MIKROEKONOMIKOS REFERATAS
„VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS“
Alytus, 2009
Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………….31. Verslas………………………………………………………………………………………………..41.1. Smulkaus ir vidutinio verslo apibūdinimo kriterijai …………………………..41.2. Pagrindiniai ekonominiai verslo principai…………………………………………41.3. Verslo įmonės esmė ir jos ekonominiai tikslai…………………………………..51.4. Įmonių rūšys………………………………………………………………………………….52. Įmonių rūšys Lietuvoje………………………………………………………………………….62.1. Individualiosios (personalinės) įmonės……………………………………………..62.2. Tikrosios ūkinės bendrijos……………………………………………………………….62.3. Akcinė bendrovė (AB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB)………………….72.3.1. AB ir UAB skirtumai ir panašumai………………………………………….92.3.2. AB ir UAB valdymas…………………………………………………………….92.3.3. Verslo liudijimai Lietuvoje…………………………………………………….10 2.4. Žemės ūkio bendrovė……………………………………………………………………..112.4.1. Žemės ūkio bendrovės steigimas……………………………………………12Išvados…………………………………………………………………………………………………….14Naudota literatūra……………………………………………………………………………………..15
Įvadas
Pirminis savaveiksmis verslo organizacijos vienetas yra firma (įmonė). Firma – tai savarankiška ūkinė sistema, įsteigta įstatymų numatyta tvarka tam tikroms veikloms vykdyti. Firmos požymiai: skiriamieji atributai (vardas, prekybinis ženklas, antspaudas, sąskaita banke ir kt.); sutartys su klientais; savarankiška verslo vykdymo strategija; finansavimosi principas; savita organizacinė – valdymo struktūra.
Kiti verslo organizacijų klasifikavimo požymiai: turto likvidumo laipsnis, finansavimosi šaltiniai, konkurencijos formos, vyriausybinio reguliavimo laipsnis, ūkinių paslapčių mastas, pelningumo lygis, firmos turto sudėtis, indėlis į šalies valiutinius išteklius, tarptautinės prekybos mastas, ūkinio aktyvumo laipsnis, perspektyvumas, išlaidų dalis, skirta mokslo – technikos pažangai, išlaidų dalis, skirta reklamai, stabilumas, verslininkų novatoriškumas, verslininkų turtingumas, reali bankroto grėsmė, verslininkystės sėkmingumas, atitikimas vyraujančioms moralės normoms, verslo realumas ( pseudoverslas, verslo imitacija).
1. Verslas
1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo apibūdinimo kriterijai
Ilgą laiką nebuvo kokio nors vieningo standarto, kuris griežtai ir aiškiai nusakytų kokia įmonė yra didelė, kokia yra vidutinė ir labai maža. ES institucijos naudojo vieningą smulkių ir vidutinių įmonių skirstymo kriterijų ir apibrėžimų skalę.Vienas populiariausių kriterijų yra įmonės dirbančiųjų skaičius. Kaip smulkiosios ir vidutinės įmonės požymis gali būti metinė apyvarta, kapitalo dydis, prekės apyvartos apimčių kriterijus. Praktikoje dažniausiai naudojama kelių kriterijų kombinacija, kuri padeda apčiuopti įvairius įmonės aspektus. Kartais atsižvelgiama į priklausomybę konkrečiai ūkio šakai ar į kitas charakteristikas.
Labai dažnai Europos šalyse smulkia įmone laikoma firma, kuri turi palyginti nedidelę rinkos dalį, valdoma paties savininko, o ne formalios struktūros, ir nėra stambios korporacijos dalis.Europos komisijos siūlomas apibrėžimas pagrįstas keliais kriterijais: darbuotojų skaičiumi, nepriklausomumu, apyvarta ir įmonės balansu. Smulki ir vidutinė įmonė yra ta, kurioje dirba ne daugiau kaip 250 žmonių, metinė apyvarta neviršija 40 mln. EKU, o įmonės balansinis turtas neviršija 27 mln. EKU. Be to, tokia įmonė neturi priklausyti vienai ar kelioms didelėms įmonėms, kurios nepriklauso smulkiųjų ir vidutinių įmonių kategorijai.1.2. Pagrindiniai ekonominiai verslo principai
1. Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija;2. Prekinių mainų abipusė nauda prekės pirkėjui ir pardavėjui;3. Pelno siekis;4. Gamybinės komercinės veiklos paslaptis;5. Ekonominė verslo rizika;6. Visiška ekonominė atsakomybė už verslo rezultatus;7. Neperžengimas ribos, už kurios prekiniai mainai nepriimtini;8. Prekė pirkėjo ir pardavėjo savitarpio kontrolė.
Ekonominiai verslo pricipai labai svarbūs ne tik konkrečiam verslui, bet ir visai verslininkystei šalyje. Jie yra neišvengiami ir jų laikymaisis tik dar labiau užtikrina verslininkystės plėtojimo šalyje rezultatyvumą.1.3. Verslo įmonės esmė ir jos ekonominiai tikslai
Įmonė – tai savo vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra komercine – ūkine veikla. Tai fizinis arba juridinis subjektas, įsteigtas atitinkamoje valstybėje numatyta tvarka ir turintis teisę užsiimti tos valstybės įstatymais nedraudžiama gamybine arba komercine veikla. Vadybos požiūriu įmonė yra organizacija:
• Suburianti žmones ir organizuojanti jų darbą;• Gaminanti gaminius ir teikianti paslaugas, bei paskirstanti gautas pajamas; • Bendradarbiaujanti su valstybinėmis institucijomis bei kitomis įmonėmis.
Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija. Ji skaičiuoja išlaidas ir pajamas, ir siekia, kad liktų pelno. Ji veikia mikro bei makroaplinkoje ir turi ekonominius veiklos tikslus:
1. Gamybos tikslai (optimali rinkos dalis, gamybos pajėgumų ir gamybos apimties sutapimas, realizavimo būdų optimizavimas);
2. Sėkmės tikslai (realizavimo apimties didinimas, gamybos išlaidų, pelno didinimas, dividendų normos didinimas);3. Finansiniai tikslai (mokumas, likvidumo rezervų dydis, pelno rezervavimas, įmonės finansų struktūra).1.4. Įmonių rūšys
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti steigiamos tokios įmonės:
1. Individualios (personalinės) įmonės (PA*);
2. Tikrosios ūkinės bendrovės (PA);
3. AB ir UAB (RA);
4. ŽŪ bendrovės (RA);
*Pagal atsakomybės už finansinius ir kitus įsipareigojimus įmonės gali būto visiškos arba ribotos atsakomybės.2. ĮMONIŲ RŪŠYS LIETUVOJE
2.1. INDIVIDUALIOSIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS
Individualioji (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims (pavyzdžiui, šeimos nariams) bendrosios privatinės nuosavybės teise. Šios įmonės neturi juridinio asmens teisių, jų turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Individualiosios įmonės pavadinime būtina įvardyti jos savininką. Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Individualiosios įmonės priklauso daugiausia vienam asmeniui ar keletui žmonių. Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.). Sandėrius jie sudaro savo vardu. Įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais. Įmonė gali būti likviduojama paties savininko arba teismo sprendimu, jeigu nevykdo savo prievolių. Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų: 1) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jos šeimos narių darbu;2) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu. Šios įmonės turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Teigiama yra tai, kad individualioji įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Be to, individualią įmonę paprasčiau įregistruoti, neprivalomi specialūs valdymo organai, galima paprastesnė apskaita, mažesni pajamų mokesčiai, tarifai.
Neigiama tai, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotų specialistų, be to, sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas labai stambus pagrindinis kapitalas (pvz., automobilių gamyklų ir pan.). Įmonės savininkas rizikuoja ne tik verslu, bet ir savo asmeniniu turtu. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu turtu.2.2. TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS
Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar fizinių – juridinių asmenų turtą į bendrą dalinę nuosavybę komercinei ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Tikroji ūkinė bendrija neprivalo skelbti savo ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip 20 narių. Jos nariais negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. Bendrija nėra juridinis asmuo. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrąja veikla. Šios bendrijos turi firmos pavadinimą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkas. Bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja šalies civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Sudarytąją sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys, po to ji patvirtinama notariškai ir įteikiama kiekvienam nariui. Sutartyje turi būti numatyta:• bendrijos pavadinimas; TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas narys;• veiklos pobūdis;• fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai, pavardės, vardai ir adresai;• tikrųjų narių teisės ir pareigos;• pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;• bendros nuosavybės dalių dydis, nepiniginiai įnašai;• pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka.Ši forma patogi tada, kai bendrijos narių skaičius nesikeičia. Tačiau jei bent vienas narys išstoja ar reikia priimti naują narį, sutartį tenka įforminti iš naujo pas notarą, ir vėl reikės mokėti registravimo mokesčius.
2.3. AKCINĖ BENDROVĖ IR UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ
Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „AB“, „UAB“. Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Bendrovė gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Jei bendrovės įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji įsteigta, laikoma, kad ji įsteigta neribotam laikui. Bendrovės veiklos laiką galima pratęsti atitinkamai keičiant jos įstatus. Bendrovės savo veikloje vadovaujasi įstatais. Įstatai yra teisinis dokumentas. Juose turi būti nurodyta: 1) bendrovės pavadinimas; 2) bendrovės buveinė; 3) bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis; 4) įstatinio kapitalo dydis; 5) akcijų skaičius pagal rūšis ir klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės; 6) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo jame tvarka; 7) stebėtojų tarybos, valdybos narių, administracijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, šių valdymo organų kompetencija; 8) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka; 9) bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka; 10) sprendimų dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarka. Steigiamos bendrovės įstatai iki steigiamojo susirinkimo turi būti visų steigėjų ar jų atstovų pasirašyti. Fizinio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o juridinio asmens vadovo ar įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu. Neturinčiam antspaudo užsienio juridiniam asmeniui taikoma fiziniams asmenims nustatyta parašų tvirtinimo tvarka.
Bendrovė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Patronuojanti ir dukterinė bendrovės. Bendrovė yra patronuojanti, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. Bendrovės finansiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai. Jos įstatuose gali būti nustatomi ir kiti 12 mėnesių trukmės finansinių metų pradžios ir pabaigos terminai. Jei bendrovė buvo įregistruota finansiniams metams prasidėjus, tai pirmųjų finansinių metų pabaiga laikoma įstatuose numatyta bendrovės finansinių metų pabaigos diena. Jei bendrovė išregistruojama nepasibaigus finansiniams metams, paskutiniai finansiniai metai baigiasi: 1) likvidavimo atveju – likvidavimo akto surašymo dieną; 2) reorganizavimo atveju – turto perdavimo akto surašymo dieną.2.3.1. Akcinės ir uždaros akcinės bendrovės skirtumai ir panašumaiReikalavimai Akcinė bendrovė Uždara akcinė bendrovėSutrumpinimai AB UABAkcininkų skaičiusNeribotas Ne daugiau kaip 250Įstatinis kapitalasNuo 150 tūkst. Lt. Nuo 10 tūkst. Lt.Kasmetinis akcininkų susirinkimas Būtinas BūtinasAkcijų platinimasGali būti platinama viešai(Vertybinių popierių biržoje)Viešai platinti draudžiama(Vertybinių popierių biržoje)Stebėtojų tarybos narių skaičius(Jei yra) Nuo 3 iki 15 Nuo 3 iki 15.Valdybos narių skaičius(Jei yra) Nuo 3 Nuo 3Bendrovės vadovas Privaloma PrivalomaKasmetinis auditinis patikrinimasPrivalomas Privalomas2.3.2. Akcinės ar uždaros akcinės bendrovės valdymasAkcinės ir uždarosios akcinės bendrovės valdymo schemaAkcininkai(tvirtina bendrovės įstatus, kuriuose numatyta valdymo struktūra, vadovybės įgaliojimai, paskirsto pelną, keičia įstatinį kapitalą ir kt.)▼Stebėtojų taryba(kontroliuoja bendrovės veiklą, renka bendrovės valdybą)▼Bendrovės valdyba(savo įgaliojimo ribose dalyvauja priimant svarbesnius bendrovės veiklos sprendimus, renka bendrovės vadovą)▼Bendrovės vadovas(savo įgaliojimų ribose vienvaldiškai priima sprendimus valdant bendrovę)
▼BendrovėAukščiausias bendrovės valdymo organas yra Akcininkų susirinkimas. Jis tvirtina bendrovės įstatus, stebėtojų tarybą, jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai bendrovės valdyba, jei bendrovės valdyba nesudaroma išrenkamas bendrovės vadovas, išrenka išorės audito įmonę, paskirsto pelną, didina ar mažina įstatinį kapitalą ir kt.Stebėtojų taryba akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose.Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. Jei bendrovės vienintelis ar pagrindinis akcininkas save paskiria bendrovės vadovu, tai jisai žinoma sau pačiam suteikę plačius įgaliojimus, jei paskiriamas kitas žmogus, tai siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir turto pasisavinimui jam suteikiami mažesni įgaliojimai.Sutarčių teisėje nėra vertinama ar produkcija ir paslaugos buvo pardavinėjami per pigiai, ar perkami per brangiai. Turto išvaistymas laikomas, tik kai turtas pasidovanojamas ar padovanojamas ar tiesiog atiduodamas. Todėl bendrovės vadovas, jei tai nenumatyta jo įgaliojimuose neturi teisės labdarai skirti bendrovės lėšų. Tiesiog vertinama, ar bendrovę valdanti institucija ar vadovas veikė savo įgaliojimų ribose. Todėl bendrovės nuostatuose nurodoma, nuo kokios sumos bendrovės vadovui sandorį reikia derinti su bendrovės valdybą, jei tokia yra, jei valdybos nėra bendrovės vadovas svarbesnius sprendimus turi derinti su akcininkų susirinkimu. Tai gali būti nekilnojamo turto pirkimas, pardavimas, didesnės paskolos ėmimas ar suteikimas ir t. t. Kita kontrolės priemonė įvairių išlaidų limitavimas, tai kokią suma ar dalis nuo pajamų skiriama įvairių rūšių išlaidoms: darbo užmokesčiui, žaliavoms, komunalinėms paslaugoms, reklamai, prezentacijai ir t. t. Gali būti nustatomi konkretūs algų dydžiai.
Nežiūrint visų valdymo kontrolės priemonių bendrovės veiklos sėkmė labai priklauso nuo visų bendrovę valdančių ir dirbančių darbuotojų sąžiningumo ir įžvalgumo.2.3.3. Verslo liudijimai LietuvojeVerslo liudijimas yra patogus tuo, kad nereikia registruoti įmonės, taip pat norint nutraukti veiklą nereikia įmonės išregistruoti. Jei asmuo ne pensinio amžiaus, jam reikia papildomai mokėti socialinio draudimo mokestį. Be to, jei jo apyvarta per 1 metus viršija daugiau kaip 100 tūkst. Lt., jis turi tapti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Toks apmokestinimas patogus ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes asmuo turi sumokėti mokestį prieš gaudamas Verslo liudijimą ir jei jis nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, iš jo nereikia išieškoti jokių nesumokėtų mokesčių.2.4. ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖŽemės ūkio bendrovių veikla yra reglamentuojama žemės ūkio bendrovių įstatyme. Pagal šį įstatymą žemės ūkio bendrovė yra “fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė”. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja bendrovės teises ir pareigas. Pagal šį straipsnį bendrovė turi teisę: 1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla Lietuvos Respublikoje bei užsienyje; 2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose, taip pat antspaudą; 3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti; 5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas ir kitą turtą; 6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės reguliuojamas kainas; 8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą; 9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir likviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta. Be šitų teisių ir pareigų, bendrovė gali turėti ir kitų teisių bei pareigų, nustatytų įstatuose ir neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams. Bendrovė neturi teisės leisti akcijų.2.4.1. Žemės ūkio bendrovės steigimasBendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigiamojo susirinkimo protokolas, įstatai. Bendrovės steigėjai sudaro steigimo sutartį, nustato minimalų pajinio įnašo dydį, parengia asmenų turto priėmimo ir įvertinimo tvarką, sudaro asmenų, pageidaujančių būti bendrovės nariais, sąrašą, parengia bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą, paskiria įgaliotinius parengiamiesiems bendrovės steigimo darbams atlikti. Steigimo sutartyje nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka, vieta ir laikas, atsakingi asmenys. Įgaliotiniai kontroliuoja, kaip mokami pajiniai įnašai, sudaro sąlygas asmenims iki steigiamojo susirinkimo susipažinti su bendrovės steigimo tvarka, parengtų dokumentų projektais ir galimų bendrovės narių bei pajininkų sąrašais. Steigiamajam susirinkimui steigėjai parengia pranešimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) steigėjų fizinių asmenų – vardai, pavardės ir asmens kodai, adresai, juridinių asmenų – pavadinimai, kodai, adresai; 2) bendrovės pavadinimas ir veiklos tikslas; 3) minimalaus pajinio įnašo dydis;4) pajinių įnašų suma; 5) asmenų turto priėmimo ir įvertinimo tvarka; 6) steigimo išlaidos. Steigiamasis susirinkimas sušaukiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos. Steigiamajame susirinkime dalyvauja asmenys, įnešę ne mažesnį kaip steigėjų nustatytą minimalų pajinį įnašą. Šie asmenys registruojami pasirašytinai registravimo sąraše ir kartu nurodomas kiekvieno asmens turimas balsų skaičius. Steigiamasis susirinkimas priima nutarimą dėl bendrovės steigimo, patvirtina minimalų pajinio įnašo dydį, taip pat steigėjų pranešimą, priima bendrovės įstatus, gali rinkti bendrovės valdybos narius, renka revizijos komisiją (revizorių), patvirtina, jei nesudaroma valdyba, administraciją bei administracijos vadovo (pirmininko) ir revizinės komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimą. Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta: 1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas. Buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuolatinėje valdybos (administracijos) buvimo vietoje; 2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė; 3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka; nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka; 4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų pasikeitimo, pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkams bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir parduoti organizavimo tvarka; 5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos; 6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka; 7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno paskirstymo taisyklės; 8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų sudarymo ir naudojimo tvarka; 9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka; 10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų teisės, atsakomybė bei pareigos; 11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo santykiai; 12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais sąlygos, tvarka ir terminai. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo nutarimo įsteigti bendrovę priėmimo dienos bendrovės steigėjai (įgaliotiniai) vietos savivaldybei įteikia paraišką įregistruoti bendrovę.IšvadosSkiriamos trys pagrindinės verslo organizavimo formos: individuali verslo firma, partnerinė ( ūkinė ) bendrija ir akcinė bendrovė ( korporacija ). Individualios firmos bei ūkinės bendrijos yra nesudėtingos ir lanksčios verslo organizavimo formos. Visos trys minėtos formos gali padidinti savo kapitalą, skolindamosi pinigų. Tačiau paskolą gauti lengviau tik didelėms korporacijoms. Dažnai sunku priskirti įmonę kuriam nors vienam tipui, nes ji turi kelių įmonių tipų elementų. Todėl esminis kriterijus, pagal kurį yra klasifikuojamos įmonės, yra įmonės juridinė forma, kuri apibrėžta įstatymuose. Pagal įmonės juridinį tipą išskiriamos tokios įmonės:a) Individuali (personalinė) įmonė. Ji nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto.b) Tikroji ūkinė bendrija. Ji yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei – ūkinei veiklai su bendru firmos vardu.c) Akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. d) Žemės ūkio bendrovė. Ja laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Be to, įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į tokius junginius:
a) Koncernus. Tai ūkio struktūra, jungianti savarankiškas akcines bendroves, kurias sieja bendri interesai, patentų ir licencijų sutartys, bendros mokslinių tyrimų ir gamybinės technologinės programos, glaudi kooperacija. b) Konsorciumus. Tai laikinas, savanoriškas įmonių susivienijimas konkretiems uždaviniams spręsti, stambiems projektams ar programoms įgyvendinti. c) Įmonių asociacijas (asociacijas). Tai savanoriška įmonių sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacijos gali kurtis pagal šakinius, funkcinius ir teritorinius požymius.Naudota literatūra:1. A. Levinsonas – Akcinės bendrovės: steigimas ir valdymas. Vilnius, 19902. B. Leonienė – Verslo pradmenys. Kaunas, 19983. B. Martinkus, V. Žilinskas – Ekonomikos pagrindai. Kaunas, 19974. F. S. Butkus – Organizacijos ir vadyba. Vilnius, 19965. V. Skominas – Mikroekonomika. Vilnius, 2000