertė priklauso nuo metodo, pagal kurį ši vertė nustatoma: 1) FIFO – pirmas įeina- pirmas išeina (first-in first-out); 2) LIFO – paskutinis įeina – pirmas išeina (last-in first-out). Infliacijos metu, kadangi infliaciją atspindi pardavimo kaina, o ne gamybos sąnaudos, FIFO metodu rodoma ataskaitose esančių atsargų vertė yra didesnė negu LIFO. Naudojant LIFO atsargų vertė parodo visus infliacinių išlaidų padidėjimus. Todėl šie atsargų vertinimo būdai taip pat gali daryti didelę įtaką balansinei turto vertei bei grynajam pelnui. Todėl metinėje atskaitomybės formoje be pelno (nuostolio) ataskaitos bei balanso yra pateikiama svarbi lentelė – pinigų srautų ataskaita. Tai pati jauniausia finansinė ataskaita, kurią JAV finansų apskaitos standartų komitetas rekomendavo visoms korporacijoms tik 1987 metais. Šios ataskaitos atsiradimą paskatino finansinių ataskaitų naudotojų susidomėjimas įmonės pinigų srautais. Pinigai – tai turtas, kuriuo dažniausiai grąžinamos skolos kreditoriams, mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai biudžetui, palūkanos ir dividendai taip pat mokami pinigais. Todėl suprantama, kad kreditoriai, įmonės darbuotojai, akcininkai bei potencialūs investuotojai pinigų srautų ataskaitai skiria ypač didelį dėmesį. Jei iki šiol išanalizuotose finansinės ataskaitose galima rasti informaciją apie įmonės veiklos rezultatus (pajamas, išlaidas, pelną, turtą, skolas, kapitalą), tai pinigų srautų ataskaita suteikia informaciją apie įmonės finansinį valdymą visose įmonės veiklos srityse.Pagal šios ataskaitos duomenis galima įvertinti vadinamąjį įmonės turto likvidumą – galimybę turtui greitai virsti pinigais; įmonės mokumą ir finansinį lankstumą – galimybę išvengti finansinių bėdų.Nors įmonės pinigų srautai dažniausiai susiję su buhalterijoje apskaičiuojamu pelnu ar grynosiomis pajamomis, tačiau šis ryšys nepastovus: Visi pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikti mokesčiai nebūtinai turi būti sumokėti tais pačiais metais; kartais faktiniai mokėjimai gali viršyti nustatytus mokesčius. Kai kurios įplaukos ir išlaidos gali būti gaunamos skolon, todėl jos neatsispindi piniginėse įplaukose ir išlaidose. Nusidėvėjimas tiesiogiai nereiškia piniginių išlaidų. Be to, jau buvo anksčiau minėta, kad dėl įvairių nusidėvėjimo ar atsargų įvertinimo metodų pelno sumos gali skirtis nuo faktiškų pinigų sumų. Šie skirtumai parodo, kad akcijų vertę tikslingiau nustatyti remiantis būsimais pinigų srautais, t.y. pinigų srautų diskontavimu.
Paaiškinamasis raštasJeigu po to, kai peržiūrėjote įmonės pelno (nuostolio) ataskaitą, balansą, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą bei pinigų srautų ataskaitą, Jums vis dar trūksta informacijos, kuria vadovaudamiesi galėtumėte priimti racionalų sprendimą, panagrinėkite paaiškinamąjį raštą, pridėtą prie metinės finansinės atskaitomybės. Jame pateikiami duomenys apie įmonę, nepakankamai išsamiai aptarti išvardytose finansinėse ataskaitose.Vizualiai paaiškinamasis raštas atrodo kaip tekstas su skirtingo dydžio lentelėmis. Jį sudaro trys pagrindinės dalys: bendrosios pastabos, pažymos bei pastabos prie pažymos. Bendrosiose pastabose atspindima informacija apie įmonę, jos veiklą per kelerius praėjusius finansinius metus. Jose taip pat apibūdinamos įmonės ūkininkavimo sąlygos, kurios vienaip ar kitaip veikė įmonės plėtojimą. Šiose pastabose būna nurodyti įmonės kapitalo dydžio bei jo struktūros pasikeitimai ir tokių pasikeitimų priežastys (pavyzdžiui, naujų akcijų išleidimas, savų supirkimas, ataskaitinio laikotarpio nuostolio dengimas iš rezervų ir kt.)Po pastabų dalies pateikiamos įmonės būklę ataskaitiniais metais detalizuojančios lentelės-pažymos. Lentelėje – pažymoje, skirtoje ilgalaikiam turtui atspindėti, at…skirai pateikiami duomenys apie įmonės ilgalaikį nematerialųjį, materialųjį bei finansinį turtą. Pažymoje atsispindi turto įsigijimo savikaina (arba, kitaip tariant, pradinė vertė), per visą turto naudojimo laikotarpį nudėvėta ar amortizuota jo vertės dalis, per ataskaitinį laikotarpį atlikti turto perkainojimai ir dėl to padidėjusio vertė. Ši informacija padeda vartotojui atsakyti į vieną svarbų klausimą: kokios būklės (t. y. nauju, vidutiniškai ar visiškai nudėvėtu) turtu disponuoja įmonė. Balanse turtas atspindimas tik grynąja verte, kuri apskaičiuojama kaip skirtumas tarp pradinės vertės (įsigijimo kainos ar pasigaminimo savikainos) ir sukaupto nusidėvėjimo per visą turto tarnavimo laikotarpį. Norint įvertinti įmonės žinioje esančio turto būklę, tokios informacijos nepakanka. Štai čia ir padeda paaiškinamasis raštas.
Kapitalo būklę detalizuojančioje lentelėje pateikiama įmonės kapitalo struktūra, nurodomas išleistų privilegijuotųjų bei paprastųjų akcijų skaičius, išvardijami didžiausi akcininkai skolininkai (t.y. tie akcininkai, kurie už savo akcijas dar nėra sumokėję, nors mokėjimo terminas jau praėjęs). Įmonės esamiems bei potencialiems akcininkams labai svarbi pažyma, kurioje užfiksuota visų įmonės skolų būklė. Iš lentelės matyti, kokią dalį skolų įmonė turi grąžinti savo kreditoriams artimiausiais finansiniais metais ir kokią – vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Lentelėje visos įmonės skolos išskaidomos pagal pobūdį (finansinės, prekybos, mokesčių, darbuotojų darbo užmokesčio ir su ju susijusio socialinio draudimo skolos) ir jų padengimo pirmumą (t. y. kurios skolos turi būti grąžintos pirmiausia, kurios – vėliau). Atskira paaiškinamojo rašto pažyma skirta specifinėms įmonės teisėms bei jos įsipareigojimams, neatspindėtiems balanse. Šioms teisėms bei įsipareigojimams skiriami įmonės įsipareigojimai pirkti arba parduoti kokį turtą, įmonės suteiktos garantijos už kitus asmenis jų kreditoriams bei gautos iš kitų asmenų tokios pat garantijos. Tai labai svarbi informacija: tarkime, įmonė garantuoja už kokią kitą įmonę ar privatų asmenį (pavyzdžiui, savo darbuotoją) kredito įstaigai, suteikusiai šiam asmeniui paskolą, tuomet jei skolininkas negrąžina paskolos, įmonė turės sumokėti už jį. Paaiškinamasis raštas baigiamas pastabomis, aiškinančiomis pažymose pateiktus duomenis. Iš šių pastabų galima sužinoti apie vidutinį įmonės samdomų darbuotojų skaičių ir apmokėjimo jiems už darbą sąnaudas, skirstomas pagal pagrindines darbuotojų kategorijas, atlyginimų, mokamų įmonės vadovams bei menedžeriams, dydį.2.2 Horizontalioji ir vertikalioji analizėŠios sąvokos yra atėjusios iš rinkos ekonomikos šalių. Vertikali analizė atitinka finansinių ataskaitų struktūros analizę, o horizontali – dinamikos analizę.Vertikali balanso analizė yra pagrįsta santykinių rodiklių apskaičiavimu, t. y. atitinkamų balanso straipsnių lyginimu su bendra balansine suma. Apskaičiuotas balanso straipsnio lyginamasis svoris turto arba nuosavybės apimtyje parodo to straipsnio reikšmingumą. Vertikalios analizės metu nustatoma turto ir nuosavybės struktūra, kuri apibūdina įmonėje turimo turto kokybę bei jo finansavimo šaltinius. Turint kelerių metų balanso struktūros rodiklius, galima įvertinti tendencijas turto kitimo srityje, o taip pat finansavimo šaltinių pokyčius. Vakarų pasaulyje ataskaitos, pateikiančios kiekvieno straipsnio lyginamąjį svorį vadinamos struktūrinėmis ataskaitomis.Rinkos šalyse dažnai tokios struktūrinės ataskaitos yra pridedamos prie finansinės atskaitomybės. Jomis norima supažindinti skaitytoją su balanso rodiklių kitimo tendencijomis.Jei struktūriniame balanse nustatome, kad įmonėje didėja ilgalaikis turtas, tai galima daryti išvadą, kad įmonė plečia savo veiklą, įsigydama ilgalaikio turto. Pagal ilgalaikio turto lyginamąjį svorį lyginant su trumpalaikiu turtu galima įvertinti gamybos pobūdį. Jei dominuoja ilgalaikis turtas, tai galima teigti, kad įmonė priklauso mašinų gamybos ar kitos veiklos sričiai, kuri reikalauja turėti daugiau ilgalaikio turto. Jei dominuoja trumpalaikis turtas – aptarnavimo sfera, prekyba; reikia turėti daugiau atsargų ir mažiau ilgalaikio nemobilaus turto.Priklausomai nuo veiklos pobūdžio atitinkamai kinta dinamikoje minėti rodikliai.Detalizuojant vertikalią balanso analizę, turto pusėje būtina ištirti nepageidautinų straipsnių augimą, kaip antai debitorinis įsiskolinimas, gautinos sumos. (Vakaruose 30 – 60 dienų įsiskolinimas laikomas dar priimtinu). Pastebėjus tokių straipsnių buvimą ir didėjimą, turi būti nukreiptas analizės dėmesys į šių straipsnių detalų tyrimą.Vertikali balanso pasyvo analizė parodo įmonės veiklos finansavimo struktūrą. Finansavimas vykdomas iš savų šaltinių (A skyrius) ir iš skolintų šaltinių. Abu šaltiniai yra leistini, tačiau turi būti išlaikyta optimali proporcija tarp jų. Jei nenormaliai didėja vienas ar kitas finansavimo šaltinis, tai visada priimtinesnis yra savų lėšų finansavimo šaltinio didėjimas. Tačiau finansų teorijoje yra laikoma neprotinga naudotis tik viena finansavimo forma, nes skolintų šaltinių naudojimas visada veda prie nuosavo kapitalo pelningumo didėjimo, jeigu skolinto kapitalo išlaidos ( palūkanos) nėra labai aukštos.Analizuojant balanso pasyvo struktūrą, būtina išskirti straipsnius, kurių didėjimas yra nepageidautinas, nes analizė tik balanso skyrių ne visada parodo tikrąją finansinę būklę. Nepageidautini didėjimui balanso pasyvo straipsniai:Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, susiję su skolomis: finansinėmis, prekybos, biudžetui, darbuotojams, soc. draudimui.Todėl detalizuojant vertikalią analizę, reiktų atkreipti dėmesį į minėtų straipsnių lyginamąjį svorį ir pokyčius.Vertikalią analizę papildo horizontali analizė. Horizontali analizė – tai yra dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Jis atliekamas absoliučiais dydžiais ir procentais. Turto analizė traktuojama analogiškai kaip ir vertikalioji analizė, t. y. absoliučiais ir santykiniais dydžiais stebimas ilgalaikio ir trumpalaikio turto kitimas, atkreipiamas dėmesys į nepageidautinų straipsnių didėjimą, o taip pat turto elementų pokyčiai yra derinami su nuosavybės (įsipareigojimų) pokyčiais. Tų rodiklių derinimo metu ieškoma neracionalių finansavimo šaltinių panaudojimo atvejų (mokėtinos sumos).Apibendrinant balanso vertikalią ir horizontalią analizę reikia pabrėžti, jog tai yra tik finansinės analizės įžanga, kurios metu nustatomos (diagnozuojamos) įmonės finansinės būklės kritinės būsenos ir nurodomos gairės detalesnei ( giluminei) analizei atlikti. Detali analizė būtina dėl to, kad nustatyti tikrąsias pas…tebėtų pokyčių priežastis.2.2.1. Vertikalioji balanso analizė2004-01-01 2003-01-01 2002-01-01Ilgalaikis turtas 56% 49% 47% Formavimo savikaina – – – Nematerialusis turtas – – – Materialusis turtas 54% 48% 46% Ilgalaikis finansinis turtas 2% 1% 1% Po vienerių metų gautinos sumos – – – Trumpalaikis turtas 44% 51% 51% Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 26% 31% 37% Per vienerius metus gautinos sumos 11% 11% 11% Investicijos ir terminuoti indėliai – – – Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 7% 9% 3% Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sanaudos – – 2% Turtas iš viso 100% 100% 100%Kapitalas ir rezervai 83% 80% 78% Kapitalas 65% 60% 58% Akcijų priedai (nominalios vertes pervirsijimas) – – – Perkainojimo rezervas – – – Rezervai 16% 15% 17% Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 2% 5% 3% Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – – – Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai – – – Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 17% 20% 22% Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – – – Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 17% 20% 22% Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos – – – Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 100% 100% 100%
Atliekant AB “Alita” vertikaliąją analizę buvo naudojami 3 (2002, 2003 ir 2004) metų duomenys. Atlikus analizę galima daryti tokias išvadas: Lyginant ilgalaikį turtą ir jo struktūrą galima pastebėti, kad per tris metus ilgalaikio turto dalis padidėjo nuo 47% iki 56%. Tokį ilgalaikio turto dalies didėjimą daugiausiai lėmė ilgalaikio materialaus turto dalies didėjimas (nuo 46% iki 54%).Įmonės trumpalaikio turto dalis per tris analizuojamus metus sumažėjo nuo 51% iki 44%. Tokį trumpalaikio turto dalies mažėjimą lėmė atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių dalies sumažėjimas (nuo 37% iki 26%). Grynųjų pinigų dalis padidėjo nuo 3 iki 7. Per vienerius metus gautinų sumų dalis nekito (11). Galima daryti išvadą, kad įmonė pradėjo efektyviau tvarkyti savo atsargas, todėl atsargų sąskaitos dalis sumažėjo net 11.Analizuojant nuosavybės pusę pastebime, kad kapitalo ir rezervų dalis išaugo nuo 78% iki 83%). Tokį kapitalo dalies didėjimą lėmė kapitalo dalies augimas (nuo 58 iki 65). Rezervų ir nepaskirstyto pelno dalis kito labai nežymiai (1 – 2), Mokėtinų sumų dalis sumažėjo nuo 22% iki 17%. Įmonė visiškai neturėjo ilgalaikių įsipareigojimų, o trumpalaikių įsipareigojimų sumos sumažėjo nuo 22 iki 17.2.2.2. Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė2004-01-01 2003-01-01 2002-01-01Pardavimai ir paslaugos 100% 100% 100% Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 66% 72% 69% Bendrasis pelnas (nuostolis) 34% 28% 31% Veiklos sąnaudos 25% 21% 23% Veiklos pelnas (nuostolis) 9% 7% 8% Kita veikla – – – Finansinė ir investicinė veikla -4% -2% -2% Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 5% 5% 6% Pagautė (ypatingasis pelnas) – – 1% Netekimai (ypatingieji praradimai) – 1% – Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 5% 5% 6% Pelno mokestis 2% – – Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 3% 5% 6%
Analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitą pastebime, kad įmonė sumažino savikainos dalį (nuo 69% iki 66%), nors 2003 m. savikainos dalis buvo išaugusi iki 72. Bendrojo pelno dalis padidėjo nuo 31 iki 34, nors 2003 m. sudarė tik 28. Įmonės veiklos sąnaudų dalis padidėjo 2 (nuo 23 iki 25), nors 2003 m. sudarė tik 21. Finansinės veiklos sąnaudų dalis padidėjo nuo 2 iki 4. Lyginant grynąjį ataskaitinių metų pelno dalį pastebime, kad ji sumažėjo net 4 (nuo 6 iki 3). Tokį grynojo pelno dalies mažėjimą lėmė nuostolinga finansinė investicinė veikla bei padidėjusi veiklos sąnaudų dalis.2.2.3. Horizontalioji balanso analizė2004-01-01 2003-01-01 2002-01-01Ilgalaikis turtas 5% 2% -1% Formavimo savikaina – – – Nematerialusis turtas 97% -3% -80% Materialusis turtas 4% 2% -1% Ilgalaikis finansinis turtas 62% – -6% Po vienerių metų gautinos sumos – – – Trumpalaikis turtas -17% -8% 2% Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys -20% -22% 14% Per vienerius metus gautinos sumos -8% -11% -15% Investicijos ir terminuoti indėliai – – – Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje -18% 173% -29% Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sanaudos -7% -91% 778% Turtas iš viso -6% -3% 1%
Kapitalas ir rezervai -3% -1% -2%
Kapitalas – – – Akcijų priedai (nominalios vertes pervirsijimas) – – – Perkainojimo rezervas – – – Rezervai 3% -16% -10% Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) -60% 52% 10% Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) – – – Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai – – – Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -18% -11% 11% Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – – – Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai -18% -11% 12% Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos -23% -15% -26% Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso -6% -3% 1%Atliekant horizontaliąją balanso analizę įmonės balanso rodikliai buvo lyginami su prieš tai buvusių metų rodikliais (pvz. 2003 m rodikliai buvo lyginami su 2002 m rodikliais ir t.t.). Atlikus analizę pastebime, kad ilgalaikis turtas 2002 m. sumažėjo 1, bet likusiais metais didėjo ( 2003m – 2, 2004m- 5). 2002 m. nematerialusis turtas sumažėjo 80, 2003 – 3, o 2004 m. padidėjo net 97 , tačiau šio turto dalis bendroje turto struktūroje labai maža (tik 0,08). Materialusis turtas 2002 m. sumažėjo (1), tačiau likusiais metais didėjo (2003m – 2, 2004m – 4). Ilgalaikis finansinis turtas 2002 m sumažėjo 6, 2003 m nekito, o 2004 m. padidėjo net 62.Trumpalaikis turtas 2002 m. padidėjo 2, tačiau likusiais metais mažėjo (2003m – 8, 2004m – 17). Tokią pat kitimo tendenciją galima pastebėti ir analizuojant atsargas. Atsargos 2002m. padidėjo 14, tačiau kitais metai mažėjo (2003m – 22, 2004m- 20). Per vienerius metus gautinos sumos mažėjo visais analizuojamais metais (2002m- 15. 2003m – 11, 2004m – 8). Grynųjų pinigų dinamika buvo tokia: 2002m -29, 2003m. 173, 2004m. -18. Grynųjų pinigų didėjimas ir per vienerius metus gautinų sumų mažėjimas gali reikšti, kad įmonė griežtina atsiskaitymų politiką.Visas įmonės turtas didėjo tik 2002m (1), o 2003m mažėjo 3 ir 2004m – 6.Analizuojant nuosavybės pusę pastebima, kad Kapitalas ir rezervai mažėjo visus tris metus: 2002m. – 2, 2003m. – 1, 2004m. – 3. Tokį kapitalo mažėjimą lėmė rezervų sumažėjimas (2002m- 10, 2003m – 16), nors 2004m rezervai ir padidėjo 3. Atvirkščiai nei rezervai nepaskirstytas pelnas didėjo 2002m (10) ir 2003m (52), o 2004m sumažėjo 60.Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 2002m (11), tačiau likusiais metais mažėjo (2003m- 11, 2004m – 18). Tokį mokėtinų sumų kitimą lėmė trumpalaikių įsipareigojimų kitimai: 2002 m. didėjo 12, 2003m mažėjo 11 ir 2004m mažėjo 18.2.2.4. Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė2004-01-01 2003-01-01 2002-01-01Pardavimai ir paslaugos 8% 19% -9% Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina -2% 24% -12% Bendrasis pelnas (nuostolis) 31% 7% -1% Veiklos sąnaudos 27% 9% 17% Veiklos pelnas (nuostolis) 43% 2% -31% Kita veikla -4% 360% -181% Finansinė ir investicinė veikla 175% 21% -11% Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 4% -5% -36% Pagautė (ypatingasis pelnas) 127% -82% 106% Netekimai (ypatingieji praradimai) -21% 36% -37% Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 10% -19% -28% Pelno mokestis 2016% – – Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) -23 -20 -17
Analizuojant pelno ataskaitą pastebima, kad nuo 2003 m ir 2004 m pardavimai ir paslaugos padidėjo atitinkamai 19 ir 8, nors 2002m buvo sumažėję 9. Savikaina kito labai netolygiai – 2002 m. sumažėjo 12, 2003 m padidėjo 24 ir 2004 sumažėjo 2.Veiklos sąnaudos didėjo visai trimis metais: 2002m – 17, 2003m – 9 ir 2004m – 27.Grynasis metų pelnas mažėjo visai trimis metais:2002m – 17, 2003m – 20, 2004m – 23.2.3. Santykinių rodiklių analizė Santykinis rodiklis sudaromas dalijant du pasirinktus dydžius, siekiant įvertinti nagrinėjamą ekonominį reiškinį. Finansinėse ataskaitose pateikiami tik absoliutūs rodikliai. Santykiniai rodikliai kartais apskaičiuojami ir pateikiami tuo tikslu, kad vaizdžiau apibūdinti ekonominius reiškinius ir procesus vykstančius įmonėje.Absoliutūs rodikliai atspindi tam tikrą visumą nagrinėjamų reiškinių, bet šie rodikliai nėra tokie vaizdūs kaip santykiniai. Pvz.: išlaidų suma gali būti matuojama ir mln. litų ir iš pažiūros gali būti įvertinta kaip labai didelė, tačiau iš absoliutaus jo dydžio negalime pasakyti ar įmonė dirbo efektyviai. Tik apskaičiavus išlaidas vienam pardavimų litui įmanoma įvertinti įmonės veiklos efektyvumą. Taip pasireiškia santykinių rodiklių privalumai. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius? Pirmiausia reikia vadovautis tokiais principais:1. Reikia žinoti koks yra įmonės arba jos padalinių tikslas ir pasirenkant santykinius rodiklius juos reikia derinti su bendru visos įmonės tikslu. 2. Nustatoma tam tikra santykinių rodiklių sistema, nes vienas santykinis rodiklis visko neatskleidžia. Prie pelno rodiklio naudojami papildomi pelningumo rodikliai, apibūdinantys įmonės veiklos efektyvumą. Rinkos ekonomikos sąlygomis analizei gali būti pasirinkti įvairūs santykiniai rodikliai, tačiau juos pasirenkant reikia vengti psiaudosantykinių rodiklių, kurie apskaičiuojami iš tarpusavyje nesusietų dydžių (kiek palūkanų tenka vienam darbininkui).Įmonės veiklai vertinti reikia pasirinkti minimalų santykinių rodiklių skaičių, kuris leistų analizuojant vertinti pagrindines įmonės veiklos sritis. Įmonės viduje skirtingiems valdymo lygiams įvertinti irgi reiktų parinkti tokius rodiklius, kurie atspindėtų padalinio specifiką. Specifika turi būti siejama su pagrindiniu įmonės tikslo siekimu.
Santykiniai rodikliai turi ir trūkumų.Trūkumai glūdi tame, kad ne visada vienas santykinis rodiklis pilnai apibūdina tiriamąjį reiškinį. Todėl tas santykinis rodiklis turi būti papildytas kitais, realiau nusakančiais tiriamąjį objektą. Pvz.: turime dvi įmones. Įmonė A viršijo savo pardavimų lygį 20 %, o B – 30 %. Atrodytų, kad geriau dirbo įmonė B. Tačiau reiktų išsiaiškinti kokią rinkos dalį užima tos įmonės. Tarkime, kad A – 55 %, o B – tik 10 %. Trūkumas: santykiniai rodikliai, juos formuojant, turi būti logiškai suderintas skaitiklis su vardikliu laiko atžvilgiu, tiriamos visumos dydžiu, rodiklių apskaičiavimo metodikos požiūriu ir kt. metodais (nurašymo metodai, atsargų įvertinimo metodai).Trūkumas: santykiniai rodikliai labai gerai pasiduoda įvairioms manipuliacijoms. Finansinės ataskaitos jų vartotojams turi ne tik ekonominę, bet ir psichologinę prasmę (poveikį). Tarkime laikotarpio pabaigoje mokumo koeficientas 1,5 (TT/TĮ = 30000/20000). Metų pabaigoje 10000 padengiame TĮ, tada mokumo koeficientas 2 (20000/10000).Santykiniai rodikliai finansinėje analizėje vaidina labai svarbų vaidmenį ir jie yra formuojami (klasifikuojami) priklausomai nuo analizės tikslo. Pagal veiklos sferą, išskiriami šakiniai rodikliai, pagal įmonės finansinės būklės sritis ir pan. Klasifikuojant rodiklius dažniausiai pasitaiko rodikliai suskirstyti pagal įmonės finansinės būklės vertinimo kriterijus.Autoriai Ch. White, A. Sondhi, D. Fried. Jų monografija: šie autoriai išstudijavo 100 įmonių ataskaitas (JAV) ir pateikė rodiklius, kuriuos naudojo auditoriai savo auditinėje veikloje. Paprašė, kad auditoriai įvertintų visus santykinius rodiklius nuo 0 iki 9. Aukščiausiu balu 8,21 buvo įvertinti pelningumo rodikliai ( aukščiausias balas kapitalo pelningumas), 7,22 – įsiskolinimo rodikliai, 7,10 – likvidumo rodikliai. Žemiausias balas 4,02 – apyvartinio kapitalo pelningumo rodiklis.Rodiklių grupės:1. Pelningumo;2. Mokumo:a) trumpalaikio mokumo;b) ilgalaikio mokumo;3. Veiklos efektyvumo (apyvartumo);4. Kapitalo rinką apibūdinantys rodikliai.Kiekviena santykinių rodiklių grupė turi savo sudėtyje įvairių rodiklių, kurie labai skir…iasi. Pvz.: skirtingai apskaičiuoti pelningumo rodikliai, mokumo rodikliai, kapitalo struktūros rodikliai ir pan.Santykinių rodiklių grupės analizuojamos vadovaujantis tais pačiais analizės principais kaip ir absoliutūs rodikliai. Pirmiausia jie analizuojami dinamikoje, lyginame su praėjusių metų duomenimis, kitų įmonių duomenimis, šakos rodikliais. Kai kurie rodikliai turi ribines (kontrolines) reikšmes, kurios nusistovėjusios iš analitikų patirties, kitos apskaičiuojamos auditinių konsultacinių firmų ar statistikos institucijų, pateikiamos informaciniuose leidiniuose arba naudojamos bankų suteikiant paskolas.Dalis rodiklių neturi kontrolinių reikšmių ir yra vertinami bei interpretuojami remiantis jų kitimo tendencijomis.2.3.1. Pelningumo rodikliaiPelningumas – įmonės sugebėjimas uždirbti pelną. Pelningumas – siejamas su santykine pelningumo išraiška – įmonės sugebėjimas gauti kuo daugiau pelno iš kiekvieno turto investuoto į įmonę lito. Bendrasis pardavimų pelningumas atspindi pardavimų ribinį pelningumą ir padeda kontroliuoti parduotų prekių savikainą bei kainodaros politiką. Apskaičiuojamas bendrąjį pelną padalinus iš pardavimų. AB “Alita” šis rodiklis 2003 m. buvo 24,9, o 2004 m. padidėjo iki 34. Grynasis pardavimų pelningumas parodo pardavimų pelningumą. Apskaičiuojamas grynąjį pelną padalinus iš pardavimų. Mūsų įmonėje grynasis pelningumas 2003 m. buvo 4,8, tačiau 2004 m. sumažėjo iki 3,5. Nuosavo kapitalo pelningumo koeficientas parodo, nuosavo kapitalo sukurtą pelną ir parodo akcininkams, kiek pelno tenka jų investuotam į įmonę vienam litui. Apskaičiuojamas Grynąjį pelną padalinus iš nuosavo kapitalo. AB “Alita” nuosavo kapitalo pelningumas 2003 m. buvo 4,3, bet 2004 m. sumažėjo iki 3,4.Veiklos pelningumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi. Apskaičiuojamas veiklos pelną padalinus iš pardavimų.
Rodiklis 2004 2003Bendrasis pelningumas 34 24,9Grynasis pelningumas 3,5 4,8Nuosavo kapitalo pelningumas 3,4 4,3Veiklos pelningumas 9,3 7,012.3.2. Mokumo rodikliaiĮmonės mokumas parodo jos finansinę būklę. Įmonė yra moki, kai nagrinėjamu laikotarpiu turi ne mažiau mokėjimo priemonių, kaip įsipareigojimų. Mokumo rodikliai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Įmonės trumpalaikį mokumą padeda apibūdinti likvidus turtas, palygintas su trumpalaikėmis skolomis. Tačiau įmonės turi ir ilgalaikių įsiskolinimų, kurie turi būti sumokėti po kelerių metų. Todėl ilgalaikio mokumo rodikliai skaičiuojami norint įvertinti ar įmonė bus moki po kelerių metų.Pagrindiniai trumpalaikio mokumo rodikliai yra šie – grynasis apyvartinis kapitalas, bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas. Grynasis apyvartinis kapitalas parodo kiek mokėjimo priemonės (trumpalaikis turtas) didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. AB “Alita” grynasis apyvartinis kapitalas 2003 m .buvo 36,6 mln. litų, tačiau 2004 m. sumažėjo iki 30,5 mln. litų.Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Per analizuojamus metus įmonės bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis nekito ir buvo lygus 2,6 karto. Tai reiškia, kad įmonė turi 2,6 lt trumpalaikio turto, kad padengtų 1 lt trumpalaikių įsiskolinimo.
Greitojo trumpalaikio mokumo rodiklis – tai rodiklis, kuriuo tiksliau nei bendrojo trumpalaikio mokumo rodikliu įvertinamas trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojant įvertinamas tik pats likvidžiausias trumpalaikis turtas – pinigai ir trumpalaikės skolos įmonei. AB “Alita” greitojo trumpalaikio mokumo rodiklis 2003 m. buvo 1,04, o 2004 m. – 1,1.Dažniausiai sutinkami ilgalaikio mokumo rodikliai – bendrasis skolos rodiklis, ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis ir skolos – pastovaus kapitalo rodiklis.Bendrasis skolos rodiklis parodo kokia turto dalis įsigyta iš skolinto kapitalo. AB “Alita” 2003m pirmais šis rodiklis buvo 19. Tai reiškia, kad 19 savo valdomo turto įmonė įsigijo naudodama skolintą kapitalą. 2004 m šis rodiklis sumažėjo iki 16,8.Ilgalaikio įsiskolinimo rodiklis parodo ilgalaikių įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. AB “Alita” ilgalaikių įsipareigojimų neturi, todėl šio rodiklio apskaičiuoti neįmanoma.Rodiklis 2004 2003Grynasis apyvartinis kapitalas 30588085 36663062Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis 2,6 2,6Greitojo trumpalaikio mokumo rodiklis 1,1 1,04Bendrasis skolos rodiklis 16,8 192.3.3. Veiklos efektyvumo rodikliaiĮmonė, norėdama sukurti pelną gamybos procese naudoja tam tikrus išteklius. Kuo efektyviau šie ištekliai panaudojami gamybos procese, tuo greičiau jie virsta produkcija ir tuo greičiau gaunamas pelnas. Kaip efektyviai naudojamas įmonės turtas parodo veiklos efektyvumo rodikliai.Dažniausiai sutinkami ir skaičiuojami rodikliai – trumpalaikio turto apyvartumas, atsargų apyvartumas, debitorinio įsiskolinimo apyvartumas, kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas ir ilgalaikio turto apyvartumas.Trumpalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo, per kiek laiko įmonės trumpalaikis turtas atnaujinamas. AB “Alita” trumpalaikio turto apyvartumas 2003m buvo 1,4 karto, o 2004m – 1,84 karto.Atsargų apyvartumas parodo atsargų saugojimo sandėliuose trukmę. AB “Alita” atsargų apyvartumas 2003m – 2,1 karto, 2004m – 2,9 karto.Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas parodo kaip dažnai įmonės klientai atsiskaito su įmone. AB “Alita” debitorinio įsiskolinimo apyvartumas 2003m – 6,5 karto, 2004m – 7,6 karto.Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo įmonės viso turto apyvartumą. AB “Alita” ilgalaikio turto apyvartumas 2003m buvo 0,7, 2004m – 0,8.
Rodiklis 2004 2003Trumpalaikio turto apyvartumas 1,84 1,4Atsargų apyvartumas 2,9 2,1Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas 7,6 6,5Ilgalaikio turto apyvartumas. 0,8 0,7IšvadosAtlikus darbą galima daryti tokias išvadas:AB “Alita” – alkoholinių gėrimų produkcijos gamintoja. 2004 m. bendrovė uždirbo 3,226 mln. Lt pelno ir išmokėjo 2,99 ct dividentų už akciją. 2005 metais bendrovė planuoja pasiekti 90 milijonų litų apyvartą ir gauti 6 milijonus litų grynojo pelno. Investicijoms planuojama skirti 6,5 mln Lt.AB “Alita” įstatinis kapitalas – 73,088 mln. litų. Valstybė, valdanti 83,77 proc. įmonės akcijų, rengiasi privatizuoti įmonę, kuri sulaukė užsienio ir vietos investuotojų dėmesio.Aukščiausiasis bendrovės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Jame turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jie turi.Įmonės metinę finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei paaiškinamasis raštas.Vertikali balanso analizė yra pagrįsta santykinių rodiklių apskaičiavimu, t. y. atitinkamų balanso straipsnių lyginimu su bendra balansine suma.Horizontali analizė – tai yra dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas.Atlikus AB “Alita” finansinę analizę paaiškėjo, kad per analizuojamus metus sumažėjo atsargų dalis, tačiau ilgalaikio turto ir grynųjų pinigų dalis didėjo. Debitorinio įsiskolinimo lygis nekito. Įmonė ilgalaikių įsipareigojimų neturėjo, o trumpalaikiai kas metai mažėjo. Analizuojant pelno ataskaitą pastebėta, kad įmonės pardavimai nuolat didėja, tačiau kas metai didėja ir veiklos sąnaudos. Nors pardavimai ir didėja, tačiau galutinis rezultatas pelnas mažėjo visus analizuojamus metus.Naudota literatūra1. Bagdonas E., Kazlauskienė E., Biznio įvadas.- Kaunas: Technologija, 1998.2. Jewell B.R. Integruotos verslo studijos. Vilnius, 20023. Cyril Pat Obi Verslo finansų pagrindai. Kaunas- Technologija, 1998. 4. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. Vilnius, 19985. www.finasta.ltPRIEDAI1 priedas
2 priedas
AB “Alita” pelno ataskaita
2004-01-01 2003-01-01 2002-01-01 2001-01-01Pardavimai ir paslaugos 92,177,894 85,728,848 71,976,122 79,095,636 Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 60,801,555 61,836,073 49,715,226 56,556,350 Bendrasis pelnas (nuostolis) 31,376,339 23,892,775 22,260,896 22,539,286 Veiklos sąnaudos 22,771,238 17,878,241 16,344,455 13,912,714 Veiklos pelnas (nuostolis) 8,605,101 6,014,534 5,916,441 8,626,572 Kita veikla – 93,530 – 97,215 – 21,154 26,250 Finansinė ir investicinė veikla – 3,815,155 – 1,386,973 – 1,150,364 – 1,294,405 Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 4,696,416 4,530,346 4,744,923 7,358,417 Pagautė (ypatingasis pelnas) 318,923 140,427 779,302 378,170 Netekimai (ypatingieji praradimai) 346,235 439,433 322,919 510,400 Pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis) 4,669,104 4,231,340 5,201,306 7,226,187 Pelno mokestis 1,443,154 68,197 0 967,497 Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 3,225,950 4,163,143 5,201,306 6,258,690
3 priedas
AB “Alita” balansas
2004-01-01 2003-01-01 2002-01-01 2001-01-01Ilgalaikis turtas 62,487,130 59,576,823 58,319,357 58,998,648 Formavimo savikaina 0 0 0 0 Nematerialusis turtas 93,637 47,624 49,250 252,321 Materialusis turtas 60,590,710 58,415,916 57,156,824 57,560,544 Ilgalaikis finansinis turtas 1,802,783 1,113,283 1,113,283 1,185,783 Po vienerių metų gautinos sumos 0 0 0 0 Trumpalaikis turtas 50,173,422 60,525,643 66,078,959 64,622,259 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 29,123,509 36,622,992 46,870,168 41,108,790 Per vienerius metus gautinos sumos 12,760,928 13,815,255 15,518,275 18,299,806 Investicijos ir terminuoti indėliai 0 0 0 0 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 8,288,985 10,087,396 3,690,516 5,213,663 Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sanaudos 531,018 572,895 6,531,221 743,851 Turtas iš viso 113,191,570 120,675,361 125,051,438 124,364,758
Kapitalas ir rezervai 93,500,743 96,675,930 97,963,076 99,951,334 Kapitalas 73,088,135 73,088,135 73,088,135 73,088,135 Akcijų priedai (nominalios vertes pervirsijimas) 0 0 0 0 Perkainojimo rezervas 0 0 0 0
Rezervai 18,027,104 17,565,976 20,918,762 23,254,972 Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 2,385,504 6,021,819 3,956,179 3,608,227 Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 0 0 0 0 Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 0 0 0 0 Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 19,585,337 23,862,581 26,926,702 24,196,332 Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 0 0 0 109,614 Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 19,585,337 23,862,581 26,926,702 24,086,718 Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 105,490 136,850 161,660 217,092 Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 113,191,570 120,675,361 125,051,438 124,364,7584 priedas
5 priedas