Kuo nuovargis skiriasi nuo pervargimo?

2802 0

1).............................Titulinis lapas

2)..............................Turinys

3)..............................Įvadas

4)................Nuovargio sąvoka, Nuovargio teorijos

5)...........................Nuovargio rūšys

6).......................Nuovargio profilaktika

8)..............Pervargimo sąvoka, Pervargimo laipsniai

9)...........Pervargimo požymiai, Pervargimo profilaktika

P r i e d a i

10)..................Šis tas įdomaus apie pervargimą

10)...............Straipsnis „Kai nuovargis lydi kasdien“

12).............Straipsnis „Lėtinis nuovargis dažniausiai kamuoja žmones, sergančius vėžiu“

14)..............Straipsnis „Lėtinio nuovargio sindromas“

16)..............................Išvados

17).........................Naudota literatūra

Įvadas

Dirbdamas per daug, ar per sunkų darbą žmogus patiria nuovargį ar net pervargimą. Ši būsena neigiamai veikia sveikatą, taip pat darbo rezultatus. Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti. Bet, kad išmoktume skkirti nuovargį nuo pervargimo, pirmiausia reikėtų aptarti kiekvieną iš šių reiškinių plačiau.

N u o v a r g i s

1.1.Nuovargio sąvoka

N u o v a r g i s yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis – tai sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą.

Ilgas, sunkus ir įtemtas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs.

Pavargus maažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Mažėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Gerai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas.

Paros da

arbingumo fiziologinė kreivė

1.2. Nuovargio teorijos

Yra įvairių teorijų, aiškinančių nuovargio esmę. Iš pradžių fiziologai daugiausia tyrė raumenų darbą ir manė, kad nuovargis susidaro dėl pakitimų periferiniame žmogaus veiklos aparate- raumenyse. Buvo sukurta vadinamųjų periferinių, arba humoralinių- lokalinių, nuovargio teorijų, kuriose nuovargis aiškinamas tokiomis priežastimis (Lapė, 1980, p.107):

• Dirbant dėl deguonies stokos raumenyse „išsenka“ raumenų energetiniai resursai arba „uždūsta“ jų ląstelės;

• Audiniai užteršiami medžiagų apykaitos produktais, t.y. „apsinuodija“ vietinis raumens audinys. Kai kurie fiziologai net ieškojo „nuovargio toksino“.

Tačiau tiriant dirbantį žmogų pasirodė, kad raumenyse vykstantys procesai yra tik maža dalis sudėtingų reiškinių, todėl jie tik iš dalies gali pagrįsti nuovargio teorijų teiginius. Pirmiausia, šiose teorijose nurodyti nuovargį sukeliantys faktoriai ima veikti pirmomis darbo minutėmis ( kai pradedami naudoti energijos ištekliai ir atsiranda medžiagų apykaitos produktų ), o tuuo tarpu žinoma, kad darbo pradžioje žmogaus darbingumas ir darbo našumas didėja. Šios teorijos nuovargio nesiejo su nervų sistemos veikla. Jau pirmųjų tyrimų duomenys rodė, kad, kylant nuovargiui, vyksta pakitimai ir nervų sistemoje. Vėliau paaiškėjo, kad nuovargis priklauso nuo centrinės nervų sistemos būklės (Lapė, 1980, p.108).

Taigi nuovargio teorijos yra dvi:

1. Humoralinė – lokalinė (svarbiausia priežastis – raumenų darbo metabolitai, pieno rūgštis ir kt.)

2. Centrinė – nervinė (raumens nuovargį sukelia centrinės kilmės apsauginis slopinimas)

1.3. Nuovargio rūšys

Psicologinėje literatūroje skiriamos trys nuovargio rūšys (Kučinskas, 2001, p.120):

• Fiziologisnis nuovargis, kai ilgai dirbant sutrinka žm

mogaus fiziologinės funkcijos. Darbo našumui jis gali neturėti įtakos;

• Psichologinis nuovargis, kai pavargimas jaučiamas subjektyviai; jis nebūtinai susijęs su fiziologiniu nuovargiu;

• Gamybinis nuovargis, kai mažėja darbo našums, intensyvumas, blogėja darbo kokybė.

Yra ir toks nuovargio skirstymas:1) fizinis, kuris kyla atliekant fizinį darbą; 2) protinis, kuris kyla sprendžiant protinius uždavinius; 3) emocinis, kuris kyla dėl intensyvaus dėmesio, susirūpinimo, baimės padaryti klaidą (Kučinskas, 2001, p.120).

Kalbant apie nuovargio priežastis reikia pasakyti, kad jog jis tieisogiai proporcingas darbo krūviui, t.y. jo pasiskirstymo per darbo laiką, nuo jo pastovumo ir sistemingumo (Kučinskas, 2001, 121p.).

Tačiau yra ir keletas kitų veiksnių sukeliančių nuovargį (Lapė, 1980, p.115) :

• Mikroklimato sąlygos: deguonies trūkumas, per didelė kenksmingų dujų koncentracija, aukšta temperatūra, didesnis už oro drėgnumas nei reikėtų ir t.t.

• Oro užterštumas, vibracija, triukšmas, blogas apšvietimas, nepatogi darbo poza ir kt.;

• Neapgalvotas darbo ir poilsio režimas, nepakankamas poilsio laikas, poilsiui skirto laiko netinkamas panaudijimas, miego režimo pažeidimas.;

• Nervų sistemos liguista būklė, anksčiau patirtos traumos, alkoholio vartojimas ir kt.

Aš dar pridėčiau nepakankamą poilsį kaip tolesnio nuovargio priežastį. Jei žmogus vieną kartą nepailsi, neišsimiega, jis ir toliau jausis nuvargęs. Manau puikus tokio nuovargio pavyzdys būtų studentai sesijos metu. Nėra paslaptis, kad daugelis studentų visą naktį prieš egzaminą paskiria ne poilsiui ir miegui, o mokymuisi. Tai nėra gerai, o netgi labai blogai. Studentas, užuot atėjęs į egzaminą iš

šsimiegojęs, ateina pervargęs. Tad ar galima tikėtis gerų rezultatų?

1.4 Nuovargio profilaktika

http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2651.html

Didžiausią įtaką nuovargiui atsirasti ir jo dydžiui turi darbo organizavimas, higienos bei ergonominės darbo sąlygos. Sunkų fizinį darbą svarbu mechanizuoti, o gamybos procesus – automatizuoti, įrengti nuotolinį valdymą.

Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę – 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų.

Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose. Nustatyta, kad fizinė veikla ar fizinis darbas, derinamas su gilaus kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimais, ne tik mažina nervinę ir emocinę įtampą, bet ir šalina streso sukeltus neurohumoralinius reguliacijos sutrikimus.

Emociniai veiksniai – darbo motyvacija, domėjimasis atliekamu darbu, jo prasmingumas, pasitenkinimas, iniciatyva ir kt. gali sumažinti subjektyvų nuovargio pojūtį, tačiau tik laikinai.

Monotoniškumas taip pat didina nuovargį. Norint jo išvengti, rekomenduojama periodiškai kaitalioti darbo ritmą, darbo užduotis, keisti konvejerio juostos judėjimo greitį, mokyti darbuotojus artimų profesijų, darbo metu pasitelkti pašalinius dirgiklius, pvz., muziką, dainavimą, daryti trumpas pertraukas.

Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą svarbu racionalus aktyvus poilsis. Svarbu turėti mėgstamų užsiėmimų. Rekomenduotina perprasti ir naudoti autotreningo principus.

Sportas, turizmas, darbas sode, žvejyba, teatrų, parodų lankymas ir kt.

Didelės įtakos nuovargio pr

rofilaktikai turi higienos ir ergonomikos sąlygos. Svarbu kiek galima sumažinti kenksmingų gamybos veiksnių poveikį – nepalankų mikroklimatą, triukšmą, vibraciją, spinduliavimą, dulkių, cheminių medžiagų koncentraciją, įrengti tinkamą vėdinimą, apšvietimą, sukurti estetines darbo aplinkos sąlygas.

Nuovargio profilaktikai gali būti rekomenduojamos tam tikros fiziologinės procedūros. Tai vandens procedūros, masažas, gamybinė mankšta, elektrinis raumenų stimuliavimas, biologiškai aktyvių taškų masažas ir kt. Kartais taikomi skonio dirgikliai, vartojami vitaminizuoti ir mineralizuoti gėrimai. Nuovargio profilaktikai galima saikingai išgerti arbatos ar kavos.

Kiekvienas žmogus dažniausiai turi savo priemones, nuimančias nuovargį. Tačiau yra labai svarbu kovoti su nuovargiu, bet kokiomis jums padedančiomis priemonėmis.

P e r v a r g i m a s

2.1. Pervargimo sąvoka

Jei darbas sunkus, ilgai trunka, esti didelė nervinė-emocinė įtampa, nesilaikoma racionalaus darbo ir poilsio rėžimo, nuovargio reiškiniai akumuliuojasi. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama p e r v a r g i m u .

Pervargstama pamažu ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga ryškesnis darbingumo ir darbo našumo mažėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. Kad pervargimas praeitų, reikia ilgesnio poilsio, neretai – atitinkamo gydymo bei reabilitacinių priemonių (www.info.kmu.lt).

2.2. Pervargimo laipsniai:

I laipsnio pervargimas – p r a s i d e d a n t i s

II laipsnio pervargimas – l e n g v a s

III laipsnio pervargimas – a i š k u s

IV laipsnio pervargimas – s u n k u s

Lengvas pervargimas visai natūralus prieš atostogas. Aiškus pervargimas būna, pažeidus darbo psichohigienines sąlygas. Sunkus pervargimas – jau liga- išsekimo neurozė (Lapė, 1980, 107p.). Emocinis pervargimas – tai stresą sukelinačių veiksnių susikaupimas darbo ar mokymosi vietoje. Jis neleidžia blaiviai mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybių, tinkamai spręsti. Emociškai pervargęs žmogus nepakelia normalaus darbo ar mokymosi krūvio ir ima ieškoti nusiraminimo, kartais ima vartoti vaistus, pradeda rūkyti ar vartoti narkotikus. Emocinis pervargimas yra fizinio, protinio ir dvasinio sudirginimo sindromas, kai vis daugiau prarandama energijos, tikslo. Kaip apsisaugoti nuo emocinio išsekimo? Jei jūs patiriate emocinį išsekimą, reiktų įvertinti ir kitus gyvenimo aspektus, kurie gali didinti emocinį išsekimą (pvz. nesklandumai su širdies draugu/drauge). Nurodomi 2 pervargimo mažinimo mechanizmai- įtampos mažinimas ir problemų sprendimas. Nustatyta, kad problemų sprendimo mechanizmas yra daug efektyvesnis, nes jis pašalina streso priežastį. Įtampos mažinimas nėra toks efektyvus, nes jis pašalina tik emocinį streso aspektą (www.slauga.lt).

2.3.Pervargimo požymiai:

1. Ryškus ir ilgas darbingumo sumažėjimas.

2. Neuropsichiniai sutrikimai (sutrinka miegas, atsiranda baimės jausmas, isterija, galvos skausmas, tapimas viskam abejingu, susilpnėjusi atmintis ir dėmesys).

3. Pastovūs organizmo vegetacinių f-jų pasikeitimai (apetito netekimas, padažnėjęs širdies ritmas).

4. Organizmo atsparumo sumažėjimas neigiamų aplinkos faktorių poveikiui.

2.4. Pervargimo profilaktika

1. Tinkamas darbo ir poilsio rėžimas;

2. Higienos reikalavimus atitinkantis darbo grafikas;

Rėžimas t.y. tam tikra taisyklių sisitema. Dienos rėžimas tai yra tiksliai nustatyta žmogaus gyvenimo būdo, poilsio, miego,mitybos tvarka, bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti. Tai pagrindinė pervargimo profilaktika.

Laikantis dienos rėžimo susidaro vadinamas dinaminis stereotipas. Jo esmę sudaro tai, kad žmogus veikiant vienam signalui gali atgaminti daugelį paros ritmo sąlyginių refleksų.

Artinantis naujam rėžimo elementui, galvos smegenų žievės atitinkamame centre prasideda jaudinimas, o veikiančiame centre slopinimas. Organizmas savaime persitvarko naujai veiklai. Darbas palengvėja 30%. Vadinasi fiziologinė rėžimo esmė – sukurti laiko, vietos ir kitus sąlyginius refleksus, kurių grandinę sudaro dinaminį žmogaus stereotipą. O dinaminio stereotipo formavimas dienos rėžimu sudaro galimybę tinkamai ir ekonomiškai paskirstyti paros laiką, greičiau įsitraukti į darbą ir per trumpesnį laiką jį atlikti. Higieninę rėžimo esmę sudaro tai, kad tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio rėžimas sudaro galimybę tinkamai paskirstyti paros laiką, greičiau įsitraukti į darbą, per trumpesnį laiką jį atlikti. Higieninę rėžimo esmę sudaro tai, kad tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio rėžimas pagerina žmogaus darbingumą, nenuvargina organizmo ir saugo sveikatą.

MOKINIO DARBO IR POILSIO ORGANIZAVIMO HIGIENOS PRINCIPAI

1.Racionalus komponentų išdėstymas (mokymasis, mityba, poilsis, asmens higiena).

2. Komponentų trukmės fiziologinis pagrįstumas (10-12kl. moksl. gali ruošti pam ne daugiau 2-3val per dieną; poilsis: aktyvus, pasyvus; miegas: suaugęs mažiausiai 8val, pradinukas 11val.)

3. derinimas su veiklos, paros, poilsio bioritmais (org. veiklos svyravimai (suaktyvėjimai, sumažėjimai)).

P R I E D A I

2.5. Šis tas įdomaus apie pervargimą

Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 25 proc. visų nelaimingų atsitikimų greitkeliuose sukelia pervargę vairuotojai. Specialistų nuomone, ilgos kelionės be sustojimų per atostogas kelia didelį pervargimo pavojų, kurio ženklų vairuotojai labai dažnai laiku nepastebi. Būtent dėl šios priežasties Mercedes-Benz automobilų gaminimo kompanija sukūrė modernią pagalbos sistemą vairuotojams „Attention Assist” (Dėmesio pagalbą). Ši sistema gali pastebėti vairuotojo nuovargį dar pradinėje stadijoje ir įspėti apie būtiną sustojimą. Sistema bus pristatyta serijinei gamybai 2009m. pavasarį. Taigi, kaip matome, su pervargimu pradeda kovoti, nes automobilių gamintojai.

3.1. Straipsnis “Kai nuovargis lydi kasdien”

http://zurnalas.darnipora.lt/pavargau-nuo-nuovargio-1789.html

„ Ne vienas sau galėtų pritaikyti panašų scenarijų:

“Ryte nenoriu keltis, dieną erzina nuolat skambantys telefonai, kažko norintys interesantai, neužsičiaupiantys bendradarbiai. Jau dienos viduryje jaučiuosi, tarsi kojos būtų nubėgusios ne vieną dešimtį kilometrų, o svarbiausia – visas kūnas tarsi išsunktas reikalauja atsijungti. Deja, nors nuovargis senokai tapo nuolatiniu palydovu, naktį akis plešia nemiga. Man taip viskas nusibodo.”

Pervargimas – XXI amžiaus liga

Nieko nuostabaus, jei pirmoje pastraipoje atpažinote save – pervargimas, pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos yra tipiška XXI amžiaus liga. Kelis dešimtmečius atgal egzistavusios normuotos darbo valandos, nors ir buvo kliuvinys papildomam uždarbiui bei svarbiems ekonomikos reiškiniams, saugojo mus nuo pervargimo. Dabar galime papildyti piniginę, dirbdami viršvalandžius, tačiau taip aukojame savo sveikatą ir laisvalaikį. Šiuo požiūriu, mūsų šalis niekuo nesiskiria nuo kitų vakarietiškų valstybių – rinkos ekonomikoje pervargimas – visada egzistuojanti problema.

Tik nuovargis, ar jau pervargimas?

Kuo gi pervargimas skiriasi nuo paprasto nuovargio? Pervargęs žmogus „iškrenta“ iš biologinio ritmo: nebegali atsipalaiduoti, sutrinka jo miegas, net nedirbant jaučiama nuolatinė įtampa. Mintys tarsi įklimpsta ir jų nebegalime atplėšti nuo to, ką darėme. Netrunkame pajusti fizinius pervargimo simptomus: dėmesio stoką, nuotaikos bangavimus, astenizaciją, „šokinėjantį“ spaudimą, galvos skausmus, silpnėjančią imuninę sistemą. Iki tam tikros ribos pervargimo gali nerodyti jokie medicininiai tyrimai, tačiau jei apie tai, ką veikiate, nebegalite negalvoti ir tai jus vargina, jaučiate anksčiau paminėtus simptomus – labai tikėtina, kad pervargote, teigia psichoterapeutas R. Alekna.

Pervargimas. Ką su juo daryti?

Taigi, ką daryti su pervargimu? Ir kodėl ta pati veikla vieniems sukelia pervargimą, o kitiems – ne? Apsisaugoti nuo pervargimo pavyksta tiems, kas sugeba skirti sau pakankamai dėmesio, reguliariai atitrūkti nuo pagrindinės veiklos ir koncentruoti dėmesį į tai, kas vyksta dabar, o ne visą laiką „gromuliuoti“ tas pačias, varginančias mintis. Svarbu ne tik tai, ar apie kažką galvojame nuolat, bet ir tai, ar mintys teigiamos, leidžiančios atsipalaiduoti, ar keliančios įtampą. Pervargimas grėsmingas tuo, kad žmogus atsiduria uždarame rate. Ir kuo labiau ratas įsisuka, tuo sunkiau mums spėti kartu su juo – atsiriboti nuo varginančių minčių, nuo veiklos. Žmogus nebeturi laiko sau, be to, ir tas veiklai atiduodamas laikas tampa neproduktyvus, nebeduoda ankstesnių rezultatų. Emocionaliai ir fiziškai pavargęs žmogus skleidžia šią nuotaiką aplink save ir tai neigiamai veikia kolegas ir artimuosius.

Pervargimas mus pakeičia

Pasak psichoterapeuto R. Aleknos, geriausia, jei aplinkiniai, pastebėję, kad esame ant pervargimo ribos, geranoriškai ir nuoširdžiai padėtų: leistų pailsėti, atsipalaiduoti, atitrūkti, jei įmanoma, perimtų dalį varginančių funkcijų. Išgydyti pervargimą galima tik poilsiu, tik laiku, kuris bus skirtas išskirtinai tam žmogui. Geriau pasijusti leistų ir teisingai sudėliotas dienos režimas, kur būtų aišku, kada laikas veiklai, kada – poilsiui. Jei pervargstama nuo darbo, būtina sumažint krūvį. Ne, nebūtina mesti darbo. Užtektų gerai pailsėti, o vėliau aiškiai struktūruoti laiką, kad darbui skirtos valandos būtų išnaudojamos produktyviai. Taigi, kai dirbu, neveikiu nieko kito – nelandžioju po interneto svetaines, neplepu su kolegomis, nerašau elektroninių laiškų. Kai ilsiuosi, – netvarkau reikalų mobiliuoju telefonu, nedalinu kolegoms patarimų, nevažiuoju į kontorą „patikrinti pašto“. Būtent ritmiškumas padeda žmogui atgauti pusiausvyrą.

Padėkite sau dabar

Kai ką dėl geresnės savo savijautos galite padaryti jau šiandien:

• Pasivaikščiojimas gryname ore ne vargina, o padeda atsipalaiduoti, geriau miegoti.

• Labai naudinga pabėgioti. Tačiau ne visi tai gali/mėgsta/nori.

• Prisileiskite pilną vonią karšto vandens, įsiberkite mėgiamo kvapo druskų ir ramiai pagulėkite, kol pasijusite atsipalaidavęs.

• Užmigti padeda ir šiltas dušas ar stiklinė šilto pieno ar arbatos.

• Prieš pervargimą kovoti padėtų vadinamosios autogeninės treniruotės, jogos pratimai, ar net apsilankymas kirpykloje, atpalaiduojantys masažai, fizioterapinės ir SPA procedūros, ramios muzikos klausymas.

Pervargimo gydymui naudojami ir vaistai nuotaikai gerinti, psichostimuliatoriai, tačiau tai – ne išeitis. Geriau keiskite gyvenimo būdą, nes po piliulių sukelto darbingumo poilsio reikės dar daugiau, o laiko jam, turbūt, nerasite, o jėgų antplūdį pakeis apatija ar pyktis. Gi krauti malkas ant nebepavežančio vežimo nepatariu niekam.

Kaip nustatyti, ar esate pervargęs:

1. Įvertinkite, kaip greitai užmiegate, kiek laiko miegate, ar atsikeliate pailsėjęs. Jei atsigulęs vartotės kelias valandas, miegas trūkčiojantis, o ryte nėra jėgų – tikėtina, kad esate pervargęs.

2. Jei nuo pietų jaučiate įtampą, kuri trukdo dirbti produktyviai, – reikia poilsio.

3. Būdingi pervargimo požymiai: silpnumas, fizinis ir psichinis nuovargis, įtampa, nerimas, nuotaikų kaita, verksmingumas, emocinis labilumas, vegetacinės sistemos sutrikimas, padidintas prakaitavimas. “

3.2. Straipsnis “Lėtinis nuovargis dažniausiai kamuoja žmones, sergančius vėžiu”

http://www.vuoi.lt/index.php?1083381923

„ Paprastai nuovargis yra tik trumpalaikis, ir praeina išsimiegojus. Bet ligonių, sergančių vėžiu, nuovargis yra lėtinis, jis ilgai trunka ir gali pabloginti gyvenimo kokybę.

Lėtinis nuovargis – labai sunki nuovargio forma, dažnai pereinanti į visišką išsekimą. Toks nuovargis dažnai kankina vėžiu sergančius ligonius. Ši lėtinė nuovargio forma labai dažna ir po skausmo yra vienas labiausiai kankinančių simptomų.

Lėtinis nuovargis pasireiškia labai įvairiai – silpnumu, mieguistumu ir bloga nuotaika. Lygiai taip pat gausu ir lėtinį nuovargį sukeliančių priežasčių.

Daugelis vėžiu sergančiųjų patiria ypač varginantį išsekimą arba apatiją. Tai vadinama lėtiniu nuovargiu.

Sveikiems žmonėms nuovargis pasireiškia kaip reguliuojantis a

. . .

Kas tai?

Lėtinio nuovargio sindromas – tai nuolatinis ar pasikartojantis nuovargis, kuris nepraeina net išsimiegojus ar po atostogų. Tikinama, kad šis sutrikimas ne tik sumažina žmogaus vidutinį dienos aktyvumą, bet ir smarkiai blogina jo gyvenimo kokybę.

Įsidėmėkite! Jeigu nuovargis išnyksta pailsėjus, tai tiesiog paprastas nuovargis ir nerimauti dėl lėtinio nuovargio sindromo nevertėtų.

Šiek tiek istorijos

Dar visai neseniai lėtinio nuovargio sindromas apskritai nebuvo išskiriamas kaip liga. Nors šis sveikatos sutrikimas pirmą kartą buvo aprašytas jau 1750 metais, XX amžiaus viduryje, išryškėjus nuovargio epidemijoms, į jį imta kreipti daugiau dėmesio.

Tai ne peršalimas.

Lėtinio nuovargio sindromas dažnai painiojamas su peršalimu. Ši grėsminga liga dažniausiai prasideda gerklės, raumenų ar galvos skausmu, karščiavimu, padidėjusiais limfmazgiais bei nepaaiškinamu silpnumu. Manydami, jog tai paprasčiausias peršalimas, žmonės jį ir gydo. Blogiausia tai, kad daugelis, nekreipdami jokio dėmesio, ir toliau be poilsio dirba. Po kurio laiko pagrindiniai tariamojo peršalimo požymiai lyg ir išnyksta, savijauta pagerėja, bet didžioji minėtų simptomų dalis taip ir lieka.

Prie nuovargio prisideda miego, atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Jėgas atgauti nepadeda net miegas. Žmogus nebegali dirbti tiek, kiek anksčiau dirbo, jaučiasi išsisėmęs, jam sunku atlikti net kasdienius darbus, susikaupti, mąstyti. Dažnai dingsta apetitas, pradeda varginti nuolatinis energijos trūkumas, silpnumas. Vėliau atsiranda ir pirmieji depresijos požymiai: niekas nebedomina, žmogus užsisklendžia, atsiriboja nuo draugų, aplinkinių. Pastebėta, kad beveik dviem trečdaliams sergančiųjų kartu su išvardytais simptomais yra ir ryškių depresijos požymių.

Lėtinio nuovargio sindromas būdingesnis darbingo amžiaus, ypač savęs netausojantiems jauniems žmonėms, kurie nori greitai viską pasiekti, neįvertina savo galimybių ir greičiau palūžta. Taip nutinka todėl, kad jauni žmonės dažniausiai neturi patirties, kaip planuoti darbą ir poilsį, o palengva mažėjančią energiją bando susigrąžinti įvairiais stimuliatoriais: kava, alkoholiu, energiniais gėrimais.

Išvados

N u o v a r g i s yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Nuovargis – tai sudėtingas fiziologinis procesas, kuris apima visas organizmo sistemas, bet daugiausia centrinę nervų sistemą. Nuovargio teorijos yra dvi: 1)Humoralinė – lokalinė , 2)Centrinė – nervinė. Nuovargio rūšys yra trys: 1)Fiziologisnis nuovargis, kai ilgai dirbant sutrinka žmogaus fiziologinės funkcijos; 2) Psichologinis nuovargis, kai pavargimas jaučiamas subjektyviai; 3) Gamybinis nuovargis kai mažėja darbo našums, intensyvumas, blogėja darbo kokybė.

Nuovargio profilaktika. Daugumos profesijų darbuotojų darbo dienos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 8 darbo valandos, o per savaitę – 40 valandų. Per darbo dieną ir savaitę svarbu tiksliai laikytis darbo ir poilsio režimo bei racionalios jų kaitos principų. Dirbant svarbu daryti reguliarias pertraukas, atlikti fizinius pratimus, atsipalaiduoti poilsio arba specialiai įrengtose relaksacijos patalpose. Emociniai veiksniai – motyvacija, domėjimasis atliekamu darbu, jo prasmingumas, pasitenkinimas, iniciatyva ir kt. gali sumažinti subjektyvų nuovargio pojūtį, tačiau tik laikinai. Monotoniškumas taip pat didina nuovargį. Norint sumažinti nervinę ir emocinę įtampą svarbu racionalus aktyvus poilsis. Didelės įtakos nuovargio profilaktikai turi higienos ir ergonomikos sąlygos. Nuovargio profilaktikai gali būti rekomenduojamos tam tikros fiziologinės procedūros. Kiekvienas žmogus dažniausiai turi savo priemones, nuimančias nuovargį. Tačiau yra labai svarbu kovoti su nuovargiu, bet kokiomis jums padedančiomis priemonėmis.

P e r v a r g i m a s – ryškesnis darbingumo ir darbo našumo sumažėjimas. Labiausiai nukenčia CNS (centrinė nervų sistema): skauda galvą, juntamas bendras silpnumas, pablogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Yra keturi laisniai: Prasidedantis, Lengvas, Aiškus, Sunkus. Pervargimas taip pat gali būti lėtinis. Pervargimo profilaktika: 1) Tinkamas darbo ir poilsio rėžimas; 2) Higienos reikalavimus atitinkantis darbo grafikas.

Taigi,kuo skiriasi nuovargis nuo pervargimo?

Pervargimas nuo nuovargio skiriasi tuo, kad nuovargis nesistengiant jo panaikinti virsta pervargimu, t.y. pervargimas – tai ir yra nuolatinis nuovargis, nepaisant to, kad žmogus pakankamai išsimiega, be to sumažėja fizinė ir dvasinė žmogaus galia, žmogus būna prislėgtas, blogos nuotaikos. Pervargimui reikia ilgesnio poilsio, medikamentinių priemonių ar net reabilitacijos.

Naudota literatūra:

Kučinskas V. Ergonomika, Vilnius, 2001

Lapė J. Darbo psichologija, Vilnius, 1980

Vilniaus Pedagoginis Universitetas, Moksleivio sveikatos sauga, Vilnius, 2002

www.info.kmu.lt/sveikas/aplinka/nuovarg.htm

http://zurnalas.darnipora.lt/pavargau-nuo-nuovargio-1789.html

http://www.vuoi.lt/index.php?-482774403

www.kompirsveikata.lt/6_skyrius/6_1.htm

http://www.redakcija.lt/main.aspx?show=article&id=4680

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nuovargis

http://www.silberauto.lt/mercedes-benz/?a=page&subpage=48aab93a2371913047904

www.medicine.lt/naujienos/uzsienio.asp?month=1&year=2003

http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2651.html

www.slauga.lt/kursai/10_dalis_tes.pdf

Join the Conversation