19. OSI modelio tinklo sluoksnio ch-kos, palyginimas su kanaliniuOSI modelio tinklo lygis (L3) Atlieka duomenų perdavimą tarp bet kurių dviejų mazgų bet kokio dydžio ir bet kokio sudėtingumo tinkle, tačiau dažniausiai negarantuoja duomenų perdavimo teisingumoKanalinis lygis (L2) – lokaliam tinklui:Kanalinio lygio protokolai neleidžia konstruoti sudėtingos struktūros ir labai didelio tinklo: plokščia adresacijos sistema; užklausos transliacijos metodu; topologijos ribojimai; per daug paprastas kadrų perdavimo mechanizmas; nėra maršruto sąvokosTinklo lygis išnaudoja lokaliuose tinkluose kanaliniame lygyje realizuotų duomenų perdavimo metodų paprastumą. Lokalių tinklų technologijos paliekamos tokios kokios yra. Į kanalinio lygio kadrus įvedama papildoma antraštė, kurios pagalba galima duomenis perduoti adresatui ir už lokalaus tinklo ribų.Paketų perdavimas bet kokio dydžio ir bet kokios topologijos tinklu– HDSL,PPP -dvitaškiai,– Token Ring, FDDI – žiedas,– Ethernet – magistralėDideliuose ir sudėtinguose tinkluose daug galimų kelių tarp galinių taškųLokalius tinklus į globalų tinklą jungia maršrutizatoriai
20. Kliento –serverio architektūra
Serveriai:Be vidinės būklės; Su pozicijos identifikacija (bilietėliai – cookies); Pilnas kliento būklės saugojimasFunkcijų padalinimas:Interfeisas su vartotoju; Programos logika; Pradiniai/tarpiniai duomenys ir rezultatai. Klientai:“Storas” klientas; “Liesas” klientas; Terminalas; WEB naršyklės pagrinduKliento-Serverio ryšio apibendrinimas: Klientas:-Bet kuri taikomoji programa, -Vartotojas iškviečia bet kada ir tik vienam seansui, -Vykdomas lokaliai vartotojo kompiuteryje,-Inicijuoja kontaktą su serveriu, tapdamas laikinai aptarnaujamu klientu,-Gali kontaktuoti su daugeliu serverių, bet vienu metu dirba tik su vienu,-Nekelia specialiu reikalavimų kompiuteriui ir OSServeris: -Reikalauja pakankamai galingos įrangos ir specialios OS, -Aktyvi nuolat ir aptarnauja daug klientų vienu metu,-Veikia tinkliniame serveryje,-Pasyviai laukia kvietimų iš klientų,-Priima kvietimus iš klientų, leid žia tik numatytas operacijas -Tai programa, skirta vienai apibrėztai tinklo paslaugai
21. TCP/IP savybės ir architektūra
TCP/IP savybės: * Galimybė transportuoti duomenis tarp lokalių tinklų* Nepriklausomumas nuo lokalaus tinklo technologijos* Nepriklausomumas nuo prijungtų kompiuterių architektūros ir operacinės sistemos* Pakantumas klaidoms ir gedimams transportuojant duomenis* Patikimas klaidų taisymas* Galimybė įjungti naujus lokalius tinklus tinklo darbo metu SMTP – Simple Mail Transfer Protocol HTTP – HyperText Transfer BGP – Border Gateway Protocol rlogin&rsh – remote login FTP – File Transfer Protocol TELNET – remote TERminal service DNS – Domain Name System SNMP – Simple Network Management Protocol TFTP – Trivial File Transfer BOOTP – BOOTstrap P DHCP – Dynamic Host Configuration RIP – Routing Information RTP – Real-time Transport RPC – Remote Procedure Call NFS – Network File System 22. Įpakavimas/išpakavimas ir adresų lygiai TCP/IP tinkluose
Protokolo adreso susiejimas su aparatūriniu adresuPer lokalią lentelę kompiuteryje – fiksuotas numeris, bet konfigūruojamas. Susiejant protokolo adresą su aparatūriniu – fiksuotas, keičiasi keičiant sąsają. Dinaminis – skirsto specialus serveris (DHCP), kiekvienam seansui kitas.Adresų transliacijos būdai:naudojant serverį – gera kontrolė (DNS); paskirstytas – be administavimo, automatinis, užklausa transliuojama visiems (ARP)
23. IP adresai ir potinkliaiIP adresas yra 32 bitų. IP adresas susideda iš tinklo adreso ir mazgo adreso. Kiekvieno tinklo adresas yra unikalus. Tinklų IP adresai skirstomi pasaulinių organizacijų pagal regionus: RIPE, APNIC, ARIN,… Kur IP adrese baigiasi tinklo adreso bitai ir prasideda mazgo adreso bitai: Klasės; Šablonai/prefiksai
Šablonai ir prefiksai
24. IP paketo formatas ir segmentavimas
Versija – dabar 4; Hlen – antraštės ilgis; Type of service TOS; Time-to live TTL; Protokolas TCP-6 UDP-17; Identifikacija, Flags (žymės), Fragmento poslinkis naudojami ilgų paketų suskaldymui į kelisIP paketo skaldymas : IDENTIFIKACIJA to paties IP paketo segmentams atpažinti; FLAGS: DF- draudžia skaldymą, MF – ne pirmas paketo fragmentas ; FRAGMENTO POSLINKIS – kurioje IP paketo vietoje įrašyti šio fragmento duomenis IP paketo skaldymo trūkumai. Padidėja perduodamų duomenų kiekis 1000 baitų paketui perduoti tinklu su MTU=128 reiks 8 kadrų, susidarys 1160 baitų. Dingus bent vienam fragmentui reikia kartoti viso paketo siuntimą:paketą iš fragmentų surenka tik gavėjo mazgas.
IP paketų perdavimas tinklu: * Visi tinklai lygūs – nėra specialios transportavimo sistemos* Kiekvienas mazgas užmezga TCP ryšį tiesiogiai su bet kuriuo kituNesurištas transportas: kiekvienas paketas tinklu keliauja savarankiškaiNegarantuotas pristatymas: paketas gali būti naikinamas nesiunčiant jokio pranešimo; Paketai gali dingti, būti sugadinti, dubliuoti, ateiti neteisinga tvarka25. IP paketų perdavimas lokaliu tinklu
Ar siuntėjas ir gavėjas tame pačiame tinkle ? Ne: perduoti duomenis “Gateway” fiziniu adresu Taip: Ar žinomas gavėjo fizinis adresas? (ARP cache lentelėje)Taip: perduoti duomenis atitinkamu fiziniu adresuNe: per ARP surasti fizinį adresą, atitinkantį gavėjo IP RARP – specialų serverį naudojantis protokolasDHCP – Naudojamas automatiniam IP adresų paskirstymuiiš duoto intervaloDHCP gali būti statinis: tai pačiai darbo stočiai visadasuteikiamas tas pats IP adresasDinaminis DHCP: inicijuojant prisijungimą į tinklą suteikiamas bet kuris laisvas IP adresas. Leidžia efektyviai išnaudoti ribotą IP adresų intervalą su sąlyga, kad stotys prisijungusios tinkle būna laikinai Pagrindiniai trūkumai susiję su DNS ir interneto serverių organizavimu.
26. IP paketų perdavimas globaliu tinklu, transportavimo principai
27. IP paketų transportavimo principai. Maršrutų lentelėsIP paketo antraštė turi visą informaciją, kuri reikalinga pristatyti paketą į gavėjo kompiuterį: Gavėjo IP adresą; TTL; TOS; Siuntėjo adresą;Fragmento identifikacijąMaršrutizatorius analizuoja kiekvieno paketo antraštę ir jį nukreipia gavėjo kryptimi. Informacija apie siuntimo kryptį saugoma maršrutų lentelėje– Išvardinami tinklų, o ne mazgų adresai <-mažesnė apimtis– Kiekvienam paskirties tinklui nurodomas sekančio pakeliui maršrutizatoriaus IP adresas– Lentelė turi būti keičiama keičiantis tinklo topologijai
Maršrutų lentelės naudojamos paketų perdavimui sekančiam maršrutizatoriui kelyje į paskirties tinklą. – Paskirties tinklas apibrėžiamas IP adresu ir šablonu– Nurodomas standartinis maršrutas, naudojamas transportavimui į tuos tinklus, kurie neaprašyti lentelėje
– Kiekvienas įrašas turi būti periodiškai patvirtinamas, kitaip jis bus išimtas iš lentelės (dinaminėms lentelėms)Maršruto parinkimo kriterijai:Minimizuoti vėlinimą; Balansuoti srautus; Minimizuoti vėlinimo sklaidą; Minimizuoti šuolių skaičių; Minimizuoti kainą28. Maršrutų lentelių sudarymas. Routing information protocol
Statinis, kai kiekvienas pasiekiamas tinklas ir sekančio šuolio adresas įvedamas rankomis administratoriaus. Statinių lentelių trūkumai: netinka dideliam tinklui; nėra automatinio maršrutų parinkimo
Statinių lentelių trūkumai: bereikalingas duomenų perdavimas gedimo atveju
Dinaminis, kai maršrutizatoriai patys keičiasi informacija apie pasiekiamus tinklus ir ryšio linijų būsenas. Tokiam apsikeitimui naudojami maršrutizavimo protokolai.Maršrutizavimo protokolas aprašo būdą, kuriuo maršrutizatoriai keičiasi tarpusavio pranešimais, pranešimų formatą, ir (dažniausiai) maršrutų lentelės formą. Routing Information Protocol:1. Maršrutizatoriai žino tiesiai prijungtus tinklus2. Administratorius nurodo kaimyninių maršrutizatorių adresus3. Maršrutizatoriai periodiškai perduoda savo lenteles kaimynams.4. Lentelės perskaičiuojamosKeičiasi maršrutų informacija su kaimynais kas 1-3 minutės. Pasikeitimai sklinda banga. Dideliame tinkle lėtai konverguoja. Maksimalus tinklo skersmuo 16 šuolių
29. Interneto autonominės sistemos, jų tipai, jungimo schemosAutonominė sistema (AS) tai centralizuotai ir nepriklausomai nuo kitų administruojama interneto tinklų dalis, turinti bendras maršrutizavimo taisykles: IP numerių skirstymo sistema; Maršrutizavimo taisyklės viduje AS; Duomenų srautų valdymas; Tinklų skelbimas į kaimynines AS; Maršrutų į kitas AS (ir globalų internetą) parinkimas
30. OSI modelio transporto lygis, portai, patvirtinimaiUžtikrina duomenų mainus tarp tinklinių taikomųjų procesų pagal nustatytą pristatymo garantavimo lygį. Tinklo lygis pristato duomenis į nurodytą tinklo mazgą. Išpakuotų duomenų srautą į konkretų taikomąjį procesą atiduoda transporto lygis. Tai paskutinis OSI modelio lygis, kuriame numatytas duomenų perdavimo klaidų taisymas-Portai- Į transporto lygį ateinantys paketai rikiuojami į atskiras eiles kiekvienam taikomąjam procesui, veikiančiam tame kompiuteryje; Duomenų paketų eilė prie taikomojo proceso vadinama portu; Portų numeriai tai yra transporto lygio paketų adresai
Standartiniams taikomiesiems procesams skirti fiksuoti portų numeriai.Juos nustato IANA; Internet Assigned Numbers Authority; Keli taikomieji procesai negali vienu metu dirbti su tuo pačiu portu-Patvirtinimai-Kiekvieno duomenų segmento perdavimas per loginį sujungimą patvirtinamas iš gavėjo pusės. Siuntėjas numeruoja siunčiamų duomenų porcijas ir kiekvienai iš jų per nustatytą laiką turi gauti patvirtinimą iš gavėjo. Patvirtinimas apie teisingai perduotus duomenis gali būti * ACK + laukimo laiko intervalas * ACK , NAK (gauta, bet klaidingi)+laukimo laiko intervalas. Nesulaukus ACK per nustatytą laiką arba gavus NAK, duomenų porcijos siuntimas kartojamas31. Duomenų siuntimas su patvirtinimais, siuntimo langas.Su pertraukomis- po kiekvienos išsiustos porcijos laukiama patvirtinimo. Nedidelės spartos tinkluose neefektyvu
Siuntimo langas – Metodo esmė: išsiunčiamos n porcijų paeiliui. Kol tebevyksta siuntimas, turėtų ateiti pirmųjų porcijų gavimo patvirtinimas. Taigi, tolesnio siuntimo galima nestabdyti tol, kol kelyje esančių porcijų skaičius neviršys n (n – siuntimo langas). Esant normalioms siuntimo sąlygoms n porcijų dydžio langas ‘slysta’ išsiunčiamų duomenų eile maksimaliai galimu siuntimo greičiu. Tegu kažkuriuo momentu yra išsiusta m porcijų. Patvirtintas k porcijų gavimas. Kol m-k vykdomas aobjektasMIB: Organizuota medžio tipo struktūra. Standartizuota, palikta galimybė detalizuoti gamintojamsKintamieji įvairių tipų: integer, boolean, char, array…Du tipai: Parametrai – per jų reikšmes tiesiogiai valdomaIndikatoriai – nuskaitomi, įnulinamiSNMP komandos: GET x, GET-NEXT x- nuskaityti x reikšmę siunčia valdytojasGET_RESPONSE i – atsako agentasSET x i – GET_RESPONSE b – atsako agentas TRAP – agentas be užklausos siunčia informaciją apie ypatingą įvykį
37. Firewal funkcijos, tipai ir veikimas, filtrai maršrutizatoriujeFunkcijos: Apsauginis kompiuteris (firewall) atlieka lokalaus tinklo apsaugą • Uždraudžiami nereikalingi portai (pvz netbios).• Uždraudžiami tam tikri kompiuterių adresai, kurių negalima būtų pasiekti.• Uždraudžiamas vienas ar kitas servisas lokalaus tinklo vartotojams.
• Apribojimas tam tikriems lokaliems adresams išeiti į išorinį tinklą.Tipai: Be būklės (Stateless), kai kievienas paketas inspektuojams atskirai. Kiekvieno paketo antraštė filtruojama pagal nustatytų taisyklių rinkinį. Statefull, kai sekama paketų seka (flow- srautas) ir atitinkamos taisyklės taikomos filtruojant nepageidaujamus ryšio seansusFiltrai maršrutizatoriuje: Prieš persiusdamas paketą maršrutizatorius gali pritaikyti filtrą pagal paketo antraštės informaciją: IP adresai; TCP/UDP portai,SYN paketaiFiltravimu pasiekiamas tik dalinis saugumas, kadangi labai sudėtinga sudaryti tokią taisyklių aibę, kuri-apsaugotų nuo bet kokių nepageidaujamų kreipinių,-nekomplikuotų intraneto vartotojų darbo internete38. Proxy, cache ir kombinuotos užtvarosProxy: Klientas jį mato kaip serverį, serveris – kaip klientą.Palaiko pasiekiamumo kontrolę pagal taisykles, vartotojo autentifikaciją, šifravimą 1. Perima ir užregistruoja vartotojo užklausą;2. Išsiunčia identišką užklausą savo vardu3. Gautą atsakymą grąžina vartotojuiCache: 1. Perima ir užregistruoja vartotojo užklausą;2. Jei laikinoje saugykloje yra atsakymas, jį gražina iš karto3. Išsiunčia identišką užklausą savo vardu4. Gautą atsakymą įrašo į laikiną saugyklą (jei leistina)5. Gautą atsakymą grąžina vartotojuiKombinuotos užtvaros: Paprastos užtvaros trūkumai:nepakankamas našumas dideliam tinklui,gedimas izoliuoja intranetąKombinuotoje užtvaroje visai ar daliai srautų uždaromas tiesioginis kelias tarp intranet ir internet. Demilitarizuotoje zonoje gali būti proxy serveriai ir/arba vieši institucijos serveriai.Jie iš principo gali būti atakuojami, bet įsilaužimus iš interneto į intranetą galima užblokuoti
39. NAT tipai, taikymas, maskavimo veikimo principaiTipai: Vienas su vienu (one-to-one). Taikomas, kai norima vieno tinklo (potinklio) adresą integruoti į kitą tinklą (peer-to-peer transliacija). Vienas su daug (one-to-all). Dažniausia sutinkamas variantas, taikomas: kai yra realių adresų trūkumas, konstruojant didelius lokalius arba korporatyvinius tinklus, norint paslėpti lokalų tinklą internete (masquerading).Maskavimas: Naudojant tik vieną IP adresą visas tinklas gali naudotis globalaus tinklo servisais
Lokalus tinklas tampa neprieinamas iš išorėsLokaliame tinkle negali būti globalių servisų: negalimas sujungimų iniciavimas iš kitos pusės Problemos su DNS, QoS, IP fragmentacija, kai kuriais taikymais40. VPN paskirtis, realizavimo principai, tuneliai ir šifravimasPaskirtis: Nutolusių padalinių jungimas– rezervuotais ryšio kanalais– per viešą internetą – VPNŠifravimas: Šifravimui gali būti naudojami – simetriniai raktai – tas pats pas siuntėją ir gavėją– asimetriniai raktai – viešas ir privatus (jį turi tik gavėjas)VPN naudojant šifravimą yra saugus būdas sujungti geografiškai nutolusius įmonės padalinių tinklus į vienąGalima naudoti vientisą adresacijąIšėjimas į viešą internetą – ne tas pats kas jungimasper internetą VPN’u.Išėjimas į viešą internetą paprastai būna tik vienas visai įmoneiProblemos su paslaugų kokybės užtikrinimu: realiai galima tik per vieną IPT
41. ATM protokolas, virtualios grandinės, jų tipai, tinklo struktūraATM yra transporto protokolas, naudojantis duomenų perdavimui mažas fiksuoto ilgio ląsteles (celes), kurios labai greit komutuojamos įvairiomis kryptimisVirtualios grandinės: – Kelio įkūrimas. Nuo siuntėjo iki gavėjo įkuriama užsakytų parametrų pastovi (PVC) ar laikina (SVC) komutuojama (vienai ryšio sesijai) virtuali duomenų perdavimo grandinė per ATM komutatorius– Duomenų srauto transportavimas nustatytu keliu. Galima vienkryptė arba dvikryptė gandinė. Duomenų perdavimo greitis joje gali būti pastovus arba kintamasTipai: – Pastovios perdavimo spartos (CBR) fiksuota sparta– Kintamos perdavimo spartos (VBR)– Aukščiausia celės perdavimo sparta – Vidutinė celės perdavimo sparta – Maksimalus pliūpsnio dydis – Neapibrėžtos perdavimo spartos (UBR) tokia sparta, kokia tuo metu įmanoma– Galimos perdavimo spartos ( ABR ).tinklas informuoja siuntėją, kokiu greičiu galima siųsti
42. Frame Relay tinklas, jungimo schema, parametrai, srauto valdymas
1. CIR = Bc/TcGalima pasiųsti Bc kadrų per Tc laiką2. DE (discard eligibility) bitu pažymėti paketai naikinami pirmiausiai
43. ISDN prieiga, kanalų parametraiYra dvi pagrindinės prieigos:
• bazinė prieiga 2B+D (144 kbps). D kanalo sparta 16 kbps.• Pirminės spartos prieiga 30B+D (1984 kbps) D kanalo sparta 64 kbps.B kanalų pagrindu gali būti sudaryti kiti kanalai:H0: 6B kanalai=384 kbpsH10: 23B kanalai=1472 kbps (Amerikoje, Japonijoje)H11:24 B kanalai=1536 kbps (Amerikoje, Japonijoje)H12:30 B kanalų=1920 kbps – tarptautinis žymėjimas E144. SONET technologija, multipleksavimo hierarchijaSONET tai fizinio lygio technologija, skirta gigabitinėms spartoms ir turinti universalią perdavimo ir multipleksavimo schemą. SDH – SONET poaibisSONET naudoja sinchroninį perdavimą kas 125 ms išsiūsdama kadrą. Kuo didesnė perdavimo sparta, tuo didesnis kadras. Bazinis SONET kanalas Synchronous Transport Signal –1 (STS-1) turi kadrą kurį sudaro 9 eilutės po 90 baitų. 4 baitai kiekvienoje eilutėje yra valdymui, taigi Perdavimo sparta 90 x 9 x 8000 = 51.840 Mbps Duomenų siuntimo sparta 86 x 9 x 8000 = 49.536 Mbps
45. DSL technologija, ADSL parametraiTechnologija:DSL technologija yra aukštos spartos duomenų perdavimo technologija variniais (telefono) laidaisLeidžia pilnai išnaudoti senąja komunikacijų infrastuktūrą.Telefono tinklas naudoja 300-3400 Hz dažnių juostą.Maksimali perdavimo sparta joje 56 KbpsDSL naudoja specialias kodavimo technologijas auštesnėje dažnių juostoje
46. Bevieliai tinklai, dvi bazinės topologijos, veikimo principaiDirba nelicenzijuojamame 2.4 GHz diapazoneRibota signalo galia max 100 mWDSSS – skleisto spektro technologija: 11 kopijų skirtingais dažniais vienu metu, be klaidų kontrolės 1,2 Mbps bendras kanalas su kolizijomis + 5.5 ir 11 Mbps IEEE802.11b Dažnių juostoje galimi 11 iš dalies persidengiantys ir 3 nepersidengiantys kanalaiFHSS dažnio šokinėjimas: kas 0,2 s peršokant atsitiktiniu būdu į kitą dažnį (iš 75). Triukšmingi dažniai apeinami. Perdavimas su patvirtinimuTik iki 3 Mbps Infrastructure mode, su fiksuotais prisijungimo punktais AP Stotis ieško AP visuose kanaluose. Persijungimas galimas pagal signalo lygį ir pagal apkrovasVeikimo principai: Kolizijų detekcija negalima: tam būtina galimybė siųsti ir priimti vienu metuCarrier Sense Multiple Access with Collision Avoidance (CSMA/CA): Stotis stebi eterį atsitiktinį laiką ir siunčia. Po to laukia patvirtinimo.
Paslėpto mazgo problema: priešingose prisijungimo punkto pusėse esančios stotys gerai girdi prisijungimo puktą, bet blogai viena kitą. Todėl dažnai klysta, nustatydamos ar eteris tuščias. Kad išvengti to, numatyti RTS/CTS (prašymas/leidimas siųsti) signalai. AP duotą CTS girdi visos stotys, todėl jos sinchronizuojamos siuntimui.Paketų fragmentacija MAC lygyje: padidina komunikavimo galimybes triukšmingoje aplinkoje- mažesni fragmentai praeina geriau.47. QoS problemos tinkluose ir pagrindiniai valdymo principai, buferiaiPer daug vartotojųNepakankamas kanalo pralaidumasNepakankami komutavimo/maršrutizavimo resursaiNetinkamas resursų naudojimasDuomenų srautų pliūpsniaiInterferencija tarp srautų su prioritetaisPaskutinės dvi priežastys gali būti kontroliuojamosBuferis ant išeinančios sąsajos amortizuoja srautų pliūpsnius. Paketai užlaikomi buferyjekai jie ateina tuo metu, kai išeinanti sąsaja užimta. Didesnis buferis sugeba amortizuoti didesnius (pagal apimtį ir/arba trukmę) pliūpsnius, tačiau didina vėlinimo sklaidą Buferizavimo disciplinos nusakomos eilių terminais
48. Qos: eilių rūšys, srautų klasifikavimas ir reguliavimasPaprasta eilė (FIFO) – paketai aptarnaujami atėjimo eilės tvarka.Absoliutūs prioritetai (PQ-Priority Queuing )- žemesnio prioriteto paketai neperduodami, jei yra aukštesnio prioriteto paketų. Žemiausių prioritetų srautai gali būti visiškai blokuojami.Proporcinės eilės (WFQ-Weighted Fair Queuing ) – visos eilės aptarnaujamos cikliškai. Tačiau kuo žemesnio prioriteto eilė, tuo mažiau iš jos išimama duomenų. Aukštesnio prioriteto eilė juda greičiau . Reguliavimas: Srauto ribojimas (shaping). Užduodama maksimali srauto perdavimo spartaPralaidumo rezervavimas (CIR,CQ) – srautui rezervuojamas nustatytas minimalus pralaidumas. Jei srautas jo neišnaudoja – likutį gali naudoti kiti srautaiPerkrovų išvengimas – Random Early Detection (RED). Stebimas srautų pobūdis ir žemesnio prioriteto srautai pradedami naikinti dar prieš persipildant buferiui. Neblogai derinasi su TCP, nes TCP pradeda mažinti langą, taigi ir siunčiamų paketų skaičių
Klasifikavimas: Kokius paketus priskirti kokiai srautų klasei?Pagal požymius paketo antraštėje (būdas neimlus resursams; kur paketai sužymimi, ar teisėtai ?) Pagal adresų sąrašus (kas/kam siunčia; dideliems sąrašams peržiūrėti reikia daug resursų maršrutizatoriuose) Pagal srautų tipą (protokolai ir portai , pvz. UDP, HTTP ) Pagal maršrutizavimo lentelių informaciją (BGP-AS numeriai)49. QoS: paketų žymėjimas, valdymo protokolų apžvalgaŽymės LAN2: Papildomas laukas MAC antraštėje:7 Network control6 Voice5 Video4 Controlled load (e.g., SNA3 Excellent effort (delay tolerant)2 Best effort1 Default0 Background (delay insensitive)Žymės IP:IP preference 3 bitai000 Routine001 Priority010 Immediate011 Flash100 Flash overide101 Critical110 Internet111 NetworkRFC791/RFC1812IP Type of Service 4 bitai1000 Minimize delay0100 Maximize throughput0010 Maximum reliability0001 Minimize monetary cost0000 Normal serviceRFC1349Rezervavimas: Įgalina siuntėją informuoti apie reikalingus QoS parametrus maršrutizavimo įrenginius visame kelyje iki gavėjo. Tik po resursų rezervavimo tinkle pradedamas duomenų siuntimas.Įveda sujungimo (tiksliau flow) sąvokąRSVP – tik signalizavimo protokolas. Jis nenustato, kokiu būdu maršrutizatoriai patenkina paraišką.