Verslo rizika ir draudimas

Verslo rizika ir draudimas
Ignas Skukauskas

1. Verslo sąlygų neapibrėžtumas

Apibrėžtumas – abejonių neturėjimas
Neapibrėžtumas – abejonės dėl sugebėjimo numatyti tam tikrų veiksmų rezultatus ateityje. Tai – savotiška žmogaus sąmonės būsena.

Neapibrėžtumo lygiai:
– Nėra neapibrėžtumas – galime numatyti tikslius rezultatus;
– 1 lygio neapibrėžtumas – kai rezultatai nustatomi ir žinomos galimybės (išlošimai, variantai);
– 2 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nustatomi, bet galimybės nežinomos (gaisro tikimybė, automobilio avarija, investicijos)
– 3 lygio neapibrėžtumas – rezultatai nėra visiškai aiškūs ir galimybės nežinomos (kosmoso tyrinėjimai, kadastrogos – nukrito raketa, genetiniai tyrimai)

2. Rizikos klasifikavimo įpatumai

Rizika – tai potencialiai galimi laukiamų rezultatų pokyčiai. Priimti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų ir pasekmių. Prriklauso nuo neapibrėžtumo lygio.
Rizika gali būti susieta su teigiamais ir neigiamais rezultatais.
Vertinant riziką reikia išskirti dvi jos prasmes (puses):
– objektyvioji – pavojai, netikrumas, neapibrėžtumas – pavojai, kurie slypi pačioje ekonomikoje ir dėl kurių galima patirti nuostolius;
– subjektyvioji – susijusi su individais (savininkais, vadovais, specialistais)
Individus galima suskaidyti į grupes:
– antipatiją jaučia verslo rizikai – vengia rizikos;
– abejinguosius – nejautrūs pokyčiams, jiems nesvarbu, per daug pasitiki informacija;
– teikiantys pirmenybę rizikai – prisiima riziką, megsta rizikuoti, siekia aukštesnių rezultatų.

Rizikos klasifikavimas:
1. Grynoji (egzistuoja tada, kai yra tikimybė patirti nuostolius, bet nėra pelno tikimybės – pvz, tikimybė patekti į avariją)
2. Spekuliatyvioji (eegzistuoja esant tokiai pat nuostolių tikimybei -50% laimi, 50% pralaimi, pvz. Investicijos).

Dažnai rizika turi ir gynojo ir spekuliatyvaus požymių, sunku atskirti vieną nuo kitos.

3. Atskirų rizikos rūšių sudėtis ir įpatumai

Verslo rizika gali būti skaidoma pagal:
1) Pasireiškimo sritis:
– gamybinę
– rinkos arba komercinė;
– finansinė;
– investicijų arba projektų: išskirtinė, vidinė, rinkos ar

rba b;
– politinė, juridinė;
– vartotojų;
2) atsiradimo šaltinį
– ūkinė, komercinė veikla;
– gamtos veiksniai (užšalo uostas);
– politiniai veiksniai;
3) atsiradimo priežastis:
– rinkos neapibrėžtumas,
– nenusako partnerių riziką;
– informacijos stoka, perteklius;
4) rizikos laipsnį:
– leistina rizika;
– kritinė;
– kadastrofinė;
5) trukmę:
– trumpalaikė;
– nuolatinė;
6) apsidraudimo galimybę:
– apdarausta;
– neapdarausta;
7) pagal veiksnių dinamiškumą:
– statinė (negalima kontroliuoti – stichinės nelaimės)
– dinaminė ( įtakojamos verslo sąlygos, pats verslas).
8) sukeliančių veiknių prigimtis:
– sisteminga (infliacijos, valiutos, politinė, kapitalo, rinkų, palūkanų normomis, pinigų pasiūla, paklausa, ekonominės plėtros rizika (ypatingų situaciju – streikų, gaisrų). Sisteminės rizikos neįmanoma suskaidyti į dalis, panaikinti arba sumažinti. Rizikos lygis nustatomas pagal b koeficientą)
– nesisteminga (nesisteminė, skaidomoji arba specifinė) (daugiau priklauso nuo įmonės atskirų vidinių veiksnių (sugebėjimo organizuoti darbą, pardavimo paslaugų kainos ir kiekio santykio). Vidutinė nesisteminės rizikos reikšmė e artėja prie 0. Didėjant diversifikacijai (veiklos įvairovei) irgi artėja prie 0. Gali būti pašalinta arba sumažinta, sudarant įvairius portfelius.

Vienodą sisteminę riziką turintis kapitalas turi teikti ir vienodą laukiamą pelningumą (pajamų lygį). Bet kooks rizikingas vertybinių popierių rinkinys, kurio b=1, turi tą patį pelningumą. Taip pat kaip ir visai nerizikingas kapitalas, b=0, turėtų užtikrinti visai nerizikingas pajamas (pelningumą).

Projektų rizikos tipai:
1. Išskirtinė – gresia turtui, jei jis yra vienintelė nuosavybė aar pajamų šaltinis. Nustatoma pagal laukiamą įplaukų šaltinio kitimą;
2. Vidinė – susidaro, kai neatsižveigiama į investuotojų vykdomos diversifikacijos riziką. Nustatome pagal projekto poveikio kitimą įmonės pelnui;
3. rinkos (arba b) rizika – negali būti pašalinta, gali būti tik nustatyta b koeficientu.

Finansinė rizika skirstoma į:
1. Kreditinė;
2. Valiutinė;
3. palųkanų;
4. refinansavimo.

4. Rizikos veiksniai ir analizė

Rizikos veiksniai klasifikuojami:
– tiesioginius – įstatymai, norminiai aktai, ku

urie reguliuoja. Priskiriami muito, mokesčių sistemos, savivaldybių nutarimai (priemimai?). Tiesioginę įtaką turi partnerių elgesys, konkurencija, korupcija, reketas;
– netiesioginius – politinė situacija, tarptautiniai įvykiiai, stichinės nelaimės.

Gali būti klasifikuojami išoriniai (netiesioginiai.) ir vidiniai (įmonės veiklos principai, vidaus politika, naudojami ištekliai, darbuotojų vidinės savybės).

5. Rizikos valdymas

Valdymas yra jau tada, kai žinome, kad rizika yra, kai ji įvardijama, kai žinome, kas sukelia riziką.
Galimos įvairios mažinimo ir įvardijimo proemonės:
– atsiskaitymų už prekes ir paslaugas formų taikymas:
1) atsiskaitymas pinigais ir čekiais;
2) išankstinis atsiskaitymas;
3) avansiniai mokėjimai;
4) akrediniai (?) atsiskaitymai;
5) vekselinė atsiskaitymų forma;
– sutarčių, prelių, paslaugų, veiklos organizacijų, darbuotojų draudimas;
– užstatai, garantijos;
– skolų padengimas su nuolaida, skolų grąžinimas prekėmis ir paslaugomis;
– uždelsto įsiskolinimo paskelbiant bankrotą;
– turto perdavimas naudojant lizingą;
– ilgalaikiai verslininkų ryšiai;
– trečiųjų asmenų įsipareigojimai padengti įsiskolinimus;
– veiklos diversifikacija;
– veiklos draudimas;
– monitoringas;
– rezervų sudarymas;
– apsaugos techninės priemonės;
– apskaitos atskaitomybės kontrolės didinimas;
– įvairių rizikos subjektų apjungimas;
– rizikos perteikimas savo partneriams; tt

Leave a Comment