Tinklai

19. OSI modelio tinklo sluoksnio ch-kos, palyginimas su kanaliniu
OSI modelio tinklo lygis (L3)
Atlieka duomenų perdavimą tarp bet kurių dviejų mazgų bet kokio dydžio ir bet kokio sudėtingumo tinkle, tačiau dažniausiai negarantuoja duomenų perdavimo teisingumo
Kanalinis lygis (L2) – lokaliam tinklui:
Kanalinio lygio protokolai neleidžia konstruoti sudėtingos struktūros ir labai didelio tinklo: plokščia adresacijos sistema; užklausos transliacijos metodu; topologijos ribojimai; per daug paprastas kadrų perdavimo mechanizmas; nėra maršruto sąvokos
Tinklo lygis išnaudoja lokaliuose tinkluose kanaliniame lygyje realizuotų duomenų perdavimo metodų paprastumą. Lokalių tinklų technologijos paliekamos tookios kokios yra. Į kanalinio lygio kadrus įvedama papildoma antraštė, kurios pagalba galima duomenis perduoti adresatui ir už lokalaus tinklo ribų.
Paketų perdavimas bet kokio dydžio ir bet kokios topologijos tinklu
– HDSL,PPP -dvitaškiai,
– Token Ring, FDDI – žiedas,
– Ethernet – magistralė
Dideliuose ir sudėtinguose tinkluose daug galimų kelių tarp galinių taškų
Lokalius tinklus į globalų tinklą jungia maršrutizatoriai

20. Kliento –serverio architektūra

Serveriai:
Be vidinės būklės; Su pozicijos identifikacija (bilietėliai – cookies); Pilnas kliento būklės saugojimas
Funkcijų padalinimas:
Interfeisas su vartotoju; Programos logika; Pradiniai/tarpiniai duomenys ir rezultatai. Klientai:
“Storas” klientas; “Liesas” klientas; Terminalas; WEB naršyklės pagrindu
Kliento-Serverio ryšio apibendrinimas: Kllientas:
-Bet kuri taikomoji programa,
-Vartotojas iškviečia bet kada ir tik vienam seansui,
-Vykdomas lokaliai vartotojo kompiuteryje,
-Inicijuoja kontaktą su serveriu, tapdamas laikinai aptarnaujamu klientu,
-Gali kontaktuoti su daugeliu serverių, bet vienu metu dirba tik su vienu,
-Nekelia specialiu reikalavimų kompiuteriui ir OS
Serveris:
-Reikalauja pa

akankamai galingos įrangos ir specialios OS,
-Aktyvi nuolat ir aptarnauja daug klientų vienu metu,
-Veikia tinkliniame serveryje,
-Pasyviai laukia kvietimų iš klientų,
-Priima kvietimus iš klientų, leid žia tik numatytas operacijas
-Tai programa, skirta vienai apibrėztai tinklo paslaugai

21. TCP/IP savybės ir architektūra
TCP/IP savybės:
* Galimybė transportuoti duomenis tarp lokalių tinklų
* Nepriklausomumas nuo lokalaus tinklo technologijos
* Nepriklausomumas nuo prijungtų kompiuterių architektūros ir operacinės sistemos
* Pakantumas klaidoms ir gedimams transportuojant duomenis
* Patikimas klaidų taisymas
* Galimybė įjungti naujus lokalius tinklus tinklo darbo metu

 SMTP – Simple Mail Transfer Protocol
 HTTP – HyperText Transfer
 BGP – Border Gateway Protocol
 rlogin&rsh – remote login
 FTP – File Transfer Protocol
 TELNET – remote TERminal service
 DNS – Domain Name System
 SNMP – Simple Network Management Protocol
 TFTP – Trivial File Transfer
 BOOTP – BOOTstrap P
 DHCP – Dynamic Host Configuration
 RIP – Routing Information
 RTP – Real-time Transport
 RPC – Remote Procedure Call
 NFS – Network File System

22. Įpakavimas/išpakavimas ir adresų lygiai TCP/IP tinkluose

Protokolo adreso susiejimas suu aparatūriniu adresu
Per lokalią lentelę kompiuteryje – fiksuotas numeris, bet konfigūruojamas. Susiejant protokolo adresą su aparatūriniu – fiksuotas, keičiasi keičiant sąsają. Dinaminis – skirsto specialus serveris (DHCP), kiekvienam seansui kitas.
Adresų transliacijos būdai:
naudojant serverį – gera kontrolė (DNS); paskirstytas – be administavimo, automatinis, užklausa transliuojama visiems (ARP)

23. IP adresai ir potinkliai
IP adresas yra 32 bitų. IP adresas susideda iš tinklo adreso ir mazgo adreso. Kiekvieno tinklo adresas yra unikalus. Tinklų IP adresai skirstomi pasaulinių organizacijų pagal regionus: RIPE, APNIC, ARIN,. Kur IP adrese baigiasi tinklo adreso bitai ir pr

rasideda mazgo adreso bitai: Klasės; Šablonai/prefiksai

Šablonai ir prefiksai

24. IP paketo formatas ir segmentavimas

Versija – dabar 4; Hlen – antraštės ilgis; Type of service TOS; Time-to live TTL; Protokolas TCP-6 UDP-17; Identifikacija, Flags (žymės), Fragmento poslinkis naudojami ilgų paketų suskaldymui į kelis
IP paketo skaldymas : IDENTIFIKACIJA to paties IP paketo segmentams atpažinti; FLAGS: DF- draudžia skaldymą, MF – ne pirmas paketo fragmentas ; FRAGMENTO POSLINKIS – kurioje IP paketo vietoje įrašyti šio fragmento duomenis IP paketo skaldymo trūkumai. Padidėja perduodamų duomenų kiekis 1000 baitų paketui perduoti tinklu su MTU=128 reiks 8 kadrų, susidarys 1160 baitų. Dingus bent vienam fragmentui reikia kartoti viso paketo siuntimą:paketą iš fragmentų surenka tik gavėjo mazgas.
IP paketų perdavimas tinklu: * Visi tinklai lygūs – nėra specialios transportavimo sistemos
* Kiekvienas mazgas užmezga TCP ryšį tiesiogiai su bet kuriuo kitu
Nesurištas transportas: kiekvienas paketas tinklu keliauja savarankiškai
Negarantuotas pristatymas: paketas gali būti naikinamas nesiunčiant jokio pranešimo; Paketai gali dingti, būti sugadinti, dubliuoti, ateiti neteisinga tvarka

25. IP paketų perdavimas lokaliu tinklu

Ar siuntėjas ir gavėjas tame pačiame tinkle ?
Ne: perduoti duomenis “Gateway” fiziniu adresu

Taip: Ar žinomas gavėjo fizinis adresas? (ARP cache lentelėje)
Taip: perduoti duomenis atitinkamu fiziniu adresu
Ne: per ARP surasti fizinį adresą, atitinkantį gavėjo IP
RARP – specialų serverį naudojantis protokolas
DHCP – Naudojamas automatiniam IP adresų paskirstymui
iš duoto intervalo
DHCP gali būti statinis: tai pačiai darbo stočiai visada
suteikiamas tas pats IP ad

dresas
Dinaminis DHCP: inicijuojant prisijungimą į tinklą suteikiamas bet kuris laisvas IP adresas. Leidžia efektyviai išnaudoti ribotą IP adresų intervalą su sąlyga, kad stotys prisijungusios tinkle būna laikinai Pagrindiniai trūkumai susiję su DNS ir interneto
serverių organizavimu.

26. IP paketų perdavimas globaliu tinklu, transportavimo principai

27. IP paketų transportavimo principai. Maršrutų lentelės
IP paketo antraštė turi visą informaciją, kuri reikalinga pristatyti paketą į gavėjo kompiuterį: Gavėjo IP adresą; TTL; TOS; Siuntėjo adresą;Fragmento identifikaciją
Maršrutizatorius analizuoja kiekvieno paketo antraštę ir jį nukreipia gavėjo kryptimi. Informacija apie siuntimo kryptį saugoma maršrutų lentelėje
– Išvardinami tinklų, o ne mazgų adresai <-mažesnė apimtis
– Kiekvienam paskirties tinklui nurodomas sekančio pakeliui maršrutizatoriaus IP adresas
– Lentelė turi būti keičiama keičiantis tinklo topologijai

Maršrutų lentelės naudojamos paketų perdavimui sekančiam maršrutizatoriui kelyje į paskirties tinklą.
– Paskirties tinklas apibrėžiamas IP adresu ir šablonu
– Nurodomas standartinis maršrutas, naudojamas transportavimui į tuos tinklus, kurie neaprašyti lentelėje
– Kiekvienas įrašas turi būti periodiškai patvirtinamas, kitaip jis bus išimtas iš lentelės (dinaminėms lentelėms)
Maršruto parinkimo kriterijai:
Minimizuoti vėlinimą; Balansuoti srautus; Minimizuoti vėlinimo sklaidą; Minimizuoti šuolių skaičių; Minimizuoti kainą

28. Maršrutų lentelių sudarymas. Routing information protocol

Statinis, kai kiekvienas pasiekiamas tinklas ir sekančio šuolio adresas įvedamas rankomis administratoriaus. Statinių lentelių trūkumai: netinka dideliam tinklui; nėra automatinio maršrutų parinkimo

Statinių lentelių trūkumai: bereikalingas duomenų perdavimas gedimo atveju

Dinaminis, kai maršrutizatoriai patys keičiasi informacija apie pasiekiamus tinklus ir ryšio linijų būsenas. Tokiam ap

psikeitimui naudojami maršrutizavimo protokolai.
Maršrutizavimo protokolas aprašo būdą, kuriuo maršrutizatoriai keičiasi tarpusavio pranešimais, pranešimų formatą, ir (dažniausiai) maršrutų lentelės formą.
Routing Information Protocol:
1. Maršrutizatoriai žino tiesiai prijungtus tinklus
2. Administratorius nurodo kaimyninių maršrutizatorių adresus
3. Maršrutizatoriai periodiškai perduoda savo lenteles kaimynams.
4. Lentelės perskaičiuojamos
Keičiasi maršrutų informacija su kaimynais kas 1-3 minutės. Pasikeitimai sklinda banga.
Dideliame tinkle lėtai konverguoja. Maksimalus tinklo skersmuo 16 šuolių

29. Interneto autonominės sistemos, jų tipai, jungimo schemos
Autonominė sistema (AS) tai centralizuotai ir nepriklausomai nuo kitų administruojama interneto tinklų dalis, turinti bendras maršrutizavimo taisykles: IP numerių skirstymo sistema; Maršrutizavimo taisyklės viduje AS; Duomenų srautų valdymas; Tinklų skelbimas į kaimynines AS; Maršrutų į kitas AS (ir globalų internetą) parinkimas

30. OSI modelio transporto lygis, portai, patvirtinimai
Užtikrina duomenų mainus tarp tinklinių taikomųjų procesų pagal nustatytą pristatymo garantavimo lygį. Tinklo lygis pristato duomenis į nurodytą tinklo mazgą. Išpakuotų duomenų srautą į konkretų taikomąjį procesą atiduoda transporto lygis. Tai paskutinis OSI modelio lygis, kuriame numatytas duomenų perdavimo klaidų taisymas
-Portai-
Į transporto lygį ateinantys paketai rikiuojami į atskiras eiles kiekvienam taikomąjam procesui, veikiančiam tame kompiuteryje; Duomenų paketų eilė prie taikomojo proceso vadinama portu; Portų numeriai tai yra transporto lygio paketų adresai
Standartiniams taikomiesiems procesams skirti fiksuoti portų numeriai.Juos nustato IANA; Internet Assigned Numbers Authority; Keli taikomieji procesai negali vienu metu dirbti su tuo pačiu portu
-Patvirtinimai-
Kiekvieno duomenų segmento perdavimas per loginį sujungimą patvirtinamas iš gavėjo pusės. Siuntėjas numeruoja siunčiamų duomenų porcijas ir kiekvienai iš jų per nustatytą laiką turi gauti patvirtinimą iš gavėjo. Patvirtinimas apie teisingai perduotus duomenis gali būti * ACK + laukimo laiko intervalas * ACK , NAK (gauta, bet klaidingi)+laukimo laiko intervalas. Nesulaukus ACK per nustatytą laiką arba gavus NAK, duomenų porcijos siuntimas kartojamas

31. Duomenų siuntimas su patvirtinimais, siuntimo langas.
Su pertraukomis- po kiekvienos išsiustos porcijos laukiama patvirtinimo. Nedidelės spartos tinkluose neefektyvu

Siuntimo langas – Metodo esmė: išsiunčiamos n porcijų paeiliui. Kol tebevyksta siuntimas, turėtų ateiti pirmųjų porcijų gavimo patvirtinimas. Taigi, tolesnio siuntimo galima nestabdyti tol, kol kelyje esančių porcijų skaičius neviršys n (n – siuntimo langas). Esant normalioms siuntimo sąlygoms n porcijų dydžio langas ‘slysta’ išsiunčiamų duomenų eile maksimaliai galimu siuntimo greičiu. Tegu kažkuriuo momentu yra išsiusta m porcijų. Patvirtintas k porcijų gavimas. Kol m-k vykdomas aobjektas
MIB: Organizuota medžio tipo struktūra. Standartizuota, palikta galimybė detalizuoti gamintojams
Kintamieji įvairių tipų: integer, boolean, char, array.
Du tipai: Parametrai – per jų reikšmes tiesiogiai valdoma
Indikatoriai – nuskaitomi, įnulinami
SNMP komandos: GET x, GET-NEXT x- nuskaityti x reikšmę siunčia valdytojas
GET_RESPONSE i – atsako agentas
SET x i –
GET_RESPONSE b – atsako agentas
TRAP – agentas be užklausos siunčia informaciją apie ypatingą įvykį

37. Firewal funkcijos, tipai ir veikimas, filtrai maršrutizatoriuje
Funkcijos: Apsauginis kompiuteris (firewall) atlieka lokalaus tinklo apsaugą
• Uždraudžiami nereikalingi portai (pvz netbios).
• Uždraudžiami tam tikri kompiuterių adresai, kurių negalima būtų pasiekti.
• Uždraudžiamas vienas ar kitas servisas lokalaus tinklo vartotojams.
• Apribojimas tam tikriems lokaliems adresams išeiti į išorinį tinklą.
Tipai: Be būklės (Stateless), kai kievienas paketas inspektuojams atskirai. Kiekvieno paketo antraštė filtruojama pagal nustatytų taisyklių rinkinį. Statefull, kai sekama paketų seka (flow- srautas) ir atitinkamos taisyklės taikomos filtruojant nepageidaujamus ryšio seansus
Filtrai maršrutizatoriuje: Prieš persiusdamas paketą maršrutizatorius gali pritaikyti filtrą pagal paketo antraštės informaciją:
IP adresai; TCP/UDP portai,
SYN paketai
Filtravimu pasiekiamas tik dalinis saugumas, kadangi labai sudėtinga sudaryti tokią taisyklių aibę, kuri
-apsaugotų nuo bet kokių nepageidaujamų kreipinių,
-nekomplikuotų intraneto vartotojų darbo internete

38. Proxy, cache ir kombinuotos užtvaros
Proxy: Klientas jį mato kaip serverį, serveris – kaip klientą.
Palaiko pasiekiamumo kontrolę pagal taisykles, vartotojo autentifikaciją, šifravimą
1. Perima ir užregistruoja vartotojo užklausą;
2. Išsiunčia identišką užklausą savo vardu
3. Gautą atsakymą grąžina vartotojui
Cache: 1. Perima ir užregistruoja vartotojo užklausą;
2. Jei laikinoje saugykloje yra atsakymas, jį gražina iš karto
3. Išsiunčia identišką užklausą savo vardu
4. Gautą atsakymą įrašo į laikiną saugyklą (jei leistina)
5. Gautą atsakymą grąžina vartotojui
Kombinuotos užtvaros: Paprastos užtvaros trūkumai:
nepakankamas našumas dideliam tinklui,
gedimas izoliuoja intranetą
Kombinuotoje užtvaroje visai ar daliai srautų uždaromas tiesioginis kelias tarp intranet ir internet. Demilitarizuotoje zonoje gali būti proxy serveriai ir/arba vieši institucijos serveriai.Jie iš principo gali būti atakuojami, bet įsilaužimus iš interneto į intranetą galima užblokuoti

39. NAT tipai, taikymas, maskavimo veikimo principai
Tipai: Vienas su vienu (one-to-one). Taikomas, kai norima vieno tinklo (potinklio) adresą integruoti į kitą tinklą (peer-to-peer transliacija).
Vienas su daug (one-to-all). Dažniausia sutinkamas variantas, taikomas: kai yra realių adresų trūkumas, konstruojant didelius lokalius arba korporatyvinius tinklus, norint paslėpti lokalų tinklą internete (masquerading).
Maskavimas: Naudojant tik vieną IP adresą visas tinklas gali naudotis globalaus tinklo servisais
Lokalus tinklas tampa neprieinamas iš išorės
Lokaliame tinkle negali būti globalių servisų: negalimas sujungimų iniciavimas iš kitos pusės
Problemos su DNS, QoS, IP fragmentacija, kai kuriais taikymais

40. VPN paskirtis, realizavimo principai, tuneliai ir šifravimas
Paskirtis: Nutolusių padalinių jungimas
– rezervuotais ryšio kanalais
– per viešą internetą – VPN
Šifravimas: Šifravimui gali būti naudojami
– simetriniai raktai – tas pats pas siuntėją ir gavėją
– asimetriniai raktai – viešas ir privatus (jį turi tik gavėjas)
VPN naudojant šifravimą yra saugus būdas sujungti geografiškai nutolusius įmonės padalinių tinklus į vieną
Galima naudoti vientisą adresaciją
Išėjimas į viešą internetą – ne tas pats kas jungimasper internetą VPN’u.
Išėjimas į viešą internetą paprastai būna tik vienas visai įmonei
Problemos su paslaugų kokybės užtikrinimu: realiai galima tik per vieną IPT

41. ATM protokolas, virtualios grandinės, jų tipai, tinklo struktūra
ATM yra transporto protokolas, naudojantis duomenų perdavimui mažas fiksuoto ilgio ląsteles (celes), kurios labai greit komutuojamos įvairiomis kryptimis
Virtualios grandinės:
– Kelio įkūrimas. Nuo siuntėjo iki gavėjo įkuriama užsakytų parametrų pastovi (PVC) ar laikina (SVC) komutuojama (vienai ryšio sesijai) virtuali duomenų perdavimo grandinė per ATM komutatorius
– Duomenų srauto transportavimas nustatytu keliu. Galima vienkryptė arba dvikryptė gandinė. Duomenų perdavimo greitis joje gali būti pastovus arba kintamas
Tipai:
– Pastovios perdavimo spartos (CBR) fiksuota sparta
– Kintamos perdavimo spartos (VBR)
– Aukščiausia celės perdavimo sparta
– Vidutinė celės perdavimo sparta
– Maksimalus pliūpsnio dydis
– Neapibrėžtos perdavimo spartos (UBR) tokia sparta, kokia tuo metu įmanoma
– Galimos perdavimo spartos ( ABR ).
tinklas informuoja siuntėją, kokiu greičiu galima siųsti

42. Frame Relay tinklas, jungimo schema, parametrai, srauto valdymas

1. CIR = Bc/Tc
Galima pasiųsti Bc kadrų per Tc laiką
2. DE (discard eligibility) bitu pažymėti paketai
naikinami pirmiausiai

43. ISDN prieiga, kanalų parametrai
Yra dvi pagrindinės prieigos:
• bazinė prieiga 2B+D (144 kbps). D kanalo sparta 16 kbps.
• Pirminės spartos prieiga 30B+D (1984 kbps) D kanalo sparta 64 kbps.
B kanalų pagrindu gali būti sudaryti kiti kanalai:
H0: 6B kanalai=384 kbps
H10: 23B kanalai=1472 kbps (Amerikoje, Japonijoje)
H11:24 B kanalai=1536 kbps (Amerikoje, Japonijoje)
H12:30 B kanalų=1920 kbps – tarptautinis žymėjimas E1

44. SONET technologija, multipleksavimo hierarchija
SONET tai fizinio lygio technologija, skirta gigabitinėms spartoms ir turinti universalią perdavimo ir multipleksavimo schemą. SDH – SONET poaibis
SONET naudoja sinchroninį perdavimą kas 125 ms išsiūsdama kadrą. Kuo didesnė perdavimo sparta, tuo didesnis kadras. Bazinis SONET kanalas Synchronous Transport Signal –1 (STS-1) turi kadrą kurį sudaro 9 eilutės po 90 baitų. 4 baitai kiekvienoje eilutėje yra valdymui, taigi
Perdavimo sparta 90 x 9 x 8000 = 51.840 Mbps
Duomenų siuntimo sparta 86 x 9 x 8000 = 49.536 Mbps

45. DSL technologija, ADSL parametrai
Technologija:DSL technologija yra aukštos spartos duomenų perdavimo technologija variniais (telefono) laidais
Leidžia pilnai išnaudoti senąja komunikacijų infrastuktūrą.
Telefono tinklas naudoja 300-3400 Hz dažnių juostą.
Maksimali perdavimo sparta joje 56 Kbps
DSL naudoja specialias kodavimo technologijas auštesnėje dažnių juostoje

46. Bevieliai tinklai, dvi bazinės topologijos, veikimo principai
Dirba nelicenzijuojamame 2.4 GHz diapazone
Ribota signalo galia max 100 mW
DSSS – skleisto spektro technologija: 11 kopijų skirtingais dažniais vienu metu, be klaidų kontrolės 1,2 Mbps bendras kanalas su kolizijomis + 5.5 ir 11 Mbps IEEE802.11b Dažnių juostoje galimi 11 iš dalies persidengiantys ir 3

nepersidengiantys kanalai
FHSS dažnio šokinėjimas: kas 0,2 s peršokant atsitiktiniu būdu į kitą dažnį (iš 75). Triukšmingi dažniai apeinami. Perdavimas su patvirtinimu
Tik iki 3 Mbps Infrastructure mode, su fiksuotais prisijungimo punktais AP Stotis ieško AP visuose kanaluose. Persijungimas galimas pagal signalo lygį ir pagal apkrovas
Veikimo principai: Kolizijų detekcija negalima: tam būtina galimybė siųsti ir priimti vienu metuCarrier Sense Multiple Access with Collision Avoidance (CSMA/CA): Stotis stebi eterį atsitiktinį laiką ir siunčia. Po to laukia patvirtinimo.
Paslėpto mazgo problema: priešingose prisijungimo punkto pusėse esančios stotys gerai girdi prisijungimo puktą, bet blogai viena kitą. Todėl dažnai klysta, nustatydamos ar eteris tuščias. Kad išvengti to, numatyti RTS/CTS (prašymas/leidimas siųsti) signalai. AP duotą CTS girdi visos stotys, todėl jos sinchronizuojamos siuntimui.
Paketų fragmentacija MAC lygyje: padidina komunikavimo galimybes triukšmingoje aplinkoje- mažesni fragmentai praeina geriau.

47. QoS problemos tinkluose ir pagrindiniai valdymo principai, buferiai
Per daug vartotojų
Nepakankamas kanalo pralaidumas
Nepakankami komutavimo/maršrutizavimo resursai
Netinkamas resursų naudojimas
Duomenų srautų pliūpsniai
Interferencija tarp srautų su prioritetais
Paskutinės dvi priežastys gali būti kontroliuojamos
Buferis ant išeinančios sąsajos amortizuoja srautų pliūpsnius.
Paketai užlaikomi buferyje
kai jie ateina tuo metu, kai išeinanti sąsaja užimta.
Didesnis buferis sugeba amortizuoti didesnius (pagal apimtį ir/arba trukmę) pliūpsnius, tačiau didina vėlinimo sklaidą
Buferizavimo disciplinos nusakomos eilių terminais

48. Qos: eilių rūšys, srautų klasifikavimas ir reguliavimas
Paprasta eilė (FIFO) – paketai aptarnaujami
atėjimo eilės tvarka.
Absoliutūs prioritetai (PQ-Priority Queuing )- žemesnio prioriteto paketai neperduodami, jei yra aukštesnio prioriteto paketų. Žemiausių prioritetų srautai gali būti visiškai blokuojami.Proporcinės eilės (WFQ-Weighted Fair Queuing ) – visos eilės aptarnaujamos cikliškai. Tačiau kuo žemesnio prioriteto eilė, tuo mažiau iš jos išimama duomenų. Aukštesnio prioriteto eilė juda greičiau .
Reguliavimas: Srauto ribojimas (shaping). Užduodama maksimali srauto perdavimo spartaPralaidumo rezervavimas (CIR,CQ) – srautui rezervuojamas nustatytas minimalus pralaidumas. Jei srautas jo neišnaudoja – likutį gali naudoti kiti srautaiPerkrovų išvengimas – Random Early Detection (RED). Stebimas srautų pobūdis ir žemesnio prioriteto srautai pradedami naikinti dar prieš persipildant buferiui. Neblogai derinasi su TCP, nes TCP pradeda mažinti langą, taigi ir siunčiamų paketų skaičių
Klasifikavimas: Kokius paketus priskirti kokiai srautų klasei?
Pagal požymius paketo antraštėje (būdas neimlus resursams; kur paketai sužymimi, ar teisėtai ?)
Pagal adresų sąrašus (kas/kam siunčia; dideliems sąrašams peržiūrėti reikia daug resursų maršrutizatoriuose)
Pagal srautų tipą (protokolai ir portai , pvz. UDP, HTTP )
Pagal maršrutizavimo lentelių informaciją
(BGP-AS numeriai)

49. QoS: paketų žymėjimas, valdymo protokolų apžvalga
Žymės LAN2:
Papildomas laukas MAC antraštėje:
7 Network control
6 Voice
5 Video
4 Controlled load (e.g., SNA
3 Excellent effort (delay tolerant)
2 Best effort
1 Default
0 Background (delay insensitive)
Žymės IP:
IP preference 3 bitai
000 Routine
001 Priority
010 Immediate
011 Flash
100 Flash overide
101 Critical
110 Internet
111 Network
RFC791/RFC1812
IP Type of Service 4 bitai
1000 Minimize delay
0100 Maximize throughput
0010 Maximum reliability
0001 Minimize monetary cost
0000 Normal service
RFC1349
Rezervavimas:
Įgalina siuntėją informuoti apie reikalingus QoS parametrus maršrutizavimo įrenginius visame kelyje iki gavėjo. Tik po resursų rezervavimo tinkle pradedamas duomenų siuntimas.
Įveda sujungimo (tiksliau flow) sąvoką
RSVP – tik signalizavimo protokolas. Jis nenustato, kokiu būdu maršrutizatoriai patenkina paraišką.

Leave a Comment