Vertybiniai popieriai. Vekseliai

Turinys

Vertybiniai popieriai.............................5
Vekselio apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos.................6
Vekselių rūšys..............................7
Vekselių neakceptavimas...........................9
Vekselių pardavimas bankui.........................9
Procedūros su vekseliais..........................11
Vekseliai ir rinkos kursas..........................15
Vekselių reitingas..............................16
Vekselių pelningumas............................16
Vekselių portfelis..............................18
Aktyvų vertinimas.............................19
Literatūros sąrašas..............................20
Priedas..............................21Vertybiniai popieriai
 Vertybinių popierių apibrėžimas
 Vertybinių popierių perleidimas
 Vertybinių popierių klasifikavimas:
– pirminiai
– išvestiniai;
– vardiniai
– orderiniai;
– piniginiai
– nuosavybės
– prekiniai;
 Nematerialūs vertybiniai popieriaiVekselio apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos
 Vekselio apibrėžimas
 Pagrindinės sąvokosVekselių rūšys
 Įsakomieji ir paprastieji vekseliai
 Įsakomųjų vekselių apibrėžimas, reikalavimai ir klasifikavimas
 Paprastųjų vekselių apibrėžimas ir reikalavimaiVekselių neakceptavimas
 Vekselių neakceptavimas – protestavimas
 Nesutarimai dėl vekselių tarptautinių santykių atvejuVekselių pardavimas bankui
1. Variantas

2. VariantasProcedūros su vekseliais
 Aksepto esmė, reikalavimai akseptantui
 Vekselio apmokėjimas
 Vekselių protestavimas
 Protestų įforminimas
 Vykdomųjų įrašų atlikimasVekseliai ir rinkos kursas
 Kurso apibrėžimas
 Einamųjų pajamų sudedamieji elementai:
– periodiškai išmokamų kuponinių paajamų arba palūkanų priskaičiavimo
– vertybinio popieriaus vertės pakeitimo per tam tikrą laiko periodą
– pajamos iš kuponų įplaukų reinvesticijosVekselių reitingas
 dvi pagrindines rizikos rūšis
– kreditinė
– rinkosVekselių pelningumas
 Pelningumo nustatymas
 Einamasis pelningumas – įdėjimo norma
 Pelningumo nustatymo rodiklių metodiką skirtingoms įsakomųjų vekselių rūšims:
– Vekseliai apmokami, juos pateikus
– Vekseliai apmokami, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos.
– Vekseliai apmokami, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos
– Vekseliai apmokami nustatytą dieną.Vekselių portfelis
 Paprasčiausia analizė
 Sudėtingesnė analizėAktyvų vertinimas
 vertybinių popierių suminis vertinimas
 vertinimas nuo svyravimų vertybinių popierių rinkoje
Vertybiniai popieriai

1. Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens &##8211; emitento įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius po

opierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose.
2. Įstatymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotojų teisių apsaugos bei kapitalo rinkos priežiūros ir reguliavimo tikslais įstatymai gali nustatyti kitą vertybinių popierių (iinvesticijų) apibrėžimą, kuris vartojamas šiuos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) šio kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrėžimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys dokumentai turi šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus požymius.
3. Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.
br />4. Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais.
5. Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai.
6. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija).
7. Nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
8. Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.).
9. Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
10. Jeigu išleidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai ir įstatymai nenustato kitaip, pagal šį kodeksą laikoma, kad vertybinių popierių savininkas yra patikėjęs juos saugoti sąskaitas tvarkančiam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Saugotojo teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma pagal pasaugai taikomas šio kodekso šeštosios. knygos nuostatas. Je
eigu apskaitą tvarko keli asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sąskaitas tvarkantis asmuo yra perdavęs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutartį. Tokie vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

Vekselio apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos

Pateikiame vekselio ir su juo susijusių sąvokų apibrėžimus:
Vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas Lietuvos Respublikos vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai vekselyje nurodytą dieną sumokėti jame įrašytą pinigų sumą nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.
Vekselį išrašęs asmuo yra vekselio davėjas, jis perduoda vekselį teisėtam jo savininkui, jeigu jis įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų
Indosamentas – tai perduodamasis įrašas vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui.
Indosantas – asmuo, darantis vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje perduodamąjį įrašą.
Protestas – protesto aktu įformintas oficialus patvirtinimas, kad numatytu laiku vekselis nebuvo akceptuptas arba apmokėtas.
Akceptas – įrašas vekselyje, patvirtinantis, kad padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku.
Akceptantas – akcepto įrašą vekselyje padaręs asmuo.
Laidavimas. Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laidavimas išreiškiamas žodžiu “laiduota” arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu.

Vekselių rūšys

Vekseliai, taip kaip bet kurie vertybiniai po

opieriai klasifikuojami. Vekseliai gali būti:
 Įsakomasis (bill of exchange) – vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui;
 Paprastasis (promissory note) – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
Jie iš esmės skiriasi tuo, kad įsakomojo vekselio davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis sumokėtų vekselyje įrašytą sumą jame nurodytam asmeniui, tuo tarpu paprastojo vekselio davėjas nesąlygiškai įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
Įsakomieji vekseliai
Įsakomajame vekselyje turi būti:
 žodžiai “įsakomasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;
 besąlyginis įsakymas sumokėti įrašytą sumą;
 turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas, pavardė;
 mokėjimo terminas;
 mokėjimo vieta;
 pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;
 vekselio išrašymo vieta ir data;
 išrašančio vekselį asmens (vekselio davėjo) parašas.
Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, nėra įsakomasis vekselis, išskyrus šiuos atvejus:
 įsakomasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus;
 jei nėra atskiro įrašo, vieta, pažymėta šalia mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta ir kartu mokėtojo gyvenamąja vieta (buveine);
 įsakomasis vekselis, kuriame nenurodyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia davėjo pavadinimo.

Įsakomasis vekselis gali būti išrašytas mokėti davėjo įsakymu, nurodant patį davėją arba nurodant trečiąjį asmenį.

Įsakomasis vekseliai gali būti klasifikuojami pagal apmokėjimo terminą. Vekselis apmokamas:
1. jį pateikus;
2. per tam tikrą laiką po pateikimo;
3. per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos;
4. nustatytą dieną.
Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja.
Paprastieji vekseliai
Paprastajame vekselyje turi būti:
1. žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;
2. besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;
3. mokėjimo terminas;
4. mokėjimo vieta;
5. pavadinimas ar va.rdas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;
6. išrašymo vieta ir data;
7. išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.
Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus atvejus:
 paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus;
 jei atskiro įrašo nėra, paprastojo vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir paprastojo vekselio davėjo gyvenamąja vieta (buveine);
 paprastasis vekselis, kuriame neįrašyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia paprastojo vekselio davėjo pavadinimo ar vardo, pavardės.

Vekselių neakceptavimas

Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Vekselius protestuoja notarai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Protestas neakceptavimo atveju turi būti įformintas per terminą, nustatytą pateikti vekselį akceptuoti. Jeigu vekselis, mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo dienos, nebuvo apmokėtas, protestas turi būti įformintas pasibaigus mokėjimo terminui per vieną arba dvi darbo dienas. Įforminus protestą dėl neakceptavimo, nereikia nei pateikti vekselio apmokėti, nei protestuoti dėl neapmokėjimo.

Galimus nesutarimus dėl vekselių ir čekių naudojimo tarptautinių atsiskaitymų atveju Finansų ministerija siūlo spręsti pagal dvi Ženevos konvencijas.
Konvencija dėl įstatymų kolizijų, naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, sprendimo Ženevoje buvo pasirašyta 1930 m.
Joje sakoma, kad asmens teises prisiimti atsakomybę, pasirašant įsakomuosiuose ir paparastuosiuose vekseliuose, nustato nacionaliniai šalių įstatymai. Jeigu juose yra nuorodos į kitos valstybės nacionalinį įstatymą, taikomos pastarojo nuostatos.

Vekselių pardavimas bankui

Vekselių pardavimas bankui tai patogus ir greitas skolinimosi būdas. Vekselį gali išrašyti įmonės ir fiziniai asmenys.

Pagrindinės vekselių naudojimo formos
1. variantas

1
Vekselio davėjas 2 Vekselio pirkėjas

3

4
UAB X (Jonaitis) 5 Bankas

6

1. Vekselio davėjas pateikia bankui prašymą nupirkti vekselį su visais reikiamais dokumentais. Bankas svarsto vekselio pirkimo klausimą.
2. Kai bankas priima sprendimą pirkti vekselį, sudaroma vekselio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma vekselio pirkimo kaina, pinigų už perkamą vekselį išmokėjimo tvarka, apmokėjimo terminas, mokestis už dokumentų paruošimą, mokėjimo rekvizitai. Vekselio pirkimo kaina (diskontas) – skirtumas tarp vekselyje įrašytos sumos ir mokamos už perkamą vekselį sumos.
3. Vekselio davėjas parduoda vekselį vekselio pirkėjui.
4. Vekselio pirkėjas išmoka pinigus sutartyje nustatyta tvarka.
5. Vekselio davėjas sumoka pirkėjui vekselyje įrašytą pinigų sumą vekselyje nurodytą dieną.
6. Vekselio pirkėjas grąžina vekselį.

2. variantas

2

3
Vekslelio gavėjas 4 Bankas
(Indosantas) 5
1 Vekselio 6

davėjas 7

1. Vekselio davėjas išrašo vekselį ir perduoda (parduoda) jį vekselio gavėjui.
2. Vekselio gavėjas pateikia bankui prašymą nupirkti vekselį su visais reikiamais dokumentais. Bankas svarsto vekselio pirkimo klausimą.
3. Kai bankas priima sprendimą pirkti vekselį, sudaroma vekselio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma vekselio pirkimo kaina, pinigų už perkamą vekselį išmokėjimo tvarka, mokestis už dokumentų paruošimą, apmokėjimo terminas, mokėjimo rekvizitai. Vekselio pirkimo kaina (diskontas) – skirtumas tarp vekselyje įrašytos sumos ir mokamos už perkamą vekselį sumos.
4. Vekselio gavėjas daro perduodamąjį įrašą (indosamentą) vekselyje bei parduoda vekselį bankui. Indosamentas – perduodamasis įrašas vekselio antroje pusėje arba pratąsoje, patvirtinantis visų teisių pa.gal vekselį perdavimą kitam asmeniui.
5.Bankas išmoka pinigus Vekselio gavėjui (indosantui) sutartyje nustatyta tvarka.
6. Vekselio davėjas sumoka bankui vekselyje įrašytą pinigų sumą vekselyje nurodytą dieną.
7. Bankas grąžina vekselį vekselio davėjui.

Procedūros su vekseliais

Kiekvienas vekselis gali būti perduotas kitam asmeniui indosamentu.

Vekselio turėtojas, kol sueis mokėjimo terminas, gali pateikti mokėtojui (jo gyvenamojoje vietoje) įsakomąjį vekselį akceptuoti (patvirtinti), kad akcepte padaręs įrašą asmuo sutinka vekselį apmokėti laiku. Vekseliai, mokėtini per nurodytą laiką po pateikimo, turi būti pateikti akceptuoti per vienus metus nuo jų išdavimo dienos. Tačiau vekselio davėjas gali šį terminą sutrumpinti arba pratęsti, o indosantai – nustatytą vienų metų terminą arba vekselio davėjų nustatytus sutrumpintus ar pratęstus terminus sutrumpinti. Akcepto esmė yra tai, kad akceptavęs įsakomąjį vekselį mokėtojas įsipareigoja apmokėti vekselį pasibaigus jo mokėjimo terminui.

Jeigu vekselis neapmokėtas, vekselio turėtojas gali tiesiai pareikšti akceptantui reikalavimus pagal vekselį sumokėti visas sumas, t.y.:
1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos;
2) 6 proc. metų palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo;
3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas.

Apmokėjęs vekselį asmuo turi teisę atgaline tvarka reikalauti iš jam įsipareigojusių asmenų:
1) visos jo sumokėtos sumos;
2) sumokėtos sumos 6 proc. metų palūkanų, skaičiuojamų nuo sumokėjimo dienos;
3) visų jo turėtų išlaidų.

Kaip jau minėta, vekselis gali būti išrašytas apmokėti skirtingais terminais:
1) jį pateikus;
2) per konkretų laiką nuo pateikimo;
3) per konkretų laiką nuo išrašymo dienos;
4) nustatytą dieną.

Vekselio apmokėjimas
Vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti pateiktas apmokėti per vienus metus nuo išrašymo dienos. Vekselio, mokėtino per konkpetų laiką po pateikimo, apmokėjimo terminas nustatomas pagal vekselio akcepto arba jo protesto datą. Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per konkretų laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi vėlesnes darbo dienas.

Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu – protestu dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti. Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Vekselio davėjas, indosantas arba laiduotojas, įrašydami vekselyje sąlygą “grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas” arba kitus atitinkamos reikšmės žodžius ir pasirašydami, gali atleisti vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo, kad galėtų pasinaudoti reikalavimo teise.
Daugelis nuostatų dėl paprastųjų vekselių indosavimo, mokėjimo terminų, apmokėjimo, reikalavimų neapmokėjus vekselį, apmokėjimo tarpininkavimo tvarkos sutampa su įsakomųjų vekselių, tačiau skiriasi tai, kad paprastieji vekseliai nėra akceptuojami, o paprastojo vekselio davėjas įsipareigoja kaip ir įsakomojo vekselio akceptantas.
Paprastieji vekseliai, mokėtini per tam tikrą laiką nuo pateikimo, per vienus metus nuo jų išdavimo turi būti pateikti vekselio davėjui vizuoti. Laikas, per kurį turi būti apmokėta nuo pateikimo, pradedamas skaičiuoti nuo vizavimo dienos. Davėjo atsisakymas vizuoti ir nurodyti vizos datą patvirtinamas protestu.
Vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu – protestu dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti. Prašymas įforminti protestą neakceptavus vekselio arba nenurodžius akcepto datos, turi būti įformintas per terminą, nustatytą pateikti vekselį akceptuoti. Jeigu vekselis, mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo dienos, nebuvo apmokėtas, prašymas turi būti įformintas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi darbo dienas pasibaigus mokėjimo terminui. Je.i vekselis, mokėtinas jį pateikus, nebuvo apmokėtas, prašymas gali būti įformintas dar rytojaus dieną. Jei atsisakoma paprastąjį vekselį, mokėtiną per tam tikrą laiką nuo pateikimo, vizuoti ir nurodyti vizos datą, prašymas protestuoti priimamas, jeigu vekselio turėtojas kreipiasi su prašymu įforminti protestą per terminą, nustatytą pateikti vizuoti paprastąjį vekselį, mokėtiną per tam tikrą laiką nuo pateikimo.

Vekselių protestavimas
Vekselius protestuoti pateikia jų turėtojai arba jų įgalioti asmenys. Notaras priima protestuoti vekselius jų turėtojui arba jų įgaliotam asmeniui pateikus vekselį ir du egzempliorius rašytinio prašymo. Notaras gali priimti prašymą įforminti vekselio protestą tik tuo atveju, kai:
1) vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo;
2) vekselis pateikiamas protestui įforminti nustatytu laiku;
3) vekselis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus.

Notaras įformina šiuos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus:
1) protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;
2) protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje;
3) protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį;
4) protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.

Protestų įforminimas
Notaras įformina vekselių protestus nustatytu laiku:
1) protestus dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį, dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje, dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą, – ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo įforminti protestą pateikimo;
2) protestas dėl atsisakymo apmokėti vekselį, mokėtiną jį pateikus, įforminamas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo įforminti protestą pateikimo. Jeigu prašymas įforminti protestą buvo pateiktas paskutinę įstatyme nustatytą dieną ar pagal atskirą vekselyje nurodytą sąlygą pateikti įsakomąjį vekselį akceptuoti ar paprastąjį vekselį vizuoti termino dieną ar vekselį mokėtojui apmokėti termino dieną, protestas įforminamas prašymo įforminti protestą dieną arba iki kitos dienos 12 valandos;
3) protestas dėl atsisakymo apmokėti vekselį, mokėtiną nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo pateikimo arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo dienos, įforminamas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo įforminti protestą pateikimo.

Vykdomųjų įrašų atlikimas
Pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, taip pat pagal vekselius apmokėjusių asmenų atgręžtinius reikalavimus daromi vykdomieji įrašai. Vykdomieji įrašai daromi pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Vykdomojo įrašo esmė yra ta, kad juo notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą arba nesumokėtą vekselio sumos dalį, taip pat priklausančias palūkanas, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą už vekselio protestavimą ir vykdomojo įrašo darymą, taip pat pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Vekselio turėtojo patirtos vekselio protestavimo išlaidos į vykdomąjį įrašą neįtraukiamos, jeigu vekselio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą.

Notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar:
1) vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo;
2) vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus;
3) vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą.

Kartu su prašymu vekselio turėtojas ar jo įgaliotas asmuo pateikia notarui vekselį (vekselio nuorašą), užprotestuoto vekselio protestą (išskyrus atvejus, kai vekselio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą), pakvitavimą, jei sumokėta vekselio sumos dalis.
Notaras, priėmęs prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, jog .vekselis neakceptuotas ar neapmokėtas, arba nevizuotas. Vykdomasis įrašas išduodamas tik tuo atveju, kai įvykdomi minėti reikalavimai dėl įsipareigojusių asmenų informavimo.

Vekseliai ir rinkos kursas

Vekseliai yra svarbus finansinių investicijų objektas. Nuo jų emisijos momento ir iki apmokėjimo jie parduodami ir perkami už rinkoje nusistovėjusias kainas. Rinkos kaina emisijos momentu gali būti žemesnė už vekselio sumą, lygi sumai ir didesnė už sumą.
Kadangi skirtingų vekselio sumos iš esmės tarp savęs skiriasi (pavyzdžiui, JAV valstybinių ir komercinių bankų vekselių kainos yra diapazone nuo 25 ik 100000 dol.), todėl dažnai atsiranda būtinybė turėti sugretinantį vekselių rinkos kainos matuoklį. Tokiu rodikliu yra kursas. Kursu suprantama vieno vekselio pirkimo kaina skaičiuojant 100 piniginių vekselio kainos vienetų.
Užsienyje terminas vekselio kaina dažnai reiškia jo kursą. Rinkos kaina ir kursas priklauso nuo vekselio pelningumo lygio, nuo paskolos palūkanų lygio vertinimo momentu ir eilės kitų sąlygų, iš kurių svarbiausia yra kapitalinių įdėjimų patikimumo (rizikos laipsnio) įvertinimas.
Bendros vekselio ir bet kurio kito vertybinio popieriaus pajamos su fiksuotomis einamosiomis pajamomis susideda iš trijų elementų:
 periodiškai išmokamų kuponinių pajamų arba palūkanų priskaičiavimo,
 vertybinio popieriaus vertės pakeitimo (t.y. jos priartinimo prie išpirkos kainos) per tam tikrą laiko periodą; jei vekselis buvo nupirkta su diskontu, tai šis elementas teigiamas dydis; jei ji nupirktas su premija, tai yra neigiamas dydis; galų gale, jei vekselis nupirktas pagal vekselio sumą, tai šio elemento nėra;
 pajamos iš kuponų įplaukų reinvesticijos.
Paskutinis elementas, suprantama, turi savyje tam tikrą sąlygiškumą. Tačiau į jį reikėtų atkreipti dėmesį, ypatingai ilgalaikėse operacijose, kur ši bendrų pajamų sudedamoji gali suvaidinti svarbų vaidmenį.
Pajamos iš vekselių paprastai vienodos su kitų rūšių vertybinių popierių, tačiau jos priklauso nuo konjunktūrinių ir ciklinių svyravimų, bet mažiau negu pajamos iš akcijų.

Vekselių reitingas

Vekseliai yra būtinas elementas finansinių investicijų portfelių (paketų) struktūroje. Investicijos į vertybinius popierius susijusios, kaip žinome, su tam tikra rizika. Čia galima išskirti dvi pagrindines rizikos rūšis – kreditinė ir rinkos. Pirma įvertina palūkanų ir pagrindinės skolos sumos išmokėjimo atsisakymą (duotam kontekste – vekselio sumos). Rinkos rizika, kuri dar vadinama palūkanų normos rizika, apima rinkos kainos svyravimus, nustatomus pagal bendro lygio paskolos palūkanų pasikeitimą. Akivaizdu, kad rinkos rizika žymia dalimi nustatoma vekselio apmokėjimo terminu – kuo didesnis šis terminas, tuo labiau tikėtinos rinkos palūkanų normų žymios svyravimų amplitudės.
Grįžtant prie kreditinės rizikos: akivaizdu, kad ji charakterizuoja indosanto kreditinį pajėgumą. Todėl valstybinius įsipareigojimus priimta laikyti labiau patikimais, su mažiausia kreditine rizika. Į komercinių struktūrų vertybinius popierius, suprantama, žiūrima su mažesniu pasitikėjimu – visada lieka tam tikra bankroto galimybė.
Vekselių kokybę priklausomai nuo kreditinės rizikos vertina specialios agentūros (firmos) jos priskiria vekselius tam tikrai vertybinių popierių kategorijai pagal palūkanų ir išpirkos kainos išmokėjimo patikimumo laipsnį. Tokia operacija vadinama reitingu. Tuo pačiu pažymėsim, kad reitingas taikomas ne tik vertybiniams popieriams, bet ir korporacijoms.

Vekselių pelningumas

Praktikoje gana dažnai iškyla uždavinys nustatyti investicijų faktinį pelningumą, kai žinomas vekselio kursas arba jo realizavimo kaina. Kitaip sakant, iškyla uždavinys nustatyti paskolos finansinį efektyvumą. Panašus uždavinys gali iškilti renkanti vieną iš skirtingų sąlygų siūlomų paskolų, kredito apmokėjimo sąlygų ir t.t. Žinoma kad kreditorius, jei jis turi teisę rinktis, efektyviausia laikys paskolą, duodančią jam didžiausias pajamas. Skolininko pozicija, suprantama, priešinga – ji.s, jei yra galimybė rinktis, rinksis paskolą arba kreditą su mažiausiu mokėjimu už jį, t.y. su mažiausia palūkanų norma. Su analogiška situacija susiduriama ir peržiūrint vekselių portfelio struktūrą.
Ir taip, paskolų (vekselių) efektyvumo nustatymo uždavinys susiveda į jų pelningumo nustatymą. Ilgalaikių vekselių pelningumas daugeliu atvejų gali būti charakterizuojamas keletu parametrų. Vekselių su periodiniais palūkanų išmokėjimais pelningumą galima išmatuoti kaip paskolos procentus, kaip investicijų, įdėtų į vekselius einamąjį pelningumą, galų gale, kaip pilną.
Einamasis pelningumas parodo santykį tarp įplaukų pagal paskolos procentus ir vekselio įsigijimo kainos. Einamojo pelningumo rodiklis yra paprasčiausia priemonė, charakterizuojanti einamasias metines įplaukas priklausomai nuo padarytų investicijų. Jis neatsižvelgia į antrą pajamų šaltinį – vekselio kainos pasikeitimą per jos saugojimo laiką. Remiantis tik einamuoju pelningumu, negalima teisingai išspręsti patraukliausios investitoriui investicijų rūšies išsirinkimo problemos. Tuo pat metu tai gali būti gana pajamingais investicijų objektais, turint galvoje pilną jų “gyvenimo” laikotarpį.
Skirtingai nei einamojo pelningumo rodiklis, pilno pelningumo rodiklis atsižvelgia į abu pajamų šaltinius. Panagrinėsim dabar jo nustatymo metodiką vekselių analizėje. Pilno pelningumo rodiklį, pritaikytą vekseliams ir kitų rūšių ilgalaikėms investicijoms tinka pavadinti įdėjimo norma.
Įdėjimo norma išmatuoja vekselio realų finansinį efektyvumą investitoriui atsižvelgiant į pajamų rūšį. Ilgalaikės paskolos efektyvumo išmatavimo uždavinys susiveda į įdėjimo normos kaip metinės sudėtinių palūkanų normos (retai – paprastų) nustatymą. Palūkanų pagal šią normą priskaičiavimas vekselių įsigijimo kainai duoda pajamas, ekvivalentines faktiškai gaunamoms iš jos pajamoms už visą vekselio “gyvenimo” periodą iki pat apmokėjimo (išpirkos) momento. Vertybinių popierių rinkoje įdėjimo norma tiesiogiai nedalyvauja – tai išvestinis skaičiuojamasis dydis, kurį galima nustatyti tik atsižvelgiant į vekselio kainą, kurią sutinka sumokėti investitorius, įvertindamas vekselio pajamų procentinį pelningumą.
Panagrinėsim pelningumo nustatymo rodiklių metodiką skirtingoms įsakomųjų vekselių rūšims tokiu eiliškumu, kokiu jie išvardinti anksčiau. Pažymėsim, kad bet kurios rūšies vekselių pilno pelningumo nustatymo metodikos pagrindas yra vekselio savininko gaunamų srautų dabartinės vertės nustatymas.
Reikėtų įvesti sąvokos “rinkos kaina” vieną patikslinimą. Reikalas tame, kad vekseliai realizuojami pilna arba, kaip kartais sakoma, “purvina kaina” (full, gross, dirty price). Pastaroji įskaito ne tik nuosavą vekselio rinkos kainą, bet ir tas palūkanas, kurios vekseliui priskaičiuojamos už per laikotarpį nuo paskutinio palūkanų išmokėjimo iki pardavimo momento (accirued interest). Rinkos kaina neįtraukianti į šių palūkanų sumos vadinama švaria kaina (clean, flat price).

Vekseliai apmokami, juos pateikus. Duota vekselių rūšis investitoriui užtikrina vienos rūšies pajamas – t.y. skirtumą tarp vekselio išpirkimo kainos (paprastai tai vekselio suma) ir įsigijimo kainos.
Vekseliai apmokami, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos. Suminės pajamos iš duotos rūšies vekselių paskolos susideda iš dviejų elementų – einamųjų pajamų ir pajamų, gaunamų vekselio termino pabaigoje. Būtent tokiam vekseliui galima gauti visus pelningumo rodiklius.
Vekseliai apmokami, per tam tikrą laiką po pateikimo. Panašaus pobūdžio vekseliai sutinkamos rečiau. Pajamos iš tokios rūšies obligacijų gaunamos palūkanų pavidalu.
Vekseliai apmokami nustatytą dieną. Duotos vekselių rūšies kursas gali nukrypti į bet kurią pusę nuo 100. Palūkanos priskaičiuojamos ir išmokamos termino gale vienkartine suma. Pajamos šiuo atveju turi du šaltinius: t.y. palūkanas už visą paskolos laikotarpį ir kapitalo prieaugį (vekselio sumos ir pirkimo kainos skirtumas).

Kaip jau buvo pažymėta, einamojo pelningumo norma yra kaip rodiklis, kuris fak.tiškai neduoda supratimo apie realų pelningumą, tai tik pirmas priartėjimas prie jo, nes, skaičiuojant šį rodiklį nepaisoma skirtumo tarp vekselio pirkimo kainos ir sumos, kuri (suma) gali realiai paaukštinti arba pažeminti vekselio įsigijimo efektyvumą. Įdėjimo norma atsižvelgia į visų rūšių pajamas iš vekselio. Jos nustatymo pagrindas yra diskontuotų įplaukų iš vekselio ir įsigijimo kainos lygybė.

Vekselių portfelis

Portfelis (rinkinys), apimantis skirtingų rūšių ir terminų vekselius, taip pat yra kiekybinės analizės objektas. Paprasčiausia analizė apsiriboja portfelio pilno pelningumo ir vidutinio mokėjimų trukmės rodiklio įvertinimo analize. Sudėtingesnė – optimalios portfelio struktūros nustatymu, tyrimu ir įvykdymu tokios strategijos formuojant portfelio struktūrą, kuri užtikrintų garantuotą mokėjimų srautą. Paskutinės išvardintos analizės kryptys reikalauja savarankiško peržiūrėjimo.
Portfelio pelningumas nustatomas metinės sudėtingo palūkanų normos pagrindu. Ši norma randama įvairių metodų pagalba.

Aktyvų vertinimas

Anksčiau išnagrinėti vertybinių popierių vertinimo metodai leidžia suprasti kai kuriuos finansinių organizacijų ir įstaigų aktyvų vertinimo metodus. Eilėje tokių organizacijų (pavyzdžiui, draudimo kompanijų, kai kurių tarptautinių fondų ir t.t.) didžioji aktyvų dalis susideda išvertybinių popierių – įvairių rūšių obligacijų, akcijų ir vekselių. Tokio tipo aktyvų vertinimo problema veda prie vertybinių popierių suminio vertinimo pagal būklę tam tikram problemos momentui.
Popierių rinkos kainos žymia dalimi linkusios į konjunktūrinius svyravimus, todėl aktyvų įvertinimas taip pat, pasirodo, priklauso nuo svyravimų vertybinių popierių rinkoje. Todėl laikoma pakankamai rizikinga, kokių nors ekonominių sprendimų pagrindu (pavyzdžiui, apie aktyvų atitikimą finansinės įstaigos priimtiems įsipareigojimams) imti aktyvų įvertinimą pagal rinkos kainas. Kartais rekomenduojama pasinaudoti tokia vertinimo metodika, kuri duoda tam tikrą vidutinį rezultatą (aktyvų suminę vertę), šiek tiek viršijantį jų balansinę vertę, bet mažesnį už rinkos.

Literatūros sąrašas:

Knygos
1. E.M.Četyrkin “Metodi finansovix i komerčeskix pasčetov”; Moskva; Dielo; 2001
Periodika
2. Marius Stračkaitis “Nebūtina kreiptis į teismą”; Verslo žinios, Nr.10; Karjera ir vadyba Nr.2; 2003
3. Marius Stračkaitis “Nebūtina kreiptis į teismą”; Verslo žinios, Nr.5; Karjera ir vadyba Nr.1; 2003
Internetas
4. Lietuvos rinkos puslapis http://www.lrinka.lt
5. Lietuvos respublikos vertybinių popierių komisija http://www.vpk.lt
6. Finansų ir investicijų puslapis http://finansai.tripod.com
7. Baltijos vertybinių popierių puslapis http://www.bvp.lt
8. Verslo bangos puslapis http://verslas.banga.lt
9. Ūkio banko puslapis http://www.ub.lt
10. Medicinos banko pusapis http://www.medbank.lt
11. Lietuvos teisingumo ministerijos puslapis http://www.tm.lt
12. Lietuvos Respublikos seimo puslapis http://www3.lrs.lt.

Leave a Comment