VB pensijinis fondas

TURINYS
ĮVADAS 3
APIE VILNIAUS BANKĄ 4
PENSIJINIS FONDAS 5
ANALIZĖ 6
SEGMENTAVIMAS PAGAL AMŽIŲ 7
IŠVADOS 12
SEGMENTAVIMAS PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETĄ 134
IŠVADOS 17
SEGMENTAVIMAS PAGAL PAJAMAS 19
IŠVADOS 23
BENDROS IŠVADOS 24
LITERATŪRA 276
PRIEDAI 267ĮVADAS
Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licenciją, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas. Šios įstaigos egzistuoja tam, kad padėtų mums protingai naudoti savo pinigus, gauti naudos iš uždarbio, planuoti savo garantuotą finansinę padėtį ateityje. Kad visa tai būtų įgyvendinta, bankai atlieka nemažai funkcijų, siūlo įvairiausius savo produktus bei paslaugas. Viena tokių paslaugų ir yra pensijinis fondas.
2003 m. vykdytos pensijų reformos lyderis buvo Vilniaus bankas (VB), turbūt todėl ir paasirinkau ištirti šio banko bei jo teikiamų paslaugų paklausą tarp Lietuvos gyventojų.
Iškėliau pagrindinį tikslą – išsiaiškinti, kodėl Lietuvos gyventojai, investuodami savo pinigus, pasirinko būtent VB pensijinį fondą. Kad tai išsiaiškinčiau, aš savo darbe, visų pirma, supažindinsiu Jus su pačiu Vilniaus banku. Taip pat parengiau anketą, skirtą išsiaiškinti, kuo vadovaudamiesi Lietuvos gyventojai pasirenka banką. Atlikau apklausą ir išsamią gautos informacijos analizę, segmentuojant ją pagal amžių, gyvenamąją vietą bei gaunamas pajamas. Šios analizės išvadas pateikiau diagramų pavidalu, kurios vaizdžiai atspindi apklausos rezultatus ir paadeda lengviau pateikti ir įsisavinti gautus duomenis.APIE VILNIAUS BANKĄ
AB Vilniaus bankas – tai vienas pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje, SEB grupei priklausanti bendrovė, steigta 1990 metais kovo mėn. 2 d.. Tai didžiausiais bankas Lietuvoje, kurio turtas 2003 06 30 buvo 6,6 mlrd. Lt.

Šio banko grupę dabar sudaro Vi

ilniaus bankas bei penkios jo dukterinės bendrovės:
o UAB VB Lizingas,
o UAB VB Vilfima,
o UAB VB Rizikos kapitalo valdymas,
o UAB VB Gyvybės draudimas
o UAB VB Investicijų valdymas.
VB – universalus bankas, turintis 59 tūkst. verslo klientų bei 356 tūkst. individualių klientų (duomenys 2003 06 30). Šis bankas teikia visas bankininkystės paslaugas ir pagrindinį dėmesį skiriantis ilgalaikiams ryšiams su klientais. Taip pat jis pasižymi moderniu savo paslaugų pardavimo tinklu:
 Filialai ir KAS;
 Bankomatai ir skaitytuvai;
 Lietuvos pašto skyriai;
 Internetinė bankininkystė;
 Telefoninė bankininkystė.

7 pav. VB tinklas Lietuvoje 2003 m.PENSIJINIS FONDAS
Skirtingai negu kitos pensijų kaupimo bendroves, Vilniaus banko Investicijų valdymas (VBIV) siūlo aktyviai valdoma mišrų fondą, kuriame akcijų dalis gali kisti nuo 20% iki 50%. Profesionalus šio santykio valdymas priklausomai nuo svyravimų rinkose leidžia pasiekti geresnio investicinio rezultato negu turint fiksuotą fondo akcijų ir obligacijų santykį.
“Pensijų fondų VB pensija dalyviams gaalėsime ne tik garantuoti kaupiamų lėšų saugumą, bet ir tinkamai jas investuoti”, – sako VB Investicijų valdymas generalinis direktorius Saulius Racevičius. Pasak jo, sukūrus antros pakopos pensinio aprūpinimo sistemą Lietuvoje, daugelis šalies gyventojų savo pensijas galės padidinti mažiausiai 10 procentų. Dalį socialinio draudimo mokesčiams skirtų pinigų pervesdami į privačius pensinius fondus žmonės savo pensijas pavers asmens nuosavybe ir galės įrašyti testamente.

„Ketindami dalyvauti pensijų reformoje, išnaudosime visą per keturiolika metų Lietuvoje įgytą savo ir stipriausios Skandinavijos finansų grupės SEB patirtį. Esame tikri, kad galėsime už

žtikrinti naudingiausias sąlygas mūsų pensijų fondo dalyviams”, – teigia Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kvedaras.
Pensijų fondus VB pensija valdys didžiausią patirtį Lietuvoje turinti investicijų valdymo įmonė VB Investicijų valdymas, šalies rinkoje veikianti nuo 2000 metų ir pirmojo pensijų reformos etapo metu tapęs absoliučiu pensijų fondų rinkos lyderiu.ANALIZĖ
Norėdama daugiau sužinoti, kuo vadovaudamiesi klientai pasirenka banką, nutariau sudaryti anketą ir apklausti 50 gyventojų iš įvairių Lietuvos regionų. Apklausos rezultatų analizė padėjo pasiekti šio darbo tikslą, t.y. išsiaiškinti, kodėl Lietuvos gyventojai, investuodami savo pinigus, pasirinko būtent VB pensijinį fondą.
Tačiau pirmiausia reiktų aptarti šio bankinio produkto kainą, paskirstymą ir rėmimą, t.y. 4P:
• Produktas: VB Investicijų valdymo pensijų fondas.
• Kaina: klientui sudaryti sutartį visiškai nieko nekainuoja. Yra nustatyti tik administracinis ir valdymo mokesčiai. Jie nėra dideli, jų dydis priklauso nuo sukauptos sumos dydžio, t.y. administracinis mokestis – 2-3 proc., o valdymo – 1 proc. nuo sukauptos sumos.
• Paskirstymas: tiesioginis ir netiesiogins, nes klientas gali pats atėjęs į banką sudaryti sutartį arba ją pasirašyti tarpininkaujant nepriklausomam savarankiškai dirbančiam konsultantui, platinančiam šią informaciją.
• Rėmimas: lankstinukai, reklama televizijoje, radijuje, spaudoje, reklaminiuose stenduose gatvėje, banke bei ant viešojo keleivinio transporto.
Banką segmentavau pagal tokius kriterijus:
Amžius:
a) 16-25 m.
b) 26-35 m.
c) 36-45 m.
d) 46-60 m.
e) 61 m. ir daugiau.

Gyvenamoji vieta:
a) Kaimas (vienkiemis);
b) Miestelis;
c) Miestas (rajono centras);
d) Didmiestis.
Asmeniškai gaunamų pajamų dydis:
a) iki 500 Lt;
b) 501-900 Lt;
c) 901-1200 Lt;
d) 1201 ir daugiau.

Tikslinę rinką sudaro asmenys nuo 26 iki 46 m., tu

urintys vidutines, dideles ir labai dideles pajamas bei gyvenantys rajono centruose ir/arba miestuose.SEGMENTAVIMAS PAGAL AMŽIŲ
1 pav. Visų apklaustųjų respondentų pasiskirstymas pagal amžių.

2 pav. Respondentų, besinaudojančių banko paslaugomis, pasiskirstymas pagal amžių.

3 pav. Ar respondentai naudojasi banko paslaugomis?

4 pav. Kaip dažnai apklaustieji naudojasi banko paslaugomis?

5 pav. Kokiu banku dažniausiai respondentai naudojasi.

6 pav. Kas daro didžiausią įtaką pasirenkant banką?

7 pav. Pagal ką renkatės banką?

8 pav. Ar svarbu, koks banke dirba personalas?

9 pav. Koks tūrėtų būti banke personalas?

10 pav. Į kokį banką respondentams maloniau užeiti?IŠVADOS
Anketos apklausoje dalyvavo 50 įvairaus amžiaus žmonių. Šiame tyrime nebuvo svarbu kokios lyties yra apklausiamieji. Buvo pasirinktas segmentavimas pagal amžių, gyvenamąją vietą bei gaunamų pajamų dydį. Atlikus analizę ir suvedus duomenis buvo išsiaiškinti toliau pateikti duomenys.
Iš 1-os diagramos matome, kad daugiausiai, net 40%, apklaustųjų buvo 26-35 m. amžiaus. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas tiems respondentams, kurie naudojasi banko paslaugomis. Tokių buvo net 46 iš visų 50 apklaustų, t.y. visa gauta informacija apie banko pasirinkimą gauta iš 92% užpildytų anketų. Taigi 2-ojoje i 3-ojoje diagramose matome, jog daugiausiai, beveik pusė (41,3%) banko paslaugomis besinaudojančių respondentų yra taip pat 26-35 m. O banko tikslinė rinka ir yra 26-46 m. Tad ir gauti duomenys puikiai atspindi banko klientų nuomonę, keliamus reikalavimus bei bankas galės orientuotis, ko labiausiai reikia jo aptarnaujamai rinkos daliai. Taip pat kaip matome 3-oje diagramoje visi 16-25 m. ir 46

6-60 m. apklaustieji naudojasi banko paslaugomis. Šių paslaugų dar neišbandė tik 5% 26-35 m., 20% 35-46 m. ir 33,33% 61 ir daugiau metų turintys apklaustieji. Tačiau labai svarbu ir naudojimosi dažnis. Tai labai puikiai atspindi 4-oji diagrama: dažniausiai, t.y. kasdien, banko prireikia 26-35 m. respondentai. Pastebėjau tai, kad kuo vyresnis žmogus, tuo rečiau jis naudojasi banku (net 50% 61 ir daugiau metų turintys klientai rečiau nei kartą per mėnesį naudojasi banko paslaugomis) ir jiems visiems (61 m. ir vyresniems) 100% užtenka bankomato.
Bankomato užtenka ir daugumai kitų respondentų. Tačiau net 66,67% 16-25 m. apklaustųjų teigė, kad turi pasirinkę vieną banką ir naudojasi tik jo paslaugomis, aišku čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokio amžiaus respondentų buvo labai mažai.
Centrinį banką yra pasirinkę tik 18,10% 46-60 m. apklaustųjų. Galima iš to daryti išvadą, jog pagal tai, kokių respondentams prireikia paslaugų, pasirenka ir banką, ir amžius tam neturi labai didelės reikšmės. Didesnę įtaką tam daro reklama, žiniasklaida ir kitokios banko pasirinktos rėmimo priemonės. Net 87,5% 36-45 m. ir 57% 26-35 m. apklaustųjų (banko tikslinė rinka) banką renkasi tik reklamos ir žiniasklaidos dėka. Tačiau ir šiuo klausimu bendro respondentų sutarimo nėra, tik 61 m. ir vyresni apklaustieji 100% teigė, jog banką pasirinko atsižvelgę į šeimos ir draugų nuomonę – jų patirtis ar ryšiai su banku atrodo svarbesni už reklamą ar bendradarbių nuomonę.
Aišku didelę įtaką pasirenkant banką turi ir jo pačio pasiekimai. 7-a diagrama rodo, kad 16-25 m. respondentams (44%) labai svarbus banko patikimumas, 26-35 m. (29,17%) – palūkanų dydžiai, 36-45 m. (vienodai po 33,33%) – svarbu patikimumas ir teikiamų paslaugų asortimentas, 46-60 m. (28,57%) – svarbus taip pat patikimumas, o 61 m. ir vyresni vienodai pasidalino i dvi grupes po 50 % – vieni teigė, kad svarbus vėl patikimumas, o kiti, kad palūkanų dydžiai. Taigi dauguma respondentų vis dar nelabai pasitiki bankais ir jo tokia savybė kaip patikimumas turėtų būti svarbiausias jo bruožas.
Žinoma banko įvaizdį sukuria ne tik jo išorė, pastatas, palūkanų dydžiai, reklama, bet ir tai, kas yra jo viduje, tai, kas kasdien turi bendrauti su klientais, t.y. jo personalas. Beveik visiems respondentams labai svarbu, koks yra tas banke dirbantis personalas. Tik tie klientai, kurie mažiausiai lankosi bankuose, t.y. 50 % 61 m. ir vyresnių apklaustųjų, kuriems daugiausiai užtenka tik bankomato, teigė, jog personalas nėra labai svarbu.
Tačiau į klausimą, kokiomis savybėmis tūrėtų pasižymėti banko personalas, visų amžiaus grupių atstovai išskyrė profesionalumą. Vadinasi savo santaupas ir jų tvarkymą patikėtų, ne gera nuotaika, o profesionalumu pasižymintiems banko darbuotojams.
Jau turbūt nuo seno yra priimta, kad banko pastatas turi pasižymėti ištaigingumu, tvarkingumu, gigantiškumu ir, žinoma, turtingumu. Tad ir respondentai nuo 16 iki 60 m. buvo beveik vieningi ir į ištaigingą bei didelį banką užeitų maloniau, nei į .mažą. Tačiau šiuo klausimu ir vėl išsiskyrė vyresniųjų apklaustųjų nuomonė – 50 % pasirinktų mažą ir jaukų, ir 50% – neturi reikšmės, kaip atrodo bankas.
Taigi pateikti duomenys rodo, jog amžiaus kriterijus yra tiesiogiai susijęs su patyrimu – kuo vyresnis žmogus, tuo jis turi tvirtesnę nuomonę apie banką ir jo pasirinkimą.SEGMENTAVIMAS PAGAL GYVENAMĄJĄ VIETĄ
11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

12 pav. Respondentų, besinaudojančių banko paslaugomis, pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

13 pav. Ar respondentai naudojasi banko paslaugomis?

14 pav. Kaip dažnai apklaustieji naudojasi banko paslaugomis?

15 pav. Kokiu banku dažniausiai respondentai naudojasi.

16 pav. Kas daro didžiausią įtaką pasirenkant banką?

17 pav. Pagal ką renkatės banką?

18 pav. Ar svarbu, koks banke dirba personalas?

19 pav. Koks tūrėtų būti banke personalas?

20 pav. Į kokį banką respondentams maloniau užeiti?IŠVADOS
Visų apklaustųjų didžiąją dalį (net 40%)sudarė gyvenantys didmiesčiuose, tačiau besinaudojančių banko paslaugomis dauguma buvo vienodai gyvenančių ir miestuose (rajono centruose), ir didmiesčiuose – lygiai po 41,30% (šiose vietovėse gyvenančius klientus bankas ir siekia pritraukti). Visi (100%) respondentai, gyvenantys miestuose, naudojasi banko paslaugomis, iš didmiesčių tokių buvo 95%, iš miestelių – 77,7%, o iš kaimų ar vienkiemių – 50%. Nors ir apklaustųjų iš kaimų yra mažiausia dalis, tik 2,17%, tačiau jie visi 100% naudojai banko paslaugomis 2-3 kartus per savaitę. Visi kiti jomis daugiausiai naudojasi kasdien – respondentai iš miestelių 42,86%, iš miestų ar rajono centrų 73,6%, o iš didmiesčių 52,63% kasdien pasinaudoja kokia nors bankų paslauga.
Į klausimą, kokiu banku dažniausiai respondentai naudojasi, respondentai iš kaimo vietovių atsakė vieningai 100% – esančiu arčiausiai, todėl ir banko išvaizda jiems nėra ypatingai svarbi. Tai aiškiai atsispindi 20-oje diagramoje – kaimo gyventojai visi 100% į klausima, „į kokį banką jiems maloniau užeiti“ atsakė nedvejodami – visiškai nesvarbu. Panaši situacija yra ir tarp miestelio gyventoji – didžioji dauguma šių apklaustųjų, t.y. 42,86%, rinktųsi taip pat esantį arčiausiai namų. Greičiausiai tam turėjo įtakos ir atstumas, ir tas faktas, kad šie respondentai gyvena toli nuo bet kokios banko atstovybės, tad, pasirinkimas nėra didelis. Tačiau čia , kaip ir tarp miesto bei didmiesčio gyventojų, jau vertinamas grožis ir ištaiga. Mieste ir didmiesčiuose gyvenantys apklaustieji daugiausiai turi pasirinkę savo banką ir naudojasi jo teikiamomis paslaugomis, nes tokiuose vietovėse dažniausiai būna nemažai filialų ir jokių sunkumų pasinaudoti tam tikru savo pasirinktu banku retai kada iškyla. Tad 57,14% apklaustiesiems iš miestelio, 57,89% iš miesto ir 68,42% iš didmiesčio maloniau užeiti į didelį ir išsiskiriantį pastatą, o ypač banką. Tačiau jie naudojasi ir bankomato paslaugomis – net 57,89% didmiesčių gyventojų pasirenka būtent šią banko paslaugą.
Kokį banką pasirinkti yra tikrai nelengva. Respondentai skiria didesnį dėmesį į tuos kriterijus, kurie jam atrodo svarbesni. Tačiau , kaip parodė tyrimas, visų apklaustųjų gyventojų nuomonę nulemia reklama, žiniasklaida ir skrajutės. Tik miesteliuose žmonės pasikliauja ir savo artimųjų nuomone taip pat kaip ir reklama – ir tokios nuomonės ir tokios buvo po lygiai, t.y. po 42,86%. Iš gautos informacijos kiekvienas tai pat atsirenka tai, kas jam atrodo bankinėje veikloje svarbiausia. Kaip bebūtų keista, kaimo gyventojai visi su lyg vienu teigė, jog valdomas turtas yra pats svarbiausias banko pasirinkimo kriterijus, mietelio gyventojai vienodai vertina patikimumą, dydį ir jo tinklo plotą, miesto ir rajono centrų – paslaugų asortimentą, o didmiesčio gyventojai vertina ir patikimumą, ir teikiamų paslaugų asortimentą. Apibendrinant galima sakyti, kad patikimumas yra svarbiausias kriterijus, nes buvo pasirinktas dažniausiai.
Bet apklaustieji vertina ir tai, kas juos aptarnauja – beveik visiems 100% yra svarbu, koks personalas dirba banke. Tai mažiau akcentuoja tik miestelių gyventojai, tačiau ir jie įvertina tarnautojų profesionalumą. Šią savybę, kaip pačią svarbiausią, pasirinko ir miesto, ir didmiesčio gyventojai, tačiau ir vėl vieningiausi buvo kaimo gyventojai – jie ir vėl visi 100% nusprendė, kad pelningas bankas – tik profesionalų personalą samdantis bankas.SEGMENTAVIMAS PAGAL PAJAMAS
21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pajamų dydį, Lt

22 pav. Respondentų, besinaudojančių banko paslaugomis, pasiskirstymas pagal pajamų dydį, Lt

23 pav. Ar respondentai naudojasi banko paslaugomis?

24 pav. Kaip dažnai apklaustieji naudojasi banko paslaugomis?

25 pav.. Kokiu banku dažniausiai respondentai naudojasi.

26 pav. Kas daro didžiausią įtaką pasirenkant banką?

27 pav. Pagal ką renkatės banką?

28 pav. Ar svarbu, koks banke dirba personalas?

29 pav. Koks tūrėtų būti banke personalas?

30 pav. Į kokį banką respondentams maloniau užeiti?IŠVADOS
Didžiausia grupę (44%) pagal pajamas sudaro žmonės gaunantys 501-900 Lt . Greičiausiai todėl, kad dauguma apklaustųjų yra iš didmiesčių ir rajono centrų, o ten atlyginimai didesni. Kita grupė gaunanti pajamas nuo 901 iki 1200 Lt sudaro 26%. Tačiau po klausimo, ar naudojatės banko paslaugomis, grupių procentinės dalys iškart pakito – žmonių gaunančių 501-900 Lt grupė palyginus su kitomis tapo dar didesnė – 43,48%, taip pat ūgtelėjo ir gaunančių 901-1200 Lt pajamas procentinė dalis nuo 26% iki 28,26% (abiejų šių grupių atstovus pritraukti bei išlaikyti, kaip nuolatinius klientus ir yra banko marketingo tikslas), gaunančių 1201 Lt ir daugiau – nuo 20% iki 21,74%. Sumažėjo tik gaunančių pajamas, nesiekiančias 500 Lt nuo 10% iki 6,52%. Iš to galime spręsti, kad mažas pajamas turintiems žmonėms tiesiog net neprireikia pinigų operacijas atliekančios įstaigos – banko – paslaugų. Tačiau tie, kurie naudojasi, tai naudojasi kasdien (24 pav.). Žmonės gaunantys 501-900 Lt per mėnesi, bankinėmis operacijomis naudojasi labai įvairiai ir kasdien, ir 2-3 kartus per savaitę, ir 1-ą kartą per mėnesį. Tačiau dauguma jų (40%), kaip ir gaunantiems 901-1200 Lt (84,62%) banko prireikia taip pat kasdien. Labai dideles (1201 Lt ir daugiau) pajamas turintiems respondentams banko teikiamomis paslaugomis pasinaudoti prireikia ir kasdien (50%), ir 2-3 kartus per savaitę (50%), bet kokiu atveji, dažnai.
Tik pasirenkant banką netikėtai bendrą nuomonę randa mažiausias ir didžiausias pajamas gaunantys respondentai. Ir pirmieji, ir antrieji turi pasirinkę vieną banką ir naudojasi tik jo teikiamomis paslaugomis – greičiausiai dėl to, kad abi grupės bijo prarasti nesvarbu ar mažas, ar dideles santaupas. O daugumai vidutiniškas pajamas turintiems apklaustiesiems užtenka bankomato. Pastarosioms visoms grupėms didžiausią įtaką pasirenkant banką daro reklama, žiniasklaida ir įvairios kitos rėmimo priemonės. Tik 501-900 Lt gaunantys piliečiai (40%) atsižvelgia į savo artimųjų ir draugų nuomonę.
Žinoma nereikia nuvertinti ir paties banko pasiektų rezultatų, nes net 66,67% iki 500 Lt, 29,17% 501-900 Lt ir 33,33% 901-1200 Lt gaunantys respondentai renkasi jį pagal patikimumą (saugumo poreikis), o dideles pajamas gaunantys apklaustieji atsižvelgia į palūkanų dydžius. Greičiausiai dėl to, kad jų investuojamos ar skolinamos sumos yra nemažos ir gaunamų ar prarandamų pinigų dydis yra tikrai aktualus.
Kaip ir ankstesniuose segmentavimuose, visiems apklaustiesiems svarbu, koks banke juos aptarnaus personalas. Tik mažas pajamas gaunantys respondentai, tiksliau 33,33% jų, mano, jog personalas turi pasižymėti komunikabilumu, 33,33% jog turi būti operatyvus ir dar 33,33% jog greitai aptarnaujantis. Tuo tarpu visiems kitiems norėtųsi, jog jis pasižymėtų profesionalumu ir darbą atliktų kuo geriau ir profesionaliau. Na, o būtų visiškai idealu, jei bankas būtų didelis ir ištaigingas. Tokios nuomonės buvo visi iki 500 Lt ir 901-1200 Lt pajamas gaunantys apklaustieji ir 35% 501-900 Lt bei 50% 1201 Lt ir daugiau gaunančių respondentų. Žinoma, kaip matome 30-oje diagramoje, net 50% 501-900 Lt gaunantiems gyventojams nėra svarbu, kaip atrodo banko pastatas, jiems aktualiau, kas jame dirba (28, 29 diagramos).BENDROS IŠVADOS
Apibendrinant padarytos apklausos rezultatus ir darant bendras išvadas pirmiausia reiktų prisiminti tikslą: nustatyti, kuo vadovaudamiesi žmonės pasirenka banką ir kodėl VB Investicijų valdymo dukterinė įmonė tapo pensijų reformos lyderė, kuo ji turėjo pasižymėti, kad pasiekė tokių puikių rezultatų.
Pagrindinis dėmesys skiriamas tiems respondentams, kurie naudojasi banko paslaugomis. Tokių buvo net 46 iš visų 50 apklaustų, t.y. visa gauta informacija apie banko pasirinkimą gauta iš 92% užpildytų anketų.
Tad ko reikia bankui, kad pritrauktų kuo daugiau klientų:

Net 87,5% 36-45 m. ir 57% 26-35 m. apklaustųjų (banko tikslinė rinka) banką renkasi tik reklamos ir žiniasklaidos dėka, taigi tam turi būti skiriama tikrai nemažai dėmesio ir banko rinkodaros skyrius turi labai pasistengti sukurti kuo geresnį banko įvaizdį reklamos, žiniasklaidos dėka, o kuo plačiau sugebės paskleisti apie save informaciją, tuo daugiau pritrauks nuolatinių ištikimų klientų.

Iš gautos informacijos kiekvienas tai pat atsirenka tai, kas jam atrodo bankinėje veikloje svarbiausia. Tačiau kad ir kokio amžiaus, kokias pajamas gautų ar kur begyventų daugumai svarbiausia banko patikimumas – savisaugos instinktas pasireiškia net ir apsisprendžiant, kam patikėti savo pinigus. Na, o dideles pajamas gaunantys apklaustieji atsižvelgia ir į palūkanų dydžius. Greičiausiai dėl to, kad jų investuojamos ar skolinamos sumos yra nemažos ir gaunamų ar prarandamų pinigų dydis yra tikrai aktualus.

Jau turbūt nuo seno yra priimta, kad banko pastatas turi pasižymėti ištaigingumu, tvarkingumu, gigantiškumu ir, žinoma, turtingumu. Tad ir respondentai nuo 16 iki 60 m. buvo beveik vieningi ir į ištaigingą bei didelį banką užeitų maloniau, nei į mažą. o štai kaimo gyventojai visi 100% į šį klausima atsakė nedvejodami – visiškai nesvarbu, kaip atrodo bankas. Greičiausiai tam turėjo įtakos ir atstumas, ir tas faktas, kad šie respondentai gyvena toli nuo bet kokios banko atstovybės, tad, pasirinkimas nėra didelis. Tačiau vis dėlto 57,14% apklaustiesiems iš miestelio, 57,89% iš miesto ir 68,42% iš didmiesčio maloniau užeiti į didelį ir išsiskiriantį pastatą, o ypač banką.

Žinoma banko įvaizdį sukuria ne tik jo išorė, pastatas, palūkanų dydžiai, reklama, bet ir tai, kas yra jo viduje, tai, kas kasdien turi bendrauti su klientais, t.y. jo personalas. Beveik visiems respondentams labai svarbu, koks yra tas banke dirbantis personalas ir svarbiausias jo bruožas bei savybė turėtų būti profesionalumas. Šią savybę, kaip pačią svarbiausią, pasirinko ir dauguma miesto, ir didmiesčio gyventojų, tačiau vėl vieningiausi buvo kaimo gyventojai – jie ir vėl visi 100% nusprendė, kad pelningas bankas – tik profesionalų personalą samdantis bankas.

Nei vienoje diagramoje neatsispindi į 6-ą ir 13-ą klausimus gauti atsakymai, nes jie yra atviri ir į juos ne visi respondentai teikėsi atsakyti. Tačiau susumavus gautus rezultatus pastebėjau, jog dažniausiai respondentai naudojasi bankomatais, lizingu, paskolų išdavimo bei sąskaitos valdymo paslaugomis. Na, o į klausimą, kas priverstų atsisakyti dabar pasirinkto banko paslaugų ir ieškotis kito, tai respondentai paminėjo tokias priežastis kaip, kad banką būtų ištikusi didelė finansinė krizė, kristų jo populiarumas visoje bankinėje sistemoje, bankas pasirinktų blogos reputacijos partnerius, didintų palūkanas už paskolas ir pan. Šių visų atsakymų segmentuodama neanalizavau, nes jų buvo labai mažai ir daryti kažkokias suvestines tiesiog nebuvo tikslinga.
Tad visos šios išvardintos banko ir jo teikiamų paslaugų savybės turi labai didelę įtaką ieškant naujų klientų bei įsitvirtinant rinkoje.
Jeigu prisimintume kokią reklaminę kompaniją naudojo VB pensijų reformoje, kokias savo vertybes jis iškėlė ir akcentavo, puikiai suprastume, kad tai greičiausiai jam ir padėjo tapti lyderiu.LITERATŪRA
1. Prieiga per internetą: www.vb.lt.
2. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003.
3. POVILIŪNAS A. Marketingo pradmenys, 1993 m., Vilniaus universiteto leidykla.PRIEDAI
Gerb. apklausiamasis(-oji) kreipiamės į Jus norėdami išsiaiškinti, kuo vadovaudamiesi pasirenkate banką. Žemiau pateikiame anketą, į kurios klausimus tikimės nuoširdžių Jūsų atsakymų.
Sudarė: Asta BUDRIKYTĖ
ANKETA

1. Jūsų amžius:
a. 16-25 m.
b. 26-35 m.
c. 36-45 m.
d. 46-60 m.
e. 61 m. ir daugiau.
2. Gyvenamoji vieta:
a. Kaimas (vienkiemis);
b. Miestelis;
c. Miestas (rajono centras);
d. Didmiestis.

3. Jūsų (asmeniškai) gaunamų pajamų dydis:

a. iki 500 Lt
b. 501-900 Lt
c. 901-1200 Lt
d. 1201 ir daugiau.

4. Ar naudojatės banko paslaugomis (jei į klausimą atsakėte neigiamai, į tolimesnius klausimus galite nebeatsakinėti):
a. Taip;
b. Ne.
5. Kaip dažnai naudojatės banko paslaugomis?
a. Kasdien;
b. 3 – 4-is kartus per savaite;
c. 1-ą kartą per savaitę;
d. 2 – 3-is kartus per mėnesį;
e. 1-ą kartą per mėnesį;
f. rečiau nei 1-ą kartą per mėnesį.
6. Kokiomis banko paslaugomis dažniausiai naudojatės?

7. Kokiu banku dažniausiai naudojatės?
a. Esančiu arčiausiai (nesvarbu kokiu);
b. Turite pasirinkę savo banką ir naudojatės tik jo paslaugomis;
c. Užtenka bankomato;
d. Dažniausiai renkatės centrinį banką.

8. Kas daro didžiausią įtaką pasirenkant banką?
a. Reklama, žiniasklaida, skrajutės ir t.t.;
b. Draugai ir šeimos nariai (artimieji);
c. Bendradarbiai, kolegos.
9. Pagal ką renkatės banką (gali būti keli variantai)?
a. Patikimumą;
b. Dydį, jo tinklo plotį;
c. Valdomą turtą;
d. Teikiamų paslaugų asortimentą;
e. Palūkanų dydžius.
10. Ar Jums svarbu, koks banke dirba personalas?
a. Taip;
b. Ne.
11. Jūsų nuomone, koks turi būti banke dirbantis personalas (pagrindiniai bruožai)?
a. Komunikabilus;
b. Visada geros nuotaikos;
c. Operatyvus;
d. Profesionalus;
e. Greitai aptarnaujantis;
f. Tvarkinga išvaizda;
g. Objektyvus;
h. .
12. Į kokį banką Jums maloniau užeiti?
a. Maža ir jaukų;
b. Didelį ir ištaigingą;
c. Neturi reikšmės.
13. Kas priverstų Jus pasirinkti kitą banką, nei dabar naudojatės?

AČIŪ, kad sutikote dalyvauti apklausoje!

Leave a Comment