VARTOJIMO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIS

TURINYS

1. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties samprata 3

2. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties forma 4

3. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalys 4

4. Sutarties sudarymo tvarka 4

5. Viešoji oferta 4

6. Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją 5

7. Sutarties sudarymo išlaidos 6

8. Daiktų pardavimas su sąlyga, kad pirkėjas juos priimtų per tam tikrą

terminą 7

9. Daiktų pardavimas pagal pavyzdžius 7

10. Daiktų pardavimas ne prekybai skirtose patalpose 8

11. Daiktų pardavimas su sąlyga juos pristatyti pirkėjui 11

12. Daiktų pardavimas naudojant automatus 11

13. Daiktų kaina ir jos mokėjimas 12

14. Pardavėjo atsakomybė ir prievolės įvykdymas natūra 12

15. Kainų skirtumo atlyginimas 13

16. Daiktų tiekimas be vartotojo sutikimo 13

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. (2001) – Kaunas: UA AB

Poligrafija ir informatika

2. www.lrs.lt

———————–

1.

Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris

verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę –

kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams,

šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija,

tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vyriausybė tvirtina

mažmeninės prekybos taisykles.

2.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių

vartotojo (pirkėjo) padėtį arba panaikinančių ar suvaržančių vartotojo

(pirkėjo) teisę pareikšti ieškinį pardavėjui dėl sutarties sąlygų

pažeidimo.

3.

Pardavėjui vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties atveju draudžiama:

4.

Kai pardavėjas pažeidžia pirkėjo teises, pirkėjas įstatymų nustatyta tvarka

turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į vartotojų te eises ginančias

institucijas ar teismą.

3.1

nustatyti, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo

pat metu ar kitomis sąlygomis nuperkamas tam tikras daiktų kiekis;

3.2

suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po sutarties

sudarymo gauti dovanų ar priedą prie daikto, išskyrus re

eklaminius priedus

ar nusipirkto daikto priklausinius;

3.3

veikti pirkėjus įkyriai siūlant daiktus ar paslaugas, nurodant

kainoraščiuose, kainų etiketėse, parduotuvių vidaus ir lango vitrinose

tariamą kainų sumažinimą bei kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai

prieštaraujančiais būdais ar priemonėmis.

1.

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą

(akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

2.

Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja,

nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl

antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas

teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas,

papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

2.

Daiktų išdėstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose jų pardavimo

vietose, taip pat daiktų pavyzdžių demonstravimas arba informacijos apie

parduodamus daiktus pateikimas (aprašymai, katalogai,nuotraukos ir kt.) jų

pardavimo vietoje laikomi viešąja oferta nepaisant to, ar nurodytadaiktų

kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, išskyrus atvejus, kai

pardavėjas ai iškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad tam tikri daiktai nėra

skirti parduoti.

1.

Daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar aprašymuose

laikomas viešąją oferta, jeigu yra nurodytos esminės pirkimo–pardavimo

sutarties sąlygos.

1.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje gali būti numatyta sąlyga, kad

pirkėjas daiktus priims per tam tikrą sutartyje nustatytą terminą, per kurį

pardavėjas neturi teisės tų pačių daiktų parduoti kitam pirkėjui.

2.

Jeigu ko kita nenumato sutartis, o pirkėjas per nustatytą terminą

neatvyksta arba neatlieka kitų daiktų priėmimui būtinų veiksmų per

sutartyje nustatytą terminą, laikoma, kad pirkėjas atsisako sutartį

vykdyti.

3.

Pardavėjo papildomos išlaidos, susijusios su daiktų perdavimu pi

irkėjui per

tam tikrą terminą, įskaitomos į daiktų kainą, jeigu sutartis ar įstatymai

nenumato ko kita.

3.

Pirkėjas iki daiktų perdavimo turi teisę atsisakyti sutarties pagal daiktų

pavyzdžius. Tačiau šiuo atveju pirkėjas privalo atlyginti pardavėjo turėtas

būtinas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu iki atsisakymo, jeigu

sutartis nenumato ko kita.

2.

Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, tai sutartis pagal daiktų

pavyzdžius laikoma sudaryta, kai pardavėjas pristato daiktus į sutartyje

nurodytą vietą, o jei pristatymo vieta sutartyje nenurodyta, – į vartotojo

gyvenamąją vietą.

1.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaryta pagal pirkėjui

pardavėjo pasiūlytus daiktų pavyzdžius (prekių aprašymą, prekių katalogus,

modelius ir t. t.).

1.

Dėl maisto produktų ar kitų kasdieniam vartojimui skirtų daiktų

pirkimo–pardavimo ir (arba) pristatymo;

3.

Dėl draudimo paslaugų teikimo;

4.

Dėl vertybinių popierių pirkimo–pardavimo;

6.

Kai buvo sudaryta notarinės formos sutartis.

2.

Dėl daiktų pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo, kai pardavėjas ar

paslaugų teikėjas atvyksta pagal aiškiai pareikštą vartotojo prašymą,

išskyrus atveju, jeigu vartotojui pateikiami kiti daiktai ar paslaugos, nei

jis prašė;

5.

Dėl daiktų pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo, kai pagal sudarytą

sutartį vartotojas turi mokėti ne daugiau kaip du šimtus litų;

5.

Asmens, kurio vardu sutarties atsisakęs vartotojas gali adresuoti savo

atsisakymą, pavadinimas (vardas, pavardė);

2.

Daikto pavadinimas;

6.

Teisė nutraukti sutartį šio straipsnio 6–11 dalyse numatyta tvarka.

4.

Pardavėjo pavadinimas ir adresas;

3.

Daikto kaina, įskaitant visus mokesčius;

1.

Dokumento įteikimo vartotojui data;

2. VARTOJIMO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES FORMA

1. VARTOJIMO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES SAMPRATA

Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo

pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pi

irkėjas išsirenka

perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia savo valią.

4. SUTARTIES SUDARYMO TVARKA

5. VIEŠOJI OFERTA

6. PARDAVĖJO PAREIGA INFORMUOTI PIRKĖJĄ

1.

Pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo

suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie

parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę,

vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti

terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų

pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus.

Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus

nuostolius.

2.

Informacija apie parduodamus daiktus neturi būti klaidinanti.

3.

Privaloma nurodyti kiekvieno daikto ar vienos rūšies daiktų pardavimo kainą

ir to daikto tinkamo standartinio vieneto kainą. Daikto pardavimo kaina ir

standartinio vieneto kaina gali būti nenurodyta, kai daiktai:

3.1

Pateikiami teikiant paslaugas;

3.2

Parduodami aukcionuose arba tai yra meno dirbiniai ir antikvariniai

daiktai.

4.

Daikto standartinio vieneto kaina gali būti nenurodoma:

4.1

Daiktų, kurių kaina nepriklauso nuo jų svorio ar tūrio;

4.2

Jeigu ji sutampa su pardavimo kaina;

4.3

Daiktams ar daiktų grupėms, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

5.

Daiktams, kurie nėra supakuoti ir kurių kiekis nustatomas vartotojo

akivaizdoje, turi būti nurodyta tik daikto standartinio vieneto kaina.

6.

Pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina turi būti gerai matoma,

lengvai įskaitoma, suprantama ir atskiriama.

7.

Bet kokiu būdu reklamuojant daiktą, jeigu nurodoma pardavimo kaina, turi

būti nurodoma daikto standartinio vieneto kaina, išskyrus šio straipsnio 3

ir 4 dalyse nustatytas išimtis.

8.

Pirkėjas turi teisę iki sutarties sudarymo apžiūrėti daiktus ir

pareikalauti, ka

ad pardavėjas dalyvaujant pirkėjui patikrintų daiktus arba

pademonstruotų, kaip juos naudoti, jeigu tai yra įmanoma atsižvelgiant į

daiktų pobūdį ir mažmeninės prekybos taisykles.

9.

Jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo

vietoje gauti šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytą informaciją, tai pirkėjas

turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl

vengimo sudaryti sutartį, o jeigu sutartis sudaryta, – per protingą terminą

vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei

atlyginti kitus nuostolius.

10.

Pardavėjas, nesudaręs galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie

daiktus, atsako už daiktų trūkumus, atsiradusius po daiktų perdavimo

pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis

neturėjo atitinkamos informacijos.

11.

؀ࠎࠔࡰࡴ࣐࣒࣌࣎जनपबॠॢ।ং঄আ৐৔৖਌ਐપમર૴૸୚୞ை௎ௐచఠఢ౜ౢೈ೎೐ഄഊഌൖ൜൞헞헞쏌쏞쳕헃쳕쳞귌쳞쳞쳞隢

諌쳞쳞陿諌쳞¸ᔔ䍨ᘀと판洀ै猈ैᔗ䍨ᘀ䍨尀脈䡭Ч䡳Чᔗ앨ᘀ䍨尀脈䡭Ч䡳Чᔔ䍨ᘀと판洀❈猄

❈ᔔ앨Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų ženklinimo bei kainų nurodymo

taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. SUTARTIES SUDARYMO IŠLAIDOS

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidos tenka pirkėjui tik

tuo atveju, jeigu sutarties sudarymo metu pardavėjas jas specialiai ir

atskirai aptarė arba nurodė jų apskaičiavimo kriterijus.

8. DAIKTŲ PARDAVIMAS SU SĄLYGA, KAD PIRKĖJAS JUOS PRIIMTŲ PER TAM TIKRĄ

TERMINĄ

9. DAIKTŲ PARDAVIMAS PAGAL PAVYZDŽIUS

10. DAIKTŲ PARDAVIMAS NE PREKYBAI SKIRTOSE PATALPOSE

1.

Daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose,

yra sutartis, kurią pardavėjas ir vartotojas sudaro pardavėjo organizuotos

išvykos už jo verslo patalpų metu arba pardavėjo vizito į to vartotojo

gyvenamąją patalpą, jo darbo, mokymosi ar kitą vietą metu. Šio straipsnio

nuostatos mutatis mutandis taikomos ir vartojimo paslaugų sutartims.

2.

Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisykles tvirtina

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Šis straipsnis netaikomas sutartims:

4.

Pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtose patalpose, privalo

įteikti pirkėjui dokumentą, kuriame turi būti nurodyta

5.

Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas buvo

įteiktas vartotojui, tenka pardavėjui.

6.

Pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos

ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per

septynias dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento gavimo

dienos. Šios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais

įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar

panaikinti. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas pirkėjui

nebuvo įteiktas, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį per tris mėnesius

nuo sutarties sudarymo dienos.

7. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta teise pirkėjas turi teisę

pasinaudoti, jeigu daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės

nepasikeitė. Daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimų, kurie buvo būtini

norint apžiūrėti gautą daiktą, negalima laikyti esminiais daikto

išvaizdos pakeitimais. Kai kyla ginčas dėl daikto išvaizdos, gali būti

skiriam ekspertizė. Jos išlaidas atlygina kaltoji šalis.

8. Pirkėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 6 dalyje numatyta teise

nutraukti sutartį, jeigu sutartis buvo sudaryta dėl paslaugų, kurios

vartotojo sutikimu pradėtos teikti nepasibaigus šio straipsnio 6 dalyje

nurodytam terminui.

9.

Pardavėjas, gavęs šio straipsnio 6 dalyje numatytą pranešimą apie

sutarties nutraukimą, per penkiolika dienų privalo atsiimti pirkėjo

grąžintą daiktą ir grąžinti pirkėjui už daiktą sumokėtą pinigų sumą.

Šalys savo prievoles šiuo atveju privalo įvykdyti kartu.

10.

Jeigu pirkėjas šio straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka atsisakė sutarties,

bet daiktas negali būti grąžintas, nes jis žuvo ar sugedo dėl pirkėjo

kaltės, tai pirkėjas turi grąžinti jo vertę ar vertės sumažėjimą. Kai

pažeidžiant šio straipsnio 4 dalies reikalavimus pirkėjui nebuvo tinkamai

pranešta apie jo teisę atsisakyti sutarties, pirkėjas privalo grąžinti

žuvusio ar sugadinto daikto vertę arba jos sumažėjimą tik tuo atveju, jeigu

jis nebuvo tiek rūpestingas, koks būtų buvęs rūpestingas turto saugotojas.

11.

Už daikto naudojimą bei kitas paslaugas, suteiktas iki teisės atsisakyti

sutarties įgyvendinimo momento, pirkėjas turi sumokėti pagal jų vertę.

Tačiau pirkėjas neprivalo atlyginti daikto vertės sumažėjimo dėl jo

naudojimo pagal paskirtį.

12.

Šalių susitarimai, neatitinkantys šio straipsnio nuostatų ir pabloginantys

vartotojo padėtį, negalioja.

3. VARTOJIMO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES ŠALYS

Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties šalys yra: – PARDAVĖJAS / PASLAUGŲ
TIEKĖJAS

– PIRKĖJAS / VARTOTOJAS

12. DAIKTŲ PARDAVIMAS NAUDOJANT AUTOMATUS

1.

Jeigu daiktai parduodami naudojant automatus, tai automatų savininkas

privalo informuoti pirkėją nurodydamas ant automato ar kitokiu būdu apie

pardavėją (pardavėjo pavadinimą ir buveinę), automato darbo režimą, taip

pat veiksmus, kuriuos privalo atlikti pirkėjas, norėdamas gauti daiktą, ir

jų eiliškumą.

2.

Sutartis šiuo atveju pripažįstama sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas

atlieka veiksmus, būtinus daiktui iš automato gauti.

3.

Jeigu pirkėjui neperduodamas daiktas, už kurį sumokėta, tai pardavėjas

pirkėjo reikalavimu nedelsdamas privalo perduoti daiktą arba grąžinti

sumokėtą kainą.

4.

Šiame straipsnyje nurodytos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai

automatas skirtas pinigams keisti, mokėjimo ženklams įsigyti ar valiutai

keisti, jeigu kas kita nenustatyta specialiose taisyklėse.

11. DAIKTŲ PARDAVIMAS SU SĄLYGA JUOS PRISTATYTI PIRKĖJUI

1.

Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis numato, kad daiktai turi būti

pristatyti pirkėjui, tai pardavėjas privalo per sutartyje nurodytą terminą

pristatyti daiktus į pirkėjo nurodytą vietą, o kai ji nenurodyta, – į

pirkėjo gyvenamąją vietą.

2.

Sutartis laikoma įvykdyta nuo daiktų įteikimo pirkėjui, o kai pirkėjo nėra,

– nuo jų įteikimo asmeniui, kuris pateikia kvitą ar kitokį dokumentą,

patvirtinantį sutarties sudarymą ar daiktų pristatymo įforminimą, jeigu

sutartis nenumato ko kita.

3.

Jeigu sutartis nenustato daiktų pristatymo pirkėjui termino, tai daiktai

turi būti pristatyti per protingą terminą po to, kai pardavėjas gavo

pirkėjo reikalavimą juos pristatyti. Kai daiktai per protingą terminą

nepristatomi, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį ir neprivalo mokėti

daiktų pristatymo išlaidų, jeigu sutartis nenumato ko kita.

13. DAIKTŲ KAINA IR JOS MOKĖJIMAS

1.

Pirkėjas privalo sumokėti už daiktus pardavėjo nurodytą sutarties sudarymo

metu kainą, jeigu ko kita nenumato sutartis ar įstatymai.

2.

Pardavėjui draudžiama vienašališkai didinti daikto kainą po sutarties

sudarymo. Jeigu pardavėjas po sutarties sudarymo vienašališkai padidina

kainą, tai pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai

pranešdamas pardavėjui, išskyrus atvejus, kai sutartis numato, kad daiktai

bus perduoti pirkėjui praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po sutarties

sudarymo, o pardavėjas turi teisę vienašališkai per šį terminą padidinti

daikto kainą.

3.

Kai pirkimo–pardavimo sutartis numato išankstinį mokėjimą už daiktus, o

pirkėjas per sutartyje nustatytą terminą nesumoka kainos, laikoma, kad

pirkėjas atsisakė sutarties, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita.

4.

Jeigu daiktai perkami išsimokėtinai (kreditan), tai pirkėjas turi teisę

sumokėti už daiktus iki mokėjimo termino pabaigos.

5.

Kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą

sumą neskaičiuojamos.

15. KAINŲ SKIRTUMO ATLYGINIMAS

1.

Jeigu pardavėjas pakeičia netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės

daiktu, tai jis neturi teisės reikalauti iš pirkėjo atlyginti vartojimo

pirkimo–pardavimo sutartyje numatytos kainos ir daikto kainos, galiojusios

jo pakeitimo ar teismo arba kitokios institucijos sprendimo, įpareigojančio

pakeisti daiktą, priėmimo momentu, skirtumą.

2.

Kai netinkamos kokybės daiktas keičiamas kitu analogišku, kuris skiriasi

pagal matmenis, modelį, rūšį ar kitus požymius, pirkėjas turi atlyginti

sutartyje numatytos kainos ir naujo daikto kainos, galiojusios keitimo

momentu, skirtumą. Jeigu pirkėjas kainų skirtumo neatlygina, tai kainų

skirtumas nustatomas pagal teismo arba kitokios institucijos sprendimo

pakeisti prekę priėmimo metu galiojusias kainas.

3.

Kai pirkėjas reikalauja atitinkamai sumažinti netinkamos kokybės daikto

kainą, atsižvelgiama į daikto kainą šio reikalavimo pareiškimo momentu, o

jeigu pardavėjas pirkėjo reikalavimo netenkino, – į kainą teismo arba

kitokios institucijos sprendimo dėl kainos sumažinimo priėmimo momentu.

4.

Pirkėjas, grąžindamas prastos kokybės daiktą pardavėjui, turi teisę

reikalauti atlyginti nustatytos sutartyje kainos ir kainos, galiojančios jo

reikalavimo patenkinimo momentu, o jeigu jo reikalavimo pardavėjas

netenkina, – teismo arba kitokios institucijos sprendimo priėmimo momentu,

skirtumą.

14. PARDAVĖJO ATSAKOMYBĖ IR PRIEVOLĖS ĮVYKDYMAS NATŪRA

Jeigu pardavėjas neįvykdo savo prievolės pagal vartojimo pirkimo–pardavimo

sutartį, tai nuostolių atlyginimas ar netesybų sumokėjimas neatleidžia

pardavėjo nuo prievolės įvykdymo natūra.

16. DIKTŲ TIEKIMAS BE VARTOTOJO SUTIKIMO

1.

Draudžiama tiekti daiktus vartotojui be jo sutikimo, jeigu už juos

reikalaujama mokėti.

2.

Jeigu buvo pateikti daiktai be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais

naudotis savo nuožiūra neatlygintinai.

Leave a Comment