Turinys
TURINYS
ĮVADAS
1. Biudžeto apibūdinimas 32. Biudžeto raida 33. LR biudžeto sandara 44. Kai kurie biudžeto terminai 9
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
Įvadas
Šio referato tikslas, išaiškinti kas yra valstybės biudžetas, kokia biudžetinė sandara, kokios yra valstybės sandaros formos? Šio referato keliama užduotis – išsiaiškinti kas sudaro valstybės biudžetą ir kam nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami? Tyrimo objektas nagrinėja valstybės biudžetą, kas jį sudaro.Keliamas uždavinys tai – valstybės biudžetas.Tyrimo metodai tai yra kai biudžetų visuma sudaro nacionalinį biudžetą. Svarbią reikšmę turi valstybės biudžetas, kurį centrinė valdžia sukaupia dalį nacionalinio produkto, paskirstomo per finansų sistemą. Valstybės biudžetui priklauso ir stambiausi valstybės pajamų šaltiniai bei pagrindiniai išlaidų straipsniai, susiję su svarbiausiomis valstybės vykdomomis funkcijomis.Mokslinės literatūros analizė.
Biudžeto apibūdinimas
„Biudžetas (pranc. budget < angl.) 1) valstybės pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui, patvirtinta įstatymu; 2) spėjamas valstybės, įstaigos, įmonės arba atskiro asmens pajamų ir išlaidų apskaičiavimas tam tikram laikui.“„Biudžetas (angl. budget) 1) įstatymų tvarka patvirtintas valstybės pajamų ir išlaidų tam tikram laikotarpiui aprašas; 2) valstybės, įstaigos arba atskiro asmens laukiamų pajamų ir išlaidų tam tikram laikotarpiui numatomas (ap)skaičiavimas.“ Taip biudžetas apibūdinamas enciklopediniame žodyne. Lietuviškoje enciklopedijoje biudžeto sąvoka yra apibūdinta taip:„Žodis biudžetas pirmiausia pradėta vartoti Anglijoje. Kilęs iš seno prancūzų žodžio bouge arba boulgette, kaip išvestinio iš lot. bulga, odinis krepšys. Anglai, perėmę tą žodį iš normanų, iš jo padarė budge arba budget ir suteikė šiam žodžiui ypatingą reikšmę: odinis krepšys, kuriame Anglijos iždo kancleris atsinešdavo į parlamentą savo finansinius projektus. Vėliau žodžiu B. pradėta suprasti patys finansiniai projektai, kuriuose būdavo nurodyta reikalaujami mokesčiai ir būsimos išlaidos. Iš Anglijos tą žodį vėl perėmė prancūzai, kurie nuo 1802 pradėjo jį oficialiai vartoti žodynuose ir finansų ūkio terminologijoje. XIX a. žodis B. pasklido po visą pasaulį ir pradėta šiuo žodžiu žymėti viešojo finansinio ūkio pajamų ir išlaidų planas. Mes pasekėm rusų terminu; prieškarinėje „Viltyje“ mėginta rašyti bedžetas. Dabar b. ekonomine prasme suprantama viešojo finansų ūkio tam tikram laiko tarpui (paprastai vieniems metams) skaitmeninis laukiamų pajamų ir numatomų išlaidų priešpriešiais sustatymas ir išvedamas jų balansas. O juridine – įstatymų leidžiamosios įstaigos aktas, kuriuo iš anksto numatomos ir sutvarkomos viešojo finansų ūkio pajamos ir išlaidos.“
Taigi biudžeto apibūdinimuose akcentuojama tai, jog biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų sąmata, planas ar aprašas [3; 49-50].Biudžeto raida
Biudžeto raida apima ilgą istorinį laikotarpį – nuo vergovinės iki šiuolaikinės išplėtotos ekonomikos valstybės. Pateikiame biudžeto sudarymo istoriją, kuri atspausdina Lietuviškoje enciklopedijoje:„B. sudarymo istorija. B. sudarymo bandymų randame jau senai. Ir tais laikais, kada valdovų pajamas sudarydavo tik jų pačių privatiniai turtai ir jų įvairūs verslo šaltiniai, buvo bandoma sudaryti pajamų ir išlaidų planai. Bet tokie planai teturėjo tik sąmatų pobūdį. Anglija pirmoji pradėjo sudarinėti B. Čia nuosekliausiai plėtėsi parlamento teisė imti mokesčius, taip pat ir parlamento teisė peržiūrėti išleistų sumų ataskaitą; o vėliau ir teisė nustatyti kiek ir kuriems reikalams gali valdžia surenkamų mokesčių išleisti. Įgyvendinta B. specializacijos ir detalizacijos principai. Šie principai Anglijoje galutinai prigijo XVIII a. [1; 75-76].Didžiųjų kunigaikščių Lietuvoje B. pobūdžio sąmatų sudarymo pėdsakų randame XV a. pabaigoje. Sistemingesni ir pilnesni B. tepradėta sudarinėti tik XVII a. Po didžiojo karo, įsikūrus Lietuvos valstybei, pirmas B. buvo sudarytas 1919m. Lietuvos valstybės B. sudaromas vadovaujantis prieškariniais Rusijos įstatymais ir taisyklėmis ir iš dalies ir seimo dviem skaitymais priimtu B. įstatymo projektu“ [1; 77].
Lietuvos Respublikos biudžeto sandara
LR valstybės ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus nustato LR biudžeto sandaros įstatymas. Jame taip pat reglamentuojamos biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindinės nuostatos, procedūros bei asignavimo valdytojų pareigos, teisės ir atsakomybė. Biudžeto sandaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai [1; 78].
Valstybės biudžetas – pagrindinis finansinis valstybės planas, sudarytas valstybės piniginis fondas bendroms reikmėms tenkinti, išreiškia biudžeto materialinį turinį [2; 43]. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma sudaro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą. Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos gali būti tik piniginės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. LR surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, valstybinio socialinio draudimo fondą, privalomojo sveikatos draudimo fondą, privatizavimo fondą, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Kelių fondas, kaip specialioji programa, pradėtas perskirstyti per nacionalinį biudžetą nuo 2002m. sausio 1d.Valstybės biudžete apskaitomos ir kitos specialiųjų programų išlaidoms apmokėti (išskyrus priskiriamas valstybės biudžeto pajamos) įstatymų patvirtintų šaltinių lėšos [1; 79].Asignavimai – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniu rodikliu patvirtinimo įstatyme nustatyta lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę gauti iš biudžeto sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti [4; 64].Asignavimų valdytojai:1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų ir įstaigų, nurodytų seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausybė arba kita tam Seimo įgaliota valstybės institucija, neviršydama bendros seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai. 2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių institucijų ir įstaigų, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtino savivaldybės valdyba (meras), neviršydamas bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti, vadovai.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai privalo:1. Naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį savo vadovaujamos institucijos programos vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms institucijoms jų veiklai bei programoms vykdyti ir uždaviniams įgyvendinti;2. Nustatyti ir įtvirtinti vadovaujamos institucijos programų išlaidų sąmatas, neviršijant šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų – paprastosioms, iš jų – darbo užmokesčiui ir nepaprastosioms, sumų; 3. Organizuoti programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, rengimą ir vykdymą;4. Teikti finansinę ir kitą atskaitomybę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;5. Kontroliuoti ir vykdyti savo turtinius įsipareigojimus, atlikti pavaldžių institucijų finansinės atskaitomybės analizę. 6. Užtikrinti vadovaujamos institucijos finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;7. Užtikrinti programų vykdymo it paskirtų asignavimų naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra LR konstitucija, LR biudžeto sandaros įstatymas, Vyriausybės patvirtinta biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir išlaidų finansavimą reglamentuojantys aktai [1; 79-81].Valstybės biudžeto sandara remiasi tam tikrais nusistovėjusiais principais. Biudžeto santvarkos principai – pagrindiniai dėsniai, kuriais remiantis tvarkomas modernus konstitucinis valstybės biudžetas. Biudžeto sistema yra įstatymu nustatyta šalies valstybinio biudžeto dalis, priklausanti nuo valstybės administracijos suskirstymo. Biudžetinę sandarą lemia valstybės sandara. Yra žinomos dvi valstybės sandaros formos:1. Bendra – unitarinė;2. Federacinė – sąjunginė; Bendrą valstybės biudžetinę sandara sudaro dvi biudžeto grandys:1. Valstybės.2. Savivaldybių (vietos).Biudžetų visuma sudaro nacionalinį biudžetą. Svarbią reikšmę turi valstybės biudžetas, kurį centrinė valdžia sukaupia dalį nacionalinio produkto, paskirstomo per finansų sistemą. Valstybės biudžetui priklauso ir stambiausi valstybės pajamų šaltiniai bei pagrindiniai išlaidų straipsniai, susiję su svarbiausiomis valstybės vykdomomis funkcijomis. Vietiniai biudžetai yra kaip pavaldiniai. Jie skirti aprūpinti finansiniais ištekliais vietines valdžios institucijas. Kiekvienas teritorinis – administracinis padalinys turi savo biudžetą. Jie sudaromi, tvirtinami, vykdomi vietinių valdžios organų, tačiau padeda įgyvendinti centrinės valdžios vykdomą ekonominę ir socialinę politiką. Be to, vietiniams biudžetams skiriamos dotacijos iš centrinio biudžeto.
Federacinės valstybės biudžetinė sandara susideda iš trijų biudžeto grandžių: 1. Federacinio biudžeto arba valstybės centralizuoto biudžeto. 2. Federacijos narių biudžetų.3. Vietinių biudžetų.Biudžetinis procesas – tai valstybės ir vietinių valdžios organų įstatymų reglamentuojama veikla, sudarant, tvirtinant ir vykdant biudžetus. Jis apima skirtingas biudžetinės veiklos stadijas. Šis procesas yra skirtingas atskirose valstybėse [4; 62-63].Valstybės biudžeto pajamas sudaro:1. pajamos iš mokesčių;2. pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą).; 3. valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administruojamos pajamos;4. pajamos už valstybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose;5. pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikia paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus;6. gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);7. kitos pajamos.
Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti:1. valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti; 2. dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;3. valstybės įsipareigojimams vykdyti;
Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą ir priimant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatymus prioritetus. Tvirtinant valstybės biudžetą, nustatomos apyvartos lėšos. Apyvartos lėšos naudojamos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti atkurtos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.
Vyriausybė atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai pagal Vyriausybės nustatytą finansinių rodiklių derinimo tvarką [1; 81-83]. Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetą finansinius rodiklius vieniems biudžetiniams metams tvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios. Jeigu valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektams laiku nepatvirtinamas, tai biudžetas vykdomas LR biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės biudžetas patvirtinimas pagal rodiklius, nurodytus to įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje [1; 85]. Lietuvos respublikos valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė.Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos respublikos kredito įstaigas. Vykdant valstybės biudžetą gautos viršplaninės pajamos ir netekę paskirties asignavimai gali būti naudojami valstybės skolai apmokėti ir savivaldybių biudžetų negautoms mokestinėms pajamoms padengti. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos parengiamos atsižvelgiant į atitinkamų metų patvirtinto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo rodiklius, panaudotas Vyriausybės rezervo lėšas ir savivaldybės valdybos (mero) rezervo lėšas bei perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokų į biudžetą, skirtų specialiomis programoms finansuoti, sumas. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės biudžeto buhalterinės apskaitos duomenis – į valstybės biudžetą gautų pajamų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktomis jų sąmatų įvykdymo apyskaitomis.Vyriausybė gautą valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą išnagrinėja, priima atitinkamus sprendimus ir pateikia Seimui tvirtinti Seimo statute nustatyta tvarka ir terminais. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita tvirtinama pagal Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytus rodiklius. Valstybės biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriai. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir joms pavaldžių institucijų programų išlaidų sąmatų vidaus auditą atlieka vidaus audito tarnybos. Programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos. Programų vykdymo vertinimo tvarką nustato Vyriausybė [1; 88-90].Kai kurie biudžeto terminai
Lietuvos biudžetuose sukaupiama dalis nacionalinių pajamų. Ji skiriama LR švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios ir valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai. Biudžeto planavimas yra biudžeto pajamų ir išlaidų nustatymas biudžetiniams metams. Šis procesas apima biudžeto projekto sudarymo, svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Tai reglamentuojama atitinkamais valstybės įstatymais. Jie numato visų šalies biudžetų (valstybės, federalinių vietos savivaldybių) rengimo, svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Lietuvos valstybės biudžeto projektą rengia finansų ministerija. Projektas rengiamas remiantis valstybės įstatymais, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis-ekonominėmis programomis ir mokslinėmis-techninėmis prognozėmis. Biudžeto projektas. Jo rengimo tvarką ir turinį reglamentuoja kiekvienos šalies įstatymai. Paprastai rengiami visų rūšių – valstybės, federalinis, vietos savivaldos biudžetų projektai. Jais remiantis yra tvirtinami biudžetai. LR sudaromi valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto projektai. Valstybės biudžeto projekte nurodoma: 1) Visa pajamų ir jų paskirstymas pagal mokesčių (pajamų) turinį;2) Visa asignavimų suma ir jų paskirstymas ministerijoms, žinyboms, įmonėms bei įstaigoms ir apskritims, išskiriant socialines ir ekonomines programas.
Biudžeto vykdymas apima atitinkamų finansų institucijų darbą, susijusį su patvirtinto biudžeto pajamų ir išlaidų dalių vykdymu. Būtina garantuoti kiekviename biudžete numatytų pajamų surinkimą ir jų panaudojimą numatytoms programoms įvykdyti. Biudžeto vykdymas pavestas finansų ministerijai, valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat asignavimus naudojančioms ministerijoms ir žinyboms. Už biudžetų vykdymą atsako savivaldybės, jų finansų padaliniai, asignavimus naudojančių įstaigų ir įmonių vadovai [3; 77-79].
Biudžeto balansas – išlaidų ir pajamų sumų atitikimas. Išlaidų ir pajamų sumai esant vienodai biudžetas yra subalansuotas. Sudarant bet kurio biudžeto (valstybės, federalinio, savivaldybės) projektą, stengiamasi jį subalansuoti, t.y. jo pajamos numatomos vienodos ar didesnės nei išlaidos. Analogiškai ir faktiškai įvykdytas biudžetas (per ketvirtį, pusmetį, 9 mėnesius ar metus) yra subalansuotas, kai jo pajamos viršija išlaidas ar joms prilygsta. Biudžeto rezervai – nacionalinio biudžeto fondai, skiriami nenumatytiems, o dažniausiai, naujai atsirandantiems poreikiams nepertraukiamai finansuoti. Yra dviejų rūšių skirtingos paskirties biudžeto rezervų fondai. Vienas jų – LR Vyriausybės rezervo fondas. Šis fondas sudaromas valstybės biudžete. Antras fondas – valstybės ir savivaldybių biudžetuose sudaromas kasos apyvartos lėšos. Vyriausybės rezervo fondo dydis nustatomas tvirtinant valstybės biudžetą. Jo lėšomis disponuoja Vyriausybė. Biudžetinė apskaita – visos buhalterinės apskaitos sudėtinė dalis. Biudžetinė apskaita yra šalies nacionalinio biudžeto ir biudžetinių įstaigų bei organizacijų išlaidų sąmatų vykdymo buhalterinė apskaita. Ji teikia duomenis apie planines ir faktiškas biudžeto pajamas ir išlaidas.Biudžeto statistika apima suvestinius biudžeto pajamas ir išlaidas apibūdinančius duomenis, t.y. rodiklius, apibūdinančius nacionalinio biudžeto, savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų faktišką įvykdymą per metus. Biudžeto valdymas ir kontrolė. Biudžetą valdo ir jo vykdymą kontroliuoja LR Seimas, Vyriausybė, ministerijos bei žinybos ir valdybos, taip pat asignavimų valdytojai. Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, Vyriausybei pagal LR Konstituciją (94 str. ) pavesta: rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui; vykdyti valstybės biudžetą, teikti Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą [3; 79-85].Biudžeto santvarkos principai – pagrindiniai dėsniai, kuriais remiantis tvarkomas modernus konstitucinis valstybės biudžetas. Finansų mokslas nustatė modernaus biudžeto santvarkos principus: 1) Tikrumo; 2) Vieningumo;3) Pilnumo;4) Specializacijos;5) Viešumo.Biudžeto tikrumas arba realumas reiškiasi tuo, kad į biudžetą turi būti įtrauktos tik tokios pajamos, kurios bus gautos, ir tik tokio dydžio, kokį gali pakelti tautos ūkis. Tuo tikslu stebimas kelerių praėjusių metų biudžeto pajamų gavimas ir dydis, valstybės ekonominio gyvenimo įtaka ir pasaulinė ūkio konjunktūra.Biudžeto vientisumas reiškiasi tuo, kad visos valstybės finansinio ūkio pajamos ir išlaidos įtraukiamos į vieną biudžetą, vadinasi, visam valstybės ūkui tesudaromas vienas biudžetas.Biudžeto pilnumo principas reikalauja, kad į biudžetą būtų įtrauktos visos valstybės finansinio ūkio pajamos ir išlaidos. Biudžeto specializacijos bei detalizacijos principas nustato, kad biudžete būtų aiškiai ir griežtai paskirstytos išlaidos: išleidžiamos tiems reikalams, kuriems buvo skirtos. Biudžeto viešumo principas reikalauja, kad biudžetas būtų viešai skelbiamas ir kiekvienam norinčiam su juo susipažinti lengvai prieinamas. Biudžeto sąmata sudaroma iš dviejų dalių: pajamų ir išlaidų. Pajamų dalyje nurodoma visos laukiamos biudžeto pajamos, išlaidų – visos numatytos biudžeto išlaidos. Be to, biudžeto sąmatos pajamos ir išlaidos dar skirstomos į paprastąsias ir nepaprastąsias. Paprastomis vadinamos tos, kurios kiekviename biudžete kartojais ir keičiasi tik su visa valstybės gyvenimo eiga. Nepaprastosios – tos, kurios pasitaiko biudžete tik atsitiktinai ir neperiodiškai. Toliau biudžetas skirstomas į bruto ir neto biudžetą. Pirmu atveju į biudžetą įtraukiamos visos viešojo finansinio ūkio pajamos ir išlaidos. Antru – tik pertekliai [3; 85-86].
Išvados
Šiame referate norėta akcentuoti, kad valstybės finansiniai ištekliai turi savo ekonominę paskirtį ir nustato ekonominius santykius tarp valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų. Taigi biudžetas nustato tokius piniginius ir ekonominius santykius, kuriems esant skirstomas ir perskirstomas bendrasis nacionalinis produktas. Tikslas – sukaupti lėšas kultūros, sveikatos, švietimo, krašto apsaugos poreikiams, teisėsaugos ir kitoms valstybės reikmėms įgyvendinti. Biudžeto materialinio turinio ir visuomeninių ekonominių santykių visuma sudaro jo esmę.
Valstybės biudžetas – pagrindinis finansinis valstybės planas, sudarytas valstybės piniginis fondas bendroms reikmėms tenkinti, išreiškia biudžeto materialinį turinį.Valstybės biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriai. Teikiamoje Seimui Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavimai panaudoti galimu efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatytu tikslai. Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programų išlaidų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir finansinės atskaitomybės kontrolę atlieka savivaldybių kontrolieriai. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams. Jis remiasi: 1) strateginio planavimo principais; 2) LR biudžeto sandaros įstatymu; 3) šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis; 4) Vyriausybės veiklos programa; 5) Vyriausybės ilgalaikiu strateginiu planu; 6) ministerijų ir vyriausybės įstaigų strateginiais veiklos planais; 7) patvirtintais preliminariais pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai savo vardu negali skolintis lėšų ir prisiimti skolinių įsipareigojimų. Už valstybės garantijų ir paskolų valdymą atsakinga Finansų ministerija. Biudžetinis procesas – tai valstybės ir vietinių valdžios organų įstatymų reglamentuojama veikla, sudarant, tvirtinant ir vykdant biudžetus. Jis apima skirtingas biudžetinės veiklos stadijas. Šis procesas yra skirtingas atskirose valstybėse.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Buckiūnienė, O., Meilūnas, V., Puzinauskas, P., 2003. Lietuvos finansų sistema: mokomoji knyga. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, p.168.2. Buckiūnienė, O., 2002. Finansai: mokymo priemonė. Vilnius: Vilniaus kolegija finansų ir kredito katedra, p.83. 3. Meilūnas, V., Puzinauskas, P., 2003. Finansai. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, p.132. 4. Naraškevičiutė, V., Lakštutienė, A., 2003. Valstybės finansai: mokomoji knyga. Kaunas: Finansų katedra, p.72.