Valdymo apskaita-sprendimų priėmimo sistema

VALDYMO APSKAITA – SPRENDIMŲ PRIĖMIMO SISTEMA

1. Pareigybės naudojančios apskaitą valdymo sprendimams.

Kalbant apie pareigybes, kurios naudoja apskaitą valdymo sprendimamspriimti pirmiausia reikia išnagrinėti įmonės organizacinę struktūrą.Kadangi tik tos įmonės, kurios užsiima kokių nors prekių gamyba (ne tikrealizavimu), turi gamybos ir kitus su ja susijusius skyrius (cechus), kaippavyzdį ištirsime gamybinės kompanijos organizacinę struktūrą.

Schema Gamybinės kompanijos organizacinė struktūra

Aptarnavimo skyriai (štabinė funkcija)

Gamybos skyriai (linijinė funkcija)

(punktyrinė linija reiškia štabinį pavaldumą)

Svarbiausias finansinis pareigūnas, kuris dažnai vadinamasviceprezidentu finansiniams reikalams arba viceprezidentas finansams, yraaukščiausios valdymo dalies sudedamoji dalis. Du pagrindiniai apskaitosvykdytojai – finansų skyriaus vedėjas ir vyr. buhalteris – paprastaiinformuoja finansų viceprezidentą. Aptarnavimo skyrių ir gamybos skyrių reikšmė – skirtinga. Pagrindinisįmonės tikslas yra gaminti prekes. Taigi gamybos – linijiniai skyriai yravadinami gamybos arba vykdymo skyriais. Dauguma įmonių turi aptarnavimoskyrius, kurie padeda spręsti gamybos skyrių uždavinius. Prekių gamyba ir pardavimas paprastai laikomi svarbiausiu tikslu.Linijiniai vadovai yra tiesiogiai atsakingi už šių tikslų kuo efektyvesnįįgyvendinimą. Organizacijos štabinė veikla reikalinga dėl to, kad linijiniovadovo atsakingumas ir pareigos plečiasi, taigi jiems reikia specializuotospagalbos, kad galėtų veikti efektyviai. Jeigu skyriaus pagrindinisuždavinys yra konsultuoti ir aptarnauti kitus skyrius, tai jis yra štabinisskyrius. Be linijinio vadovavimo savo skyriams, finansų vadovas(viceprezidentas) savo kompanijoje atlieka štabinį vaidmenį, o gamybos irpardavimo specialistai linijinį vaidmenį. Šis štabinis vaidmuo – taiplanavimo, kontrolės, kainodaros ir specialių sprendimų sritieskonsultavimas ir pagalba. Apskaitos pareigūnai neturi tiesioginiųįgaliojimų teisės linijiniams skyriams. Teoriškai yra išskiriami šie įgaliojimai: linijinis, štabinis irfunkcinis. Linijinis įgaliojimas yra nukreiptas žemyn į savo pavaldinius.Štabinis įgaliojimas – tai įgaliojimas konsultuoti, bet ne valdyti kitus;jis gali būti apibūdintas kaip horizontalus arba einantis aukštyn.

Funkcinis įgaliojimas yra teisė valdyti veiksmą horizontaliai ir žemyn,atsižvelgiant į specifinę funkciją. Apskaitos ir ataskaitų vienodumas dažnai yra pasiekiamas aukščiausiosgrandies linijiniams vadovams deleguojant įgaliojimus, susijusius suapskaitos procedūromis, vyriausiam apskaitai vadovaujančiam apskaitosspecialistui (vyr. buhalteriui). Apskaitos proceso vieningumą deleguoja prezidentas, o realizuoja vyr.buhalteris. Vyr. buhalterio sprendimai dėl geriausių apskaitos procedūrų,kurias turėtų atlikti linijiniai pavaldiniai, perduodami prezidentui. Savoruožtu prezidentas instrukcijomis perduoda šias procedūras linijiniuvaldymo ryšiu žemyn visiems su apskaita susijusiems žmonėms.

2. Teisingo sprendimo priėmimo problema

Priimti teisingą sprendimą kartais būna labai sudėtinga. Taidažniausiai atsitinka todėl, kad tą patį klausimą skirtingi žmonėstraktuoja visiškai kitaip. Pavyzdžiui, yra keturkampis stulpas, kurio kiekvienas šonas nudažytasskirtinga spalva: balta, raudona, juoda ir žalia. Žmonės, tuo pačiu metumatantys jį iš skirtingų pusių, tvirtins, kad jis yra vienos ar kitos išpaminėtų spalvų, ir tik penktas žmogus, įlipęs į šį stulpą, gerai mato,kaip jis iš tikrųjų yra nudažytas. Šiuo atveju visi ginčo dalyviai yra savotiškai teisūs, nes jie sakotai, ką mato. Tačiau, norint priimti teisingą sprendimą neužtenka vien tikgerai matyti. Reikia atitinkamą reiškinį, procesą, operaciją ir pan. geraisuprasti, pajausti, ištirti, reikia turėti kuo daugiau objektyviosinformacijos. Tokią informaciją įmonėje teikia valdymo apskaita. Rinkos ekonomikos šalyse į valdymo apskaitą dažniausiai žiūrima kaipį sprendimų priėmimo sistemą (decision support system). Vienas išsvarbiausių jos tikslų – teikti finansinę ir nefinansinę informaciją,įgalinančią organizacijų vadovus priimti efektyvius sprendimus. Yra taippat kitos sprendimų priėmimo sistemos. Pvz., operacijų ir marketingo tyrimosistemos taip pat teikia informaciją, padedančią pagerinti sprendimųpriėmimo kokybę įmonėse. Teisingai priimti valdymo sprendimus labai padeda informacija apiepraeitį ir ateitį. Ją pateikia valdymo apskaitos sistema.

Informacijos apie ateitį reikia tam, kad žmonės galėtų planuoti savoveiklą prieš jos imdamiesi. Praeitis savo ruožtu yra naudingas informacijosšaltinis, kuris padeda numatyti ir kurti ateitį. Praeities informacijatinkama tik tuomet, jei ji gali būti panaudota priimant ateities ir būsimussprendimus, jei mes galime tikėtis, kad sugebėsime padaryti įtaką,priimdami sprendimus ateičiai, nes praeities mes negrąžinsime. Praeitiesrezultatams tenka pagalbinis vaidmuo. Visi valdymo sprendimai, susiję su rezultatų pasiekimu ateityje,dažniausiai turi tam tikrą netikrumo aspektą. Prognozuojant ateitiesrezultatus, visada egzistuoja tam tikra nesugebėjimo tiksliai įvertinti,pasirinkti teisingą strategiją tikimybė. Todėl, priimant sprendimus, reikiadaug dėmesio skirti visų alternatyvių variantų analizei, apskaičiuoti jųgalimas išlaidas. Taigi sprendimo priėmimas yra tam tikros alternatyvospasirinkimas. Kai nėra alternatyvų, tai nėra ir sprendimų, kadangi nėrajokio pasirinkimo. Kadangi sprendimai visada yra susiję su ateitimi irdaromi įvertinus praėjusius įvykius, priimdamas sprendimą vadovas turipaklausti savęs, kas gali atsitikti, jeigu sprendimas bus neteisingas.Todėl kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas objektyvia valdymoapskaitos informacija. Valdymo apskaitos duomenimis vadybininkai naudojasi spręsdamiįvairiausius klausimus. Tai rodo toks pavyzdys. Tarkime, reikia nuspręsti,ar tam tikra detalė gali būti pagaminta atitinkamoje įmonėje, ar geriau jąįsigyti iš kitų gamintojų. Sakykime, detalės įsigijimo kaina – 20 Lt., ojos gamybos atitinkamoje įmonėje išlaidos skaičiuojamos taip:

išlaidos žaliavoms – 8,50 Lt išlaidos darbui apmokėti – 6,20 Lt kitos gamybos bei administracinės išlaidos – 4,10 Lt

I š v i s o – 18,80 Lt

Taigi, detalės gamybos išlaidos 1,20 (20,0- 18,80) Lt mažesnės už josįsigijimo kainą. Įmonei labiau apsimokėtų šią detalę gamintis pačiai. Tačiau svarbią reikšmę gali turėti ir tokie veiksniai: įmonėssugebėjimas pagaminti reikalingą detalių skaičių, situacija rinkoje ir pan.

Be to, labai svarbu yra apskaičiuoti, kaip geriausiai panaudoti gamybiniuspajėgumus. O lemiamą reikšmę turi apskaičiuotas pelnas ar nuostoliai. Valdymo sprendimų priėmimas yra ypatinga veiklos sritis, kuriai reikiagero teorinio pasirengimo ir praktinės patirties, neretai net irintuicijos. Daugelis sprendimų yra unikalūs, nestandartiniai, todėlparengti bendrą jų modelį visoms situacijoms neįmanoma. Visgi galioja irpati bendriausia valdymo sprendimų priėmimo nuostata: ,,Kiekvienas valdymosprendimas turi padėti pasiekti įmonės veiklos efektyvumą ir stabilumą”. Sprendimų tikslumas priklauso nuo tikslų, kurie keliami sprendimamspriimti. Manoma, kad jeigu tikslas neaiškus, tai ir sprendimas busnetikslus. Priimant kiekvieną sprendimą, svarbu atsakyti į tokiusklausimus: 1. Koks sprendimo priėmimo tikslas? 2. Kas atsakys už priimto sprendimo tikslumą? 3. Kada reikia priimti sprendimą? 4. Kas turi dalyvauti priimant sprendimą? 5. Kas turi žinoti apie sprendimą? 6. Kas turi vykdyti sprendimą? Priimant sprendimus, svarbu įvertinti aplinkybes ir tikimybę, kad josgali pasikeisti. Įmonių vadovai ir vadybininkai turi visada prisiminti irsuprasti vieną svarbų dalyką: kaip jų sprendimai gali lemti tam tikrųišlaidų susidarymą. Todėl, priimant sprendimus, visais atvejais svarbuapibrėžti tikslą, kurio siekiama, ir išlaidas šiam tikslui pasiekti,numatyti galimus veikimo būdus bei surinkti pakankamą ir patikimąinformaciją sprendimui priimti. Įvairius sprendimus gali priimti ir biznio vadybininkas, irpotencialūs investitoriai. Taigi apskaitos duomenis vartoja ir vidiniai, irišoriniai vartotojai. Kadangi daugiausiai dėmesio skiriama įmonės valdymui,problemos, susijusios su apskaitos duomenų surinkimu ir apdorojimu, yra netokios svarbios kaip tų duomenų sėkmingas ir veiksmingas naudojimas. Yra du iš esmės skirtingi požiūriai į sprendimo priėmimą –racionalusis ir psichologinis (elgsenos). Racionalusis požiūris bando atsakyti į klausimą „Kaip priimtiracionalų sprendimą?“, „Kaip pasirinkti racionaliausią alternatyvą?“. Jisteigia, kad norint priimti racionalų sprendimą, reikia surinkti visą irteisingą informaciją, atitinkamai ją apdoroti, įvertinti, parinkti
racionaliausią įmonės požiūriu variantą. Ypač svarbu šioje teorijojenustatyti sprendimų priėmimo etapus ir procedūras. Įvertinti bei atrinkti alternatyvas yra siūlomi matematiniai modeliaiir kitokios loginės procedūros. Vis dėlto racionalusis požiūris dažnai yra gana ribotas. Viena išpriežasčių yra ta, kad per mažai atsižvelgiama į subjektyvaus veiksnioįtaką sprendimui priimti ir įgyvendinti. Racionaliose teorijose labiauoperuojama materialiniais, piniginiais ištekliais, darbo jėga kaip visuma,tačiau neatsižvelgiama į kiekvieno individo ypatumus, kurie turi įtakossprendimui. Be to net ir labai matematizuoti metodai negali aprėpti visųveiksnių. Elgesio arba psichologinė sprendimo priėmimo teorija pabrėžiasprendimą priimančio asmens ar jų grupės vaidmenį. Šios teorijos šalininkaisiekia išaiškinti, kaip žmonės priima sprendimus, kokias klaidas jie daro.Šios teorijos atstovai (priešingai nei racionalių teorijų) teigia, kadišsamią informaciją surinkti iš viso neįmanoma, o dėl subjektyvių veiksniųįtakos taip pat neįmanoma racionali ir logiška elgsena. Todėl, pripažįstant abiejų teorijų pagrindinių teiginių teisingumą,vis dėl to tikslingiausia sujungti jų abiejų racionaliąsias savybes. Taigi,teisingo sprendimo priėmimui reikia: – surinkti kuo išsamesnę informaciją, įvertinti įvairiasalternatyvas; – įvertinti subjektyvaus veiksnio įtaką.

3. Valdymo sprendimų klasifikavimas

Valdymo sprendimų priėmimas yra gana sudėtingas dalykas. Norintpriimti teisingus sprendimus, reikia išstudijuoti visus veiksnius, kurieturi ar gali turėti įtakos sprendimams. Pirmiausia reikia atsižvelgti įsusiklosčiusias sąlygas rinkoje, gaminamos produkcijos paklausą, darbonašumą, jo didinimo galimybes, išlaidas ir kitas sąlygas. Pagrindiniaivaldymo sprendimai įmonėje gali būti klasifikuojami atsižvelgiant į: 1) gamybos metodus; 2) planuojamos gaminti produkcijos kiekį ir jos kainas; 3) galimus gaminių derinius. Pirmiausia vadovybė nustato, ar įmanoma įmonėje pagaminti galutinįgaminį, kurį galima būtų parduoti. Sprendžiami įvairūs klausimai: ar visas

gaminio dalis gaminti įmonėje? kokio tipo įrengimus ir medžiagas naudotidarbo vietose? kokiu santykiu turi būti naudojami įrengimai ir darbuotojai? Antra, valdymo personalo uždavinys – nustatyti darbų apimtį, t.y.kiek gaminių reikia pagaminti. Norėdama pagaminti tam tikrą produkcijoskiekį, įmonė turi turėti pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti skolaskreditoriams, apmokėti gaminių transportavimo bei kitas išlaidas. Vadovybėturi gerai žinoti, kaip lėšos patenka į veiklą ir kaip iš jos paimamos,taip pat kokiu pavidalu jos gali cirkuliuoti. Visai įmonės ūkinės veiklosapimčiai svarbią reikšmę turi produkcijos kainos bei gamybos išlaidos,todėl valdymo specialistų galutinis tikslas – didinti pelną, gaunamą išinvestuotų lėšų. Trečia, jei nagrinėjamos keleto gaminių gamybos perspektyvos, valdymopersonalas turi išrinkti optimalų gaminių derinį, duodantį didžiausiąpelną. Gaminant kiekvieną gaminį, svarbu atsižvelgti į galimą realizavimokainą ir gamybos išlaidas. Išrenkant gaminių derinį, reikėtų atkreiptidėmesį į jų duodamą pelną. Vadinasi, pelnas gali būti didinamas ne tikdidinant brangių gaminių kiekį, bet ir parenkant optimalius gaminamųgaminių derinius. Valdymo sprendimai gali būti klasifikuojami ir pagal įvairiasfunkcijas: realizavimą, gamybą, finansus ir t.t. Pvz., sprendimaspasirinkti tam tikrus gamybos metodus bus vadinamas gamybos sprendimu. Valdymo sprendimai gali būti klasifikuojami ir pagal laiko elementą:vieni sprendimai turi įtakos tik trumpu laikotarpiu, o kitų padarytaspoveikis gali išlikti dar ilgus metus ateityje. Pvz., trumpo laikotarpioplanas – tai kitų metų planas, o nutarimas statyti naują gamyklą turiįtakos įmonės veiklai daug ilgiau.4. Sprendimų priėmimo etapai ir valdymo apskaitos informacija

Sprendimų priėmimas yra tam tikras procesas, kuris kartais gali ganailgai užtrukti. . Įvairūs autoriai pateikia nevienodą valdymo sprendimų priėmimo etapųskaičių, skirtingai juos vadina Pvz., J. Mackevičiaus knygoje „Valdymoapskaita“ cituojami šie autoriai: Jonaitis A., Sakalas A, Drury C.,

Stoner J., Freeman R., Gilbert D., Nikolajeva O., Sokolov J.). Didesnisvaldymo sprendimų priėmimo etapų skaičiaus nustatymas įgalina atkreiptidėmesį į dalykus, kuriuos būtina aptarti, išanalizuoti ir įvertinti. Tačiauetapų skaičius nėra tas rodiklis kuris garantuotų valdymo sprendimųpriėmimo kokybę. Praktika rodo, kad dažnai nesilaikoma sprendimų priėmimonuoseklumo, pavyzdžiui, gerai neišaiškinus problemos esmės, jau siūlomiįvairūs sprendimo variantai, kurie tokiais atvejais paprastai būnaneteisingi. Valdymo sprendimų kokybė labiausiai priklauso nuo vadybininkųprofesinės kompetencijos, nuo jų sugebėjimo tinti alternatyvas, nustatyti,kokį pelną duos įvairūs alternatyvūs veiksmai. Daugelis sprendimų yrasusiję su ateities įvykiais, kuriuos sunku nuspėti, todėl labai svarbuturėti kuo tikslesnę ir patikimesnę informaciją. Vadybininkai visuosevaldymo sprendimų priėmimo etapuose turi gauti iš buhalterių tiksliusatsakymus apie įvairius įmonės veiklos rodiklius ir galimus jų pokyčius. Apibendrinant anksčiau minėtų autorių mintis, galima suformuluotitokius pagrindinius sprendimų priėmimo etapus: 1. Tikslo, kuriam pasiekti reikia priimti sprendimą, suformulavimas 2. Informacijos rinkimas 3. Surinktos informacijos analizė 4. Veiklos alternatyvų paieška 5. Duomenų rinkimas apie alternatyvas 6. Alternatyvų analizė 7. Alternatyvos pasirinkimas 8. Sprendimo priėmimas 9. Sprendimo dokumentinis ir teisinis įforminimas 10. Sprendimo pateikimas vykdytojams 11. Sprendimo įgyvendinimo kontrolė ir įvertinimas 12. Įgyvendinto valdymo sprendimo įvertinimas ir išaiškinimas naujų galimybių, susidarius naujoms ūkinėms situacijoms. Pirmame (problemos atsiradimo, jos tyrimo) etape buhalteris turinumatyti visus galimus veiksmų variantus, kurie galėtų padėti vadovybeiišspręsti problemą. Kada numatyti alternatyvūs veiksmai, buhalteris turiparengti informaciją kiekvienam variantui (apskaičiuoti galimas išlaidas,reikalingus išteklius ir finansinį rezultatą). Kai visa informacijasurinkta, vadovybė gali išrinkti geriausią variantą. Kai išrinktasvariantas pritaikomas, buhalteris turi atlikti varianto rezultatų analizęir pateikti ją vadovybei. Taigi, buhalteris dalyvauja visuose valdymosprendimo priėmimo etapuose teikdamas tam tikrą informaciją.

Priimant valdymo sprendimus, svarbu įvardyti ir išanalizuoti visusveiksnius Juos priimta skirstyti į dvi grupes: kiekybinius ir kokybinius.Kiekybiniai veiksniai yra tokie, kuriuos galima išreikšti skaičiais,pavyzdžiui, tiesioginės medžiagų išlaidos, darbininkų darbo užmokestis,energijos išlaidos ir kt. Kokybinių veiksnių neįmanoma išreikšti skaičiais,tačiau jie aiškiai suvokiami, pavyzdžiui, draugiški ir stabilūs santykiaisu medžiagų tiekėjais, vartotojų poreikiai ir pan. Buhalteriai turistengtis kuo daugiau veiksnių išreikšti skaičiais.

5. Sprendimų priėmimo lygiai ir valdymo apskaitos informacija

Organizacijoje priimti sprendimai gali būti skirstomi į tokius lygius: 1)strateginiai (strategic), administraciniai (administrative) ir 3) veiklos(operating) sprendimai. Strateginiais laikomi sprendimai, nustatantys visos organizacijosstruktūrą bei jos ryšius su aplinka, veiklos politiką ir veikimo būdus.Paprastai jie yra ilgalaikiai ir būdingi aukščiausiam valdymo lygiui.Asmeniniai sprendimai gali daryti spaudimą organizacijai iš “viršaus”.Apskritai šių sprendimų tikslas – nuspėti ateities sąlygas ir aplinką,kurioje vyks organizacijos veikla. Tai paprastai nekartojami sprendimai.Tokių sprendimų pavyzdžiai galėtų būti: organizacijos tikslų nustatymas; politikos bei veikimo būdų išdėstymas; išteklių, kuriuos būtina turėti, apibūdinimas; kelių smulkių įmonių sujungimo į vieną didelę įmonę politikoskontroliavimas; gamybos bei rinkos pasirinkimas; kapitalinių įdėjimų programa; decentralizacijos laipsnio nustatymas. Administraciniai sprendimai susiję su lėšų gavimu ir panaudojimusiekiant organizacijos tikslų. Paprastai jie apima viršutinį beiaukštesnįjį valdymo lygius ir yra priimami vidutiniam laikotarpiui. Šiųsprendimų poveikis yra menkesnis negu strateginių, o pats jų priėmimoprocesas yra ne toks komplikuotas. Kai kurie sprendimai turi pasikartojantįpoveikį, t.y.: organizacijos struktūros sudarymas; darbų apimties nustatymas, išteklių, priskirtų funkciniams objektams, nustatymas; gamybos plėtojimo politika; kasmetinio biudžeto formavimas; veiklos kontrolės procedūrų nustatymas. Veiklos (operatyviniai) sprendimai yra žemiausio lygio valdymo

sprendimai, susiję su kasdieninių reikalų tvarkymu. Jie garantuoja efektyvųir produktyvų išteklių panaudojimą. Šiuo atveju reikia mažiau nuovokumo,kadangi naudojamos “karštos” priemonės ir daugelis sprendimų pasikartoja iryra mechaniški. Veiklos lygio sprendimai yra susiję su asmenine veikla ir pavieniųpriemonių veikimo charakteristikomis. Šios kategorijos sprendimai apimasutarto kapitalo lygio palaikymą, pardavimo vietų nustatymą, mašinųpanaudojimo nustatymą, medžiagų ir darbo našumo planavimą bei sutartogamybos lygio palaikymą. Prie dažniausiai priimamų operatyvinių valdymo sprendimų, kuriemsbūtina valdymo apskaitos informacija, galima priskirti sprendimus dėl: 1) gamybos apimties; 2) produktų gamybos (ar pardavimo) asortimento nustatymo; 3) produktų gamybos išlaidų įvertinimo; 4) produktų kainų nustatymo; 5) kritinio pelningumo taško tyrimo; 6) padalinių veiklos įvertinimo ir kt. Finansinis svertas priimant sprendimus visuose trijuose lygiuose yrabuhalterio atsakomybė. Didžiausias sprendimų priėmimo efektyvumaspasiekiamas tik tuomet, kai šis svertas visiškai atitinka kiekvienosprendimus priimančio žmogaus reikalavimus. Valdymo informacinės sistemosapskaito įvairius poreikius įvairiuose valdymo lygiuose, pateikdamosapibendrintą informaciją aukščiausiam lygiui ir detalizuotus duomenisindividualiems subjektams žemiausiame veiklos lygyje. Buhalteris turi būtiatsakingas už tai, kad jo pateikiama informacija vartotojui būtų svarbi,tinkama, suprantama, veiksminga. Strateginiame lygyje finansinės informacijos reikia organizacijosbendrai planavimo sistemai garantuoti ir administracinio lygio vadybininkųpriimtiems sprendimams kontroliuoti. Dažniausiai ją sudaro: bendrafinansinė struktūra (dividendai, naujų fondų sudarymas), darbinio kapitalolygis, pagrindinių patvirtintų sankcijų visuma, skolinto kapitalo išlaidos,mėnesinio pelno ir grynų pinigų srauto sumos, mėnesinės įplaukos, pastoviosir kintamos išlaidos, mėnesinės gamybos apimtis ir mėnesinis funkcinispajėgumas. Finansinė informacija, pateikiama administraciniam lygiui, labiausiaisusijusi su veiklos lygio kontrole ir garantija, kad vidutinio laikotarpioplanai bus pagrįsti. Dažnai informacija teikiama funkcinės bazės pagrindu,kad atitinkami vadybininkai kontroliuotų savo skyrių darbą. Duomenys pateikiami darbo vadovui ir įvairių kategorijų
vadybininkams. Pvz., darbo vadovui pateikiama bendros išlaidos irrezultatai, darbo, medžiagų, aptarnavimo ir valdymo bei pastovios išlaidos. Rinkos vadybininkui pateikiama bendros ir grynos įplaukos, bendros irgrynos įplaukos, tenkančios produkto vienetui, produktų pardavimas rinkoje,reklamos (tobulinimo) išlaidos ir kt. Veiklos lygyje buhalteris kartu su tos veiklos vadybininkaisįtraukiamas į biznio reikalus, kiekvieną dieną kontroliuoja jų eigą. Jofinansinė informacija turi būti detalizuota ir tiksli, kad įgalintų priimtitam tikrus sprendimus. Buhalteris turi pateikti veiklos vadybininkams tamtikras išlaidas, kad jie galėtų jas lyginti su biudžetu. Pateikiamitipiniai finansiniai duomenys gali būti tokie: Pagrindiniams vadybininkams – mašininio darbo išlaidos, vidutinėsdarbo normos, vieneto darbo išlaidos; inžinieriams – mašinų priežiūros ir eksploatavimo, bendros darboišlaidos; pardavimo vadybininkams – bendros ir grynos įplaukos, tenkančiosprodukcijos vienetui, transporto ir administracinės išlaidos.

Literatūroje dažnai sprendimai skirstomi į trumpalaikius irilgalaikius. Trumpalaikiai sprendimai yra laikotarpis, per kurį vadovainesugeba prisitaikyti prie veiklos specifikos ir apimties, kuri gali būtiatvaizduota produkcijos gamybos pajėgumu, organizacine struktūra, naudojamatechnologija, teikiamomis paslaugomis ir pan. Priešingai, ilgalaikiaisprendimai yra laikotarpis, per kurį fizinė, organizacinė ir kita įtampagali būti pašalinta. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo 1) mažiau yra įtampos 2)daugiau pabrėžiami nekasdieniniai sprendimai ir 3) reikalingesnispastovumas. Įvairių valdymo lygių hierarchijoje egzistuoja sąveikos ir tarpusavioryšiai. Todėl dažnai atsitinka taip, kad strateginiai sprendimai daro įtakąadministraciniams, o pastarieji operatyviniams sprendimams. Valdymoapskaitos informacija labiau yra pritaikyta operatyviniams iradministraciniams, t. y. trumpalaikiams sprendimams priimti. Renkantvaldymo apskaitos informaciją strateginiams (ilgalaikiams) sprendimams,būtina įvertinti infliacijos ir rinkos konkurencingumo įtaką. Visų lygiųvaldymo sprendimams priimti turi būti pateikiama ne tik patikima irpakankama apskaitos informacija, bet ir nustatytu laiku. Daug dėmesioreikia skirti laiko vertei, prilygstančiai pinigų vertei.

Kiekvienas bet kurio valdymo lygio sprendimas gali turėti dvejopuspadarinius: 1) numatytus ir 2) nenumatytus (netikėtus). Labai svarbužinoti, kodėl atsiranda nenumatyti, ypač neigiami padariniai. Dažniausianenumatyti neigiami padariniai atsiranda dėl darbuotojų, priėmusiųsprendimus neprofesionalumo, aplaidumo, neatsakingumo, taip pat dėl to, kadbuvo teikta klaidinga valdymo apskaitos informacija.

6. Sprendimų medžio teorija

Sprendimų priėmimas beveik visada susijęs su tam tikra rizika. Ypačdidelė rizika priimant strateginius sprendimus. Todėl kyla klausimas, kaipįveikti ar bent sumažinti riziką priimant sprendimus? Norint atsakyti į šįklausimą, tikslinga taikyti sprendimų medžio teoriją. Šios teorijos esmęsudaro sprendimų, veiklos būklės ir rezultatų santykių grafinisatvaizdavimas. Imkime pavyzdį. Tarkime, kad yra parengtas įmonės naujųpaslaugų projektas. Gali būti keli šio projekto sprendimo variantai: 1) projektas gali būti atmestas; 2) projektą gali būti leista vykdyti; 3) jeigu projektas vykdomas, jis gali: a) turėti paklausą, b) neturėti paklausos; 4) jei projektas turi paklausą rinkoje, įmonės vadovybė gali nuspręsti: a) tuoj pat teikti paslaugą rinkai, b) palaukti, kad dar labiau padidėtų paklausa. Taikant sprendimų medžio teoriją, į kiekvieną klausimą turi būtitikslus atsakymas: ,,taip” arba ,,ne”. Sprendimų medžio pavyzdžiai galibūti labai įvairūs, tai priklauso nuo nagrinėjamo projekto apimties irsudėtingumo. Pateikiame sprendimų medžio pavyzdį, kuris nurodytas 37-ojotarptautinio apskaitos standarto ,,Atidėjimai, neapibrėžti įsipareigojimaiir neapibrėžtas turtas” priede (žr.pav.).

Ne Ne

Taip Taip

Ne Taip

Taip Ne

Ne (retai)

Taip

Pav. Sprendimų medis

Šio sprendimų medžio tikslas – apibendrinti pagrindinių atidėjimų irneapibrėžtų įsipareigojimų reikalavimus. Iš paveikslėlio matyti, kadpriklausomai teigiamų ar neigiamų atsakymų galimi trys sprendimai: 1) atidėti; 2) atskleisti neapibrėžtą įsipareigojimą; 3) nieko nedaryti.

Taikyti sprendimų medžio teoriją svarbu nagrinėjant projektus irįvairias veiklos situacijas, tarkime, didinti gamybą ar ne, gaminti ar

pirkti gaminio komplektavimo mazgus ar detales, modernizuoti technologinęliniją ir įrengimus ar ne ir pan. Svarbu priimti tikslius sprendimus.Tačiau vyrauja nuostata, kad sprendimų priėmimo būdas negali garantuoti,kad bus priimtas teisingas sprendimas.

7. Sprendimų priėmimo situacijos ir sąlygos

Sprendimų priėmimas visada yra susijęs su tam tikromis situacijomis,kai reali padėtis skiriasi nuo pageidaujamos. Vadybos teorija teigiadažniausiai būna keturios situacijos, kurios įspėja vadovus apie galimasproblemas: 1) nukrypimas nuo ankstesnės patirties; 2) nukrypimas nuo plano; 3) kitų žmonių sukeltos problemos; 4) konkurentų veiklos sukeltos problemos.sprendimų priėmimas yra gana sudėtingas procesas, kurio metu iš keliųalternatyvų pasirenkama viena. Tačiau visada reikia atsižvelgt į sąlygas,kuriomis priimami sprendimai. Pagal turimos informacijos patikimumąskiriamos trys sprendimų priėmimo sąlygos: 1) tikrumas; 2) rizika; 3) netikrumas.Šių sprendimų priėmimo sąlygų skalė matyti paveikslėlyje pav.

Tikrumas Rizika Netikrumas

Aukštas Žemas Lygis lygis

pav. Sprendimų priėmimo sąlygų skalė

Tikrumo sąlyga reiškia aukštą numatymo lygį, nes turima tiksli ir patikimainformacija apie svarstomas alternatyvas. Esant tikrumo sąlygai, žinomos netik visos alternatyvos, bet ir padariniai.

Rizika yra tokia sprendimų priėmimo sąlyga, kai alternatyvos yra žinomos, o padarinių – tik tikimybės.

Sudėtingiausia apsispręsti esant netikrumui, t. y. kai ne visos galimosalternatyvos yra žinomos, o iš žinomų alternatyvų sunku apskaičiuotinesėkmės ar sėkmės tikimybę. Netikrumas dažniausiai atsiranda dėl veiksnių:1) nenuspėjamų išorės aplinkybių, 2) vadovų profesinio nekompetentingumo,3) informacijos nebuvimo, stygiaus ar neprieinamumo.

8. Įmonės aplinkos įvertinimas priimant sprendimus

Tikslūs valdymo sprendimai daug priklauso nuo įmonės aplinkosįvertinimo. Įmonės aplinką sudaro išorės ir vidaus aplinka. Įmonės išorės aplinkai daro įtaką tiesioginiai (akcininkai,konkurentai, tiekėjai, vartotojai ir kt.) ir netiesioginiai (ekonomika,

politika, teisė, ekologija ir kt.) veiksniai. Vidaus aplinką apibūdina šieveiksniai: tikslai, užduotys, struktūra, technologija, žmonės ir kultūra. Vertinant išorės aplinkos veiksnius, pagrindinis uždavinys – nustatytivietą konkurencinėje rinkoje, išaiškinti įmonės konkurencinių pranašumų irkonkurencinių trūkumų sritis. Vadybininkai, vertindami išorės aplinkosveiksnių įtaką priimamiems sprendimams, privalo turėti daug žinių išekonomikos, politikos, teisės, geografijos, ekologijos ir kitų dalykų. Vertinant vidaus aplinkos veiksnių įtaką priimamiems sprendimams,daugiausia dėmesio turi būti skiriama įmonės tikslams. Tai reiškia, kadkiekvienas bet kurio valdymo lygio darbuotojų priimtas sprendimas turipadėti įgyvendinti įmonės numatytus tikslus, vykdyti įmonės misiją. Įmonėsmisija nusako įmonės egzistavimo pagrindinį tikslą ir veiklos prasmę, oįmonės tikslai – kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais nusakytos užduotys,kurias numatoma įvykdyti per numatytą laiką. Bendri įmonės tikslaidetalizuojami atskiroms jos veiklos sritims, numatant konkrečias užduotis. Priimant valdymo sprendimus, būtina įvertinti tą faktą, kad tiekišorės, tiek vidaus aplinkos veiksniai nuolat kinta. Siekiant pritaikytiįmonę jos ateities aplinkai, būtina numatyti įvykius ir spręsti, kasįmanoma ir būtina padai įmonė pasinaudotų galimybėmis ir gautų naudos,apsisaugotų nuo visko, kas trukdo jos sėkmei ir gresia išlikimui. Tambūtina atlikti SWOT analizę. Analizuojant nustatomi tokie įmonės rodikliai:1) pranašumai (Strenghts) – tai ištekliai (finansiniai, materialiniai,darbo), sugebėjimai ir kitos stiprios savybės, palyginti su konkurentais;2) trūkumai (Weakness)- tai įmonės visų rūšių išteklių ir sugebėjimųsilpnos pusės, trukdančios įmonės darbą;3) galimybės (Opportunities) – tai palankios sąlygos ir veiksniai įmonėsaplinkoje (rinkų radimas, technologiniai pokyčiai, naujos darboorganizavimo formos, produkcijos asortimento išplėtimas ir kt.);4) grėsmės (Threats)- tai nepalankios sąlygos ir veiksniai įmonės aplinkoje
konkurentų atsiradimas, nepalankūs demografiniai pokyčiai, lėta rinkosplėtra, nepalankūs valiutos keitimo kursai ir kt.). Atlikus SWOT analizę, nustatoma, kokios grėsmės įmonei kels daugiausia rūpesčių ir kokius sprendimus reikėtų priimti, siekiant šias grėsmessumažinti. SWOT analizė padeda nustatyti, kokius išteklius įmonė galėtųgeriau panaudoti, kokius trūkumus reikėtų panaikinti, kad įgytųkonkurencinį pranašumą. Šiuolaikinėmis verslo sąlygomis išorės ir vidaus aplinkos veiksniai irjų poveikis įmonei smarkiai keičiasi. Keičiasi ir įmonių padaliniųstruktūros. Siekiant pagerinti bendravimo ryšius tarp sprendimus priimančiųir sprendimus vykdančių asmenų, iš įmonių valdymo struktūrų dažnaipanaikinamas vidurinysis valdymo lygis. Formuojasi vadinamoji šerdies iržiedo valdymo struktūra: įmonės šerdį sudaro aukščiausio valdymo lygioatstovai, atsakantys už įmonės veiklos strategiją, o visi kiti darbuotojai,esantys žiede, įgyvendina strategijas. Tokia įmonės valdymo struktūrasudaro sąlygas visiems darbuotojams operatyviai veikti nuolatbesikeičiančios rinkos sąlygomis ir iškelia naujų reikalavimų valdymoapskaitai. Valdymo apskaitos buhalteriai vis daugiau dėmesio turi skirtioperatyviai informacijai, kuri būtų panaudota veiklos planavimui, kontroleiir prognozavimui, rengti.———————– Valdybos pirmininkas

Prezidentas

Korporacijos sekretorius

Vice- prezidentas technikai

Vice- prezidentas finansams

Vice- prezidentas marketingui

Vice- prezidentas personalui

Vice- prezidentas gamybai

Finansų skyriaus viršininkas

Vyr. buhalteris

Pirkimo agentas

Vyriausiasis inspektorius

Gamybos planavimo viršininkas

Sandėlininkas

Remonto viršininkas

Gamybos kontrolės viršininkas

Gamybos viršininkas

Transporto cecho viršininkas

Montavimo cecho viršininkas

Štampavimo cecho viršininkas

Paruošimo cecho viršininkas

Patikimas įvertinimas

Dabartinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įpareigojančio įvykio

Galimas įsipareigojimas

Galimos išmokos

Pradžia

Tikimybė menka

Nieko nedaryti

Atskleisti neapibrėžtą įsipareigojimą

Atidėti