Vitaminu rinkos analizė

Kiek pasaulyje žmonių, tiek ir nuomonių. Todėl dažnai tenka susidurti su labai prieštaringomis nuomonėmis apie vitaminus net tuo atveju, kai, atrodo, jų savybės turėtų būti griežtai apibrėžtos. Pavyzdžiui ar vitaminų vartojimas didina kūno svorį, ar ne, ar polivitaminai skatina piktybinių auglių vystymąsi, ar, priešingai – gerina onkologinių ligų būklę, kokie kokybiniai skirtumai tarp “sintetinių” ir “natūralių” vitaminų ir t.t. Nekalbant jau apie tai, kad dar nėra vieningo atsakymo į pagrindinį, gana hamletišką klausimą: ar tinkamai maitinantis reikia papildomai vartoti vitaminų bei kaip irr kada tai daryti?
Taigi nesvarbu kaip sveikai gyvenate, atrodote ar jaučiatės – jums yra reikalingi vitaminai. Juk 100% sveikų žmonių nėra!
Taigi mūsų darbo tikslas – pateikti išsamią informaciją apie vitaminus, išanalizuoti vitaminų rinką Kauno vaistinėse. Šiam tikslui pasiekti išsikėlėme tokius uždavinius:
v Supažindinimui pateikti informaciją apie maisto papildus ir jų vartojimo būtinybę;
v Išanalizuoti pasirinkto maisto papildo (vitamino) įvairovę ir diferenciaciją;
§ Išskirti jos lygmenis;
§ Pateikti vitaminų asortimentą ir klasifikaciją
§ Gamintojų naudojamas strategijas;
v Nurodyti informacijos apie gaminamas vitaminų rūšis šaltinius;
v Atlikti vitaminų rinkos segmentavimą;
v Apibūdinti prekės paskirstymo politiką;
v Atlikti konkurencinę vitaminų gamintojų ir prekiautojų analizę;
v Pateikti paasiūlymų dėl marketingo komplekso, susijusio su vitaminais, tobulinimu, inovacijų įvedimu.
Tam, kad atlikti tinkamą vitaminų rinkos analizę reikia, gerai žinoti kas yra tie vitaminai, kam jie naudojami, kada jų reikia, kodėl jų reikia, ir daugybę kitų klausymų, kuriuos ir bandysime savo da

arbo pradžioje išdėstyti.

1. MAISTO PAPILDAI
1.1 Kas yra maisto papildai

Sena tiesa kad ligos išvengti lengviau nei ją išgydyti, ir spaudoje pasirodantys pranešimai, kad kai kurie maisto papildai padeda išvengti ar sumažinti tam tikrų ligų riziką, skatina nemedicininės visuomenės susidomėjimą mityba ir maisto papildais – vitaminais ir mineralais. Paskutiniu metu vis daugiau žmonių naudoja maisto papildus, norėdami gauti visų būtinų vitaminų ir mineralų, nepaisant to, kaip maitinasi. Šiandien pasaulyje nevartojantieji maisto papildų (be kūdikių ir senelių) sudaro mažumą. Tačiau, remiantis 1997-98m. apklausos duomenimis, 57,3% Lietuvos gyventojų niekada nevartoja vitaminų preparatų, 26,6% – vitaminų preparatus mitybai papildyti vartoja kartais, 7,0% – 1-2 mėn. per metus, 4,7% – 2-4 mėn. per metus, 4,4% – beveik kasdien.
Žmogus su maistu kasdien gauna apie 100 000 įvairių cheminių medžiagų, tačiau tik 300 iš jų priskiriamos maisto medžiagoms ir tik 45 yra esminės, nepakeičiamos. Medžiagos neepatenkančios į šias grupes, taip pat naudingos – vienos padeda išlaikyti produktus nesugedusius, kitos (prieskoniai, kvapai, dažai) pagerina maisto skonį ir išvaizdą. Daugelio tyrimų metu įrodyta, kad medžiagos, gautos prarijus multivitaminą, nėra tokios naudingos kaip gaunamos su natūraliu maistu. Tačiau retas šiuolaikinis žmogus galėtų pasigirti, kad reguliariai valgo įvairų ir pilnavertį maistą. Taip pat reikia nepamiršti ir tyrimų, rodančių, kad daugiau vitaminų reikia nėštumo ir laktacijos metu, taip pat kūdikiams ir vaikams, kurie intensyviai auga, rūkantiesiems ir būnantiems užterštame ore, alkoholikams, vegetarams, vy

yresnio amžiaus asmenims, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą, susilpnėjus organizmo atsparumui.
Visiems vartojantiems maisto papildus reikėtų atsiminti, kad jų perteklius gali pakenkti. Todėl multivitaminų preparatų vartojant profilaktiškai labai svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų, atkreipti dėmesį, ar preparate yra riebaluose tirpių vitaminų, ypač A ir D, ar tuo pat metu nevartojama kitų preparatų su šiais ingredientais. Tirpūs riebaluose vitaminai saugomi kepenyse, todėl jų perdozavimas gali pakenkti sveikatai, o tirpių vandenyje vitaminų perteklius pašalinamas pro inkstus – didesnė žala bus piniginei. (Žurnalo „Gydymo menas“ priedas)

1.1.1 Vitaminai

Vitaminai – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesintetina, todėl turi būti gaunami su maistu. Žmogui jų reikia labai nedaug (paros norma – nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų, tik vitamino C reikia daugiau – keliasdešimt miligramų per parą). Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau jų organizmui nepakanka.
Terminą vitaminai pasiūlė lenkų chemikas M. Funkas, kuris vitamino B1 struktūroje nustatė aminogrupę ir norėjo pažymėti šio junginio svarbą gyvybei : vitaminai – gyvybės aminai. Vėliau, atradus kitus vitaminus, paaiškėjo, kad vitaminai yra įvairios struktūros organiniai junginiai. Kai kurie jų neturi aminogrupės ir azoto.
Vitaminai, atsižvelgiant į tirpumą, skirstomi į dvi grupes:
§ Riebaluose tirpūs vitaminai:
Ø Vitaminas A,
Ø Vitaminas D,
Ø Vitaminas E,
Ø Vitaminas K.
§ Vandenyje tirpūs vi

itaminai:
Ø Vitaminas B1,
Ø Vitaminas B2,
Ø Vitaminas B3,
Ø Vitaminas PP (B5),
Ø Vitaminas B6,
Ø Folio rūgštis, vitaminas B9,
Ø Vitaminas B12,
Ø Vitaminas H,
Ø Vitaminas C.
Visi vandenyje tirpūs vitaminai, išskyrus C, turi azoto ir vadinami B grupės vitaminai. (Grafini jų vaizdavimą matysime produkto klasifikavime)
Vitaminai vadinami trejopai:
· Lotynų abėcėlės didžiosiomis raidėmis su skaitmenimis arba be jų (pvz., vitaminas B6, vitaminas C);
· Atsižvelgiant į cheminę struktūrą;
· Atsižvelgiant į fiziologinį veikimą.
Pavyzdžiui, vitaminas C, askorbo rūgštis, antiskorbutinis.

To paties vitamino specifinis aktyvumas gali būti būdingas keletui junginių, turinčių panašią cheminę sudėtį. Tokie junginiai vadinami vitamerais. Pavyzdžiui, vitamino PP aktyvumas būdingas nikotino rūgščiai ir nikotinamidui.
Kai kurie vitaminai gaunami su maisto produktais provitaminų pavidalu. Jie organizme virsta vitaminais. Žinomi vitaminų A, D provitaminai. Pavyzdžiui, vitamino A provitaminai yra a-, b-, - karotinai.
Vandenyje tirpius vitaminus (su nedidelėmis išimtimis) gauname, valgydami augalinius ir gyvūninius maisto produktus: duoną (jų daug grūduose), vaisius, daržoves, mėsos ir pieno produktus. Nedidelius jų kiekius (išskyrus vitaminą C) sintetina žarnyno bakterijos.
Kai vandenyje tirpių vitaminų kiekis kraujo plazmoje didesnis už inkstų slenkstį, jie išsiskiria šlapimu. Todėl organizme susidaro tik labai nedidelės vandenyje tirpių vitaminų atsargos. Jos turi būti nuolat papildomos, valgant maisto produktus, turinčius šių vitaminų.
Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) randami tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose. Be to, vitaminą K sintetine žarnyno bakterijos. Ši
ie vitaminai netirpsta vandenyje, gana stabilūs, todėl gaminant maistą išlieka aktyvūs.
Be šių vitaminų, žinoma įvairios cheminės sudėties junginių, sintetinamų organizme, kuriems būdingos kai kurios vitaminų savybės. Jie vadinami:
· Į vitaminus panašios vandenyje tirpios medžiagos: cholinas – vitaminas B4, inozitas – B8, oroto rūgštis – B13, pangamo rūgštis – B15, karnitinas – Bt, lipo rūgštis – N, bioflavonidai – P, S-metilmetioninas – U, p-aminobenzenkarboksirūgštis (p-aminobenzoinė rūgštis – Bx);
· Į vitaminus panašios riebaluose tirpios medžiagos: polinesočiosios riebalų rūgštys – vitaminas F ir ubichinonas – CoQ.

Šiandien vitaminai vis dažniau rekomenduojami apsaugai nuo ligų. Gerai sveikatai išlaikyti ir apsisaugoti nuo lėtinių ligų reikia didesnių vitaminų dozių, negu įprasta. Todėl ir tolesnis mūsų darbas bus koncentruotas į vitaminus. Kad nekiltų klausimų kuo vitaminai skiriasi nuo mineralų, pateikėme trumpa ir jų aprašymą, nors tolesniame darbe jie nebus nagrinėjami. (A. Praškevičius, J.Burneskienė, L. Ivanovienė)
1.1.2 Mineralai

Mineralai – tai medžiagos, kaip ir vitaminai, būtinos žmogaus mitybai. Jie reikalingi normalioms organizmo funkcijoms, normaliems fiziologiniams procesams. Daugelio jų reikšmė žmogaus organizmui gerai ištirta, tačiau kai kurių vaidmuo nevisiškai išaiškintas ir optimalūs poreikiai nenustatyti.

Mineralai skirstomi į dvi grupes:
· Mineralai, kurių organizme yra didesni kiekiai, vadinami makroelementais. Tai natris, kalis, kalcis, magnis, fosforas, chloras, siera, geležis.
· Mineralai, kurių organizme yra labai mažai, vadinami mikroelementais. Tai alavas, cinkas, chromas, fluoras, jodas, kobaltas, manganas, molibdenas, nikelis, selenas, vanadis, varis.

Mineralų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms. Mineralai reikalingi sintetinti sudėtingiems baltymams, fermentų, vitaminų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai. Jie svarbūs nervų sistemos veiklai, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai, širdies raumens darbui, krūtimi žindančių moterų pieno liaukų normaliai veiklai ir pieno sudėčiai. Pakankamai gaunant mineralų, ypač mikroelementų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms.

Mineralai svarbūs vandens apykaitai; jo organizme yra pakankamai daug – pavyzdžiui, 65 kg sveriančio žmogaus organizme yra apie 40 litrų vandens. Mineralų poreikis priklauso nuo to, kiek jų pašalinama iš organizmo, o kalcio, cinko ir vario poreikis didėja vartojant daug baltymingo maisto. Ypač didelę reikšmę mineralai turi skeleto ir dantų formavimuisi, augimui. Jie palaiko normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme.

Pagal šarmingumą ir rūgštingumą makroelementai skirstomi į dvi grupes.
· Šarminiai mineralai – kalcis, magnis, kalis, natris.
· Rūgštūs mineralai – fosforas, siera, chloras.

Maisto produktai, kuriuose yra daug kalcio, magnio, kalio, ir natrio, yra šarmingi. Tai vaisiai, uogos,daržovės, ypač ankštinės, pienas, grietinė, kefyras.

Maisto produktai, kurių sudėtyje daug sieros, fosforo ir chloro, didina organizme rūgščių mineralų kiekį. Tai duona, kruopos, kiaušiniai, mėsa, žuvis. (“sveikatos ABC”)

2. VITAMINŲ ĮVAIROVĖ IR DIFERENCIACIJA

2.1 Prekės lygmenys

Gamintojai ir pardavėjai kurdami ar parduodami kokią nors prekę orientuojasi į vartotoją, jo poreikį. Poreikio tenkinimo esmė yra prekės turinys. Tačiau, kad vieno gamintojo prekė išsiskirtų iš kitų tos pačios paskirties prekių yra ieškoma daugybės naudingumą palaikančių požymių. Prekės palaikymas apima, apipavidalinimą, garantijas, įpakavimą ir kitus požymius, kurie prisideda prie vartotojo poreikių tenkinimo. Kaip išskiria V. Pranulis prekės palaikymo požymiai yra trijų lygmenų: turinio, formos, viso gaminio. Toliau pateiksime vitaminų lygmenų schema ir plačiau ją paaiškinsime:

1pav. Vitaminų lygmenys

Pirmasis lygmuo – gaminio turinys (sumanymas). Čia reikia apibrėžti kokiu tikslu, kokiems vartotojų poreikiams tenkinti yra skirta prekė. Mūsų atveju, vitaminų paskirtis yra susijusi su žmogaus sveikata. Taigi vitaminai, gamintojų sumanymas yra pateikti “maistine – vaistine” prekę, reikalingą žmogaus organų sveikam funkcionavimui.
Antrajame lygmenyje jau išskiriama konkreti prekė – tam tikros rūšies vitaminas: B, C, A ir t.t. Išskiriamas konkretus vitaminas su jam būdingomis savybėmis (B – palaikantis nervų sistema, A – reikalingas regėjimui), skirtingas pavidalas (čiulpiami, kramtomi, geriami), suteikiamas vardas (sutampantis su vitamino pavadinimu (dažniausiai), gaminančios ar prekiaujančios įmonės vardu, prekių serijos, ar kt.) Šiame lygmenyje vitaminų rūšys skiriasi savo kokybe.
Trečiajame lygmenyje atsiduria visas gaminys, arba prekė plačiąja prasme. Čia prie konkrečios prekės, su jai suteikta forma, atsiduria tokie jos naudingumą palaikantys požymiai kaip: pristatymo terminas, saugumas, reguliavimas, garantijos, aptarnavimas, kreditavimas ir pan. Vitaminą, kaip gaminį plačiąja prasme, galime laikyti konkrečią jo rūšį, su tam tikra jam suteikta forma (įpakavimu, paskirtimi) bei su jo vartojimo terminu, jo pateikimu, pristatymu prekybai, galbūt net su kokia nors specialia akcija ir pan.
2.2 Klasifikacija

Marketinge galime klasifikuoti tiek pačią prekę, tiek rinką. Atliekant klasifikaciją prekėms yra atsižvelgiama į prekių pirkimą, naudojimą. Mūsų pasirinktos prekės klasifikavimą galėtume atlikti taip:
ü Laisvai parduodamos (yra pakankamas kiekis);
ü Daiktinės prekės (turi apčiuopiamą ir matomą pavidalą);
ü Vartojimo (skirtos asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti);
ü Vienkartinio vartojimo (suvartojama per vieną kartą);
ü Privataus naudojimo (vartoja žmogus asmeniškai);
ü Realios prekės
ü Įvairiarūšės prekės
ü Pakeičiamos
Vartojimo prekes dar būtų galima išskirti į:
§ Patogumo prekes
o Kasdieninio naudojimo (žmonės kurie vitaminus naudoja nuolat, kiekvieną dieną);
o Nenumatytų atvejų prekės (kai išrašo gydytojas);
§ Pasirenkamos prekės
o Netapačios (vartotojas renkasi pagal paskirtį, kokybę, kainą);
§ Ypatingos prekės (konkrečiam atvejui tinkantis vitaminas).
Kad geriau suvokti vitaminų pasiskirstymą pateiksime klasifikavimo schemą (žr. priedas 1, 2).
Vitaminai yra klasifikuojami pagal daugybę požymių. Pagrindinę schemą mes pateikėme prieduose. Ten yra parodyta, kurioje tiksliai vietoje yra vitaminai, kaip jie yra skirstomi. Schema daryta, remiantis įvairiomis literatūromis, buvo ieškomas ryšys tarp atskirų dalių ir bandoma sujungti tai į vieną visumą. Todėl kitose literatūrose ji tikrai skirsis. Pirmoje schemoje vitaminai pavaizduoti kaip funkcinės paskirties maisto produkto elementai. Trumpai apibrėšime kas tai yra funkcinis maistas. Funkcinis maistas – tai maistas, turintis tradicinę maisto formą, kuriame yra ingredientų, kurie teigiamai veikia vieną ar daugiau organizmo funkcijų. Antrosios schemos detaliai nenagrinėsime, nes apie ją buvo užsiminta pateikiant teorinę medžiagą apie vitaminus, taip pat bus paminėta ir vėliau, kalbant apie kitokį vitaminų klasifikavimą.
Vitaminai gali būti suvokiami dviem aspektais, kaip maisto papildai ir kaip vaistai. Skirtumas tarp jų yra dienos normos kiekyje, kitaip sakant dozavime. Vitaminai kaip maisto papildai turi mažas vitaminų normas, jie labiau vartojami palaikyti žmogaus sveikatai, profilaktiškai, tuo tarpu vaistai – vitaminai yra išrašomi gydytojų, jų dozės yra labai didelės ir jos yra gydomosios. Toks vitaminų skirstymas yra susijęs ir su tam tikrais ekonominiais reiškiniais, nes maisto papildams, reikia mokėti PVM mokestį, o vaistams – vaistų registrą. Todėl gamintojas kartais „sužaidžia“ kaip jam geriau. (2 pav.)

2 pav. Vitaminų skirstymas pagal dienos normą

Kalbant apie dozavimą, galima būtų išskirti dar ir tokį klasifikavimą:

3 pav. Klasifikavimas pagal dozes

Profilaktinė dozė tai dienos norma, kuri reikalinga organizmo palaikymui. Gydomoji – kai vitaminų trūkumas yra labai didelis, sukeliantis sunkias pasekmes. Tikslus dozavimas yra pateikiamas prieduose. (žr. priedas 3 )
Vitaminus galime suskirstyti pagal jų paskirtį atitinkamoms grupėms. Galima būtų išskirti tokias grupes:
o Bendri visai šeimai vitaminai;
o Specialūs pagal amžiaus grupes (paaugliams, vyresniems);
o Pagal veiklos pobūdį (sportininkams);
o Sveikatos sutrikimų prevenciją (streso profilaktikai, antsvoriui mažinti).

Taip pat norėtume supažindinti dar su vienu skirstymu, kuris labiau žinomas su medicina susipažinusiems žmonėms. Tai skirstymas pagal ATC (atominė – terapinė – chemija) kodą. ATC kodu apibrėžiamos vaistų grupės. Jis susideda iš raidžių, skaičių (pvz. A11 BA02). A11 šiuo atveju reiškia vitaminus, t.y. vaistų rūšį, raidės – cheminę sudėtį (BA – polivitaminai, gryni), sekantys skaičiai tolesnį jų skirstymą, t.y. iš kokių medžiagų gaminama. (Prieduose bus pateikta ATC rodyklė ir vitaminų skirstymas pagal ATC kodą. Priedas 4)
Čia pateikiu vitaminų skirstymą pagal ATC kodą:

4pav. Klasifikacija pagal ATC kodą
2.3 Vitaminų asortimentas

Dažniausiai įmonė gamina arba parduoda ne vieną prekę, bet tam tikrą prekių asortimentą. Paprastai išskiriami du prekės asortimento parametrai: plotis ir gylis. Plotį sudaro prekių linijų skaičius. Gylį rodo vienoje prekių linijoje esančių prekių modifikacijų skaičius. Vitaminų asortimentas yra pavaizduotas 5 pav.

5 pav. Vitaminų asortimentas

Kaip matome vitaminų asortimento plotį sudaro įvairus skirstymas. Pabandysime išskirti kai kuriuos ir paaiškinti.
Nagrinėjant pagal kilmę, susiduriame su trimis skirstymais: natūralūs, sintetiniai ir gamtiniai. Natūralūs yra tokie, kurie yra gaunami iš tų produktų, kuriuos ir taip valgome. Sintetiniai – gaunami sintetinant laboratorijose, o gamtiniai, tai vitaminai gauti iš gamtos, bet neaiškių, mums nežinomų augalų. Pastarieji du gali organizmą įjautrinti, jį alergizuoti.
Talpos daugiau nesmulkinome, paminėsime tik, kad N (numero) diapazonas buvo 10 – 300, tai reiškia, po tiek vienetų buvo supakuoti vitaminai, ml – nuo 1 iki 325, mg – 0.5 iki 750, mcg (mikrogramai)– 0.25 iki 1 , VV (veikimo vienetai) – tai yra specifinis matavimas.
Pagal sudėtį vitaminai yra gryni, t.y. vitaminas C, B, D ir t.t.; kelių vitaminų junginys, tai kai vienoje tabletėje pvz. yra C ir A vitaminai; vitaminai plius mineralai, tai pvz. Mg +B; vitaminai ir kiti junginiai – tai sakykim Ca ir kitokie ingredientai. Pastarųjų yra mažiau rinkoje, juos sunku rasti vaistinėse.
Gamintojų radome 98, juos pateikėme prieduose (žr. priedas 5), tiekėjų – 61 (žr. priedas 8), tačiau jų yra tikrai daugiau, nes mes rėmėmės tik UAB “Tamro” duomenų baze.
Asortimentas pagal šalį yra labai įvairus taip pat, kaip matysite vėliau tai labai didelę įtaką darys vitaminų kainai.
Farmacinio vaisto forma (žr. priedas 7), – kokiu pavidalu yra vitaminas, pvz. tabletės, kapsulės, granulės ir t.t. Kiekvienas vartotojas renkasi pagal savo skonį.
Vitaminų asortimentas gali būti suskirstytas ir pagal vartotojų grupes. Nes yra vitaminų tik moterims, kiti tik vyrams. Tai yra specialiai subalansuoti tenkinti atitinkamos grupės poreikius.

2.4 Prekės identifikavimas ir įpakavimas

Kiekvienas prekių gamintojas nori, kad pirkėjas pirktų tik jų prekę, o ne konkurentų. Tam, kad tai atsitiktų, reikia paveikti pirkėją. Didelį vaidmenį čia vaidina kokybė, tačiau, kad apie tą prekę sužinotų vartotojas, ją pastebėtų tarp kitų panašios paskirties prekių, reikia mokėti pateikti rinkai. Tam pasitarnauja prekės įpakavimas ir identifikavimas.
Dauguma vitaminų gamintojų savo prekei suteikia bendrinį prekės pavadinimą, kuris nusako jos paskirtį: vitaminas C (Bakteriniai preparatai), C vitamino milteliai (Vilniaus farmacijos fabrikas). Kai kurie gamintojai suteikia netgi pavadinimą pagal cheminę sudėtį, kitaip tariant tarptautinį bendrinį vaisto pavadinimą, pvz.: askorbo rūgštis (ICN Marbiofarm). Šis pavadinimas nėra labai patogus vartotojui, jį labiau žino vaistininkai, su medicina susiję žmonės, ar tuo besidomintys. Tačiau paprastam vartotojui, šis pavadinimas gali būti sunkiai įsidėmimas. Monovitan C (Pliva), kaip matome, čia gamintojas tarsi suteikia išskirtinį pavadinimą savo gaminiui, bet kartu jo dalyje pavartodamas ir bendrinį pavadinimą „vitan C“.
Tačiau dauguma gamintojų nori išskirti savo prekę iš konkuruojančių. Todėl tokiems gaminiams reikia suteikti tam tikrą žymenį, t.y. markę. Svarbiausios markės identifikavimo priemonės yra šios:
· Prekės ženklas;
· Prekės vardas;
· Prekės simbolis.
Geriausiai prekės markę apibūdina prekės ženklas, kuris nustatyta tvarka užregistruojamas ir teisiškai apsaugomas. Prekės ženkle yra svarbu ne tik raidės, bet ir jų išdėstymas, apipavidalinimas. Jei prekės ženklas yra įregistruotas, jam suteikiama teisinė apsauga. Yra įvairių prekės ženklo teisinės apsaugos lygmenų, dažniausiai vartojami šie: ® – tai tradiciškas registravimo būdas (YourLife, pav.6), kiek mažesnę teisinę apsaugą garantuoja toks žymėjimas – ™. Kūrybinių darbų autorinių teisių apsaugai nurodyti naudojamas simbolis ©. Čia jau yra apsaugotas ne pats vardas, o turinys.

pav.6 prekės ženklas ®

Prekės vardas gali būti tiek prekės ženklo dalis, tiek ir savarankiška identifikavimo forma. Mūsų pasirinktos prekės, vitaminų, prekės ženklas sutampa su prekės vardu, o jo teisinė apsauga yra tokia pati kaip ir prekės ženklo. (® – Multi-tabs, Ferrosan; Monovitan C, Pliva; ™ – Bio-C-Zinc, Pharma Nord). Suteikiant prekei vardą, yra naudojamos šios pagrindinės strategijos:
1. Gamintojas nesuteikia prekės vardo:
1) Bendrinis prekės pavadinimas;
2) Prekybininko suteiktas vardas;
2. Grupinis prekės vardas:
1) Sutampa su gaminančios įmonės vardu;
2) Nesutampa su gaminančios įmonės vardu;
3. Individualus prekės vardas.
4. Dvigubas prekės vardas.
Toliau apibūdinsime kiekvieną prekės vardo strategiją plačiau ir apžvelgsime kokią strategiją naudoja vitaminus gaminančios įmonės.
Bendrinį prekės pavadinimą aptarėme pradžioje šios dalies. Kad prekybininkas suteiktų vitaminam savo vardą, šito nepastebėjome. Grupiniam prekės vardui galėtume išskirti Pharma Nord vitaminus, kurių pavadinimas pradžioje turi žodelį „Bio“, toliau pateikiamas atitinkamo vitamino pavadinimas, t.y. bendrinis pavadinimas (Žiūrėti pav.7).

pav.7 Pharma Nord grupinio vardo pavyzdys

Vitaminų grupinis prekės vardas nesutampa su gaminančios juos įmonės vardu, tai kaip minėjome yra greičiau bendrinis, visų vitaminus gaminančių firmų pavadinimas, gerai suprantamas kiekvienam vartotojui. Tačiau būtų galima išskirti gaminius, turinčius savo sudėtyje vitaminų, kaip dažniausiai būna vitamino C, kurių prekių pavadinimuose yra ne tik paminėtas esantis vitaminas, bet ir gaminančios įmonės vardas, t.y. Mynthon Lemon Vit C.
Galima sutikti ir santykinai individualų vardą, nes vėlgi, tai yra vitaminas, kurio sudėtis turėtų būti pažymėta ir aiški vartotojui, todėl ir tokiu atveju antroji pavadinimo dalis bus bendrinė: Gardovit Vitamin C Zitrone. Iš čia matome, kad „Gardovit“ yra individualus vardas ir iš jo vartotojui tikrai nebūtų aišku apie kokius vitaminus yra kalbama, o „Vitamin C Zitrone“ aiškus, suprantamas pavadinimas. Kitas pavyzdys galėtų būti Walmark gamintojo Brontozaurai (vit.C 100mg). Čia matome, kad iš individualaus pavadinimo nieko negalėtume pasakyti, nebent, kad tai yra prekė vaikams. Todėl gamintojas šone išskiria ir tikslią tos prekės paskirtį – vitaminas C.
Dvigubas prekės vardas tai yra du vardai: vienas sutampa su gaminančios įmonės vardu, o kitas su konkrečios prekės vardu (Upsavit C tirp. tab.). UPSA yra gamintojos vardas, “vit C” – vitamino pavadinimas.
Nagrinėjant prekės identifikavimą reikėtų paminėti ir tai, jog didelę reikšmę turi gaminančios įmonės simbolis ir logotipas. Jie tarsi “pririša” vartotoją prie savo produkcijos. Nes jeigu yra naudojami bendriniai pavadinimai yra labai sunku išsirinkti, o ir individualūs vardai ne visuomet naudojami, dažniausiai pirkėjai pareiškia norą pirkti vienokį ar kitokį vitaminą. Todėl tiek simbolis, tiek logotipas šiuo atveju yra svarbiausi, nes pirkėjas renkasi labiau pagal šiuos kriterijus. Kaip pavyzdį pateiksime gerai įsiminamą Pharma Nord kompanijos simbolį ir logotipą, pav. 8.

8 pav. Pharma Nord kompanijos simbolis ir logotipas
3. INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Informacijos apie prekę šaltiniai yra pirminiai ir antriniai. Pirminiai yra tokie šaltiniai, kai duomenys renkami specialiai kokiai nors marketingo problemai spręsti. Antriniai– tai tokie šaltiniai, kai duomenys jau anksčiau buvo surinkti ir pateikti kitais tikslais, bet tinka ir dabartinei marketingo problemai ar tikslams.
Atlikdami savo tyrimą, informaciją gavome ir iš pirminių, ir iš antrinių informacijos šaltinių. Pirminiais šaltiniais galima būtų pavadinti mūsų stebėjimą, kai buvo einama į Kauno vaistines ir fiksuojamos pasirinkto vitamino C kainos, duomenis apie įpakavimus, skirstymus. Nemažai informacijos gavome ir iš antrinių šaltinių – reklamos, įpakavimo, populiarinimo ir kitų. Trumpai juos apžvelgsime.
Antrinė informacija gali būti dar skirstoma į vidinę ir išorinę. Vidinė – įmonės viduje, prieinama įmonės darbuotojams, taip pat informacija, kuri gali būti prieinama tik tam tikriems asmenims (duomenų bazės, sutartys, ataskaitos). Savo darbe rėmėmės UAB „Tamro“ duomenų bazėje esančia informacija. Išorinė – už įmonės ribų (parodos, konferencijos, internetas, laikraščiai, statistiniai leidiniai, reklama, TV, kt.) . Rugsėjo 22d. buvo dalyvauta seminare apie vitaminus. Rinkta informacija iš interneto, laikraščių, žurnalų, reklaminių bukletų.
Potencialaus vartotojo apsisprendimą pirkti prekę dažniausiai lemia žinios ir informacija apie tą prekę. Informaciją vartotoją paprastai pasiekia skatinimo priemonėmis. Informacija teikiama keturiais rėmimo būdais: skatinimu, reklama, populiarinimu, asmeniniu pardavimu.
Reklama. Iš reklamos gauname labai daug informacijos. Reklama tampa labai pelningu verslu ir vis stipresne produkcijos realizavimo jėga. Reklamoje yra didelė informacijos dalis, kurios tikslas – ne tik motyvuoti vartotoją ir orientuoti jo mąstymą į siūlomą prekę, bet ir valdyti bei auklėti pirkėją, supažindinant su įmonės teikiamomis naujovėmis, pabrėžiant įmonės pavadinimą.
Reklamos formos būna labai įvairios – reklama per radiją, televiziją, spaudą, reklama Internete, reklaminiai bukletai, stendai, reklama ant transporto ir t.t.
Televizijos ir radijo reklama yra efektyvi, bet labai brangi. Tokią reklamą sau leisti gali tik didelės įmonės. Televizijoje tiesioginė reklama nėra labai paplitusi, nes vaistų reklamavimas yra ribojamas, gal labiau yra sutinkamas reklamavimas televizijoje ar radijuje kokiose nors laidose, greičiausiai tai būna medicininio tipo laidos (sveikatos ABC). Vitaminai yra reklamuojami ir spaudoje, ypač medicinai skirtuose leidiniuose: „Bionalija“, kurį leidžia išskirtinis platintojas Baltijos šalyse UAB „Mitela“; „Jūsų sveikata“. Šie žurnalai yra platinami nemokamai. Įmonės turi savo puslapius internete, kuriuose yra pateikiama išsami informacija ne tik apie pačia kompaniją, bet ir apie jos gaminamą produkciją. Vaistinėse galime pasirinkti bukletų, poliklinikose, medicinos kabinetuose kartais galime pamatyti stendus, kuriuose bus reklamuojami vienoki ar kitokį vitaminai, anksčiau galėjome matyti reklamą ir ant troleibusų, pastaruoju metu jos nebesimato. Reklamos iniciatoriai dažniausiai yra patys gamintojai, ar jų atstovai Lietuvoje, siekiantys visuomenę supažindinti su nauja preke, ją išpopuliarinti. Kiti – prekybininkai, konkrečiai didmenininkai, ar mažmenininkai, leidžiantys savo lėšomis laikraštėlius, informacinius bukletėlius. Dažniausiai tokia informacija yra teikiama vaistinėms, kad šios žinotų, kokių naujų vitaminų atsirado rinkoje, arba kokios akcijos vyksta atitinkamu momentu.
Įpakavimas. Pakuotė taip pat vaidina svarbų vaidmenį informuojant ir paveikiant vartotoją pirkti. Esant dideliai konkurencijai yra labai svarbu pirkėjo dėmesį patraukti įpakavimu. Pirmiausia pirkėjas renkasi jam patogią pakuotę. Jos forma, sudėtis priklauso nuo fizinės vitamino būklės, t.y. kieta tabletė, skystis ir t.t. Čia labai svarbu dizainas, akį patraukiantys užrašai. Ant vitaminų pakuotės turi būtinai būti užrašytas bendrinis vitamino pavadinimas, kartais yra rašomas ir tarptautinis taip pat yra pažymima koks yra prekės pavidalas (kramtomos tabletės, injekcija, tirpalas). Įpakavimo pavyzdžių galėsite pamatyti prieduose.
Pardavimų skatinimas. Pardavimų skatinimas daugiau teikia neigiamos informacijos apie prekę, nes yra naudojamas užsilaikiusios produkcijos (t.y. tokios, kuriai gretai baigsis rekomenduojamas vartojimo laikas) pardavimui skatinti. Toks pardavimų būdas labai dažnas užsienio supermarketuose. Nuolaidų taikymas perkant didelį prekių kiekį taip pat priklauso pardavimų skatinimo funkcijai. Vitaminų gamintojai dažniausiai taiko kiekybines ar finansines nuolaidas, kad tarpininkai pirktų kuo daugiau prekių iš jų, atitinkamai didmenininkai tokias pat nuolaidas taiko vaistinėms.
Populiarinimas. Informacijai apie vitaminus sklisti padeda ir įvairios akcijos. Populiarinimą atlieka masinės informavimo priemonės, kurios skleidžia informaciją ir informuoja visuomenę apie organizuojamus renginius ir tų renginių rėmėjus, kurie savo ruožtu yra ir vitaminų gamintojai.
Asmeniškas pardavimas – tai tiesioginis vartotojo ir prekės pardavėjo bendravimas. Jis laikomas informacijos šaltiniu ir tiesioginio rėmimo veiksniu. Naudojant šį metodą, gaunama didelė nauda – perduodamas didesnis informacijos kiekis, negu informuojant per žiniasklaidą. Jei svarbiausią informacijos dalį (galiojimo trukmę, laikymo sąlygas) vartotojas sužino perskaitęs informaciją ant prekės pakuotės, tai ne mažiau naudingos informacijos suteikia pardavėjas. Informacijos suteikimas apie vitaminų savybes, patarimas ką pirkti, labai dažnai lemia produkto pasirinkimą.
4. VITAMINŲ RINKOS SEGMENTAVIMAS

Rinkos segmentavimas – tai į vartotoją orientuota filosofija. Jį galima apibrėžti, kaip strategiją, suteikiančią įmonei galimybę suskaidyti rinką į dalis, kuriose vienodai arba panašiai reaguojama į marketingo veiksmus ir į pačią prekę. Rinkos segmentavimas yra būtinas, nes realiai įmonė negali orientuoti savo prekės į visus vartotojus. Įmonė, atlikusi rinkos segmentavimą pagal įvairius požymius, gali pasirinkti tikslinę rinką, t.y. rinkos dalį, į kurią įmonė nukreipia marketingo kompleksą. Žinodama kiekvieno segmento ypatumus, įmonė gali tikslingai veikti vartotoją.

Atlikti rinkos segmentavimą – vadinasi, išspręsti vartotojų klasifikavimo pagal daugelį įvairių požymių uždavinį. Nustačius ir išanalizavus rinkos segmentus, įmonė gali nuspręsti, kuriuos segmentus ji aptarnaus. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes prie vartotojų poreikių, o tai prisideda prie konkrečių prekių konkurencingumo ir pardavimo apimties padidinimo rinkoje. Rinka segmentuojama dvejopai: į vartotojų ir gamybinės paskirties prekes. Rinkos segmentavimo požymiai yra šie: geografinis, demografinis, psichografinis, pagal vartotojų elgseną, pirkimo motyvus ir pan.
Geografinis segmentavimas. Vartotojai į grupes skirstomi pagal tam tikrą geografinį požymį. Galima išskirti miesto, kaimo, rajono ar valstybės gyventojų segmentą. Dar vienas geografinis požymis, pagal kurį taip pat galima segmentuoti rinką, yra vietovės geografinės ypatybės, kadangi nevienodi yra vartotojų, gyvenančių arti ar toli nuo jūros, kalnuose ir pan., poreikiai.

Demografinis segmentavimas. Šiuo atveju rinka yra segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę, priklausymą socialinei grupei ir pan.

Psichografinis segmentavimas. Šis segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius. Prie psichologinių požymių priskiriama: nuostata (nuomonė) tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu; svarbiausi asmenybės požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas, konservatyvumas ir pan.); elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai).

Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinka segmentuojama pagal vartotojų lojalumą (prisirišimą prie tam tikros prekės), sprendimų priėmimo procesą, rizikos laipsnį, įmonės įvaizdį ir pan.

Rinkos segmentavimo etapai:
1. Nustatyti rinką arba produktų kategoriją, kurią analizuosime;
2. Pasirinkti pagrindinius rinkos segmentavimo požymius (bendrus);
3. Nustatyti konkrečius segmentavimo požymius;
4. Nustatyti ir giliau išanalizuoti rinkos segmentus;
5. Nustatyti tikslinę rinką pagal marketingo strategiją – kokių tikslų įmonė siekia, ar galės patenkinti vartotojų poreikius;
6. Sukurti, įdiegti ir valdyti marketingo kompleksą.
Pirmieji keturi žingsniai nusako tiesioginį segmentavimo procesą, o paskutinieji du – po segmentavimo sekančią marketingo veiklą.
Savo darbe naudojome toki vitaminų rinkos segmentavimą:
1. geografinį;
2. demografinį;
3. psichografinį;
4. vartotojų elgseną.
Skirstant rinką geografinių požymiu, labai svarbi yra vietovė – kaimas ar miestas. Kaimo žmonės vitaminų vartoja mažiau, kadangi jie linkę pasitenkinti savo daržuose išaugintomis daržovėmis, valgant sveiką maistą. Todėl poreikis vitaminams sumažėja. Nors tam įtakos turi ir atitinkamų žinių turėjimas. Miesto gyventojai negali sau leisti vartoti sveiką maistą, tam nėra sudarytos geros sąlygos, miesto oras yra užterštas, ir daugybė kitų faktorių, kaip dažni stresai, nuovargis priverčia save besirūpinančius žmones naudoti maisto papildus. Galima būtų priskirti ir rinkos tankumą, nes didžiuosiuose miestuose, kur žmonių tankumas yra didesnis, tai ir vitaminų poreikis bei jų pirkimas bus taip pat didesnis. Nagrinėjant rinkos segmentavimą geografiniu aspektu reikėtų paminėti ir klimato zoną, nes skirtingoje klimato zonoje bus skirtingas vitaminų poreikis. Pavyzdžiui šiaurinėse valstybėse, kur yra didelė tikimybė susirgti gripu, yra vitamino C paklausa. Šiuose šiaurinio klimato zonose yra padidėjęs nervingumas, depresijos, todėl čia B vitaminas taip pat bus paklausus. Ypač vitaminų paklausa padidėja žiemą ir anksti pavasarį, čia labiau reikšminga tose klimato zonose, kuriose yra metų laikai.
Demografinį segmentavimą būtų galima suskirstyti taip:
· Žmonių amžius: vaikai, paaugliai, suaugę, pensijinio amžiaus. Reikia atkreipti į tai, jog vaikams, paaugliams kaip augančiam organizmui reikia vitaminų daugiau nei suaugusiems, jų poreikis padidėja sulaukus ir pensijinio amžiaus. Tačiau didžiausi pirkėjai bus suaugę, nes vaikams trūks žinių, kokius vitaminus jiems reiks naudoti, jie daugiausia renkasi juos pagal skonį, paaugliai pagal savo poreikius (sportininkai, norintys sukūsti ir t.t.), pensijinio amžiaus žmonės dažniausiai į tai žiūri skeptiškai ir nelabai pasitiki jų reikšmingumu.
· Lytis čia taip pat vaidina didelę reikšmę. Nors vyrams vitaminų reikia ne mažiau kaip moterims, tačiau didžiausios pirkėjos visgi bus jos.
· Užsiėmimas ir išsilavinimas. Tai priklauso nuo specializacijos. Medicinos atstovai apie vitaminus turės kitokią nuomonę, nei paprasti gyventojai. Nors pastaruosius irgi būtų galima suskirstyti i daug grupių. Vieni jų bus išsilavinę ir apie vitaminus bei jų savybes žinos labai daug, kiti apie tai nesidomės ir netgi bus prieš juos nusiteikę.
· Pajamos. Čia yra labai svarbus vertinimo kriterijus. Nes kuo žmogus turės didesnes pajamas, tuo dagiau jis galės skirti savo sveikatos priežiūrai. Čia nekalbama apie būtinus vaistus, kuomet žmogus ir negalėdamas tiek išskirti iš savo biudžeto, yra priverstas tai padaryti. Čia yra kalbama apie žmogaus suvokimą sveikai gyventi.
· Šeimos dydis. Kuo šeima yra didesnė ir kuo jos suvokimas apie vitaminus yra teigiamesnis, tuo daugiau jie vartos vitaminų.
· Šeimos gyvavimo ciklas. Galima būtų išskirti tokius ciklus: jaunos šeimos be vaikų, jos daug dėmesio skiria sau ir savo poreikiams; šeimos su mažais vaikais – didelis dėmesys skiriamas vaikams ir mažas sau. Todėl šiuo metu tokioje šeimoje bus skiriama vaikiškiems vitaminams; šeimos su paaugliais – pagrindiniai vartotojai bus paaugliai nors pirkėjai – tėvai. Tačiau gamintojas turėtų orientuotis į vartotojus ir jų poreikių formavimą; šeimos su vyresniais ir sukūrusiais šeimas vaikais, čia vyks visapusiškas vartojimas, ir priklausys nuo auklėjimo. Jei buvusioje šeimoje tėvai teigiamai žiūrėjo į vitaminų vartojimą, tai ir naujai susikūrusioje šeimoje jie bus vartojami. Šeimos be vaikų ir pensininkai – čia bus svarbus jų požiūris.
Psichografiniame segmentavime labai svarbi yra nuostata, nes jei žmogus yra labai stiprus ir nusistatęs prieš vieną ar kitą dalyką, jį perkalbėti yra labai sunku arba net neįmanoma. Nuostatą suformuoja kiti, arba tai atsitinka kažkuo nusivylus. Žmonės konservatoriai tai patyrę savo neigiamos nuostatos nepakeis. Čia taip pat labai svarbu ir asmeninės savybės apie kurias jau užsiminta. Ar žmogus greitai linkęs pasiduoti kitų įtakai, ar turi ir savo nuomonę. Gyvenimo būdas vaidina ne ką mažesnį vaidmenį – propaguojamas sveikas, ar į tai nekreipiamas joks dėmesys ir manoma, kad vitaminų pirkimas yra pinigų švaistymas.
Ketvirtuoju rinkos segmentu išskyrėme vartotojų elgseną. Jis susijęs su motyvu, skatinančiu vartotoją pirkti ar nepirkti pasirinktą prekę. Vartotojo elgseną lemia tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Išorinius veiksnius galima būtų priskirti demografiniam skirstymui, o vidinius – psichografiniam.
Rinkos segmentavimas pagal vieną požymį dažniausiai nesuteikia norimos informacijos, todėl paprastai derinami keli požymiai. Rinkos segmetavimas remiantis geografiniais ir demografiniais požymiais pateiktas 8 pav.
Savo darbe naudosime tokius sutartinius ženklus:

+ + + labai perkami vitaminai

+ + vidutiniškai perkami vitaminai

+ mažai perkami vitaminai
– neperkami vitaminai

Amžius Iki 16 + + –

16-30 +++ ++ +

31-40 +++ ++ +

41-60 ++ + +

Virš 60 + – –
Išsilavinimas Vidurinis ++ + –

Aukštasis +++ ++ +
Šeimos sudėtis Šeima be vaikų ++ + –

Šeimos su 1-2 vaikais ++ ++ +

Daugiavaikės šeimos ++ ++ –
Pajamos Mažos + + –

Vidutinės ++ + –

Didelės +++ ++ ++

Miestas Rajono centras Kaimas

8 pav. Rinkos segmentavimas, remiantis demografiniais ir geografiniais požymiais

Čia pateiktas labai preliminarus segmentavimo variantas, nes vitaminų pasirinkimą lemia labai daug požymių ir teigti, kad šeimos be vaikų vartoja mažiau vitaminų negu tos, kurios turi vaikų, kategoriškai negalime.
4.1 Tikslinės rinkos pasirinkimas

Atlikus segmentavimą pagal įvairius požymius, nustatoma tikslinė rinka. Įmonė segmentavimo būdu suskaido rinką į atskiras dalis (segmentus) ir, žinodama kiekvieno segmento ypatumus, galės tiksliai veikti vartotoją. Dažniausiai vitaminų rinka remiasi diferencijuotu marketingu, t.y. gamina įvairius vitaminus, juos suskirsto į grupes (vyrams, moterims, vaikams), jų reikalingumą ar poveikį (sportininkams, antsvoriui reguliuoti, atstatantys). Jie neapsiriboja viena grupe pirkėjų (kaip iš 8 pav. galėtume išskirti 16-40 metų, turintys aukštą išsilavinimą ir su didelėmis pajamomis), nes jeigu yra vitaminų poreikis ir teigiamas požiūris į juos, jie bus vartojami, nepaisant pajamų dydžio ir išsilavinimo.
4.2 Vartotojo prekių pasirinkimo procesas

Pirkti ar nepirkti prekę, šiuo atveju vitaminą, lemia daug veiksnių. Vartotojo veiksmai, apimantys laikotarpį nuo poreikio atsiradimo iki prekės įsigijimo, vadinami pirkimo procesu. Pirkimo procesas kinta priklausomai nuo prekės pobūdžio, tačiau bendra pirkimo logika yra panaši. (9 pav.)

9 pav. Vartojimo prekių pirkimo procesas

Poreikio atsiradimą formuoja vidiniai ir išoriniai veiksniai. Juos jau aptarėme. Poreikis gali atsirasti ir dėl to, kad tai rekomenduoja gydytojas. Šiuo atveju specialisto patarimas yra labai svarbus poreikio atsiradimui. Kartu iš gydytojo yra gaunama ir informacija apie reikalingus vitaminus, informacija gaunama ir iš vaistininko, kiti keičiasi informacija su žmonėmis, draugais jei žino, kad šie kažką išmano apie juos dominantį dalyką. Informacijos įvertinimas susijęs su pasitikėjimu informacijos šaltiniu. Toliau žiūrima į įmonę, prekių pakuotę, reklamos poveikį ir t.t. Įvertinęs viską vartotojas pasirenka vieną prekę. Kartais jis gali suabejoti savo pasirinkimu. Tam įtakos turi iš pašalinių gauta neigiama, kritiška informaciją apie jo pasirinkimą. Ar pasirinkimas buvo geras, ar blogas išaiškės nusipirkus prekę ir ją išbandžius. Mūsų konkrečiu atveju vartotojas, išgėręs vitaminus, norės pajusti kažkokį poveikį jo organizmui, sveikatai. Tačiau dauguma vartotojų nusivilia negaudami greito poveikio ir liaujasi vartoję, arba ieško kitų vitaminų.
5. PASKIRSTYMAS

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.
Paskirstymo kanalas – tai grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese.
Paskirstymo kanalų pasirinkimas yra strateginis sprendimas, kuris turi didelę reikšmę visam marketingo kompleksui, ypač kainų politikai, reklamos organizavimui, pardavimo skatinimo priemonėms ir kt. Nuo jo priklauso, kiek potencialių vartotojų ir kaip įmonės prekės pasieks, kokių jie turės galimybių jų įsigyti, kokia rinkos dalis teks įmonei. Galima išskirti tokius paskirstymo kanalų lygius:
ü Nulinio lygio kanalas, kurį sudaro gamintojas ir vartotojas;
ü Vieno lygio kanalas, kurį sudaro gamintojas, mažmenininkai ir vartotojas;
ü Dviejų lygių kanalas, kurį sudaro gamintojas, didmenininkas, mažmenininkai ir vartotojas;
ü Trijų lygių kanalas, kurį sudaro gamintojas, agentas, didmenininkas, mažmenininkai ir vartotojas.
Nulinio lygio kanalu dažniausiai naudojasi tinklinio marketingo kompanijos. Čia produktas be jokių tarpininkų pasiekia tiesiogiai vartotoją, giliau šio paskirstymo nenagrinėsime, nes tai yra savita marketingo strategija ir produkto skatinimo būdai.
Dažniausiai yra susiduriama su antrojo lygio kanalu. Jo schema yra pavaizduota 10 pav.

Pav. 10 vitaminų paskirstymo kanalas

Vitaminai nėra greitai gendantys produktai, tačiau jie turi galiojimo terminą. Mes išskyrėme atstovybes. Jos labiau atlieka marketingo vaidmenį šioje sistemoje, tačiau yra jungiamoji grandis, tarp gamintojo ir didmenininko. Nors gamintojas tiesiogiai teikia prekes, tačiau atstovybė tvarko visus marketingo reikalus susijusius su ta preke. Didmenininkai perka prekę dideliais kiekiais, turi savo sandėlius. Paskui šias prekes jie paskirsto mažmenininkams, vaistinėms, kuriose vartotojai gauna jiems pageidaujamus vitaminus.
Čia yra taikomas išskirtinis paskirstymas, t.y. kai gamintojas tam tikrame regione tik vienam prekybos tarpininkui suteikia teisę prekiauti savo prekėmis. Tai galima taikyti gamintojo ir didmenininko ryšiams, nes gamintojas gauna ekskliuzyvinę teisę į tą produktą. Didmenininkas vartoja kitą paskirstymo strategiją – intensyvią, nes jam svarbu, kad per kuo didesnį prekybos tarpininkų skaičių vitaminai būtų platinami, t.y., kad vartotojas reikiamų vitaminų rastų kiekvienoje vaistinėje.

6. POZICIONAVIMAS

Gamintojo atžvilgiu yra labai svarbu savo gaminiui suteikti tam tikrą įvaizdį, skirtingą nuo konkurentinių prekių. Pozicionavimas – tai prekės įvaizdžio vartotojo sąmonėje kūrimas, siekiant išskirti ją iš konkurentų.
Prekės yra pasirenkamos pagal kelis požymius. Vitaminai yra pasirenkami pagal kainą, kokybę ir gamintoją. Labai sunku išskirti kuris vitaminas yra geros kokybės, kuris blogos, tai priklauso ar jis sintetinis ar natūralus, kaina irgi priklauso nuo importavimo. Kadangi rinkoje yra pateikiama labai daug ir įvairių vitaminų, tai mes išsirinkome, šiuo metu galbūt patį aktualiausią vitaminą – C Žemiau pateiktame paveiksle yra suvokimo žemėlapis, kuriame pavaizduotos pagal kokybę ir kainą vitaminų pozicijos. Žemėlapyje pažymėti skaičiai atitinka tokius vitaminus:

1. – VITAMINAS C, 500mg 50 tab. „Bakteriniai preparatai“;
2. – VITAMINO C MILTELIAI „Vilniaus farmacijos fabrikas“;
3. – MONOVITAN C 100mg, 30 dražečių AB „Farmacijos fabrikas“ (Lenkija);
4. – MONOVITAN C 200mg, 30 dražečių AB „Farmacijos fabrikas“ (Lenkija);
5. – VITAMINAS C 200mg (apelsinų skonio), 70 kramtomų tab. „Nycomed Pharma“;
6. – ASCORBO RŪGŠTIS 50mg 200 dražečių „ICN Marbiofarm“;
7. – UPSAVIT VITAMINAS C (apelsinų skonio) 10 putojančių tab., 1000mg.

13 pav. Vitaminų pozicionavimas pagal kainą ir kokybę

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, vitaminai gali būti tiek aukštos kokybės, tiek žemos, kaip ir visos prekės, aukšta kokybė siejasi su natūralumu, žema – su sintetika. Dažniausiai aušta kaina atitinka aukštą kokybę, tačiau yra ir tokių atvejų, kai aukšta kokybė įvertinama vidutinėmis kainomis. Tai labiau susiję su importavimo kaštais, dozuotėmis (4 ir 3) ir daugybe kitų reiškinių, kaip, iš ko išgaunami vitaminai ir t.t. Dažnai sintetiniai vitaminai lengvai gaunami, jų kokybė yra labai žema ir atitinkamai yra neaukšta kaina (1, 2, 6). Kitas atvejis kai kokybė neatitinka kainos, tai atsitinka esant dideliems kaštams, ir galbūt labiau yra mokama už firmos vardą, o ne už patį gaminį (5 ir 7).
14 paveikslėlyje norėtume pažymėti skirstymą pagal kainą ir dozavimą, t.y. pagal įpakuojamą kiekį.

14 pav. Vitaminų pozicionavimas pagal kainą ir kiekį

Kaip matome iš šio paveikslo didelis kiekis sąlygoja aukštą kainą, tačiau kuo mes daugiau perkame vienu metu tuo mažiau mokame, nes paskaičiavus kiek mokėtume už mažesnį tokių pačių vitaminų kiekį, didesnę pakuotę pirkti apsimoka labiau. Tačiau tai susiję su patogumu, vieni nemėgsta bėgioti kiekvieną mėnesi pirkti vitaminų, kiti žiūri ekonomijos, todėl rinksis dideles pakuotes, atsižvelgdami į kokybę ir žinoma į gaunamos nuolaidos dydį, tuo tarpu kiti didesnį dėmesį skirs savo patogumui. Mažas kiekis ir maža kaina, ar didesnis kiekis ir žema kaina neatskiriamai siejasi su produkto kokybe.
Mūsų tiriamų vitaminų grupei nusprendėme patiekti grafinį pavyzdį, iš kurio aiškiai matyti kainos priklausomybė nuo kiekio (žr. 1 grafiką).

1 grafikas

Iš pateikto grafiko aiškiai matyti „Monovitan C“ vitamino skirtumai. Vitamino, kuris pardavinėjamas po 100mg, kaina yra 3,01 LTL, 200mg – 4,23 LTL. Iš grafiko gerai matosi, kad 200mg vitamino 100mg kainuos pigiau, t.y. 2,12 LTL. Pirkėjas šiuo atveju turi pats pasirinkti pagal savo galimybes ir norus.

15 pav. Gamintojų ir kainos palyginimas

Kaip matome 15 paveiksle, kaina ir gamintojas taip pat yra susiję: užsienio gamintojų vitaminai yra brangesni, Lietuvos – pigesni, tam, žinoma, įtakos turi importavimo kaštai. Tačiau nagrinėjant šiuo aspektu negalime visiškai atmesti ir kokybės, nes kaip matome, 3 ir 6 pozicijos, kad ir priklauso užsienio gamintojams, jų kainos yra žemiausios.
Taigi galima būtų teigti, kad kaina priklauso nuo daugelio faktorių (įpakavimo, gamintojo, jo vardo, šalies), tačiau visada didesnę įtaką kainai daro kokybė.
7. KONKURENCIJOS ANALIZĖ

Kiekvieną įmonę supa išorinė aplinka, dar kitaip vadinama marketingo aplinka. Vienas iš jos komponentų yra konkurencinė aplinka, kuri daro įtaką įmonės veiklai bei marketingui.
Svarbiausias prekių rinkos apžvalgos etapas yra konkuruojančių firmų veiklos tyrimas ir analizė. Šio etapo pagrindinis uždavinys – surinkti duomenis apie konkurento veiklą ir nustatyti savo įmonės pajėgumo santykį su įmonėmis, gaminančiomis analogišką produktą.
Norint įvertinti vitaminais prekiaujančių bendrovių konkurencijos lygį, visų pirma reikia nustatyti jų parduodamų prekių ir paslaugų konkurentiškumą. O tai galima padaryti remiantis konkurentiškumo rodikliais.

11 pav. Gamintojų konkurentiškumo analizė

Dabar apžvelkime vitaminų gamintojų konkrečius rodiklius.
Techniniai, kurių grupę sudaro:
Ų normatyviniai rodikliai, kurie parodo ar vitaminai atitinka reikalavimus, higienos normas, neatitinkanti normatyvinių rodiklių prekė negali būti parduota;
Ų ergonominiai rodikliai: higieniniai, fiziologiniai, psichologiniai. Jie parodo žmogaus psichologiją ir poreikį vartojant vitaminus;
Ų estetiniai rodikliai: jie parodo teigiamas ir neigiamas pirkėjo emocijas, taip pat yra lemiantys pasirenkant įpakavimą (įpakavimas, pateikimas, forma).
Ekonominiai rodikliai. Šie rodikliai yra susiję su transportavimo išlaidomis, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo išlaidomis ir pan. Svarbiausias ekonominis rodiklis vitaminus parduodančioms vaistinėms yra produkto gamintojas, importuotojas. Nuo šių išlaidų priklauso gaminio kaina.
Organizacinių rodiklių grupę sudaro šie elementai:
Ų prekės nuolaida (kai mažinama kaina baigiantis galiojimo terminui, įvairių akcijų metu);
Ų prekių pardavimo laikas (vitaminų pardavimas pagal metų laikus).
Vitaminų rinkoje gaminių konkurentiškumą galima įvertinti ir pagal atskirų prekių savybes:
ü būdingas ir matomas, kurias mato ir vertina pats pirkėjas (įpakavimas, išdėstymas vaistinėse, pateikimas);
ü nematomas (veiksmingumas, kokybė).
Mes konkurenciją išnagrinėsime dviem aspektais, t.y. iš didmenininkų ir iš mažmenininkų (vaistinių) pusių.
Pasirinkome tokias vaitines:
– „Tilia Cordata“, Laisvės alėja 38,
– UAB „Sarimeda“ vaistinės fil., Mickevičiaus g. 32A,
– „Korio“ vaistinės fil. „Kęstučio vaistinė“, Kęstučio g. 68,
– Prekybos centre „Vikonda“ vaistinė, Donelaičio g. 46,
– J. Borutos g. 15, Garliava, vaistinė,
– „Ąžuolyno vaistinė“, K.Petrausko 40,
– „Planetos vaistinė“, Vytauto pr. 10,
– UAB„Saurimeda“ vaistinės fil., Vytauto 16,
– „Tilia Corida“ , Vytauto pr. 39 A,
– Kauno vaistinių centras, Vytauto pr. 43,
– Garliavos vaistinė, Lietuvių 22,
– Gluosnių vaistinė, Veiverių 153,
– Romainių vaistinė, Baltų pr. 173,
– Ramučių vaistinė, Kovo 11-osios 57,
– Aleksoto vaistinė, Veiverių g. 45A.

Didmenininkai:
– Bakteriniai preparatai, Lietuva, Taikos pr. 102, Kaunas,
– Vilniaus farmacijos fabrikas, Lietuva, Bazilijonų g. 12, Vilnius,
– Pliva Krakow, Lenkija, Vokiečių g. 10-23, Vilnius,
– Nycomed Pharma, Danija, Šeimynykščių g. 3, Vilnius,
– Marbiofarma Rusija, Kareivių g. 6, Vilnius,
– UPSA Laboratories, Prancūzija, Šeimynykščių 21B, Vilnius.
Vitaminas C, vaistinės ir kainos yra pateikiamos 2 grafike, o tikslesnės kainos (didmenininkų ir mažmenininkų) pateikiamos prieduose. (žr. priedus 9,10)

2 grafikas

Kaip matome pateiktame grafike, atitinkamų vitaminų kainos vaistinėse yra panašios. Gal kiek labiau išsiskiria Monovitan C 100mg kaina. Tai gali lemti daug priežasčių, vaistinės nedalyvauja rengiamoje akcijoje, jos yra nuošalesnėse vietose, ir aplinkui mažiau konkurentų, todėl gali pakelti kainą ir panašiai. Tos vaistinės kurios yra geroje vietoje, t.y. miesto centre, kainas išlaiko vienodas. Vaistinių pelnas priklauso nuo to, kiek vartotojų apsilanko jų vaistinėse ir kiek jų perka jose vaistus. Todėl geros vietos pasirinkimas yra labai svarbus šioje konkurencinėje kovoje, nes reikia rinktis tokias vietas, kur per dieną yra labai didelis žmonių srautas, arba aplinkui būtų mažai konkurentų. Vaistinės pirkdamos iš didmenininkų užsideda 15-25% antkainį.
3 grafikas

Iš didmenininkų grafiko (3 grafikas) galima būtų pasakyti, kad jų kainos taip pat labai nesiskiria. Iš nutrūkusio grafiko galime teigti, kad kai kurie didmenininkai neturi tam tikro produkto, pvz. vitamino C miltelius turi tik Limedika. Tokiu atveju galima būtų daryti išvadą, kad ši vitamino C forma nėra populiari ir didmenininkams neapsimoka jos realizuoti. Didmenininkai pirkdami iš gamintojų gauna natūrines arba finansines nuolaidas. Jos savo ruožtu dar yra skiriamos i momentines ir kaupiamąsias. Dažniausiai jie gauna ekskliuzyvines teises į tam tikro produkto realizaciją. Tokiu atveju kiti didmenininkai turi savo asortimentą papildyti pirkdami jau nebe tiesiogiai iš gamintojo, o iš didmenininko. Didmenininkai užsideda nuo 10-20%. Su tokia kaina jie parduoda vaistinėms, tuo tarpu didmenininkams jie parduoda už didmenines kainas, kurios yra žymiai mažesnės arba tokios pat kaip CIP kainos (už kokias yra perkama iš gamintojo) plius susitartas mokestis, kuris pagrindinėje sąskaitoje neatsispindi. Vaistų politikoje yra labai daug niuansų, todėl visų jų neaptarinėsime. Ateityje yra ruošiamasi tam, kad nebūtų didmenininkų ir mažmenininkų (vaistinių), didmenininkai nupirks vaistines ir bus bendras farmacijos projektas.
Jeigu lyginant konkurenciją iš gamintojų pozicijos, tai mažiausią paklausą turi Vilniaus farmacijos fabriko gaminami vitamino C milteliai. Tokai prielaidą galime daryti dėl to, kad jų teturėjo vienas mūsų aptartas didmenininkas – Limedika. Nycomed Pharma, vitaminas C yra pats brangiausias, tai greičiausiai priklauso nuo to, kad jis yra gaminamas Danijoje, ir jo pagaminimo kaštai bei importavimas yra brangesnis. Kitas vitaminas C, Upsavit, irgi yra gaminamas Prancūzijoje, todėl ir jo kaina yra atitinkamai didesnė.
Kaip pavyzdį pateiksime UPSAVIT VITAMINO C (apelsinų skonio) 10 putojančių tab., 1000mg kainos kitimą, kol jis atsiduria iki vartotojo. Didmenininkas iš gamintojo perka už 3,80 LTL. Didmenininkas mažmenininkui parduoda už 4,52 LTL, t.y. 1,19 karto. Vaistinės vartotojui parduoda už 5,57 LTL, t.y. vitaminas pabrangsta 1,23 karto. Todėl nuo gamintojo iki vartotojo Upsavit vitaminas C pabrangsta 46,58%, t.y. 1,47 karto.
Informaciją apie gamintojus ir jų siūlomą produkciją galime rasti interneto puslapiuose, žurnaluose, televizijos laidose. Apie didmenininkus, ir jų siūlomą asortimentą, kainas, rengiamas akcijas informacijos taip pat galime rasti interneto puslapiuose. Ši informacija labiau reikalinga mažmenininkams. Todėl didmenininkai leidžia mėnesinius laikraštukus, kuriuose vaisinės yra informuojamos apie būsimas akcijas, nuolaidas. Ši informacija juos pasiekia ir tiesiogiai iš didmenininkų, kurie pranešinėja naujienas. Dar vienas projektas, kuris labai palankiai buvo įvertintas tiek didmenininkų, tiek mažmenininkų – SKS. Tai internatinė vaistų duomenų bazė, kurioje galima rasti pageidaujamą vaitą, vykdyti paiešką, pagal tiekėjus, gamintojus, bendrus pavadinimus ir t.t. Čia galima rasti visus vaistus, realizuojamus Lietuvoje, jų kainas. Tai yra labai patogi ir efektyvi vaistų paieškos programa.
Apibendrinant norėtume pasakyti, kad vaistinių konkurencijos atžvilgiu, svarbiausia yra geros vietos, geros politikos pasirinkimas. Didmenininkų – klientų pasitikėjimo įgavimas, kas yra susiję su greitu, efektyviu ir maloniu aptarnavimu, akcijų rengimu. Gamintojui svarbiausias reiškinys konkurencinėje veikloje yra kokybė, kaina ir daugybė kitų veiksnių.

8. PASIŪLYMAI DĖL PREKĖS TOBULINIMO

Vitaminų yra įvairių rūšių. Kartais, užėjus į vaistinę, yra labai sunku išsirinkti tinkamą. Neretai yra prašoma vaistininko pagalbos, tačiau mūsų nuomone, dauguma vaistininkų vadovaujasi sava politika, susijusia su akcijomis, pelno siekimu, ir vargu ar kuris tikrai daug žino apie vitaminus, juos gaminančias firmas, ir kuris iš tikrųjų yra geriausias. Todėl labai sunku sugalvoti kažką naujo, kas pralenktų dabar egzistuojančius vitaminus.
Mūsų grupė bandytų kurti vitaminų kompleksus, tenkinančius kiekvieno vartotojo poreikius. Pavyzdžiui vitaminai vaikams. Vieniems jų reikia tik multivitaminų, su kuriais gautų reikalingų vitaminų dienos normą. Kiti vaikai yra per daug judrūs, jiems reikėtų daugiau B vitamino komplekso. Treti per daug lėti, jiems reikėtų dar kitokių vitaminų. Suaugusieji irgi turi savų problemų, todėl reikėtų vitaminų kompleksų, tenkinančių ir jų poreikius: stresui mažinti, atstatančių, svoriui reguliuoti, nuo nemigos, po operacijų ir t.t. Daugumą kompleksų turime ir šiandienai, tačiau jie yra mažai veiksmingi, arba jų poveikis yra labai trumpas. Žinoma, vitaminai nėra ilgalaikio poveikio preparatas. Norint visada jaustis gerai, reikia juos vartoti nuolat. Tačiau, kaip bebūtų, jie turi būti labai kokybiški, todėl ieškotume būdų kaip sukurti kokybiškus, natūralius vitaminus, kurie nealergizuotų žmonių ir šie be baimės galėtų vartoti mūsų produktą. Kokybė, nors ir svarbiausias mūsų produkto kriterijus, tačiau ne vienintelis. Labai svarbu, kad vartotojas gautų tinkamą vitaminų dozę, todėl vienoje tabletėje ar kapsulėje ją mes ir sutalpintume. Nes šiuo metu gamintojai gamina vitaminus, pateikia juos mažomis kainomis, didelėmis pakuotėmis ir vartotojas pirmiausia žiūri ne į dienai reikalingos normos kiekį, o į tai, kiek vienetų yra pakuotėje. Tai yra laba klaidingas žingsnis, nes dažniausiai norint gauti reikiamą kiekį tam tikros medžiagos, reikia gerti ne po vieną kapsulę ar tabletę. Taip žmonės elgiasi dėl nežinojimo. Todėl mūsų tikslas yra informuoti vartotoją apie dozavimą, ir pabrėžti, kad užtenka vienos kapsulės/tabletės dienai. Be kokybės ir ekonomikos, labai svarbu išskirti savo produktą iš konkurentų. Tam reikia tinkamai apipavidalinti savo prekę, kitaip sakant – suteikti jai prekinę išvaizdą. Labai svarbu, kad vitaminų nepaveiktų saulės spinduliai. Dauguma gamintojų savo produkciją pakuoja į popierines pakuotes, iš kurios išėmus ir palikus ant saulės, vitaminas praranda dalį savo medžiagų. Todėl mūsų vitaminai būtų supakuoti į plastikinius, saulės nepraleidžiančius indelius, kurie galės pasitarnauti ir kitaip, suvartojus vitaminus. Vitaminai būtų supakuoti nedideliais kiekiais, mėnesio normai, nes toks įpakavimas yra nebrangus ir patogus vartotojui.
Dar mes ant indelio pavaizduotume tai, iš ko yra pagaminti vitaminai. Taip kiekvienam vartotojui būtų aišku, ką jis perka. Nes parašyti galima bet ką, tačiau piešti, tik tai, kas iš tikrųjų yra tikra.
Taigi mūsų prekė išsiskirtų :
· Savo kokybe,
· Dozavimu,
· Įpakavimu.

IŠVADOS

Mūsų kursiniame darbe turėjote puikią galimybę susipažinti su vitaminais, jų atliekamomis funkcijomis bei vitaminų rinka Kaune. Pateikėme visus sužinotus, ištirtus, atrastus faktus ir kitimo tendencijas, susijusias su mūsų pasirinktu ir vis labiau populiarėjančiu maisto papildu – vitaminais.
Svarbiausi mūsų darbo aspektai:
v Vitaminai – būtini organizmo medžiagų apytakai ir gyvybinei veiklai.
v Vitaminai, kaip ir visos prekės turi 3 lygmenis: I vitaminai – maisto papildai; II konkrečios paskirties ir įpakavimo vitaminai; III vitaminai – konkrečios rūšies maisto papildai su pateikimu, rėmimu, pristatymu.
v Vitaminai priskiriami vartojimo prekėms. Pagal klasifikavimo schemą, ji skiriama į tirpius vandenyje ir tirpius riebaluose.
v Vitaminų asortimentas yra labai platus. Vaistinėse galima rasti įvairių rūšių, skonių, įpakavimo, dozavimo, gamintojų, tiekėjų vitaminus.
v Vitaminų gamintojai naudoja skirtingas vardo suteikimo strategijas. Dažniausiai tai yra bendrinis pavadinimas, kuris suprantamas visomis kalbomis (lotyniškas), kita – grupės vardo strategija, ir labai retai yra duodamas individualus vardas.
v Informacijos apie vitaminus galima gauti iš pirminių ir antrinių informacijos šaltinių. Pirminis informacijos šaltinis (kurį naudojome mes) – stebėjimas; antriniai – reklama, populiarinimas, platinimas ir kiti.
v Atlikę vitaminų rinkos segmentavimą pagal geografinius, demografinius ir psichografinius požymius, pastebėjome, kad:
· daugiausiai vitaminų perka miesto gyventojai;
· vitaminų vartojimas labiau priklauso nuo supratimo apie jų poreikį, o ne nuo šeimos dydžio;
· taip pat vartojimas priklauso nuo pajamų dydžio;
v Segmentavimas pagal įvairius rodiklius parodė, kad išskirti tikslinę vitaminų rinką yra gana sunku; vitaminų poreikis kiekvienam yra skirtingas, todėl jų pirkimą atitinkamu metu galima būtų pavadinti masišku.
v Vitaminų paskirstymui yra naudojamas antro lygio paskirstymo kanalas, kurį sudaro gamintojas, didmenininkai, mažmenininkai ir vartotojas. Su laiku yra planuojama didmenininkus ir mažmenininkus (vaistines) sujungti į bendrą farmacijos projektą. Vitaminų gamintojai labiau naudoja išskirtines teises, o didmenininkai – intensyvaus prekių paskirstymo strategiją. Jie stengiasi pristatyti savo produkciją kuo didesniam vaistinių skaičiui.
v Kalbant apie konkurenciją galima išskirti gamintojų ir prekybininkų konkurenciją. Pastarąją dar galima suskirstyti į didmenininkų ir vaistinių konkurenciją Gamintojai konkuruoja techniniais (įpakavimas), ekonominiais (kaina) ir organizaciniais (nuolaidos, pristatymas, kokybė ir kt.) rodikliais. Jie naudoja pozicionavimą – prekės įvaizdžio vartotojo sąmonėje kūrimą, siekiant išskirti ją iš konkurentų. Didelę įtaką daro gamintojo produkcijos asortimento platumas, kaina, reklamos būdai ir pan. Vitaminų pardavėjų konkurencijai yra svarbu tokie rodikliai, kaip jų geografinė padėtis, privažiavimas, aptarnavimo sistema, asortimento platumas, populiarinimas ir kiti.
v Nors vitaminų yra įvairų rūšių, mūsų grupė pabandė sukurti specialias vitaminų grupes, tenkinančias įvairius vartotojų poreikius ir pasižyminčias kokybe.

LITERATŪRA

1. A. Praškevičius, J.Burneskienė, L. Ivanovienė “Fermentai ir mineralai” (2001), Kaunas.
2. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R., Marketingas //The Baltic Press. Vilnius 2000m.
3. Seminaro “Vitaminai” medžiaga, kuris vyko Rugsėjo 22d., Kaune.
4. Sveikatos ABC “Vitaminai ir mineralai”, “Gamta” (1999).
5. Vaistų Žinynas (1999), Vilnius, UAB”Vaistų žinios”.
6. UAB “Tamro” duomenų bazė.
7. Žurnalo „Gydymo menas“ priedas / VITAMINAI IR MINERALINĖS MEDŽIAGOS. (2000), Kaunas. Leidėjas: „Sveikatingumo ir medicinos reklamos centras“.
8. interneto medžiaga:
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10eks.html , 2002 lapkritis;
http://www.pac.vu.lt/smd/tblDarbaiPersonal.asp?DalyvisId=416 , 2002 lapkritis;
http://www.kiddi.lt/ , 2002 lapkritis.

9. Paskaitų konspektai.

PRIEDAI

ATC kodas Gamintojas Farmacinė vaisto forma Farmakoterapinė grupė Vitamino pavadinimas
A11AA KRKA Dengtoji tabletė Multivitaminai kartu su mineralais Duovit
A11AA Leiner Health Products INC Kapsulės, tabletės Vitaminai, mineralai Your Life Daily Pak Essential
A11AA KRKA (Slovėnija) Pastilės Vitaminai Pikovit (past.)
A11AA Unipharma Tabletės Vitaminai, mineralai Vitrum
A11AA01 Naturwaun OHC Dr. Peter THEISS (Vokietija) Tabletės Vitaminai, mineralai Dr. Theiss Multivitamol Effervescent Tablets MULTIVITAMOL
A11AA01 Naturwaun OHC Dr. Peter THEISS (Vokietija) Vidinis tirpalas Vitaminai, mineralai Dr. Theiss Multivitamol Effervescent Tablets MULTIVITAMOL
A11AA01 Julius Redel Cesta (Vok.) Tirpalas Multivitaminai su gelažies preparatu Berubi compositum N
A11AA01 Merz + Co (Vok.) Dražė Multivitaminai su gelažies preparatu Merz. Special Dragees
A11AA02 KRKA (Slovėnija) Pastilė (tabletės su apvalkalu) Vitaminai MAKROVIT
A11AA02 LABORATORIES Roche Nicolas (Prancūzija) Tabletės Vitaminai Cal – C – VITA
A11AA02 KRKA (Slovėnija) Pastilės Vitaminai PIKOVI

Leave a Comment