Vekseliai

ĮVADAS

Mūsų laikais yra labai plačiai paplitę įvairūs atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais. Šiuose atsiskaitymuose ypatingą reikšme turi bankai, o tokių atsiskaitymų pagrindas yra einamųjų sąskaitų indėliai, kuriuos banko klientai kiekvienu metu gali dalimis arba visai išimti. Tuo remdamiesi, bankų klientai savitarpio atsiskaitymams gali naudoti ne grynuosius pinigus, bet vekselius (bills). Bankas, gavęs iš savo kliento įsakymą kam nors sumokėti tam tikrą pinigų sumą, tik nurašo tą sumą nuo jo sąskaitos ir įrašo į to asmens sąskaitą, kuris pateikė vekselį. Šitaip bankas tampa attsiskaitymo organizacija kurio veikla finansų sistemoje yra susijusi su tarpininkavimu.
Atsiskaitymas pinigais yra paprastas ir primityvus būdas. Mat pinigus reikia saugoti, skaičiuoti, be to, jie greitai susidėvi. Vekseliai šių trukumu neturi. Jie padeda kaupti finansinį kapitalą, kelti ūkio ekonomiką.

1.Vekselių atsiradimo istorija

Vekselis – rašytinis mainų dokumentas ir piniginis įsipareigojimas. Itališkai – cambio, prancūziškai – lettre a de change, angliškai – bill of exchan-ge, vokiškai – wechel reiškia „mainai”.
Pirmieji vekseliai pasirodė viduramžių Italijoje XI-XII a. Tuo metu Italija buvo viena iš pasaulio prekybos centrų, kur nuolat vyko piinigų ir prekių mainai. Šalys savo viduje teritoriškai buvo susiskaldžiusios, jose cirkuliavo skirtingos monetos (popierinių pinigų dar nebuvo). Prekeiviams buvo nepatogu pervežinėti monetas ir keisti jas į vietinius pinigus. Todėl pasirodė pirmieji vekseliai-laiškai, pagal kuriuos pirklys tam tikroje šalyje gaudavo nustatytą pi

inigų sumą vietos monetomis.
Vekselius išduodavo pirmieji italų „bankininkai”, vietiniai pinigų keitėjai, kurių kolonijų buvo visose didesnėse Europos valstybėse. „Bankininkai” aptarnaudavo ne tik pirklius, bet ir kitus žmones: iš jų priimdavo dešimtinę vietos pinigais popiežiui, o į Italiją siųsdavo tų asmenų pasirašytus vekselius.
Per pirmąjį vekselių gyvavimo periodą (nuo XII iki XVII a.) vyravo Įsakomieji vekseliai. Juos išduodavo „bankininkai”, o apmokėti turėdavo kiti žmonės. Pirmasis vekselių įstatymas priimtas 1569 metais Bolonijoje. Jis turėjo vieną nemažą trūkumą: davėjas negalėjo vekselio perduoti (indosuoti) kitiems.
Vekselio teisėtas pardavimas – indosamentas atsirado XVII a. Prancūzijoje. Jis išvadavo prekeivius nuo „bankininkų”, nustojusių būti vieninteliais vekselių savininkais, priklausomybės. Indosamentas įstatymu reglamentuotas 1673 metais, vėliau jis pritaikytas ir Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Iš pradžių vekselių perleidimo skaičius buvo ribotas, kai kur net buvo draudžiama naudotis veekseliais. Vėliau apribojimai ir draudimai panaikinti.
Trečiasis (ir bene svarbiausias) etapas vekselių raidos istorijoje buvo pavadintas „vokiškuoju”_. 1848 metais būtent Vokietijoje priimtas Vekselių įstatymas simbolizavo naują požiūrį į juos. Vekselį pateikę prekybininkai jau galėjo gauti paskolą.
Bene reikšmingiausieji vekselius įforminantys dokumentai priimti 1930 m. birželio 7 d. Tada 25 valstybės pasirašė vadinamąją Ženevos vekselių konvenciją. Ji tapo daugelio pasaulio valstybių vekselių įstatymų pagrindu.
Šiuo metu vekselių teisė reglamentuota beveik visame civilizuotame pasaulyje. Kai kurių finansų ekspertų nuomone, vekseliai yra universalūs vertybiniai popieriai, bet jiems įsigalėti trukdo skirtinga valstybių te
eisinė bazė.
Pagal vekselių naudojimą valstybės skirstomos į tris gupes. Pirmąją sudaro šalys, ratifikavusios minėtą Ženevos konvenciją arba su ja suderinusios įstatymus (tarp jų ir Lietuva). Kitai grupei priklauso valstybės, kuriose įvesta angloamerikietiška vekselių naudojimo sistema (JAV ir Anglijoje vekselių įstatymai skiriasi nuo Ženevos konvencijos narių). Trečioji grupė – šalys, kurios savo įstatymų nėra suderinusios nei su Ženevos susitarimu, nei su JAV ir Anglijos vekselių teise.
Todėl 1988 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino naują konvenciją dėl tarptautinių vekselių ir skolinių pasižadėjimų. Ši vekselių teisinė sistema sukūrė naują atsiskaitymų rinkos produktą, kuris yra patrauklesnis ir pranašesnis, bet sudėtingesnis negu kiti iki tol buvę. Šioje Jungtinių Tautų konvencijoje atsižvelgta į valstybių teisines sistemas, praktinę vekselių naudojimo patirtį, į kitus svarbius veiksnius.
Rašytiniai istorijos šaltiniai skelbia, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje nuo XIX a. iki XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžios vekselių naudojimas buvo reguliuojamas net trimis skirtingais įstatymais: Užnemunėje – Napoleono kodeksu, Klaipėdos krašte – Vokietijos įstatymais, o kitoje dalyje – carinės Rusijos vekselių įstatymu.
Lietuvos vyriausybė 1919 metais išleido vekselių įstatymą, atsiskaitymai vyko markėmis ir auksiniais. 1922 metais įvedus savo valiutą, vekselių blankai buvo išrašomi litais. 1938 metais tarp Lietuvos, Estijos ir Latvijos pasirašyta konvencija įsakytinių ir paprastųjų vekselių įstatymui suvienodinti, kuri buvo ratifikuota birželio mėn. ir pradėjo galioti nuo 3938 m. spalio l d. Ji atitiko 1930 m. bi
irželio 6 d. Ženevoje sudarytą tarptautinę konvenciją. Taigi tuometinė Lietuvos Vyriausybė suprato vekselių reikalingumą ir jų svarbą šalies ūkiui. Suvienodinus visų Baltijos šalių vekselių atsiskaitymo sistemą, buvo palengvintas atsiskaitymas tarp jų, o tai sąlygojo platesnius prekybinius ryšius. Vekselių įstatymą suvienodinus su tarptautine Ženevos konvencija, supaprastėjo ir tarptautinė prekyba.
Tarpukario Lietuvoje per metus buvo išduodama vidutiniškai pusė milijono vekselių. Jų apyvarta sudarė apie 400 mln. Lt. Tai ne tiek daug atsižvelgiant į dabartines pinigų apyvartos sumas. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tada cirkuliavo 120-150 mln. Lt grynųjų pinigų, t. y. rinkoje „vekseli-nių” litų cirkuliavo bemaž 2,5 karto daugiau negu „piniginių”.
Tuometinėje Lietuvoje naudojami vekseliai buvo pakankamai patikimi ir jų savininkai galėdavo būti tikri, kad gaus jiems priklausančius pinigus. Jeigu vekselio suma suėjus terminui nebūdavo sumokama, jį notaras protestuodavo. Tarpukario Lietuvoje notaro protestuotas vekselis būdavo įteisintas vykdomasis dokumentas ir juo remiantis būdavo išieškoma vekselio savininko pasirinkimu priverstine tvarka – iš vekselio davėjo arba bet kurio laiduotojo, arba iš visų kartu, nepaisant kokio nors eiliškumo, kitaip tariant, iš to, iš kurio buvo galima greičiausiai išieškoti. Protestuotų vekselių sumos buvo išieškomos ir per teismo antstolius ne tik iš vekselių davėjų, bet ir iš laiduotojų, iš varžytinių buvo parduota nemažai nekilnojamojo turto. Tai rodo, kad vis dėlto kreditoriai atgaudavo priklausančias pagal vekselius sumas.
Tarpukario Li
ietuvoje per metus buvo protestuojama vidutiniškai tik 4 proc. visų vekselių- daugiausia 1932 metais per ekonominę krizę (13,1 proc.), o mažiausiai 1937 metais (2,7 proc.). Šie duomenys rodo, kaip vekselių davėjai brangino gerą savo vardą, stengėsi laiku sumokėti, kad išvengtų vekselių protesto. Tais laikais nesumokėti vekselio, kurį prekybininkas buvo davęs pirkdamas prekes kreditan, sumos ar užprotestuoti vekselį buvo blogas dalykas. Prekybininkas prarasdavo gerą vardą, o tada paprastai ir partneriai atsisakydavo sudarinėti su juo prekybos sandorius. Taigi vekselis laikytas garbingu ir pasitikėjimą keliančiu dokumentu.
Sovietų Sąjungoje vekseliai atsidūrė „už borto”. Jie naudoti tik atsiskaitant su užsienio valstybėmis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos vekselių įstatymas ir buvo atnaujintas Lietuvos prisijungimas prie Ženevos konvencijos dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo.

2. Vekselių samprata ir jų formos

Vekselis yra vertybinis popierius, pažymintis griežtai įstatymo reglamentuotos formos piniginį įsipareigojimą, t. y. terminuotą piniginę prievolę. Tai skolos dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.
Vekselis gali būti naudojamas kaip mokėjimo priemonė, kaip laidavimo dokumentas arba kaip dokumentas banko paskolai gauti.
Vekseliui būdingi šie požymiai: abstraktumas – nereikalauja nurodyti skolos pagrindo; formalumas – būtini nustatyti rekvizitai; prievolės besąlygiškumas – mokėjimas pagal vekselį nesąlygojamas; perleidžiamumas – asmenims, firmoms, bankams. Vekseliai savo žirais tampa lengvai perduodamais dokumentais. Žiras – visi pasirašę vekselį asmenys sudaro grupę, kurios visi nariai atsakingi už vekselio sumos apmokėjimą (1 lentelė).

1 lentele. Vekselių rūšys ir jų požymiai
Vekselių rūšys

Išrašo Požymiai
Prekių vekselis Prekių tiekėjas Pagrindas – prekinis sandoris, atidedant mokėjimą

Finansų vekselis

Bankai, iždas Pagrindas – finansinė operacija,
Nesusijusi su pirkimu ar pardavimu. Tai kreditavimas, valiutos keitimas

Komercinis vekselis
Finansų ir ūkio bendrovės Pagrindas – komercinis sandoris, Išleisti emitento vardu. Paprastai pareikštiniai

Draugiškasis vekselis

Nekreditingi asmenys Sandoris neegzistuoja. Du asmenys keičiasi vekseliais, kad galėtų juos įkeisti ir gauti pinigų

Prekių vekselis gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė, gali daugybę kartų keisti savininkus, aptarnauti daugelį prekių pirkimo-pardavimo sandorių. Prie jo jokių važtaraščių pridėti nereikia.
Finansų vekseliai labai likvidūs, jais prekiaujama atviroje rinkoje. Daugelyje šalių tokia prekyba yra svarbi pinigų kiekio reguliavimo priemonė.
Iždo vekseliai – tai trumpalaikė valstybės iždo skola. Daugumą iždo vekselių perka komerciniai bankai ir laiko juos kaip savo atsargų – aktyvų dalį.
Komercinių vekselių galiojimo terminas paprastai būna nuo l iki 270 dienų, su diskontu arba už kuriuos mokamos palūkanos nuo nominaliosios vertės. Jie taip pat likvidūs, todėl bankams nekeliantys nepatogumų.
Draugiškojo vekselio atveju realūs tik išduodantys ir imantys vekselį asmenys. Vekseliais keičiasi pasitikintys vienas kitu asmenys taip, kad juos įtrauktų į apskaitą, arba užstatytų Šiuos vekselius banke, gaudami realius pinigus, arba panaudotų juos atsiskaitymui už prekes.
Į draugiškuosius vekselius panašūs bronziniai vekseliai. Ir vieni, ir kiti vekseliai sudaro papildomų rūpesčių bankams.
Pagal atsiskaitymo pobūdį vekseliai skirstomi į paprastuosius (solo) ir įsakomuosius (trata) vekselius.
Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pasižada mokėti kreditoriui (vekselio turėtojui) vekselyje nurodytą sumą nurodytu laiku ir nustatytoje vietoje. Paprastojo vekselio cirkuliacijos procesas parodytas 1 paveiksle.

.

Paprastasis vekselis cirkuliuoja tik tarp dviejų kontrahentų, vekselio davėjas apmoka pats, be tarpininkų.
Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui (trasatui), kad pastarasis vekselio sumą sumokėtų vekselyje nurodytam asmeniui. įsakomojo vekselio cirkuliacijoje dalyvauja keletas juridinių ar fizinių asmenų – dažniausiai trys, keturi, bet gali būti ir daugiau.
Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas (trasantas) paveda kitam asmeniui (trasatui) sumokėti vekselio sumą nurodytam asmeniui, [sakomojo vekselio cirkuliacijos procesas parodytas 2 paveiksle.

3. Vekselių įforminimas ir atsiskaitymo jais mechanizmas

Vekselių įforminimo ir atsiskaitymo jais operacijos reikalauja tikslumo bei atidumo. Tiek įsakomijei, tiek paprastieji vekseliai išrašomi ant tam skirtų blankų (Lietuvoje platinami 100, 500, 1000, 3000, 5000, 10000, 25000, 50000 Lt nominalo blankai), kurių titulinės dalies kairėje pusėje yra išspausdinta suma. Tai maksimali suma, kuriai galima išrašyti vekselį. Įsigyjant vekselį, privaloma sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos Vyriausybė nustatė 0,25 proc. žyminį mokestį) nuo vekselio blanke išspausdintos sumos. Taip pat bendra yra tai, kad vekselyje turi būti: tekste pažymėtas žodis „vekselis__ ta kalba, kuria jis išrašytas; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; kam arba kieno įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; vekselio davėjo parašas.
Skirtinga yra tai, kad įsakomajame vekselyje pažymimas besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytą sumą., o solo vekselyje besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą. Taip pat tik įsakomajame vekselyje nurodomas mokėtojo pavadinimas.
Jeigu susitarta atsiskaityti įsakomaisiais vekseliais, tiekėjas vietoj mokėjimo reikalavimo-pavedimo išrašo įsakomąjį vekselį, kurio mokėtoju nurodo pirkėją. Jame lėšų gavėju gali įrašyti save (vekselis savo naudai) arba trečiąjį asmenį, kuriam tiekėjas tokiu būdu numato sumokėti skolą.
Vekseliuose mokėjimo terminu gali būti ne tik konkrečiai nustatyta diena. Jis gali būti išrašytas mokėti j į pateikus, pertam tikrą laiką nuo pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos. Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai, negalioja. Pasitaiko atvejų, kai vekselyje nenurodytas mokėjimo terminas, tada toks vekselis laikomas mokėtinu jį pateikus.
Įsakomieji vekseliai, apmokėti per tam tikrą laiką po pateikimo, turi būti pateikti akceptuoti per vienerius metus nuo jų išrašymo datos. Tokių vekselių mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo akcepto dienos.
Paprastieji vekseliai, mokėtini per tam tikrą laiką nuo pateikimo, turi būti pateikti davėjui vizuoti. Laikas, per kurį turi būti apmokėta po pateikimo, pradedamas skaičiuoti nuo vizavimo dienos.
Jei įsakomajame vekselyje nėra atskiro įrašo, vieta, pažymėta šalia mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta ir kartu mokėtojo gyvenamąja vieta. Jei atskiro įrašo solo vekselyje nėra, vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir kartu vekselio davėjo gyvenamąja vieta. Vekselis, kuriame neįrašyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia davėjo pavadinimo.
Vekselyje gali būti nurodyta, kad už skolos sumą bus mokamos palūkanos. Tam, kad galima būtų apskaičiuoti palūkanas už skolą, būtina tiksliai žinoti vekselio galiojimo laiką.
Tais atvejais, kai palūkanas galima apskaičiuoti išrašant vekselį (kai būna nustatyta tiksli mokėjimo data arba laikotarpis nuo išrašymo), jos įtraukiamos į vekselio sumą. Šio tipo vekselį galima vadinti vekseliu su sukauptomis palūkanomis. Jį išrašantis asmuo gauna mažesnę, negu įrašyta vekselyje, pinigų sumą. Vekselio davėjas gauna sumą, vadinamą gyvąja vekselio kaina. Skirtumas tarp vekselio sumos ir jo gyvosios kainos yra palūkanos. Tais atvejais, kai vekselį numatoma apmokėti tik jį pateikus ar per tam tikrą laiką nuo pateikimo ir kai neįmanoma iš anksto nustatyti palūkanų sumos, metinė palūkanų norma vekselyje įrašoma atskirai. Šio tipo vekselius galima vadinti vekseliais su kaupiamomis palūkanomis. Tokio vekselio suma sutaps su jo gyvąja kaina.
Vekselio akceptavimu vadinamas vekselyje nurodyto mokėtojo įsipareigojimas per nurodytą terminą sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Kiekvienas vekselis gali būti pateiktas mokėtojui akceptuoti jo laikytojo, pvz., banko ar kito asmens.
Vekselis akceptuojamas mokėtojui jį pasirašant – tai paprastasis akceptas; pasirašant ir nurodant pilną mokėtojo adresą- pilnasis akceptas. Be to, būna dalinis akceptas, kai mokėtojas įsipareigoja sumokėti tik dalį vekselyje nurodytos sumos.
Jeigu mokėtojas pagal vekselį yra nepajėgus sumokėti iki nurodyto termino, galimąjį pratęsti. Vekselyje nurodyto mokėjimo termino pratęsimas vadinamas vekselio prolongavimu. Vekselis pratęsiamas laikytojui sutikus ir mokėtojui išdavus naują vekselį, kuriuo jis likviduoja įsiskolinimą pagal senąjį vekselį ir prisiima padidintą naują mokėjimo įsipareigojimą.
Asmuo, apmokėdamas vekselį, gali reikalauti, kad jam grąžintame vekselyje būtų jo savininko pakvitavimas, jog jis pinigus gavo. Savininkas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies. Mokėtojas, sumokėjęs dalį sumos, gali reikalauti, kad apie tai būtų pažymėta vekselyje ir kad jam būtų išduotas atitinkamas pakvitavimas. Sumokėjusiam visą vekselio sumą atiduodamas pats vekselis. Taip pat vekselio turėtojas gali gauti pinigus pagal turimą vekselį, jį inkasuodamas bet kuriame banke. Vekselis gali būti vietinis ir nevietinis.
Vietinis yra toks, kurį turėtojas inkasuoja mokėjimo vietoje. Nevietinio vekselio inkasavimo vieta nėra jo mokėjimo vieta. Vietinius vekselius turėtojas turi pateikti inkasuoti ne anksčiau kaip l mėn. ir ne vėliau kaip 5 dienos iki vekselio apmokėjimo termino. Nevietinius – ne anksčiau kaip 3 mėn. ir ne vėliau kaip dokumentų apyvartos mokėjimo laikas. Atiduodamas inkasuoti vekselį, jo turėtojas paveda gauti iš mokėtojo vekselyje nurodytą sumą. Konkretų pareikštinio vekselio mokėjimo terminą nustato jo turėtojas. Inkasuojamus vekselius turėtojas įtraukia į sąrašą. Bankas išsiunčia sąrašą ir vekselius savo skyriui, kitam bankui. Pastarieji, gavę šiuos dokumentus, praneša mokėtojui. Po to pinigai nurašomi iš mokėtojo sąskaitos ir apie tai pranešama vekselį inkasavusiam bankui, kuris sumoka pinigus komitentui. Nesumokėjus, bankas pateiks vekselį protestuoti. Jei vekselio turėtojui prireikia pinigų anksčiau negu mokėjimo terminas, jis gali jų gauti diskontuodamas ar įkeisdamas šiuos skolos dokumentus. Vekselius diskontuoja ar įkeičia dažniausiai komerciniai bankai, nors tai gali daryti ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys.
Vekselio apmokėjimas gali būti garantuojamas laiduojant už visą arba tik dalį visos sumos. Paprastai laiduoja vienas-trys asmenys. Kai surandamas asmuo, galintis laiduoti, laidavimas įforminamas pačiame vekselyje arba jo pra-tąsoje. Jis tvirtinamas žodžiu „laiduota” arba analogišku įrašu ir laiduotojo parašu. Laiduojant nurodoma, už kurį asmenį laiduojama. Laiduotojas ir vekselio turėtojas vienodai pasidalija atsakomybę. Neapmokėjus vekselio, vekselio gavėjas gali reikalauti visos arba dalies tos sumos iš visų arba iš kiekvieno atskirai. Jei laiduotojas apmoka vekselį arbajo dalį, jis turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iŠ to, už kąjis laidavo, savo sumokėtos sumos.
Vekselis yra „keliaujantis” vertybinis popierius. Solo ir tratos vekseliai gali būti indosuojami. Indosavimas – tai vekselio savininko teisių perleidimas naujajam jo turėtojui. Būtinybė perleisti vekselį atsiranda dėl nuosavų lėšų stygiaus. Indosamentas išrašomas vekselyje arbajo pratąsoje; tai būdas įstatymiškai nustatyti vekselio turėtoją. Toks indosamentas, kuriame įrašytas asmuo, kuriam perleidžiamas vekselis, vadinamas vardiniu indosamentu. Indosamentu naujajam savininkui perduodamos visos vekselio turėtojo teisės. Pastarasis, nelaukdamas apmokėjimo termino, gali vekselį nauju indosamentu perduoti kitam asmeniui. Naujas vekselio savininkas gali padaryti tą patį ir t.t..
Kiekvienas indosantas (perleidžiantis vekselį) indosamente gali įrašyti konkretų asmenį, kuriam perleidžia vekselį. Tokiu asmeniu gali būti net paprastojo ar įsakomojo vekselio mokėtojas, nesvarbu, ar jis vekselį akceptavo, ar ne, taip pat vekselio davėjas ar bet kuris vekseliu įsipareigojęs asmuo, jei jam skolingas buvo vekselį indosuojantis asmuo. Šie asmenys vekselį gali indosuoti toliau. Indosantas gali tik pasirašyti, neįvardydamas asmens, kuriam perleidžia vekselį. Jei indosamentas yra blankinis, fiksuojamas tik vekselio perdavimo faktas.
Vekselio indosamentų skaičius paprastai neribojamas, tačiau vekselio in-dosamentas turi būti besąlyginis. Jei indosamente indosuojama dalis vekselio sumos ar nurodomos kokios nors sąlygos, indosamentas laikomas negaliojančiu. Tačiau vekselis dėl to galios nepraranda. Indosantas, kuris indosamentų perleido vekselį, yra atsakingas už jo akceptą ir apmokėjimą, jei indosamente nėra priešingo įrašo. Tai reiškia, kad vekselio savininkas, kuriam vekselis buvo perleistas indosamentų, vekselio neapmokėjimo ar neakceptavimo atveju turi teisę pareikšti ieškinį indosantui, kaip ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Indosantas gali uždrausti indosuoti vekselį toliau. Tokiu atveju jis nėra atsakingas tiems, kuriems Šis vekselis vėliau indosuotas.
Svarbiausioji vekselio sudarymo sąlyga – atsakomybė už jo išpirkimą. Vekselio mokėtojas besąlygiškai garantuoja, kad praėjus vekselyje numatytam terminui, jis vekselį būtinai išpirks. Šį pažadą jis garantuoja savo turtu. Jeigu vekselis laiku neišperkamas arba atsisakomąjį akceptuoti, jis protestuojamas, įforminant oficialiu aktu – protestu. Teisę vekselius užprotestuoti turi notarai.
Vekselius protestuoti pateikia jų teisėti savininkai, taip pat juos inkasuoti priėmę bankai ir jų korespondentai, kurie ir vykdė vekselių apmokėjimo operacijas, arba savininkų įgalioti asmenys, kuriems turėjo būti sumokėta vekselio dalis.
Neapmokėto vekselio, kuriame yra nurodytas konkretus mokėjimo terminas, savininkas arba bankas, jei vekselis buvo inkasuotas banke, turi pateikti notarui prašymą įforminti protestą per vieną ar dvi darbo dienas, pasibaigus mokėjimo terminui. Tokia pat prašymo įforminti protestą tvarka taikoma, jei vekselis turėjo būti apmokėtas per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo dienos. Kai buvo neapmokėtas vekselis, kurio mokėjimo terminas „pateikus”, prašymas įforminti protestą turi būti pateiktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vekselio pateikimo apmokėti. Tai taikoma, kai įsakomieji vekseliai buvo akceptuoti, o paprastieji – vizuoti. Tačiau jei įsakomieji vekseliai nebuvo akceptuoti, prašymas įforminti jo protestą dėl neakceptavimo turi būti pateiktas iki pasibaigs numatytas laikas, per kurį vekselis turėjo būti pateiktas akceptuoti. Jei akceptavimo laikas vekselyje iš viso nebuvo nurodytas arba akceptuota dalis vekselio sumos, tai vekselio protestas įforminamas, įvykus neakceptavimo ar dalinio akceptavimo faktui, bet ne vėliau iki sueis šio vekselio mokėjimo terminas.

Vekselis gali būti išrašytas keliais vienodais egzemplioriais. Jų eilės numeriai turi būti surašyti vekselio tekste, o jei jo nėra, kiekvienas egzempliorius laikomas atskiru įsakomuoju vekseliu. Kiekvienas savininkas turi teisę pasidaryti vekselio nuorašą. Nuorašas turi visiškai atitikti originalą su indo-samentais ir visais kitais jame esančiais įrašais, taip pat nuoraše turi būti nurodytas originalo turėtojas.

4. Vekseliai bankų veikloje

4.1 Vekselių inkasavimas ir diskontavimas

Vekselių turėtojai gali gauti pinigus inkasuodami vekselius banke. Vekselių inkasavimas yra tokia operacija, kai bankas prisiima pagal vekselius naštą atgauti pinigus iš vekselių mokėtojų. Gautoji suma pervedama į inkasavusio asmens sąskaitą banke arba jam išmokama grynaisiais. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, bankas įformina protestą komitento vardu. Protesto išlaidas sumoka komitentas (vekselio turėtojas). Ne visada vekselio savininkas turi galimybę savo skolas padengti perleisdamas, t. y. indosuodamas. Jam gali prireikti grynųjų pinigų, todėl jis pateikia vekselį diskontavimui – parduoti jį už tam tikrą, mažesnę nei nominalioji vertė, kainą. Paprastai vekselius diskontuoja bankai ir kitos kredito įstaigos. Užsienio valstybėse egzistuoja specialiosios finansų institucijos – diskonto namai, kurie užsiima vekselių diskontavimu, rūpinasi tolesniu atsiskaitymu. Vekselių supirkimas yra viena iš lėšų investavimo formų. Bankai paprastai diskontuoja tik komercinius paprastuosius ir įsakomuosius vekselius, išrašytus konkrečiam terminui. Banko darbuotojas, priimantis vekselį diskontuoti, turi patikrinti, ar jis atitinka pagrindinius reikalavimus. Vekseliai priimami, jeigu:
• jie įforminti Vekselių įstatymo nustatytąja tvarka;
• išrašyti ūkinių operacijų pagrindu, t. y. komerciniai (prekybiniai);
• nurodytas konkretus mokėjimo terminas;
• mokėjimo vieta yra bankai, kuriuose skolininkai (įsakomųjų vekselių akceptantai, paprastųjų vekselių mokėtojai) turi sąskaitas;
• trasatas (mokėtojas) yra besąlygiškai akceptavęs visą įsakomojo vekselio sumą;
• yra vardinis indosamentas bankui arba atviras (blankinis) vekselio pateikėjo indosamentas (antruoju atveju prieš indosanto parašą turi būti palikta pakankamai vietos, kad bankas galėtų įforminti vekselio perdavimą jam);
• tekste ir indosamentuose nėra prierašų, ribojančių vekselio nuosavybės perdavimo teisę, taip pat nėra taisymų ar išbraukimų;
• pasirašiusių asmenų identifikavimas nekelia abejonių;
• apmokėjimas garantuotas ne mažiau kaip dviem parašais, t. y. vekselio davėjo parašu ir pirmojo vekselio savininko indosamentu (indosa-mentų skaičius rodo vekselio patikimumą);
• nuo jų pateikimo diskontuoti iki jų apmokėjimo termino yra likę ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne mažiau kaip viena savaitė.
Jei bankas priima vekselį diskontuoti, iš bendrosios sumos išskaičiuoja diskonto sumą. Ši suma ir yra banko pajamos, kurias jis tikisi gauti, suėjus vekselio mokėjimo terminui. Diskonto sumą bankas apskaičiuoja, atsižvelgdamas į laiką, likusį iki apmokėjimo termino, ir diskonto normą, kurią nustato bankas, suderinęs su vekselio pateikėju.
Diskonto suma lieka bankui. Likusi vekselio suma išmokama jo pateikėjui grynaisiais. Bankas pats pasiūlo diskonto normą, kuri priklauso nuo vekselio pateikėjo patikimumo. Diskonto norma priklauso nuo banko palūkanų normos, bankų konkurencijos. Visas išlaidas, jei jos n e įskaičiuoto s į diskonto normą, apmoka vekselio turėtojas. Indosamentą diskontuojančiam bankui gali atstoti vien tik savininko parašas. Šitaip blankinis indosamentas paverčiamas vardiniu.
Bankas diskontuojamo vekselio pateikėjui kaip vekselio priėmimo patvirtinimą turi atiduoti trečiąjį egzempliorių su savo įrašais. Bankai kaupia informaciją apie nepatikimus vekselio mokėtojus.
Jeigu termino dieną vekselis nebuvo apmokėtas, įteikiamas pareiškimas notarui, kad šis įformintų vekselio protestą diskontavusio banko vardu. Protestuotas vekselis grąžinamas diskontavusiam bankui, kartu prašant atlyginti protesto išlaidas. Diskontavęs vekselį bankas kreipiasi į vekselio davėją, kad Šis apmokėtų vekselį. Jeigu asmuo šio reikalavimo nevykdo, bankas gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Diskontuotus komercinius vekselius bankas gali rediskontuoti kituose bankuose. Rediskonto suma apskaičiuojama kaip ir diskonto suma, tiktai atsižvelgiama į laiką, likusį nuo rediskonto dienos Iki mokėjimo termino. Jeigu rediskontuotas vekselis termino dieną nebuvo apmokėtas, o jis turėjo būti apmokėtas diskontavusiame banke, pastarasis sumoka rediskontavusiam bankui visą vekselio sumą ir palūkanas už laiką, praėjusį po mokėjimo termino. Vekselis atiduodamas diskontavusiam bankui.

4.2 Kreditavimas, įkeičiant turimus vekselius

Ne visada vekselio savininkai pageidauja visiškai atsisakyti vekselių, t. y. juos indosuoti arba diskontuoti. Savo trumpalaikį pinigų poreikį jie gali patenkinti, gaudami iš banko paskolą, o užstatu panaudoti turimus vekselius.
Vekselių turėtojas, norėdamas gauti įkeistais vekseliais apdraustą paskolą, sudaro su banku paskolos sutartį, kurioje, be įprastų kredito sutarčiai būtinų punktų, numatoma:
• įkeistų vekselių nominalioji vertė (paprastai teikiamos paskolos suma neviršija 70 proc. nominaliosios vertės);
• sąlygos, kurioms esant skolininkas turi pateikti papildomus vekselius paskolai apdrausti;
• banko teisė skolos grąžinimui naudoti lėšas, gautas apmokėjus vekselius;
• leidimas klientui vienus vekselius iki jų mokėjimo termino pakeisti kitais. Prieš paskolos sutarties sudarymą banko darbuotojas patikrina, ar vekseliai atitinka visus keliamus reikalavimus (kaip ir juos diskontuojant). Paskola paprastai teikiama iš atskiros paskolinės sąskaitos. Jos grąžinimo terminas negali būti vėlesnis, kaip vekselių apmokėjimo terminas. Grąžintos paskolos sumai bankas atiduoda proporcingos sumos (atsižvelgiant į skolas ir nustatytą apdraudimo santykį) vekselius. Jeigu kredito gavėjas negrąžina paskolos, bankas naudoja lėšas, gautas už apmokėtus jo vekselius, tiesiogiai pervesdamas jas į paskolinę sąskaitą.
Bankas drąsiau kredituos, jeigu vekseliai, kuriuos norima įkeisti, bus laiduoti ir (arba) indosuoti, nes tai parodo vekselio kaip užstato patikimumo laipsnį.
Kaip matome, diskontuojant ir įkeičiant vekselius, komercinis kreditas transformuojasi į bankinį kreditą. Komercinio kredito teikėjas apsirūpina pinigais, kurių jam staiga prireikia, pavyzdžiui, kai nori pirkti prekių, žaliavų ir pan.

4.3 Banko paskolos, apdraustos gavėjų vekseliais

Bankas gali suteikti finansiškai patikimiems juridiniams ir fiziniams asmenims pagal susitarimą paskolas, apdraudžiant jas gavėjų išduodamais vekseliais. Grąžinus skolos dalį, atitinkančią konkretaus vekselio sumą, skolininkui atiduodamas tas vekselis. Jeigu visą skolą už vekselį apmoka laiduotojas, bankas vekselyje įrašo, kas, už ką ir kada apmokėjo, ir vekselį grąžina laiduotojui. Nesumokėjus nustatytu laiku, vekselis bendrąja tvarka protestuojamas.
Vekseliu įforminti įsipareigojimai grąžinti paskolas yra plačiai naudojami pasaulyje. Šis pripažintas finansinis mechanizmas palengvina bankų prekybą skolomis ir turi juridinę galią. Terminuotieji pasižadėjimai realios juridinės galios neturi ir nepalengvina paskolų išieškojimo.
Vekselius ypač patogu naudoti, kai skolininkui atidaroma kreditinė linija, kur skola gražinama periodiškai dalimis, bet konkrečios sumos ir laikas nenustatomi. Tada skolininkas išduoda bankui paprastąjį vekselį, neužpildy-damas jo teksto, o tik pasirašydamas. Prireikus išieškoti visą arba dalį skolos, bankas pats užpildo vekselį ir pateikia protestavirnui, o jeigu reikia – ir galimam skolos išieškojimui priverstine tvarka.

5. Vekselių naudojimo privalumai ir trūkumai

Atsiskaitymų vekseliais pranašumai išplaukia iš anksčiau išvardytųjų ypatybių:
• vekselį išrašęs asmuo besąlygiškai pasižada sutartu laiku grąžinti skolą;
• vekselis gali būti laiduotas; tuo atveju jį laidavę asmenys garantuoja savo turtu, kad skola bus grąžinta;
• skolą grąžinti vekselyje gali būti įpareigotas ne jo davėjas, o trečiasis asmuo;
• vekselis be apribojimų gali būti perduotas (indosuotas) kitam asmeniui;
• kredito įstaigos gali prieš laiką išpirkti vekselį, jo savininkui sumo-kėdamos šiek tiek mažesnę pinigų sumą.
Be to, iš vekselių apyvartos naudą turi ir valstybė. Ji gauna tam tikrą mokestį (paprastai 0,25 proc. vekselio nominaliosios vertės) už parduodamų vekselių blankus.
Taigi vekselis palyginti pranašesnis negu analogiška paskolos bei pardavimo skolon sutartis. Deja, Lietuvos rinkoje vekseliai žengia pirmuosius žingsnius. 1992 metais priimtas Vekselių įstatymas praktiškai nebuvo taikomas iki 1996-ųjų vidurio. Tik nuo to meto verslo sferoje tarpusavio atsiskaitymams po truputį pradėta naudoti vekselius, įforminant komercinį kreditą. Tačiau nei vekselių diskontavimo, nei indosavimo operacijos praktiškai nebuvo vykdomos.
Taigi, tenka konstatuoti, kad šie vertybiniai popieriai Lietuvoje nepopuliarūs, sunkiai prigyja, o to pagrindinė priežastis – išieškoti skolas galima tik per teismą.
Žinoma, kad atsiskaitant tiek vekseliais, tiek čekiais, svarbu tai, kokia yra turtinių garantijų suteikimo sistema. Juk pagrindinė ir pradinė vekselio sudarymo sąlyga – atsakomybė už jo išpirkimą. Vekselio mokėtojas besąlygiškai garantuoja, kad, praėjus vekselyje nustatytam terminui, jis vekselį būtinai išpirks. Šį pažadą jis garantuoja savo turtu. Jeigu vekselis laiku neiš-perkamas, jis būna protestuojamas, ir vekselyje užrašyta suma (kartu su papildomomis išlaidomis) išieškoma teismo būdu, netgi parduodant mokėtojo turtą. Tačiau, remiantis Lietuvos civilinio proceso kodeksu, protestuotas vekselis nebuvo vykdomasis dokumentas, o tai reiškia, kad vekselio savininkas, turėdamas protestuotą vekselį, pirmiausia turėjo kreiptis į teismą, kad šis išduotų vykdomąjį raštą, ir tik jį gavęs – į antstolių kontorą dėl turto išieškojimo. Tam prireikdavo papildomo laiko ir tekdavo sumokėti 5 proc. ieškinio sumos dydžio žyminį mokestį, nesant garantijų, kad tas išlaidas padengs skolininkas. Suprantama, dėl teisinių problemų įmonės nerizikuodavo atsiskaitinėti vekseliais, o bankai nenoriai juos supirkdavo. Efektyviam vekselių naudojimui reikalingas tiek teisinis, tiek ekonominis pagrindas. Daugelio ūkio subjektų nemokumas, didelės tarpusavio skolos, pasitikėjimo stoka irgi stabdė vekselių naudojimą.
Atsiskaitymą su užsienio šalies partneriais stabdė tai, kad nebuvo išspausdinti reikalingi vekselių blankai, neišspręsta žyminio mokesčio mokėjimo tvarka, nenuspręsta, kokia specialia normatyvine sritimi, vekselių teise remtis. Dėl to buvo ne vienas ir ne du atvejai, kai mūsų šalies ūkio subjektai savo rizika pasirašydavo kitų valstybių išleistuose vekselių blankuose kaip jų davėjai, bet tokie vekseliai neteisėti, kadangi nesumokamas žyminis mokestis. Be to, galėjo iškilti komplikacijų apmokant tokius vekselius mūsų šalies bankuose bei protestuojant juos, o tai trukdė plėtoti santykius su užsienio partneriais. Lietuvos ūkio subjektai galėjo būti lėšų gavėjai pagal užsienio šalių partnerių išduotus vekselius, tačiau norėdami išvengti nesusipratimų, turėjo būti susipažinę su tos šalies vekselių teisės sistema.
Smulkieji ir vidutiniai verslininkai vekselių beveik nenaudojo, nes stokojo elementarių žinių apie juos ir jų veikimo mechanizmą. Daugeliui ir dabar neaišku, kaip juos užpildyti. Todėl bankų įstaigos turėtų konsultuoti klientus vekselių naudojimo klausimais. Reikėtų tarp verslininkų, pramonės ir prekybos įmonių skleisti informaciją apie vekselių naudojimo galimybes, supažindinti plačiąją visuomenę su šiais vertybiniais popieriais.
1999 m. kovo 16 d. priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Iki tol galiojusio Vekselių įstatymo nuostatos neatitiko 1930 metais Ženevos konvencijos patvirtinto Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, prie kurio Lietuvos Respublika be išlygų prisijungė 1997 m. gegužės 11 d., nuostatų.
Naujajame įstatyme vartojami žodžiai ir sąvokos, tiksliau atitinkantys Vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo autentišką originalą. Rengiant ankstesniosios redakcijos įstatymo projektą, buvo laisvai interpretuojamas Konvencijos tekstas, be to, nebuvo naudotasi autentišku originalo tekstu.
Naujajame vekselių įstatyme nėra ankstesniojo įstatymo Bendrųjų nuostatų bei išbrauktos l ir 75 straipsnių paskutinės pastraipos, nes tokių nėra Ženevos konvencijos patvirtintame įstatyme. Taip pat daugumoje vekselių įstatymo straipsnių pakeistos formuluotės, kurios anksčiau buvo neaiškios ir sunkiai suprantamos bei neatitiko teisinės terminologijos ir sąvokų.
Naujojo įstatymo 45, 50, 52 ir kituose straipsniuose ieškinys yra keičiamas reikalavimo teise, o tai reiškia, kad vekselio turėtojas vekselio neap-mokėjimo arba neakceptavimo atveju turi teisę reikalauti iš kitų asmenų, įsipareigojusių pagal vekselį (indosantų davėjo laiduotojų), sumokėti įstatymo 50 straipsnyje nurodytas sumas. Anksčiau galiojusiame įstatyme buvo numatyta tik teisminio ieškojimo galimybė.
Naujasis vekselių įstatymas nustato naują tvarką, gerokai palengvinančią išieškojimo pagal protestuotus vekselius procesą. Pagal šį įstatymą notaro protestuoto vekselio turėtojas gali pateikti notarui prašymą, kad pastarasis padarytų vekselyje vykdomąjį įrašą, suteikiantį jam vykdomojo dokumento galią. Už vykdomąjį įrašą notarai, matyt, ims atitinkamą atlyginimą (mokestį), bet jis tikrai bus daug kartų mažesnis už patvirtintą žyminio mokesčio sumą, kuri sumokama pateikiant teismui ieškinį dėl skolos priteisimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Be to, vykdomajam įrašui pas notarą padaryti prireiks žymiai mažiau laiko palyginti su tuo, kurio reikėtų kreipiantis į teismą.
Manoma, kad anksčiau minėta protestuotų vekselių pripažinimo vykdomaisiais dokumentais tvarka ir žyminio mokesčio už vekselius panaikinimas turės teigiamos įtakos vekselių naudojimo plėtrai.
Vekselių įstatymo 50 ir 51 straipsniuose išbraukti punktai, numatantys vekselio turėtojo teisę reikalauti sumokėti delspinigius, nes tokių delspinigių mokėjimas nenumatytas Ženevos konvencijos patvirtintame įstatyme. Vekselių įstatymo 79 straipsnis papildytas 2 dalimi, kurioje išvardijamos įsakomojo vekselio nuostatos, taikomos paprastajam vekseliui.
Daugumoje įstatymo straipsnių pakoreguotos galiojusio įstatymo nuostatos, neatitinkančios Ženevos konvencijos patvirtinto Vekselių įstatymo nuostatų. Manome, kad naujos įstatymo redakcijos nuostatos bus lengviau suprantamos ir taikomos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu bei Čekių įgyvendinimo įstatymu, Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtino Vekselių naudojimo taisykles, Vekselių ir čekių protes-tavimo taisykles bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką. Remiantis Vekselių naudojimo taisyklėmis, vekseliai gali būti naudojami asmenų įsipareigojimams nacionaline ir užsienio valiuta įforminti, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Vekseliai gali būti perkami, parduodami, įkeičiami arba pagal juos kitaip perduodamos visos teisės.
Asmenys gali įforminti savo įsipareigojimus bet kuriame blanke (popieriaus lape), jeigu jame yra visi būtini vekselio rekvizitai. Dokumentas vekseliu nelaikomas, jeigu jame nėra nors vieno būtino vekselio rekvizito, išskyrus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytas išimtis. Vekselių indosamentų skaičius neribojamas.
Indosamentu perduodamas vekselį, jo savininkas gali sumokėti savo skolą jį priimančiam asmeniui. Tačiau jeigu vekselis neapmokėtas arba neakceptuotas, išlieka solidari pagal vekselį įsipareigojusių asmenų atsakomybė teisėtam jo turėtojui, išskyrus indosantus, įrašiusius indosamente pastabą dėl negalimo atgręžtinio reikalavimo arba pastabą, draudžiančią toliau perduoti vekselį. Indosantas, uždraudęs toliau perduoti vekselį, neatsako būsimiesiems vekselio turėtojams, išskyrus tą asmenį, kuriam jis perdavė vekselį.
Vekselio apmokėjimas gali būti užtikrinamas laiduojant visą sumą arba jos dalį. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo.
Laiduojama įrašius žodį „laiduota” arba kitą atitinkamą žodį. Laiduotojas vekselį arba jo pratašą pasirašo.
Laiduoti galima už vekselio davėją arba kiekvieną kitą pagal vekselį įsipareigojusį asmenį.
Jeigu vekselį akceptuoti arba apmokėti atsisakoma, jo protestavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas bei Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės.
Jeigu skolininko įsipareigojimai įforminti vekseliu ir kreditorius nori išvengti vekselio neapmokėjimo, jis gali pareikalauti, kad:
už kurį nors pagal vekselį įsipareigojusį asmenį laiduotų bankas arba kitas patikimas asmuo. Laidavimas gali būti įrašomas ir pasibaigus mokėjimo terminui arba įforminus protestą. Laiduotojo įsipareigojimas galioja, kol galioja įsipareigojimas asmens, už kurį buvo laiduota;
gerai žinoma įmonė, kurios finansinė būklė nekelia abejonių, būtų skolininko tarpininke apmokant vekselį.
Kai įsipareigojimai įforminami vekseliais, tiekėjas gali išrašyti įsakomąjį vekselį, mokėtoju nurodydamas pirkėją, o lėšų gavėju – save arba trečiąjį asmenį, kuriam jis numato sumokėti savo skolą, arba pirkėjas tiekėjo naudai gali išrašyti paprastąjį vekselį, kurio mokėtojas bus jis pats (pirkėjas).
Išrašytą įsakomąjį vekselį galima pateikti akceptuoti, net jeigu nėra privalomos pateikimo akceptuoti sąlygos. Įsakomąjį vekselį pateikti akceptuoti gali kiekvienas asmuo. Akceptuotas vekselis atiduodamas pateikėjui.
Jeigu davėjas nėra uždraudęs vekselį akceptuoti arba vekselio turėtojas nėra atleistas nuo pareigos įforminti protestą, vekselio neakceptavus turi būti įformintas protestas.

Suėjus nustatytam terminui, vekselis turi būti pateikiamas mokėtojui apmokėti. Pateikti vekselį apmokėti galima tame banke, kuriame mokėtojas turi sąskaitą (jeigu bankas nurodytas vekselyje), inkasuojant jį savo banke arba pateikiant tiesiog mokėtojui.
Inkasuojantysis bankas pateikia vekselį mokėtojui tiesiogiai arba įrašo naują indosamentą, pavesdamas tai atlikti kitam bankui. Inkasuojančiojo banko raštiškas raginimas mokėtojui apmokėti vekselį, atvykti akceptuoti įsakomąjį vekselį arba vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizavimo datą prilygsta vekselio pateikimui mokėtojui. Jeigu mokėtojas nesumoka nurodytu laiku arba neatvyksta į banką atlikti minėtų veiksmų, laikoma, kad jis atsisakė apmokėti vekselį, akceptuoti įsakomąjį vekselį arba vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizavimo datą.
Bankas gautą sumą perveda inkasuoti vekselį pateikusiam asmeniui arba jam išmoka grynaisiais.
Vekselio turėtojas sumoka bankui mokestį už vekselių inkasavimą.
Protestuotus vekselius kartu su protesto aktais, taip pat vekselius, grąžinamus dėl kitų priežasčių (nepriklausančius protestuoti ir kitokius), bankas grąžina pateikėjui.
Apmokėtas vekselis mokėtojui atiduodamas pakvituotas teisėto vekselio turėtojo arba jo įgalioto asmens. Pakvitavime nurodomos visos jo sumokėtos sumos.
Jeigu vekselis apmokėtas nevisiškai, suėjus nustatytajam terminui turi būti įformintas protestas dėl nesumokėtos sumos, sumokėtą sumos dalį teisėtas vekselio turėtojas arba jo įgaliotas asmuo įrašo vekselyje ir išduoda pakvitavimą, kuriame nurodoma sumokėta suma.
Bankai ir kitos kredito įstaigos (toliau vadinama – bankai) gali vekselius laiduoti, diskontuoti, išduoti paskolas, priimdami įkeisti paskolų gavėjų turimus vekselius, priimdami paskolų gavėjų išrašytus paprastuosius vekselius, taip pat skolinti ir skolintis, išrašydami paprastuosius vekselius, akceptuodami įsakomuosius vekselius ir pan.
Vekselius ir čekius protestuoja notarai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu, Lietuvos Respublikos čekių įstatymu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Vekselių ir čekių pro-testavimo taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais notarinių veiksmų atlikimą.
Vekselius ir čekius protestuoti pateikia jų turėtojai arba jų įgalioti asmenys.
Notaras priima protestuoti vekselius ir čekius, jų turėtojui arba jų įgaliotam asmeniui pateikus vekselį ar čekį ir du egzempliorius rašytinio prašymo. Jeigu pateikiamas protestui įforminti vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu turi būti pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą.
Notaras, priimdamas prašymą įforminti vekselio ar Čekio protestą, patikrina, ar:
• vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo;
• vekselis ar čekis pateikiamas protestui įforminti nustatytu laiku;
• vekselis ar čekis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus.
Notaras atsisako įforminti vekselio ar čekio protestą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka, jeigu: vekselis ar čekis išrašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ar Lietuvos Respublikos čekių įstatymo reikalavimų, vekselį ar čekį pateikęs asmuo nėra teisėtas jo turėtojas arba jo įgaliotas asmuo, yra pasibaigęs laikas pateikti prašymą įforminti vekselio ar čekio protestą.
Notaras įformina šiuos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus:
• dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;
• dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje;
• dėl atsisakymo apmokėti vekselį;
• dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.
Prašymas įforminti protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį priimamas, jeigu mokėtojas neakceptuoja jam pateikto įsakomojo vekselio ir vekselio turėtojas kreipiasi su prašymu įforminti protestą per terminą, nustatytą pateikti akceptuoti įsakomąjį vekselį.
Prašymas įforminti protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje priimamas, jeigu mokėtojas, akceptuodamas įsakomąjį vekselį, mokėtiną per tam tikrą laiką po pateikimo, arba akceptuodamas įsakomąjį vekselį, kuriame pagal atskirą sąlygą nurodytas jo pateikimo akceptuoti terminas, nenurodo akcepto datos ir vekselio turėtojas kreipiasi su prašymu įforminti protestą per terminą, nustatytą pateikti akceptuoti įsakomąjį vekselį.
Prašymas įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį, mokėtiną nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po pateikimo, arba per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, priimamas, jeigu vekselio turėtojas su prašymu įforminti protestą kreipiasi nepasibaigus vekselio pateikimo apmokėti terminui (paskutinė mokėjimo termino diena arba dvi po jos sekančios darbo dienos).
Prašymas įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį, mokėtiną jį pateikus, priimamas, jeigu vekselio turėtojas su prašymu įforminti protestą kreipiasi nepasibaigus terminui, nustatytam pateikti apmokėti vekselį.
Prašymas įforminti protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį, mokėtiną per tam tikrą laiką po pateikimo, ir nurodyti vizos datą priimamas, jeigu vekselio turėtojas kreipiasi su prašymu įforminti protestą per terminą, nustatytą pateikti vizuoti paprastąjį vekselį, mokėtiną per tam tikrą laiką po pateikimo.
Vekselio protestas neįforminamas, o vekselis grąžinamas jo turėtojui, jeigu pagal notaro reikalavimą vekselio mokėtojas ar davėjas arba trečiasis asmuo:
• akceptuoja įsakomąjį vekselį arba nurodo akcepto datą, vizuoja paprastąjį vekselį ir nurodo jo datą;
• apmoka vekselį ir pateikia notarui vekselio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą arba įmoka pinigus į notaro depozitinę sąskaitą.
Kai pinigai įmokami į notaro depozitinę sąskaitą, notaras vekselyje po paskutiniuoju indosamentu įrašo, kad vekselis apmokėtas, ir nurodo sumokėtą vekselio sumą.
Prašymas įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį priimamas, jeigu čekis nedatuotas mokėtojo ar kliringo namų įrašu, kad čekis nebuvo apmokėtas, ir čekio turėtojas kreipiasi dėl protesto įforminimo nepasibaigus čekio pateikimo apmokėti terminui.
Notaras, priėmęs prašymą įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, apie tai praneša jo davėjui ir pareikalauja, kad jis apmokėtų čekį. Jeigu čekio davėjas sutinka su šiuo notaro reikalavimu, notaras nurodo atvykimo pas jį datą ir laiką. Pranešti galima ryšių priemonėmis.
Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį.
Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, nepateikęs čekio davėjui reikalavimo jį apmokėti, jeigu jo gyvenamoji vieta (buveinė) nežinoma ir neįmanoma jos nustatyti.
Protestas dėl atsisakymo apmokėti čekį ne įforminamas, jeigu čekio davėjas apmoka čekį. Čekis laikomas apmokėtu ir grąžinamas čekio davėjui, kai notarui pateikiamas čekio apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Protestas dėl atsisakymo apmokėti vekselį ar čekį įforminamas per dvi darbo dienas nuo prašymo įforminti protestą pateikimo.
Protestuotame vekselyje ar čekyje po paskutiniuoju indosamentu notaras daro protesto žymą, nurodydamas protesto rūšį, datą ir notarinio registro numerį.
Notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo arba jo įgalioto asmens ar atgręžtino reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą.
Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio ar čekio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio ar čekio sumą arba nesumokėtą vekselio ar čekio sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio ar čekio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą už vekselio ar čekio protestavimą ir vykdomojo įrašo darymą, taip pat pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas.
Vekselio ar čekio turėtojo patirtos vekselio ar čekio protestavimo išlaidos į vykdomąjį įrašą neįtraukiamos, jeigu vekselio ar čekio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą.
Vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose ar čekiuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka.
TURINYS

ĮVADAS 1
1. Vekselių atsiradimo istorija 2
2. Vekselių samprata ir jų formos 3
3. Vekselių įforminimas ir atsiskaitymo jais mechanizmas 5
4. Vekseliai bankų veikloje 8
4.1 Vekselių inkasavimas ir diskontavimas 8
4.2 Kreditavimas, įkeičiant turimus vekselius 9
4.3 Banko paskolos, apdraustos gavėjų vekseliais 10
5. Vekselių naudojimo privalumai ir trūkumai 10

Leave a Comment