TELEFONO APARATO STRUKTŪRATelefono aparato prietaisus galima skirstyti į 3 pagrindines grupes:1. Kalbos;2. Šaukimo;3. Komutacijos.Prie kalbos prietaisų priskiriama: mikrofonas, telefonas, rezistoriai, kondensatoriai, transformatoriai ir kt. Prietaisai skirti kalbos kokybės gerinimui.Prie šaukimo prietaisų priskiriamas kintamos srovės skambutis ar kitas akustinis prietaisas skirtas šaukimo signalo iš stoties priėmimui, o vietinės baterijos telefono aparatuose – induktorius.Prie komutacinių prietaisų priskiriamas: svirtinis perjungėjas, kuris prijungia prie linijos kalbos arba šaukimo prietaisus.
Kalbos prietaisaiPagrindiniai kalbos prietaisai yra mikrofonas ir telefonas. Mikrofonas paverčia garsinį signalą elektriniu, o telefonas atvirkščiai.Elektroakustinių keitiklių gali būti įvairių tipų. Tai elektromagnetiniai, elektrodinaminiai, pjezoelektriniai, angliniai, tranzistoriniai ir kt. Kaikurie iš šių prietaisų gali būti naudojami kaip mikrofonai ir telefonai, o angliniai ir tranzistoriniai tik kaip mikrofonai.Telefonijoje plačiausią pritaikymą įgavo anglinis mikrofonas ir elektromagnetinis telefonas.
Anglinis mikrofonasJį sudaro korpusas, judantis elektrodas sujungtas su membrana, nejudantis elektrodas. Erdvė tarp elektrodų užpildyta anglies grūdeliais.Kalbant į mikrofoną judėdama membrana judančių elektrodų stipriau ar silpniau spaudžia anglies grūdelius. Tokiu būdu kinta varža tarp elektrodų. Elektrodus prijungus prie pastovios įtampos šaltinio, apkrovos varžoje Rap gauname kintamą įtampos kritimą ir tokiu būdu garsinis signalas paverčiamas elektriniu.Mikrofono kaip generatoriaus sukuriama elektrovaros jėga yra proporcinga maitinimo šaltinio nuolatinei srovei em = I0*rmsinwt.
Elektromagnetinis telefonasJį sudaro pastovus magnetas, 2 elektromagnetai ir membrana patalpinta į plastmasinį korpusą.Pratekanti srovė per elektromagneto apvijas sukuria kintamą magnetinį srautą, kuris sąveikaudamas su pastovaus magneto magnetiniu srautu daugiau ar mažiau pritraukia membraną, kuri virpėdama sukelia garso bangas.
Membraną veikia 3 jėgos dedamosios:F1 – pastovi jėga, kuri laiko membraną išlenktoje būsenoje.F2 – kintama jėga verčianti virpėti membraną signalo dažnį(wt).F3 – kintanti jėga, verčianti virpėti membraną dvigubu dažniu(įneša iškraipymus).
Diferencialinis telefonasJis neturi dvigubo dažnio iškraipymų.(1pav.) schema turi 3 pagrindinius trūkumus:1. Mikrofono kaip generatoriaus varža nesuderinta su apkrovos varža.2. Per telefoną visuomet teka nuolatinė srovė.3. Pasireiškia „vietinis efektas“, t.y. savos kalbos praklausymas telefone.Norint išvengti šių trūkumų yra naudojamas transformatorius.(2pav.) Kiekvienam mikrofonui reikia savo maitinimo šaltinio, todėl tokia schema vadinama vietinės baterijos telefono schema.(3pav.) Norėdami sumažinti „vietinį efektą“ telefono aparatuose naudojami transformatoriai, turintys ne 2, o daugiau apvijų. Plačiausiai yra paplitę tiltelinė ir kompensacinė „vietinio efekto“ slopinimo schemos.
Tiltelinė „vietinio efekto“ slopinimo schema
Kalbant į mikrofoną kintama srovė tekės 2 grandinėmis – išorine ir vidine. Abi srovės pratekančios per transformatoriaus pirmą ir antrą apvijas indukuoja evj trečiojoje apvijoje priešingų krypčių, todėl įtampa prie telefono gnybtų lygi šių evj skirtumui. Tikės silpna srovė ir kalbą girdėsime silpniau. Visiškai panaikinti vietinį efektą neįmanoma, nes linijos varža turi ir reaktyvinių elementų, t.y. talpuminė ir induktyvinė. Todėl jos varža bus skirtinga įvairiems dažniams. Be to linijos varža kalbant su įvairiais abonentais bus skirtinga.
Kompensacinė „vietinio efekto“ slopinimo schema
KOMUTACINĖS STOTIES STRUKTŪRINĖ SCHEMAKomutacinė stotis skirta laikinam dviejų abonentų sujungimui ir informacijos perdavimui. Kiekviena komutacinė stotis susideda iš šių pagrindinių mazgų:• Linijiniai komplektai;• Komutacinė sistema;• Valdymo įrenginiai;• Stotiniai komplektai.Linijiniai komplektai skirti linijinių ir valdymo signalų perdavimui ir priėmimui. Į linijinius komplektus yra jungiamos abonentinės arba jungiamosios linijos. Komplektai į kuriuos jungiamos abonentinės linijos vadinamos AK. Komplektai į kuriuos jungiamos linijos su kitomis komutacinėmis stotimis, vadinami jungiamųjų linijų komplektai (JLK).Jungiamosios linijos gali būti vienpusio arba dvipusio veikimo linijos. Stotiniai komplektai naudojami mikrofonų maitinimui, sujungimo palaikymui, informacijai apie B abonento nr. priėmimui. Stoties signalų generavimui ir perdavimui. Valdymo įrenginiai skirti komutacinio lauko bei kitų komplektų valdymui.
Pagrindiniai sujungimo proceso etapai komutacinėje stotyje:• Šaukimo signalo priėmimas iš abonento A.• Stoties atsiliepimo signalo pasiuntimas abonentui (425 ± 25Hz).• Info apie abonento B nr. priėmimas.• Laisvų kelių komutaciniame lauke suradimas.• Abonento B linijos būsenos nustatymas (laisva – užimta).• Šaukimo signalo pasiuntimas abonentui B (25 ± 5Hz). Tuo pat metu abonentui A yra paduodamas šaukimo kontrolės signalas.• Abonento B atsiliepimo signalo priėmimas.• Šaukimo signalo nutraukimas ir pokalbio trakto sudarymas.• Baigimo signalo priėmimas iš abonentų.• Pokalbio trakto išardymas.KOMUTACINIŲ STOČIŲ KLASIFIKACIJAStotys gali būti klasifikuojamos pagal įvairius principus. Labiausiai paplitęs klasifikavimas pagal komutacinį lauką ir valdymo įrenginius. Pagal komutacinio lauko prietaisus stotys gali būti skirstomos į analogines ir skaitmenines. Analoginės stotys dar gali būti skirstomos į elektromechanines, pusiau elektronines ir elektronines.Elektromechaninės stotys:• Rėlinės;• Dekadinės (žingsninės);• Koordinatinės;• Kvazielektroninės.
KOMUTACINIAI PRIETAISAIVisi komutaciniai prietaisai gali būti skirstomi į 2 grupes:• Rankiniai;• Automatiniai.Prie rankinių priskiriami telefoniniai raktai, mygtukai, kištukiniai sujungimai. Automatinės komutacijos prietaisai gali būti klasifikuojami pagal savo parametrus: įėjimų skaičių, komutuojamų laidų skaičių, išėjimų skaičių. Pagal šiuos parametrus automatinės komutacijos prietaisai skirstomi į rėles, rinkiklius ir jungiklius.Rėlė – tai komutacinis prietaisas turinti vieną įėjimą, 2 išėjimus ir galintis komutuoti keletą laidų. Rinkiklis – turi vieną įėjimą, keliolika išėjimų ir galintis komutuoti keletą laidų. Jungiklis – turi n įėjimų, keletą išėjimų ir gali komutuoti keletą laidų.
TELEFONINĖS RĖLĖSTelefoninėje komutacijoje labiausiai paplitę elektromechaninėse stotyse naudojamos 2 tipų rėlės:• RPN (plokščios normalios rėlės)• RES – 14 (specialios paskirties rėlės)Šiuo metu naudojamos mažagabaritinės rėlės. Be šių elektromagnetinių rėlių dar naudojamos hermetizuotos rėlės vadinamos herkonais.Pagrindinės rėlių charakteristikos:Rėlės darbas nusakomas 3 pagrindinėmis charakteristikomis:
• Mechanine;• Traukos;• Apkrovos.Mechaninė charakteristika parodo jėgų besipriešinančių inkaro eigai priklausomybę nuo atstumo tarp inkaro ir šerdies.a,b atkarpa grąžinimo spyruoklės pasipriešinimo riba.b,c vienos kontaktinės plunksnos stangrumo jėga.c,d spyruoklės ir kontaktinės plunksnos pasipriešinimas.d, e antros kontaktinės plunksnos stangrumo jėga.e,f visų kontaktinių plunksnų pasipriešinimas.
Traukos charakteristika – tai jėgos, kuria traukiamas inkaras priklausomybė nuo atstumo tarp inkaro ir šerdies esant pastoviai magnetovaros jėgai (ampervijos). Ampervijos – tai pratekančios srovės ir vijų skaičiaus sandauga: aw = I*w.
Apkrovos charakteristika parodo jėgos, kuria traukiamas inkaras priklausomybę nuo magnetovaros jėgos esant pastoviam atstumui tarp inkaro ir šerdies.
RĖLIŲ SKAIČIAVIMASJis suvedamas į magnetovaros jėgų radimą. Yra išskiriamos 4 magnetovaros jėgų rūšys:• Suveikimo;• Skaičiavimo;• Prilaikymo;• Atleidimo.Suveikimo magnetovaros jėga – tai minimali vijų skaičiaus ir srovės sandauga prie kurios rėlė pilnai pritraukia inkarą.Nesuveikimo – tai maksimali vijų skaičiaus ir pratekančios srovės sandauga prie kurios rėlė nesuveikia ir neperjungia nei vieno kontakto iš išeities į darbo būseną.Prilaikymo – tai minimali srovės ir vijų skaičiaus sandauga, kuriai esant rėlė patikimai laiko pritrauktą inkarą.Atleidimo – tai maksimali vijų ir srovės sandauga, kuriai esant rėlė pilnai atleidžia inkarą.Šios magnetovaros jėgos vadinamos kritinėmis. Realiose sąlygose yra įvedamas atsargos koeficientas.
RĖLIŲ LAIKO PARAMETRAI
Kadangi rėlės apvija turi induktyvumą tai srovė negali staigiai atsirasti įjungus maitinimą arba staigiai išnykti jį išjungus. Srovė rėlėje užauga ir nyksta pagal eksponentinį dėsnį: , L/R = τ. Jei imsime varžą omais, induktyvumą henriais (H). Praktiškai srovė užauga iki nusistovėjusios reikšmės per 3τ.
RĖLIŲ VEIKIMO PAGREITINIMAS IR SUVĖLINIMAS
Norint pagreitinti rėlės veikimą galima naudoti 2 būdus:• Scheminį;• Konstrukcinį.Pagreitinant scheminiu būdu yra naudojamas pradinis pamagnetinimas. Iš anksto yra paduodamas maitinimas į papildomą rėlės apviją, kad būtų pasiekiama nesuveikimo mvj. Įjungus maitinimą į pagrindinę apviją srautai sumuosis ir rėlė greičiau trauks inkarą. Norint rėlės suveikimą pagreitinti konstruktyviniu būdu yra mažinama inkaro eiga. Tačiau taip reguliuoti suveikimo laiką tik nedidelėse ribose. Norint pagreitinti rėlės atleidimą, reikia didinti nemagnetinės plokštelės storį.Rėlių veikimo suvėlinimasRėlių veikimo suvėlinimui naudojami konstrukciniai ir scheminiai būdai.Norint suvėlinti rėlę konstruktyviniu būdu ant jos šerdies yra užmaunamas varinis žiedas (apvalios šerdies rėlėse) arba užvyniojama keletas sluoksnių storo neizoliuoto varinio laido. Ir vienu, ir kitu atveju gauname trumpai jungtą apviją . Išjungus rėlinį maitinimą auganti srovė indukuoja trumpai jungtoje vijoje evj. Nuo šios evj pratekanti srovė sukuria magnetinį srautą priešingą pagrindiniam. Todėl bendras magnetinis srautas bus lygus šių srautų skirtumui. Todėl rėlė su pavėlavimu pritrauks inkarą. Nusistovėjus srovei pagrindinėje apvijoje indukuota įtampa bus lygi 0, todėl trumpai jungta vija neturės įtakos rėlės darbui.Išjungus rėlinį maitinimą nykstanti srovė indukuos į trumpai jungtą viją priešingos krypties evj ir pratekanti srovė sukurs magnetinį srautą sutampantį su pagrindiniu, todėl bendras magnetinis srautas bus lygus šių srautų sumai ir rėlė ilgesnį laiką laikys pritrauktą inkarą. Trumpai jungta vija vėlina rėlę ir suveikimui, ir atleidimui. Scheminis suvėlinimas• Užtrumpinama viena iš rėlės apvijų. Paprastai užtrumpinama mažesnės varžos apvija. Tokiu atveju schema veiks kaip ir konstruktyvinio suvėlinimo.• Suvėlinta tik sujungimui.
• Suvėlinta atleidimui.
• Suvėlinta ir suveikimui, ir atleidimui.
• Vėlins sujungimą.
• Suvėlins atjungimą. Trūkumas: visada per rezistorių tekės srovė.
• Suvėlins suveikimui ir atleidimui.
• Suvėlinta atleidimui.
RĖLIŲ KONTAKTŲ SUSIDĖVĖJIMAS IR KIBIRKŠČIAVIMO MAŽINIMASRėlės kontaktą veikia 3 faktoriai:• Mechaninis• Cheminis (korozija)• ErozijaTelefoninėms komutacinėms rėlėms mechaninis faktorius mažai pasireiškia. Cheminis faktorius pasireiškia nedaug, nes kontaktai gaminami iš tauriųjų metalų: sidabro, platinos. Tačiau ir sidabrinius kontaktus veikia sieros junginiai. Paveikus sidabrą siera susidaro nelaidi plėvelė. Labiausiai kontaktus veikia erozija išjungimo metu. Sumažėjus suspaudimo jėgai tarp kontaktų, jų varža padidėja ir pratekanti srovė smarkiai įkaitina kontaktus. Kontaktų medžiaga gali išsilydyti ir toliau tolstant kontaktams atsiranda skysto metalo tiltelis, kuri nutrūksta arčiau teigiamo kontakto.nutrūkus tilteliui tarp kontaktų atsiranda elektros laukas, kuris smarkiai apgadina kontaktus. Padidėjus atstumui tarp kontaktų laukas nutrūksta.Elektros laukas atsiranda tuo atveju, jeigu atjungimo momentu įtampa ir srovė viršija tam tikras reikšmes. Pvz.: sidabro kontaktams I0 = 0,3 – 0,4A, U0 = 12V; platinos I0 = 0,7 ÷ 1A, U0 = 15 ÷ 17,5V.Jeigu atjungimo momentu srovė yra mažesnė už kritinę, o įtampa lygi minimalaus oro tarpelio pramušimo įtampai tai tarp kontaktų prašoka kibirkštis (270 – 330V min. oro tarpelio pramušimo įtampa). Kibirkščių gesinimui yra naudojamos įvairios schemos.
HERKONINĖS RĖLĖSHerkonas – hermetizuotas kontaktas. Herkono hermetizuotą kontaktą sudaro stiklinis balionėlis 20 – 80nm ilgio ir nuo 2 iki 6 nm diametro, kurio viduje yra įlydyti kontaktai ir feromagnetinės medžiagos. Stiklinis balionėlis užpildytas inertinėmis dujomis (N, H) arba jame gali būti vakuumas.Iš herkonų yra sudaromos įvairių tipų herkoninės rėlės:• Neutralios herkoninės rėlės. Jose į ritės vidų gali būti patalpinta nuo 1 iki 6 herkonų.• Poliarizuotos (rėlės su magnetiniu blokavimu). Jas sudaro vienas ar keli herkonai, ritelė su šerdimi ir pastovus magnetas.
• Feridas – tai herkoninė rėlė su išorine atmintimi. Ji turi vieną ar kelis herkonus su kontaktais iš permalojaus ir ritę su feritine šerdimi.Patikimam kontaktų perjungimui feridai turi 2 apvijas. Pagal jų jungimo būdą feridai gali būti lygiagretūs ir nuoseklūs.• Rėlės kontaktai su atmintimi. Šių rėlių kontaktai pagaminti iš magnetinės medžiagos su stačiakampe histerezės kilpa. Tokius kontaktus patalpinus į magnetinį lauką jie įsimagnetina ir lieka įsimagnetinę. Kadangi herkonai turi nedidelę masę jų perjungimui nereikia didelių srovių, todėl jie gali būti naudojami schemose su elektroniniu valdymu.Iš herkoninių rėlių yra sudaromi herkoniniai jungikliai, kurie buvo plačiai naudojami kvazielektroninėse telefonų stotyse.KARTOTINIAI KOORDINATINIAI JUNGIKLIAI (KKJ)Tai rėlinio tipo komutacinis prietaisas. Jis sudarytas iš metalinio rėmo į kurį yra patalpinta 10 ar 20 vertikalių blokų vadinamų vertikalėmis ir 10 ar 12 rinkimo elektromagnetų ir 5 arba 6 rinkimo strypai. Vertikalų bloką sudaro prilaikymo elektromagnetas, prilaikymo strypas, 6 ar 12 stygų atstojančių nejudančius kontaktus ir 10 – 12 kontaktinių plunksnų kiekviename priklausomai nuo stygų skaičiaus. Vertikalūs blokai į rėmą yra išdėstyti taip, kad atitinkami kontaktinių plunksnų paketai sudaro horizontalias eiles. Tarp 2 horizontalių eilių yra patalpinamas rinkimo strypas užsibaigiantis 2 inkarais. Prie rinkimo strypo ties kiekvienu vertikaliu bloku yra pritvirtinta po pirštą (0,8mm plieninė viela). Kad įvyktų sujungimas turi suveikti vienas iš 10 rinkimo elektromagnetų. Suveikus rinkimo elektromagnetui jis pasuka strypą aplink horizontalią ašį ir pakelia arba nuleidžia pirštus. Tuo būdu išrinkdamas horizontalią eilę, kurioje turi įvykti sujungimas. Toliau suveikia vienas prilaikymo elektromagnetas toje vertikalėje, kurioje turi įvykti sujungimas. Įvykus sujungimui rinkinių elektromagnetas atleidžia inkarą, o prilaikymo elektromagnetas lieka dirbti iki sujungimo pabaigos.
KKJ TIPAIKoordinatinėse stotyse yra panaudojami 4 tipų KKJ:• 20x10x6• 10x10x12• 20x20x3• 10x20x63 – jų pozicijų KKJ dar turi po 2 papildomas kontaktines grupes ir 2 papildomus rinkimo elektromagnetus, kurie dar vadinami perjungimo. Kad įvyktų sujungimas 3- jų pozicijų KKJ, turi suveikti vienas iš 2-jų papildomų rinkimo elektromagnetų (11 arba 12) ir vienas iš 10 pagrindinių rinkimo elektromagnetų, o po to vienas prilaikymo elektromagnetas.
Į vieną vertikalų bloką galima žiūrėti kaip į rinkiklį turintį vieną įėjimą ir 10 ar 20 išėjimų. Lygiagretinant po 2 vertikales gauname rinkiklius turinčius vieną įėjimą 20 išėjimų. Labai dažnai reikia turėti vienus ir tuos pačius išėjimus prieinamus grupei įėjimų. Šiuo atveju reikia sulygiagretinti grupės vertikalių išėjimus. Tokia jungimo schema kada bet kuriam įėjimui prieinami vieni ir tie patys išėjimai yra vadinami komutatoriumi.Tačiau didelės talpos komutatorius naudoti yra neekonomiška, nes reikia labai daug komutacinių įrenginių. Norint sudaryti komutacinę sistemą, turinčią didelį įėjimų ir išėjimų skaičių praktiškai yra naudojami mažos talpos komutatoriai. Naudojant mažesnės talpos komutatorius gaunamas nepilnai pasiekiamas sujungimas. Kad gauti pilnai pasiekiamą jungimo schemą yra naudojamas grandininis arba kaskadinis jungimas.Grandininis jungimas (kaskadinis) – tai tokia jungimo schema kada sujungimas vienoje komutacinėje pakopoje nuo įėjimo iki išėjimo praeina daugiau nei per vieną komutacinį prietaisą. Atskiros grandys žymimos didžiosiomis lotyniško alfabeto raidėmis (A; B; C). Jeigu sujungimas nuo įėjimo iki išėjimo praeina per du komutacinius prietaisus, tokia schema vadinama dvigrande. Jei per 3 tai trigrandė.DVIGRANDĖS KOMUTACINĖS SCHEMOS IR JŲ PAGRINDINIAI PARAMETRAI
kA – grandies A komutatorių skaičius;kB – B grandies komutatorių skaičius;nA – įėjimų į vieną A grandies komutatorių skaičius;nB – įėjimų į vieną B grandies komutatorių skaičius;mA – išėjimų iš kiekvieno A grandies komutatorių skaičius;mB – išėjimų iš kiekvieno B grandies komutatorių skaičius;f – ryšio koeficientas, parodantis keliomis linijomis kiekvienas A grandies komutatorius jungiasi su kiekvienu B grandies komutatoriumi;VAB – tarpinių linijų tarp A ir B grandies skaičius;N – bendras įėjimų skaičius;M – bendras išėjimų skaičius.Žinant bet kokius tarpusavyje nepriklausomus parametrus galima surasti visus likusius. Panaudojant KKJ dvigrandžio jungimo galimi 4 atvejai:• Dvigubas tiesioginis jungimas;
• Dvigubas atvirkštinis jungimas;• Tiesioginis – atvirkštinis;• Atvirkštinis – tiesioginis;Kokį būdą naudoti priklauso nuo komutacinio lauko prigimties. Pvz.: grupinio jungimo pakopoje visada naudojamas dvigubas tiesioginis jungimas. Abonentinio jungimo pakopoje išeinančiam ryšiui naudojamas atvirkštinis, o įeinančiam – tiesioginis.VAB = kA*mA = nB*kBDvigrandžio jungimo skaičiavimo pavyzdysPaskaičiuoti grupinio jungiklio trūkstamus parametrus ir nubraižyti schemą koordinatiniu ir simboliniu metodais. Nustatyti kartotinių koordinatinių jungiklių skaičių.A grandyje 10x20x6B grandyje 20x10x6Duota: M = 200VAB = 40N = 30mA = 20mB = 10
Rasti: kA; kB; nA; f; nB
SprendimasKadangi grandyje A panaudotas KKJ 10x20x6, kurio vertikalė turi 20 išėjimų, tai iš jo sudaryti komutatoriai turės po 20 išėjimų.kA = VAB/mA = 40/20 = 2; kB = M/mB = 200/10 = 20; nA = N/kA = 30/2 = 15; nB = VAB/kB = 40/20 = 2;f = mA/kB = 20/20 = 1;KKJA = N/10 = 3 KKJB = VAB/20 = 2
KOORDINATINIŲ ATS KOMUTACINIAI LAUKAIKoordinatinės ATS komutaciniai laukai gali būti sudaryti iš 3 pagrindinių pakopų:• AJ (abonentinio jungimo pakopa)• GJ (grupinio jungimo)• RJ (registrų jungimo)AJ skirta stoties prietaisų pajungimui prie abonentinių linijų. Priklausomai nuo ATS tipo AJ pakopos gali būti viengrandės, dvigrandės, trigrandės ar keturgrandės.
GJ. Galinėje stotyje ATSK 50/200 grupinės pakopos visai nėra.
GJ skirta komutacinės stoties talpos didinimui. Ji paprastai turi nedidelį įėjimų kiekį nuo 30 iki 80, o išėjimų nuo 200 iki 400, kuriuos galima suskirstyti į 10 – 20 krypčių.
RJ skirta registrų pajungimui tiesiogiai prie abonentinės linijos (ATSK 50/200) arba per stotinius prietaisus ŠK. Be to registro jungiklis gali prijungti registrą prie jungiamųjų linijų.
KOORDINATINIŲ ATS VALDYMO ĮRENGINIAI
Koordinatinėse ATS naudojami valdymo įrenginiai, kurie vadinami markeriais. Kiekvienos komutacinės pakopos atskiras blokas turi savo markerį, kuris valdo sujungimą šio bloko ribose.Kiekvienas markeris turi šiuos pagrindinius funkcinius blokus:• Įeinančių linijų atpažintuvas, kuris atpažysta įeinančios linijos nr. (abonentinių linijų atpažintuvas).
• Bandymo įtaisas, kuris bando, kuri iš tų linijų laisva ir tarpinius kelius.• Pirmenybės paskirstymo schema.• Markerio užėmimo laiko kontrolės įrenginys.Kai kurie funkciniai blokai būdingi tik kai kuriems markeriams AO (abonentinis atpažintuvas) yra tik abonentinio jungiklio atvejui. Krypčių fiksatorius yra tik grupinio jungiklio markeryje. Info pasikeitimai tarp registrų ir markerių yra naudojami kodiniai priėmimo – perdavimo blokai.