Autonominiai invertoriai

TURINYS

13.1. Stabilizatoriai..............................3
13.2. Parametriniai stabilizatoriai..........................5
13.3. Parametriniai srovės stabilizatoriai.....................6
13,4. Parametriniai įtampos stabilizatoriai.....................7
13.5. Kompensaciniai stabilizatoriai........................8
13.6. Pagrindiniai stabilizatorių parametrai.....................9
13.7. Keitikliai..............................10
13.8. Pagrindines sąvokos............................13
13.10. Testai..............................17
13.11. Literatūra..............................4113.1.Stabilizatoriai
Įvadas. Šiame skiriuje aprašomas stabilizatoriaus darbo principas, ir aprašoma tai kad įtampa stabilizojama dviem skirtingais metodais parametriniu ir kompensaciniu. Pagrindines savokos šiame skiriuje yra ( stabilizatoriai, parametrinis metodas, kompensacinis metodas )
Stabilizatoriumi vadinamas įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta.

Parametrinis metodas paprastesnis ir pigesnis, bet jo stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos Parametrinių stabilizatorių veikimo principas: kintant prrie netiesinių elementų prijungtai įtampai arba pro juos tekančiai srovei, kinta jų varža (arba kiti parametrai).
Kompensaciniai metodas, kurio veikimo principas štai koks. Išėjimo įtampa nuolat lyginama su etalonine įtampa, o įtampų skirtumas veikia stabilizatoriaus netiesinį vykdymo elementą, kuris kompensuoja išėjimo įtampos pokyčius.

Įtampos (srovės) stabilizatoriumi vadinamas įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta.
Į tampa lygintuvo apkrovos rezistoriuje kartais kinta. Mat, filtruojant pulsacijas, sumažėja tik išlygintos įtampos kintamoji dedamoji, o nuuolatinė dedamoji gali kisti dėl tinklo įtampos ir apkrovos srovės svyravimų. Reikiamai nuolatinei įtampai apkrovos rezistoriuje palaikyti naudojami įtampos stabilizatoriai. Priklausomai nuo to, kurioje schemos dalyje jie įjungti , gali būti nuolatinės ir kintamosios įtampos stabilizatoriai. Nuolatinės įtampos stabiliztorius jungiamas tarp ly

ygintuvo ir apkrovos, o kintamos įtampos – tarp kintamosios srovės šaltinio ir lygintuvo.
Įtampa stabilizuojama dviem skirtingais metodais: parametriniu, dirbančius neuždaru ciklu ir kompensaciniu, dirbančius uždaru ciklu.
Išvados.Įrenginiai (pav. lygintuvas) negaletu veikti be įtampos stabilizatoriumi vadinamu įrenginiu kuris automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaiko apkrovos įtampa (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tom tikrose ribose kinta.13.2. Parametriniai stabilizatoriai.
Įvadas.Šiame skiriuje aprašomi parametriniai stabilizatoriai , ju sudetis ir darbo principas. Taipat šiame skiriuje mes suskirstom parametrinius stabilizatorius į sroves ir įtampos stabilizatorius.Pagrindines savokos šiame skiriuje (parametriniai stebilizatoriai, netiesinės aktyvinęs varžos , netiesinės reaktyvinės varžos)

Parametriniai stabilizatoriai paprastesni ir pigesni, bet jų stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos Parametrinių stabilizatorių veikimo principas: kintant prie netiesinių elementų prijungtai įtampai arba pro juos tekančiai srovei, kinta jų varža (aarba kiti parametrai).
Netiesinės reaktyvinės varžos -yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus.

Schema 13.1 Parametrinio stabilizatoriaus schema:

Parametriniai stabilizatoriai paprastesni ir pigesni, bet jų stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos (schema 13.1). Netiesinės aktyvinęs varžos yra ter-morezistorių, stabilovoltų, stabilitronų, bareterių. Netiesinės reaktyvinės varžos yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus.
Parametrinių stabilizatorių veikimo principas: kintant prie netiesinių elementų prijungtai įtampai arba pro juos tekančiai srovei, kinta jų varža (arba kiti parametrai). Ki

itaip pasiskirsčius srovei ir įtampai tarp atskirų schemos elementų, stabilizuojama išėjimo įtampa arba srovė. Stabilizacijai taikant kompensacinį metodą, automatiškai reguliuojama išėjimo įtampa.
Parametriniai stabilizatoriai skirstomi į srovės ir įtampos stabilizatorius.
Išvados.Šiame skiriuje mes sužinom kad parametriniai stabilizatoriai paprastesni ir pigesni , bet jų stabilizavimo tikslumas nedidelis.13.3. Parametriniai srovės stabilizatoriai
Įvadas.Šiame skiriuje aprašomi parametriniai srovės stabilizatoriai ju sudetis ir darbo principas. Taipat čia aprašita kur gali buti naudojamos aktyviniai netesiniai elementai ir reaktiviniai netesiniai elementai. Pagrindines savokos (parametriniai sroves stabilizatoriai, aktyvinęs ir reaktyvinės netesinės varžos)

Parametriniuose stabilizatoriuose panaudojami aktyvinęs arba reaktyvinės netiesinės varžos elementai, kurių varža, stiprėjant srovei, didėja. Įjungus netiesinės varžos elementą į apkrovos grandinę, joje sumažėja srovės svyravimai, kintant tinklo įtampai ar apkrovos varžai.
Netiesinės reaktyvinės varžos -yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus.

Parametriniuose stabilizatoriuose panaudojami aktyvinęs arba reaktyvinės netiesinės varžos elementai, kurių varža, stiprėjant srovei, didėja. Įjungus netiesinės varžos elementą į apkrovos grandinę, joje sumažėja srovės svyravimai, kintant tinklo įtampai ar apkrovos varžai.
Aktyvinis netiesinis elementas dažniausiai taikomas elektroninių lempų kaitinimo srovei stabilizuoti, o reaktyviniai netiesiniai elementai dažniausiai naudojami magnetiniuose parametriniuose srovės stabilizatoriuose. Magnetiniai parametriniai srovės stabilizatoriai būna iki 50 V-A galingumo. Jie naudojami, pavyzdžiui, automatiniuose reguliatoriuose ir kaip etaloninės srovės šaltiniai magnetinio stip rintuvo vedančiajai apvijai maitinti. Parametriniuose srovės stabilizatoriuose galima naudoti ir el

lektronines lempas bei tranzistorius .
Išvados.Aktyviniai netesiniai elementai dažniausiai taikomi elektroninių lempų kaitinimo srovei stabilizoti. Reaktyviniai netesiniai elementai dažniausia naudojami magnetiniuose parametriniuose sroves stabilizatoriuose.
13.4. Parametriniai įtampos stabilizatoriai
Įvadas.Šiame skiriuje mes kalbesim apie parametrinius įtampos stabilizatorius ju sudeti ir darbo principa. Taipat sužinosim kad parametriniai įtampos stabilizatoriai buna dveju tipu feromagnetiniai ir ferorezonansiniai apie ju sudeti ir darbo principa taipat bus parašita. Pagrindines savokos (parametriniai įtampos stabilizatoriai, stabilitronas, feromagnetiniai įtampos stabilizatoriai, ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai)
Parametriniai įtampos stabilizatoriai Šiuose stabilizatoriuose taip pat, kaip ir parametriniuose srovės stabilizatoriuose, naudojami aktyviniai ir reaktyviniai netiesiniai elementai.
Stabilitronas-naudojami elektrinių grandinių įtampai stabilizuoti. Jie veikia elektrinio (griūtinio ar tunelio) pn sandūros pramušimo atgaline įtampa principu.
Feromagnetinis stabilizatorius – sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai.

Ferorezonansinis stabilizatorius – darbo principas pagrįstas srovės ir įtampos rezonansų reiškiniais.

Šiuose stabilizatoriuose taip pat, kaip ir parametriniuose srovės stabilizatoriuose, naudojami aktyviniai ir reaktyviniai netiesiniai elementai.
Pagrindinis stabilizatoriaus elementas yra stabilitronas Paprasčiausią stabilitroną sudaro anodas ir šaltas katodas, įtaisyti inertinių dujų pripildytame balione. Stabilizatoriaus grandinėje būtina įjungti balastinį ribojantį rezistorių, kurio varža turi būti tokia, kad, dirbant stabilitronui, įtampos kritimas jo gnybtuose, kartu ir apkrovoje mažai priklausytų nuo juo tekančios srovės.
Procesus, vykstančius stabilitrone, galime paaiškinti šitaip. Padavus j elektrodus (anodą ir katodą) įtampą, dujos balione jo

onizuojamos, t. y. dujų molekulės skyla į elektronus ir teigiamus jonus, kurie ir sudaro stabilitrono srovę. Sis procesas griūtinis, bet rezistorius Rb riboja stabilitrono srovę. Elektrinis išlydis dujose prasideda tik tuo atveju, jei stabilitrono’ įjungimo momentu elektrodų įtampa bus didesnė už stabilizavimo įtampą Ust. Nusistovėjus rusenančiam išlydžiui, įtampa tarp stabilitrono gnybtų šuoliškai sumažėja iki reikšmės Ust.
Parametriniai įtampos stabilizatoria.i būna dviejų tipų: feromagnetiniai (elektromagnetiniai) ir ferorezonansiniai.
Paprasčiausią feromagnetinį stabilizatorių sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai. Feromagnetiniai įtampos stabilizatoriai .turi šiuos trukumus:
1) stabilizuotos išėjimo įtampos Uiš kreivės forma nesinusinė;
2) įtampa Uiš didele dalimi priklauso nuo apkrovos pobūdžio;
3) žemas nk (40—60%).
Šie stabilizatoriai dažniausiai naudojami, esant mažam galingumui (iki 10 V-A). Didesniam kaip 10 V-A galingumui naudojami ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai.
Ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai plačiai naudojami pramonėje. Ferorezonansinių stabilizatorių darbo principas pagrįstas srovės ir įtampos rezonansų reiškiniais. Praktikoje dažniausiai naudojami ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai, kuriuose vyksta srovės rezonansas.
Ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai, veikiantys srovių rezonanso principu, naudojami iki 100—10000 V-A galingumo. Jų gabaritai daug mažesni negu feromagnetinių stabilizatorių.
Pagrindinis ferorezonansinių įtampos stabilizatorių trūkumas — stabilizuota išėjimo įtampa labai priklauso nuo maitinimo įtampos dažnio. Trūkumams pašalinti praktikoje naudojami stabilizatoriai su sudėtingomis rezonansinėmis grandinėmis, kurių dalis suderinta stabilizuotos išėjimo įtampos tam tikroms harmonikoms slopinti.
Išvados.Faromagnetiniai įtampos stabilizatoriai dažniausiai naudojami esant mažam galingumui (iki 10 V-A) ir turi šiuos trukumus 1 stabilizotos išejimi įtampos Uiš kreivės forma nesinusinė 2 įtampa Uiš didele dalimi priklauso nuo apkrovos pobūdžio 3 žemas nk (40-60%) Ferorezonansiniai stabilizatoriai daug mažesni negu feromagnetiniai bet daug didesnio galingumo iki 100-10000 V-A, pagrindinis trukumas stabilizota išejimo įtampa labai priklauso nuo maitinimo įtampos dažnio.13.5. Kompensaciniai stabilizatoriai
Įvadas.Šiame skiriuje yra aprašita kompensaciniu stabilizatoriu savibes .Kompensaciniai stabilizatoriai taipat skirstomi į dvį rušis tai nuoseklieji ir lygiagreteji,taipat bus parodita ju darbo schema ir ju skirtumai. Pagrindines savokos (kompensaciniai stabilizatoriai, nuoseklieji stabilizatoriai, lygiagretus stabilizatoriai, įtampos šaltinis)

Kompensaciniai įtampos stabilizatoriai -. išėjimo įtampa nuolat lyginama su etalonine įtampa, o įtampų skirtumas veikia stabilizatoriaus netiesinį vykdymo elementą, kuris kompensuoja išėjimo įtampos pokyčius.

Nuosekliojo tipo stabilizatoriai – reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova.

Lygiagreteji stabilizatoriai – reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įėjimo įtampos, o srovė tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje.

Srovės šaltinis – tiekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu.

Technikoje dažniausiai naudojami kompensaciniai įtampos stabilizatoriai, kurių veikimo principas štai koks. Išėjimo įtampa nuolat lyginama su etalonine įtampa, o įtampų skirtumas veikia stabilizatoriaus netiesinį vykdymo elementą, kuris kompensuoja išėjimo įtampos pokyčius.
Kompensaciniai nuolatinės įtampos stabilizatoriai būna nuoseklieji ir lygiagretieji(1pav.). Tokių stabilizatorių pagrindiniai elementai yra šie:
atraminės (etaloninės) įtampos šaltinis E; palyginimo ir stiprinimo elementas PS; reguliavimo elementas R.

13.2 Nuosekliojo tipo 13.3 Lygiagrečiojo tipo

.Kompensacinių stabilizatorių struktūrinės schemos: 13.2 — nuosekliojo tipo; 13.3.— lygiagrečiojo tipo
Nuosekliojo tipo stabilizatoriuose reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova Ra. Jeigu dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, dėl nestabilumo ar kintant Ra) išėjimo įtampa nukrypsta nuo savo vardinės reikšmės, tai etaloninės ir išėjimo įtampų skirtumas padidėja (arba sumažėja), pokytis sustiprinamas ir paduodamas į reguliavimo elementą. Tada pakinta ir reguliavimo elemento varža, ir įtampi pasiskirsto tarp R ir Ra taip, kad įtampos pokytis apkrovoje kompensuojamas.
13.4 Nuosekliojo kompensacinio stabilizatoriaus struktūrinė schema:

Lygiagrečiojo stabilizatoriaus schemoje , nukrypus išėjimo įtampai nuo vardinės, atsiranda signalas, lygus etaloninės Ir išėjimo įtampos skirtumui, kurį elementas PS sustiprina: sustiprintai signalas paveikia reguliavimo elementą R, įjungtą lygiagrečiai ap krovai. Reguliavimo elemento srovė Ir pakinta. Todėl pakinta įtampos kritimas balastiniame rezistoriuje Rb,, įjungtame lygiagrečiai Ra, o išėjimo įtampa Uls = Uin — IinRb išlieka pastovi.
Aprašytosios schemos viena nuo kitos skiriasi štai kuo. Nuosekliuosiuose stabilizatoriuose reguliavimo elemento įtampa didėja, didėjant apkrovos įtampai, o srovė maždaug lygi apkrovos srovei. Lygiagrečiuosiuose stabilizatoriuose reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įėjimo įtampos, o srovė tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje.
Lygiagrečiųjų stabilizatorių nedidelis nk, todėl jie naudojami palyginti retai. Kai didelė stabilizuojamoji įtampa ir srovė, taip pat kai nestabili apkrova, naudojami nuoseklieji įtampos stabilizatoriai. Jų trūkumas – esant trumpajam jungimui išėjime, visa įėjimo įtampa tenka reguliavimo elementui. Naudojantis stabilizatoriumi, tai būtina prisiminti.

13.5 Lygiagrečiojo kompensacinio stabilizatoriaus struktūrinė schema:

Išvados.Nuosekliosiose stabilizatoriose reguliavimo elemento įtampa dideja, didejant apkrovos įtampai, o srove maždaug lygi apkrovos srovei o lygiagrečiosiose stabilizatoriose reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įejimo įtampos, o srove tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje. Ju trūkumas esant trumpajam jungimui išejime, visa įejimo įtampa tenka reguliavimo elementui.
13.6. Pagrindini.ai stabilizatorių parametrai:
Įvadas.Šiame skiriuje aprašiti pagrindiniai stabilizatorių parametrai, taipat pateikiamos formules pagal kurios mes galime apskaičioti atraminė įtampa, diferencine įtampa, naudingumo koeficienta, išejimo varža ir stabilizacijos koeficienta. Pagrindines savokos (stabilizacijos koeficientas, naudingumo koeficientas, išejimo varža, išejimo įtampos varža.)
Stabilizacijos koeficientas — tai santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi).

Išėjimo varža – apibūdina išėjimo įtampos pokytį, kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai.

Naudingumo koeficientas – lygus apkrovos galios ir vardinės įėjimo galios santykiui.
. Išėjimo įtampos dreifas (leistinis nestabilumas) – dreifas laikui bėgant ir temperatūrinis dreifas apibūdinami santykiniu arba absoliutiniu išėjimo įtampos pokyčiu per tam tikrą laiką arba tam tikrame temperatūrų intervale.

Pagrindiniai stabilizatorius apibūdinantys parametrai yra šie:
1. Stabilizacijos koeficientas — tai santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi).
Įtampos stabilizavimo koeficientas K.stu lygus:

Kstu= Uin/Uin : Uiš/Uiš,(1a)
srovės stabilizacijos koeficientas Ksti lygus:
Ksti= Uin/Uin: Iiš (1.b)

čia Uin ir Uls —vardinės įtampos stabilizatoriaus įėjime ir išėjime; įn ir UiS — įtampų stabilizatoriaus įėjime ir išėjime pokyčiai; Iis—vardinė srovė stabilizatoriaus išėjime; iš—išėjimo srovės nuokrypa nuo vardinės reikšmės. Stabilizacijos koeficientai yra svarbiausi kriterijai, parenkant racionaliausią stabilizatoriaus schemą ir vertinant jos parametrus._
2. Išėjimo varža, apibūdinanti išėjimo įtampos pokytį, kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai:
R.iš. = , kai Uin = const
Ris turi būti kiek galint mažesnė. Tuomet mažesnė bendroji maitinimo šaltinio vidinė varža, taigi jame mažesnis įtampos kritimas ir stabilesnis daugialaipsnių schemų, maitinamų iš bendro šaltinio, darbas.
3. Naudingumo koeficientas, lygus apkrovos galios ir vardinės įėjimo galios santykiui:

=Uiš*Iin/Uin*Iin.
4. Išėjimo įtampos dreifas (leistinis nestabilumas). Dreifas laikui bėgant ir temperatūrinis dreifas apibūdinami santykiniu arba absoliutiniu išėjimo įtampos pokyčiu per tam tikrą laiką arba tam tikrame temperatūrų intervale.
Šioje formulėje įtampos dalijimo koeficientą pažymime:
Invertuojantis stiprintuvo įėjimas prijungiamas prie atraminio įtampos šaltinio
Idealiu atveju šis šaltinis turi būti nepriklausomas nuo įtampos svyravimų ir temperatūros.
Praktikoje atraminė įtampa dažniausiai gaunama stabilitrono pagalba.

Operacinio stiprintuvo įėjimo diferencinė įtampa apskaičiuojama pagal šią formulę:

Operacinio stiprintuvo stiprinimo koeficientą pažymime A. Tada operacinio stiprintuvo išėjime bus

Galime užrašyti:

Iš šios lygties randame uL:
Jeigu sandauga yra labai didelė, lyginant su vienetu, tada galime užrašyti. .

Išvados.Stabilizacijos koeficientai yra svarbiausi kriterijai, parenkant racionaliausią stabilizatoriaus schemą ir vertinant jos parametrus. Riš turi būti kiek galim mažesnė tuomet mažesnė bendroji maitinimo šaltinio vidinė varža, taigi jame mažesnis įtampos kritimas ir stabilesnis daugialaipsnių schemų , maitinamų iš bendro šaltinio, darbas.13.7. Keitikliai.
Įvadas.Šiame skiriuje aprašomi įtampos keitkliai ju naudojimo būdus , derbo principas ir sudetis.
Taipat čia aprašomi ju privalumai preš elektromehaninius keitiklius. Pagrindines savokos (įtampos keitiklis, tranzistorius, autogeneratorius, transformatorius)

Įtampos keitikliai – įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove.
Autogeneratorius – sudarytas iš dviejų tranzistorių, sujungtų pagal bendro emiterio schemą, ir transformatoriaus su trimis apvijomis. Jis ima energiją iš nuolatinės įtampos šaltinio, o jo išėjime gaunama jau kintamoji reikiamos amplitudės įtampa.

Srovės šaltinis – tiekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu.

Termorezistoriai – tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja.

Transformatoriumi – vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio.

Įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove, vadinami įtampos keitikliais.
Nuolatinės įtampos keitikliai naudojami kaip ekonomiški ir kompaktiški aukštos įtampos šaltiniai įvairiausiems elektroniniams įrenginiams, dažniausiai portatyviems ir miniatiūriniams, maitinti. Tokie įrenginiai — tai nešiojami televizoriai, oscilografai, elektringųjų dalelių skaitikliai, radijo siųstuvai ir kt. Šiuolaikinių įtampos keitiklių galia siekia nuo kelių iki kelių šimtų vatų.
Dar neseniai įtampai keisti buvo naudojami tik vibrokeitikllil umformeriai. Tačiau šie prietaisai turi daug trūkumų: nelabai patikimi, neilgas jų veikimo amžius, žemas nk, didelė masė ir t. t.Dėl to labai pablogėjo prietaisų, kuriuose jie buvo naudojami, eksploatciniai techniniai rodikliai.
Taikant tranzistorius, įmanoma sukurti nuolatinės įtampos kei tiklius, daug geresnius už elektromechaninius. Svarbiausi jų priva lumai yra šie: 1) patikimesni ir ilgiau veikia, nes juose mažiau me chaninių kontaktų; 2) didesnis nk (apie 70—90%); 3) galima keisti įtampą nuo kelių šimtų hercų iki 10—20 kHz dažnio, tuo smarkiai sumažinant transformatorių ir filtrų matmenis ir masę; 4) atsparesni smūgiams ir vibracijai; 5) praktiškai visiškai nesukelia akustinių trikdžių.
Bet kokio tranzistorinio keitiklio pagrindinis elementas yra autogeneratorius Jis ima energiją iš nuolatinės įtampos šaltinio, o jo išėjime gaunama jau kintamoji reikiamos amplitudės įtampa. Gauta kintamoji| įtampa įprastiniais būdais išlyginama, nufiltruojama ir šitokia išlyginta reikiamo didumo patenka į apkrovą.

13.6. Įtampos keitiklio dvitaktė schema.

Paveiksle atvaizduota plačiai naudojama tranzistorinio nuolatinės įtampos keitiklio dvitaktė schema.
Autogeneratorius sudarytas iš dviejų tranzistorių, sujungtų pagal bendro emiterio schemą, ir transformatoriaus su trimis apvijomis: kolektoriaus wk, bazės wb ir išėjimo wiš. Transformatoriaus šerdis surinkta iš medžiagos, pasižyminčios stačiakampe histerezės kilpa. Įtampos daliklis R1R2 reikalingas keitikliui paleisti, kai įjungiama maitinimo šaltinio įtampa. Tada kondensatoriumi C šuntuo-tame režisieriuje Rl atsiranda nedidelė neigiama įtampa (maždaug 0,5 V), kuri patenka į tranzistorių bazes,— tuomet kuris nors iš jų atsidaro.
Tarkime, tam tikru laiko momentu atsidaro tranzistorius Tl. Tada įtampa E patenka į pusę kolektoriaus apvijos :w,k ir sukuria joje, taip pat gretimose apvijose evj. ). Tada bazės apvijos w’b evj sukuria tranzistoriaus Tl bazėje neigiamą emiterio atžvilgiu įtampą, o apvijos w”b evj tuo metu sukuria tranzistoriaus T2 bazėje teigiamą emiterio atžvilgiu įtampą. Taigi, kai tranzistorius Tl atviras, tranzistorius T2 uždarytas. Tranzistorius Tl lieka atviras tol, kol magnetinis srautas prisotin.a transformatoriaus šerdį. Kadangi tuo momentu magnetinio srauto kitimo greitis pasidaro lygus nuliui (arba labai mažas), tai visose transformatoriaus apvijose evj irgi priartėja prie nulio. Smarkiai nusilpus apvijų srovėms, apvijose atsiranda priešingo ženklo evj Dabar bazės apvija w”b sukuria tranzistoriaus T2 bazėje neigiamą •emiterio atžvilgiu įtampą, taigi šis tranzistorius atsidaro, ir kolektoriaus apvija,.w”k pradeda tekėti srovė, kurios kryptis parodyta brūkšnine strėliuke. Dėl to padidėja bazės apvijos w “b evj, vadinasi, toliau Stiprėja kolektoriaus srovė ir t. t. Procesas griūtinis, ir tranzistorius T2 labai greitai prisisotina. Tuomet beveik visa įtampa E tenka pusei kolektoriaus apvijos wk. Taigi, naudojantis dviem tranzistoriais, perjungiama srovė transformatoriaus kolektoriaus apvijoje, o kiekvienoje apvijos pusėje įtampa yra beveik stačiakampės formos.
Pirminėje transformatoriaus apvijoje susidarę įtampos virpesiai perduodami į antrinę (aukštinančiąja) apviją, ir, juos išlyginus, apkrovoje gaunama reikiamo didumo nuolatinė išėjimo įtampa.
Išvados. Taikant tranzistorius, įmanoma sukurti nuolatinės įtampos kei tiklius, daug geresnius už elektromechaninius. Svarbiausi jų priva lumai yra šie: 1) patikimesni ir ilgiau veikia, nes juose mažiau me chaninių kontaktų; 2) didesnis nk (apie 70—90%); 3) galima keisti įtampą nuo kelių šimtų hercų iki 10—20 kHz dažnio, tuo smarkiai sumažinant transformatorių ir filtrų matmenis ir masę; 4) atsparesni smūgiams ir vibracijai; 5) praktiškai visiškai nesukelia akustinių trikdžių.

1 Stabilizatorius- įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta.
2 Parametriniai stabilizatoriai-jų stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos
3 Netiesinės reaktyvinės varžos -yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus.
4 Stabilitronas-naudojami elektrinių grandinių įtampai stabilizuoti. Jie veikia elektrinio (griūtinio ar tunelio) pn sandūros pramušimo atgaline įtampa principu.
5 Feromagnetinis stabilizatorius – sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai.
6 Ferorezonansinis stabilizatorius – darbo principas pagrįstas srovės ir įtampos rezonansų reiškiniais. Ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai, veikiantys srovių rezonanso principu, naudojami iki 100—10000 V-A galingumo. Jų gabaritai daug mažesni negu feromagnetinių stabilizatorių.

7 Kompensaciniai įtampos stabilizatoriai -. išėjimo įtampa nuolat lyginama su etalonine įtampa, o įtampų skirtumas veikia stabilizatoriaus netiesinį vykdymo elementą, kuris kompensuoja išėjimo įtampos pokyčius.
8 Nuosekliojo tipo stabilizatoriai – reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova.
9 Lygiagreteji stabilizatoriai – reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įėjimo įtampos, o srovė tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje.
. 10 Stabilizacijos koeficientas — tai santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi).
11 Išėjimo varža – apibūdina išėjimo įtampos pokytį, kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai.
12 Naudingumo koeficientas – lygus apkrovos galios ir vardinės įėjimo galios santykiui.
. 13 Išėjimo įtampos dreifas (leistinis nestabilumas) – dreifas laikui bėgant ir temperatūrinis dreifas apibūdinami santykiniu arba absoliutiniu išėjimo įtampos pokyčiu per tam tikrą laiką arba tam tikrame temperatūrų intervale.
14 Įtampos keitikliai – įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove.
15 Autogeneratorius – sudarytas iš dviejų tranzistorių, sujungtų pagal bendro emiterio schemą, ir transformatoria.us su trimis apvijomis. Jis ima energiją iš nuolatinės įtampos šaltinio, o jo išėjime gaunama jau kintamoji reikiamos amplitudės įtampa.
16 Srovės šaltinis – tiekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu.
17 Termorezistoriai – tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja.

18 Rezistoriai – sudaro nuo 20 iki 50% visų naudojamų radioelektroninėje aparatūroje detalių. Jų konstrukcija bei elektriniai parametrai labai įvairūs.Rezistorius – sudaro viela, apvyniota ant porcelianinio cilindro. Stumdant kontaktą, galima keisti įjungiamų į grandinę vielelės vijų skaičių, o tuo pačiu ir įjungiamos varžos didumą.

19 Kondensatoriai – pavyzdžiui, du elektros tinklo laidai, dvi kabelio gyslos, kabelio gysla ir šarvas, perėjimo izoliatorius (izoliuojantis laidą nuo sienos arba metalinio korpuso sienelės). Naudojami įvairių konstrukcijų kondensatoriai, gana dažnai – plokštieji, kuriuos sudaro dvi lygiagrečios metalinės, izoliuotos viena nuo kitos plokštelės.
20 Transformatoriumi – vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio.

21.Jeigu tranzistoriaus įėjimo ir išėjimo įtampų ir srovių kintamosios dedamosios yra silpnos, tai jį galime laikyti tiesiniu aktyviuoju keturpoliu. Tuomet jo savybes galima nusakyti Z , Y arba H parametrais. Žemų dažnių srityje tranzistoriaus parametrai yra realūs dydžiai.

22.Aukštų dažnių srityje pasireiškia tranzistoriaus sandūrų talpos. Be to, tranzistoriaus savybėms turi įtakos jo kolektoriaus srities tūrinė varža rc Papildyta šiais elementais tranzistoriaus ekvivalentinė schema.

23.Augant dažniui, emiterio efektyvumas mažėja dėl emiterio sandūros barjerinės talpos Ceb įtakos. Pagal ją aukštadažnę emiterio srovės sudaro dvi dedamosios. Srovė , tekanti per emiterio sandūros barjerinę talpą , nesukelia krūvininkų injekcijos į bazę. Todėl emiterio efektyvumo priklausomybė nuo dažnio galime įvertinti koeficientu KpE.

24.Dreifiniuose tranzistoriuose, siekiant sumažinti laiką, per kurį krūvininkai įveikia bazę, bazėje sudaromas krūvininkus greitinantis elektrinis laukas.

25.Kuo didesnė krūvininkų lėkio bazėje trukmė tB, tuo didesnis joje susikaupia nepusiausvirųjų krūvininkų krūvis, vadinasi, pasireiškia didesnė emiterio sandūros difuzinė talpa CEd.)

26.Silpnuju signalu režimas nusako tranzistoriaus įėjimo ir išėjimo grandinių srovių bei įtampų tarpusavio ryšius.

27 Kraštinis srovės stiprinimo koeficiento dažnis fkr – signalo dažnis, kuriam esant tranzistoriaus, įjungto pagal bendrojo emiterio schemą, srovės stiprinimo koeficiento modulis lygus vienetui. Dažnių diapazone nuo 0,1 fkr iki fkr , pakitus dažniui du kartus, tiek pat pakinta ir srovės stiprinimo koeficiento modulis.

28.Stipriuju signalu režimas apibūdina tranzistorių darbą, kais jų elektrodų srovės ir įtampos kinta plačiose ribose. Šiais parametrais įvertinamos galios stiprintuvų, autogeneratorių ir impulsinių schemų tranzistorių darbo režimas.

29.Ribinis režimas nurodo sąlygas patikimam tranzistorių darbui. Kad radiotechniniai įrenginiai, kuriuose naudojami tranzistoriai, veiktų, tai įtampos parenkamos ne didesnės kaip be sutrikimų, tranzistorių darbo srovės 0,8 jų maksimalių leistinųjų reikšmių.

30.Lauko (vienpoliuose) tranzistoriuose srovę, tekančią sluoksnyje, vadinamame kanalu, sudaro tik pagrindiniai šio sluoksnio krūvininkai, o jos stiprumas valdomas srovės krypčiai statmenu skersiniu elektriniu lauku.

31.Ištaka vadinamas elektrodas, pro kurį pagrindiniai krūvininkai iš išorinės grandinės patenka į kanalą.

32.Santaka – pro kurį iš kanalo išteka į išorinę grandinę.

33.MOP tranzistorių su indukuotoju p kanalu sudaro dvi stipriai legiruotos p+. puslaidininkio sritys (ištaka ir santaka) n puslaidininkio kristalo paviršiuje, tarp kurių yra metalinis užtūros elektrodas, silicio dioksidu (Si02) izoliuotas nuo plokštelės paviršiaus.Veikimo principas. Prijungus neigiamą užtūros įtampą UGS, po užtūra susikuria statmenas plokštelės paviršiui skersinis elektrinis laukas. veikiami pagrindiniai plokštelės krūvininkai – elektronai – nustumiami nuo paviršiaus, o šalutiniai – skylės – pritraukiami iš kristalo gilumos bei ištakos ir santakos sričių.

34.Kai dažninio lauko tranzistorius stiprinimo schemoje dirba soties režimu, jo stiprinimo savybės aukštųjų dažnių srityje keičiasi dėl parazitinių talpų CGS, CGD ir talpos tarp užtūros ir kanalo CGk.Parazitinės talpos CGS ir CGD MOP tranzistoriuose susidaro daugiausia dėl to, kad užtūros elektrodas uždengia ištakos bei santakos sritis.

35.Tiristorius – yra silicio puslaidininkinis valdomas ventilis su trimis p-n sandūromis S1, S2, S3, kurios susidaro tarp keturių sluoksnių: p1-n1-p2-n2. Be anodo A ir katodo K, tiristorius turi trečią (valdymo) elektrodą VE (1.a ir 1.b) . Nuo tranzistoriaus skiriasi tuo, kad turi trečią p-n tipo sandūrą.

36.Dažnai tiristoriaus elektronai, remiantis analogija su tranzistoriais, vadinami: kolektorius ir emiteris – išoriniai p1 ir n2 sluoksniai, o sluoksnis, sujungtas su valdymo elektrodu, – baze.

37.Stabilitronai naudojami elektrinių grandinių įtampai stabilizuoti. Jie veikia elektrinio (griūtinio ar tunelio) pn sandūros pramušimo atgaline įtampa principu. Stabilitronų darbo rėžimui naudojama voltamperinės charakteristikos atgalinė šaka.

38.Stabilizavimo įtampos asimetrija būdinga simetriškiems prietaisams, sudarytiems iš dviejų priešpriešiais sujungtų pn sandūrų. Tokie stabilitronai gali būti naudojami bet kurio poliškumo schemose; dėl tarpusavio kompensacijos efekto.

39.Jeigu tranzistoriaus įėjimo ir išėjimo įtampų ir srovių kintamosios dedamosios yra silpnos, tai jį galime laikyti tiesiniu aktyviuoju keturpoliu. Tuomet jo savybes galima nusakyti Z , Y arba H parametrais. Žemų dažnių srityje tranzistoriaus parametrai yra realūs dydžiai.

40.Aukštų dažnių srityje pasireiškia tranzistoriaus sandūrų talpos. Be to, tranzistoriaus savybėms turi įtakos jo kolektoriaus srities tūrinė varža rc Papildyta šiais elementais tranzistoriaus ekvivalentinė schema.

41.Augant dažniui, emiterio efektyvumas mažėja dėl emiterio sandūros barjerinės talpos Ceb įtakos. Pagal ją aukštadažnę emiterio srovės sudaro dvi dedamosios. Srovė , tekanti per emiterio sandūros barjerinę talpą , nesukelia krūvininkų injekcijos į bazę. Todėl emiterio efektyvumo priklausomybė nuo dažnio galime įvertinti koeficientu KpE.
42 Nuosekliojo tipo stabilizatoriai – reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova.
43 Lygiagreteji stabilizatoriai – reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įėjimo įtampos, o srovė tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje.
. 44 Stabilizacijos koeficientas — tai santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi).
45 Išėjimo varža – apibūdina išėjimo įtampos pokytį, kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai.
Reikšmines savokos.

1 Stabilizatorius- įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta.
2 Parametriniai stabilizatoriai-jų stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos
3 Netiesinės reaktyvinės varžos -yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus.
4 Stabilitronas-naudojami elektrinių grandinių įtampai stabilizuoti. Jie veikia elektrinio (griūtinio ar tunelio) pn sandūros pramušimo atgaline įtampa principu.
5 Feromagnetinis stabilizatorius – sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis nep.risotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai.
6 Ferorezonansinis stabilizatorius – darbo principas pagrįstas srovės ir įtampos rezonansų reiškiniais. Ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai, veikiantys srovių rezonanso principu, naudojami iki 100—10000 V-A galingumo. Jų gabaritai daug mažesni negu feromagnetinių stabilizatorių.

7 Kompensaciniai įtampos stabilizatoriai -. išėjimo įtampa nuolat lyginama su etalonine įtampa, o įtampų skirtumas veikia stabilizatoriaus netiesinį vykdymo elementą, kuris kompensuoja išėjimo įtampos pokyčius.
8 Nuosekliojo tipo stabilizatoriai – reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova.
9 Lygiagreteji stabilizatoriai – reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įėjimo įtampos, o srovė tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje.
. 10 Stabilizacijos koeficientas — tai santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi).
11 Išėjimo varža – apibūdina išėjimo įtampos pokytį, kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai.
12 Naudingumo koeficientas – lygus apkrovos galios ir vardinės įėjimo galios santykiui.
. 13 Išėjimo įtampos dreifas (leistinis nestabilumas) – dreifas laikui bėgant ir temperatūrinis dreifas apibūdinami santykiniu arba absoliutiniu išėjimo įtampos pokyčiu per tam tikrą laiką arba tam tikrame temperatūrų intervale.
14 Įtampos keitikliai – įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove.
15 Autogeneratorius – sudarytas iš dviejų tranzistorių, sujungtų pagal bendro emiterio schemą, ir transformatoriaus su trimis apvijomis. Jis ima energiją iš nuolatinės įtampos šaltinio, o jo išėjime gaunama jau kintamoji reikiamos amplitudės įtampa.
16 Srovės šaltinis – tiekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu.
17 Termorezistoriai – tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja.

18 Rezistoriai – sudaro nuo 20 iki 50% visų naudojamų radioelektroninėje aparatūroje detalių. Jų konstrukcija bei elektriniai parametrai labai įvairūs.Rezistorius – sudaro viela, apvyniota ant porcelianinio cilindro. Stumdant kontaktą, galima keisti įjungiamų į grandinę vielelės vijų skaičių, o tuo pačiu ir įjungiamos varžos didumą.

19 Kondensatoriai – pavyzdžiui, du elektros tinklo laidai, dvi kabelio gyslos, kabelio gysla ir šarvas, perėjimo izoliatorius (izoliuojantis laidą nuo sienos arba metalinio korpuso sienelės). Naudojami įvairių konstrukcijų kondensatoriai, gana dažnai – plokštieji, kuriuos sudaro dvi lygiagrečios metalinės, izoliuotos viena nuo kitos plokštelės.
20 Transformatoriumi – vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio.

Reikšminiu sąvoku santikiu testai.
1.Reikiamai nuolatiniai įtampai apkrovos rezistoriuje palaikyti naudojami:
a) Įtampos stabilizatoriai.
b) Įtampos keitikliai
c) Varžos
2. Įtampa stabilizojama neuždaru ciklu
a) Kompensacinis metodas
b) Parametrinis metodas.
c) Abu atsakimai teisingi
3. Kokiu stabilizatoriu stabilizavimo tikslumas mažesnis
a) Parametriniu.
b) Kompensaciniu
c) Abu vienodi
4. Parametriniose stabilizatorose naudojamos
a) Aktivines varžos
b) Reaktivines varžos
c) Abu atsakimai teisingi.
5. Magnetiniai parametriniai sroves stabilizatoriai buna
a) Iki 50V-A.
b) Iki 75V-A
c) Iki 100V-A
6. Parametriniai stabilizatoriai buna
a) Dveju tipu.
b) Triju tipu
c) Kieturiu tipu
7.Kokie stabilizatoriai naudojami esant mažam galingumui (iki 10V-A)
a) Feromagnetiniai.
b) Ferorezonansiniai
c) Nera teisingo atsakimo
8. Kokie stabilizatoriai buna nuoseklieji ir lygiag.reteji
a) Parometriniai įtampos stabilizatoriai
b)Kompensaciniai stabilizatoriai.
c) Parametriniai sroves stabilizatoriai
9. Įrenginiai kureis galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios
a) Įtampos keitikliai.
b) Stabilizatoriai
c) Varžos
10. Kokiu metodu stabilizojama įtampa
a) parametriniu
b) kompensaciniu
c) abu atsakimai teisingi.
11 Kokiose stabilizatoriose naudojamos aktyviniai ir reaktyviniai netesiniai elementai
a) parametriniose.
b) kompensaciniose
c) nera teisingo atsakimo
12 Pagrindiniai parametriniu įtampos stabilizatoriu elementas yra
a) rezistorius
b) reaktyvine varža
c) stabilitronas.
13 Kas sudaro paprasčiausia stabilitrona
a) anodas ir šaltas katodas.
b) rezistoriai ir varžos
c) abu atsakimai teisingi
14 Feromagnetiniai įtampos stabilizatoriai turi trukuma
a) įtampa Uiš didele dalimi priklauso nuo apkrovos pobūdžio;
b) žemas nk (40—60%).
c) visi atsakimai teisingi.
15 Kokie stabilizatoriai naudojami iki 100-10000 V-A galingumo
a) ferorezonansiniai.
b) kompensaciniai
c) feromagnetiniai
16 Kokie būna kompensaciniai stabilizatoriai
a) sroves ir įtampos
b) nuoseklieji ir lygiagreteji.
c) ferorezonansiniai ir feromagnetiniai
17 Kokiu stabilizatoriu nk didesnis
a) lygiagrečiuju
b) nuosekliuju.
c) abeju vienodas
18 Kokie keitikliai geresni
a) elektromechaniniai
b) tranzistoriniai.
c) vienodai geri
19 Kuoki nk turi tranzistoriniai keitikliai
a) apie 20-40 %
b) apie 40-70 %
c) apie 70-90 %.
20 Tranzisterinio keitiklio pagrindinis elementas
a) rezistorius
b) varžos
c) autogeneratorius.
21 Ar įtampa lygintuvo apkrovos rezistoriuje kartais kinta?
a) Ne
b) Taip.
c) Ten nera įtampos
22 Del kuo gali kisti nuolatine dedamoji
a) dėl tinklo įtampos ir apkrovos srovės svyravimų.
b) dėl grandines perkrovos
c) abu atsakimai teisingi
23 Nuolatinės įtampos stabiliztorius jungiamas
a) tarp kintamosios srovės šaltinio ir lygintuvo
b) tarp lygintuvo ir apkrovos.
c) nera teisingo atsakimo
23 Įtampos (srovės) stabilizatoriumi vadinamas įrenginys
a) automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę)
b) kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta
c) Parametriniuose stabilizatoriuose panaudojami aktyvinęs arba reaktyvinės netiesinės varžos elementai, kurių varža, stiprėjant srovei, didėja.
24 Parametriniai stabilizatoriai
a) paprastesni ir pigesni, bet jų stabilizavimo tikslumas nedidelis.
b) paprastesni bet brangus , bet jų stabilizavimo tikslumas nedidelis
c) tokiu nera
25 Parametrinių stabilizatorių veikimo principas tai
a) kinta jų varža
b) automatiškai reguliuojama išėjimo įtampa
c) kintant prie netiesinių elementų prijungtai įtampai arba pro juos tekančiai srovei, kinta jų varža (arba kiti parametrai).
26 Parametriniuose stabilizatoriuose panaudojami
a) aktyvinęs arba reaktyvinės netiesinės varžos elementai
b) kurių varža, stiprėjant srovei, didėja
c) abu atsakimai teisingi.
27 Parametriniuose srovės stabilizatoriuose galima naudoti
a) tik elektronine lempa
b) ir elektronines lempas bei tranzistorius.

c) tik tranzistoriui
28 Paprasčiausią feromagnetinį stabilizatorių sudaro
a) du droseliai.
b) trys droseliai
c) vienas droseliai
29 Stabilitronas yra
a) pagrindinis elementas
b) pagrindinis stabilizatoriaus elementas.
c) paprastas elementas
30 Nuosekliuosiuose stabilizatoriuose reguliavimo elemento įtampa didėja ?
a) taip.
b) ne
31 Sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai,kas tai ?
a) Feromagnetinis stabilizatorius.

b) Stabilizatorius

c) Stabilizavimo įtampos asimetrija
32. Stabilizacijos koeficientas tai –
a)santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime
b) santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi)
c) abu atsakimai teisingi.
33 Išėjimo varža apibūdina
a) išėjimo įtampos pokytį
b)kintant apkrovos srovei ir esant pas.toviai įėjimo įtampai
c) abu atsakimai teisingi.
34 Stabilizacijos koeficientas tai
a) įtampos srovės
b)santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi).
c) santykinio įtampos
35 Išėjimo varža –

a) apibūdinanti išėjimo įtampos pokytį
b) kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai
c) abu atsakimai teisingi.
36 Nuolatinės įtampos keitikliai naudojami kaip
a) ekonomiški ir kompaktiški silpnos įtampos šaltiniai
b) įvairiausiems elektroniniams įrenginiams
c) ekonomiški ir kompaktiški aukštos įtampos šaltiniai įvairiausiems elektroniniams įrenginiams, dažniausiai portatyviems ir miniatiūriniams, maitinti.
37 Bet kokio tranzistorinio keitiklio pagrindinis elementas yra
a)autogeneratorius.
b) generatorius
c) įtampos šaltiniai
38 Autogeneratorius sudarytas iš
a)trijų tranzistorių
b)keturiu tranzistorių
c) dviejų tranzistorių.
39 Transformatoriaus šerdis
a) surinkta iš medžiagos
b) pasižyminčios stačiakampe histerezės kilpa
c) abu atsakimai teisingi.
40 Dreifas laikui bėgant ir temperatūrinis dreifas apibūdinami
a)santykiniu arba absoliutiniu išėjimo įtampos pokyčiu per tam tikrą laiką arba tam tikrame temperatūrų intervale.
b) absoliutiniu išėjimo įtampos
c) temperatūrų intervale
41 Pasireiškia tranzistoriaus sandūrų talpos. Be to, tranzistoriaus savybėms turi įtakos jo kolektoriaus srities tūrinė varža rc Papildyta šiais elementais tranzistoriaus ekvivalentinė schema,kas tai ?
a) Aukštų dažnių srityje.
b) Augant dažniui, emiterio efektyvumas
c) emiterio efektyvumas
42 Tekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu,kas tai ?

a) Santaka

b) Stabilitronas
c) Srovės šaltinis.
43 nuoseklieji ir lygiagreteji buna
a) kompensaciniai stabilizatoriai.
b) stabilizatoriai
c) stabilitronas
44 Sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai,kas tai ?
a) Feromagnetinis stabilizatorius.

b) Stabilizatorius
c) Stabilizavimo įtampos asimetrija
45 Kaip vadinamas elektrodas, pro kurį pagrindiniai krūvininkai iš išorinės grandinės patenka į kanalą ?
a) Ištaka.

b) Santaka

c) tokio nera

Sąvoku testai
1 Stabilizatorius tai-
a) įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta.
b) tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja
c) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio
2 Parametriniai stabilizatoriai tai-
a) sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai
b) jų stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos.
c) – reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova
3 Netiesinės reaktyvinės varžos
a)išėjimo įtampa nuolat lyginama su etalonine įtampa, o įtampų skirtumas veikia stabilizatoriaus netiesinį vykdymo elementą, kuris kompensuoja išėjimo įtampos pokyčius
b)yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus.
c) sudarytas iš dviejų tranzistorių, sujungtų pagal bendro emiterio schemą, ir transformatoriaus su trimis apvijomis. Jis ima energiją iš nuolatinės įtampos šaltinio, o jo išėjime gaunama jau kintamoji reikiamos amplitudės įtampa
4 Stabilitronas-
a) vadinamas elektrodas, pro kurį pagrindiniai krūvininkai iš išorinės grandinės patenka į kanalą
b)yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensat.oriaus
c)naudojami elektrinių grandinių įtampai stabilizuoti. Jie veikia elektrinio (griūtinio ar tunelio) pn sandūros pramušimo atgaline įtampa principu.
5 Feromagnetinis stabilizatorius –
a) sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai.
b) jų stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos
c) įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove
6 Ferorezonansinis stabilizatorius –
a) jų stabilizavimo tikslumas nedidelis. Juose naudojamos netiesinės aktyvinęs ir reaktyvinės varžos
b) sudaro du droseliai. Pirmojo droselio magnetolaidis neprisotintas, o antrojo droselio prisotintas. Droselių apvijos sujungtos nuosekliai
c)darbo principas pagrįstas srovės ir įtampos rezonansų reiškiniais. Ferorezonansiniai įtampos stabilizatoriai, veikiantys srovių rezonanso principu, naudojami iki 100—10000 V-A galingumo. Jų gabaritai daug mažesni negu feromagnetinių stabilizatorių.
7 Nuosekliojo tipo stabilizatoriai –
a) reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova.
b) yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus
c) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio
8 Lygiagreteji stabilizatoriai –
a) reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova
b)reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įėjimo įtampos, o srovė tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje.
c) tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja
9 Kompensaciniai įtampos stabilizatoriai -.
a) išėjimo įtampa nuolat lyginama su etalonine įtampa, o įtampų skirtumas veikia stabilizatoriaus netiesinį vykdymo elementą, kuris kompensuoja išėjimo įtampos pokyčius.
b) reguliavimo elemento įtampa nepriklauso nuo įėjimo įtampos, o srovė tiesiškai priklauso nuo įtampos apkrovoje
c) reguliavimo elementas jungiamas nuosekliai su įėjimo įtampos šaltiniu ir apkrova
10 Stabilizacijos koeficientas —
a) būdinga simetriškiems prietaisams, sudarytiems iš dviejų priešpriešiais sujungtų pn sandūrų. Tokie stabilitronai gali būti naudojami bet kurio poliškumo schemose; dėl tarpusavio kompensacijos efekto
b) tai santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi).
c) nurodo sąlygas patikimam tranzistorių darbui. Kad radiotechniniai įrenginiai, kuriuose naudojami tranzistoriai, veiktų, tai įtampos parenkamos ne didesnės kaip be sutrikimų, tranzistorių darbo srovės 0,8 jų maksimalių leistinųjų reikšmių
11 Išėjimo varža –
a) apibūdina išėjimo įtampos pokytį, kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai.
b) įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove
c) įėjimo ir išėjimo įtampų ir srovių kintamosios dedamosios yra silpnos, tai jį galime laikyti tiesiniu aktyviuoju keturpoliu. Tuomet jo savybes galima nusakyti Z , Y arba H parametrais. Žemų dažnių srityje tranzistoriaus parametrai yra realūs dydžiai
12 Naudingumo koeficientas –
a) pasireiškia tranzistoriaus sandūrų talpos. Be to, tranzistoriaus savybėms turi įtakos jo kolektoriaus srities tūrinė varža rc Papildyta šiais elementais tranzistoriaus ekvivalentinė schema
b) nurodo sąlygas patikimam tranzistorių darbui. Kad radiotechniniai įrenginiai, kuriuose naudojami tranzistoriai, veiktų, tai įtampos parenkamos ne didesnės kaip be sutrikimų, tranzistorių darbo srovės 0,8 jų maksimalių leistinųjų reikšmių
c) lygus apkrovos galios ir vardinės įėjimo .galios santykiui.
13 Išėjimo įtampos dreifas (leistinis nestabilumas) –
a) dreifas laikui bėgant ir temperatūrinis dreifas apibūdinami santykiniu arba absoliutiniu išėjimo įtampos pokyčiu per tam tikrą laiką arba tam tikrame temperatūrų intervale.
b) nurodo sąlygas patikimam tranzistorių darbui. Kad radiotechniniai įrenginiai, kuriuose naudojami tranzistoriai, veiktų, tai įtampos parenkamos ne didesnės kaip be sutrikimų, tranzistorių darbo srovės 0,8 jų maksimalių leistinųjų reikšmių
c) siekiant sumažinti laiką, per kurį krūvininkai įveikia bazę, bazėje sudaromas krūvininkus greitinantis elektrinis laukas
14 Įtampos keitikliai –
a) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio
b)įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove.
c) įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta
15 Autogeneratorius –
a) sudarytas iš dviejų tranzistorių, sujungtų pagal bendro emiterio schemą, ir transformatoriaus su trimis apvijomis. Jis ima energiją iš nuolatinės įtampos šaltinio, o jo išėjime gaunama jau kintamoji reikiamos amplitudės įtampa.
b) įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta
c) įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove
16 Srovės šaltinis –
a) vadinamas elektrodas, pro kurį pagrindiniai krūvininkai iš išorinės grandinės patenka į kanalą
b) ) apibūdina išėjimo įtampos pokytį, kintant apkrovos srovei ir esant pastoviai įėjimo įtampai
c)tiekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu.
17 Termorezistoriai –
a) tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja.
b) yra, pavyzdžiui, ritės (droselio) su prisotinta fero-magnetine šerdimi ir netiesinio kondensatoriaus
c) sudaro nuo 20 iki 50% visų naudojamų radioelektroninėje aparatūroje detalių. Jų konstrukcija bei elektriniai parametrai labai įvairūs.Rezistorius – sudaro viela, apvyniota ant porcelianinio cilindro. Stumdant kontaktą, galima keisti įjungiamų į grandinę vielelės vijų skaičių, o tuo pačiu ir įjungiamos varžos didumą

18 Rezistoriai –

a) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio

b) tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja

c)sudaro nuo 20 iki 50% visų naudojamų radioelektroninėje aparatūroje detalių. Jų konstrukcija bei elektriniai parametrai labai įvairūs.Rezistorius – sudaro viela, apvyniota ant porcelianinio cilindro. Stumdant kontaktą, galima keisti įjungiamų į grandinę vielelės vijų skaičių, o tuo pačiu ir įjungiamos varžos didumą.

19 Kondensatoriai –

a)pavyzdžiui, du elektros tinklo laidai, dvi kabelio gyslos, kabelio gysla ir šarvas, perėjimo izoliatorius (izoliuojantis laidą nuo sienos arba metalinio korpuso sienelės). Naudojami įvairių konstrukcijų kondensatoriai, gana dažnai – plokštieji, kuriuos sudaro dvi lygiagrečios metalinės, izoliuotos viena nuo kitos plokštelės.

b) sudaro nuo 20 iki 50% visų naudojamų radioelektroninėje aparatūroje detalių. Jų konstrukcija bei elektriniai parametrai labai įvairūs.Rezistorius – sudaro viela, apvyniota ant porcelianinio cilindro. Stumdant kontaktą, galima keisti įjungiamų į grandinę vielelės vijų skaičių, o tuo p.ačiu ir įjungiamos varžos didumą

c) įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta
20 Transformatoriumi –
a) pavyzdžiui, du elektros tinklo laidai, dvi kabelio gyslos, kabelio gysla ir šarvas, perėjimo izoliatorius (izoliuojantis laidą nuo sienos arba metalinio korpuso sienelės). Naudojami įvairių konstrukcijų kondensatoriai, gana dažnai – plokštieji, kuriuos sudaro dvi lygiagrečios metalinės, izoliuotos viena nuo kitos plokštelės
b) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio.
c) tai puslaidininkiai šilumai jautrūs elementai su neigiamu temperatūriniu varžos koeficientu, jų varža priklauso nuo temperatūros – kylant temperatūrai, termorezistorių varža mažėja

21 .Jeigu tranzistoriaus –

a) įėjimo ir išėjimo įtampų ir srovių kintamosios dedamosios yra silpnos, tai jį galime laikyti tiesiniu aktyviuoju keturpoliu. Tuomet jo savybes galima nusakyti Z , Y arba H parametrais. Žemų dažnių srityje tranzistoriaus parametrai yra realūs dydžiai.

b) — tai santykinio įtampos (srovės) pokyčio stabilizatoriaus įėjime ir santykinio įtampos (srovės) pokyčio išėjime santykis (kai apkrovos varža pastovi)

c) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio

22.Aukštų dažnių srityje-

a) pasireiškia tranzistoriaus sandūrų talpos. Be to, tranzistoriaus savybėms turi įtakos jo kolektoriaus srities tūrinė varža rc Papildyta šiais elementais tranzistoriaus ekvivalentinė schema.

b) įrenginys, automatiškai ir su tam tikru tikslumu palaikantis apkrovos įtampą (srovę), kai stabilumo silpninimo faktoriai tam tikrose ribose kinta

c) siekiant sumažinti laiką, per kurį krūvininkai įveikia bazę, bazėje sudaromas krūvininkus greitinantis elektrinis laukas

23.Augant dažniui, emiterio efektyvumas

a) pasireiškia tranzistoriaus sandūrų talpos. Be to, tranzistoriaus savybėms turi įtakos jo kolektoriaus srities tūrinė varža rc Papildyta šiais elementais tranzistoriaus ekvivalentinė schema

b) įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove

c)mažėja dėl emiterio sandūros barjerinės talpos Ceb įtakos. Pagal ją aukštadažnę emiterio srovės sudaro dvi dedamosios. Srovė , tekanti per emiterio sandūros barjerinę talpą , nesukelia krūvininkų injekcijos į bazę. Todėl emiterio efektyvumo priklausomybė nuo dažnio galime įvertinti koeficientu KpE.

24.Dreifiniuose tranzistoriuose-

a) siekiant sumažinti laiką, per kurį krūvininkai įveikia bazę, bazėje sudaromas krūvininkus greitinantis elektrinis laukas.

b) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio

c) sudaro nuo 20 iki 50% visų naudojamų radioelektroninėje aparatūroje detalių. Jų konstrukcija bei elektriniai parametrai labai įvairūs.Rezistorius – sudaro viela, apvyniota ant porcelianinio cilindro. Stumdant kontaktą, galima keisti įjungiamų į grandinę vielelės vijų skaičių, o tuo pačiu ir įjungiamos varžos didumą

25.Kuo didesnė krūvininkų lėkio bazėje trukmė tB-

a) tuo didesnis joje susikaupia nepusiausvirųjų krūvininkų krūvis, vadinasi, pasireiškia didesnė emiterio sandūros difuzinė talpa CEd.).

b) tiekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu

c) pasireiškia tranzistoriaus sandūrų talpos. Be to, tranzistoriaus savybėms turi įtakos jo kolektoriaus srities tūrinė varža rc Papildyta šiais elementais tranzistoriaus ekvivalentinė schema

. 26.Silpnuju signalu režimas

a) apibūdina tranzistorių darbą, kais jų elektrodų srovės ir įtampos kinta plačiose ribose. Šiais parametrais įvertinamos galios stiprintuvų, autogeneratorių ir impulsinių schemų tranzistorių darbo režimas

b) nusako tranzistoriaus įėjimo ir išėjimo grandinių srovių bei įtampų tarpusavio ryšius.

c) nurodo sąlygas patikimam tranzistorių darbui. Kad radiotechniniai įrenginiai, kuriuose naudojami tranzistoriai, veiktų, tai įtampos parenkamos ne didesnės kaip be sutrikimų, tranzistorių darbo srovės 0,8 jų maksimalių leistinųjų reikšmių

27 Kraštinis srovės stiprinimo koeficiento dažnis fkr –

a) įrenginiai, kuriais galima vienokios įtampos nuolatinę srovę pakeisti kitokios (dažniausiai aukštesnės) įtampos nuolatine srove

b) tuo didesnis joje susikaupia nepusiausvirųjų krūvininkų krūvis, vadinasi, pasireiškia didesnė emiterio sandūros difuzinė talpa CEd.)

c) signalo dažnis, kuriam esant tranzistoriaus, įjungto pagal bendrojo emiterio schemą, srovės stiprinimo koeficiento modulis lygus vienetui. Dažnių diapazone nuo 0,1 fkr iki fkr , pakitus dažniui du kartus, tiek pat pakinta ir srovės stiprinimo koeficiento modulis.

28.Stipriuju signalu režimas tai –

a) apibūdina tranzistorių darbą, kais jų elektrodų srovės ir įtampos kinta plačiose ribose. Šiais parametrais įvertinamos galios stiprintuvų, autogeneratorių ir impulsinių schemų tranzistorių darbo režimas.

b) nurodo sąlygas patikimam tranzistorių darbui. Kad radiotechniniai įrenginiai, kuriuose naudojami tranzistoriai, veiktų, tai įtampos parenkamos ne didesnės kaip be sutrikimų, tranzistorių darbo srovės 0,8 jų maksimalių leistinųjų reikšmių

c) apibūdina tranzistorių darbą ir viskas

29.Ribinis režimas –

a) nurodo tranzistorių darba

b ) nurodo sąlygas patikimam tranzistorių darbui. Kad radiotechniniai įrenginiai, kuriuose naudojami tranzistoriai, veiktų, tai įtampos parenkamos ne didesnės kaip be sutrikimų, tranzistorių darbo srovės 0,8 jų maksimalių leistinųjų reikšmių.

c) apibūdina tranzistorių darbą, kais jų elektrodų srovės ir įtampos kinta plačiose ribose. Šiais parametrais įvertinamos galios stiprintuvų, autogeneratorių ir impulsinių schemų tranzistorių darbo režimas

30.Lauko (vienpoliuose) tranzistoriuose srovę

a) tekančią sluoksnyje, vadinamame kanalu, sudaro tik pagrindiniai šio sluoksnio krūvininkai, o jos stiprumas valdomas srovės krypčiai statmenu skersiniu elektriniu lauku.

b) vadinamas statinis elektromagnetinis aparatas, skirtas vienai – pirminei kintamosios srovės sistemai – versti kita – antrine, kitokios įtampos ir srovės, bet to paties dažnio

c) tiekia pastovią išėjimo srovę, keičiantis jo apkrovos dydžiu

31.Ištaka –

a) elektrodas patenka į kanalą

b) pro kurį iš kanalo išteka į išorinę grandinę

c) vadinamas elektrodas, pro kurį pagrindiniai krūvininkai iš išorinės grandinės patenka į kanalą.

32.Santaka –
a) pro kurį iš kanalo išteka į išorinę grandinę.
b) pro kurį iš kanalo patenka į kanalą
c) pro kurį iš kanalo išteka į grandinę

33.MOP tranzistorių su indukuotoju p kanalu sudaro-

a) dvi stipriai legiruotos p+ puslaidininkio sritys (ištaka ir santaka) n puslaidininkio kristalo paviršiuje, tarp kurių yra metalinis užtūros elektrodas, silicio dioksidu (Si02) izoliuotas nuo plokštelės paviršiaus.Veikimo principas. Prijungus neigiamą užtūros įtampą UGS, po užtūra susikuria statmenas plokštelės paviršiui skersinis elektrinis laukas. veikiami pagrindiniai plokštelės krūvininkai – elektronai – nustumiami nuo paviršiaus, o šalutiniai – skylės – pritraukiami iš kristalo g.

Leave a Comment