Kuo nuovargis skiriasi nuo pervargimo?

2625 0

1).............................Titulinis lapas

2)..............................Turinys

3)..............................Įvadas

4)................Nuovargio sąvoka, Nuovargio teorijos

5)...........................Nuovargio rūšys

6).......................Nuovargio profilaktika

8)..............Pervargimo sąvoka, Pervargimo laipsniai

9)...........Pervargimo požymiai, Pervargimo profilaktika

P r i e d a i

10)..................Šis tas įdomaus apie pervargimą

10)...............Straipsnis „Kai nuovargis lydi kasdien“

12).............Straipsnis „Lėtinis nuovargis dažniausiai kamuoja žmones, sergančius vėžiu“

14)..............Straipsnis „Lėtinio nuovargio sindromas“

16)..............................Išvados

17).........................Naudota literatūra

Įvadas

Dirbdamas per daug, ar per sunkų darbą žmogus patiria nuovargį ar net pervargimą. Ši būsena neigiamai veikia sveikatą, taip pat darbo rezultatus. Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti. Bet, kad išmoktume skkirti nuovargį nuo pervargimo, pirmiausia reikėtų aptarti kiekvieną iš šių reiškinių plačiau.

N u o v a r g i s

1.1.Nuovargio sąvoka

N u o v a r g i s yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis – tai sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą.

Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs.

Pavargus maažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas.

Paros da

arbingumo fiziologinė kreivė

1.2. Nuovargio teorijos

Yra įvairių teorijų, aiškinančių nuovargio esmę. Iš pradžių fiziologai daugiausia tyrė raumenų darbą ir manė, kad nuovargis susidaro dėl pakitimų periferiniame žmogaus veiklos aparate- raumenyse. Buvo sukurta vadinamųjų periferinių, arba humoralinių- lokalinių, nuovargio teorijų, kuriose nuovargis aiškinamas tokiomis priežastimis (Lapė, 1980, p.107):

• Dirbant dėl deguonies stokos raumenyse „išsenka“ raumenų energetiniai resursai arba „uždūsta“ jų ląstelės;

• Audiniai užteršiami medžiagų apykaitos produktais, t.y. „apsinuodija“ vietinis raumens audinys. Kai kurie fiziologai net ieškojo „nuovargio toksino“.

Tačiau tiriant dirbantį žmogų pasirodė, kad raumenyse vykstantys procesai yra tik maža dalis sudėtingų reiškinių, todėl jie tik iš dalies gali pagrįsti nuovargio teorijų teiginius. Pirmiausia, šiose teorijose nurodyti nuovargį sukeliantys faktoriai ima veikti pirmomis darbo minutėmis ( kai pradedami naudoti energijos ištekliai ir atsiranda medžiagų apykaitos produktų ), o tuuo tarpu žinoma, kad darbo pradžioje žmogaus darbingumas ir darbo našumas didėja. Šios teorijos nuovargio nesiejo su nervų sistemos veikla. Jau pirmųjų tyrimų duomenys rodė, kad, kylant nuovargiui, vyksta pakitimai ir nervų sistemoje. Vėliau paaiškėjo, kad nuovargis priklauso nuo centrinės nervų sistemos būklės (Lapė, 1980, p.108).

Taigi nuovargio teorijos yra dvi:

1. Humoralinė – lokalinė (svarbiausia priežastis – raumenų darbo metabolitai, pieno rūgštis ir kt.)

2. Centrinė – nervinė (raumens nuovargį sukelia centrinės kilmės apsauginis slopinimas)

1.3. Nuovargio rūšys

Psicologinėje literatūroje skiriamos trys nuovargio rūšys (Kučinskas, 2001, p.120):

• Fiziologisnis nuovargis, kai ilgai dirbant sutrinka žm

mogaus fiziologinės funkcijos. Darbo našumui jis gali neturėti įtakos;

• Psichologinis nuovargis, kai pavargimas jaučiamas subjektyviai; jis nebūtinai susijęs su fiziologiniu nuovargiu;

• Gamybinis nuovargis, kai mažėja darbo našums, intensyvumas, blogėja darbo kokybė.

Yra ir toks nuovargio skirstymas:1) fizinis, kuris kyla atliekant fizinį darbą; 2) protinis, kuris kyla sprendžiant protinius uždavinius; 3) emocinis, kuris kyla dėl intensyvaus dėmesio, susirūpinimo, baimės padaryti klaidą (Kučinskas, 2001, p.120).

Kalbant apie nuovargio priežastis reikia pasakyti, kad jog jis tieisogiai proporcingas darbo krūviui, t.y. jo pasiskirstymo per darbo laiką, nuo jo pastovumo ir sistemingumo (Kučinskas, 2001, 121p.).

Tačiau yra ir keletas kitų veiksnių sukeliančių nuovargį (Lapė, 1980, p.115) :

• Mikroklimato sąlygos: deguonies trūkumas, per didelė kenksmingų dujų koncentracija, aukšta temperatūra, didesnis už oro drėgnumas nei reikėtų ir t.t.

• Oro užterštumas, vibracija, triukšmas, blogas apšvietimas, nepatogi darbo poza ir kt.;

• Neapgalvotas darbo ir poilsio režimas, nepakankamas poilsio laikas, poilsiui skirto laiko netinkamas panaudijimas, miego režimo pažeidimas.;

• Nervų sistemos liguista būklė, anksčiau patirtos traumos, alkoholio vartojimas ir kt.

Aš dar pridėčiau nepakankamą poilsį kaip tolesnio nuovargio priežastį. Jei žmogus vieną kartą nepailsi, neišsimiega, jis ir toliau jausis nuvargęs. Manau puikus tokio nuovargio pavyzdys būtų studentai sesijos metu. Nėra paslaptis, kad daugelis studentų visą naktį prieš egzaminą paskiria ne poilsiui ir miegui, o mokymuisi. Tai nėra gerai, o netgi labai blogai. Studentas, užuot atėjęs į egzaminą iš

šsimiegojęs, ateina pervargęs. Tad ar galima tikėtis gerų rezultatų?

1.4 Nuovargio profilaktika

http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2651.html

Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus – automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą.

Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę – 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų.

Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose. Nustatyta, kad fizinė veikla ar fizinis darbas, derinamas su gilaus kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimais, ne tik mažina nervinę ir emocinę įtampą, bet ir šalina streso sukeltus neurohumoralinius reguliacijos sutrikimus.

Emociniai veiksniai – darbo motyvacija, domėjimasis atliekamu darbu, jo prasmingumas, pasitenkinimas, iniciatyva ir kt. gali sumažinti subjektyvų nuovargio pojūtį, tačiau tik laikinai.

Monotoniškumas taip pat didina nuovargį. Norint jo išvengti, rekomenduojama periodiškai kaitalioti darbo ritmą, darbo užduotis, keisti konvejerio juostos judėjimo greitį, mokyti darbuotojus artimų profesijų, darbo metu pasitelkti pašalinius dirgiklius, pvz., muziką, dainavimą, daryti trumpas pertraukas.

Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą svarbu racionalus aktyvus poilsis. Svarbu turėti mėgstamų užsiėmimų. Rekomenduotina perprasti ir naudoti autotreningo principus.

Sportas, turizmas, darbas sode, žvejyba, teatrų, parodų lankymas ir kt.

Didelės įtakos nuovargio pr

rofilaktikai turi higienos ir ergonomikos sąlygos. Svarbu kiek galima sumažinti kenksmingų gamybos veiksnių poveikį – nepalankų mikroklimatą, triukšmą, vibraciją, spinduliavimą, dulkių, cheminių medžiagų koncentraciją, įrengti tinkamą vėdinimą, apšvietimą, sukurti estetines darbo aplinkos sąlygas.

Nuovargio profilaktikai gali būti rekomenduojamos tam tikros fiziologinės procedūros. Tai vandens procedūros, masažas, gamybinė mankšta, elektrinis raumenų stimuliavimas, biologiškai aktyvių taškų masažas ir kt. Kartais taikomi skonio dirgikliai, vartojami vitaminizuoti ir mineralizuoti gėrimai. Nuovargio profilaktikai galima saikingai išgerti arbatos ar kavos.

Kiekvienas žmogus dažniausiai turi savo priemones, nuimančias nuovargį. Tačiau yra labai svarbu kovoti su nuovargiu, bet kokiomis jums padedančiomis priemonėmis.

P e r v a r g i m a s

2.1. Pervargimo sąvoka

Jei darbas sunkus, ilgai trunka, esti didelė nervinė-emocinė įtampa, nesilaikoma racionalaus darbo ir poilsio rėžimo, nuovargio reiškiniai akumuliuojasi. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama p e r v a r g i m u .

Pervargstama pamažu ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga ryškesnis darbingumo ir darbo našumo mažėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. K

. . .

Išvados

N u o v a r g i s yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis – tai sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Nuovargio teorijos yra dvi: 1)Humoralinė – lokalinė , 2)Centrinė – nervinė. Nuovargio rūšys yra trys: 1)Fiziologisnis nuovargis, kai ilgai dirbant sutrinka žmogaus fiziologinės funkcijos; 2) Psichologinis nuovargis, kai pavargimas jaučiamas subjektyviai; 3) Gamybinis nuovargis kai mažėja darbo našums, intensyvumas, blogėja darbo kokybė.

Nuovargio profilaktika. Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę – 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų. Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose. Emociniai veiksniai – motyvacija, domėjimasis atliekamu darbu, jo prasmingumas, pasitenkinimas, iniciatyva ir kt. gali sumažinti subjektyvų nuovargio pojūtį, tačiau tik laikinai. Monotoniškumas taip pat didina nuovargį. Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą svarbu racionalus aktyvus poilsis. Didelės įtakos nuovargio profilaktikai turi higienos ir ergonomikos sąlygos. Nuovargio profilaktikai gali būti rekomenduojamos tam tikros fiziologinės procedūros. Kiekvienas žmogus dažniausiai turi savo priemones, nuimančias nuovargį. Tačiau yra labai svarbu kovoti su nuovargiu, bet kokiomis jums padedančiomis priemonėmis.

P e r v a r g i m a s – ryškesnis darbingumo ir darbo našumo sumažėjimas. Labiausiai nukenčia CNS (centrinė nervų sistema): skauda galvą, juntamas bendras silpnumas, pablogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Yra keturi laisniai: Prasidedantis, Lengvas, Aiškus, Sunkus. Pervargimas taip pat gali būti lėtinis. Pervargimo profilaktika: 1) Tinkamas darbo ir poilsio rėžimas; 2) Higienos reikalavimus atitinkantis darbo grafikas.

Taigi,kuo skiriasi nuovargis nuo pervargimo?

Pervargimas nuo nuovargio skiriasi tuo, kad nuovargis nesistengiant jo panaikinti virsta pervargimu, t.y. pervargimas – tai ir yra nuolatinis nuovargis, nepaisant to, kad žmogus pakankamai išsimiega, be to sumažėja fizinė ir dvasinė žmogaus galia, žmogus būna prislėgtas, blogos nuotaikos. Pervargimui reikia ilgesnio poilsio, medikamentinių priemonių ar net reabilitacijos.

Naudota literatūra:

Kučinskas V. Ergonomika, Vilnius, 2001

Lapė J. Darbo psichologija, Vilnius, 1980

Vilniaus Pedagoginis Universitetas, Moksleivio sveikatos sauga, Vilnius, 2002

www.info.kmu.lt/sveikas/aplinka/nuovarg.htm

http://zurnalas.darnipora.lt/pavargau-nuo-nuovargio-1789.html

http://www.vuoi.lt/index.php?-482774403

www.kompirsveikata.lt/6_skyrius/6_1.htm

http://www.redakcija.lt/main.aspx?show=article&id=4680

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nuovargis

http://www.silberauto.lt/mercedes-benz/?a=page&subpage=48aab93a2371913047904

www.medicine.lt/naujienos/uzsienio.asp?month=1&year=2003

http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2651.html

www.slauga.lt/kursai/10_dalis_tes.pdf

Join the Conversation