Svarbiausias ugdymo tikslas

SVARBIAUSIAS UGDYMO TIKSLAS

Pagal P. Dielininkaitį, – ugdymas yra socialinis dalykas. Pirmiausia jis pasireiškia nesąmoningai, spontaniškai ir determinuotai. E. Durkheimas, pirmiausia nustatęs du ugdymo elementus – suaugusiuosius ir jaunąją kartą, paskui – pirmųjų poveikį antriesiems ir ištyręs jo pobūdį, pateikia tokį apibrėžimą: „ Ugdymas yra suaugusiųjų kartos poveikis tiems, kurie dar nėra subrendę visuomeniniam gyvenimui. Jo tikslas – sužadinti ir išugdyti tas vaiko fizines, intelektualines ir dvasines būsenas, kurių iš jo reikalauja ir politinė visuomenė, ir socialinė aplinka, kuriai jis skirtas.“Pasak A. Maceinos, – ugdymas yra pirmutinis veikimas, kuris tobulina prigimtį, kuris ją valdo ir kuris vaduoja žmogų iš gamtos būtinumo. Jau Aristotelis yra pastebėjęs, kad ugdymas turi papildyti prigimties plyšius. Taigi, ugdymas parodo, kad iš pirmykščio chaoso esti sukuriamas žmogiškasis kosmosas. Tai yra svarbiausias ir reikšmingiausias jo uždavinys. Ugdymas iš esmės yra toks veikimas, kurio objektas yra žmogus, kaip asmuo.Pagal pasaulėžiūrą savaime formuojasi ir pedagogikos tipai: pedagoginis natūralizmas, humanizmas ir teizmas.Pedagoginio natūralizmo ugdymo esmė glūdi pagelbėjime prigimčiai. Pagrindinis ugdymo uždavinys yra ne prigimtį formuoti, ne ją apspręsti tam tikromis normomis, bet ją saugoti nuo pašalinių neigiamų veiksnių ir jai padėti ten, kur ji pati neįstengia ko nors įveikti. Pedagoginio natūralizmo ugdomasis tikslas yra gamtinis žmogus.Pagal Aristotelio mintį, – pedagoginis humanizmas ugdo visą žmogų, bet lavinamuoju būdu. Jis siekia formos, dėl to kovoja už bendrąjį ir formalinį ugdymo pobūdį. Humanistinio ugdymo tikslas yra tobulai dvasiškas žemės žmogus.Laikydamas viso gyvenimo ir visos būties tikslu Dievą, pedagoginis teizmas ir ugdymo tikslą palenkia šiam bendrajam kosminiam tikslui.Bendruosius ugdymo pagrindus prof. Šalkauskis yra tyrinėjęs pagal keturias Aristotelio priežastis: vykdančiąją, materialinę, formalinę ir siekiamąją.

Vykdančioji ugdymo priežastis arba ugdymo veiksniai prof. Šalkauskiui yra pašauktieji ir atsitiktiniai.Materialinė ugdymo priežastis yra pats ugdytinis arba augąs žmogus.Formalinę ugdymo priežastį, prof. Šalkauskio supratimu, sudaro „ tie veiksniai, kurie ugdytinį apsprendžia ir formuoja …, kurie šiaip ar taip formuojamai veikia ugdytinį, t. y.: ugdomasis idealas – ugdytinio prigimtis ir asmuo, ugdytojo asmenybė ir ugdomosios gėrybės.Siekiamoji ugdymo priežastis yra patsai ugdymo tikslas. Ugdymo tikslas, pasak prof. Šalkauskio, gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis ugdymo tikslas „ yra ugdomosios vertybės subjektyvine prasme, arba ugdytinio nusiteikimai, kurių pagalba tik paskui galima siekti gyvenimo tikslų.“ Prof. Šalkauskis kurdamas savo pedagoginę sistemą, atsiremia į gyvenimo filosofiją, susidedančią iš trijų pagrindinių disciplinų: prigimties filosofijos, kultūros filosofijos ir religijos filosofijos.Pasak B. Bitino, – bendruosius ugdymo tikslus galiausiai sąlygoja ta visuomenė, kurioje ugdymas realizuojamas ir kurią jis aptarnauja. Tikslai išreiškia ugdymo turinį, aktualų jį realizuojančiai visuomenei. Konkrečias tikslų formuluotes lemia svarbiausias veiksnys – visuomenėje dominuojanti žmogaus esmės filosofinė samprata.Ugdymo filosofija visų pirma nagrinėja ugdymo tikslų problemą. Ugdymo filosofija akcentuoja ne klausimas kas, o klausimą kodėl.Ugdymo tikslų funkcionavimas – pagrindinė problema visais ugdymo realybės lygmenimis. Išmokyti ar išauklėti žmogų įmanoma tik tada kai ugdytojo formuluojami tikslai transformuojami į saviugdos tikslus.Ugdymo tikslai, kurie paprastai yra daliniai ir realizuojami dalinėmis priemonėmis, sietini su asmenybe kaip holistiniu fenomenu.Priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolimesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.Pradinio ugdymo tikslas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių veiklos gebėjimų bei vertybinių nuostatų pagrindus įgijusį vaiką.Pagrindinio ugdymo tikslas – laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolimesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį moksleivį.

Naudota literatūra:

1. Bitinas B. Ugdymo filosofija. – Vilnius: Enciklopedija. 2000. – 245 p.2. Dielininkaitis P. Mokyklos laisvė ir valstybė: Sovietų, prancūzų, belgų ir olandų mokyklų sistemos: sintetinio sprendimo paieškos. – Šiauliai: Saulės delta.- 2000. – 248 p.3. Maceina A. Raštai. T. 8: Pedagogikos filosofija. – Vilnius. Mintis. 2002. – 694 p.4. www.pedagogika.lt5. www.smm.lt