sporinės anaerobinės bakterijos

Clostridium gentis
Bacilaceae šeimos Clostridium genčiai priklauso gramteigiamos, sopras sudarnačios, dažniausiaijudrios lazdelės. Senų klostridijų kultūrų dažosi gramneigiamai. Sporų skersmuo yra didesnis už vegetacinės bakterijos skersmenį. Dauguma rūšių yra griežti anaerobia. Chemoheterotrofai. Būdinga, kad sukelia sviesto rūgšties rūgimą ir skaido sacharidus anaerobinėmis sąlygomis. Žmonėms patogeniškos klostridijos išskiria egzotoksinus ir daug fermentų. Žinoma apie 90 klostridijų, iš kurių apie 20yra patogeniškos žmogui. Ekologiniu požiūriu klostridijos skirstomos į tris grupes:
· Klostridijos, kurios sukelia rūgimą. Ryškus sacharolizinis aktyvumas.
· Klostridijos, kurios sukelia puvimą. Ryškus proteolitinis aktyvumas.
· Patogeninės klostridijos. Jų ryškus sacharolizinis irr proteolizins aktyvumas. Tai stabligės, dujinės gangrenos ir k.t. sukėlėjai. Patogeninių klostridijų grupei priklauso žaizdų klostridijų (dujinė gangrena, stabligė) ir enteralinės klostridiozės (botulizmas, pseudomembraninis enterokolitas) sukėlėjai. Visų ekologinių grupių klostridijos išplitusios aplinkoje (dirvožemyje, vandenyje), sudaro didesnę žinduolių, paukščių, žuvų normalios mikrofloros dalį.
Clostridium tetani
Taksonomija ir klasifikacija. Priklauso Bacillacea šeimai Clostridium genčiai.
Ekologija. Stabligės sukėlėjas – Clostridium tetani, kaip saprofitas gyvena gyvena gyvulių, ypač arklių, žarnyne. Mėšlu užterštame dirvožemyje, dulėse yra labai daug klstridijų sporų, kurios žūva tik po ilgo (2-3 val.) virimo. C. tetani, neesukeldamas jokių simptomų, gali būti ir žmonių žarnyne, kaip laikinoji žarnyno mikroflora.
Mikrofologija ir struktūra. C. tetani yra plonos tiesios lazdelės. Gramo būdu dažosi teigiamai. Labai jaunos ar senos kultūros gali dažytis ir gramneigiamai. Judrios: turi žiuželius (peritrichia). Kapsulių neturi. Sudaro sp

poras, kurios yra apvalios, būna lazdelės gale. Citoplazma tiršta, joje yra daug granulių ir intarpų.
Būdingos biologinės savybės. C. tetani – griežtas anaerobas. Auga kraujo agare, tiogliukolio buljone ir kitose anaerobams kultivuoti skirtose terpėse. Lėtai skystina žalatiną. Nitratus verčia į nitritus, nefermentuoja sacharidų. Joms būdingas fibrinolizinis aktyvumas.
Antigenai. Remiantis žiuželiniu H antigenu, skiriama 10 C. tetani serovarų. Visi jie gamina identišką neurotoksinį egzotksiną – tetanospazminą. Tai termolabilus baltymas, kuris suardomas esant 650C temperatūrai. Remiantis O antigenu klostridijos skirstomos į serogrupes.
Patogeniškumo veisniai. C. tetani gamina stiprų egzotoksiną, kurį sudaro dvi frakcijos:
Tetanospazminas. Pažeidžia nervinio audinio ląsteles ir sukelia spazminius raumenų traukulius;
Tetanolizinas. Ardo eritrocitus.
Toksino gamybą reguliuoja plazmidės. Tetanospazminas veikia CNS: slopina inhibuojančių mediatorių išskyrimą motorinių neuronų sinapsėse.
Sukeliamos infekcijos ir jų patgenezė. C. tetani sukelia stabligę. Tai sunki ūminė infekcinė liga. Suukėlėjų sporos, patekusios į žaizdos audinius, virsta vegetacinėmis formomis, kurios dauginasi ir gamina egzotoksiną. Toksinas aksonais pasiekia CNS. Jisai prisitvirtina prie nugaros smegenų priekinių ragų motorinių neuronų ir blokuoja postsinapsinius refleksus. Todėl aferentinė stimuliacija iš tam tikrų receptorių sukelia atitinkamų skersaruožių raumenų grupių traukulius. Sergant sunkesne ligos forma, toksinas išplinta po visas nugaros smegenis ir sukelia visų skersaruožių raumenų traukulius.
C. tetani nėra invaziški mikroorganizmai. Sukėlėjai lieka (lokalizuojasi) patekimo vietoje (žaizdoje). Klostridijų augimą skatina nekrotizavę audiniai, kalcio druskos, kiti pūlinių infekcijų sukėlėjai, dė
ėl kurių susidaro žemas audinių oksidacijos-redukcijos potencialas.
Žmogui būdingas tetanus descendens (nusileidžiančio pobūdžio stabligė). Pirma susitraukia aplink žaizdą esantys raumenys, po to veido, kaklo, krūtinės ir kiti. Ligonio kūnas įgauna specifinę padėtį- išsilenkia lanku. Skausmingus traukulius sukelia visi dirgikliai: ryški šviesa, triukšmas it kt. Priepolių metu ligonis išlieka sąmoningas. Mirštama dėl asfiksijos, pažeidus gyvybiškai svarbius centrus.
Inkubacinis laikotarpis trunka nuo kelių dienų iki 3 savaičių. Tai priklauso nuo pažeidimo dydžio, žaizdos vietos ir sukėlėjų kiekio. Nuo to priklauso ir ligos sunkumas. Juo trumpesnis inkubacinis laikotarpis, tuo ligos eiga yra sunkesnė.
Imuniteto ypatumai. Persirgę žmonės lieka imlūs stabligei. Imunitetas nesusidaro, nes egzotoksino kiekio, sukeliančio stabligę, per mažą, kad sukeltų veiksmingą antikūnų gamybą. Infekcinė dozė yra mažesnė už imunogeninę. Imunitetą stabligei galima sukelti tik skiepijant.
Laboratorinė diagnostika. Mikrobiologinė diagnostika atliekama retai, nes stabligė diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais. Tiriamoji medžiaga: audinių gabalėliai iš įtariamos infekcijos vartų vietos, žaizdų sekretas, pūliai, tvarstomoji medžiaga, ketgutas.
Bakteriologinis tyrimas: tiriamoji medžiaga sėjama į tioglikolio ar kitą anaerobams kultivuoti vartojamą maitinamąją terpę ir inkubuojama 3-4 paras. (anaerobinėmis sąlygomis). Išaugusių bakterijų kultūra identifikuojama remiantis fermentiniu aktyvumu.
Biologinis tyrimas atliekamas tiriamosios medžiagos toksinui nustatyti. Medžiaga sutrinama su smėliu, užpilama izotoniniu natrio chlorido tirpalu (toksinui ekstrahuoti) ir filtruojama pro popierinį filtrą. Dalis filtrato sumaišoma su antitoksiniu serumu ir suleidžiama laboratorinėms pe
elėms į raumenis (kontrolinė grupė). Bandomosioms pelėms suleidžiama tik filtrato. Po 1-2 dienų joms pasireiškia uodegos raumenų ir užpakalinių galūnių rigidiškumas. Šios pelės žūva.
Epidemiologija. C. tetani yra stambių raguočių normali mikroflora, todėl šių bakterijų daug yra aplinkoje. Sporas su išmatomis taip pat išskiriair kai kurie žmonės. Jos yra dirvoje, mėšle, gali patekti ant drabužių, daigtų. Užsikrečiama kontaktiniu būdu, kai sukėlejas patenka į žaizdą (įsidūrus, įsipjovus, nudegus, pro virkštelę). Svarbus veiksnys – nekrotizavę, apmirę audiniai, kuriuose susidaro anaerobinės sąlygos.
Specifinė profilaktika. Atliekama aktyvioji imunizacija sabligės anatoksinu, kartu su diferijos anatoksinu, kartu su diferijos anatoksinu bei kokliušo vakcina (AKDS). Anatoksinas (toksoidas) gaunamas toksiną paveikus formalinu. Skiepijama penkis kartus: 2, 4, 6, 18, mėn. ir 4-6 metų vaikai. Suaugusieji turėtų būti skiepijami kas 10 metų asocijuotu diferijos-stabligės anatoksinu (ADS). Manant, kad stablige užsikrėtė imuniteto neturintis žmogus, jam profilaktiškai skiriama specifinio (prieš stabligę) žmogaus imumoglobulino, kuris gaunamas iš žmonių, kurie buvo skiepyti (hiperimunizuoti) anatoksinu. Taip sudaromas dirbtinis pasyvusis imunitetas

Klostridijos – anaerobinės žaizdų infekcijos sukėlejos

Dujinė gangrena (anaerobinė žaizdų infekcija) yra polimikrobiologinė infekcija, kurią sukelia klostridiniai anaerobai (C. perfringens, C. novyi, C. septicum, C. histolyticum, C.sordellii ir k.t.) dažnai kartu su patogeniškais aerobais (dažniausiai stafilikokais ir streptokokai). Pirmosios 4 rūšys dujinę gangreną gali sukelti kiekviena atskirai, tačiau dažniausiai ši infekcija yra kelių patoenų padarinys.
Taksonomija. Klostridijos priklauso Bacillaceae šeimai, lostridium ge

enčiai.
Ekologija. Anaerobai kolonizuoja makroorganizmo ekologines nišas, kuriose trūksta deguonies ar jo visai nėra. Tą padaryti jiems padeda aerobai, suvartodami O2 ir išskirdami fementus katalazę, superoksidismutazę. Taip mažinamas vietinis audinių oksidacijos-redukcijos potencialas. Anaerobinė mikroflora gali gyventi kaip komensalai riebalų liaukose, virškinimo kanale ir šlapimo ir lyties organų sistemoje, nekenkdami organizmui, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms gali sukelti gyvybei pavojingas infekcijas. 22-35 % sveikų žmonių storajame žarnyne būna C. perfringens. Ji taip pat priklauso ir normaliai gyvūnų žarnyno mikroflorai. Klostridijų sporos atsparios dezinfekuojamoms medžiagoms ir virimui. Tam tikrų C. perfringens pademių sporos nežūva virinant ir 1 val. Klostridijų sporos labai atsparios išorės veiksniams, todėl jų daug dirvožemyje ir vandenyje.
Morfologija. Klostridijų vegetacinės formos yra stambios – apie 3,0 – 22,0 μm ilgio ir 1,0-2,0 μm storio polimorfinės lazdelės, turinčios apvalius (o kartais ir kampuotus) galus. Gramo būdu dažosi teigiamai, išskyrus senas kultūras, kurios yra gramneigiamos. Dauguma dujinės gangrenos sukėlėjų nesudaro kapsulių ir yra nejudrios – peritrichos.
Jos sudaro sporas, kurių diametras yra didesnis už vegetacinių formų plotį, todėl sporogenezės metu klostridijos įgauna teniso raketės formą. Sporos yra ovalo formos, išsidėsto centre ar subterminaliai.
Būdingos biologinės savybės. Klostridijos – griežti anaerobai. Tačiau C. perfringens gali trumpą laiką pakęsti (toleruoti) deguonį. Auga daugumoje anaerobinių terpių. Skystą anaerobinę terpę su gliukoze C. perfringens tolygiai drumsčia ir sudaro dujas (CO2 ir H2), C. novyi – nusėda nuosėdomis ir terpė praskaidrėja, o C. septicum drumsčia terpę ir sudaro nuosėdas.
Kraujo agare, kuriame yra gliukozės, C. perfringens auga lygiomis disko formos kolonijomis, apie kurias gali būti visiškos hemolizės sritis (dėl θ-toksino) arba nepilnos hemolizės sritis (dėl α-toksino). C. novyi auga nelygiomis kolonijomis, turinčiomis iškilusį centrą ir pilną hemolizės sritį. C. septicum kolonijos primena siūlus apie kuriuos pilna hemolizės sritis.
Klostridijos auga greitai, biochemiškai aktyvios: sacharidus skaido, iki acto, sviesto, pieno rūgščių, aldehidų, alkoholių.
Antigenai. Klostridijų išskiriami toksinai turi skirtingas antigenines savybes. C. perfringens turi 5 serovarus (A-F). A serovaras remiantis agliutinacijos reakcija skirstomas į poserovarus. Žmonėms pavojingi A, D ir E serovarai, kiti serovarai yra patogeniški gyvūnams.
C. novyi, remiantis somatiniu antigenu skirstoma į 4 serovarus (A-D). žmogui yra pavojingas A serovaras.

Dujinę gangreną sukeliančių klostridijų biologinės savybės
Biologinės savybės C. perfringens C. novyi C. septicum C. histolyticum C. sporogenes C. bifermentans C. sordellii C. fallax
Judrumas – + + + + + + +
Gliukozė + + + ± – – + +
Fruktozė + ± + ± – – + +
Laktozė + ± + ± – – – ±
Sacharozė + ± ± ± – – + +
Galaktozė + ± + ± + – – +
Maltozė + ± + ± + – + +
Inulinas – – – ± – – – ±
Manitolis ± ± ± ± – – ± –
Dulcitolis – – – – – – – –
Salicinas – ± + ± – + – ±
Glicerolis ± + ± ± – – + –
Krakmolas + – – – – – – –
Serumo krešinimas ± – – + + + + –
Hemolizė ± + + + + + + ±

Leave a Comment