DWDM technologijos taikymo prieigos tinklams galimybių tyrimas

Turinys
1. Įvadas 3
1.1 Optinė revoliucija 4
1.2 Užduoties analizė 5
1.3 Kas tai yra DWDM? 6
1.3.1 DWDM technologijos plėtra 7
1.3.2 Optinių skaidulų talpos didėjimas ir didinimo būdai 7
1.4 Optinės ryšio linijos (šviesolaidžiai) 9
1.4.1 Šviesos sklidimas šviesolaidyje 11
1.4.2 Optiniai kabeliai ir skaidulų sujungimai 12
1.4.3 Nuostoliai bei slopinimas šviesolaidžiuose 13
1.4.4 Šviesolaidžio perdavimo sistema 14
1.4.5 Šviesolaidžių privalumai ir trūkumai 15
1.5 DWDM sistema, jos pagrindiniai elementai ir veikimas 17
1.5.1 DWDM tinklo privalumai ir trūkumai 18
1.5.2 DWDM tinklo taikymai Lietuvoje ir pasaulyje 19
2. Analogiškų sistemų analitinė apžvalga 23
2.1 TDM sistemos 23
2.2 CWDM sistemos 24
3. DWDM sistemos struktūrinės schemos sudarymas 25
4. DWDM sistemos plano sudarymas 26
5. Įrangos parinkimas ir pagrindimas 28
6. Darbo rezultatų apibendrinimas 31
7. Naudota literatūra 331. Įvadas
Telekomunikacijos yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo ir šiuolaikinės technikos sričių. Šiuolaikinės visuomenės neįmanoma įsivaizduoti be telekomunikacijų paasiekimų, kurie buvo realizuoti per paskutinį 100 – metį. Mūsų laikmečio skiriamuoju bruožu yra vis didėjantis poreikis perduoti informacijos srautus dideliais atstumais. Tai sąlygoja daugelis priežasčių, tačiau svarbiausia galime laikyti tai, kad ryšiai yra vienas iš galingiausių ekonomikos valdymo svertų. Elektros ryšiai labai sparčiai besikeisdami tampa įvairiapusiai ir globalūs, o pavienių įmonių, regionų ir valstybių ryšių infrastruktūra vis labiau integruojama į pasaulinę telekomunikacijų erdvę.
Šiuolaikinis optinės technikos lygis sudaro prielaidas kurti sparčiaveikius informacijos perdavimo tinklus, sudarytus vien iš optinių įtaisų. Pastaraisiais metais tapo aiišku, kad skaidulinė optika pakeičia varinius kabelius naudojamus tos pačios paskirties ryšių signalų perdavimui. Optiniai, teisingiau sakyti, optinio pluošto kabeliai, naudojami saugiam didelių duomenų srautų perdavimui dideliu greičiu. Duomenys perduodami moduliuotais šviesos bangų impulsais, kurie sklinda praktiškai nesilpnėdami specialaus stiklo gy

ysla. Kadangi stiklinė kabelio gysla gali perdavinėti duomenis tik viena kryptimi, tai dvipusiam ryšiui sukurti kiekvienas kabelis sudarytas iš dviejų gyslų, izoliuotų viena nuo kitos skirtingo lūžio koeficiento stiklo danga. Iš išorės kabelis apvilktas plastiko danga. Kadangi prie tokio kabelio prisijungti reikalingi specialūs antgaliai, tai perduodamų duomenų saugumas labai didelis.
DWDM (Dense Wawelenght Division Multiplexing – didelis bangų ilgių sutankinimas) technologijos pasirodymas yra vienas iš naujesnių ir svarbesnių fenomenų optinių perdavimo technologijų raidoje. Sutankinimas yra technikos būdas, leidžiantis ta pačia ryšio terpe vienu metu perduoti daugelį signalų. Šviesolaidinėse optinėse ryšio sistemose yra naudojami du svarbiausieji sutankinimo būdai. Laikiniame sutankinime keli skaitmeniniai signalai yra suliejami į vieną didesnės spartos bitų srautą, kuriame kiekvieno signalo bitams yra skiriami atskiri laiko tarpsniai. Bangos ilgių sutankinime (WDM &##8211; Wavelength Division Multiplexing) dviejų arba daugiau bangos ilgių signalai vienu metu yra perduodami ta pačia skaidula; šis sutankinimo būdas gali būti naudojamas ir laisvoje erdvėje. Kadangi optinių technologijų panaudojimas labai padidina perduodamų duomenų spartą, tai DWDM techonologija buvo pradėta diegti ir Lietuvoje, nepaisant to, kad tai yra gana brangi technologija.
Šiame darbe išnagrinėsiu vieną iš šviesolaidinių technologijų – DWDM, apžvelgsiu šios technologijos pagrindu sukurto tinklo privalumus, trūkumus, naudojimo galimybes ir taikymo perpektyvas. Taip pat atliksiu analogiškų sistemų analitinę apžvalgą. Galiausiai sukursiu tinklą ši
ios technologijos pagrindu tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto. Šio tinklo sūkurimui bus parinkta atitinkama įranga ir šis įrangos parinkimas bus pagrįstas. Pabaigoje apibendrinsiu atliktą darbą bei gautus rezultatus.1.1 Optinė revoliucija
1970 m. rudenį amerikiečių stiklo kompanija „Corning“ galėjo pasigirti, jog jiems pavyko padaryti tai, ką visi laikė neįmanomu dalyku. Iš kvarcinio stiklo jie pagamino skaidulą, kuri buvo tokia skaidri šviesai, kad ją buvo galima naudoti duomenų perdavimui dideliu nuotoliu. Tatai ir ta aplinkybė, jog beveik tuo pat metu pavyko sukurti sparčius ir galingus puslaidininkinius lazerius, veikiančius kambario temperatūroje, tapo tikros telekomunikacijų srities revoliucijos pagrindu.
1926 m. televizijos išradėjas Johnas Logie Bairdas užpatentavo būdą, leidžiantį stiklo skaidulų pyne perduoti vaizdus. Šeštajame dešimtmetyje šį principą iš naujo išrado Haroldas Hopkinsas, sukūręs pirmąjį medicinoje naudojamą endoskopą – lanksčią stiklo skaidulų pynę, leidžiančią gydytojui pažvelgti į žmogaus kūno vidų. Bet apie tai, kad stiklo skaidula būtų galima perduoti telefono pokalbį, tuomet niekas nebuvo pagalvojęs.

Susidomėjimas optiniu ryšiu atsirado tuomet, kai septintajame dešimtmetyje buvo kuriami pirmieji lazeriai. Tuo metu manyta, jog stiklas yra nepakankamai skaidrus. „Gal jo skaidrumo pakanka pusės metro ilgio endoskopui, bet tik ne kelių kilometrų ilgio ryšio linijoms“, – taip bent jau tvirtino didžiausias šios srities autoritetas pasaulyje – Bell’o laboratorijos Amerikoje. Nepaisant to, ir jiems teko pr
ripažinti, kad stiklas turi keletą potencialių pranašumų. Labai plonoje stiklo skaiduloje, apvilktoje medžiaga su mažesniu lūžio rodikliu, šviesa būdavo pagaunama dėl visiško vidaus atspindžio reiškinio. O jei tokia šerdis būtų labai plona, vos kelių mikronų skersmens, tokia sudėtinė skaidula galėtų tapti vienmodžiu šviesolaidžiu. Signalas galėtų ja sklisti nė kiek neišplisdamas. Bet viskas galiausiai atsiremdavo į didelį šviesos slopinimą stikle.

Sparčių ir pigių puslaidininkinių lazerių sukūrimo dėka skaidulinė optika padarė didžiausią perversmą ryšių technikoje nuo pat radijo bangų atradimo. 1986 m. pirmasis šviesolaidinis optinis kabelis nutiestas Lamanšo kanalo dugnu, o 1988 m. – per Atlantą. 1987 m. buvo sukurtas šviesos signalų stiprinimo erbiu legiruotoje skaiduloje būdas.
Nuo devintojo dešimtmečio optiniai kabeliai jau tiesiami išilgai automagistralių ir geležinkelių. Optiniai tinklai sujungė tarpusavyje visas telefono stotis ir mobiliojo ryšio siųstuvus. Naujos technologijos, tokios kaip bangos ilgių sutankinimas, leis optinėmis linijomis perduoti dar 50-100 kartų daugiau informacijos nei lig šiol. Tokiomis linijomis sklindantys duomenų srautai viršys 1 terabitą per sekundę. O pats šviesos slopinimas skaiduloje šiandien tėra 0,2 dB/km. Yra atrasta medžiaga, turinti dar mažesnį slopinimą, – fluorido stiklas, bet ji bijo vandens.1.2 Užduoties analizė
Optinės, arba dar vadinamos šviesolaidinės technologijos, – pats moderniausias ir sparčiausias ryšio kanalas pasaulyje, kuris populiarėja ir Lietuvoje. Kodėl optinės technologijos tampa vis labiau populiaresnės ir plinta visame pasaulyje? Pirmiausia išskirtiniu šį ryšio ka
analą daro pats jo veikimo principas. Kadangi čia yra naudojama šviesa, o ne elektra, ryšys yra nenutrūkstamas ir itin patikimas. Kartu optinis ryšys yra itin spartus ir kokybiškas.
Bangos ilgių sutankinimas yra patrauklus tuo, kad šitaip galima kiekvienos skaidulos pralaidą padidinti tiek kartų, kiek skirtingų optinių kanalų pavyksta perduoti. Kanalų skaičius pirmiausia priklauso nuo to, kiek pinigų jūs esate pasiryžę tam išleisti. Jeigu jūsų biudžetas yra pakankamai didelis ir galite susipirkti visus reikalingus lazerius ir kitą optinę įrangą, į tolimojo ryšio skaidulą su erbiu legiruotais skaiduliniais stiprintuvais jūs galėsite sutalpinti kelis tuzinus skirtingų bangos ilgių. Nedidelio nuotolio sistemose, kurioms nereikalingi stiprintuvai, kanalų skaičius bus dar didesnis. Tai leidžia išvengti naujų kabelių instaliavimo veikiančiose sistemose, naudoti mažiau skaidulų naujose sistemose, o dažniausiai ¬ suteikia ateities plėtrai būtiną dažnių juostos resursą.
Be to optinės technologijos yra laikomos gana perpektyviomis, nes perduodant informaciją optinėmis skaidulomis galima labai padidinti perdavimo spartą. Štai kaip atrodo planuojamo perdavimo spartos padidėjimo perpektyvos DWDM technologijai:

1 pav. Duomenų perdavimo talpos didėjimo perspektyvos1.3 Kas tai yra DWDM?
Skaidulinėse – optinėse komunikacijose DWDM (angl. – Dense Wavelengh Division Multiplexing) – didelis bangos ilgių sutankinimas, yra technologija, kuri sutankina sudėtinius optinius nešlio signalus į vieną optinę skaidulą, panaudojant skirtingus lazerio šviesos bangos ilgius, tam kad perneštų skirtingus signalus. Tiesą sakant, viena skaidula yra paverčiama į sudėtines virtualias skaidulas. DWDM sistemos siūlo patrauklų, rentabilų būdą telekomunikacijų pramonei išplėsti tinklo juostos plotį. Ši nauja technologija leidžia operatoriams susidoroti su visada naujoms paslaugoms augančiais reikalavimais ir turi didesnį lankstumą šių paslaugų tiekime.
DWDM technologija yra naudojama trečiame optiniame lange, kuriame bangų ilgiai yra 1520 – 1620 nm, informacijos perdavimui dideliais atstumais. Šis bangų ilgių diapazonas buvo pasirinktas dėl mažo slopinimo ir galimybės stiprinti signalus optiniame lygyje be regeneratorių, kurie sąlygoja brangesnę eksploataciją. Šiandien naudojamos svarbesnės stiprinimo technologijos yra erbiu dengti stiprintuvai EDFA‘s (erbium droped fiber amplifiers) ir Ramano stiprintuvai. EDFA‘s stiprintuvai yra veiksmingi bangos ilgiams tarp 1525 – 1565 nm (C juosta) arba 1570 – 1610 nm (L juosta) (žiūr. 2 pav.). C ir L bangos ilgių juostų panaudojimas buvo standartizuotas ir patvirtintas Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos telekomunikacijų standartizacijos sektoriaus (ITU – T). EDFA‘s stiprintuvai iš tikrųjų buvo sukurti pakeisti SONET/SDH optinis – elektrinis – optinis (OEO) regeneratorius, kuriuos EDFA‘s padarė praktiškai nebevartojamus. EDFA‘s gali sustiprinti bet kokius optinius signalus jų darbiniame diapazone.

2 pav. Bangų ilgių diapazonai1.3.1 DWDM technologijos plėtra
Tankaus bangos ilgio sutankinimo sistemų (DWDM – Dense Wavelength Division Multiplexing) rinka pastaraisiais metais augo sparčiai. Vos per trejetą metų rinka paketurgubėjo – nuo mažiau nei 1,7 mlrd. dolerių 1997 m. iki maždaug 10 mlrd. dolerių 2000 m. Vystantis šių sistemų rinkai atsiranda vis daugiau jų tiekėjų, todėl bangos ilgių manipuliavimo galimybės auga eksponentiškai, o kiekvienai tinklo daliai sukuriami vis nauji gaminiai.

Netgi lyginant 1999 m. pradžią su 2000 metais, kontrastas yra labai ryškus. 1999 m. gegužę atliktoje KMI Corporation studijoje buvo pranešta, kad egzistuoja apie 15 kompanijų, siūlančių DWDM skirtą įrangą. 2000 m. rugsėjo mėnesį šis sąrašas jau buvo išaugęs iki 25 – tas skaičius būtų buvęs dar didesnis, jeigu daug naujų kompanijų nebūtų iškart nupirktos kitų tiekėjų, pavyzdžiui, Qtera pirko Nortel, Chromatis – Lucent, o Qeton – Cisco Systems. Visų tų konkurentų laimei, operatorių, nutarusių įdiegti savo tinkluose DWDM, skaičius augo dar greičiau nei įrangos tiekėjų būrys (žr. lentelę). 1999 m. ataskaitoje KMI nurodė maždaug 75 operatorius iš viso pasaulio, kurie viešai pranešė pasirengę įdiegti DWDM. Lygiai po metų paskelbtų kontraktų skaičius beveik padvigubėjo ir pasiekė 140.

1 lentelė. Paskelbti kontraktai DWDM sistemoms.1.3.2 Optinių skaidulų talpos didėjimas ir didinimo būdai
Optinių skaidulų talpa augo gana sparčiai. Šis augimas pavaizduotas 3 pav:

3 pav. Optinės skaidulos talpos augimas

Pirmaisiais DWDM gaminių pasirodymo metais vieną tiekėją nuo kito skyrė siūlomos įrangos skirtingo bangos ilgio kanalų skaičius. Gamintojai iki šiol tam dalykui skiria labai daug dėmesio, o kanalų skaičius padvigubėja maždaug per vienerius metus. 2,5 Gb/s spartos sistemoms ryšio kanalų skaičius nuo aštuonių 1997 m. pamečiui augo iki 16, 32, 40, 64, 80, 96, 128 ir 160. 2001 metais Lucent pademonstravo 320 kanalų prototipą.

Kanalų skaičių gamintojai didino keliais būdais. Pirmiausia buvo stengiamasi filtrų pagalba kuo labiau susiaurinti tarpą tarp kanalų. Nors dabartinėje rinkoje vyrauja 200 GHz tarpo filtrai, 100 GHz filtrai sparčiai skverbiasi į rinką, o greitai pasirodys ir 50 GHz tarpą nustatantys filtrai. Kaskart, perpus sumažinant filtrų užtikrinamą tarpą tarp kanalų, kanalų skaičius padvigubėja. Bet tokie siauri tarpai tarp kanalų kainuoja irgi nemažai.

Kita koncepcija suvedama į didesnio tarpo filtrų ir persiklojimo įrenginių naudojimą, siekiant gauti mažesnius atstumus tarp kanalų. Persiklojimo įrenginius naudoja daugelis pagrindinių DWDM sistemų tiekėjų, pavyzdžiui, Arroyo Optics (iš Santa Monica, Kalifornijoje), E-Tek Dynamics (San Jose, Kalifornija), kuri su JDS Uniphase bei Wavesplitter Technologies (Kanada).

Dar vienas kanalų skaičiaus padvigubinimo būdas yra naujų spektro ruožų įsisavinimas. Stiprintuvų gamintojai sukonstravo erbiu legiruotus skaidulinius stiprintuvus (EDFA), galinčius veikti ilgabangėje srityje (arba L-juostoje). Įprastiniai EDFA stiprintuvai veikia C-juostoje, besitęsiančioje nuo 1530 iki 1565 nm, o L-juostos stiprintuvai atveria bangos ilgius, patenkančius į 1570-1610 nm spektrinį ruožą, šitaip padvigubindami kanalų, kuriuos galima perduoti viena skaidula, skaičių. Visi svarbiausieji gamintojai sukūrė L-juostai skirtus gaminius, kurie plačiau bus pradėti diegti 2001 metais.

Stiprintuvai yra svarbiausi naujų DWDM įrenginių, skirtų įvairaus lygio operatorių tinklams, komponentai. Pirmaisiais ketveriais DWDM diegimo metais gaminiai beveik be išimčių būdavo skiriami ilgo nuotolio perdavimui; paprastai iki 600 km ilgio atkarpoms be kartotuvų. Ramano stiprintuvų bei klaidų korekcijos schemų sukūrimas leido padidinti nuotolį, kuriuo DWDM signalus galima perduoti be jokio regeneravimo. Naujus itin didelio nuotolio ryšio gaminius pirmosios sukūrė Qtera (dabar Nortel dalis) ir Corvis; jie jau įdiegti ar diegiami dabar pagrindinių sistemų tiekėjų gaminiuose, leidžiančiuose pasiekti 3000 km ir didesnius atstumus. Kartu su naujais optiniais kryžminiais perjungikliais šie gaminiai leis sukurti naujas bendranacionalinių didelės spartos optinio ryšio magistralių konfigūracijas.
Didelio nuotolio ir regioninių DWDM sistemų panaudojimo apimtis žymiai išaugo lyginant su pirmaisiais metais 4 pav:

4 pav. Didelio nuotolio ir regioninių DWDM sistemų panaudojimo augimas1.4 Optinės ryšio linijos (šviesolaidžiai)
Duomenys iš vienos vietos į kitą gali būti siunčiami tik tam tikra terpe –telefono linijomis, kabeliais, atmosfera, t. y. ryšio linijomis arba ryšio kanalais. Priimti ir perduoti duomenis neįmanoma be šių ryšio linijų bei specialios techninės ir programinės įrangos. Visa tai sudaro duomenų perdavimo tinklus (Data communacations networks).Ryšių linijos (Data transmission Channels), kuriomis perduodami ir priimami duomenys, skirstomi taip:
• Kabelinės ryšio sistemos:

1. variniai kabeliai (elektriniai impulsai arba krūviai )

– koaksaliniai kabeliai (coaxial cables),

– vytos poros kabeliai (twisted pair cables),

2. optiniai kabeliai – šviesolaidžiai (fiber optical cables),
• Bevielės ryšio sistemos (wireless):

– radijo bangos (radio waves),

– infraraudonieji spinduliai (infrared)

– mikrobanginės (SAD) sistemos (microwave systems),

– palydovinės (SAD) sistemos (satellite systems).
Perduodant ir priimant duomenis ryšio linijomis labai svarbu kaip greitai ir kokiais kiekiais duomenys juda, kokia tikimybė, kad gausime duomenis nepakitusius, ar užtikrintas jų saugumas. Visa tai nusako ryšių linijų charakteristikos:
– greitis – pralaidumas (speed),
– apimtis (amount),
– patikimumas (reliability),
– saugumas (security),
– trikdžių lygis (noisy).
Norint perduoti duomenis, taikant DWDM technologiją, reikia naudoti optines ryšio linijas (šviesolaidžius), nes ši technologija yra optinė. Paskutiniaisiais metais kompiuterių pramonėje informacijai perduoti vis dažniau naudojami šviesolaidžiai – šviesai laidžios plastmasės arba kvarcinio stiklo gijos, padengtos apsauginiu sluoksniu.
Čia duomenų bitai vaizduojami lazerio spinduliuojamais šviesos impulsais, sklindančiais stiklinėmis ar plastikinėmis šviesolaidžio gijomis. Šiuolaikinė technologija leidžia gaminti labai plonas mikronų eilės (plauko storio) gijas, kuriose duomenų perdavimo greitis viršija 1 Gbps ir priklauso tik nuo naudojamos aparatūros. Itin svarbi šviesolaidžių savybė yra ta, kad jie nejautrūs elektromagnetiniams trikdžiams, todėl perdavimo klaidų atsiradimo galimybė yra nepalyginamai mažesnė negu mikrobangų ar palydovinio ryšio sistemose. Optiniai duomenų perdavimo kanalai yra geriau apsaugoti nuo galimų informacijos vagysčių –nepažeidus kabelio, praktiškai neįmanoma perskaityti juo siunčiamo turinio.
Šviesolaidis sudarytas iš:
• Šerdies (core)- plonos stiklo gyslelės kabelio centre, kur šviesa keliauja;
• Apvalkalo (cladding)- esančios toliau nuo centro optinės medžiagos, apsupančios šerdį, kuri atspindi šviesą atgal į šerdį;
• Apsauginio sluoksnio (buffer coating)- plastiško apdangalo, kuris apsaugo gyslelę nuo pažeidimų ir drėgmės;

5 pav. Šviesolaidžio sandara

Šviesolaidiniai tinklai būna dviejų tipų:
• Vienmodžiai kabeliai (single-mode fibers) – iki 50 km, ilgesniems atstumams statomi kartotuvai;
• Daugiamodžiai kabeliai (multi-mode fibers) – iki 2 km;
Vienmodžiai kabeliai turi smulkias šerdis (apie 9 mikronų skersmens) ir perduoda infraraudoną lazerio šviesą (bangos ilgis lygus 1300- 1550 nm). Daugiamodžiai kabeliai turi storesnes šerdis (apie 62,5 mikronų skersmens) ir perduoda infraraudoną šviesą (bangos ilgis 850- 1300 nm) iš šviesą spinduliuojančių diodų (light-emmiting diodes).
Šviesolaidžiai vis plačiau naudojami ne tik pastatų viduje, bet ir tarp jų bei ryšio linijose, jungiančiose miestus, valstybes ir kontinentus.1.4.1 Šviesos sklidimas šviesolaidyje
Pagaminta iš stiklo optinė skaidula dar padengiama vienu ar net keliais plastmasiniais apsauginiais sluoksniais, kurie padidina jos mechaninį atsparumą ir apsaugo nuo žalingų poveikių.
Šviesa šviesolaidiniame kabelyje keliauja šerdimi nuolatos atšokdama nuo apvalkalo, kurio sienos dengtos veidrodžiu. Šis reškinys dar vadinamas visišku vidaus atspindžiu (total internal reflection). Apvalkalas nesugeria šviesos iš šerdies, taigi šviesos banga gali nukeliauti milžiniškus atstumus. Kaip bebūtų, kai kurie šviesos signalai nuslopinami šviesolaidžio viduje. Dažniausiai tai įvyksta dėl stiklo priemaišų. Erdvė, kurioje signalas nuslopsta, priklauso nuo stiklo grynumo ir šviesos perduodamo bangos ilgio.

6 pav. Šviesos signalų spindulių sklidimo kampai šviesolaidyje1.4.2 Optiniai kabeliai ir skaidulų sujungimai
Optinės skaidulos praktikoje retai panaudojamos be papildomos apsaugos. Dažniausiai panaudojami optiniai kabeliai. Kabelio konstrukcija labai priklauso nuo jo paskirties. Bene sudėtingiausia konstrukcija pasižymi povandeninėms ryšio linijoms skirti kabeliai. Optinį kabelį sudaro viena ar pluoštelis skaidulų įmontuotų į tam tikrą karkasą, apsaugantį jas nuo mechaninių pažeidimų ir deformacijų bei cheminio aplinkos poveikio. Optiniame kabelyje gali būti nuo kelių tūkstančių optinių skaidulų. Kabelių konstrukcijos gali būti įvairios. Daugelio šviesolaidinių kabelių konstrukcijose skaidulos padengiamos papildoma danga arba dedamos į glaudžius vamzdelius. Svarbu, kad šiluminio plėtimosi skirtumui arba senėjimo procesai nesukurtų mikroišlinkių (nes jie įneša 1 – 2 dB/km papildomų nuostolių) ar nepageidaujamų mechaninių įtempimų. Tinkamiausios šiam tikslui medžiagos yra pakankamai kietos: neilonas, polipropenas, poliuretanas.
Montuojant šviesolaidžius į kabelį, jie dažnai vyniojami spirale aplink centrinę, tvirtumą suteikiančią gyslą ir visi kartu apgaubiami polimeriniu apvalkalu. Yra šviesolaidžių, kurie antrosios, papildomos, dangos neturi ir guli laisvai ertmėje.
Paprastai imamasi priemonių, kad į kabelį nepatektų vandens. Tam išorinio apvalkalo vidinėje pusėje dedama polietilenu dengta aliuminio folija. Kitas būdas- erdvė kabelio viduje pripildoma drėgmei atsparių silikoninių ar naftos produktų junginių. Apsauga nuo drėgmės svarbi todėl, kad kontaktas su vandeniu leidžia vykti vandenilio difuzijai į skaidulą. Vandenilio jonai arba įsiterpia į medžiagą, sukurdami struktūros defektus, arba reaguoja su skaidulos priemaišomis sudarydami P-OH, Ge-OH ar Si-OH. Dėl to šviesolaidžiuose net iki 5 dB/km padidėja slopinimas.
Optinių skaidulų ir kabelių ilgis yra ribotas. Tipinis optinio kabelio ilgis — apie 1-2 km. Todėl neįmanoma apsieiti be skaidulų sujungimų. Žinoma, optinėse linijose sujungimų skaičius turi būti minimalus, nes kiekvieno sujungimo vietoje gaunamas papildomas slopinimas dėl optinių skaidulų matmenų tolerancijų ir jų sutapdinimo paklaidų.
Neardomi optinių skaidulų sujungimai sudaromi ryšio linijų instaliavimo ir aptarnavimo metu. Prieš suduriant ir sujungiant skaidulas labai svarbu tinkamai paruošti jų galus. Sujungiamų skaidulų galai turi būti švarūs, lygūs, statmeni skaidulų ašims. Praktikoje šiuos reikalavimus pavyksta patenkinti paprastai- įbrėžta skaidula lūžta lenkiant apie šabloną ir tempiant.
Neardomi sujungimai sudaromi sulydymo būdu arba klijavimo būdais. Dažniausiai skaidulos sujungiamos jas sulydant. Reikiama temperatūra gaunama panaudojant dujinį degiklį, lazerį arba elektros išlydį. Dabar dažniausiai panaudojami automatiniai, mikroprocesoriniai sujungimo įtaisai. Po tikslaus pradinio skaidulų sutapdinimo sulydymo metu dėl paviršiaus įtempimų skaidulos dar tiksliau savaime susitapdina. Paprastai laikoma, kad sujungimas kokybiškas, jeigu slopinimas sujungimo neviršija 0,1 dB. Tiesa, čia tenka pastebėti, kad išmatuotas sujungimo vietoje slopinimas gali nepilnai apibūdinti sujungimo kokybę- daugiamodžių skaidulų sujungimo vietose gali atsirasti aukštesnių bangų tipų; tos bangos greičiau slopsta arba yra išspinduliuojamos, ir tikrasis slopinimas dėl skaidulų sujungimo gali būti didesnis.
Skaidulų klijavimo technologija yra paprastesnė nei sulydymo, tačiau suklijavimo vietose slopinimas būna didesnis- apie 0,2 dB, atspindžių lygis- apie 40 dB.
Skaidulų ir kabelių neardomų sujungimų vietos patikimai apsaugomos nuo aplinkos poveikių.1.4.3 Nuostoliai bei slopinimas šviesolaidžiuose
Skaiduliniuose šviesolaidžiuose šviesos sklidimo nuostolius galima suskirstyti į dvi kategorijas:
a) išoriniai, atsirandantys dėl skaidulos sandaros nukrypimų nuo idealios konfigūracijos;
b) vidiniai, būdingi pačiai skaidulai.
Optinėms skaiduloms reikalingos medžiagos, kuriose elektromagnetinių bangų slopinimas 0,5-2 nm ilgio bangų ruože būtų mažas. Slopinimą lemia šviesos absorbcija ir sklaida.
Absorbcija pasireiškia todėl, kad šviesa sužadina medžiagos elektronus ir atomus. Jų relaksacijos metu energija virsta šiluma. Slopinimas smarkiai padidėja rezonansinių dažnių aplinkoje. Ultravioletinių bangų ruože rezonansiniai dažniai priklauso nuo medžiagos draustinės juostos pločio- juos lemia medžiagos elektroninė struktūra. Infraraudonųjų spindulių ruože rezonansinius reiškinius lemia gardelės atomų virpesiai.
Kvarcinio stiklo rezonansiniai dažniai yra gana toli nuo optinėms telekomunikacijoms panaudojamų bangų ruožo. Nežiūrint to, kai siekiama gauti minimalų slopinimą, rezonansinių reiškinių įtaka yra esminė.
Šviesos sklaida pasireiškia dėl to, kad stiklas yra amorfinė medžiaga. Jo struktūros parametrai yra išsibarstę parametrų vidutinių reikšmių atžvilgiu. Dėl lūžio rodiklio fliuktuacijų pasireiškia taip vadinamoji Reilėjaus sklaida. Išsklaidytąją šviesą optinė skaidula išspinduliuoja.
Dar tenka pastebėti, kad šviesa sklinda ne tik skaidulos šerdimi. Dalis šviesos energijos sklinda šerdies apvalkalu. Todėl griežti reikalavimai keliami ir apvalkalui.
Siekiant sumažinti dėl sklaidos kylantį spinduliavimą, skaidulos dengiamos polimero sluoksniu, kuriame išsklaidytoji šviesa sugeriama.
Ypač didelę šviesos sklaidą gali sukelti didesni skaidulos netolygumai. Tokie netolygumai (skaidulos defektai) išryškėja, kai skaidula sklinda regimoji šviesa.
Nuostolių padidėjimą gali sukelti ir skaidulos lenkimas. Nuostoliai išauga dėl to, kad linkio vietoje neišlaikoma visiškojo vidaus atspindžio sąlyga ir šviesa išeina iš skaidulos šerdies.1.4.4 Šviesolaidžio perdavimo sistema
Šviesolaidžio perdavimo sistema susideda iš šių komponentų:
• Siųstuvas (transmitter)- perduoda ir šifruoja šviesos signalus
• Šviesolaidis (optical fiber)- praleidžia šviesos signalus atitinkamu atstumu
• Optinis regeneratorius (optical regenerator)- gali būti reikalingas sustiprinti ir perduoti šviesos signalui (ilgiems atstumams)
• Optinis imtuvas (optical receiver)- priima ir iššifruoja šviesos signalus
Siųstuvas- iš jo siunčiama informacija. Jis priima ir nukreipia optines priemones įjungti ar išjungti šviesą teisinga eilės tvarka, tuo sukeldamas šviesos signalus.
Siųstuvas yra fiziškai arti šviesolaidžio ir turi lęšį, kad sukoncentruotų šviesą į skaidulą. Lazeriai galingesni už šviesą spinduliuojančius diodus, bet daugiau skiriasi temperatūros permainomis, taip pat yra daug brangesni. Dažniausi bangų ilgių šviesos signalai yra 850 nm, 1300nm ir 1550 nm.
Optinis regeneratorius – kaip jau minėta anksčiau, kai kurie signalų prislopimai įvyksta kai šviesa perduodama šviesolaidžiu, ypač ilgais atstumais (apie 1 km), tokiais kabeliai kaip povandeniniai. Taigi vienas ar daugiau optinių regeneratorių sujungiami išilgai kabelio tam, kad sustiprintų šviesos signalus.
Optinis regeneratorius susideda iš specialių apvalkalų. Užkimšta dalis pripumpuojama lazeriu. Kai išplėstieji signalai ateina į pripumpuotą apvalkalą, lazerio energija leidžia pripumpuotas molekules virsti lazeriais. Tada prisotintos molekulės išskleidžia naują, daug stipresnį šviesos signalą su tokiomis pat savybėmis, kaip ir ankstesnis, silpnas šviesos signalas. Iš esmės regeneratorius yra lazerio stiprintuvas įeinantiems signalams.
Optinis imtuvas- jis priima įeinančius skaitmeninius šviesos signalus, iššifruoja juos ir išsiunčia elektrinius signalus kitiems kompiuterių, televizijos ar telefono vartotojams. Gavėjas naudoja foto lastelę arba foto diodą šviesai užfiksuoti.
Optinis reflektometras – prietaisas, leidžiantis gauti svarbią informaciją apie šviesolaidį, kai naudojamas tik vienas šviesolaidžio galas.
Reflektometro veikimo principas yra toks: trumpas šviesos impulsas įleidžiamas į vieną šviesolaidžio galą, ir iš to paties galo spinduliuojamos šviesos energija yra matuojama kaip laiko, praėjusio nuo impulso paleidimo, funkcija. Šviesos impulsui sklindant skaidula, jis slopsta.
Vienas iš pagrindinių sunkumų yra tas, kad grįžtančios išsklaidytos šviesos energija yra labai maža, ir net geriausiomis sąlygomis tyrimo nuotolis yra ne didesnis kaip 15 km. Reflektometre šviesos šaltinis yra impulsinis puslaidininkis lazeris, o sugrįžusios šviesos imtuvas- griūtinis fotodiodas. Įleidžiamai ir grįžusiai šviesai atskirti naudojamasi tam tikra spindulių dalijimo įranga. Paprastai generuojama nuolatinė impulsų seka. Po kiekvieno iš jų išmatuojamas išsklaidytos energijos kiekis, atėjęs po tam tikros delsos. Ši delsa tolydžio didinama. Taškas po taško gaunama visa kreivė. Norint padidinti tikslumą, kiekvienai delsos vertei atliekamos kelios atskaitos ir imamas vidurkis.
Detektoriai – jie turi efektyviai paversti priimtus optinius signalus į elektrinius signalus. Jų veikimo sparta turi būti pakankamai didelė, savieji triukšmai- maži, savoji parazitinė talpa- maža. Detektoriaus aktyvosios srities plotas turi būti suderintas su skaidulos šerdimi.
Šviesos šaltinių ir detektorių savybės priklauso nuo puslaidininkio draustinės juostos pločio. Detektoriaus medžiagos draustinė juosta turi būti šiek tiek siauresnė nei šaltinio medžiagos.1.4.5 Šviesolaidžių privalumai ir trūkumai
Palyginus su įprastais variniais laidais, šviesolaidžiai yra:
• Pigesni- keli kilometrai optinio kabelio gali būti pagaminti daug pigiau už tokio pat ilgio varinius laidus. Tai taupo jūsų tiekėjo (TV, interneto) ir jūsų pinigus.
• Plonesni- šviesolaidžiai gali būti daug mažesni savo skersmeniu nei įprasti variniai laidai.
• Didesnė gabenimo talpa- šviesolaidžiai yra daug plonesni už varinius laidus, daugiau šviesolaidžių gali būti surišama kartu į duotojo skersmens kabelį, kai tuo tarpu varinių laidų į tokį kabelį tilptų daug mažiau. Tai leidžia daugiau telefono linijų eiti tuo pačiu kabeliu ar daugiau kanalų ateiti į tą pačią televizijos kabelių dėžę.
• Mažesnis signalų netekimas- signalų praradimas šviesolaidžiuose yra daug mažesnis negu variniuose laiduose.
• Šviesos signalai- skirtingai nuo elekrinių signalų variniuose laiduose, šviesos signalai viename šviesolaidyje nesusiduria su kitais tame pačiame kabelyje. Tai sąlygoja švaresnį telefono ryšį ar televizijos transliavimą.
• Mažiau energijos- signalai šviesolaidžiuose prarandami rečiau ir mažiau, todėl galima naudoti mažesnio galingumo siųstuvus vietos vartojančių aukštą įtampą siųstuvų, kurie naudojami variniams laidams. Tai vėl gi taupo jūsų tiekėjo ir jūsų pinigus.
• Skaitmeniniai signalai- šviesolaidžiai tobulai pritaikyti perduoti skaitmeninę informaciją, kas ypač naudinga kompiuteriniams tinklams.
• Nedegūs- šviesolaidžiuose neperduodami elektriniai signalai, todėl nėra jokios rizikos ugniai užsidegti.
• Lengvasvoriai- optinis kabelis sveria daug mažiau už varinį laidą. Taip pat šviesolaidinis kabelis užima daug mažiau vietos po žeme.
• Lankstus- šviesolaidžiai yra labai lankstūs ir gali perduoti ir priimti šviesą. Jie naudojami daugelyje skaitmeninių kamerų dėl šių tikslų:
 Medicinos prietaisams- bronchoskopams, endoskopams
 Mechaniniams prietaisams- apžiūrint suvirinimus vamzdžiuose ir varikliuose (lėktuvuose, raketose, mašinose)
 Vandentiekiams- apžiūrint kanalizacijos vamzdžius

Dėl šių privalumų mes dažnai sutinkame šviesolaidžius daugelyje pramonės sričių, dažniausiai telekomunikacijose ir kompiuterių tinkluose.
Šviesolaidžių trūkumai palyginus su variniais kabeliais:
• Didelė investicijų kaina
• Reikalauja brangesnių optinių siūstuvų ir imtuvų
• Daug sunkiau sujungti du kabelio galus
• Didelėse optinėse galiose, yra polinkis “pluošto lydimuisi” ir nedidelis šviesos kiekis gali sunaikinti apie 1,5 kilometro kabelį, kelių metrų per sekundę greičiu. “Pluošto lydimosi” apsaugos įrenginiai siųstuvuose gali nutraukti grandinę ir išvengti pažeidimų
• Negali perduoti elektros energijos, kuri aprūpintų tarpinius įrenginius. Tačiau dabartinės telekomunikacijos linkusios smarkiai sumažinti šitą ydą1.5 DWDM sistema, jos pagrindiniai elementai ir veikimas
Šiuolaikinės DWDM sistemos struktūrinė schema atrodo taip (7 pav):

7 pav. DWDM sistemos struktūrinė schema

Šiuolaikinė DWDM sistema turi kelis pagrindinius komponentus:
• DWDM galinis multiplekseris;
• Optinė ryšio linija;
• EDFA‘s stiprintuvai;
• Optinis Add – Drop multiplekseris;
• DWDM galinis demultiplekseris;
• Optinės kryžminės jungtys;
DWDM sistema veikia tokiu principu: praktiškai visuose dabartinėse plataus vartojimo optinėse perdavimo sistemose šviesos šaltiniai yra puslaidininkiniai lazeriai ir puslaidininkiniai diodai. Jiems, visų pirma, būdingi maži gabaritai, kurie leidžia perduodantį įrenginį daryti integrinėse schemose. Be to, puslaidininkiniai šviesos šaltiniai yra pakankamai nebrangūs, ir šių šaltinių skleidžiama šviesa yra nesunkiai moduliuojama. Šviesos šaltiniais DWDM sistemoje yra lazeriai. Optiniuose tinkluose naudojamiems šviesos šaltiniams keliami dideli reikalavimai: jie turi būti kompaktiški, monochromatiniai (vienspalviai), stabilūs, patvarūs bei ilgalaikiai.
Įvairių bangos ilgių signalai yra sudedami į vieną visumą optiniame prietaise, vadinamajame multipleksoriuje, iš kurio jie patenka į ryšio linijos skaidulą. Kartais tam pakanka tik sumaišyti visus signalus į krūvą, bet dažniausiai multipleksoriuose yra speciali bangos ilgiui selektyvi optika, leidžianti tinkamai izoliuoti įvesties signalus vieną nuo kito.
Tolimojo ryšio sistemose yra būtinas signalų stiprinimas ir regeneravimas. Pirmosiose šviesolaidinėse sistemose būdavo naudojami kartotuvai, kurie optinius signalus versdavo į elektroninius, o vėliau vėl sukurdavo naują optinį signalą. Bangos ilgių sutankinimui šis būdas yra labai nepraktiškas, nes kiekvienam bangos ilgiui prireiktų atskiro regeneratoriaus. WDM sistemoms kur kas labiau tinka optiniai stiprintuvai, nes jie sustiprina visus į jų stiprinamą spektro ruožą patenkančius bangos ilgius. Pavyzdžiui, standartiniais C juostos erbiu legiruotais skaiduliniais stiprintuvais galima stiprinti signalus, kurių bangos ilgiai yra nuo 1525 iki 1570 nm. Kalbant apie erbiu legiruotus optinius stiprintuvus, reikia paminėti, kad erbis yra retas žemės elementas. Silpniems signalams patekus į šį stiprintuvą, šviesa stimuliuoja erbio atomus ir jie atiduoda savo energiją. Taip yra sustiprinami signalai optiniame stiprintuve.
Šiuolaikiniuose optiniuose tinkluose taip pat reikia atskirus bangos ilgius sugebėti nukreipti skirtingomis kryptimis. Optiniai pridėjimo ir atmetimo multiplekseriai (Optical add/drop multiplexers) iš viso WDM signalo atskiria vieną arba daugiau bangos ilgių ir paprastai į jų vietą prideda vieną ar daugiau kitų.
Perjungikliai ir optinės kryžminės jungtys atskiria ir paskirsto tarp daugelio galimų išvesčių individualius bangos ilgius. Skaidulą paliekančius signalus reikia atskirti, nes standartiniai ryšių sistemų fotodetektoriai to padaryti nesugeba. Ta užduotis yra patikima optiniam demultipleksoriui, kurio bangos ilgiui selektyvūs optiniai komponentai nukreipia kiekvieno bangos ilgio signalus į atskirus detektorius. Skirtingo bangos ilgio kanalus reikia atskirti labai gerai, nes kitaip viską sugadins kryžminė kanalų sąveika (crosstalk). Optiniai reikalavimai yra labai griežti ir juos sugeba patenkinti tik keletas technologijų.1.5.1 DWDM tinklo privalumai ir trūkumai
DWDM tinklas pasižymi tokiais privalumais:
• Juostos pločio dalijimas;
• Papildomas tamprumas;
• Naujos paslaugos;
• Galima viena skaidula perduoti kelis ar keliasdešimt bangos ilgių;
• Šalia juostos pločio, labiausiai įtikinami techniniai privalumai yra tokie:
– skaidrumas, aiškumas – DWDM gali kartu palaikyti TDM ir tokius formatus, kaip ATM, Gigabitinis Ethernetas, ESCON ir pluoštinį kanalą su atviromis sąsajomis, per vieną fizinį lygmenį.
– greitas, dinaminis tiekimas – greitas, paparastas ir dinamiškas tiekimas suteikia tiekėjams galimybę tiekti labai geras paslaugas dienų bėgyje, o ne mėnesių bėgyje.
Kaip trūkumus galima įvardinti tokias sąvybes:
• Brangus įrengimas;
• Reikalingi kvalifikuoti specialistai;
• Sudėtingi sujungimai įrengiant tinklus dideliais atstumais;1.5.2 DWDM tinklo taikymai Lietuvoje ir pasaulyje
1. DWDM tinklas jau taikomas ir Lietuvoje. Jis jau buvo panaudotas:
• AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinklo dalies modernizavimui:
2006 m. gegužės mėn. 29d. AB “Lietuvos geležinkeliai” globaliame duomenų perdavimo tinkle eksploatacijai perduota DWDM (angl. Dense Wavelength Division Multiplexing) sistema, kuri leido per trumpą laiką išspręsti iškilusią optinio kabelio skaidulų nepakankamumo problemą. Šiuo metu per DWDM, naudojantį tik dvi optines skaidulas ruože Kaišiadorys – Radviliškis, veikia kelios nepriklausomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ telekomunikacinės sistemos.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ globalaus duomenų perdavimo tinklo modernizavimo projektą įgyvendino profesionalų komanda, suburta projekto Genrangovo UAB „IBM Lietuva“. Sudėtingą DWDM įrangą instaliavo, programavo ir paleido eksploatacijai didelę patirtį geležinkeliuose turintys UAB“ Belam Telekomunikacijos“ inžinieriai. Modernią telekomunikacinę įrangą pateikė pasaulinėje rinkoje gerai žinoma įrangos gamintoja “Nortel Networks”. Ši įranga turi dideles plėtimo galimybes, todėl atsiradus būtinybei plėsti sistemą, reikės tik papildyti šiuo metu jau veikiančius DWDM mazgus. Įrangai prižiūrėti ir eksploatuoti buvo apmokyti trys AB “Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, pateikta projektinė ir išpildomoji dokumentacija.
Viso globalaus duomenų perdavimo tinklo modernizavimo projekto telekomunikacinė įranga su diegimo darbais finansuota AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri ir ateityje planuoja diegti pačią moderniausią telekomunikacinę įrangą vis didėjantiems duomenų srautams perdavinėti.
Lietuvos geležinkelių tinkle yra jau panaudotos šviesolaidinės linijos ir jos apima jau nemaža dalį Lietuvos (žiūr. 8 pav. )

8 pav. Šviesolaidinių linijų panaudojimas Lietuvos geležinkelių tinkle

• AB „Lietuvos telekomas“ (nuo 2006.05.06 AB „TEO“) naujo tinklo sukūrimui:
Interneto paslaugų teikimo lyderis AB „Lietuvos telekomas“ išplėtė savo tarpmiestinį optinį perdavimo tinklą nauja, analogų šalyje neturinčia 60 Gbps talpos DWDM (Didelio tankio bangų sutankinimo) sistema. Ši interneto ir duomenų perdavimo sistema jungia Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Marijampolę ir tarptautines „Lietuvos telekomo“ jungtis su Švedija, Lenkija, Latvija ir Baltarusija. Tokia žiedinė struktūra leis užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą net ir įvykus tarpmiestinio šviesolaidinio kabelio avarijai ar dingus elektros maitinimui.
„Augantys interneto ir duomenų perdavimo rinkos poreikiai verčia ieškoti naujų sprendimų, užtikrinančių aukščiausios kokybės paslaugas mūsų klientams. Naujoji sistema atveria dideles galimybes pagal kliento poreikius lengvai ir greitai plėsti perdavimo tinklą, didinti tarptautinio interneto greitaveiką “ – sako AB „Lietuvos telekomas“ Technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis. – „DWDM technologijos pagrindu sukurta universali sistema leis rinkai pasiūlyti geriausią ir efektyviausią ryšio signalų perdavimo platformą“.

Tinklo plėtrai pasirinkta moderni įranga leidžia perduoti iki 10 Gbps spartos skaitmeninius srautus. Prireikus ši technologija leis pajėgumus išplėsti keliolika kartų.

2. DWDM tinklas užsienyje jau yra įdiegtas daug didesniais atstumais nei Lietuvoje:
• Pangea operatorius įdiegė optinį tinklą tarp Europos didmiesčių:
Dabartiniame optinio pluošto tinkle, atrodo, kad visuomet yra vietos kitam europiniam tinklui. Bet Pangea – naujausias optinio tinklo operatorius – turi 450 milijonų dolerių neįprastą verslo planą ir yra pasiryžęs aplenkti savo konkurentus. Šalia optinio pluošto, užimančio pagrindinius maršrutus tarp didmiesčių, tokių kaip Londonas, Paryžius ir Briuselis, Pangea tiesia didelės spartos ryšius per Skandinaviją ir Baltijos regioną.

Pasak Pangea pardavimų ir marketingo viceprezidento Steve Lovas, “mūsų vartotojai bus kiti operatoriai ir Interneto paslaugų tiekėjai, kurie turės pasiūlyti paslaugas Šiaurės Europai ir už jos ribų. Mes galime pasiūlyti šioms kompanijoms integruotą plačiajuosčio tinklo sprendimą, k.uris leis jiems patenkinti milžinišką Interneto srauto augimą”. Pagal Kompiuterijos pramonės almanachą (Computer Industry Almanac) šiuo metu Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje yra daugiau Interneto vartotojų 1000 gyventojų negu Amerikoje.

9 pav. Pangea kabeliu sistema naudoja DWDM technologiją, kuri užtikrins 160 Gb/s pradinę gebą.

Pangea sistema veikia 6000 km teritorijoje, apjuosdama Skandinavijos miestus: Kopenhagą, Malmę, Stokholmą, Geterborgą, Helsinkį ir Oslą su piečiausiais dabartiniais taškais Londone, Amsterdame, Diuseldorfe ir Hamburge. Tinklas eksploatuoja savaime atsistatančių požeminio ir jūrinio optinio pluošto žiedų kombinaciją (pradinė pralaida 160 Gb/s) ir vartotojui pateikia 155 Mb/s, 622 Mb/s ir 2,5 Mb/s pralaidą. Taip pat galima įsigyti “švarų” 2,5 arba 10 Gb/s optinį kanalą.

Verčiau nei nuomoti svetimą optinį pluoštą, Pangea nusprendė pats išvystyti didžiąją dalį savo infrastruktūros, kuri remiasi įteisintomis nacionalinėmis licencijomis ir teisėmis, paruoštomis pasirašymui. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra užtikrinti, kad tinklas turėtų vidinį išliekamumą. Pavyzdžiui, miestuose kaip Kopenhaga ir Stokholmas, kur yra du tinklo žiedų sujungimai, Pangea yra instaliavusi kelis prijungimo taškus, kurie gali dirbti kartu arba atskirai, kad palaikytų srauto perdavimą.

Pangea tinklo kūrimas buvo vykdomas pažangiai, kad tiksliai atitiktų paruoštą paslaugų tvarkaraštį. Prancūzų telekomunikacijų įrangos gamintojas Alcatel tiekia ir instaliavo dvi povandeninio kabelio sistemas per Šiaurės jūrą. 84 milijonų JAV dolerių kontraktas buvo suteiktas visiško prižiūrėtojo pagrindais, o tai reiškia, kad Alcatel yra atsakingas už įdiegimo visus aspektus.
Šiaurinis kabelis, kuris jungia Redcar Didžiojoje Britanijoje su Maade Danijoje, naudoja Alcatel’io šešių porų optinį kartotuvą tandeme kartu su tankaus bangos ilgio tankinimo (DWDM – dense wavelength division multiplexing) technologija, veikiančius 10 Gb/s spartos linijomis. Nors pradinė kabelio sparta yra 160 Gb/s, kiekviena optinio pluošto pora potencialiai pajėgia perduoti iki 60 bangos ilgių. Pietinis kabelis, tarp Lowestoft, Didžiojoje Britanijoje, ir Amsterdamo, Nyderlanduose, naudoja specializuotus kaupinančius lazerius ir optinio pluošto stiprintuvus kiekviename į paviršių iškilimo taške, kad 259 km atstumu būtų galima dirbti be povandeninių stiprintuvų. Įrenginio juostos plotis yra toks pat kaip šiaurinio kabelio.

Tuo tarpu Nortel Networks yra užsiėmusi optinės įrangos diegimu, skirtos Pangea 5000 km ilgio žemės kabelio sistemai. Pagal 100 milijonų vertės JAV dolerių kontraktą, Nortel aprūpina Pangea įvairia įranga, įskaitant atviras sąsajas (open interface), DWDM jungtis 2,5 ir 10 Gb/s greičiams, taip pat ir pagrindinio tinklo pralaidos valdymo platformą (OPTera Connect).
Visi povandeninių ir žeminių kabelių maršrutai yra valdomi iš Pangea valdymo centro Amsterdame bei atsarginio centro Londone.
• Linxtelecom naudoja DWDM tinklą:
Liepos mėnesį Linxtelecom padidino savo pagrindinių tinklo atkarpų pajėgumus tarp Frankfurto, Stokholmo ir Maskvos iki 10Gpbs. Šis žingsnis buvo neišvengiamas dėka nuolat kylančios tarptautinio interneto (IP tranzito) paklausos iš dabartinių ir naujų Interneto paslaugas teikiančių (ISP) klientų Rusijoje ir Pabaltijo šalyse.

“Po keletos sėkmingai pasirašytų sutarčių su vienais iš didžiausių Rusijos Interneto tiekėjų, mes priartėjome prie maksimalios tinklo apkrovos”, sakė verslo plėtros direktorius Frank de Fremery. “Aš manau, kad tinklo pajėgumų padidinimas iki 10Gbps turėtų patenkinti mūsų augimo tempus šiems metams, nors ir tai nėra garantuota. Mes matome spartų augimą tarp mūsų IP tranzito klientų, o rinkos prisotinimo ženklų dar nesimato. Iš tikrųjų, galbūt mes stebime tik aisbergo viršūnę.”.

Linxtelecom jau dabar naudoja 4*10Gbps DWDM jūros optinio žiedo sujungimus tarp Talino, Helsinkio ir Stokholmo. Apart kitų duomenų perdavimo paslaugų (skirtųjų linijų, IP/MPLS VPN, kt) Linxtelecom. teikia IP tranzito paslaugas Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje ir nesenai prisijungė prie Vokietijos Interneto biržos Frankfurte (DE-CIX) .2. Analogiškų sistemų analitinė apžvalga
DWDM technologijos pagrindu sukurta sistema yra optinė. Ji yra viena iš naujesnių optinių technologijų. Tačiau dar egzistuoja ir kitos senesnės analogiškos technologijos, kurių pagrindu sukurtos sistemos veikia panašiai kaip DWDM sistema. Taigi galima paminėti kelias tokias analogiškas sistemas:
• TDM;
• CWDM;
Trumpai apžvelgsiu šių analogiškų sistemų pagrindinius veikimo principus ir palyginsiu su DWDM sistema.2.1 TDM sistemos
TDM (angl. – Time Division Multiplexing) – laiko dalijimo sutankinimas buvo išrastas, kaip būdas padidinti balso perdavimo srautus ir juos perduoti terpe. Prieš atsirandant sutankinimui, telefono tinkluose kiekvienas skambutis reikalavo atskiros linijos. Tai pasirodė brangus ir nenustatomo mastelio sprendimas. Naudojant sutankinimą daugiau nei vienas skambutis galėjo būti patalpintas į vieną ryšio liniją.
TDM padidina perdavimo spartą kanalu padalinant laiką į mažesnius laiko intervalus taip, kad informacijos bitai iš sudėtinių šaltinių gali būti pernešami viena ryšio linija, efektyviai padidinant bitų perdavimo spartą.
TDM galima iliutruoti tokiu pav:

10 pav. Informacijos perdavimas, taikant TDM technoologiją

Palyginus TDM su DWDM matyti, kad DWDM gali pernešti daugiau informacijos ir didesne sparta. Be to tenka paminėti, kad TDM laiko intervalai yra perduodami viena optine skaidula panaudojant vieną bangos ilgį, o DWDM sistemoje informacija perduodama viena optine skaidula panaudojant 128 (galima ir daugiau) bangų ilgius.2.2 CWDM sistemos
CWDM (angl. – Coarse Wavelenght Division multiplexing) – stambus bangų ilgių sutankinimas, yra būdas, kuris leidžia sudėti lazerio spindulių sudėtinius signalus į vieną skaidulą ir taip perduoti informaciją. CWDM technologijoje kanalų skaičius yra mažesnis nei DWDM, tačiau didesnis nei standartinėje WDM. CWDM sistemose atstumai tarp kanalų yra 20nm, kai tuo tarpu DWDM sistemose 0.4 nm. Tai sąlygoja žemesnę technologijos kainą. Tipinėje CWDM sistemoje lazeris spinduliuoja 8 nustatytus bangų ilgius: 1610 nm, 1590 nm, 1570 nm, 1550 nm, 1530 nm, 1510 nm, 1490 nm, and 1470 nm.

11 pav. CWDM ir DWDM technologijų naudojamų bangų ilgių ruožai

Kai naudojama CWDM sistemoje 18 kanalų, tuomet bangų ilgiai nusileidžia iki 1270 nm. CWDM sistemose leistinas lazerio nuokrypis yra ± 3 nm, kai tuo tarpu nuokrypis DWDM sistemose yra žymiai mažesnis. Dėl šios priežasties CWDM sistemos yra pigesnės nei DWDM ir išeikvoja mažiau energijos. Be to didžiausias įgyvendinamas atstumas tarp taškų, taikanrt CWDM technologiją yra mažesnis. CWDM sistema veikia analogiškai kaip DWDM, tik skirtumas tame, kad CWDM yra ne tokia galinga ir naudoja mažiau kanalų informacijos perdavimui.3. DWDM sistemos struktūrinės schemos sudarymas
Pritaikant turimas žinias apie DWDM technologiją, jos esmę, reikalavimus jai, sistemos struktūros elementus, pačios sistemos veikimo principą sudarysiu DWDM sistemos struktūrinę schemą. Sudarant schemą naudosiuosi esamais ITU – T standartais, kad viskas būtų atlikta teisingai ir pagal reikalavimus. Taigi pasinaudosiu šiais standartais:
• ITU – T G.694.1 (Spectral grids for WDM applications: DWDM frequency grid);
• ITU – T G.696.1 (Longitudinally compatible intra – domain DWDM applications);
• ITU – T G.697 (Optical monitoring for DWDM systems)
• ITU – T G.698.1 (Multichannel DWDM applications with single – channel optical interfaces);

Mano atveju tinklo tarp VGTU ir KTU topologija yra „taškas – taškas“. Tai yra vienas paprasčiausių atvejų. Šiuo atveju DWDM sistemos struktūrinė schema pateikta 12 pav:

12 pav. DWDM sistemos struktūrinė schema4. DWDM sistemos plano sudarymas
Norint realizuoti struktūrinę schemą pirmiausia reikia susidaryti sistemos planą. Sistemos plano sudarymui pasinaudosiu sistemos struktūrine schema bei žemėlapiu. Mano nagrinėjamu atveju sistemos planas tarp Vilniaus VGTU ir Kauno KTU universitetų atrodys taip (13 pav):

13 pav. DWDM sistemos planas tarp Vilniaus ir Kauno
Kaip matyti sistemos plane ryškia geltona linija yra pažymėtas optinis kabelis, nutiestas tarp Vilniaus ir Kauno. Kadangi rizikingų vietų kelyje nėra, tai manau kad rezervinio kelio nereikia. Kadangi yra panaudojamas dvipusės linijos, tai abiejose sistemos galuose yra statomi multiplekseriai/demultiplekseriai. Multiplekseris sistemos pradžioje atskirus atėjusius srautus sujungia į vieną srautą ir perduoda į optinę liniją. Priėmimo gale esantis demultiplekseris atsiųstą optine skaidula vieną srautą atpažįsta ir išskaido jį į atskirus srautus, kokie buvo pasiųsti.
Taip pat nutiesus optinius kabelius labai svarbus dalykas yra prieiga, t.y. informacijos atėjimas iki vartotojo. Galimi 3 optinės prieigos variantai:
• Optinis kabelis į namus (Fiber To The Home) – FTTH. Optinis kabelis atvedamas iki abonento buto.
• Optinis kabelis į pastatą (Fiber To The Built) – FTTB. Šiuo atveju optinis kabelis paklojamas iki abonentų pastato, kuriame yra tam tikras abonentų skaičius.
• Optinis kabelis į spintą (Fiber To The Curb) – FTTC. Šiuo atveju optinis kabelis paklojamas iki spintos, nuo kurios toliau abonentinės linijos paskirstomos variniais laidais. FTTC technologija leidžia natūraliai išplėsti abonentinį tinklą.
Savo atveju, diegiant optinį tinklą tarp VGTU ir KTU, aš panaudosiu variantą FTTB (angl. Fiber To The Build) – optinis kabelis į pastatą, nes informacija yra apsikeičiama tik tarp šių dviejų universitetų ir nereikia daryti papildomų atsišakojimų.5. Įrangos parinkimas ir pagrindimas
Tokio tinklo įdiegimui svarbūs yra visi į jį įeinantys komponentai. Visų pirma aptarsiu reikalingą perdavimo terpę, t.y. optinę liniją (šviesolaidį). Manau, kad tikslingiausia kabelius yra įsigyti firmoje UAB“Skaidula“, nes ši įmonė yra vienintelis ir oficialus Danijos kompanijos Draka Denmark Optical Cable A/S distibiutorius Lietuvoje. Be to šios įmonės produkcija pasižymi ypač aukšta kokybe, atitinkančia daugeliui pasaulyje priimtų tarptautinių kokybės standartų bei Lietuvos pirkėjui patrauklia kaina. Tinklo įdiegimui naudosiu vienmodžius kabelius, nes tipinis vienamodis pluoštas gali palaikyti perduodamą signalą apie 80 – 140 kilometrų atstumu, tarp signalo regeneravimo punktų. Tuo tarpu daugelis daugiamodžių pluoštų turi maksimalų perdavimo atstumą apie 300 – 500 metrų. Vienmodžių kabelių naudojimo rezultatas – aukštesnės kokybės perdavimas palyginus su kitais daugiamodžiais pluoštais, kur šviesa perduodama skirtingai ir pasiekia imtuvą skirtingu laiko momentu, sukeldama perduodamo signalo išsisklaidymą. Dėl neįtikėtinai mažų perdavimo nuostolių ir puikių išsklaidos savybių, vienamodyje optiniame pluošte, duomenys perduodami iki 40 Gigabitų per sekundę sparta ir yra tikrovėje įgivendinama panaudojant to pačio ilgio šviesos bangas. Dauginis šviesos bangų ilgio suskirstymo metodas (angl. Wavelength division multiplexing) tada gali būti naudojamas ir įgalinantis skirtingų šviesos ilgių panaudolimą tuo pačiu momentu, tame pačiame pluošte. Taip leidžiantis viename pluošte palaikyti bendrą šviesos spektro diapazoną matuojamą Terabitais per sekundę. Kadangi kabeliai bus tiesiami po žeme, tai yra labai svarbu, kad jie butų su apsauginiais sluoksniais ir būtų apsaugoti nuio bet kokio išorinio poveikio. Jie turi būti atsparūs temperatūrai, drėgmei, turi būti lankstūs bei atlaikyti tam tikrą slėgį ir svorį.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU – International Telecommunication Union) nustatė atstumo tarp kanalų standartus. Komercinėse sistemose priimta naudoti atstumus tarp kanalų, kurie yra lygūs 400, 200 ir 100 GHz (3,2, 1,6, ir 0,8 nm), o kai kuriose sistemose yra naudojamas ir 50 GHz atstumas. Laboratorijose šį atstumą yra pavykę sumažinti net iki 25 GHz. Tačiau, reikia nepamiršti to fakto, kad kad kuo mažesnis atstumas tarp kanalų, tuo brangesnis yra tinklo įdiegimas. Kadangi mano projektuojamo tinklo atveju reikia palaikyti ryšį tarp dviejų Lietuvos technikos universitetų, tai manau, kad pakaktų naudoti 100 GHz atstumus tarp kanalų. Tinkle naudosiu tik 2 kanalus – vieną informacijos perdavimui viena kryptimi, o kitą – informacijos perdavimui priešinga kryptimi. Tinkle naudosiu vieną bangos ilgį, nes manau, kad tai patenkintų universitetų poreikius. Signalų perdavimo nuostolis yra minimalus prie 1550 nm šviesos bangos ilgio ir dispersija yra minimali prie 1310 nm, todėl šis švieos bangų diapazonas yra optimalus perduodant duomenis.

Tai, pavyzdžiui, galime parinkti bangos ilgį iš optimalaus diapazono pagal rekomendaciją ITU – T G.694.1: imkime, kad tai yra 1530 nm. Informacijos perdavimui naudosiu srautą OC – 1, kurio pradinė sparta 51.84 Mbs. Manau, kad tokios spartos turėtų pilnai pakakti duomenų, vaizdo ir garso apsikeitimui tarp VGTU ir KTU.
Abiejuose linijos galuose reikalingi multiplekseriai ir demultiplekseriai. Juos parinksiu atsižvelgiant į tai, koks yra kanalų skaičius. Taigi imsiu dviejų kanalų multiplekserį. Kadangi multiplekseriai atlieka ir multipleksavimą ir demultipleksavimą, tai abiejuose linijos galuose parinksiu vienodus įtaisus.

14 pav. DWDM sistemos multiplekseris/demultiplekseris

Taip pat svarbus dalykas diegiant tinklą yra lazeris, kuris spinduliuoja reikiamo ilgio šviesos bangas. Parinksiu modelį TLB-3901 10-mW DWDM Network Laser. Jis idealiai tinka daugumai DWDM sistemų. Be to jis turi integruotą bangų ilgių užrakinimo spintelę, paprastą serijinę elektrinę sąsają, be to is yra nepaprastai stabilus ir patikimas.

15 pav. DWDM sistemos lazeris

Atliekant tinklo įdiegimo ir in.staliavimo darbus, reikia nemažą dėmesį skirti geros duomenų perdavimo kokybės užtikrinimui. Todėl reikia nemažą dėmesį skirti optinių skaidulų sujungimui. Tai reikia atlikti labai kvalifikuotai, nes jei bus netinkamai sujungtos skaidulos tai gaunami labai dideliai nuostoliai, išspinduliuoja dalis signalų energijos per nekokybiškus sujungimus ir dėl to negalima užtikrinti geros duyomenų perdavimo kokybės. Skaidulų sujungimui galima įsigyti įrangą iš UAB „ Skaidula“, nes ši įmonė turi įsigijusi naujus šviesolaidžių suvirinimo aparatus. Naujausia šviesolaidžių suvirinimo mašina FSM-40S skirta įvairių tipų šviesolaidžiams suvirinti ypač dideliu tikslumu. Mašinoje skirtingai nuo ankstesnių jos versijų yra dvi optinės kameros todėl visas virinimo procesas trunka tik 15 sek, o šviesos nuostolis ne didesnis nei 0,02dB suvirinimo vietoje. Kameros optinis didinimas 264 arba 132 kartai. Tai pati greičiausia suvirinimo mašina tarp tokios klasės mašinų. Pačio aparato svoris ir matmenys sumažėjo taip pat. Jis sveria 4,4kg o matmenys 172x186x180mm. FSM-40S sukomplektuota su 5’’ spalvotu LCD monitoriumi. Šviesolaidžių suvedimas šerdis-šerdis su ekscentrititeto eliminavimu. Šioje mašinoje krosnelė naudojama termofitų kaitinimui yra programuojama, kas leidžia sutaupyti darbo laiko. FSM-40S turi keičiamus adapterius skirtus prisijungti prie įvairaus tipo elektros maitinimo šaltinių – tinklo įtampos arba 12V mašininio akumuliatoriaus. Su šviesolaidžių suvirinimo mašina galima suvirinti šviesolaidžius su reikiamu šviesos nuostoliu nuo 0,1 iki 15 dB, 0,1dB tikslumu. Mašiną galima prisijungti ir programuoti kompiuterio pagalba. Galima į kompiuterį atsisiųsti duomenis apie paskutinius 2000 suvirinimų, su visais parametrais: šviesolaidžių nuskėlimo kampais, išlydžio galingumu, suvirinimo data, šviesolaidžio tipu ir t.t.

16 pav Šviesolaidžių suvirinimo mašina

Taigi, kaip matyti, diegiant tinklą reikia labai gerai parinkti įrangą, kuri būtų efektyvi ir užtikrintų gerą duomenų ir informacijos perdavimo kokybę bei spartą.6. Darbo rezultatų apibendrinimas
Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išanalizuoti DWDM technologiją ir turimomis žiniomis suprojektuoti tduomenų perdavimo tinklą tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Kauno technologijos universiteto.
Išanalizavus DWDM technologiją, galima padaryti tokias išvadas, kad tai yra nauja, labai perpektyvi šviesolaidinė technologija. Ji leidžia viena optine skaidula perduoti 128 ir daugiau skirtingų šviesos bangos ilgių, panaudojant sutankinimą. Toks didelis sutankinimas yra pasiekiamas mažinant atstumą tarp kanalų. Tačiau kuo mažesnis atstumas tarp kanalų, tuo brangesnis yra tinklo įdiegimas. Nepaisant to, kad technologija yra gana brangi, ji pradėta naudoti daugelio tinklų modernizavimui, naujų tinklų kūrimui, ne tik tarp miestų, bet ir valstybių sujungimui. Tą padaryti leidžia tai, kad ši technologija eleminavo regeneratorius ir signalas gali nusklisti be sustiprinimo net kelis šimtus kilometrų. Be to šios technologijos privalumu yra tai, kad perdavimo terpė yra šviesolaidžiai, nes jie pasižymi daugybe privalumų lyginant su variniais kabeliais. Be to tinklui reikalingi įrenginiai yra paprasti ir tinklo struktūra nėra sudėtinga. DWDM tinklų įrangos pardavimui augant, rinkoje atsiranda vis daugiau ir daugiau tokios įrangos gamintojų.Taikant šią technologiją duomenis galima perduoti jau net 40Gbs sparta.
DWDM technologijos taikymo sritys yra gana plačios, nes kelerius metus DWDM sistemų gamintojai nepaliovė trimitavę apie tų sistemų privalumus, teikiamus MAN tinklams (Metropolitan, arba Medium, Area Networks – miesto, arba regiono, tinklai), bet tik nesenai išgirdome apie pirmuosius DWDM pritaikymus šiuose tinkluose. Kol kas šioje rinkoje daugiausiai parduoda Nortel, Ciena ir ONI. Pradžioje pagrindiniai regioniniai taikymai sueidavo į dvitaškį ryšį tarp atskirų korporacijų filialų, o tai labai panašu į tradicinį DWDM taikymą ilgo nuotolio ryšyje. Tikrosios regioninės optinių tinklų sistemos dabar naudoja žiedo topologiją ir optinius komutatorius. Gamintojams gražbyliaujant apie regioninių optinių tinklų pranašumus, daug šio lygmens ryšio operatorių – ypač buvusios Bell regioninės kompanijos Amerikoje – tvirtindami, jog ši technologija vis dar per daug brangi, neskubėjo diegti regioninių DWDM žiedų. Pradžioje regioniniai DWDM taikymai turėtų būti ypač populiarūs tarp didelius duomenų srautus perduodančių, bet nedidelę optinių skaidulų infrastruktūrą teturinčių naujų regioninių operatorių. DWDM kaštams krintant ir ekonominiams svertams pradedant rimčiau veikti, ši sistema turėtų vis labiau įsitvirtinti regioniniuose tinkluose.

DWDM taip pat pradedama diegti ir kreipties bei žinybiniuose tinkluose. Kreipties tinklų įrangos tiekėjai daugiausia dėmesio skiria produktams, leidžiantiems teikti balso ir duomenų ryšio paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms svarbiausias faktorius yra ne tiek kanalų skaičius, kiek kaina. DWDM sistemoms tenka įsisavinti platesnį perdavimo spartų ir protokolų ratą. Prieš keletą metų DWDM daugiausia naudojo OC-48 (2,5 Gb/s) ir OC-192 (10 Gb/s) interfeisus. Dabar regioniniuose ir kreipties tinkluose naudojami net ir tokie žemi, kaip OC-3 (155 Mb/s) SONET interfeisai, o verslo taikymuose netgi ruošiamasi naudoti ir gigabitinį Ethernetą.
Darbo pabaigoje sudariau optinį tinklą DWDM technologijos pagrindu tarp VGTU ir KTU. Pasinaudodama turimomis žiniomis apie technologiją parinkau reikiamą įrangą bei duomenų perdavimo spartą. Kaip matyti iš gautų rezultatų, šios technologijos taikymo sritys yra plačios ir ateityje jos turėtų dar smarkiai plėstis, nes technologija yra vis tobulinama ir ieškoma naujų jos panaudojimo galimybių.7. Naudota literatūra
1. http://www.5ci.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=82&NewsID=123250&ArcMonth=&ArcYear=
2. http://rtn.elektronika.lt/rtn/0004/optin_revoliucija.html
3. http://en.wikipedia.org/wiki/Wavelength_division_multiplexing
4. http://www.webopedia.com/TERM/D/DWDM.html
5. http://www.iec.org/online/tutorials/dwdm/
6. http://www.iec.org/online/tutorials/dwdm_test/
7. http://rtn.elektronika.lt/rtn/0003/wdm.html
8. http://www.advaoptical.com/default.aspx?id=674
9. http://www.cisco.com/univercd/cc/td/doc/product/mels/cm1500/dwdm/dwdm_ovr.htm
10. http://rtn.elektronika.lt/rtn/0101/dwdm.html
11. http://rtn.elektronika.lt/rtn/0204/alcatel.html
12. http://www.isoc.org/isoc/whatis/conferences/inet/97/proceedings/F1/F1_2.HTM
13. http://www.imconf.net/imw-2001/imw2001-papers/23.pdf
14. http://www.itu.int/itudoc/itut/aap/sg15aap/history/g.694.1/g6941.html
15. http://www.itu.int/itudoc/itut/aap/sg15aap/history/g709/g709.html
16. http://rk.vgtu.lt/II_semestras/Paskaitu_medziaga/Tema_10_Telekomunikacija.pps
17. ŠTARAS, Stanislovas. Optinio ryšio sistemų elementai, Vilnius: Technika, 1998, p. 29-33.
18. http://linux.el.vtu.lt/dist_mok/OptRySist/optinio_rysio_sistemu_elementai/opti_kabelia.htm
19. http://linux.el.vtu.lt/dist_mok/OptRySist/optinio_rysio_sistemu_elementai/opt_retrans.htm
20. http://linux.el.vtu.lt/dist_mok/OptRySist/optinio_rysio_sistemu_elementai/archyvai/Pirmas_skyrius.pdf
21. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/komp_elektronika/1_1_5.htm
22. http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=20845
23. http://rtn.elektronika.lt/rtn/0301/zin_optinis.html
24. http://www.linxtelecom.com/lt/index.php?2,58,12,1,8,16,9,0
25. http://www.belam.lt/oursolutions/solution?solutionID=16&SID=d0783c6c098b490692067d84592 f518
26. http://www.teo.lt/lt/faktai_2005-1183.html
27. http://www.teo.lt/lt/pran_sp_2005-1100-1216.html
28. http://www.belam.lt/oursolutions/solution?solutionID=16&SID=b2c57cdb92ff68f209bd6f617bb2 a3d
29. http://www.dicto.net/lt.php/pages,id.33
30. http://rtn.elektronika.lt/rtn/0101/liet_telekomas.html
31. http://rtn.elektronika.lt/rtn/0003/pangea.html
32. http://kite-www.ripe.net/ripe/meetings/ripe-39/presentations/ripe39-eix/tsld010.html
33. http://www.ipitek.com/areas/apps/dwdm.htm
34. http://www.gare.co.uk/technology_watch/dwdm.htm
35. http://ntrg.cs.tcd.ie/undergrad/4ba2.02/optnet/pages/present/dwdm.htm
36. http://www.furukawa.co.jp/kenkai/eng/le-tech/dwdm.htm
37. http://www.ripe.net/ripe/meetings/ripe-39/presentations/ripe39-eix/sld010.html
38. http://www.answers.com/topic/cwdm
39. http://www.networkmagazineindia.com/200202/200202inperson2.shtml
40. http://www.excelight.com/products/laser/dwdm.asp
41. http://www.earthtimes.org/articles/show/news_press_release,55717.shtml
42. http://www.thefoa.org/tech/dwdm.htm
43. http://www.bcr.com/technology_trends/briefing/making_dwdm_ubiquitous_20050401498.htm
44. http://www.newfocus.com/product/modelgroup.cfm?productlineid=1&modelgroupid=1234
45. http://www.jdsu.com/index.cfm?pagepath=Products/Optical_Communications/Applications/Metro_Core/DWDM&id=4942
46. http://www.bcr.com/technology_trends/briefing/dwdm_not_for_carriers_2005071760.htm
47. http://www.lightreading.com/document.asp?doc_id=82883
48. http://telephonyonline.com/mag/telecom_dwdm_rising/
49. http://www.huawei.com/solutions/network/optical/dwdm_backbone_solution.do
50. http://www.advaoptical.com/default.aspx?id=674
51. http://foldoc.org/?DWDM
52. http://www.mrv.com/wdm/tech_dwdm.php
53. http://www.fiber-optics.info/articles/dwdm.htm
54. http://searchnetworking.techtarget.com/sDefinition/0,,sid7_gci213892,00.html
55. http://www.cisco.com/univercd/cc/td/doc/product/mels/cm1500/dwdm/dwdm_ovr.htm
56. http://www.cisco.com/univercd/cc/td/doc/product/mels/dwdm/dwdm_fns.htm
57. http://www.zemelapis.lt/cgi/main.cgi?&mapid=40
58. http://www.skaidula.lt/produktai/st/

Leave a Comment