Vestuvės – šeimos šventė

by

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………….2 2. Papročiai ir tradicijos………………………………….3-4 3. Vestuvės šiandien……………………………………….5-8 4. Išvada………………………………………………………..9

5. Literatūra……………………………………………………10

ĮVADAS

Sutuoktiniai turi suprasti, kad kiekvienam reikia psichologinės erdvės.Privalu saugoti vienas kito svajones, pomėgius.  Tarpusavio santykiai turišvelniai nuspalvinti kasdienybės dienas, nes šeimos nariai susiję vienas sukitu šimtais nematomų gijų. Bendro gyvenimo dienų skaistumas, jų šilumasuteikia abiems gerą nuotaiką, gyvybingumą, darbingumą ir laimė lydigyvenimo keliuose. Tuomet viešpatauja Meilė, Tiesa, Grožis ir Gėris, kuriesusipina į vieną žodį laimė! Jaunoji karta privalo laikyti dorovės vainiką ir tikėjimo šviesą!Išeidami į dar nepažintą gyvenimo kelią iš tėvų židinio išsineškit šviesųnamų spindulį.  Šeimoje turėtu išsiugdyti kultūringo elgesio, vaišinimosi papročių,pagarbos jausmo kiekvienam žmogui ir meilės, kuri nuskaidrina dienas,ieškant gyvenimo prasmės.  

PAPROČIAI IR TRADICIJOS

Lietuvių šeima, jos papročiai, apeigos yra vieni iš ankstyviausiųkultūros kūrinių, susiklosčiusių formuojantis ir plėtojantis giminineibendruomenei tam tikromis klimatinėmis, geografinėmis, socialinėmis beiekonominėmis sąlygomis. Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakostyrinėjimas rodo, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau ankstyvosiosbendruomeninės santvarkos laikais turėjo gausybę savo pasaulėjautosvaizdinių. Šeimos, ypač vestuvių apeigose, svarbią vietą užėmė paukščių ir žalčių,kaip gyvybinės jėgos amžinumo, simbolių kultas. Paukščiais ir žalčiais buvopuošiama sakralinė apeigų duona – karvojus. Meniškai padirbti paukščiaibuvo kabinami virš vestuvių apeigų stalo.Piršliai atvažiuoja ir pūgoms siaučiant, ir ievų žiedams sprogstant, irvasarą saulei kaitinant žemę… Veža jaunikį, gal į pirmą  pasimatymą.Peržengę merginos tėvų namo slenkstį piršlys ima malti liežuviu: kad jieturtingiausi, kad jie geriausi, kad jie gražiausi… Derisi prie stalo

susėdę su tėvais dėl kraičio… Taip buvo seniau… 0 dabar? Dabar piršliaivestuvinėje puotoje yra tik palydos dalis ir senųjų papročių pratęsėjai.Dabar laikmetis kitoks. Išnyko vežimai, karietos, todėl jaunikis sodinasavo lelijėlę į lengvąjį automobilį…  Pats padovanoja aukso sužieduotuviųžiedelį. Pats kalba apie būsimą gyvenimą, pina gražiausių svajonių vainiką,girdo mergelę jaunystės vynu…

    Seniau prie sužieduotuvių stalo sėsdavo visa šeima. Kur vykdavovestuvinė puota patalpa būdavo puošiama. Ant rankšluosčio, iš žalumynųišpindavo jaunųjų vardo ir pavardės raides. Pindavo iš rūtų, eglių,kadagių, mirtų, tujų, bruknių lapelių ar kitų žalumynų. Aptardavo vestuviųpuotos reikalus, padainuodavo, pasilinksmindavo. Sužieduotuvių stalas buvoišradingas. Tai buvo mėsos gaminiai, duona, pyragai ir tai vietovei būdingikiti valgiai. Gerdavo nedaug.Dabar sužieduotuvės aplaistomos šampanopurslais… Retai kur sužieduotuvės švenčiamos namuose. Seniau persužieduotuves pasikeisdavo dar ir dovanomis. Jaunoji gaudavo ne tik auksosužieduotuvių žiedą, bet ir jaunikio išdrožinėtą rankšluostinę, kočėlus,verpstelę, ornamentuotą badiklį, sagę, karolius ir kt. namų darbodirbinius.Jaunoji dovanodavo baltą peltakiuotų nosinių komplektą (nesnosinės tai buvo draugystės ir meilės simbolis), austus šalikus, austus irrištus kaklaraiščius, raštuotas kojines vilnones ar linines, austasvadžias, balno kilimėlius ir kitus savo rankomis padarytus meniškus darbus.Nepamiršdavo apdovanoti ir tėvų. Tai buvo gražus paprotys. Jaunoji mamomsišsiuvinėdavo skarutes, prijuostes, išausdavo rankšluosčius, lauknešėliusir kt. darbelius. Tėvui megztą megztinį, liemenę, kojines, pirštines,šalikus ir kt. Vestuvės dažniausiai būdavo jaunosios tėvų namuose.Taivestuvinei puotai ruošdavosi apgalvodami kiekvieną smulkmeną. Net arklius,

kurie veš jaunuosius prie altoriaus, savaitę neimdavo darbams, juos šerdavogeriau, šukuodavo, apkirpdavo karčius, uodegas, o atėjus tai dienaiuždėdavo gražius pakinktus, vadžias, ant kaklų užkabindavo žaržolus arskambalus. Buvo sudaroma paslaptinga aplinka. Dabar piršlys ir svočiaišlikę tik kaip jungtuvių palydos tęsėjai. Piršliai išsiskirdavo savoapdaru. Svočia turėdavo gražų, pintą iš vytelių, krepšį, pilną visokiųgėrybių. O piršlys turėjo gražiai išpuoštą aukštą kepurę. Visa vestuvinėpalyda klausė svočios ir piršlio. Tai išlikę ir dabar. Piršliai vadovavovisai vestuvinei palydai. Piršliai vedė ir vestuvinę puotą. Apgalvodavoscenarijų, susirinkdavo įvairias žinutes, kurdavo kupletus, ruošdavoįvairiausius suvenyrus jauniesiems, tėvams, palydai, šeimininkėms. Piršliairodo jauniesiems, kaip reikia praeiti gyvenimo tiltus… Jaunasis privaloginti jaunąją nuo įvairiausių gyvenimo nesėkmių ir todėl ją neša ant rankų.Tiltas parenkamas ilgiausias ir gražiausias. Jaunajam nešti nesunku, nesmeilė nugali didžiausias kliūtis… Piršliai moko jaunuosius, kaip reikėsmiegoti ant suolo … Moko, kaip reikia bučiuotis… Moko, kaip reikiagyventi ir kaip reikia mylėti: gyvenimą ir žmogų …  Po jungtuviųceremonijos visa palyda vežama prie įžymiųjų vietų: vandens malūnų, vėjomalūnų, gražių sodybų, natūralių žavių gamtovaizdžių, piliakalnių ir ten,pagal piršlių sukurtą scenarijų vykdavo vestuvinės puotos linksmybės…Prie seno, seno vėjo malūno… Įamžinama brangiausia diena gyvenime.Jaunavedžiai po šventinių iškilmių grįžta į namus. Jie sutinkami tėvų priegimtojo slenksčio su duona ir druska. Duonos maži gabalėliai pamirkomi įdruską ir su vynu ar midumi užgeriami. Taurelės būna išmoningai išpuoštosrūtų ar mirtų šakelėmis, bei baltais kaspinėliais. Duona yra sveikatos
simbolis, o druska – tvirtybės. Tėvai jauniesiems linki būti sveikiems,stipriems ir laimingiems.  Ši papročių šviesa išliko iki šių dienųatmintyje, kaip gyvenimo dovana. Sutikdami jaunuosius visi linki: būtiištikimais Žmogui, Tiesai ir Žemei.  Antrą vestuvių dieną, po piršlio pakorimo, pagal senus papročius,piršlienė skandinama dubenyje, vonioje, geldoje arba prūde, ūpėje, ežere,Budeliai – “negailestingi”. Piršlienę “murgdo” ežere. “Kam melavai, kamgyrei jaunąją mergelę, kad ji gražiausia, kad ji turtingiausia šioje žemėjemergelė”… Melo kojos trumpos. Atsimink, nes nusipelnei; tavo kalbos apieišrinktąją mergelę – melagingos. Jaunoji bėga gelbėti piršlienės, užmetaant budelio pečių rankšluostį… Tada budelis išgelbsti piršlienępaduodamas jai ranką ir ištraukia iš ežero “gilumos”…  Persirengėliaijaunieji ir jų palyda laukia sugrįžtant jaunųjų. Jie bus apklausti ir turėsišsipirkti, kad būtų įleista jaunųjų  palyda prie vaišių stalo.  Čiapiršliai sukuria savitą scenarijų, vis kitokį kiekvienai porai. Jei yražiema jaunųjų sutikimas vyksta patalpose. Vasarą – gamtos prieglobstyje.     Rytojaus dieną, po iškilmingų jungtuvių vakaro, į šventę ateinalinksmybių metas. Žmonės, pamiršę visus vargus, linksminasi iš širdies.Skamba dainos, žmonės ilsisi… palydėdami ir mokydami jaunuosius kaipreikia gyventi.

VESTUVĖS ŠIANDIEN

Vestuvių planavimas. Vestuvės yra smagus, bet sudėtingas ir laikoreikalaujantis projektas. Kaip ir kiekvieną rimtą projektą, vestuves reikiaplanuoti. Yra sakoma, kad planas yra bevertis, tačiau planavimo procesas –neįkainuojamas. Skyrus laiko vestuvių planavimui, užtikrinama, kadkiekvienam aspektui yra skirta pakankamai dėmesio, taip sumažinama klaidųir nesusipratimų tikimybė. Žinoma pačios vestuvės nuo plano gali skirti, irnetgi žymiai, tačiau pats planavimo procesas padės apgalvoti detales irnieko svarbaus neužmiršti. Ypač svarbu, kad vestuvių planavimas leidžia

tiksliai suplanuoti biudžetą, ir dar svarbiau – paskirstyti išlaidas laike.Planuojant vestuves svarbu ir laikas ir iškilmių vieta, ir pati ceremonija. Kokiu metų laiku švęsti vestuves – iki XX amžiaus vidurio Lietuvojevestuvių metą dažniausiai nulemdavo ūkio darbai, todėl vestuvės būdavokeliamos vėlų rudenį arba žiemą. Nutirpus sniegui ir iki kito pirmojosniego vestuves kelti buvo sudėtinga – tai pats žemės ūkio darbų įkarštis.Vestuvių puotų kėlimą nulemdavo ir įtakodavo pasninkai, adventas beigavėnia. Nors bažnytinis kalendorius leidžia linksmintis, ūkio darbai labaitrukdydavo ne tik pačioms vestuvių iškilmėms, bet ir piršlyboms,sužadėtuvėms. Šiuo metu vestuvės buvo keliamos tik dėl ypatingų priežasčių. Kiekvienas metų laikas – savaip žavus. Pastaraisiais dešimtmečiais taipjau susiklostė, jog didžioji dauguma jaunų porų vestuves atšokti trokštavasarą. Daugelį vilioja šiltas metų laikas, kuomet viskas žalia.Kai kurietikis, jog jų pasirinkta dieną gamta nepapokštaus ir bus saulėta, nuotaikosnesugadins vėjas ir lietus. Beje, yra žmonių, teigiančių, jog lietus per vestuves nėra blogasženklas. Kaip tik, jei šią dieną lyja lietus, gyvenimas bus gražus irnerūpestingas. Todėl daugelis žmonių vestuves kelia rudenį – vienąlietingiausių metų laiku. Ruduo – auksinis metų laikas, tuomet medžiųvainikai nusidažo įvairiomis spalvomis. Svarbiausių akimirkų įamžinimastarp įvairiaspalvių klevų lapų šakų gali palikti neišdildomą prisiminimą. Kitas, ne mažiau įspūdingas metų laikas – žiema. Nereikia bijoti šalnųir gilių sniego pusnų. Gilioje sniego pusnyje įsiamžinę jaunieji – darvienas neišdildomas prisiminimas. Reiktų prisiminti ir tai, jog būtentžiemą yra visų įsimylėjėlių – Šv. Valentino diena. Pavasaris – bundančios ir atgimstančios gamtos metas. Šiuo metų laikuatgimsta ne tik gamta, bet ir jausmai. Sprogstantys medžių pumpurai,
žaliuojanti pirmoji žolė ir pražystančios pirmos gėlės – argi ne nuostabusmetas dviems žmonėms sujungti savo likimus. Kiekvienas metų laikas – savaip žavus Iškilmių vieta. Kiekviena pora svajoja apie nepakartojamą santuoką irnepamirštamą aplinką vestuvių pokyliui. Daugelis, o ypač tie kurie vestuvesšvenčia dvi dienas pirmenybę teikia išvykai už miesto, į gamtą. Šventimasgamtoje – didžiulė erdvė šokiams, dainoms ir žaidimams.Čia šventėsnesugadina triukšmu nepatenkinti kaimynai ar šiaip praeiviai. Tai puikivieta romantiškiems nuotykiams. Vos nušvitus saulei, pažadina ne tikpirmieji saulės spinduliai, bet ir ankstyvieji vestuvių muzikantai. Šitradicija likusi iš seno. Jei vestuvės švenčiamos tik vieną dieną, o kitą rytą jaunavedžiai turėsskubėti į pirmąją povestuvinę kelionę, tai tapo madinga, geriau vestuveskelti mieste. O jei vestuvės vyksta vos kelias valandas, iškilmės keliamoskavinėje. Kvietimai. Pasirinkus vestuvių datą ir vietą, pats metas pagalvoti apiesvečių kvietimą.. tai dar kiek neįprastas dalykas lietuvių vestuvėse.Rašydami kvietimus dar kruopščiau tenka apgalvoji svečių sąrašą. Kvietimųforma ir išvaizda turi atitikti vestuvių dvasią. Jeigu iškilmės vykstaužmiesčio rezidencijoje arba prabangiame restorane, tiks paauksuotišventiniai kvietimai. Jei pasirinkta kaimo kavinę ar sodyba , labiau tikskvietimai su gamtos vaizdu. Vestuvės, švenčiamos ant jūros kranto, leidžiakvietimuose panaudoti jūros motyvus, smėlį, kriaukles. Kvietimus galima užsisakyti spaustuvėje, nupiešti patiems arbanusipirkti parduotuvėje. Tai priklauso nuo jaunavedžių būdo ir stiliaus. Patartina kvietimus išsiųsti likus 4 – 6 savaitėms iki vestuvių dienos. Kvietimo tekste turi būti jaunavedžių vardai, sutuoktuvių laikas.Kvietimuose rašomi pilni vardai ir pavardės, nedera naudoti trumpinius.Kartais jaunavedžiai kvietimuose įrašo jiems ką nors svarbaus reiškiančias
eiles, simbolius, o kartais net glaustai primena savo susipažinimoistoriją, kai kurie įkomponuoja ir savo nuotrauką. Jei norima gautiatsakymą, tai reikia įrašyti „Prašome pranešti“ ir nurodyti savo telefononumerį. Kvietimas dažnai baigiamas padėka už būsimą dalyvavimą vestuvėse.Paprastai kvietimas siunčiamas šeimai, bet vaikams vyresniems nei 18 metų,kvietimas siunčiamas individualiai. Salės, bažnyčios puošimas. Salės puošimui naudojamos gėlės, tiekdirbtinės, kurios atrodo natūraliai, taip pat dekoracijų elementai subalionais, papuošalais iš popieriaus, audinių, įvairių formų bei spalvųžvakėmis. Jei vestuvės vyksta vasarą, pokylių salės puošimui galima naudotiįvairiausias gėles, kurios šventei suteikia šviežumo ir šventiško žavesio.Tam puikiai gali tikti darželio ar lauko gėlės. Jei norisi daugiau irstambesnių papuošimo akcentų, galima salę puošti gėlių girliandomis. Šventinį stalą geriausia puošti mažais elegantiškais vainikėliais, okeletą pakabinti ant sienos ar durų. Itin ekstravagantiškai atrodys salėpapuošta stikliniais vienspalviais indais, kuriuose bus sumerktos lelijos,kalijos ar kitos mėgstamos gėlės. Puošiant bažnyčią ir suteikiant jai šventinę nuotaiką, tiks paprasti irlengvi audiniai, prie kurių pritaikomos tam tikros spalvos bei dydžiožvakės, taip pat gyvos gėlės prie altoriaus bei dekoratyviniai elementaiant bažnyčios kėdžių svečiams. Jaunavedžių drabužiai. Jaunystė pagimdo meilę ir viltį. Prie gyvenimotako ateina dvi mylinčios širdys… Artėja jungtuvių valanda.  Išrinktivestuvių drabužius – vienas sunkiausių jaunavedžių galvosūkis. Ypač sunkunuotakai: būtent į ją krypsta visų akys. Tą akimirką nuotaka turi būtigražiausia. Todėl daug rūpesčių sukelia nuotakai rūbų parinkimas. Čiaprireiks ir fantazijos, ir rankų darbo, ir patarimo bei kritikos. Svarbu,
kad suknelė ilga, trumpa ar kostiumėlis, būtų pasiūti iš nesiglamžančiosmedžiagos. Lengvas medžiagos kritimas suteikia nuotakai elegancijos irlaisvumo. Prie medžiagos ir fasono reikia priderinti rūbų puošiamuosiuselementus. Pirmiausia, nuotaka turi būti stilinga. Tačiau dar svarbu, kad nuotakasu suknele gerai jaustųsi. Tik nuo XIX amžiaus pabaigos paprotys puoštinuotaką baltais rūbais paplito visur. Ši spalva simbolizavo nuotakos tyrumąir nekaltumą, kartu tai buvo ir džiaugsmo spalva. Dabartinė mada leidžiapasirinkti nepaprastai individualų suknelės fasoną ir toną. Tradiciškai prie suknelės pridedamas ir nuometas. Nuometas buvoskiriamas tam, kad apsaugotų nuotaką nuo piktų dvasių. Tyrumo simboliką jisįgavo vėliau. Dabartiniu metu šis simbolis išnykęs ir nuometas atliekapapuošalo vaidmenį. Be nuometo naudojamos gėlės, kaspinai, diademos irkita. Taip jau yra, jog vestuvių dieną visi labiausiai gėrisi nuotaka, ojaunikiui tenka daug mažiau dėmesio.Vyrai šiais laikais turi visasgalimybes deramai apsirengti savo vestuvių dieną, jeigu tik jiems tai rūpi.Visuomet iškilmingas ir tinkamas yra tamsus kostiumas. Juodas kostiumasvisada tinka iškilmėms ir gali atstoti fraką bei smokingą. Smokingas –pastaruoju metu labai paplitęs jaunikio drabužis. Klasikinis smokingas yratamsiai mėlynos, pilkos ar juodos spalvos, nors jaunikiui tiks ir baltosspalvos kostiumas. Iškilmingesnį vaizdą smokingui suteikia speciali apykaklė,kaklaraiščiui – peteliškei, peteliškė, platus šilkinis diržas arba liemenė.Batai turi būti juodos spalvos. Prie klasikinio kostiumo labiausiai tiks spalvota liemenė. Ja siūlomarinktis iš kitos, dekoratyvios medžiagos. Tačiau būtina suderinti liemenėsir kaklaryšio spalvas. Jei pasirenkama spalvota liemenė, marškiniai –būtinai baltos spalvos. Frakai – seniausi šventiniai vyriški rūbai. Tradicijas ir frakodėvėjimo taisykles reguliuoja etiketas. Fraką gali vilkėti tiek jauni
žmonės, tiek ir suaugę – vestuvių iškilmės nuo to bus tik ryškesnės irįvairesnės. Dauguma jaunavedžių dabar rengiasi kartu – ieško poros vestuviniokomplekto. Vestuvės – jaunavedžių šventė, tad ir atrodyti jie turi taipkaip patiems norisi. Žiedai. Auksiniai vestuviniai žiedai yra senas pastovus ištikimybėssimbolis. Kiekviena jaunavedžių pora vestuvių ceremonijos metu išgirsta :„Meilės ženklan apsikeiskite žiedais“. Paprotys užmauti nuotakai žiedą ant piršto atėjo iš senosios Romos. XIXamžiuje jungtuvių simboliu tapę vestuviniai sutuoktuvių žiedai turėjo būtivienodi, panašios tradicijos laikomasi ir iki šiol. Dabartiniu metu vestuvinis žiedas – ne tas paprastas žiedelis, anksčiaubūdingas visiems sutuoktiniams, bet ir intymumo ženklas, kurio prasmę žinotik sutuoktiniai. Vestuviniai žiedai gaminami dažniausiai iš baltos,raudono arba rausvos spalvos aukso. Puokštė. Gėlės – tai žemės žiedai. Gera, kad pačią reikšmingiausią irbrangiausią gyvenimo valandą jos gali suteikti didelį džiaugsmą. Puokštė –graži ta, kuri priglusta prie kilnios sielos.    Nederėtų pamiršti irtokios gražios tradicijos, kai jaunasis, einant į sutuoktuvių ceremonijasįteikia puokštę visų akivaizdoje savo išrinktajai, o abu atsisveikindami sutėvais įteikia gėles ir tėvams. Privalome jiems dėkoti už vaikystės pievas,duonos kąsnį ir gyvenimo saulę…Gėlės lydi žmogaus gyvenimą džiaugsmo irskausmo valandose. Kilmingiausia gėle – laikoma rožė. Jos simbolikaišreiškia meilę. Ji nori lyg prisiglausti prie širdies. Todėl nuotakosrenkasi baltas, gelsvas, rožines, raudonas rožes ar kompozicijas iš jųžiedų.  Savo grožiu ir paslaptingumu nenusileidžia ir herberos. Jų žiedaitarytum kalba, kad nori atkreipti visų dėmesį. Jos pasižymi spalvų žaismu.Ypač aukštos nuotakos renkasi herberų puokštes. Smulkutės ir lieknos
merginos mėgsta smulkesnių žiedelių puokšteles. Tam labai tinka frezijos,kurios būna įvairių atspalvių. Seniau buvo mėgiamos ir kalijų žiedųpuokštės. Šmaikščios detalės. Tikriausiai nė vienos vestuvės neapsieina bepokštų, išdaigų, linksmybių. Kad šventė būtų įvairesnė ir įdomesnė didelėdalis priklauso ir nuo muzikantų. Paprastai muzikantai gali pasiūlytidaugybę įvairių juokų, pokštų, dainų, šokių ir žaidimų. Kartais muzikantamsį pagalbą atskuba piršlys. Anksčiau jaunavedžiams grieždavo kaimomuzikantai, kur būtinas atributas buvo armonika, smuikas, mušamiejiinstrumentai ir dūda. Šiuolaikiniai muzikantai – modernesni. Transportas, fotografavimas. Anksčiau jaunikis pas nuotaką vykdavogražiai išpuošta karieta, pakinkyta arkliais. Šiandien tai retas reiškinys,tačiau vis atsiranda porų, norinčių atgaivinti senąsias tradicijas. Visgipastaruoju metu jaunavedžiai dažniausiai renkasi prabangius automobilius.Nuo seno Lietuvoje mašinas, vežimus dekoruodavo vyriausioji pamergė, olikusios jai padėdavo. Puošiant mašiną, galima rinktis gėles, juostas,derančias prie aprangos spalvos. Galvojant apie malonius vestuvių prisiminimus negalima pamiršti irįamžinti šiuos prisiminimus nuotraukose, kurios liks ilgam.

    IŠVADA

Šeima – svarbiausia gyvoji giminės ir tautos ląstelė. Mūsų prigimtinėkultūra, mūsų kalba, mūsų papročiai ir pati tauta sunkiausiais laikaisišliko tik šeimos dėka. Šeima pagrindinė visuomenės ląstelė, kurioje žmogusgimsta, gyvena ir miršta. Ji yra didi vertybė, visų rūpestis ir viltis.Joje auga ir bręsta jaunoji karta, formuojasi pamatinės elgesio normos,vertybių hierarchija, gyvenimo tikslai.   Šeimos kelias – tai niekadanesibaigiantis žmogiškosios ir krikščioniškosios meilės kelias, kuriuoeinant įveikiamos pasitaikančios kliūtys ir pagundos. Šeimos stiprumasglūdi sutuoktinių stiprume. Šeimos šventės stiprina pačią šeimą ir josbendrą dvasią. Vardynos, jaunimo brandos apeigos, iniciacija į giminę, į

bendruomenę, vestuvės, įkurtuvės – riša ir stiprina šeimą.Seniai, seniai visų romantiškiausia ir gražiausia šeimos švenčių būdavovestuvių puota. Net ir dabar niekas nepasikeitė. Šeimos gyvenime ir apeigose ilgus šimtmečius buvo svarbūs religiniai,maginiai, simboliniai vaizdiniai. Daugelis šeimos papročių bei apeigųformavo žmonių būdą, prisidėjo prie dvasinės kultūros, religijos ir moralėsplėtotės. Todėl iš šių reiškinių galima rekonstruoti mūsų tautos sąmonės,psichikos raidą. Pažymėtina, kad liaudies kultūra, ypač žodinė ir meninėkūryba, įsitvirtino papročiuose ir apeigose, kurie buvo perduodami iškartos į kartą . Šeimos papročiai, apeigos, tradicijos – tautos kultūrosliudininkai bei saugotojai – kartu yra patikimi istorijos šaltiniai,padedantys atskleisti tautų kūrybos, sąmonės, mitologijos, religijos,apskritai dvasinės kultūros raidą.   

LITERATŪRA

1. Balys J. Vaikystė ir vedybos. Silver Spring, 1979. 2. Dundulienė P. Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai ir apeigos. Vilnius, 1991. 3. Patackas A., Žarskus A. Vestuvių virsmas. Prienai, 1993. 4. http://www.vestuvės.lt 2005-11-23 5. http://www.google.lt 2005-12-12