Kompiuteris, mobilusis telefonas, muzikos grotuvas – tai elektronikos prietaisai, be kurių tikriausiai negalime įsivaizduoti savęs ir savo gyvenimo. Žinoma, jie yra labai naudingi, bet anksčiau ar vėliau sugenda, nes pasaulyje nėra nieko amžino.
Kurį laiką mes liūdime, negalime patikėti, kad daiktas, kuriam skyrėme tiek daug laiko, kuris jau beveik spėjo tapti antruoju geriausiu mūsų draugu, sugedo, o jo pataisyti neįmanoma, tačiau jau po kelių dienų seno, negražaus, bet mums reikalingo elektronikos prietaiso vietą pakeičia naujas, puikus, daugiau galimybių turintis daiktas.
Dažniausiai žmonės tokioje situacijoje elgiasi neapgalvotai ir skubotai, nes sugedusį elektronikos prietaisą paslepia tamsiame palėpės kampe arba dar blogiau – išmeta atokiame gamtos kampelyje, kur, jų manymu, jis niekam netrukdys ir nedarys jokios žalos, bet taip nėra ir mes turime tai žinoti.
Kiekvienas elektronikos prietaisas turi elektromagnetinius laukus, kurie yra labai žalingi žmonėms bei jų sveikatai. Šių prietaisų sudėtyje yra aplinką teršiančių medžiagų: sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, švino, kadmio, chromo) ir halogenintų medžiagų (chlorfluormetano (CFC), polichlorinuoto bifenilo (PCB), polivinilchlorido (PVC) ir bromintų, ugnį slopinančių medžiagų). Daugelis jų yra toksiškos ir, patekusios į aplinką, gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, švinas gali pažeisti nervų sistemą, neigiamai paveikti širdį ir kraujagysles, pakenkti inkstams. Kadmis pažeidžia smegenis. Be to, įvairūs magnetai, esantys elektroniniuose prietaisuose, skleidžia spindulius, kurie kenkia mums, taigi visiškai nereikalingą daiktą, kuris net neveikia, palikę namuose rizikuojame savo ir aplinkinių sveikata bei gyvybe.
Taip pat problemos neišspręsime, jeigu šiukšles paliksime gamtoje. Tai yra dar baisiau negu palikti jas namuose, nes taip darydami mes negalvojame apie gyvūnus, gamtą. Kenksmingos medžiagos, patekusios į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis, augalus, apnuodija gyvūnus. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų mėgsta pailsėti, pamiršti rūpesčius ir kasdieninį gyvenimą sekmadienio popietę gražiame gamtos kampelyje, bet įsivaizduokime pasaulį, kuriame nėra nė vienos gražios vietelės. Tikriausiai tada gyventi būtų baugu, baisu ir nemalonu.
Mano nuomone, elektronikos atliekų šalinimo problemą Lietuvoje galėtumėme išspręsti taip:
1. Į mokyklas turėtų atvažiuoti elektroninių atliekų tvarkymo specialistas ir mokiniams paaiškinti, kaip reikia elgtis su sugedusiais elektronikos prietaisais, taip pat papasakoti apie elektronikos prietaisų daromą žalą gamtai bei aplinkai. Manau, svarbiausia yra įtitikinti mokinius, kad jeigu norime gyventi gražiame pasaulyje, gėrėtis nuostabia gamta, turime su nereikalinga mums elektronika elgtis teisingai ir neteršti gamtos bei saugoti savo sveikatą. Manau, kad mokinys atėjęs namo tikrai susimąstytų, papasakotų tėvams, seneliams, pažįstamiems, kokią žalą mums gali sukelti net paprasčiausias sugedęs telefonas.
2. Per radiją, televiziją, spaudą turime informuoti gyventojus apie elektronikos prietaisų daromą žalą gamtai, mūsų sveikatai, gyvūnams. Paraginti žmones nepalikti nereikalingo, sugedusio daikto likimo valiai, o nors truputį pagalvoti apie save ir aplinkinius.
3. Ko gero, jeigu mieste būtų daugiau plakatų, kuriuose vienoje pusėje pavaizduotas gražus, linksmas pasaulis ir jame gyvenantys sveiki, energingi, žavūs žmonės, kurie teisingai elgiasi su nereikalingais elektronikos prietaisais, o kitoje plakato pusėje negražus, bauginatis pasaulis ir gamta, liūdni, pavargę, išsekę nuo ligų žmonės, tai, mano manymu, toks vaizdas Lietuvos gyventojus priverstų susimąstyti, pasidomėti ir suprasti, kad šiukšles reikia rūšiuoti.
4. Tūrėtų būti daugiau konteinerių, skirtų elektronikos prietaisams, kurie stovėtų ne tik miestuose, bet miesteliuose ir kaimuose.
5. Privalome sugalvoti ir organizuoti akcijas, konkursus, kurie paragintų Lietuvos piliečius pasidomėti elektronikos prietaisų šalinimo būdais.
Taigi pasakykime STOP neteisingam elektroninių atliekų tvarkymui, nes jeigu norime turėti gražią gamtą, būti sveiki, negalime likti abejingi ir privalome rūšiuoti šiukšles. Taip darydami mums visiškai nereikalingus daiktus atiduodame į specialistų rankas. O jau tada elektronikos aparatūra, įvairūs laidai, katalizatoriai yra perdirbami ir grįžta į pramonę, tinkantys naujų prietaisų gamybai.
Elektroninių atliekų perdirbimas yra gamtą, sveikatą bei mūsų pačių saugumą tausojantis dalykas. Būtina žinoti, kad šios dienos pirkiniai yra rytojaus atliekos. Ir ne kažkas kitas turi rūpintis mus supančios aplinkos saugojimu, o tik mes patys.