Turinys
Turinys………………………………………………………………………………….11. Įvadas……………………………………………………………22. Gėrio ir savęs pažinimas…………………………………………33. Gėrio idėja……………………………………………………….34. Materialinės ir dvasinės vertybės……………………………….45. Vertybių hierarchija……………………………………………….66. Sąžinės ir moralinėsvertybės……………………………………………….77.Išvados……………………………………………………………………………….8
Literatūra…………………………………………………………………………….9
1. Įvadas
Nuo pat žmogaus atsiradimo pasaulyje visuomenės progresą skatino keliveiksniai. Pirmykščio žmogaus negalia gyventi vienam ir bendruomenėsporeikis dėl išlikimo peraugo į visuomenės santykius. Noras lengviau irproduktyviau dirbti skatino darbo įrankių raidą. Laikui bėgant žmoguspanoro geriau pažinti save ir jį supančią aplinką. “Žmogaus protą vienojeiš jo pažinimo rūšių ištinka ypatingas likimas: jį apgula klausimai, kuriųjis negali išvengti…“ (4.psl.8). Žmogiškųjų vertybių pažinimo poreikisiškilo kai žmogus galėjo sau užduoti ne tik tokius klausimus kaip kurgyventi ir kaip išgyventi, bet kai jis pradėjo kelti tokius klausimus –kaip aš gyvenu, ar patenkina mane mano gyvenimas, ir ko gero patįpagrindinį klausimą – ar aš esu laimingas? Žmogus ieškodamas tikrumopasaulyje ir savyje taip ugdė galią tvarkyti savo vidų, kad išlavintasprotas galėtų sutramdyti juslių chaosą ir jausmų siautulį, taip leisdamaspatikimai pažinti žmogui šį pasaulį ir patį save. Tai kelias į naujassavivokos erdves, kuriose suvokus naujus dalykus savo tikrumo buvo ieškomaiš naujo, naujais būdais, jo tolesniam vertybių pažinimui.
2. Gėrio ir savęs pažinimas
Šiuo metu, kai visos Europos kultūra yra kritiškai pervertinama,reikia iš naujo apsvarstyti ir pažinimo problemą. Dvasinių krizių metu,kai iš naujo pasveriami ir pervertinami visi kultūros laimėjimai, kaikeliamas jos prasmės ir likimo klausimas, kiekvieną kartą ji atgyja išnaujo, reikalaudama visapusiškesnio ir gilesnio sprendimo. Kaip žinoma, Sokrato filosofijos šerdis yra mokymas apie gėrio iržinojimo tapatybę, kur svarbesnė sąvoka yra ne gėris, o žinojimas: ne
žinojimas išvedamas iš gėrio, o gėris iš žinojimo. Pasaulis yradieviškosios jėgos kūrinys ir nėra ko kištis į jos reikalus, verčiaureikėtų pasižiūrėti į save. Pažiūrėkime į tai kaip mes elgiamės: pjaunamės,keiksnojam vienas kitą, dedamės protingesniais ir išmintingesniais vienasuž kitą. Tiksliai žinoti yra įmanoma nedaug ką, bet stengtis – ir įmanoma, irreikia. Protas žmogui duotas, kad žmogus mąstytų, viską apgalvotų,klausinėtų jo kaip gyventi, kaip elgtis, ir elgtųsi tik taip, kaip protasjam nurodo. “Sokrato mąstymo “grynumas“ yra…tai, kad jame glūdi ypatingasturinys – pats dorumas, apskritai pats žmogus… jam rūpi žmogaus siela,dorovinis jos tobulėjimas“(4.psl.6). Visi žmonės yra skirtingi, siekiaįvairiausių tikslų, kiekvienas skirtingai tikslus supranta, skirtingaimąsto, tačiau visi iki vieno trokšta laimės ir gėrio. O kas gi gali taijiems suteikti? Tiktai patys žmonės gali visa tai suteikti sau ir žinomakitiems. Žmogus iš prigimties yra geras, ir jeigu jis daro ką nors bloga,tai tik dėl to, kad yra suklaidintas aistrų ir negali suprasti blogaidarąs. Ir jeigu tik žinotų, tai tikrai nedarytų. Sokratas…“rėmėsi žmogausprigimties dvilypumu: žmoguje esanti dorybė ir nedorybė, gėris ir blogis,teisingumas ir neteisingumas“(5.psl.87). Gėrio pažinimas kartu yra ir savęs pažinimas. Gėrio pažinimui reikiatiesioginio patirtino gėrio, tikros dorovinės patirties. O ši patirtis yravidinė, kiekvienam ji atsiveria tik savyje ir tik jam vienam priklauso.Blogio pažinimas, taip pat kaip ir gėrio pažinimas, sąlygoja savęspažinimą. Tačiau gėrio pažinimas priartina prie gėrio, o tuo tarpu blogiopažinimas kartu yra ir blogio naikinimas, išsilaisvinimas iš jo. Matkiekvienas siekia gėrio ir sėja blogį tik laikydamas jį gėriu.3.Gėrio idėja
Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų – kas yra gėris? Tam, kadsuprasti gėrio turinį, vertėtų sujungti skirtingas vertybes. Platonasmėgino visa tai sujungti. Jam buvo žinoma daug žmogaus dorybių:darbštumas, išmintis, savitvarda, teisingumas. Aukščiausiai iškeliama viršvisų kitų dorybių – gėrio idėja, ji aiškiai yra susijusi su kitomisvertybėmis. “Platonas nuolatos pabrėžia, kad dorybė, teisingumas, gėris –tai vertingi dalykai patys savaime… Platono požiūriu, žmogus laisva valianegali išsižadėti to, kas jam svarbiausia ir reikšmingiausia, jis negalibūti nedoras ir neteisingas, nes tai būtų tolygu kenkti saupačiam“(5.psl.125). Protas kaip dvasinė sielos dalis užima aukščiausiąvietą, nes jis sugeba “dvasios akimis“ regėti tikrąjį gėrį arba gėrioidėją.