Verslo planas

Kauno technikos kolegijaStatybos fakultetas

UAB ”Buklesa” verslo planas

Darbą atliko: KT-3 Arūnas Belskas

Darbą tikrino:Vyr. Dėstytoja R.Motienė

Kaunas2006

TURINYS

SANTRAUKA 4ĮVADAS 51. LITERATŪROS APŽVALGA 62. METODOLOGINĖ DALIS 72.1. Verslo idėja 72.2. Veiklos įteisinimas 72.3. Rinka 92.4. Paslaugų marketingas 102.5. Personalas 112.6. Rizikos įvertinimas 122.7. Finansinis planas 123. PRAKTINĖ-TIRIAMOJI 143.1. VERSLO IDĖJA 143.1.1. Pagrindiniai tikslai 143.1.2. Paslaugos ir klientai 143.2. UAB “Raskila” VEIKLOS ĮTEISINIMAS 163.2.1. Nuosavybės forma 163.2.2. Žinios apie verslininką ir pagrindinius akcininkus 163.2.3. Trumpa firmos veiklos apžvalga 173.2.4. Vietovės, kur įsikūrusi firma, aprašymas 173.3. RINKA 183.3.1. Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos 183.3.2. Šakos plėtros tendencijos 183.3.3. Vartotojai 183.3.4. Konkurencijos analizė 193.5. PASLAUGŲ MARKETINGAS 203.5.1. Tikslai ir uždaviniai 203.5.2. Kainų politika ir kainos 203.5.3. Realizavimo metodai 203.5.4. Rėmimas ir reklama 213.5.5. Naujos produkcijos pardavimų prognozės 213.6. UAB “Raskila” PERSONALAS 233.6.1. Darbuotojai 233.6.2. Darbo užmokestis 243.6.3. Organizacinė struktūra 243.7. RIZIKOS ĮVERTINIMAS 253.8. FINANSINIS PLANAS 263.8.1. Finansavimo šaltiniai 263.8.2. Pajamų ir išlaidų planas 273.8.3. Piniginių srautų prognozės 293.8.4. Balansinis pelnas 303.8.5. Projekto atsipirkimo laikas 31Išvados 31LITERATŪRA 32

SANTRAUKA

Šis verslo planas sudaromas siekiant įkurti UAB ”Raskila”. Imtis šiuo verslu paskatino maža šio pobūdžio paslaugų pasiūla.Įmonės teikiamos paslaugos: – nardymo mokykla;– pramoginis nardymas;– vandens dviračių nuoma;– kavinukė.Lietuvoje tokias paslaugas teikia nedaugelis firmų (daugelis jų Kaune ir Vilniuje, pajūryje – tik Klaipėdos mieste). Lyginant su kitomis Europos šalimis ši verslo sritis Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta. Todėl čia yra palankios sąlygos užsiimti šia veikla.Pagrindinis bendrovės tikslas – įsitvirtinti rinkoje bei pritraukti kuo daugiau lankytojų ekstremaliomis bei kokybiškomis (saugiomis) paslaugomis.Šio verslo plano paskirtis – gauti kreditą iš banko (suma 150 tūkstančių Lt) bei užtikrinti verslo idėjos patikimumą, ateities perspektyvas ir verslo pelningumą partneriams.1 lentelėTurimų lėšų panaudojimasVandens dviračiai 48.000 LtNardymo ir prieplaukos įrengimas 250.000 LtPoilsinės 35.000 LtNardymo apranga 6.000 LtKavinukės įrengimas 15.000 LtBaldai 10. 000 LtIš viso: 364.000 Lt

2 lentelėĮmonės turimos lėšosBanko paskola 150.000 LtPaprastosios akcijos 220.000 LtIš viso: 370.000 Lt

Šio centro veikla bus pradėta rugpjūčio 1 dieną. Paskola bus pradėta grąžinti trečiaisiais veiklos metais. Pelnas per šešerius veiklos metus padidės nuo 12.975,49 iki 226.862,45. Projekto atsipirkimo laikas – 3 metai, 8 mėnesiai, 4 dienos.

ĮVADAS

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma verslo sumanymo esmė, apibūdinama įmonės būklė, numatoma strategija ir ateities perspektyvos, prognozuojami rezultatai.Įmonė, siekdama būti pilnaverte rinkos dalyve, privalo žinoti rinkos diktuojamas taisykles ir prognozuoti savo veiklą. Besikurianti įmonė turi nustatyti savo egzistavimo tikslą ir planuoti veiksmus taip, kad tai būtų naudinga įmonei. Verslas prasideda nuo idėjos. Kad ir kokia patraukli idėja bebūtų, pirmiausia reikia įsitikinti, ar ji reali, perspektyvi, pelninga. Tai galima padaryti tik parengus verslo planą. Rengiant verslo planą, būtina atsakyti į šiuos klausimus: Ar verslo idėja apskritai turi verslo prasmę? Kas bus paslaugos vartotojai? Ar tai patenkins vartotojų poreikius? Kas bus mūsų konkurentai?Verslo plano paskirtis – supažindinti darbuotojus ir kitus suinteresuotuosius asmenis su svarbiausiais įmonės siekiais.Darbo tikslas – remiantis literatūra bei įvertinus dabartinę rinkos situaciją, parašyti būsimo įmonės verslo planą.Uždaviniai: Pateikti išsamią informaciją apie įmonę; Parengti verslo planą; Atskleisti verslo plano sudedamąsias dalis; Įvertinti būsimo verslo sėkmę; Parašyti išvadas.Metodai:  Literatūros analizė; Išorinės informacijos analizė.Aktualumas. Paslaugų verslas yra perspektyvi verslo šaka. Manau, kad šis verslo planas yra realus ir jį būtų galima įgyvendinti praktiškai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Birutės Leonienės knygoje Verslo pradmenys radau informacijos apie verslo kūrimo formas bei paskatas, verslo kūrimo būdus, taip pat verslo plano rengimo etapus.Iš Eugenijos Gečienės knygos Verslo ekonomika sužinojau apie ekonominius verslo principus, verslo įmonės kūrimui reikalingus dokumentus, veiksnius, turinčius įtakos vietos parinkimui, susipažinau su verslo rizikos sąvokomis, taip pat sužinojau, kaip atliekama verslo ataskaitų analizė. Iš Aldonos Damulienės knygos Paslaugų marketingas: turizmas sužinojau, kuo skiriasi prekių ir paslaugų marketingas.Peter Wilson knygoje Mažos įmonės finansinis valdymas radau naudingos informacijos finansinio plano kūrimui. Sakalas radau informacijos apie personalo darbo organizavimą. Taip pat apie personalo poreikio planavimą sužinojau iš Martinkaus, Žičkienės, Žilinsko knygos Įmonės ekonomika. Iš Bagdono, Kazlauskienės knygos Biznio įvadas sužinojau, kaip atliekama įmonės veiklos analizė.A. Seiliaus knygoje Firmos kūrimas ir valdymas susipažinau su rinkos sąvoka, išsiaiškinau, kokias funkcijas atlieka rinka.A.Garškienės knygoje Verslo planavimas daug naudingos informacijos apie verslo plano struktūrą, plačiai išaiškinama kiekviena plano dalis.Urniežius savo knygoje Rizika supažindina mus su rizikos rūšimis, atskleidžia įvairių rizikų ypatumus.N.Pelanienės knygoje Firmos verslo planas atskleista verslo plano struktūra.A.Jovaišos knygoje Kaip parengti verslo planą atskleista detali verslo plano struktūra, yra naudingos informacijos apie įmonės organizacinės valdymo struktūros sudarymą.

2. METODOLOGINĖ DALIS2.1. Verslo idėja

Anot A.Garškienės, naujo verslo, naujos įmonės ištakos slypi verslo idėjoje. Gera verslo idėja – tai idėja, atitinkanti vartotojų poreikius, norus. Dar geriau, jei ši idėja yra originali. Verslininkas turi rasti naujovę ten, kur dauguma to nemato. Jei jūs norite imtis verslo, į aplinką žiūrite kitokiomis akimis nei tada, kai viskas buvo gerai taip, kaip yra.

Anot Bagdono ir Kazlauskienės, įmonės veiklos analizė turi parodyti, kokia esamoji jos padėtis. Šakos analizė padės nustatyti prognozes, reikalingas tolesniuose verslo plano ruošimo etapuose. Siūlomo projekto esmė – šioje dalyje svarbu, pristatyti sumanymą (projektą, idėją), jo teigiamas ir neigiamas savybes. Kai įmonė naujai kuriama ir jos veiklos analizę pateikti neįmanoma, tai reikia panaudoti visus duomenis apie vietą, terminus, technines sąlygas, planuojamus gaminti produktus, potencialius vartotojus, reikalingus idėjai įgyvendinti.Anot K.Usevičiaus, čia labai tinka atsakymai į tris klausimus:1. ar žinai ką gaminti?2. ar sugebėsi tai sukurti?3. ar sugebėsi organizuoti šios prekės gamybą ir ją realizuoti?Išvada. Palyginus kelių autorių išsakytas mintis apie verslo idėją, galima teigti, kad naujos idėjos, atitinkančios vartotojų poreikius, atsiradimas gali tapti pagrindine priežastimi pradėti verslą. Reikia įvertinti savo galimybes sukurti naujas prekes bei organizuoti jų gamybą.

2.2. Veiklos įteisinimas

Pasak Birutės Leonienės, verslo kūrimas visų pirma siejamas su nuosavybe. Verslui kurti būtinas lėšas ir gamybos priemones verslininkas gali turėti pats, pasiskolinti, išsinuomoti. Skiriamos trys svarbiausios verslo kūrimo formos: – individuali verslo įmonė; – ūkinė bendrija; – akcinė bendrovė.Individuali verslo įmonė. Tai lanksti, nesudėtinga verslo kūrimo forma. Čia savininkas pats perka įrenginius, medžiagas, samdo darbuotojus, pats priima sprendimus, įsipareigoja sumokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso jam vienam ir jis jomis su niekuo nesidalija, išskyrus valdžią, renkančią pajamų mokestį užgaunamą pelną. Už įmonės veiklos rezultatus savininkas atsako visu savo turtu.Ūkinė bendrija. Šitaip vadinama kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungiant kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariai patys tvarko įmonės nuosavybės reikalus ir už jos veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Komanditinėse (pasitikėjimo) ūkinėse bendrijose, kurias sudaro bendros įmonės vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, šie už jos veiklos rezultatus atsako tik tuo turtu, kurį pavedė bendrijai. Pelnas tarp bendrijos narių dalijamas atsižvelgiant į įdėto turto dalį. Akcinė bendrovė. Šio verslo įmonės apibūdinamos kaip daugelio žmonių grupė, turinti juridinio asmens teise ir veikianti ribotos finansinės atsakomybės principu. Asmenys, įsigiję akcinės bendrovės akcijų, yra kolektyviniai bendrovės savininkai, jie vadinami akcininkais. Akcinės bendrovės kapitalas padalytas į akcijas, jis negali būti mažesnis nei 100 tūkst. Lt. Akcininkas už bendrovės veiklą atsako tik ta pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų. Bankrutavus bendrovei, jis neteks tik šios pinigų sumos, o asmeninis jo turtas nebus liečiamas.Atvirosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius neribojamas, akcijos platinamos viešai, parduodamos vertybinių popierių biržoje. Todėl atviroji akcinė bendrovė turi didesnes galimybes panaudoti išorinius finansavimo šaltinius. Uždaroji akcinė bendrovė gali būti steigiama tik uždaruoju būdu, t.y. jos įstatinis kapitalas sudaromas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės, jų perdavimo tvarka nustatoma bendrovės įstatuose. UAB įstatuose gali būti nustatoma, kad jos akcijų savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti dalį savo akcijų kitam asmeniui tik gavęs valdybos sutikimą (jei ji sudaroma). Sutikimo perleisti akcijas galima neduoti tik tada, kai dalies akcijų perleidimas padidina akcininkų skaičių, viršijantį 50.Anot Eugenijos Gečienės, kiekviena įsikūrusi įmonė turi būti teisiškai registruota, laikantis LR įmonių rejestro įstatymo, kuriame pateikti pagrindiniai įmonės įregistravimo reikalavimai. Visų įmonių rejestro steigėjas ir vyriausiasis tvarkytojas yra LR ūkio ministerija. Prie savivaldybių yra rejestrų skyriai, kurie registruoja ir tvarko, kaupia, įmonių, įsteigtų jų teritorijoje, registravimo duomenis, tikrina įmones, įsteigtas iš valstybės lėšų. Visi registracijos duomenys turi būti sutvarkyti per 5 dienas ir perduoti LR ūkio ministerijai. Registruojant verslo įmonę, reikia pateikti šiuos duomenis: įmonės pavadinimą (vardą); rūšį; adresą; veiklos pobūdį; atstovų vardus, pavardes, adresus; numatomą ūkinės veiklos laikotarpį; įregistravimo datą; narių įnašų sumas.Rejestro tvarkytojui turi būti pateikti šie dokumentai: pareiškimas įregistruoti įmonę; įmonės steigimo aktas; steigimo sutartys arba nuorašai; įstatai; pažyma apie registravimo mokesčių mokėjimą; leidimas (licencija) užsiimti ūkine veikla; žemės sklypo suteikimo aktas.Rejestre įregistruotai įmonei išduodamas LR ūkio ministerijos nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris (kodas). Savivaldybėse įregistruotoms įmonėms pažymėjimus išduoda miesto meras. Už įmonės įregistravimą mokamas nustatytas mokestis.Uždarosios akcinės bendrovės steigimas ir registravimas. AB įstatymas, steigiant UAB reikalauja paruošti steigimo sutartį bei įmonės įstatus. Įstatyme labai detaliai nurodoma, kad turi būti pateikta bendrovės įstatuose, todėl patartina juo naudotis. Šiuos dokumentus kartu su paraiška įregistruoti bendrovę ir su steigėjų parašų pavyzdžiais reikia pateikti savivaldybei. Visais atvejais iš Valstybinio patentų biuro reikia pažymos, liudijančios, kad patentų biure nėra kitų įmonių, įregistruotu tokiu pat pavadinimu.Įmonių vardų parinkimą ir sudarymą reglamentuoja patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos taisyklės. Neregistruojami vardai, sutampantys su jau registruotais, prieštaraujantys dorovės normoms, nusakantys paslaugų kokybę, kainą, gamybos būdą, nes tai gali klaidinti visuomenę, o žodis “Lietuva” firmos varde gali būti vartojamas tik LR Vyriausybei leidus. Įmonių vardus registruoja Valstybinis patentų biuras pagal pateiktą paraišką, nurodant vardą, įmonės adresą, veiklos pobūdį. Apie įmonės vardo įregistravimą pranešama per tris dienas po sprendimo priėmimo ir vardas įrašomas į LR įmonių vardų rejestrą. Įregistravęs įmonės vardą, Valstybinis patentų biuras išduoda pareiškėjui firmos vardo registravimo liudijimą, kuriame įrašomi tie patys duomenys, kaip ir LR įmonių registre.

Išvados. Galima teigti, kad lengviausia steigimo forma yra individualios įmonės, tačiau yra neribota turtinė atsakomybė bei ribotos finansavimo galimybės dėl didelės rizikos. Ūkinės bendrijos yra didesnės finansavimo galimybės bei darbo pasidalijimas, tačiau yra neribota turtinė atsakomybė, sudėtingesnis valdymas. Akcinėse bendrovėse yra ribota akcininkų turtinė atsakomybė, didesnės kapitalo didinimo galimybės, didesnės finansinės išgalės, akcijos gali būti parduotos arba paveldėtos (nereikia nutraukti įmonės veiklos), tačiau sudėtinga organizuoti veiklą bei gali kilti valdymo sunkumų. Kiekviena įmonė turi būti teisiškai registruota, laikantis LR įmonių rejestro įstatymo. Rejestro tvarkytojui reikia pateikti šiuos dokumentus: pareiškimą įregistruoti įmonę; įmonės steigimo aktą; steigimo sutartis arba nuorašus; įstatus; pažymą apie registravimo mokesčių mokėjimą; leidimą (licenciją) užsiimti ūkine veikla; žemės sklypo suteikimo aktą. Įregistruotoms įmonėms išduodamas nustatytos formos pažymėjimas bei suteikiamas rejestro numeris. Už įmonės įregistravimą reikia sumokėti nustatyto dydžio mokestį. Įmonių vardai turi būti sudaryti atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarytas taisykles.

2.3. Rinka

Anot A. Seiliaus, rinka – tai vieta, kurioje vyksta pirkimo-pardavimo sandoriai. Mainų sferoje realizuojami produktai ir paslaugos įgyja prekinį pavidalą. Rinka išaiškina vartotojų poreikius, skatina verslininkus skubiai reaguoti į visus jų pasikeitimus. Rinkoje galutinai išaiškėja produkto reikalingumas visuomenei. Anot A.Garškienės, konkrečios prekės rinka – tai visuma įmonių, veikiančių toje sferoje. Siūlomos prekės geras rinkos išmanymas reiškia, kad verslininkas gali įvertinti konkurencijos laipsnį rinkoje, jos imlumą ir plėtros perspektyvas, sezoninius ir kitus paklausos svyravimus, rinkos geografinę ribą, jos prieinamumą, aprašyti potencialius vartotojus ir pagaliau nustatyti rinkos dalį, kurią užims įmonė pirmaisiais, antraisiais metais. Labai svarbu suvokti, kaip rinka atrodys rytoj, po mėnesio, pusmečio, t.y. kokia bus rinkos kitimo tendencija, kokius klientų poreikius tenkins įmonė, prekė.Išvada. Palyginus abiejų autorių išsakytas mintis, gali teigti, kad rinka – vieta, kurioje vyksta pirkimo-pardavimo sandoriai. Rinkoje galutinai išaiškėja produkto reikalingumas visuomenei. Labai svarbu suvokti, kaip rinka atrodys rytoj, po mėnesio, pusmečio, t.y. kokia bus rinkos kitimo tendencija, kokius klientų poreikius tenkins įmonė, prekė.

2.4. Paslaugų marketingas

Marketingo planas – tai bazinis taškas, pagrindas visiems įmonės darbuotojams. Jis parodo pagrindinį rinkos segmentą ir firma neplanuos teikti papildomų ir išplėstų paslaugų ten, kur mažiau potencialių klientų. Kuriant marketingo planą, pirmiausia reikia išsiaiškinti ir nustatyti firmos veiklos tikslus. Tikslai turi būti nuolat koreguojami ir papildomi, nes rinkos situacija ir sąlygos nuolat keičiasi. Marketingo užduotys turėtų būti konkretizuotos į tikslus. Ekonominiai tikslai yra pagrindiniai, nes įmonės lygyje tikslai formuojami iš esmės per atitinkamus skaitmeninius veiklos rodiklius. Egoistiniai tikslai pirmiausia apima firmos prestižo didinimą ir įvaizdžio gerinimą. Socialiniai tikslai susiję su produktų, skirtų gyventojams au mažesnėmis pajamomis, plėtojimą.Pirmiausia pats produktas yra specifinis. Jis neturi materialaus pagrindo. Tai ne prekė, o paslauga, ne fizinis daiktas, o neapčiuopiamas patyrimas. Kadangi jos neturi daiktinės formos, jas sunkiau parduoti, jos negali būti grąžintos. Klientai gali pasitikėti tik pažadais ir reklama. Produktai, skirti kliento prabangai yra ne tokie jautrūs kainos pokyčiams, todėl turi tendenciją išlikti neelastingais. Kadangi paklausa nėra vienoda ištisus metus, įprasta nustatyti aukštesnes kainas sezono piko metu ir žemesnes kainas tuomet, kai paklausa mažėja. Kaina yra veikiama ir konkurencijos. Paslaugų unikalumo mastas turi įtakos sprendimui, ar galima nustatyti didesnę kainą negu konkurento.Paslaugos yra gaminamos ir vartojamos toje pačioje vietoje ir tuo pat metu, o parduodamos anksčiau nei sukuriamos. Šios paslaugos negalima kaupti, todėl ji turi būti suvartota kūrimo metu. Pvz., jei kartai neišnuomojami, tai galimybė parduoti šią paslaugą yra negrąžinamai prarasta. Šių paslaugų negali perkelti laike ir erdvėje, todėl ir jų pasiūla neelastinga. Paslaugos kokybę veikia ne tik darbuotojų kvalifikacija, patyrimas, bet ir jų paslaugumas, šypsena, pagarba, noras padėti klientui. Kliento pasitenkinimas priklauso ir nuo paslaugas teikiančio personalo. Tai verslas, kuriame dominuoja žmogiškasis faktorius – žmonės, teikiantys asmenines paslaugas kitiems žmonėms. Išvados. Pasak Aldonos Damulienės marketingo planas padeda darbuotojams orientuotis situacijoje. Rengiant marketingo planą, pirmiausia yra numatomi įmonės tikslai bei uždaviniai jiems įgyvendinti. Tada nagrinėjami marketingo komplekso elementai: produktas, kuris yra specifinis, neturintis materialaus pagrindo, kaina, kuri nustatoma atsižvelgiant į sezoną bei konkurentus, pateikimas-gamyba ir paslaugų suteikimas tuo pačiu metu, rėmimas (dėl paslaugos specifiškumo, pagrindinis veiksnys pirkti yra reklama.

2.5. Personalas

Pasak Martinkaus, Žičkienės, Žilinsko, įmonės veiklos rodiklius lemia jos personalo darbas, kuris susijęs su motyvacija, suinteresuotumu didinti darbo intensyvumą, mažinti darbo laiko nuostolius ir gerinti darbo kokybę.Verslo įmonės turi rūpintis personalo valdymu, nes jo darbo efektyvumas turi tiesioginę įtaką gamybos rezultatams. Vadovavimo personalui procesą sudaro keletas elementų: personalo pasirinkimas, profesionalumo įvertinimas, atlyginimo motyvavimas, mokymas ir kvalifikacijos kėlimas.Anot A.Sakalo, siekiant kryptingai organizuoti darbą su personalu, reikia:1) išskirti pagrindines darbo kryptis;2) nustatyti kiekvienos krypties darbo turinį.Reikalavimai, kiek detaliai reikia nustatyti poreikį, priklauso nuo sprendžiamų uždavinių. Įmonės vadovai, be kitų klausimų, turi gerai organizuoti darbuotojų darbo apmokėjimą, naujų skatinimo formų diegimą. Apmokėjimas už darbą turėtų pritraukti geriausius specialistus, užtikrinti vidinį teisingumą ir palaikyti įmonės konkurentiškumą.

Anot A. Jovaišos, planuojant firmos struktūrą reikia visada atsiminti, kad bet kurios organizacijos valdymas turi būti greitas ir lankstus. Visi numatyti darbai turi būti atlikti, o firmos struktūra tokia, kad tai būtų daroma efektyviai. Dabar dažnai taikoma dvejopa firmų struktūra: funkcinė (suskirstyta pagal funkcines padalinių savybes) ir matricinė (trūkumas – sudėtingumas).Išvada. Įmonės veiklos rodiklius lemia jos personalo darbas. Reikalavimai, kiek detaliai reikia nustatyti poreikį, priklauso nuo sprendžiamų uždavinių. Įmonės vadovai, be kitų klausimų, turi gerai organizuoti darbuotojų darbo apmokėjimą, naujų skatinimo formų diegimą. Apmokėjimas už darbą turėtų pritraukti geriausius specialistus, užtikrinti vidinį teisingumą ir palaikyti įmonės konkurentiškumą. Bet kurios organizacijos valdymas turi būti greitas ir lankstus. Visi numatyti darbai turi būti atlikti, o firmos struktūra tokia, kad tai būtų daroma efektyviai. Dabar dažnai taikoma dvejopa firmų struktūra: funkcinė (suskirstyta pagal funkcines padalinių savybes) ir matricinė (trūkumas – sudėtingumas).2.6. Rizikos įvertinimas

Anot R. Urniežiaus, verslas plėtojasi dialektiškai – kinta pirkimų ir pardavimų geografija, gamtosaugos reikalavimai, rinkos būklė, kainos, vartotojų požiūris į siūlomas prekes ir paslaugas, steigiami ir likviduojami ūkio subjektai, keičiami ir leidžiami nauji verslą reguliuojantys teisės aktai. Visa tai verslui ir jo ekonomikai suteikia tam tikrą neapibrėžtumą, nežinojimą, kokie šio proceso vidiniai prieštaravimai ir priešingos tendencijos.Anot A.Garškienės, verslininkas eikvoja laiką ir pinigus organizuodamas nuosavą verslą, tikėdamasis gauti naudos ar pelno. Tačiau kartu egzistuoja galimybė tiek gauti pelną, tiek prarasti pinigus. Turime būtinai numatyti ne tik rizikos veiksnius, bet ir tai, kokių priemonių imsimės rizikai sumažinti. Potencialūs investicijų projektai susiję su trim rizikos rūšimis, lemiančiomis projekto atsipirkimo laiką. Šią riziką veikia: prekės paklausa (rinkos neapibrėžtumas), technologija (naujos technologijos įsisavinimas įmonėse), konkurentų elgsena (konkurentų veiksmų neapibrėžtumas).Norint sumažinti riziką, reikia ją valdyti, t.y. reikalingas tikslų, išteklių, organizacijos struktūros ir gamybos valdymo lankstumas. Išvada. Verslas plėtojasi dinamiškai – kinta pirkimų ir pardavimų geografija, gamtosaugos reikalavimai, rinkos būklė, kainos, vartotojų požiūris į siūlomas prekes ir paslaugas, steigiami ir likviduojami ūkio subjektai, keičiami ir leidžiami nauji verslą reguliuojantys teisės aktai. Visa tai verslui ir jo ekonomikai suteikia tam tikrą neapibrėžtumą, nežinojimą. Turime būtinai numatyti ne tik rizikos veiksnius, bet ir tai, kokių priemonių imsimės rizikai sumažinti.

2.7. Finansinis planas

Finansinis stabilumas reikalauja, kad įmonė galėtų iš savo pajamų, gavusi pinigų iš savo pirkėjų, padengti visas einamąsias skolas; turėtų tiek užsakymų, kad uždirbtų pakankamai pajamų ir būtų pajėgi padengti skolas, mokėtinas ateityje; kad įmonės turtas būtų pakankamai likvidus planuotoms investicijoms į ilgalaikį turtą; kad turėtų papildomų fondų nenumatytoms išlaidoms padengti arba būtų pajėgi sukaupti reikiamas lėšas parduodant dalį įmonės turto arba skolinantis pinigus. Kiekviena įmonė privalo parengti savo veiklos finansines ataskaitas. Pelno (nuostolio) ataskaita parodo, kaip per ataskaitinius metus kito pardavimų apimtys, kokia buvo parduotų prekių ir paslaugų savikaina bei kitos sąnaudos. Pelno (nuostolio) ataskaita, kurioje palygintos pardavimų pajamos, uždirbtos pardavus prekes, bei sąnaudos, patirtos uždirbant šias pajamas, parodo, koks pelnas uždirbtas arba koks nuostolis patirtas per metus. Balansas sudaromas tam tikrai datai ir parodo, kiek įmonė yra skolinga kitiems, kas yra jos nuosavybė ir kiek jai skolingi kiti. Skirtumas tarp to, ką įmonė turi savo, ir to, ką ji skolinga kitiems, vadinamas grynąja verte. Balanse yra tik tie rodikliai, kurie turi piniginę vertę. Pirmiausiai surašomas ilgalaikis turtas (turtas, kuris naudojamas ilgiau nei 1 metus), kuris skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir investicinį turtą. Balanse pateikiama likutinė turto vertė. Toliau yra pateikiamas trumpalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja trumpiau nei 12 mėnesių. Vardijant turto likvidumo didėjimo tvarka, tai būtų atsargos sandėliuose ir nebaigta gamyba, pirkėjų skolos, indėliai ir išankstiniai mokėjimai, pinigai. tada pateikiami trumpalaikiai įsipareigojimai, tai sumos, kurias įmonė privalo grąžinti kreditoriams per artimiausius 12 mėnesių. Jie apima įsiskolinimus tiekėjams, įvairius kitus įsiskolinimus, pajamų ir bendrovių mokesčius, pirkėjų išankstinius mokėjimus ir kt. Dabar pereiname prie įmonės ilgalaikių įsipareigojimų: ilgalaikiai įsiskolinimai ir akcininkams priklausančios sumos. Prie po vienerių metų mokėtinų sumų priskiriamos bankų paskolos, komerciniai užstatai, pirkimų išsimokėtinai išlaisvinti pinigai, direktorių suteiktos paskolos, atidėti pelno mokesčiai. Kapitalo sąvoka apima ilgalaikius finansavimo šaltinius:įmokėtą akcinį kapitalą, akcinio kapitalo perviršį, perkainojimo rezervą ir sukauptą pelną arba nuostolį.Pinigų srautų ataskaitoje labai detaliai parodomas finansinių išteklių panaudojimas. Ši ataskaita rodo, iš kur per metus įmonė sėmėsi pinigų (ištekliai) ir kokiems tikslams jie buvo panaudoti (panaudojimas). Šios ataskaitos atlikimo tikslas – patikrinti, ar įmonė efektyviai naudojo jai patikėtus finansinius išteklius ir rėmėsi pagrindinėmis finansavimo taisyklėmis. Pinigų srautų ataskaita remiasi pelno (nuostolio) ataskaita ir balansu, ji nereikalauja jokio papildomo darbo.Vertinant verslo sėkmę yra skaičiuojami pelningumo, finansinės būklės, finansų valdymo ir išteklių valdymo koeficientai. Išvados. Remiantis Peter Wilson knygoje pateikta informacija, galima teigti, kad kiekviena įmonė turi siekti finansinio stabilumo, kuris suprantamas, kaip įmonės gebėjimas padengti įsiskolinimus. Įmonėms privalomos rengti finansinės ataskaitos yra: pelno (nuostolio) ataskaita (rodanti gautą pelną ar patirtą nuostolį), balansas (rodantis turto ir nuosavybės struktūrą), pinigų srautų ataskaita (parodanti finansinių išteklių panaudojimą). Siekiant atlikti verslo vertinimo analizę, skaičiuojami pelningumo, finansinės būklės, finansų valdymo ir išteklių valdymo koeficientai.

3. PRAKTINĖ-TIRIAMOJI 3.1. VERSLO IDĖJA

UAB “Raskila” – privataus kapitalo, pelno siekianti organizacija. Atlikus tyrimą (apklausa telefonu bei anketavimas) paaiškėjo, kad yra žmonių, kurie naudotųsi šiomis paslaugomis, tačiau nėra pasiūlos Kretingos rajone. Savininkas investuoja nuosavą kapitalą ir prašo 150 000 Lt paskolos su 12% palūkanomis. Gautos lėšos bus panaudotos vandens dviračių įsigijimui bei nardymo priemonėms. Už nuosavas lėšas bus tvarkoma ir įrenginėjama aplinka. Tai labai graži ir mėgstama vieta Kretingos rajone – Kašučių ežeras.

3.1.1. Pagrindiniai tikslai

Šiuo metu Lietuvoje vis didesnę pasiūlą ir paklausą įgyja pramogų verslas. Kurti nardymo ir vandens dviračių paslaugas paskatino menka šio pobūdžio paslaugų pasiūla. Įvertinus dabartinę situaciją bei remdamiesi kitų patirtimi, stengsimės optimaliai patenkinti kliento norus.Mūsų objektas – klientas, jo norų tenkinimas. Įmonės pagrindinis tikslas – įsitvirtinti rinkoje (teikiant ekstremalias paslaugas) bei gauti pelną. Įmonės artimiausi tikslai: Paruošti nardymo trasą; Įrengti prieplauką; Įsigyti vandens dviračius; Įsigyti nardymo įrangą; Įrengti kavinukę; Informuoti potencialius vartotojus apie teikiamų paslaugų atsiradimą.Įmonės ilgalaikiai tikslai:• Įsitvirtinti rinkoje;• Per pirmuosius metus pasiekti ne mažesnę, kaip 40% naujos paslaugos pajėgumo apyvartą;• Užtikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams;• Sudominti kuo didesnį klientų skaičių.

3.1.2. Paslaugos ir klientai

Daugiausiai šia paslauga naudosis ekstremalų sportą mėgstantys žmonės, kurių amžius 18-35 metų. Didžiąją jų dalį sudarys vyrai. Moterų besinaudojančių šia paslauga amžius 18-24 metai. Jauniausias nardytojas gali būti asmuo, sulaukęs 10 metų. Teikiamos paslaugos: Nardymo mokykla (teorija ir praktika). Vandens dviračių sportas . Kavinukė.

Išvados. UAB „Raskila” – privataus kapitalo, pelno siekianti organizacija. Savininkas investuoja nuosavą kapitalą ir prašo 150 000 Lt paskolos su 12% palūkanomis. Kurti nardymo ir vandens dviračių paslaugas paskatino menka šio pobūdžio paslaugų pasiūla. Įmonės pagrindinis tikslas – įsitvirtinti rinkoje (teikiant ekstremalias paslaugas) bei gauti pelną. Daugiausiai šia paslauga naudosis ekstremalų sportą mėgstantys žmonės, kurių amžius 18-35 metų. Šios paslaugos sezoninės, todėl vėliau planuojama pastatyti keletą pirčių.

3.2. UAB “Raskila” VEIKLOS ĮTEISINIMAS3.2.1. Nuosavybės forma

Įmonė ”Raskila” yra uždaroji akcinė bendrovė, atsakinga bendrovės turtu ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu, o įmonės akcininkai tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Bendrovė įsteigta neribotam laikui, nedraudžiamai ūkinei veiklai.Įmonės įstatinis kapitalas padalytas į dalis – akcijas. UAB ”Raskila” įstatinis kapitalas yra 220.000 Lt. Įmonės steigėjai yra fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka pasirašę bendrovės sutartį. UAB „Raskila” valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas-direktorius. Nominali akcijos vertė – 100 Lt. UAB”Raskila” išleido 2200 akcijų, kurių bendra suma sudaro 220.000 Lt. Visos akcijos yra vardinės, jos neregistruojamos valstybės organuose bei negali būti organizuojamas viešas jų pasirašymas.

3.2.2. Žinios apie verslininką ir pagrindinius akcininkus

Pagrindinės priežastys kurti šį verslą buvo: pasiūlos nebuvimas, būtinybė susikurti darbo vietą, nepasitenkinimas materialine padėtimi.Firmos steigėjais yra du akcininkai.3 lentelėUAB ”Raskila” steigėjaiSavininkas Įsigytų akcijų skaičius Nominali akcijų vertė Organizacijos kapitalo dalis (%) PareigosRasa Jucytė 1650 165.000 75 DirektorėLoreta Urbonienė 550 55.000 25 BuhalterėIš viso: 2200 220.000 100

Visi numatyti darbuotojai turi darbo patirties, tiesiogiai susijusios su savo darbo sritimi, leidžiančios kvalifikuotai atlikti savo darbą.Rasa JucytėGimusi 1974 09 14, Klaipėdoje. Studijuoja Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje, Kretingos skyriuje, kaimo turizmo vadybą. Pareigos įmonėje – vadovė. Pagrindinė užduotis – nustatyti įmonės tikslus, strategiją, priimti ilgalaikius sprendimus.Charakteringi asmenybės bruožai: Kupina idėjų ir naujų pasiūlymų; Gebėjimas vadovauti; Gebėjimas paskirstyti darbus; Gebėjimas įvertinti susidariusią situaciją bei reaguoti į ją; Greitas ir apgalvotas sprendimų priėmimas.

3.2.3. Trumpa firmos veiklos apžvalga

UAB”Raskila” – tai ekstremalaus sporto mėgėjams ir mėgstantiems vandens sportą bei norintiems pasigrožėti nuostabia gamta – steigėjas Ši veikla bus pradėta rugpjūčio 1 dieną. Visi paruošiamieji darbai bus atliekami balandžio-liepos mėnesiais. Pirmasis darbas bus juridinis firmos įforminimas, kurį planuojama atlikti balandžio mėnesį. Antrasis darbas – prieplaukos įrengimas bei nardymo paviljono pastatymas. Trečiasis darbas – kavinukės įrengimas. Šie darbai turi būti atlikti iki liepos vidurio. Paskutinis – reikalingos įrangos supirkimas.Darbuotojus įmonė planuoja atrinkti iki liepos pradžioje. Tuo pačiu metu bus sudaromos reklamos programos, kurios bus pradėtos įgyvendinti prieš savaitę iki atidarymo.4 lentelėKalendorinis projekto įgyvendinimo grafikasDarbų pavadinimai Balandis Gegužė Birželis Liepa RugpjūtisParuošiamieji darbai + Statybos-remonto darbai + + + + Personalo komplektavimas + Įrangos įsigijimas + Prekių pirkimas + Darbo pradžia +

3.2.4. Vietovės, kur įsikūrusi firma, aprašymas

Sudėtingiausias sprendimas yra įmonės vietos parinkimas. Todėl prieš pasirenkant kartingo vietą, buvo stengtasi atsakyti į šiuos klausimus:• Kokiu būdu dažniausiai priimami užsakymai – klientas atvyksta ar telefonu?• Kokioje vietoje yra įsikūrę konkurentai?• Kokiame rajone šiuo metu galima tikėtis daugiau užsakymų?Nuspręsta, kad geriausia vieta steigimui – Kretingos rajone esantis Kašučių ezeras. Vieta, geografiniu požiūriu, yra laba patogi. Planuojama automobilių parkavimo aikštelė 20 automobilių. Išvados. Įmonė ”Raskila” yra uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė įsteigta neribotam laikui, nedraudžiamai ūkinei veiklai. UAB ”Raskila” įstatinis kapitalas yra 220.000 Lt. UAB “Raskila” valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas-direktorius. Pagrindinės priežastys kurti šį verslą buvo: pasiūlos nebuvimas, būtinybė susikurti darbo vietą, nepasitenkinimas materialine padėtimi. Firmos steigėjais yra du akcininkai: Rasa Jucytė ir Loreta Urbonienė.

UAB” Raskila” – tai ekstremalaus sporto mėgėjams skirta įmonė. Šios įmonės veikla bus pradėta rugpjūčio 1 dieną. Visi paruošiamieji darbai bus atliekami balandžio-liepos mėnesiais. Nuspręsta, kad geriausia vieta steigimui – Kretingos rajone esantis Kašučių ežeras. Vieta, geografiniu požiūriu, yra tinkama. Planuojama automobilių parkavimo aikštelė 20 automobilių.

3.3. RINKA3.3.1. Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos

Įmonės veiklą įtakoja ekonomika, demografija, kultūra, technologija, prekių pasiūla ir paklausa. Šiuo metu ekonomika po truputį atsigauna, ko pasekoje, vartotojai turi didesnę perkamąją galią, todėl gali pirkti ne tik pirmojo būtinumo prekes. Demografinis veiksnys tokio pobūdžio paslaugoms nėra labai palankus, nes lyginant pagal amžių yra daugiau senų žmonių nei jaunų. Labai išaugo domėjimasis naujomis technologijomis. Dėl spartaus jų kitimo, kinta vartotojų poreikiai, todėl labai svarbus jų įdiegimas veikloje. Prisitaikymas prie paklausos lemia verslo sėkmę, todėl svarbu sugebėti greitai reaguoti į besikeičiančius vartotojų poreikius ir stengtis juos patenkinti.

3.3.2. Šakos plėtros tendencijos

Pastaruoju metu vandens pramogų verslas įgyja vis didesnę paklausą. Šiuo metu Kretingoje ir rajone nėra nė vienos nardymo ir vandens dviračių sportą teikiančios įmonės. Artimiausias būtų Klaipėdoje, tačiau tai yra miesto ribose. Klientas mieste ne taip pailsi kaip gamtoje,kur niekas netrugdo. Norint pritraukti kuo daugiau lankytojų, bus vykdoma efektyvi reklaminė kampanija, nustatomos prieinamos kainos, vykdomas aukštos kokybės aptarnavimas.

3.3.3. Vartotojai

Nesvarbu, ar jūs esat patyręs nardytojas ar nė karto nenėręs po vandeniu, jei jūs trokštate ekstremalių pojūčių – tai pas mus puiki vieta Jūsų laisvalaikio praleidimui! Pagrindinę UAB “Raskila” klientų dalį sudaro 10-35 metų vyrai. Moterys retai naudojasi šiomis paslaugomis. Klientų spektras geografiniu požiūriu – Klaipėdos, Kretingos, jų rajono gyventojai bei atsitiktiniai turistai. Klientus galima suskirstyti į nuolatinius bei atsitiktinius. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad klientai naudotųsi mūsų teikiamomis paslaugomis dėl šių priežasčių:– Iš smalsumo;– Rekomendavo čia jau besilankantys klientai;– Adrenalino troškimas;– Atsitiktinis pasirinkimas.

3.3.4. Konkurencijos analizė

Nors aplinkui rajone nėra panašias paslaugas teikiančių įmonių, tačiau konkurentais galėtume laikyti kaimo turizmo paslaugas teikiančias įmones, kurias (paslaugas) suteikus, žmogus patirtų tą patį pasitenkinimą.Konkurentus galime suskirstyti į stambius ir smulkius. Aktyviuoju verslo sezono metu jaučiama gan didelė konkurencija, nes daug įmonių teikia pramogines paslaugas (važinėjimasis dviračiais, šuoliai su parašiutu, buriavimas ir pan.).

Išvados. Demografinis veiksnys tokio pobūdžio paslaugoms nėra labai palankus, nes lyginant pagal amžių yra daugiau senų žmonių nei jaunų. Šiuo metu rajone nėra nė vieno nardymo ir vandens dviračių centro. Norint pritraukti kuo daugiau lankytojų, bus vykdoma efektyvi reklaminė kampanija, nustatomos prieinamos kainos, vykdomas aukštos kokybės aptarnavimas. Pagrindinę UAB “Raskila” klientų dalį sudaro 10-35 metų vyrai. Moterys retai naudojasi šiomis paslaugomis. Klientus galima suskirstyti į nuolatinius organizuotus bei atsitiktinius. Nors nėra panašias paslaugas teikiančių įmonių, tačiau konkurentais galėtume laikyti kaimo tyrizmo paslaugas teikiančias įmones, kurias (paslaugas) suteikus, žmogus patirtų tą patį pasitenkinimą. „Vienkiemį“galėtume laikyti stipriu konkurentu, kadangi jis dirba ištisus metus, bet tokių paslaugų jie neteikia. Rinka yra sukoncentruota mieste ir netolimose priemiesčio vietovėse. Vertinant šios paslaugos kainas vietinėje rinkoje galime pasakyti, kad jos labai panašios ir skiriasi maždaug 5 Lt. Teikiamų paslaugų kokybė, klientų nuomone, galėtų būti geresnė, todėl mes linkę konkuruoti kokybės aspektu.

3.5. PASLAUGŲ MARKETINGAS3.5.1. Tikslai ir uždaviniai

Marketingo tikslas – užimti 7-10 procentų rinkos, pranokstant konkurentus.Uždaviniai:– Išanalizuoti būsimų nardytojų rentabilumą. Apklausos būdu išsiaiškinti vartotojų segmentą bei jų finansines galimybes;– Nuolatinis aptarnavimo kokybės gerinimas;– Nuoseklus darbas bei taktinis planavimas;– Paslaugų pardavimo apimčių didinimas kasdien;– Rentabilumas ir pelno maksimizavimas.Kadangi užsakymai ir klientai yra pasiskirstę tolygiai tarp esamų konkurentų savo rinkos dalį teks atkovoti iš jų.

3.5.2. Kainų politika ir kainos

Daugelis įmonių siekia maksimizuoti pelną, ne išimtis ir UAB ”Raskila”. Nustatant kainą bus taikoma įsiskverbimo į rinką strategija. Todėl bus nuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurentų kainos. Atidarymo metu (pirmąją savaitę) bus taikomos nuolaidos iki 20 procentų, siekiant pritraukti kuo daugiau potencialių klientų. Norint turėti daugiau pastovių klientų, bus platinami ir abonementai, kuriuos pirkdami klientai mokės 10 procentų mažiau nuo esamos kainoos. Taip pat bus rengiamos mėgėjų varžybos.Kalbant apie konkurentų kainas, galima pasakyti, kad vietinėje rinkoje, jos svyruoja 20-30 Lt. Mūsų paslauga bus teikiama už vidutinę rinkos kainą – 20 Lt. Manau, kad siūlomai paslaugai yra nustatyta optimali kaina, kuri padės įsiskverbti į rinką. Su fiziniais asmenimis atsiskaitymai vyksta iš karto, prieš paslaugų suteikimą. Atsiskaitymai vyksta grynais, iš karto sumokant.

3.5.3. Realizavimo metodai

Užsakymai priimami tiesiogiai, telefonu. Yra susitariama konkrečiai dėl laiko, nurodomas žmonių skaičius. Aplinkybėms pasikeitus, laikas gali būti koreguojamas. Klientui domintis yra nusakomos visos paslaugos savybės, informuojama apie kainą. Paslaugos teikimas vyksta be tarpininkų, nes paslaugų sferai tai visai nebūdinga. Įmonė teikdama paslaugas garantuoja atlikimo kokybę už klientui priimtiną kainą patogiu laiku.

3.5.4. Rėmimas ir reklama

Be reklamos pradedanti įmonė vargu ar pasieks pageidaujamus rezultatus, todėl būtina paruošti reklamos planą, pasiskaičiuoti kiek reikėtų ir kiek galima skirti jai lėšų.

Kaip atkreipsime klientų dėmesį? Visų pirma panagrinėsime, kaip tai daro mūsų konkurentai. Dažniausiai visiškai pakanka jai potencialus klientas reklaminį pranešimą perskaito spaudoje. Todėl dėmesį reikia sukoncentruoti kuriant patį reklaminį pranešimą, kad jis kuo daugiau būtų įsimintas ir patraukiantis dėmesį. Mūsų reklamoje akcentuojami: nauji įspūdžiai, azartiška aplinka ir visa tai už priimtiną kainą. Reklamoje vartotojams pateikiama informacija apie mūsų siūlomas paslaugas, jų kainas bei pateikimo vietą.Reklamuosimės:– Klaipėdos miesto ir regiono televizijoje “BALTICUM”;– Dienraščiuose “Vakarų ekspresas”, „Švyturys“, – Radijo stotyje “Laluna”;– Kataloge “Visa Lietuva”;– Platinsime skrajutes.

3.5.5. Naujos produkcijos pardavimų prognozės

Planuojama mėnesinė pajamų apyvarta yra 17.380 Lt. Jos detalizavimas parodytas 5 lentelėje.5 lentelėProdukcijos pardavimų prognozė mėnesiuiPaslauga Kiekis Kaina Suma1. Nardymas 504 20 10.0802. Abonementas 16 220 3.5203. Vandens dviračių nuoma 756 5 3.780Iš viso: 17.380

Išvados. Marketingo tikslas – užimti 7-10 procentų rinkos, pranokstant konkurentus. Tikslui įgyvendinti yra numatyti ir uždaviniai. Kadangi užsakymai ir klientai yra pasiskirstę tolygiai tarp esamų konkurentų savo rinkos dalį teks atkovoti iš jų. Nustatant kainą bus taikoma įsiskverbimo į rinką strategija. Todėl bus nuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurentų kainos. Atidarymo metu (pirmąją savaitę) bus taikomos nuolaidos iki 20 procentų, siekiant pritraukti kuo daugiau potencialių klientų. Norint turėti daugiau pastovių klientų, bus platinami ir abonementai, kuriuos pirkdami klientai mokės 10 procentų mažiau.Kalbant apie konkurentų kainas, galima pasakyti, kad vietinėje rinkoje, jos svyruoja 20-30 Lt. Mūsų paslauga bus teikiama už vidutinę rinkos kainą – 20 Lt. Manau, kad siūlomai paslaugai yra nustatyta optimali kaina, kuri padės įsiskverbti į rinką. Reklamoje vartotojams pateikiama informacija apie mūsų siūlomas paslaugas, jų kainas bei pateikimo vietą. Reklamuosimės: Klaipėdos miesto ir regiono televizijoje “BALTICUM”; dienraščiuose “Vakarų ekspresas”, „Švyturys”; radijo stotyje “Laluna”; kataloge “Visa Lietuva”; platinsime skrajutes. Planuojama mėnesinė pajamų apyvarta yra 17.380 Lt.

3.6. UAB „Raskila” PERSONALAS 3.6.1. Darbuotojai

Nuo personalo idėjų, minčių, darbo kokybės, mokėjimo bendradarbiauti su vartotojais, priklauso įmonės klestėjimas.Nors technologija, darbo priemonės UAB ”Pajūrio kartodromas” versle yra labai svarbus elementas, tačiau čia dirbantys žmonės atlieka svarbiausią vaidmenį. Verslo specifika pasižymi tuo, jog dauguma darbuotojų tiesiogiai kontaktuoja su klientu. Be to, šiame versle paslaugos įvertinimas kiekvienu atveju iš kliento yra greitas, todėl didelis dėmesys yra skiriamas dirbančiųjų kvalifikacijai, vidinei ir išorinei kultūrai. Būtina, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo pareigas tiksliai, kas gresia už jų nevykdymą. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir konfliktinių situacijų darbe. Apie jų pareigas kalbėtis turi pats vadovas. Jis turi pasakyti, ko reikalaujama iš jų ir ko tikisi, o nelaukti, kol darbuotojas pats susiprotės ir atliks tai, apie ką jis galvoja ir tai padarys taip, kaip tai įsivaizduoja vadovas. Savininko pareigos:1. Planuoti, vadovauti, kurti darbo vietas, kontroliuoti, domėtis konkurentų veikla, mokėti atlyginimus, rūpintis darbuotojų materialine ir asmenine gerove.2. Prisiimti visą atsakomybę už įmonės finansinę ir komercinę veiklą. Buhalterės pareigos:1. Vykdyti įmonėje buhalterinę apskaitą.2. Kas mėnesį pateikti savininkui pelno (nuostolio) ataskaitą.3. Sekti, kaip kito išlaidos, pajamos, grynas pelnas, mokesčių mokėjimas.Instruktoriaus pareigos:1. Supažindinti klientus su taisyklėmis;2. Užtikrinti žiūrovų ir dalyvių saugumą.Mechaniko pareigos:1. Paruošti vandens dviračius naudojimui;2. Paruošti ir aprūpinti nardymo įrangą bei užtikrinti saugą;Gydytojo1. Užtikrinti medicininės pagalbos suteikimą;2. Vesti pirmosios pagalbos paskaitas. Savininko teisės:1. Priimti ir atleisti darbuotojus iš darbo.2. Reikšti papeikimus ir pastabas.3. Skirti premijas.Darbuotojų teisės:1. Reikalauti darbo užmokesčio.2. Išeiti apmokamų atostogų 1 mėn.3. Išeiti nemokamų atostogų 2 savaičių laikotarpiui.4. Neatvykti į darbą dėl ligos pateikiant dokumentą iš atitinkamos medicinos įstaigos.5. Reikalauti minimalaus darbo užmokesčio už prastovą, jei ji įvyko dėl darbdavio kaltės. Savininko atsakomybė:1. Atsako savo investuotu turtu prieš valstybę ir darbuotojus bankroto atveju.2. Atsako už įmonės finansinės ir komercinės veiklos teisėtumą.3. Atsako už darbuotojų saugumą darbe.Buhalterės atsakomybė: atsako už savalaikės ir tikslios informacijos pateikimą įmonės savininkui bei ankščiau nurodytų ir jai privalomų pareigų atlikimą, taip pat už įmonės materialaus ir nematerialaus turto saugojimą.Darbuotojai yra atsakingi už kokybiškų paslaugų teikimą.Visi įmonėje dirbsiantys darbuotojai privalo būti sąžiningi, pakantūs vieni kitiems, suvokiantys, kad siekiama bendro tikslo ir kiekvienas jų veiksmas – tiek teigiamas, tiek neigiamas savo ruožtu įtakoja įmonės veiklą, jos gaunamą pelną, o taip pat ir darbuotojams mokamus atlyginimus.

3.6.2. Darbo užmokestis

Įmonės darbuotojams numatyti mokėti darbo užmokesčiai yra pateikti 6 lentelėje. Visi darbuotojai yra parašę prašymus taikyti pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį. 6 lentelė Darbuotojų darbo užmokesčiaiPareigos Priskaičiuotas DU Soc.draudimas Pajamų mokestis DU išmokėtiDirektorė 2500 75 729,3 1695,7Buhalterė 1500 45 399,3 1055,7Instruktorius (2) 1000 30 234,3 735,7Mechanikas 1000 30 234,3 735,7Gydytojas 1000 30 234,3 735,7Kavinukės darbuotoja 1100 33 267,3 799,7

3.6.3. Organizacinė struktūra

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklauso nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirma todėl, kad firmoje dirba nedaug darbininkų, paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais, taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Firmoje dirba 7 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Kaip pastebėjote, nesamdomas pavaduotojas, nes manoma, kad tokiai mažai įmonei dar viena darbo vieta būtų nuostolinga, o be to vadovas turi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymui ir ketina su viskuo susitvarkyti pats. Jei iškiltų kokių neaiškumų jis konsultuosis su specialistais, verslo konsultantais – taip irgi gerokai sumažins klaidingų sprendimų riziką.

Buhalterė yra atsakinga už finansinę įmonės veiklą, ruošia ataskaitas, pagal kurias vadovas atsiskaito su mokesčių inspekcija. Šios ataskaitos naudingos vadovui, kadangi jis sužino tikslią finansinę padėtį kiekvieną mėnesį, sužino, apie visas patirtas išlaidas ir gautas pajamas. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo atsakomybės sritį, tai, ko iš jo reikalaujama, savo pareigas ir kas gresią už jų nevykdymą. Pateiksiu struktūrizuotą įmonės valdymo vaizdą.

Vadovas ir jo darbuotojai turi veikti kaip komanda, t.y. suvokti, kad veiksmai turi būti suderinti, nes siekiama bendro tikslo – gauti pelną.

Išvados. Nors technologija, darbo priemonės UAB ”Raskila” versle yra labai svarbus elementas, tačiau čia dirbantys žmonės atlieka svarbiausią vaidmenį. Darbuotojai yra atsakingi už kokybiškų paslaugų teikimą.Firmoje dirba 7 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo atsakomybės sritį, tai, ko iš jo reikalaujama, savo pareigas ir kas gresią už jų nevykdymą.

3.7. RIZIKOS ĮVERTINIMAS

Politinė- teisinė aplinka taip pat gali turėti įtakos. Tarkim, būtų priimtas įstatymas, kuris numatytų, kad reikia drausti kiekvieną klientą. Tuo būdu labai padidėtų sąnaudos.Žvilgsnis į ateitį sąlygoja įžvelgti pavojus, su kuriais gali susidurti įmonė: • konkurentų skaičiaus padidėjimas;• vartotojų poreikių pasikeitimas.Galima išskirti tokias silpnąsias įmonės savybes: – Įmonės teikiamos paslaugos orientuotos į siaurą rinkos segmentą;– Pardavimas priklauso nuo vykdomos reklamos;– Nėra marketingo skyriaus, sugebančio pristatyti naują produktą.

Išvados. Teikiamų paslaugų paklausą įtakos šalies ekonominė padėtis. Politinė- teisinė aplinka taip pat gali turėti įtakos. Žvilgsnis į ateitį sąlygoja įžvelgti pavojus, su kuriais gali susidurti įmonė: konkurentų skaičiaus padidėjimas; vartotojų poreikių pasikeitimas.

3.8. FINANSINIS PLANAS

Planuojant pradėti individualų verslą būtina apgalvoti, kokios yra įmonės įkūrimo finansinės galimybės, kokie parankiausi jam yra finansavimo keliai, per kiek laiko įdėti pinigai atsipirks ir, ar iš viso jie atsipirks, tam reikia labai gerai susipažinti su savo verslo šaka į kurią ketinama investuoti ar tai savo, ar tai skolintas lėšas.

3.8.1. Finansavimo šaltiniai

Bendrovės verslo idėjos vystymui reikalingas kapitalas, jo panaudojimas ir finansavimo šaltiniai pateikti 7 lentelėje.7 lentelėKapitalo panaudojimas ir jo finansavimo šaltiniai Finansavimo šaltiniai, LtPrekės, paslaugos Projekto kaštai, Lt Banko paskola Įmonės lėšosVandens dviačiai 48.000 48.000 Nardymo ir prieplaukos įrengimas 250.000 102.000 148.000Nardymo apranga 6.000 6.000Poilsinės 35.000 35.000Baldai 10.000 10.000Kavinukės įrengimas 15.000 15.000Iš viso: 364.000 150.000 214.000

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 220.000 Lt, kuris suformuotas iš akcininkų įnašų ir bus panaudotas projekto finansavimui. Taip pat bendrovė planuoja gauti 150.000 Lt ilgalaikę (4 metų laikotarpiui) banko paskolą, mokant 12 procentų metinių palūkanų. Paskola bus pradėta grąžinti trečiaisiais veiklos metais.

3.8.2. Pajamų ir išlaidų planas

Planuojant būsimas veiklos pajamas, buvo daromos šios prielaidos:Nardymo nuoma: pirmaisiais veiklos metais bus išnuomoti 5.040min. per mėnesį (60.480min. per metus), antraisiais ir trečiaisiais – nuomos laikas padidės iki 8.400min. per mėnesį (100.800min. per metus), ketvirtaisiais ir penktaisiais – iki 10.920min. per mėnesį (131.040min. per metus). 10 minučių kaina – 20 Lt.Nardymo mokykla: pirmaisiais veiklos metais per mėnesį bus parduota 16 abonementai (192 per metus), antraisiais ir trečiaisiais – 24 abonementai per mėnesį (288 per metus), ketvirtaisiais-penktaisiais – 32 abonementai per mėnesį (384 per metus).Abonemento kaina mėnesiui – 220 Lt.Vandens dvirači nuoma: pirmaisiais veiklos metais bus išnuomota 7.560min. per mėnesį (90.720min. per metus), antraisiais ir trečiaisiais – nuomos laikas padidės iki 12.600min. per mėnesį (151.200min. per metus), ketvirtaisiais ir penktaisiais – iki 16.380min. per mėnesį (196.560min. per metus). 10 minučių kaina – 5 Lt.Kavinukė: pirmaisiais veiklos metais vidutiniškai 2.000 Lt pajamų per mėnesį (per metus 24.000Lt, antraisiais ir trečiaisiais – iki 3.000 Lt per mėnesį (36.000 Lt per metus), ketvirtaisiais ir penktaisiais – iki 4.000 Lt per mėnesį (48.000 Lt per metus). 8 lentelėPlanuojamos pajamosPaslaugos 2005 2006 2007 2008 2009Nardymas 120.960 161.280 201.600 231.840 262.080Nardymo mokykla 42.240 52.800 63.360 73.920 84.480Vandens dviračiai 45.840 60.720 75.600 86.940 98.280Kavinukė 24.000 30.000 36.000 42.000 48.000Iš viso: 233.040 304.800 376.560 434.700 492.840

Planuojant veiklos sąnaudas buvo vadovautasi:– Darbdavys patiria šias (9 lentelėje nurodytas) sąnaudas, susijusias su mokamu darbo užmokesčiu.9 lentelėDarbdavio patiriamos DU sąnaudosPareigos Darbuotojųskaičius DU 31 % DU mokesčiams Įmokos į garantinį fondą DU sąnaudosDirektorė 1 2500 775 5 3280Buhalterė 1 1500 465 3 1968Instruktorius 2 1000 310 2 1312Mechanikas 1 1000 310 2 1312Gydytojas 1 1000 310 2 1312Kavinukės darbuotoja 1 1100 341 2,2 1443,2Iš viso: 7 9100 2821 18,2 11939,2– maisto ir gėrimų sąnaudos paskaičiuotos darant prielaidą, kad vidutinis antkainis yra 50% – komunalinių patarnavimų sąnaudos sudaro:• Elektros poreikis metams 18.000 KW/metus po 0,29 Lt/KW – 5.220 Lt• Šalto vandens sunaudojimas 360 m3 (4,42 Lt/m3) – 1.591,2 Lt• Karšto vandens sunaudojimas 600 m3 (10,18 Lt/m3) – 6.108 Lt• Patalpų šildymas 170 m2 (2,66 Lt/m2) – 3.165,4 Lt• Telekomunikacijų paslaugos (metams) – 4.800 Lt– ilgalaikio turto nusidėvėjimas per metus sudaro:10 lentelėIlgalaikio turto nusidėvėjimasIlgalaikis turtas Vertė Nusidėvėjimo norma metais 2005 2006 2007 2008 2009Nardymo įranga 48.000 10 4.800 4.800 4.800 4.800 4.800Vandens dviračiai 250.000 20 12.500 12.500 12.500 12.500 12.500Baldai 10.000 8 1.250 1.250 1.250 1.250 1.250Apranga 6.000 6 1.200 1.200 1.200 1.200 1.200Kavinės įranga 10.000 8 1.250 1.250 1.250 1.250 1.250Iš viso: 324.000 21.000 21.000 21.000 21.000 21.000– kitos nenumatytos sąnaudos per metus sudaro 12.000 Lt.Bendra sąnaudų suma pateikta 11 lentelėje.11 lentelėPaslaugų sąnaudosStraipsniai 2004 2005 2006 2007 2008 2009DU sąnaudos 34.221 82.130,4 82.130,4 82.130,4 82.130,4 82.130,4Komunalinių patarnavimų sąnaudos 20.884,6 20.884,6 20.884,6 20.884,6 20.884,6 20.884,6Maisto produktų ir gėrimų savikaina 6.000 16.000 20.000 24.000 28.000 32.000Reklamos sąnaudos 3.800 3.800 3.800 3.800 3.800 3.800Aplinkos tvarkymo sąnaudos 5.800 14.000 20.000 26.000 32.000 38.000Remonto detalės – 1.000 1.000 1.000 1.000 1.000Inventoriaus atnaujinimas – 1.200 1.200 1.200 1.200 1.200Kitos sąnaudos – 12.000 12.000 12.000 12.000 12.000Iš viso paslaugų sąnaudų: 70.705,6 151.015 161.015 171.015 181.015 191.015

12 lentelė

Pelno (nuostolio) ataskaitaStraipsniai 2004 2005 2006 2007 2008 20091. 2. 3. 4. 5. 6. 7.1. Pajamos iš realizavimo 117.060 280.944 369.408 457.200 527.436 597.6722. Gamybinės išlaidos (tiesioginės) 47.544 115.784,4 125.784,4 135.784,4 145.784,4 155.784,4Žaliavos, medžiagos 11.800 30.000 40.000 50.000 60.000 70.000Darbo užmokestis 34.221 82.130,4 82.130,4 82.130,4 82.130,4 82.130,4Išlaidos energijai 1.523 3.654 3.654 3.654 3.654 3.6543. Bendrasis pelnas 69.516 165.159,6 243.623,6 321.415,6 381.647,6 441.883,64. Valdymo (netiesioginės) išlaidos 54.250,72 154.986,6 169.986,6 154.986,6 154.986,6 174.986,6

Kom. paslaugos 8.701,92 20.884,6 20.884,6 20.884,6 20.884,6 20.884,6Remontas – – 15.000 – – 20.000Draudimas 18.050 43.320 43.320 43.320 43.320 43.3201. 2. 3. 4. 5. 6. 7.Atlyginimai 26.840 64.416 64.416 64.416 64.416 64.416Reklamos išlaidos 3.800 3.800 3.800 3.800 3.800 3.800Išlaidos energijai 652 1.566 1.566 1.566 1.566 1.566Amortizacija – 21.000 21.000 21.000 21.000 21.0001. 2. 3. 4. 5. 6. 7.5. Pelnas prieš palūkanas 15.265,28 10.173 75.637 166.429 226.661 266.8976. Palūkanos – 18.000 18.000 12.000 – –7. Neapmokestintas pelnas 15.265,28 (7.827) 56.637 154.429 226.661 266.8978. Pelno mokestis 2.289,79 – 8.495,55 23.164,35 33.999,15 40.034,559. Grynasis pelnas 12.975,49 (7.827) 48.141,45 131.264,65 192.661,85 226.862,4510. Paskolos grąžinimas – – – – 100.000 –11. Nepaskirstytas pelnas 12.975,49 (7.827) 48.141,45 131.264,65 92.661,85 226.862,4512. Paskolos grąžinimas – – 50.000 100.000 – –

3.8.3. Piniginių srautų prognozės13 lentelėPrognozuojama pinigų srautų ataskaitaStraipsniai 2004 2005 2006 2007 2008 20091. 2. 3. 4. 5. 6. 7.PINIGŲ GAUTA Iš pagrindinės veiklos 117.060 280.944 369.408 457.200 527.436 597.6721. Pardavus produkciją 117.060 280.944 369.408 457.200 527.436 597.672Iš investicinės veiklos 150.000 – – – – –2. Pasiskolinus iš banko 150.000 – – – – –Iš finansinės veiklos 220.000 – – – – –3. Pardavus išleistas akcijas 220.000 – – – – –Iš viso įplaukų 487.060 280.944 369.408 457.200 527.436 597.672PINIGŲ IŠLEISTA Pagrindinei veiklai 472.887,71 288.651 372.146,55 431.815,35 470.650,15 370.685,551. Apmokėti tiekėjams už medžiagas 18.775 60.020 85.020 80.020 90.020 120.0202. Atlyginimams 61.061 146.546,4 146.546,4 146.546,4 146.546,4 146.546,43. Palūkanos – 18.000 18.000 12.000 – –4. Kreditui grąžinti – – 50.000 100.000 – –5. Kom. paslaugoms 8.701,92 20.884,6 20.884,6 20.884,6 20.884,6 20.884,66. Mokesčiams 2.289,79 – 8.495,55 23.164,35 33.999,15 40.034,557. Draudimas 18.050 43.200 43.200 43.200 43.200 43.200Investicinei veiklai 364.000 – – 6.000 36.000 –8. Išlaidos pagrindinėms priemonėms pirkti 364.000 – – 6.000 36.000 –Finansinei veiklai – – – – 100.000 –9. Dividendams išmokėti – – – – 100.000 –Iš viso išleista 472.887,71 280.944 369.408 457.200 527.436 597.672BALANSAS PRADŽ. – 14.172,29 6.465,29 3.726,74 29.111,39 85.897,24Pridėti: pajamos 487.060 280.944 369.408 457.200 527.436 597.672Atimti: išlaidas 472.887,71 280.944 369.408 457.200 527.436 597.672BALANSAS PAB. 14.172,29 6.465,29 3.726,74 29.111,39 85.897,24 312.883,69

3.8.4. Balansinis pelnas

14 lentelėUAB “Raskila ” balansas 2004 2005 2006 2007 2008 20091. Ilgalaikis turtas 366.000 303.200 297.400 267.600 281.800 275.200Formavimo savikaina 2.000 – – – – –Pastatai 250.000 237.500 225.000 212.500 200.000 187.500Įranga 6.000 5.000 4.000 9.000 7.000 5.000Įrengimai 10.000 8.750 7.500 6.250 5.000 3.750Ofiso įranga 10.000 8.750 7.500 6.250 5.000 3.750Transporto priemonės 48.000 43.200 68.400 33.600 64.800 55.200Išankstiniai apmokėjimai 40.000 – 15.000 – – 20.0002. Trumpalaikis turtas 19.265,38 71.948,49 84.385,49 110.118,34 99.416,59 338.914,44Atsargos 2.500 12.000 26.000 30.000 21.000 17.000Pinigai kasoje 16.765,38 59.948,49 58.385,49 80.118,94 78.416,59 321.914,44Visas turtas 385.265,28 375.148,49 381.785,49 377.718,94 381.216,59 614.114,443. Ilgalaikiai įsipareigojimai 150.000 150.000 100.000 – – –Banko paskolos 150.000 150.000 100.000 – – –Visi įsipareigojimai 150.000 150.000 100.000 – – –4. Grynasis turtas Akcinis kapitalas 220.000 220.000 220.000 220.000 220.000 220.000Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis – – 50.000 100.000 – –Mokesčiai 2.289,79 – 8.495,55 23.164,35 33.999,15 40.034,55Pelnas 12.975,49 5.148,49 3.289,94 34.554,59 127.217,44 354.079,89Visi įsipareigojimai ir grynasis turtas 385.265,28 375.148,49 381.785,49 377.718,94 381.216,59 614.114,44

3.8.5. Projekto atsipirkimo laikas

150.000 – 12.975,49-48.141,45=88.883,06131.264,65 /12=10.938,7288.883,06/10.938,72=8,13 mėn.Atsipirkimo laikas: 3 metai, 8 mėnesiai, 4 dienos.

Išvados. Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 220.000 Lt, kuris suformuotas iš akcininkų įnašų ir bus panaudotas projekto finansavimui. Taip pat bendrovė planuoja gauti 150.000 Lt ilgalaikę (4 metų laikotarpiui) banko paskolą, mokant 12 procentų metinių palūkanų. Paskola bus pradėta grąžinti trečiasiais veiklos metais. Pelnas per šešerius veiklos metus padidės nuo 12.975,49 iki 226.862,45. Projekto atsipirkimo laikas – 3 metai, 8 mėnesiai, 4 dienos.

Išvados

UAB “Raskila” – privataus kapitalo, pelno siekianti organizacija. Savininkas investuoja nuosavą kapitalą ir prašo 150 000 Lt paskolos su 12% palūkanomis. Kurti šį verslą paskatino menka šio pobūdžio paslaugų pasiūla. Įmonės pagrindinis tikslas – įsitvirtinti rinkoje (teikiant ekstremalias paslaugas) bei gauti pelną. Daugiausiai šia paslauga naudosis ekstremalų sportą mėgstantys žmonės, kurių amžius 18-35 metų. Teikiamos paslaugos: nardymo mokykla, nardymas, vandens dviracių nuoma, kavinukė.Bendrovė įsteigta neribotam laikui, nedraudžiamai ūkinei veiklai. UAB ”Raskila“ įstatinis kapitalas yra 220.000 Lt. Pagrindinės priežastys kurti šį verslą buvo: pasiūlos nebuvimas, būtinybė susikurti darbo vietą, nepasitenkinimas materialine padėtimi. Firmos steigėjais yra du akcininkai: Rasa Jucytė ir Loreta Urbonienė.UAB” Raskila” – tai ekstremalaus sporto mėgėjams skirtas pramogų centras. Šio centro veikla bus pradėta rugpjūčio 1 dieną. Nuspręsta, kad geriausia vieta steigimui – Kretingos rajone esantis Kašučių ežeras. Planuojama automobilių parkavimo aikštelė 20 automobilių. Norint pritraukti kuo daugiau lankytojų, bus vykdoma efektyvi reklaminė kampanija, nustatomos prieinamos kainos, vykdomas aukštos kokybės aptarnavimas. Pagrindinę UAB “Raskila“ klientų dalį sudaro 10-35 metų vyrai. Moterys retai naudojasi šiomis paslaugomis. Nors nėra panašias paslaugas teikiančių įmonių, tačiau konkurentais galėtume laikyti kaimo turizmo paslaugas teikiančias įmones, kurias (paslaugas) suteikus, žmogus patirtų tą patį pasitenkinimą, Marketingo tikslas – užimti 7-10 procentų rinkos, pranokstant konkurentus. Tikslui įgyvendinti yra numatyti ir uždaviniai. Nustatant kainą bus taikoma įsiskverbimo į rinką strategija. Todėl bus nuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurentų kainos. Firmoje dirba 7 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Žvilgsnis į ateitį sąlygoja įžvelgti pavojus, su kuriais gali susidurti įmonė: konkurentų skaičiaus padidėjimas; vartotojų poreikių pasikeitimasBendrovės įstatinį kapitalą sudaro 220.000 Lt, taip pat bendrovė planuoja gauti 150.000 Lt ilgalaikę (4 metų laikotarpiui) banko paskolą, mokant 12 procentų metinių palūkanų. Paskola bus pradėta grąžinti trečiasiais veiklos metais. Pelnas per šešerius veiklos metus padidės nuo 12.975,49 iki 226.862,45. Projekto atsipirkimo laikas – 3 metai, 8 mėnesiai, 4 dienos.

LITERATŪRA

1. A.Garškienė. Verslo planavimas. – Vilnius, 1997. – 86p. – ISBN 9986-12-155-82. A.Jovaiša. Kaip parengti verslo planą. – Vilnius, 2001. – 231p. – ISBN 9986-487-95-13. A.Sakalas. Personalo vadyba. – Kaunas, 2001. – 81p. – ISBN 9986-13-915-54. A.Seilius. Firmos kūrimas ir valdymas. – Klaipėda, 1994. – 340p. – ISBN 9986-499-12-175. Aldona Damulienė. Paslaugų marketingas: turizmas. – Vilnius, 1996. – 97p. – ISBN 9986-12-104-36. B.Leonienė. Verslo pradmenys. – Kaunas, 1997. – 222p. – ISBN 9986-850-04-57. E. Bagdonas, E. Kazlauskienė. Biznio įvadas. – Kaunas, 2000. – 286p. – ISBN 9986-13-549-48. E.Gečienė. Verslo ekonomika. – Vilnius, 2003. – 64p. – ISBN 9955-497-26-29. Irena Svetikienė. Turizmo marketingas. – Vilnius, 2002. – 335p. – ISBN 9955-519-02-910. Martinkus, S.Žičkienė, V.Žilinskas. Įmonės ekonomika. – Šiauliai, 2002. – 254p. – ISBN 9986-38-338-211. N. Pelanienė. Firmos verslo planas. – Vilnius, 1997. – 65p. – ISBN 9986-12-132-912. Peter Wilson. Mažos įmonės finansinis valdymas. – Vilnius, 1997. – 255p. – ISBN 9986-02-040-913. R. Urniežius. Rizika. – Vilnius, 2001. – 183p. – ISBN 5-417-00836-2