Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………………………31. Teorinė dalis1. 1. Statistinės lentelės……………………………………………………………………………41.2. Grafinis statistinių duomenų grupavimas……………………………………………………41. 3. Santykiniai dydžiai…………………………………………………………………………..51. 4. Vidutiniai dydžiai……………………………………………………………………………61. 5. Statistinės informacijos variacijos rodikliai…………………………………………………71. 6. Dinamikos eilučių rodikliai………………………………………………………………….71. 7. Dinamikos eilučių prognozavimas…………………………………………………………..92. Praktinė dalis2. 1. Užsienio prekybos statistinis tyrimas………………………………………………………11ĮvadasEkonominės statistikos tyrimo objektas – užsienio prekyba. Statistika – tai valstybės ribose esančių reiškinių padėtis, jų būklės atspindys. Šiuo metu statistika suprantama taip :tai mokslas, nagrinėjantis masinius ekonominius socialinius bei kitus reiškinius, kiekybiniu aspektu su jų kokybiniu turiniu vietos ir laiko sąlygomis. Statistika parodo valstybės ribose esančių reiškinių padėtį, atspindi jos būklę. Statistikos žinojimas teikia galimybę išanalizuoti ir apibendrinti faktinius duomenis bei numatyti realius rodiklius .[1]Mano referato tema – “Užsienio prekybos statistinis tyrimas”.Kiekvieno statistinio tyrimo tikslas – apibendrintų duomenų gavimas ir siekimas atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis.Atliktas šalies ūkio importo ir eksporto statistinis tyrimas. Šiuo metu užsienio prekybos tema tikrai aktuali, kadangi Lietuvoje vyksta dideli pokyčiai ir prekyba su kitomis šalimis ir kitų šalių importuojamas produkcijos kiekis turi didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai.Tyrimo objektas – eksporto ir importo rodikliai Lietuvoje.Šio tyrimo tikslas – ištirti užsienio prekybos pokyčius 1998- 2003 metais., taip pat 2004 ir 2005 metų prognozė. Atlikti statistinių duomenų analizę..1. Išvadų pateikimas apie importo ir eksporto pokyčius Lietuvoje.Tyrimo metodika – informacinių srautų ir statistinės literatūros analizė bei sintezė. Atliekant šiuos tyrimus naudoti statistinių lentelių suvedimo ir grafikų sudarymo, apibendrinančių rodiklių apskaičiavimo,prognozavimo, analizės rezultatų įvertinimo metodai.Įvadinėje darbo dalyje nustatomas tikslas, darbo uždaviniai, tyrimo objektas ir tyrimo metodika.Šiame referate kartu pateikiama teorinė ir praktinė dalis – praktinis statistinio tyrimo atlikimas. Išvados pateikiamos atlikus kiekvieną skaičiavimą. Statistinio tyrimo išvados pateikiamos darbo pabaigoje.
1. TEORINĖ DALIS
1. 1. Statistinės lentelės
Referate naudojamos statistinės lentelės, kuriose išdėstomo statistinio suvedimo ir grupavimo rezultatai. Pagrindiniai tipiškų statistikos lentelių reikalavimai – jos turi būti vaizdžios ir nesunkiai suorantamos, nedidelės ir lengvai apžvelgiamos, galima naudoti sutartinius žymėjimus. Statistinėse lentelėse pateikiama statistinės visumos bendra charakteristikos. Jose pateikiamų duomenų išraiškingumas, vaizdingumas ir kompaktiškumas. Pagrindiniai statistinių lentelių elementai yra šie:1. lentelės numeris;2. pavadinimas (paantraštė);3. eilučių ir stulpelių antrasčių pavadinimai;4. pagrindinė statistinė informacija;5. išnašos;6. duomenų šaltiniai.(2. lit. šaltinis) Ekonominiuose tyrimuose naudojamos įvairios statistinių lentelių rūšys, kurios skiriasi apibūdinamų visumų įvairiu skaičiumi, skirtingais veiksnio ir tarinio sudarymo būdais, jų santykiais. Statistikos praktikoje plačiausiai taikomos paprastosios statistinės lentelės, kuriose sugrupuoti stebėjimo vienetai pagal esminį požymį. Darbo lentelės naudojamos surinktai statistinei medžiagai apdoroti. Jose apskaičiuojami santykiniai dydžiai, vidurkiai bei gaunami įvairūs apibendrinantysanalitiniai rodikliai. (2. lit. šaltinis)
1. 2. Grafinis tatistinių duomenų grupavimas
statistikai taip pat svarbus grafinis informacijos vaizdavimas. Tai antrasis vartojamas statistikos instrumentas, atliekans statistikos tyrimą. Naudojant grafikus, išraiškingesnė nagrinėjamų duomenų lyginamoji charakteristika, tiriamojo reiškinio raida, geriau matyti pagrindiniai tarpusavio ryšiai. (2. lit. šaltinis)Statistiniai grafikai sudaromi siekiant statistikos duomenis populiarinti bei analizuoti. Kad lengviau būtų aiškinti ar analizuoti, jie parodo suvestinės rezultatus. (2. lit. šaltinis)Pagrindiniai grafiko elementai yra šie: geometriniai ženklai, grafiko laikas, erdvės orientyrai, mastelio orientyrai, grafiko eksplikacija. Labia svarbu tinkamai parinkti tinkamą statistinio grafiko tipą, kadangi jis palengvina analizuoti vystymosi dėsningumus, reiškinių …pasiskirstymą. Statistiniai grafikai klasifikuojami pagal sudarymo būdą: diagramos ir statistiniai žemėlapiai. Diagramų yra daug: linijinės, stulpelinės, skritulinės, dvimatės, trimatės diagramos, histogramos, taip pat įvairių diagramų deriniai. Plačiausiai taikomos linijinės, struktūrinės, stulpelinės ir juostinės diagramos, kurių tikslas – reiškinių raidai laiko atžvilgiu vaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams tarpusavyje lyginti, reiškinių struktūrai bei poslinkiams vaizduoti. Reiškinių dinamika grafiškai dažniausiai vaizduojama stulpelinėmis, linijinėmis ar juostinėmis diagramomis. Stulpelinės diagramos naudojamos tais atvejais, kai imami tik atskirų metų dinamikos eilutės lygiai su dideliais ir nelygiais intervalais tarp jų. Dinamikos eilučių grafiniam vaizdavimui praktiškai patogesnės yra linijinės diagramos, nes linija geriau parodo vystymosi proceso nenutrūkstamumą. Be to linijinėse diagramose vienu metu galima atvaizduoti daug rodiklių, juos palyginti. (2. lit. šaltinis)
Grafikai naudojami palyginti reiškiniams pagal dydį, apibūdinti jų pasikeitimus laiko atžvilgiu ir visumos struktūrai, nustatyti reiškinių ryšius, atvaizduoti visumos pasiskirstymą pagal kurį nors požymį, nustatyti reiškinio geografinį išsidėstymą. (2. lit. šaltinis)1. 3. Santykinia dydžiai
Statistinės informacijos analizėje svarbią vietą užima išvestiniai apibendrinamieji rodikliai – santykiniai dydžiai ir vidurkiai. Santykiniai dydžiai svarbūs analizuojant socialinius ekonominius, verslo ar kitus reiškinius, nes absoliutiniai dydžiai ne visuomet visapusiškai apibūdina reiškinį ir jo kitimą. Dažniausiai tik lyginant, skaičiuojant santykinį dydį, absoliutinis dydis parodo savo tikrąją reikšmę. Santykiniai dydžiai apibūdina nagrinėjamų reiškinių požymių tarpusavio santykius. Jie gaunami padalinus vieną reiškinį iš kito. Santykiniai dydžiai dažniausiai reiškiami procentais. (2. lit. šaltinis)Dinamikos santykiniai dydžiai parodo reiškinio kitimą tam tikru laiku. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu:Sdinamikos bazinis = yi / y0 *100% (1)Čia: yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis;y0 – bazinio laikotarpio duomenys. (2. lit. šaltinis)Santykinia dinamikos baziniai dydžiai rodo rodiklio kitimą per visą nagrinėjamą laikotarpį, nes jie lyginami su nuolatine baze.S dinamikos grandininis = y i / y i-1 * 100% (2)Čia: yi – esamojo laikotarpio duomenys;Yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio duomenys. (2. lit. šaltinis)Santykiniai dinamikos grandininiai dydžiai rodo rodiklio kitimą per vienerius metus, nes jie lyginami su kintamąja baze. Sudauginis dinamikos grandininius santykinius dydžius gaunami baziniai dinamikos santykiniai dydžiai. (2. lit. šaltinis)Struktūros santykiniai dydžiai, rodo nagrinėjamų reiškinių sudėtį, atskirų visumos vienetų procentinę dalį. (2. lit. šaltinis)Lyginant vienos visumos struktūrą skirtingais laiko tarpais, galima pastebėti struktūrinius pokyčius laiko atžvilgiu. Sstuktūros = visumos dalis(ai) / visa visuma (a) * 100% (3)Struktūros santykiniai dydžiai yra glaudžiai susiję su statistinio grupavimo rezultatais. Naudojant grupavimų duomenis, galima apskaičiuoti struktūros santykinius dydžius tiek grupių vienetų skaičiais, tiek tą grupę apibūdinančių požymių atžvilgiu. (2. lit. šaltinis)
Ekonominio augimo (išsivystymo) santykiniai dydžiai parodo kiek tenka nagrinėjamo ekonominio rodiklio vienam gyventojui. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:Sekonominio išsivystymo = ekonominis rodiklis/ Lietuvos gyventojai (4)Palyginimo santykinis dydis rodo to paties laikotarpio, bet priklausančių skirtingiems abjektams vienvardžių rodiklių santykį. Dažnai palyginimo santykinis dydis vadinamas aplenkimo koeficientu [1lit. šaltinis]:Spalyginimo…= ekonominis rodiklis (a)/ ekonominis rodiklis (b) (5)1. 4. Vidutiniai dydžiaiAnalizuodama užsienio prekybos rodiklius naudosiu šiuos vidutinius dydžius:· Aritmetinį paprastą vidurkį;· Progresyvinį vidurkį; (2. lit. šaltinis)Paprastam aritmetiniui vidurkiui apskaičiuoti naudojama formulė:xarit. papr. = (6)Progresyvinis vidurkis apskaičiuojamas iš geriausių požymio reikšmių. (2. lit. šaltinis)1. 5. Statistinės informacijos variacijos rodikliaiVariacijos rodikliai skaičiuojami tam, kad galėtume nustatyti kokiu laipsniu (%)vidutinė rekšmė yra nutolusi nuo visų duotų požymio reikšmių. (2. lit. šaltinis)Savo darbe naudosiu šiuos kiekybinio požymio variacijos rodiklius:· Variacijos užmojis;· Dispersija;· Vidutinis kvadratinis nuokrypis;· Variacijos koeficientas. (2. lit. šaltinis)Variacijos užmojis – skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios požymio variantų reikšmių:R = xmax –xmin (7)Dispersija – tai variantų nuokrypio nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis. Šis dydis apskaičiuojamas pagal formulę: = (8)Vidutinis kvadratinis nuokrypis – parodo, kiek vidutiniškai požymio reikšmė yra nutolusi nuo vidurkio. Tai šaknis iš dispersijos: = (9)Variacijos koeficientas – tai procentinis vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidurkio santykis. Apskaičiuojamas:V = * 100% (2. lit. šaltinis) (10)1. 6. Dinamikos eilučių rodikliai Socialiniai ir ekonominiai reiškiniai nuolat kinta ir vystosi, todėl keičiasi ne tik reiškinių apimtis, bet ir jų sudėtis. Toks socialinių ekonominių reiškinių kitimas vadinamas dinamika, o skaitinė statistinių rodiklių seka laiko atžvilgiu vadinama dinalikos eilute. Turėdami dinamikos eilutes, galime apskaičiuoti dinamikos eilučių analitinius ir apibendrintus (vidutinius) rodiklius. (2. lit. šaltinis)Absoliutus lygio padidėjimas/sumažėjimas (prieaugis, pokytis) rodo, keliais vienetais pasikeiėia reiškinio lygis per tam tikrą laikotarpį. Apskaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu:a) bazinis Δy = yi – y0 (11) b) grandininis Δy = yi – yi-1 (12)čia: yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis;yi-1 – prieš tai buvusio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;yo – pradinio ar bazinio laikotarpio dinamikos eilutės lygis. (2. lit. šaltinis) Didėjimo/mažėjimo (kitimo) tempas rodo, kiek kartų padidėjo ar sumažėjo lygis šio laikotarpio praėjusio laikotarpio atžvilgiu arba kiek procentų siekia esamojo laikotarpio reiškinio lygis, lyginant su praėjusiu. Tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Skaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu: a) Td = Yi / Y0 * 100% (bazinis) (13) b) Td = Yi / Yi-1 * 100% (grandininis) (14)Padidėjimo/sumažėjimo pokyčio tempas rodo, keliais procentais pasikeičia reiškinio lygis per nagrinėjamą laikotarpį:Tp = Td – 100, Td išreikštas procentais (15)Padidėjimo tempo 1% absoliuti reikšmė nusako, kiek per analizuojamą laikotarpį padįdėjo eilutės lygis reiškiniui pakitus 1 %, t. y. Koks absoliutus dydis atitinka kiekvieną procento padidėjimą/sumažėjimą. Eksporto importo analizės atveju šis rodiklis parodo, koks produkcijos kiekis atitinka vieną padidėjimo procentą. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:Δ1% = 0.01 * yi-1 (16)Norint atlikti išsamią statistinę analizę, apskaičiavus dinamikos eilučių analitinius rodiklius, apskaičiuojami vidutiniai dinamikos eilučių kitimo rodikliai:· vidutinis dinamikos eilutės lygis;· vidutinis absoliutus padidėjimas/sumažėjimas;· vidutinis diėjimo/mažėjimo tempas;· vidutinis padidėjimo/sumažėjimo tempas.Vidutinis dinamikos eilutės lygis apskaičiuojamas momentinėmis ir intervalinėmis eilutėmis. Momentinių dinamikos eilučių vidutinis lygis apskaičiuojamas pagal chronologinį vidurkį: (17)Intervalinių dinamikos eilučių vidutinis lygis apskaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę:xarit. papr. = (18) Vidutinis absoliutus padidėjimas/sumažėjimas parodo, keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai per laiko vienetą. (19)Pagal apskaičiuotą rodiklį galima spręsti ar per praėjusius metus duomenys buvo linkę didėti ar mažėti. Šis rodiklis mums naudingas tuo, kad rodo bendrą tendenciją. Tačiau jis neparodo dinamikos eilučių lygio kitimo greičio. Tam yra naudojamas vidutinis didėjimo/mažėjimo tempas.Vidutinis didėjimo/mažėjimo tempas apskaičiuojamas remiantis geometriniu vidurkiu: (20)Vidutinis didėjimo t…empas apskaičiuojamas apibūdinant reiškinio kitimą per ilgesnį laikotarpį. Tai vienas iš tikslesnių rodiklių, parodančių ne tik patį kitimą, bet ir kitimo greitį. Jis praverčia ir prognozuojant nagrinėjamą reiškinį.Vidutinis padidėjimo/sumažėjimo tempas skaičiuojamas remiantis vidutiniu didėjimo tempu:Tp= Td- 100% (21)(2. lit. šaltinis)1. 7. Dinamikos eilučių prognozavimasAnalizuojant dinamikos eilutes, svarbu nustatyti ne tik įvairius kitimo parametrus, bet ir žinoti bendrą kitimo kryptį (trajektoriją), bei ją kiekybiškai aprašyti, gauti jos modelį, kuris leistų įvertinti reiškinio lygį ateityje. (2. lit. šaltinis)Reiškinio kitimo krypčiai nustatyti taikomi įvairūs būdai bei metodai. Labiausiai paplitę šie: intervalų stambinimas, slenkančių vidurkių metodas, eksponentinis išlyginimas, analitinis išlyginimas. (2. lit. šaltinis)Taikant intervalų stambinimo būdą, duotoji eilutė sutrumpėja. Iš duotos dinamikos eilutės apskaičiuojami vidurkiai (jungiant po 3 ar 4 narius) pasislenkant per vieną dinamikos eilutės lygį. Gautas vidurkis gali būti naudojamas kaip prognozė kitam periodui. (2. lit. šaltinis)Eksponentinis išlyginimas yra toks prognozavimo metodas, kuris naudoja sulygintus dinamikos eilutės vieno periodo lygius kito periodo dinamikos eilutės lygių prognozei. (2. lit. šaltinis)Pagrindinis eksponentinio išlyginimo modelis: (22)Čia: Ft+1 – dinamokos eilutės prognozė periodui t+1;Yt – dinamikos eilutės faktinis lygis periodui t;Ft – dinamikos eilutės prognozė periodui t;α – išlyginamasis koeficientas parenkamas iš intervalo (0≤α≥1).Prognozė bet kuriam periodui lygi ankstesnių dinamikos eilutės faktinių lygių svoriniam vidurkiui. Norint tai įrodyti, tarkime, kad turime tris duomenų periodus Y1, Y2, Y3. tuomet prognozė ketvirtam periodui bus:F4=αY3+(1-α)F3 (23)Ketvirto periodo prognozavimo reikšmė yra Y3 ir F3, svorinis vidurkis su α ir α-1 dydžiais nurodyta tvarka. Be to žinoma kad:F3=αY2+(1-α)F2 (24)F2=αY1+(1-α)F1 (25)Kol nėra pirminių duomenų reikšmių dinamikos eilutei, pirmoji prognozės reikšmė gaunama ją prilyginus Y1. tai yra F1=Y1Naudojant šią F1 reikšmę F2 užrašomas atitinkamai:F2=αY1+(1-α)Y1 = Y1 (26)F3 pakeitus F2=Y1 gauname:F3=αY2+(1-α)Y1 (27)Galiausiai įrašius F3 reiškinį į žemiau pateiktą F4 išraišką turime:F4=αF3+(1-α)[αF2+(1-αY1 )]=αY3+(1-α)Y2+(1-α)2Y1 (28)Eksponentinio išlyginimo privalumas toks, kad tai paprasta procedūra, kurią galima naudoti turint labai mažai istorinių duomenų. Kai parinktas išlyginimo koeficientas α, norint apskaičiuoti prognozę kitam periodui, bereikia turėti tik dviejų vienetų informaciją. Su duota α prognoze periodui t+1 galime nesunkiai apskaičiuoti dinamikos eilutės faktinius ir prognozavimo lygius t periode, tai yra Ft ir Yt. (2. lit. šalti2. PRAKTINĖ DALIS2. 1. Užsienio prekybos statistinis tyrimasŠiam statistiniam tyrimui naudoti 1998 – 2003 metų duomenys iš Lietuvos statistikos metrasčių. Pradžioje paanalizuosime importo ir eksporto rodiklius pagal sustambintas makroekonomikos kategorijas. Aptarsime su kokiomis valstybėmis Lietuva daugiausiai palaikė prekybinius ryšius.
2. 1. lentelėUžsienio prekyba pagal sustambintas makroekonomikos kategorijas (BEC) mln. ltBEC 1998 1999 2000 2001 2002 2003Iš viso 38016,7 31359,1 37063,5 43745,2 48852,9 52413,8Investicinės prekės 769,2 638,6 840,6 1002,5 2218,8 2323,4Tarpinio vartojimo prekės 7716,2 6507,8 8198,6 9642,3 9973 10220,3Vartojimo prekės 4568,3 4033,1 4514,3 5145,5 5550,7 6730,1Benzinas 988,1 592 1256,5 1519,8 1195,3 1224,3Lengvieji automobiliai 774,7 216,1 405,2 973,2 1276,9 1438,2Kita 25,9 27,6 22,3 48,7 75,9 82,7Iš viso eksportas 14842,4 12015,2 15237,5 18332 20290,7 22145,1Investicinės prekės 3722,7 2889,4 2735,8 3589,3 5245,1 5575,3Tarpinio vartojimo prekės 12510,4 10967,3 13505,3 14923,8 15809 16346,8Vartojimo prekės 4905,3 4345,8 4084,9 4864,4 4943,7 5760,2Benzinas 71,6 68,2 19,5 21,5 2,1 2Lengvieji automobiliai 1578,6 661 877,2 1553 2034,7 2134,7Kita 385,7 406,2 603,3 461,2 527,6 834,6Iš viso importas 23174,3 19337,9 21826 25413,2 28562,2 30268,7
Iš pirmos lentelės matome kaip užsienio prekybos rodikliai pasiskirstę pagal sustambintas makroekonomikos kategorijas. Taigi per penkių metų laikotarpį 1998 – 2003 užsienio prekyba t. y. importuota ir eksportuota daugiausiai tarpinio vartojimo prekių. Pagal 1. lentelės duomenis grafiškai pavaizduota, kaip 1998 – 2003 metais keitėsi importo ir eksporto rodikliai.
Importas ir eksportas 1998 – 2003 metais
1. paveikslasIš grafiko galima pasakyti, kad bendrai daugiau yra importuojama į Lietuvą negu eksportuojama produkcijos iš Lietuvos. 1999 metais importas sumažėjo, o 2000 metais ir vėliau auga tendencingai. Eksportas taip pat sumažėja tais pačiais 1999 metais, bet vėliau taip pat pradeda augti tik ne taip sparčiai kaip eksportas.
Užsienio prekyba pagal sustambintas makroekonomikos kategorijas 2003 metais (mln. lt)
2. paveikslasIš antro paveikslo galima pasakyti kad per 2003 metus situacija nesikeičia ir didžiausi eksporto ir importo rodikliai yra tarpinio vartojimo prekių. Vartojimo prekių daugiau yra importuojama negu eksportuojama. Visų kitų, išskyrus benziną ir vartojimo prekes, daugiau yra eksportuojama negu importuojama. Taip pat labai įdomu ištirti su kokiomis šalimis daugiausiai buvo prekiaujama Lietuvoje. Pagal prieduose pateiktoje 1. lentelėje pateiktus duomenis galime teigti, kad 2003 metais daugiausiai eksportuojama į ES, produkcijos už 9311,6 milijomus litų.iš jų didžiausią. dalį sudarė prekybos (ypač didmeninės) Lygiai ta pati situacija ir su importo prekėmis per 2003 metus taip pat daugiausiai importavo prekių ES – už 13457,6 milijonus litų. Galima padaryti išvadą, kad glaudžiausius prekybinius ryšius Lietuva palaiko su Europos Sąjunga. Tažiau taip pat dideli importo ir eksporto rodikliai Rusijos ir NVS. Tai taip pat dideli mūsų prekybiniai partneriai. Išanalizavus 2003 m. eksporto statistinius duomenis pagal apskritis, akivaizdžiai išsiskiria Vilniaus apskritis. Šios apskrities eksportas sudarė 33,1% viso šalies eksporto, o jo didžiausia dalis teko Vilniaus mieste veikiančioms įmonėms. 2003 m. tarp iš ES, JAV ir Latvijos, aktyviausios buvo prekybos veikla užsiimančios įmonės. Gerokai skyrėsi situacija importuojant iš NVS šalių. 2003 m. iš NVS importavusių pusė įmonių užsiėmė prekybos veikla, kitos pramonės veikla, paslaugų veikla ir kt.(duomenys 1 priede)
Įmonių eksporto pasiskirstymas pagal apskritis
3. paveikslas
Taip pat pagal Statistikos metraščio duomenis 2003 m., palyginti su ankstesniais metais, dominuojančias pozicijas pagal eksportuotos produkcijos apimtis išsaugojo Vilniaus apskritis. Pagal šį rodiklį antroje vietoje stabiliai laikėsi Kauno apskritis. Klaipėdos apskr…itis 2000 m. turėtą antrąją vietą prarado 2001–2002 m., o jos pagrindiniu konkurentu tapo Marijampolės apskritis. Taigi galima daryti išvadą, kad įmonės esančios vidurio ir rytų Lietuvoje šiuo metu daugiau užsiima eksportu negu kitų regionų įmonės.
Įmonių importo pasiskirstymas pagal apskritis 2003 m., %4. paveikslasIš pateiktų duomenų matome, kad didžiąją dalį importo operacijų vykdė įmonės, kurios veikė Vilniaus apskrityje, o iš jų didžioji dalis teko Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančioms įmonėms. Antroji vieta pagal importuotų prekių ir paslaugų apimtis atiteko Kauno apskričiai, taip pat Kauno miesto savivaldybės teritorijoje veikiančios įmonės, o trečiąją vietą užėmė Klaipėdos apskritis. Lyginant importo ir eksporto rodiklius galime pasakyti, kad importuota produkcijos 2003 metais buvo daugiau negu eksportuota ir didžioji dalis šių rodiklių pasiskirstė didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Marijampolėje, kur klesti prekyba automobiliais. (2 priedas)Pagal 3 priedo pateiktus standartinės tarptautinės prekybos klasifikacijos (CITS) duomenis galima tegti, kad daugiausiai eksportuota iš Lietuvos mašinų ir transporto gaminių: įvairios pramonės mašinos, telekomunikacijos prietaisų, biuro mašinų ir kt. Eksportuota iš Lietuvos net už 5303,7 mln. Lt. Ta pati situacija ir su importo prekėmis mašinų ir transporto gaminių buvo importuota net už 9661,5 mln. Lt. Iš jų didžiąją dąlį sudarė telekomunikacijos, ryšio, garso ir vaizdo prietaisai – 745,3 mln. Lt. Iš to galima padaryti išvadą, kad Lietuvoje perkamiausios prekės yra būtent buitinė technika, garso vaizdo ir ryšio prekės.2. 2. Santykinių dydžių apskaičiavimas
2. 2. 1. Santykiniai dinamikos dydžiai
Iš pirmos lentelės paimti duomenys: užsienio prekyba iš viso, eksportas, importas. Pagal šiuos duomenis sudaryta 2. 2. lentelė. 2. 2. lentelėImportas ir eksportas pagal sustambintas makroekonomikos kategorijas mln. Lt BEC 1998 1999 2000 2001 2002 2003Iš viso 38016,7 31359,1 37063,5 43745,2 48852,9 52413,8eksportas 14842,4 12015,2 15237,5 18332 20290,7 22145,1importas 23174,3 19337,9 21826 25413,2 28562,2 30268,7
Naudojant (1) formulę apskaičiuojami dinamikos bazinius santykinius dydžius. Baziniais metais pasirenkama 1998 metai:Sdinamikos bazinis = y1999/1998= 31359,1/38016,7=0,82 * 100% = 82%S dinamikos bazinis = y 2000/1998 = 37063,5/ 38016,7= 0,97* 100% =97%S dinamikos bazinis = y 2001/ 1998 = 43745,2/ 38016,7= 1,15* 100% = 115%S dinamikos bazinis = y 2002/ 1998 = 48852,9/ 38016,7= 1,29* 100% = 129%S dinamikos bazinis = y 2003/ 1998 =52413,8 / 38016,7= 1,38* 100% = 138%Palyginusi gautus duomenis matome, kiek pasikeitė užsienio prekyba Lietuvoje nuo 1998 metų iki 2003 metų užsienio prekyba palyginus su baziniais 1998 metais, 1999 sumažėjo 18 %, 2000 metais taip pat sumažėjo 3 %, o 2001 metais pradėjo augti 15 % ir augo kas met 2002 – 29%, 2003metais – net 38 %.
Naudojant (2) formulę apskaičiuojami dinamikos grandininiai dydžiai. S dinamikos grandininiai = y 1999 / 1998 = 31343,1 /38016,7 = 0,82 * 100% =82 %S dinamikos grandininiai = y 2000/ 1999 = 37063,5 / 31343,1 = 1,18* 100% = 118%S dinamikos grandininiai = y 2001 / 2000 = 43745,2 / 37063,5 =1,18 * 100% = 118%S dinamikos grandininiai = y 2001 / 2000 = 48832,9 / 43745,2 =1,12 * 100% = 112%S dinamikos grandininiai = y 2001 / 2000 = 52413,8 / 48832,9 = 1,07* 100% = 107%Palyginus gautus duomenis pastebėjau, kad užsienio prekyba Lietuvoje didėja ir mažėja netolygiai. Palyginus 1999 metus su 1998 metais užsienio prekyba sumažėjo 18 %, 1999 metus su 2000 metais jau išaugo 18 %, sekančiais metais užsienio prekyba liko nepakitus, o likusiais nagrinėjamais dvejais metais užsienio prekyba pradėjo po truputį mažėti, bet nelabai stipriai vienus metus 6%, o kitus, 2003 – 5 %. Apskaičiuotus santykinius dydžius patekiau 2. 3. lentelėje.2. 3. lentelėDinamikos santykiniai dydžiaiMetai Užsienio prekyba iš viso mln. Lt Baziniai% Grandininiai%1998 38016,7 100 –1…999 31359,1 82 822000 37063,5 97 1182001 43745,2 115 1182002 48852,9 129 1122003 52413,8 138 107
2. 2. 2. Struktūros santykiniai dydžiai
Naudojant (3) formulę galima apskaičiuotikokią dalį užsienio prekybos sudarė eksportas ir importas kiekvienais metais. Tam taip pat bus naudojami 1. lentelės duomenys apie bendrą užsienio prekybos kiekis ir atskirai importas ir eksportas. Pagal tai buvo sudaryta 2. 4. lentelė
2. 4. lentelėUžsienio prekybos struktūrinė sudėtis 1998 – 2003 metais, (%)Metai Užsienio prekyba iš viso mln. Lt Eksportas Importas1998 38016,7 39 611999 31359,1 38 622000 37063,5 41 592001 43745,2 42 582002 48852,9 42 582003 52413,8 42 58
Iš 2. 4. lentelės duomenų matyti, kad importuojamos produkcijos daugiau negu eksportuojamos ir tas skirtumas laikosi kiekvienais metais panašus o paskutiniaisiais 2000 – 2003 metais – toks pat. Vadinasi galima padaryti išvadą, kad Lietuvoje daugiau importuojama produkcijos negu eksportuojama.
2. 2. 3. Ekonominio augimo (išsivystymo) santykinis dydis2. 5. lentelėUžsienio prekybos pasiskirstymas 1 Lietuvos gyventojui (Lt)Metai Užsienio prekyba iš viso mln. Lt Gyventojų sk. Lietuvoje Pasiskirstymas (Lt./1 gyv.)1998 38016,7 3562,3 10,671999 31359,1 3536,4 8,882000 37063,5 3512,1 10,552001 43745,2 3487,0 12,552002 48852,9 3475,6 14,062003 52413,8 3462,5 15,14
Iš šių rodiklių galima padaryti išvadą, kad Lietuvos ekonomika gerėja, nes kiekvienais metais vis daugiau užsienio prekybos rodiklio tenka vienam Lietuvos gyventojui.
2. 2. 4. Užsienio prekybos variacijos matavimas
Norint visapusiškai apibūdinti Lietuvos užsienio prekybos visumą, be vidutinių lygių, būtini rodikliai, rodantys požymio variacijos lygį ir laipsnįVariacijos užmojis (6):R= 52413,8 – 31359,1= 21054,7 (mln. Lt.)Plačiausiai apibūdinant požymių variaciją statistikoje naudojama dispersija (7) ir kvadratinis nuokrypis (8):
=(38016.7-50290.24)2+(31359,1-50290,24)2+(37063,5-50290,24)2+(43745,2-50290,24)2+(48832,9-50290,24)2+(52413,8-50290,24)2/6==150639784,13+358388061,7+174946651,03+42837548,6+2123839,88+4509507,07/6=122240891.24Iš dispersijos ištraukus šaknį gaunamas kitas variacijos rodiklis – vidutinis kvadratinis nuokrypis (8): = = 11056,26 mln. lt. Apskaičiuotas vidutinis kvadratinis nuokrypis rodo, kiek vidutiniškai produkcijos pardavimo reikšmės nutolusios nuo vidurkio. Tada apskaičiuojame variacijos koeficientą:V=11056,26/50290.24*100%= 0,22*100%=22%.Apskaičiavus šiuos rodiklius galima padaryti išvadą, kad aritmetinis vidurkis ne visai tiksliai nusako nagrinėjamą visumą, nes variacijos koeficientas yra 22%. Analitinių rodiklių apskaičiavimas.Pradžioje apskaičiuosime absoliutinius pokyčius. Absoliutus lygio padidėjimas – tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Apskaičiuosime bazinius ir grandininius pokyčius. Gauti pokyčiai pateikti 2. 6. lentelėje:2. 6. lentelėBedarbių skaičiaus absoliutiniai pokyčiai mln. Lt.Metai Užsienio prekyba iš viso mln. Lt Absoliutiniai pokyčiai Baziniai Grandininiai1998 38016,7 – –1999 31359,1 -6657,6 -6657,62000 37063,5 -953,2 60002001 43745,2 5728,5 6681,72002 48852,9 10836,2 5107,72003 52413,8 14397,1 3560,9Analizuojant 2. 6. lentelės duomenis galima tegti, kad nuo 1998 iki 1999 metų užsienio prekyba sumažėjo 6657,6 mln.. litų. Sekančiais metais dar išaugo 6000 mln. Lt. o nuo 2000 metų kiekvienais metais augo panašiai, tik 2003 metais augimas susilpnėjo – 3560,9 mln. lt. nagrinėjamo laikotarpio absoliutinis pokytis rodo, kad užsienio prekyba Lietuvoje per nagrinėjamą laikotarpį išaugo net 14397,1 mln. lt. Toliau apskaičiuosiu kitimo (didėjimo/mažėjimo) ir pokyčio (padidėjimosumažėjimo) tempus ir pateiksiu juos 2. 7. lentelėje.2. 7. lentelėUžsienio prekybos kitimo ir pokyčio tempaiMetai Užsienio prekyba iš viso mln. Lt Kitimo tempai, proc. Pokyčio tempai, proc Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė mln. lt Baziniai Grandininiai Baziniai Grandininiai 1998 380…16,7 100 – – – –1999 31359,1 82,48 82,48 -17,52 -17,52 380,1672000 37063,5 97,49 118,19 -2,51 18,19 313,5912001 43745,2 115,07 118,03 15,07 18,03 370,6352002 48852,9 128,5 111,68 28,5 11,68 437,4522003 52413,8 137,87 107,29 37,87 7,29 488,529
Baziniai kitimo tempai rodo, kad Lietuvoje užsienio prekyba 1999 ir 2000 metais mažėjo palyginus su 1998 metais. O 2001 – 2003 metais didėjo lyginant su 1998 metais. Grandininiai kitmo tempo duomenys rodo, kad 1999 metais užsienio prekyba Lietuvoje sumažėjo ir sudarė 82,48 % 1998 metų lygio. 2000 metus palyginus su 1999 metais išaugo iki 118,19 % 1999 metų lygio. 2001 metus lyginant su 2000 nežymiai sumažėjo, o 2002 lyginant su 2001 sumažėjo ir siekė 111,68 2001 metų lygio. Sekančiais metais taip pat sumažėjo lyginant su 2002 metais.
Baziniai pokyčio tempai rodo, kad užsienio prekyba Lietuvoje 1999 metai sumažėjo 17,52 % lyginant su 1998metais, 2000 metais lyginant su 1998 metais taip pat sumažėjo, bet nedaug 2,51 %, o nuo 2001 metų tendencingai pradėjo kilti, kol 2003 metais grandininis pokyčio tempas buvo lygus 37,87 % lyginant su baziniais 1998 metais. Grandininiai pokyčio tempai 1999 metais palyginus su 1998 metais taip pat sumažėjo ir sudarė 17,52 %, 2001 lyginant su 2000 metais situacija nepasikeitė iš esmės, o 2001 – 2002 metais dar sumažėjo ir siekė 11,68 %. Tokia pati situacija ir 2002 – 2003 metais sumažėjo 7,29 %. Dar apskaičiuosime kaip kito benzino eksportas ir importas Lietuvoje per nagrinėjamą laikotarpį. Apskaičiuotus grandininius analitinius dinamikos eilutės rodiklius pateikiau 2. 8. lentelėje2. 8. lentelėBenzino importo ir eksporto grandininiai analitiniai rodikliaiMetai Benzino importas ir eksportas iš viso mln.lt Absoliutinis lygio pokytis mln. Lt Kitimo tempai, % Pokyčio tempai,% Pokyčio tempo 1 % absoliutinė reikšmė, mln.lt1998 1059,7 – – – –1999 597,2 -462,5 56,4 -43,6 10,5972000 1276 216,3 213,66 113,66 5,9722001 1541,3 481,6 120,79 20,79 12,762002 1197,4 137,7 77,69 -22,31 15,4132003 1226,3 166,6 102,41 2,41 11,974
Analizuojant 2. 8. lentelės duomenis galima pasakyti, kad nuo 1998 iki 1999 metų benzino importo ir eksporto skaičius sumažėjo 462,6 mln. Lt, o vėliau pradėjo augti kikvienais metais netolygiai. 2002 metais augimas sumažėjo iki 137,7 mln.lt, tačiau 2003 metais vėl isaugo iki 166,6 mln.lt.
2. 2. 5. Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas
Analizuojant dinamikos eilutes, apskaičiuojamas absoliutinių pokyčių vidurkis:52413,3-38016,7/6-1=2879,32 mln.lt is viso;22145,1-14842,4/6-1=1460,54 mln.lt eksportas is viso;30268,7-23174,3/6-1=1418,88 mln.li importas is viso;Kasmet vidutiniskai eksportas Lietuvoje isauga 1460,54 mln.lt, o importo skaičiu Lietuvoje kasmet vidutiniskai isauga 1418,88 mln.lt. Tačiau vidutiniskai užsienio prekyba per nagrinėjamą laikotarpį isaugo 2879,32 mln.lt. Analizuojant užsienio prekybos dinamiką per ilgesnį laikotarpį, apskaičiuojamas kitimo vidurkis. 52413,3/38016,7=1,38®136% is viso užsienio prekyba; 22145,1/14842,4=1,49®149% is viso eksportas;30268,7/23174,3=1,31®131% is viso importas;Vidutinis padidėjimo tempas:136-100=36 % is viso užsienio prekyba;149-100=49% is viso eksportas;131-100=31 % is viso importas;Gauti duomenys parodo, kad Lietuvoje užsienio prekyba per 1998-2003 metus kasmet vidutiniskai išauga 36 proc., taip pat išauga ir eksportas ir importas atitinkamai 49 proc. ir 31 proc. tagi galime pasakyti, kad Lietuvoje palaikomi glaudūs prekybiniai ryšiai sukitomis šalimis.
2. 2. 6. Užsienio prekybos prognozavimas
Pagal vidutinį absoliutų padidėjimą apskaičiuosiu prognozuojamą užsienio prekybos kiekį 2004 ir 2005 metams naudojant 22 formulęY2004=52413,3+2879,32=55292,62 mln.lt;Y2005=52413,3+2*2879,32= 58171,94 mln.lt;Atliekant prognozę dviems metams pagal vidutinį padidėjimo tempą:Y2004=52413,3*1,38=72330,35 mln.lt;Y2004=52413,3*1,382=99585,27 mln.lt;Atlikus prognozes matoma, kad prognozuojamaisiais metais uwsieni…o prekyba žymiai padidės. Taip pat apskaičiuojama užsienio prekybos prognozė atskirai eksportui ir importui:Eksportas 2004 metais 2005 metams22145,1+1460,54=23605,64 22145,1+2*1460,54=25066,18Importas 2004 metais 2005 metais30268,7+1418,88=31687,58 30268,7+2*1418,88=33106,46O atlikus tyrimą pagal didėjimo tempą atlikome tokias prognozes:2004 metais eksportas Lietuvoje isaugs ir bus 22145,1*1,49=32996,2mln.lt, o 2005 metais 22145,1*1,492 =49162,12 mln.lt. Importo skaičius Lietuvoje turėtų isaugti 2004 metais 30268,7*1,31=39652 mln.lt, 2005 metais 30268,7*1,312 =52062,16 mln.lt.
Išvados
Atlikus užsienio prekybos statistinį tyrimąč galima teigti, kad 1998-2003 metais:1. Eksportas Lietuvoje per 1998 – 1999 metų laikotarpį sumažėjo, o vėliau nuo 2000 metų pradėjo augti kaip ir bendras užsienio prekybos kiekis ir laikotarpio pabaigoje siekė 22145,1 mln. lt. Lygiai tapati situacija ir su importu per 1998 – 1999 metus sumažėjo nuo 23174,3 mln. lt iki 19337,9 mln. lt, o nuo 2000metų taip pat pradėjo augti tendencingai ir 2003 metais pasiekė 30268,7 mln. lt. 2. Pagal sustambintas makroekonomikos kategorijas didžiausia užsienio prekybos dalis 2003 metais atiteko tarpinio vartojimo prekėms. Mažiausias eksportas buvo benzino, o importas kitai importuojamai produkcijai. 3. pagal apskritis didžiausia eksporto dalis teko Vilniaus apskričiai 33,1proc., antra vieta Kaunas – 21,7 proc., trečią vietą dalinasi Klaipėdos ir Marijampolės apskritys, atitinkamai 12,3 proc., 12,5 proc. Panaši situacija ir importo pagal apskritis kaip ir eksporte pirmoje vietoje Vilniaus apskritis – 47,9 proc., antroje Kaunas – 23,1proc., trečiopje Klaipėda – 8,9 proc., bet taip pat neatsilieka ir Marijampolė – 6,9 proc. Taigi galima padaryti išvadą, kad importu ir eksportu besiverčiančios įmonės labiau pasiskirstę Lietuvos pietrytinėje dalyje – ties didžiausiais Lietuvos miestais ir žinoma uostamiestyje. .4. Palyginus gautus duomenis galima padaryti išvadą, kad 1999 metais lyginant su 1998 metais užsienio prekyba sumažėjo 17,52 proc., 2000 luginant su 1998 metais taip pat sumažėjo, bet nedaug 2,51 proc., o nuo 2001 metų pradėjo kilti.
5. Nuo 1998 iki 1999 metų užsienio prekyba sumažėjo 6657,6 mln.. litų. Sekančiais metais dar išaugo 6000 mln. Lt. o nuo 2000 metų kiekvienais metais augo panašiai, tik 2003 metais augimas susilpnėjo – 3560,9 mln. lt. nagrinėjamo laikotarpio absoliutinis pokytis rodo, kad užsienio prekyba Lietuvoje per nagrinėjamą laikotarpį išaugo net 14397,1 mln. lt. 6. 1998 iki 1999 metų benzino importo ir eksporto skaičius sumažėjo 462,6 mln. Lt, o vėliau pradėjo augti kikvienais metais netolygiai. 2002 metais augimas sumažėjo iki 137,7 mln.lt, tačiau 2003 metais vėl isaugo iki 166,6 mln.lt. 7. Kasmet vidutiniškai eksportas Lietuvoje išauga 1460,54 mln. lt, o importas – 1418,88 mln. lt. Bendras užsienio prekybos skaičius išaugo 2879,32 mln. lt. 8. Gauti duomenys parodo, kad Lietuvoje užsienio prekyba per 1998-2003 metus kasmet vidutiniskai išauga 36 proc., taip pat išauga ir eksportas ir importas atitinkamai 49 proc. ir 31 proc. tagi galime pasakyti, kad Lietuvoje palaikomi glaudūs prekybiniai ryšiai sukitomis šalimis. 9. Atlikus tyrimą pagal didėjimo tempą gaunamos tokios prognozės:2004 metais eksportas bus 32996,2 mln. lt, 2005 metais – 49162,12 mln.Lt.2004 metais importas bus 39952 mln. lt, o 2005 metais – 52062,12 mln. lt.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bartosevičienė B. Ekonominė statistika – KTU : Technologija, 2003;2. Bartosevičienė B. Vaitkevičius S. Jančukienė I. Ekonominiai statistiniai tyrimai – KTU: Technologija, 2003;3. Bartosevičienė B. Stukaitė D. Ekonominės statistikos praktikumas – KTU : Technologija, 2003;4. Lietuvos statistikos Metraščiai: Lietuvos statistikos departamento darbai (1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003)5…. www.lstd.lt;