TURINYSI. Fašizmo atsiradimas Europoje. 21 intarpas. 22 intarpas. 3II. Fašizmo lopšys – Italija. 33 intarpas. 3III. Fašizmas Vokietijoje. Adolfas Hitleris. 34 intarpas. 4IV. Fašizmo ideologija. 45 intarpas. 5V. Rasinė teorija. 56 intarpas. 6VI. Fašizmas mūsų laikais. 67 intarpas. 7LITERATŪROS SĄRAŠAS 81 intarpas.Kaip politinė idėja ir judėjimas fašizmas pasireiškė daugelyje Europosvalstybių įvairiomis formomis. Tačiau susiformavusios politinės irsocialinės sistemos pavidalą fašizmas įgijo Italijoje ir Vokietijoje.Galima skirti du fašistinių sistemų ir ideologijų istorijos etapus: • Taikos metų fašizmą; • Karo metų fašizmą;Taikos metų fašizmo atmainos vadinamos neo – fašizmu. Karo metų fašizmoatmaina galima laikyti italų ir vokiečių fašistų idėjas ir darbus. Šiatmaina dar vadinama klasikiniu fašizmu. Šias atamainas skiria nemažaslaiko tarpas, tačiau bendri fašizmo bruožai būdigi kiekvienai iš jų, t. y.valstybės galios šlovinimas, rasizmas ir t. t. I. Socialiniu fašistinių judėjimų pagrindu visų pirma buvo smulkioji buržuazija. I. Žymiausi fašistinių režimų ideologai ir vadai buvo kilę iš smulkiosios buržuazijos sluoksnių: I. B. Musolinis – kalvio sūnus; I. A. Hitleris – batsiuvio, vėliau tapusio muitinės tarnautoju, sūnus;2 intarpas.Fašizmas dažnai suklestėdavo valstiečių bendruomenėse. Čia nacionalizmasbuvo stipriai įsišaknijęs, nes valstiečiai bijojo darbininkų klasės, kurikėsinosi į privačią nuosavybę. Valstiečiai labai nukentėjo dėl blogosekonominės situacijos tarpukario laikotarpiu, todėl manė, kad fašizmasišspręs visas jų problemas.II. Fašizmo lopšys – Italija.II. Iš visų Europos šalių Italija buvo labiausiai nuskurdinta ką tik praūžusio I pasaulinio karo. II. Pramonė, finansai, žemės ūkis buvo apverktinoje padėtyje. II. Vyravo bedarbystė ir skurdas. II. Šie faktoriai sudarė sąlygas fašizmo susidarymui.
II. Pirmasis fašizmo ideologas buvo Benitas Musolinis ( Benito Mussolini ) II. 1919 m. Milane įkūrė buvusių karo dalyvių organizaciją, kurios nariai vadinosi fašistais ( it. fasci di combattimento ). II. 1921 m. lapkričio 7 – 10 d. Įkuriama Italijos fašistų partija. II. 1922 m. po „ žygio į Romą“ B. Musolinis tapo premjeru. II. Įsteigė parlamente Didžiąją fašistų tarybą ir fašistinę miliciją. II. 1926 m. perėjo prie diktatūrinio valdymo. II. Tautoje buvo vadinamas Duče ( it. Duce – „vadas“ )3 intarpas.Fašistinės pažiūros skiriasi nuo socialistinių teorijų tuo, kad pripažįstakapitalą. Fašistinėje valstybėje smerkiami tinginiai ir dvasiospaliegėliai. Darbininkams draudžiama streikuoti, o darbdaviams uždarinėtiįmones. Pasak dučės „ fašistinė valdžia visomis jėgomis siekia vienotikslo: moraliai ir materialiai pakelti italų liaudį“. Fašistai į gyvenimą žiūri kaip į priedermę, tobulėjimą ir laimėjimą; jienuolat stengiasi įkūnyti dučės žodžius: „ tikėti, paklusti, kovoti“.Italijoje išryškėjo ir didžiausia fašizmo silpnybė, pasireiškusi perpasikėsinimą į B. Musolinį „ fašizmas laikosi vieno asmens įtaka ir jamžuvus įmanoma didžiausia suirutė, kuri galėtų pasireikšti kruvinupilietiniu karu, nes B. Musolinis neturi tinkamų paveldėtojų, o kitavertus, ir opozicija neturėtų aukštos padėties žmonių. Geriausiu atvejunumatomas karas tarp svarbiausių fašistų šulų norint užsitikrintiB.Musolinio vietą.“III. Fašizmas Vokietijoje. Adolfas Hitleris.III. Fašizmas atsiradęs Italijoje žaibo greitumu paplito visame pasaulyje. III. Kaip ir Italijos fašistų partija, taip ir Vokiečių nacionalsocialistinė darbininkų partija (NSDAP) iškilo pokarinės krizės metu, nors ekonominė situacija buvo geresnė negu Italijoje. III. 1922 m. NSDAP gauna pavadinimą „fašizmas“.Jų programa susidedanti iš 25 punktų vėliau buvo pavadinta rasine teorija. III. 1923 m. Miunchene Hitleris mėgino įvykdyti perversmą ir už tai pateko į kalėjimą. III. 1925 m. išleido savo svarbiausią veikalą „Mano kova“ ( „Mein Kampf“ ). III. Šioje knygoje išdėstė partijos veikimo pricipus ir vokiečių tautos tikslus. III. 1933 m. sausio 30 d. po sėkmingų partijai rinkimų buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. III. 1934 m. mirus prezidentui Hindenburgui pasidarė vienvaldis valstybės vadovas. III. Buvo vadinamas fiureriu ( vok. Fuhrer – vadas, vadovas ).4 intarpas.To meto Lietuvos korespondentas, buvęs įvykių liudininku, šitaip apibūdinoA. Hitlerį „Fiziškai jis neturi jokio panašumo į B. Musolinį. Tai vidutinioūgio žmogus be būdingų bruožų, žvilgsnis judrus ir kiek drumstas,netaisyklingas lūpas pridengia amerikietiško stiliaus ūsai. Šis asmuonedvelkia didybe. Gestai gana mašinalūs, jie dera su jo sunkia kalbėsena irpriekaištingu tonu. Ir vis dėlto šis žmogus taip veikia vokiečiusklausytojus, kad jie negali jam atsispirti. Jo pikti žodžiai draskovokiečių sielas. Joks balsas jam nesipriešina: jis komanduoja, jie klauso,jam pasiduoda“.IV. Fašizmo ideologija.IV. Intelektualinio pateisinimo fašizmas ieškojo daugelyje filosofinių bei sociologinių mokyklų, dažnai grubiai ir klaidingai interpretuodamas jų atstovų mintis. IV. Johanas Gotliebas Fichte ( 1726 – 1814 ) IV. Fašistai rėmėsi jo „uždaros valstybės“ programa, kur: IV. Visą valdžia atiduodama valstybei; IV. Žmonių gyvenimas pasyvus ir reglamentuotas; IV. Svarbiausia užtikrinti žmonėms nuosavybę ir darbą, ką gali padaryti tik valstybė. IV. Todėl valstybė turi būti uždara. IV. Bet kokie santykiai su užsieniu gyvenimo reguliavimą padaro neįmanomą ir gali išvesti iš pusiausvyros; vadinasi tie santykiai neleistini.IV. Teigiamas uždarumo bruožas: apsauga nuo svetimų įtakų, stiprina tautos charakterį ir garantuoja jai gerą ateitį. IV. Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis ( 1770 – 1831 ) IV. Fašistai pasirėmė Hegelio teorija apie valstybę: IV. Valstybė – aukščiausia visuomeninės sanklodos viršūnė; IV. Laikė valstybę aukštesne struktūra negu visuomenė
IV. Nes visuomenė yra natūralių, o valstybė – idėjinių veiksnių padarinys. IV. „ Valstybė yra žemėje esanti dieviška idėja“ IV. Fašistų santykiai su bažnyčia. IV. Iš esmės fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą. IV. Tačiau tiek Italijoje tiek Vokietijoje bažnyčia užėmė svarbią vietą žmonių gyvenime. IV. B. Musoliniui pavyko sudaryti sutartį su Vatikanu ir popiežiumi, kas suteikė jam dar daugiau populiarumo. IV. Vokietijoje protestantų bažnyčia iš esmės ėjo išvien su Hitleriu. IV. Nacistai turėjo savo liuteronišką organizaciją, kurios nariai vilkėjo uniformą ir skelbė, kad esą Hitlerį pasiuntė Dievas, kad jis išgelbėtų Vokietiją.5 intarpas.F. Nyčę Hitleris pakėlė į didžiausio mokslininko, nacionalsocialistinėspasaulėžiūros pirmatako rangą. Nyčės pasakymas, kad ateitis priklauso„žemės viešpačiams“dažnai vartojamas knygoje „Mein Kampf“. Taip pat A.Hitleriui labai imponavo vokiečių filosofas O. Špengleris su savopatarimais „išvaduoti vokiškąjį socializmą nuo Markso“. Į „Mein Kampf“ buvoperkelta H. fon Treičkės keliamas į padanges jėgos ir karo kultas. Pasak jokaras – „aukščiausioji vyriškumo prado išraiška, jis sužadinąs kilniausiasjėgas sieloje“, o taika – vedanti į „tautos degradavimą“. Hitleriu taip patįtakos turėjo anglas H. S. Čemberlenas, kuris skelbė, kad Kristus buvoarijas ir kad gryniausio kraujo arijai yra vokiečiai, nes paveldėjęgeriausias senovės graikų ir germanų tradicijas. Jaunimo organizacijomsbuvo kuriamos maldos, kurias reikėjo mokėti atmintinai. Vaikų darželiuosevaikai prie stalo kalbėdavo tokią maldą: „Fiureri, mano fiureri, kurįDievas man pasiuntė, prižiūrėk ir gink mane, kol aš gyvenu“.V. Rasinė teorija.Rasizmas ( it. razzismo, pranc. racizme ) iracionalios, pseudomokslinės pažiūros, teigiančios, kad loginiu, visuomeniniu ir intelektualiniu atžvilgiu rasės yra nelygiavertės: pervertina rasių skirtumų svarbą istorijai ir kultūrai.V. Savo knygoje „Mein Kampf“ Hitleris rašė, kad pagaliau surado paaiškinimą savo moralinės dvasios nuosmukiui. Tai žydai! V. Antisemitizmas Europoje nebuvo naujas reiškinys, jis buvo žinomas nuo viduramžių; V. Tačiau Hitlerio antisemitizmas skyrėsi tuo, kad iš religinės plotmės perėjo į biologinę; V. Nacių sukurtoje rasių ir tautybių skalėje žydai ir čigonai užėmė žemiausią padėtį; V. Jie nebuvo laikomi žmonėmis; V. Buvo laikomi pavojingais ir norint „išgelbėti“ Europą buvo naikinami.V. „Išrinktoji“ ir biologiškai stipriausia rasė buvo germanai – arijai; V. Jiems priklausė vokiečiai, anglosaksai ir skandinavai; V. Slavai taip pat buvo priskiriami prie „žemesniųjų žmonių“, tačiau buvo ir išimčių: V. Slovakai, bulgarai ir kroatai, kaip reicho sąjungininkai, to išvengė. V. Baltų tautas naciai planavo germanizuoti. V. Japonai – po sutarties pasirašymo su Vokietija tapo Azijos „arijais“.6 intarpas.Nacių doktrinoje pasaulis buvo suskirstytas „aukštesnes“ ir „žemesnes“rases. „Žemesnės“ rasės turėjo būti išnaikintos, kaip gadinančios„aukštesniųjų“ rasių kraują. Žydai, nacių požiūriu, buvo kalti dėl visųEuropos negandų. 1920 m. Hitleris pirmą kartą viešai pareiškė, kad žydųsąmokslas yra tarptautinio pobūdžio. Jis tvirtino, kad nėra jokio skirtumotarp Rytų ir Vakarų žydų, tarp gerų ir blogų, turtingų ir vargšų; kovotireikia prieš visą žydų rasę. Hitleris taip pat apibūdino šios problemosišsprendimą „ pašalinti žydus iš mūsų tautos aplinkos“.Šiuolaikinio rasizmo šaknų derėtų ieškoti XIX a. pabaigoje. Grafas ArtūrasGobinas – diplomatas, rašytojas, ideologas, parašė veikalą „Traktatas apiežmonių rasių nelygybę“. Idėjinė rasizmo esmė gali būti išsakyta trimistezėmis: • Natūraliai egzistuoja įvairios rasės;
• Šių rasių skirtumai yra nulemti genų ir nepriklauso nuo žmonių valios; • Rasių maišymasis yra žalingas, nes kenkia aukštesnei rasei;Rasizmo ideologija realizuojama naikinimo politika. Siekiant sunaikintižemesnes tautas jos diskriminuojamos.VI. Fašizmas mūsų laikais.VI. 1960 m. viduryje, Didžiojoje Britanijoje, atsirado grupuotės, kurių nariai vadino save skinhedais. VI. Jie buvo darbininkų klasės atstovai. VI. Atsirado, kaip reakcija į hipių ir baikerių judėjimus.VI. 1976 m. šis judėjimas išsigimė. VI. Judėjimo nariai naudojo nacistinę simboliką, skuto galvas plikai. VI. Dažniausiai jie buvo futbolo komandų fanai, kurie konfliktuodavo su tokiais pačiais skinais, tik kitų komandų fanais, studentais, homoseksulais, imigrantais ir t. t.VI. Šiuo metu skinhedų judėjimas neišnykęs, atvirkščiai jis įgauna naujas formas. VI. Judėjimo elitas tai apsiskaitę, išsilavinę, suaugę žmonės. VI. Žemesnieji sluoksniai – jauni, neišsilavinę, galintys žiauriai sumušti bet kurį praeivį nepriklausomai nuo jo odos spalvos ar įsitikinimų.VI. Jeigu nacistinėje Vokietijoje buvo kalbama tik apie arijų rasės „švarumą“, tai mūsų dienomis skinhedų judėjimas įgauna pasaulinius mastus ir kalba jau apie visos planetos baltųjų rasės išskirtinumą.VI. JAV gyvuoja slapta rasistinė teroristinė organizacija – „Ku – Klux – Klan“. VI. Įkurta 1865 m. kovai su juodaodžių judėjimais. VI. KKK atsirado iš karto po pilietinio karo pietinėse valstijose. VI. Judėjimo nariai – buvę konfederatų armijos karininkai nepatenkinti karo baigtimi. VI. Dažniausiai jie terorizuodavo juodaodžius vietos gyventojus.7 intarpas.Lietuvoje taip pat veikia tokios organizacijos. Skinai dažniausiai yrafutbolo komandų fanai, leidžia savo laikrštį „ Žaliai balti, pirmyn!“. Jiedeklaruoja lietuvių tautos išskirtinumą, neapykantą kitos rasėms, ypačjuodaodžiams.Kai kuris nelegalūs leidiniai atvirai propaguoja tautos elito, valdančiomases, idėjas. Pasak šių leidinių autorių naujos Lietuvos kūrėjais turėtų
būti jaunimas: „Plieninis jaunimas – tokia turi būti mūsų naujoji karta.Jaunimas – ir tik jaunimas – gali sukurti tą Nyčės išsvajotąjį „antžmogį“t. y. žmonijos rasinį, protinį, fizinį elitą. Šiuose leidiniuose atviraipropaguojamas fizinės jėgos, prievartos principas, būtinas „naujajaiLietuvai“ sukurti. Atvirai agituojama naikinti benamius: „ Kurbepažiūrėtum, visur jų pilna, jie visur daro gėdą. Jiems negalima aukoti,juos reikia sukišti į dujų kameras kaip parazitus. Dori, visą gyvenimądirbę, senukai tūno senelių prieglaudose, o išmaldos prašinėja tik benamiaiprasigėrę valkatos, neretai atsibastę ir iš svetimų kraštų – juos reikiamušti, naikinti – mylėkime tėvynę ne žodžiais o darbais“. Tokie teiginiai,šūkiai ir pan. sutinkami daugelyje tokio pobūdžio leidinių. Iš vienos pusėsšiuose leidiniuose aukštinama lietuvių tauta „Lietuvos valstybėjevalstybinė valdžia priklauso jos šeimininkei – lietuvių tautai“, tačiaukita vertus būdai, kuriais norima pasiekti tų tikslų peržengia visas ribas:„ Mes įvykdysime savo pareigą – pakarsime tėvynės išdavikus, vagis,reketininkus, recidyvistus“ ir t. t. Labai gražu kai sakoma , kad „ tėvynėsgynimas – švenčiausia ir garbingiausia kiekvieno tautiečio pareiga“, tačiauargi galima vadinti humanizmą, pacifizmą „mėšlinomis ideologijomis“.Beabejo visi šie teiginiai iš tolo kvepia fašizmu, nacizmu, rasizmu ir t. t.Visus šiuos leidinius galima perskaityti internete, todėl jie plinta ir visdaugiau „plieninio jaunimo“ susidomi šiomis idėjomis. LITERATŪROS SĄRAŠAS1. J. Skirius. Istoriniai asmenys ir jų epocha ( 1918 – 1945 )2. W. Tatarkiewicz. Filosofijos istorija II t. 2002, Vilnius3. Sveen Aastad. Pasaulis II, istorijos vadovėlis