Užsienio investicijos Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS ..............................2
1. ĮSTATYMINĖ BAZĖ ..............................3
2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ SKATINIMAS ............................4
3. INVESTICIJŲ APSAUGA(GARANTIJOS) ............................5
4. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ INDEKSAI .......................6
5. INVESTICINIO KLIMATO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS ....................9
6. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ AUGIMAS .....................12
6.1. TUI pagal šalis investuotojas ............................13
6.2. Pagrindinės šalys investuotojos ...........................14
6.3. TUI pagal ekonominės veiklos rūšis .......................15
6.4. TUI apskrityse ..............................16
7. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ TENDENCIJOS ...................16
IŠVADOS ..............................20
LITERATŪRA..............................21

ĮVADAS

Svarbią vietą tarptautinių ekonominių santykių sistemoje užima investiciniai santykiai.Lietuvai tapus vieno svarbiausių ekonominių aljansų-Europos Sąjungos-nare reiškia vieną strateginių mūsų šalies tikslų-stiprinti šalies ekonomiką įsiliejant į Europos prekių, paslaugų ir kapitalo rinką.
Tiesioginių investicijų pritraukimas yra svarbus šalies ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gaamybos augimo, finansinio stabilumo, verslo infrastruktūros padėties, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir kitus aktualius klausimus.Tai nėra paprasta, kadangi kiekviena šalis yra skirtinga savo politiniais, gamybiniais, ekonominiais ir finansiniais bei kitais strateginiais ištekliais, kuriais remiantis plėtojamos investicinių pritraukimo strategijos.
Tiesioginės užsienio investicijos nėra savaiminis tikslas, bet būtina priemonė Lietuvos ekonomikos augimui skatinti.
Lietuvoje kapitalo ištekliai yra brangūs ir riboti, nedidelė šiuolaikinių vadybos bei rinkodaros metodų naudojimo patirtis, tad tiesioginės užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gaamybos augimą, eksportą, kelian prekių bei paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas, ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis.Todėl dabar svarbiausiais ekonomikos politikos uždaviniais galima laikyti:ekonominio efektyvumo didinimą, investicinių projektų skatinimą, palankesnių teisinių ir ekonominių sąlygų investicijoms sudarymą, bankinės si

istemos tolesnį plitimą ir stiprinimą.
Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.
Lietuvoje yra keli užsienio kapitalo investavimo būdai:tiesioginės investicijos steigiant įmones, perkant veikiančių įmonių akcijas bei suteikiant šioms įmonėms ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas ir netiesioginės investicijos-teikiant kreditus bei paskolas Lietuvos ekonomikos restruktūrizacijai bei gamybos modernizavimui.

1. ĮSTATYMINĖ BAZĖ

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsienio inveaticijas Lietuvoje yra 1999m. liepos 7d. priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, pakeitęs iki to laiko galiojusį LR Užsienio kapitalo investicijų įstatymą.Naujas įstatymas yra suderintas su Europos Sajungos direktyvomis ir nustato investavimo Lietuvos Respublikoje salygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms.
Investicijų įstatymas įtvirtina nuostatą, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio valstybių bei visų innvestuotojų.
Investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (http/web.sugardas.lt) šiais būdais:
1.Steigdami ūkio subjektą, įsigydami Lietuvos Respublikos įregistruoto ūkio subjekto kapitalą arba jo dalį.
2.Įsigydami visų rūšių vertybinius popierius.
3.Sukurdami, įsigydami ilgalaikį turtą arba didindami jo vertę.
4.Skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui.
5.Vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.
Užsienio investicijos neleidžiamos į šias komercines-ūkines veiklas:
1.Valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimas.
2.Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ne vaistinės paskirties stipriai veikiančių ar nuodingųjų me

edžiagų gamybos ir pardavimo bei kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, auginimo, perdirbimo, pardavimo.
3.Loterijų organizavimo.
Investuojant į steigiamą ūkio subjektą, kurio veikla pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir kitus tą veiklos sritį reglamentuojančius įstatymus yra licenzijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licenziją.
Investuotojai turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamajį turtą.
Užsienio investuotojams taikomi tie patys įstatymai, kaip ir Lietuvos įmonėms.

2. UŽSIENIO INVESTICIJŲ SKATINIMAS

Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo tikslas- pritraukti daugiau investicijų Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir plėtojimui.Užsienio investicijų pritraukimas nėra savaiminis tikslas,o tik priemonė skatinti Lietuvos ekonomikos augimą.
Užsienio investicijų skatinimo priemonės nukreiptos sekančių uždavinių sprendimui:
-eksporto augimo,
-naujų darbo vietų kūrimui,
-naujų technologijų diegimui,
-Lietuvos užsienio prekybos balanso gerinimui.
Atskirais įvairių įstatymų straipsniais (http/web.sugardas.lt) reglamentuojamos užsienio investuotojams taikomos lengvatos ir išimtys:
1. LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, priimtas 1990 07 31.
8 str.5d. Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurios ne mažiau kaip 30 proc. zonos įmonės įstatinio kapitalo įsigijo užsienio investuotojas reinvestavo ne mažiau kaip 1 mln. JAV dolerių vertės užsienio kapitalą,ši įmonė 5 metus nuo įregistravimo datos nemoka pelno mokesčio, kitus 10 metų moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį.
6 d. Jeigu įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki 1993 m. gruodžio 31 d.,jos pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 5 metus nuo įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 proc. mažesniu pelno mokesčiu, o šiam terminui pasibaigus dar 3 metus apmokestinama 50 proc. mažesniu pe

elno mokesčiu.
7 d. Jei įmonė buvo įregistruota arba užsienio kapitalas buvo investuotas nuo 1994 m.sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., pelno dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50 proc. mažesniu pelno mokesčiu.
8 d. Įmonė, kurioje užsienio investuotojo užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mln. JAV dolerių, 3 metus nemoka pelno mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio,kurį pradėtas gauti pelnas,pradžios.Kitus 3 metus ši įmonė moka 50 proc. mažesnį pelno mokestį.
6, 7, 8 dalyse išvardintos lengvatos taikomos tais atvejais, kai įmonė įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas investuotas arba įmonėje užsienio investuotojo užsienio kapitalo investicija yra pasiekusi 2 mln. JAV dolerių iki 1997 m. balandžio 1 d.
2. LR Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, priimtas 1995 06 28
15. str. 1 d. Investuotojui įsigyjus ne mažiau kaip 30 proc. įmonės įstatinio kapitalo zonoje ir investavus ne mažiau kaip 2 mln. JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, įmonė 3 metus nuo pelno gavimo pradžios nemoka pelno (pajamų) mokesčio, o kitus 3 metus moka 50 proc. mažesnį pelno (pajamų) mokestį.
6 d. Užsienio investuotojų laisvoje zonoje gauti dividentai neapmokestinami.
16 str. Užsienio investuotojai turi teisę teisėtai gautas pajamas (pelną) pervesti į užsienį be apribojimų.
3. LR Koncesijų įstatymas, priimtas 1996 09 10
16str. 1 d. Užsienio įnvestuotojo įnašai į formuojamą arba didinamą užsienio koncesininko įstatinį (nuosavą) kapitalą ir naudojami kaip ilgalaikis turtas įvežami be muito mokesčio.
2. Užsienio fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis ilgalaikis turtas, naudojamas koncesijos sutartyje nustatytai veiklai, įvežamas ir išvežamas be muito mokesčio.
3 d. Pasibaigus ko
oncesijos sutarties galiojimo laikui ar nutraukus šią sutartį ir steigėjo, akcininkų arba pajininkų sprendimu likviduojant užsienio koncesininką, užsienio investuotojui priklausantis turtas išvežamas be muito mokesčio.
4. LR Konstitucija, priimta 1996 12 12
47 str. Užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal LR pasirinktas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti tiesiogines užsionio investicijas į Lietuvą, 1998 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 81 patvirtino Tiesioginių užsienio investicijų programą bei jos įgyvendinimo priemones.
Šioje strategijoje buvo numatytos priemonės teisinės infrastruktūros, muitų ir mokesčių politikos srityse kurių įgyvendinimas skatintų užsienio investicijų atėjimą į Lietuvą.

3. INVESTICIJŲ APSAUGA (GARANTIJOS)

Investicijų apsaugos ir investuotojų teisių garantijos įtvirtintos LR Investicijų įstatyme (http/web.sugardas.lt). Pagrindinės nuostatos:
1.Valstybės savivaldybės institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir tvarkyti objektą bei juo disponuoti.
2.Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ir savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais,turi būti atlyginta.
3.Investuotojai turi teisę kreiptis į teismą, arbitražą ar Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos su 27 valstybėmis bei su Daugiašale investicijų garantijų agentūra sutartį dėl vietinės valiutos naudojimo ir sutartį dėl teisinės garantuotų užsienio investicijų apsaugos. Be to, pasirašytos sutartys su 25 valstybėmis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo.
Užsienio investuotojai investicinių ginčų atveju turi teisę tiesiogiai kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą, remdamiesi 1996 03 18 Vašingtone priimtos Konvencijos dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo. Lietuva taip pat ratifikavo Niujorko Konvenciją, pagal kurią visi užsienio arbitražo priimti sprendimai yra pripažįstami ir vykdomi Lietuvoje.

4. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ INDEKSAI

Užsienio investicijų apimčiai ir veiksmingumui tarptautiniu mastu palyginti (Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004, p.42) yra naudojami UNCTAD (United Nations Conference on Trade and Development) investicijų indeksai:
1.Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksas (Inward FDI Performance Index).
2.Tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksas (Inward FDI Potential Index).
Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo indeksas yra šalies dalies pasauliniame tiesioginių užsienio investicijų sraute ir jų dalies pasauliniame bendrajame vidaus produkte (BVP) santykis.Šalių, kurių šio indekso vertė lygi vienetui, pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos yra proporcingos jų ekonomikos dydžiui. Šalys, kurių šio indekso vertė yra didesnė už vienetą, tiesioginių užsienio investicijų pritraukia daugiau, negu galėtų tikėtis pagal savo BVP. Šios šalys turi palankią teisinę bazę, gerai valdo makroekonominius dydžius arba turi veiksmingą ir mažomis išlaidomis pasižyminčią verslo aplinką, kvalifikuotus darbuotojus, geras makslinių tyrimų galimybes, šiuolaikinę infrastruktūrą, veiksmingą finansinę paramą ir pan. Šalių, kurių šio indekso vertė yra mažesnė už vienetą, ekonomika nėra stabili ar jos konkurecingumo prasme yra silpnos.

Šalių 1988-1990 metų klasifikacija pagal TUI pritraukimo ir potencialo indeksus

(Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004, p.42)

(pagal World Investment Report, 2002) 4.1.lentelė

Aukštas TUI pritraukimo indeksas

Žemas TUI pritraukimo indeksas

AukštasTUI potencialo indeksas

„Lyderiai“
Australija, Kanada, Azerbaidžanas, Bahreinas, Belgija, Botsvana, Čilė,Liuksemburgas, Kosta Rika, Kinija,Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Graikija, Latvija, Honkongas, Vengrija, Kazachstanas, Lietuva, Omanas, Malaizija, Malta, Mongolija, Olandija, Norvegija, Naujoji Zelandija, Lenkija, Ispanija, Portugalija, Moldavija, Singapūras, Slovakija, Švedija, Šveicarija, JAV, Taivanis, Tadžikistanas, Tailandas, Trinidadas ir Torbagas, D.Britanija
‚Žemiau potencialo‘
Austrija, Bahamų salos, Baltarusija, Brazilija, Brunėjus, Bulgarija, Kolumbija, Suomija, Gruzija, Vokietija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Japonija, Kuveitas, Panama, Kataras, Korėja, Rusija, Saudo Arabija, Slovėnija, PAR, Ukraina, Urugvajus, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas, Venesuela

Žemas TUI
Potencialo indeksas

„Lenkia potencialą“
Albanija, Argentina, Beninas, Bolivija, Ekvadoras, Dominikos Respublika, Egiptas, Gabonas, Gambija, Gvatemala, Gvinėja, Hondūras, Indonezija, Jamaika, Kirgizija, Malavis, Meksika, Nigeris, Nigerija, Filipinai, Papua Naujoji Gvinėja, Ruanda, Siera Leonė, Togas, Tunisas, Vietnamas, Zambija
„Atsiliekantys“
Alžyras, Angola, Armėnija, Bangladešas, Kamerūnas, Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Krantas, Kongas, Solvadoras, Etiopija, Gana, Gajana, Haitis, Indija, Iranas, Jordanija, Kenija, Libanas, Libija, Madagaskaras, Malis, Marokas, Mozambikas, Namibija, Nepalas, Nikaragva, Pakistanas, Peru, Paragvajus, Rumunija, Senegalas, Sudanas, Surinamas, Sirija, Makedonija, Šri Lanka, Turkija, Tanzanija, Uganda, Jemenas, Zimbabvė

Tiesioginių užsienio investicijų potencialo indeksas yra kompleksinis dydis, ir jis apskaičiuojamas imant kelių šalies ekonominių dydžių (BVP augimo tempo; BVP, tenkančio vienam gyventojui; eksporto dalies BVP; telefono linijų ilgio,tenkančio tūkstančiui gyventojų; elektros energijos kiekio, sunaudojamo vieno gyventojo; išlaidų moksliniams tyrimams dalies BVP; aukštojo mokslo studentų dalies tarp šalies gyventojų ir kitų rodiklių) vidurkį.
Lietuvoje abu šie TUI indeksai tiek 1988-1990 metais, tiek 1998-2000 metais, buvo palyginti geri. TUI pritraukimo indeksas buvo lygus atitinkamai 1,0 ir 1,5. Pagal jį Lietuva UNCTAD pasaulio šalių rangų lentelėje 1988-1990 metais užėmė 56 vietą, o 1998-2000 metais -33 vietą. Pagal šį indeksą pasaulyje pirmauja Belgija ir Liuksemburgas, jų TUI pritraukimo indeksas 1998-2000 metais buvo lygus 13,8.
Šalių 1998-2000 metų klasifikacija pagal TUI pritraukimo ir potencialo indeksus
(Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004,p.43)

(pagal World Investment Report, 2002) 4.2.lentelė

Aukštas TUI pritraukimo indeksas
Žemas TUI ptitraukimo indeksas
Aukštas TUI
Potencialo indeksas
„Lyderiai“
Argentina, Bahamų salos, Bahreinas, Belgija, Liuksemburgas, Bulgarija, Kanada, Čilė, Kosta Rika, Kroatija, Čekija, Danija, Dominikos Respublika, Salvadoras, Estija, Suomija, Gajana, Prancūzija, Vokietija, Honkongas (Kinija), Airija, Vengrija, Izraelis, Latvija, Lietuva, Malaizija, Malta, Namibija, Olandija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Panama, Peru, Lenkija, Portugalija, Singapūras, Slovakija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Tailandas, Trinidadas ir Tobagas, Didžioji Britanija

„Žemiau potencialo“
Australija, Austrija, Baltarusija, Botsvana, Brunėjus, Kipras, Egiptas, Graikija, Islandija, Iranas, Italija, Japonija, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Meksika, Omanas, Kataras, Korėja, Rusija, Saudo Arabija, Slovėnija, Surinamas, Sirija, Taivanis, Jungtiniai Arabų Emyratai, JAV, Urugvajus

Žemas TUI

Potencialo indeksas

„Lenkia potencialą“
Angola, Armėnija, Azerbaidžanas, Bolivija, Brazilija, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Ekvadoras, Gambija, Gruzija, Hondūras, Jamaika, Kazachstanas, Kirgizija, Malavis, Mozambikas, Nikaragva, Papua-Naujoji Gvinėja, Moldavija, Rumunija, Sudanas, Makedonija, Togas, Tunisas, Uganda, Venesuela, Vietnamas, Zambija

„Atsiliekantys“-
Albanija, Alžyras ,Bangladešas, Beninas, Burkina Fasas, Kamerūnas, Kolumbija, Kongas, Etiopija, Gabonas, Gana, Gvatemala, Gvinėja, Haitis, Indija, Indonezija, Kenija, Libija, Madagaskaras, Malis, Mongolija, Marokas. Nepalas, Nigeris, Nigerija, Pakistanas, Paragvajus, Filipinai, Ruanda, Senegalas, Siera Leonė, PAR, Šri Lanka, Tadžikistanas, Turkija, Ukraina, Tanzanija, Uzbekistanas, Jemenas, Zimbabvė

UNCTAD šalių skirstymas pagal TUI pritraikimo ir potencialo indeksus pateiktas 4.1 ir 4.2 lentelėse. Skiriami tokie šalių tipai:
1. „Lyderiai“ (front-runners) – tai šalys su aukštu TUI pritraukimo (daugiau visų šalių vidurkio) ir aukštu TUI potencialo indeksu.
2. „Lenkia potencialą“ (above-potential ekonomies) – tai šalys su aukštu TUI pritraikimo ir žemu TUI potencialo indeksu.
3. „Žemiau potencialo“ (below-potential economies) – tai šalys su žemu TUI pritraukimo ir aukštu TUI potencialo indeksu.
4. „Atsiliekantys“ (under-performers) – tai šalys su žemu TUI pritraukimo ir žemu TUI potencialo indeksu.
1998-2000 metais buvo 42 „lyderių“ grupei priskiriamos šalys.Šiai grupei priklauso Vakarų Europos valstybės ( Prancūzija Vokietija, Švedija, Šveicarija, Didžioji Britanija ir kt.), Kanada, Singapūras, Honkongas (Kinija), pereinančios į rinkos ekonomiką šalys (Argentina, Čilė, Kosta Rika ir kt.). naujosios ES šalys (Vengrija, Lenkija, Estija, Latvija ir kt.) . Į šią grupę ir 1998-2000 metais ir 1988-1999 metais, pateko ir Lietuva. Taigi Lietuva pasaulinių organizacijų klasifikacijose priskiriama prie pažangių TUI atžvilgiu šalių. Be abejo, tokia šalies pozicija yra gera reklama ir argumentas stambiems aukštų gebėjimų užsienio investuotojams investuoti Lietuvoje.

5. INVESTICINIO KLIMATO LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

Palyginus Lietuvą su kitomis šalimis, konkuruojančiomis dėl investicijų, yra vienas ypač išskirtinis Lietuvos bruožas, kuris dar per mažai žinomas ir propaguojamas užsienyje-tai aukštas mūsų žmonių išsilavinimo lygis. Aukštas gyventojų išsilavinimo lygis apsprendžia palankų verslui darbo jėgos kokybės ir kainos santykį. Darbo jėgos kaina Lietuvoje (www.lithuanianjournal.lt) yra viena mažiausių tarp naujai įstojančių į ES šalių – tik kiek didesnė nei Latvijoje. Vidutiniškai viena darbo valanda Lietuvoje darbdaviui kainuoja 2,8 Euro.
Pagal baigusiųjų aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas 30-60 m. amžiaus grupių gyventojų procentą Lietuvoja beveik du kartus lenkia ES šalių vidurkį, taip pat ir Vidurio Rytų Europos šalis.Pagal aukštųjų mokyklų studentų skaičių – 43 studentai vienam tūkstančiui gyventojų – pasaulyje atsiliekame tik nuo JAV, Ispanijos ir Suomijos.
Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės bei VRE šalys, naudoja labai panašius argumentus bandant pritraukti užsienio investuotojus. Tokiu būdu, mūsų įvardijami tokie veiksniai kaip patogi šalies geografinė padėtis, didelė kvalifikuotos ir santykinai pigios darbo jėgos pasiūla, politinis stabilumas, užsienio kompanijoms priimant sprendimus, kurioje šalyje investuoti, netenka lyginamojo pranašumo. Tokia situacija, analizuojant investicijų srautus šalyse, verčia dėmesį kreipti į valstybių skatinimo politiką.
Žvelgiant į šalių, naujų ES narių, mokesčių politiką, galima pastebėti, kad Lietuva išsiskiria iš visų šalių mažiausiu pelno mokesčiu, tačiau Čekija, taikanti didžiausią bendrąjį pelno mokesčio tarifą – 31 proc., yra daugiausiai užsienio investicijų pritraukusi šalis tiek tarp naujų ES narių, tiek visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Vadinasi, vien pelno mokesčio dydžio veiksnys lyginamojo pranašumo Lietuvai nesuteikia. Norint suvokti veiksnius, lemiančius užsienio investuotojų sprendimus, būtina žvelgti į bendrą mokesčių naštą ir teikiamų lengvatų įtaką.
Kita dažnai taikoma fiskalinė priemonė yra tiesioginės išmokos(subsidijos investuotojams), padengiant naujų darbo vietų kūrimo, darbuotojų apmokymo ir perkvalifikavimo, infrastruktūros tobulinimo išlaidas. Tik tokią investicijų skatinimo sistemą taiko Lenkija ir Slovėnija. Tačiau kitos šalys, šalia mokesčių lengvatų, naudoja ir subsidijų (taip vadinamų “grantų”) teikimo modelius, siekdamos nukreipti investicijas į prioritetines ekonomines sferas, regionus su aukštu nedarbo ar žemu technologiniu lygiu. Toks fiskalinių priemonių taikymas teikia abipusę naudą: investuotojui sumažėja veiklos išlaidos, o šalis gauna įrankį plėtoti atsilikusius regoinus ir perspaktyvius ūkio sektorius. Lietuvoje taip pat yra taikomos subsidijos darbuotojų profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui regionuose, kuriuose nedarbo lygis viršija šalies vidurkį. Tačiau ši paramos schema iki šiol buvo taikoma tik Lietuvos darbo biržoje registruotiems bedarbiams perkvalifikuoti, o jos bendra suma nesiekė ir 2 mln. Lt. per metus.
Mokesčių lengvatų ir subsidijų teikimo investuotojams logika remiasi nauda valstybei: daugiau investicijų – daugiau darbo vietų – visumoje didesnės įmokos į biudžetą.
Nors pasverti agentūrų indėlį tiesioginėse užsienio investicijose yra sudėtinga, bet be tokių agentūrų, kaip Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), neapsieinama daugelyje pasaulio šalių. LEPA turi daug panašumų su Slovėnijos, Slovakijos, Vengrijos šalyse veikiančiomis agentūromis. Tuo tarpu Latvija vienintelė tarp Baltijos šalių turi agentūrą, kuri įgijusi “one-stop-shop”statusą. Estijos investicijų agentūra, esanti dalis “Estonian Enterprise”, yra reorganizuojama, siekiant geriau pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Daugiau dėmesio skirti agentūrų veiklai skatina ir kaimyninės šalies Lenkijos pazicija. Lenkijos ekonomikos ministerija, siekdama paskatinti užsienio investicijas, kurių augimo tempai pastaruoju metu sumažėjo, taip pat ketina reorganizuoti užsienio investicijų agentūrą, konsoliduojant funkcijas, kurias šiuo metu atlieka įvairios valstybės institucijos ir agentūros. Stipriausia VRE regione agentūra yra laikoma Čekijos “CzechInvest” agentūra, turinti “one-stop-shop”statusą.
Agentūrų svarbą pritraukiant investicijas, patvirtina ir D.Britanijos konsultacinės grupės “OCO/consulting” atliekamas pasaulio tiesioginių užsienio investicijų (FDI Intelligence Service) tyrimas, kuriame pastebima, kad 2003 m. sausio-gegužės mėn. viena svarbiausių vyriausybių prioritetinių krypčių buvo investicijos į investicijų plėtros agentūras bei šalies atstovavimą užsienyje. Pasaulio banko sistemos organizacija MIGA 2001 m.atliktame tyrime investicijų agentūros minimos kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių užsienio investicijų atėjimą.
Užsienio investuotojai teigiamai vertina Lietuvos ekonomonį persitvarkymą (Ekonomika ir vadyba, 2000 p.258), bet pabrėžia, kad Lietuvai dar trūksta rinkos skaidrumo. Nurodomi šie pagrindiniai trūkumai:
1.Nepakankamas įstatymų stabilumas- dažni įstatymų pasikeitimai, aiškumo bei teisinės sistemos pasikeitimai, aiškumo bei teisinės sistemos vientisumo stoka, įstatymų pakeitimai nėra viešai svarstomi.
2.Didėjančios teisėsaugos problemos (korupcija, muitinių darbo trūkumai, mokesčių vengimas, organizuotas nusikalstamumas, biurokratija, protekcionizmas)
3.Nepakankamai patikima ir stabili finansų sistema.
4.Nepakankamai operatyvus investuotojų problemų sprendimas.
5.Nedidelė Lietuvos rinka.
Svarbiausios Lietuvos valstybei yra tiesioginės užsienio investicijos į:gamybos (pirmiausia – eksporto) plėtrą; infrastruktūrą (transportą, telekomunikacijas ir su tuo susijusias paslaugas); daug intelektualaus darbo reikalaujančių produktų gamybą. Užsienio investuotojai daugiausiai domisi Lietuvos maisto, ypač pieno pramone, elektronika, elektrotechnika, lengvąja, chemijos ir naftos perdirbimo pramone, stambiais privatizuojamais objektais. Šalies kraštovaizdžius ir gerus pliažus turintys kurortai skatina plėtoti turizmą.
Valstybės investicijos Lietuvoje skiriamos tik kapitalui imlių ekonomikos šalių stambiems objektams. Šias šakas modernizuojant, dažnai sėkmingai dalyvauja ir privatus kapitalas. Prioritetiniais valstybės investicijų sektoriais laikoma energetika, transportas, aplinkos ir svaikatos apsauga. Čia ypač pageidautinos tiesioginės užsienio investicijos. Putencialius užsienio investuotojus galėtų sudominti stambūs valstybinės reikšmės investiciniai projektai energetikos, transporto ir aplinkos apsaugos srityse.
Tiesioginių užsienio investicijų srauto į Lietuvą prognozės optimistinės. Palankias sąlygas tiesioginių užsienio investicijų srauto į Lietuvą didėjimui sudaro: politinis Lietuvos stabilumas ir geri santykiai su kaimynais; gerėjanti bendra Lietuvos ūkio būklė ir narystė ES; atviros ir liberalios ekonominės politikos tęstinumas telekomunikacijų, transporto, naftos gamybos, perdirbimo ir paskirstymo kompanijų privatizavimas; solidžių užsienio investuotojų ketinimų įgyvendinimas LEZ.
Lietuva, siekianti įtvirtinti politinę ir ekonominę nepriklausomybę, yra patraukli užsienio investuotojams, nes:
1.Pakankamai aukšta darbo jėgos kvalifikacija.
2.Santykinai žema darbo jėgos kaina.
3.Pagrindinių pramonės šakų įmonių (tame skaičiuje stambių) darbo tradicijos.
4.Neaukšta energetinių resursų kaina.
5.Rytų rinkos artumas.
6.Išvystyta infrastruktūra, geri keliai, tankus geležinkelio tinklas, neužšalantis uostas.
7.Minkštas, pusiau kontinentinis klimatas, graži gamta.
8.Lietuvos teisiniai aktai garantuoja užsienio investicijų teisinę apsaugą, teikia mokesčių lengvatas.

6. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ AUGIMAS

Tiesioginės užsienio investicijos- tai sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos tam tikrą datą, kurios rodo realią laikotarpio pradžioje esančių tiesioginių investicijų būklę.

6.1.lentelė
Tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje (statistika/www.std.lt)

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 1406 2801 4162 6501 8252 9337 10662 13184 13699
Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt 389 781 1168 1838 2350 2678 3068 3808 3976

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis (žr. 6.1. lentelę) , tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. spalio 1 d. sudarė 14976,1 mln. litų (4337,4 mln. eurų) ir, palyginti su 2004 m. sausio 1 d., padidėjo 9,3 procento (2004 m. sausio 1 d. buvo 13699,4 mln. litų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4364 litai (1264 eurai) tiesioginių užsienio investicijų, o 2004 m. sausio 1 d. teko 3976 litai (1152 eurai).
Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautas per devynis 2004 m. mėnesius, palyginus su su tuo pačiu 2003 m. Laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip 1,5 mlrd. litų.

6.1. TUI pagal šalis investuotojas

Tiesioginės užsienio investicijos pagal šalis investuotojas (metų pradžioje)

(statistika/www.std.lt) 6.1.1.lentelė

Kodas Investuotojų skaičius Tiesioginės užsienio investicijos,
mln. Lt

2000 2001 2002 2003 2004 2000 2001 2002 2003 2004
Iš viso 1893 1996 2168 2444 2652 8252,1 9337,3 10661,9 13183,8 13699,4
Airija IE 55 33 28 21 19 231,3 110,4 74,5 27,7 32,2
Austrija AT 18 16 22 25 28 58,4 63,2 46,1 42,3 49,4
Baltarusija BY 24 16 24 33 34 8,7 3,6 3,0 1,6 6,2
Belgija BE 17 22 18 22 20 34,2 68,1 113,4 63,4 67,4
Čekija CZ 29 24 23 22 22 12,7 12,0 12,7 14,0 15,2
Danija DK 116 133 173 190 212 801,0 1704,2 1982,9 2261,9 2374,4
Estija EE 86 103 130 159 187 341,5 597,3 1071,5 1547,3 1150,7
Graikija GR 6 5 5 4 6 3,2 2,6 1,9 0,1 0,5
Islandija IS 4 3 4 4 8 27,3 14,6 26,8 15,3 16,2
Italija IT 29 34 43 43 46 26,6 22,5 45,5 75,9 85,9
Izraelis IL 12 12 11 15 17 1,8 2,4 6,1 3,3 4,8
JAV US 157 165 170 182 198 1103,2 917,5 882,6 1141,9 1162,1
Jungtinė Karalystė GB 105 107 113 129 130 589,3 623,5 689,7 709,5 679,2
Kanada CA 16 16 14 15 16 46,4 58,4 52,8 85,0 95,4
Kazachstanas KZ 4 3 4 4 5 1,5 1,5 1,9 2,6 10,7
Kinija CN 12 15 21 22 24 46,9 57,5 46,6 28,7 22,5
Kipras CY 8 13 11 15 23 60,8 56,7 33,2 122,6 165,9
Latvija LV 54 70 98 139 167 70,7 109,0 132,5 196,2 212,1
Lenkija PL 113 111 107 126 126 162,9 204,9 229,1 283,3 278,5
Lichtenšteinas LI 4 10 8 8 10 20,9 68,6 38,3 57,4 82,2
Liuksemburgas LU 13 16 18 19 24 295,3 316,6 269,3 155,4 200,5
Nyderlandai NL 58 68 73 85 94 116,8 107,2 194,4 239,7 467,7
Norvegija NO 59 69 85 117 133 314,8 397,2 399,2 388,5 421,1
Panama PA 9 7 5 5 4 27,0 48,5 16,6 16,1 11,7
Prancūzija FR 35 37 40 48 51 96,7 103,6 103,4 166,3 154,4
Rusija RU 121 115 110 125 135 114,3 93,8 167,1 687,3 796,2
Slovakija SK 4 4 4 4 4 6,7 6,8 11,2 11,2 11,7
Suomija FI 89 95 120 131 143 872,1 562,9 619,4 814,7 1172,7
Švedija SE 133 147 151 160 162 1443,9 1618,1 1720,6 2016,3 2009,8
Šveicarija CH 38 43 44 38 42 456,2 452,1 342,6 373,6 391,9
Turkija TR 7 6 5 7 7 28,7 36,1 41,1 42,0 52,0
Ukraina UA 27 25 22 21 24 22,0 11,2 8,4 6,0 7,3
Vengrija HU 9 8 8 9 10 1,9 2,4 9,4 3,5 10,1
Mergelės salos (Britų) VG 3 5 10 8 4 7,9 17,2 170,0 202,6 54,5
Vokietija DE 371 384 397 432 457 632,0 689,3 984,5 1263,6 1334,8
Kitos šalys 48 56 49 57 60 166,5 175,8 113,6 117,0 91,5

Iš lentelėje pateiktų duomenų (žr.6.1.1.lentelę) matyti, kad 2000 m. pradžioje daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (1443,9 mln. Lt.), JAV (1103,2 mln. Lt.), Suomijos (872,1 mln. Lt.), Danijos (801,0 mln. Lt.), Vokietijos (632.0 mln. Lt.) investuotojai. Toliau matome, kad 2001 m. daugiausia lėšų yra investavę Danijos (1704,2 mln. Lt.), Švedijos (1618,1 mln. Lt.), JAV (917,5 mln. Lt.) investuotojai, o 2002 m. Danijos (1982,9 mln. Lt.), Švedijos (1720,6 mln. Lt.), Estijos (1071,5 mln. Lt.), Vokietijos (984,5 mln. Lt.) ir JAV (882,6 mln. Lt.) investuotojai. 2003 m. daugiausia investuotojų buvo iš Danijos (2261,9 mln. Lt.), Švedijos (2016,3 mln. Lt.), Estijos (1547,3 mln. Lt.), Vokietijos (1263,6 mln. Lt.) ir JAV (1141,9 mln. Lt.) investuotojų. Tuo tarpu 2004 m. tarp šalių investuotojų lyderė ir toliau liko Danija (2374,4 mln. Lt.), antra – Švedija (2009,8 mln. Lt.), trečia – Vokietija (1334,8 mln. Lt.), ketvirta – Suomija (1172,7 mln. Lt.), penkta – JAV (1162,1 mln. Lt.).

6.2. Pagrindinės šalys investuotojos

2004 m. spalio 1 d. Duomenimis (žr.6.2.1.lentelę) daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,8 proc. visų investicijų), Švedijos (15,4 proc.), Vokietijos (9,6 proc.), Estijos (8,7 proc.) investuotojai. 6.2.1.lentelė

Pagrindinės šalys investuotojos (mln. Lt) (statistika/www.std.lt)

2004 01 01 2004 10 01

mln. Lt % mln. Lt %
Iš viso 13699,4 100,0 14976,1 100,0
Danija 2374,4 17,3 2370,6 15,8
Švedija 2009,8 14,7 2305,7 15,4
Vokietija 1334,8 9,7 1437,5 9,6
Estija 1150,7 8,4 1296,2 8,7
Rusija 796,2 5,8 1295,4 8,7
Suomija 1172,7 8,6 1260,3 8,4
JAV 1162,1 8,5 979,2 6,5
Jungtinė Karalystė 679,2 5,0 556,0 3,7
Nyderlandai 467,7 3,4 486,9 3,3
Austrija 49,4 0,4 471,9 3,2
Kitos šalys 2502,4 18,2 2516,4 16,7

6.3. TUI pagal ekonomines veiklos rūšis

Analizuojant tiesiogines užsienio šalių investicijas, svarbu panagrinėti į kokias gi ūkio šakas pastaruoju metu yra nukreipiamos investuotojų lėšos. Šiuo tikslu yra pateiktos tiesioginių užsienio investicijų apimtys pagal ekonomines veiklos rūšis(žr.6.3.1.lentelę). Matome, jog į apdirbamąją gamybą investuota 33,9 procento, prekybą – 17,1, finansinio tarpininkavimo įmones – 15,4, transporto, sandėliavimo ir ryšių – 15,3 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Per devynis 2004 m. mėnesius daugiausia investicijos išaugo į apdirbamąją gamybą, elektros, dujų ir vandens tiekimo, prekybos, finansinio tarpininkavimo įmones.
Apdirbamoje gamybole daugiausia investuota į maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 31,4 procento, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamybą – 22,2, guminių ir plastikinių dirbinių gamybą – 10,5 procento visų apdirbamosios gamybos investicijų. 2004 m. daugiausia investicijos išaugo į guminių ir plastikinių dirbinių gamybą, naftos perdirbimo ir chemijos gaminių gamybą.

6.3.1.lentelė
Tiesioginė užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis (statistika/www.std.lt)

Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt Lyginamasis svoris, procentais

2004 01 01 2004 10 01 2004 01 01 2004 10 01
Iš viso 13699,4 14976,1 100 100
Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 111,7 119,0 0,8 0,8
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 115,1 138,3 0,8 0,9
Apdirbamoji gamyba 4260,2 5076,2 31,1 33,9
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 604,9 843,9 4,4 5,6
Statyba 158,7 185,7 1,2 1,2
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 2453,7 2559,8 17,9 17,1
Viešbučiai ir restoranai 225,0 192,8 1,6 1,3
Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 2344,2 2295,8 17,1 15,3
Finansinis tarpininkavimas 2155,6 2307,5 15,7 15,4
Nekilnojamasis turtas ir kita verslo veikla 1004,4 1046,2 7,3 7,0
Kitos veiklos rūšys 265,9 210,9 2,1 1,5

6.4. TUI apskrityse

6.4.1.lentelė

Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse (www.neomedia.lt)

2002 01 01 2003 01 01

mln. Lt % mln. Lt %

Iš viso 10661,9 100,0 13183,8 100,0

Alytaus apskritis 147,0 1,4 141,2 1,1

Kauno apskritis 1310,5 12,3 1573,4 11,9

Klaipėdos apskritis 1294,6 12,1 1361,9 10,3

Marijampolės apskritis 61,3 0,6 73,6 0,6

Panevėžio apskritis 453,1 4,2 459,8 3,5

Šiaulių apskritis 165,8 1,6 179,1 1,4

Tauragės apskritis 19,5 0,2 14,6 0,1

Telšių apskritis 17,1 0,2 555,7 4,2

Utenos apskritis 205,0 1,9 335,3 2,5

Vilniaus apskritis 6988,0 65,5 8489,2 64,4

Iš lentelėje pateiktų duomenų (žr.6.4.1.lentelę) matome, kad 2003.01.01. daugiausia tiesioginių užsienio investicijų teko Vilniaus (64,4 proc.), Kauno (11,9 proc.), Klaipėdos (10,3 proc.) apskritims, mažiausia – Alytaus (1,1 proc.) ir Tauragės (0,1 proc.) apskritims.

7.TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ TENDENCIJOS

Tiesioginių užsienio investicijų stagnacijos dėmė pamažu tampa nedailiausiu Lietuvos ekonomikos „drabužyje“ (Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 2004m. Rugpjūtis, Nr.18//www.vb.lt). Didesnėse kaimyninėse šalyse, pvz., Lenkijoje, vis pasirodo nauji pranešimai apie stambius užsienio investicinius projektus, o Lietuva tikrai negali pasimėgauti nerezidentų investuotojų dėmesio pertekliumi. Tokio investavimo vangumo priežastys analitikų jau ne kartą aptartos – tai ir valdininkų biurokratija, ir menkai išplėtota infrastruktūra, o potencialūs užsienio investuotojai akcentuoja skurdžią Lietuvos savireklamą. Tarp patraukliųjų Lietuvos bruožų minima narystė ES ir NATO, strateginė geografinė padėtis, išplėtota transporto sistema, kvalifikuota darbo jėga, palanki mokesčių sistema bei maži veiklos kaštai. Štai JAV tarptautinių tyrimų bendrovės(Independent Research Bureau) paskelbtoje analizėje teigia, kad Lietuva užsienio įmonėms siūlo mažiausius verslo kaštus iš dešimties naujų ES narių. Antroji ir trečioji tyrimo reitinge – Latvija bei Estija, paskutines vietas užėmė Slovėnija ir Lenkija.
Kad ir kaip būtų, galima pastebėti ir teigiamų poslinkių Lietuvos investicinio klimato gerinimo procese. Po įstojimo į Europos Sąjungą užsienio subjektai gali lengviau įsigyti lietuviškos ne žemės ūkio paskirties žemės, kadangi tam jau nebūtina turėti verslą Lietuvoje. Verta prisiminti ir potencialiems užsienio investuotojams privilioti skirtas laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Deja, iš jų kol kas realiai veikia tik Klaipėdos LEZ, sulaukianti vis didesnio investuotojų dėmesio. Kauno LEZ išlieka žemės nuomos problema, dėl kurios ši lengvatinių mokesčių teritorija kol kas negali priimti užsienio investuotojų. Vis dėlto šių trukdžių sprendimo aktyviai ieškoma tikimasi, kad greitai Kauno LEZ taip pat svetingai sutiks nerezidentų investicijas. Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius, Kauno rajono meras Leonardas Gineika ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės direktorius Vytautas Petružis pasirašys trišalę sutartį (www.lrt.lt.2005.01.29), pagal kurią LEZ nuomotojas-Belgijos konsorciumas AOI galės sumokėti žemės nuomos mokestį už 40 metų žemės nuomos laiką iš anksto. Už 1,072 mln. litų nuompinigių iš žemės savininkų bus išpirkti sklypai, įsiterpę į jau išpirktą plotą. Taip tikimasi suformuoti vientisą maždaug 80 hektarų sklypą.

7.1.lentelė

Negalima be atodairos peikti ir statistinių Lietuvos investicijų rodiklių. Be abejo, tenka pripažinti, jog 2003 metai investicijų požiūriu buvo tiesiog fatališkai nesėkmingi, o pagal sukauptas TUI vienam gyventojui Lietuva vis dar užima paskutinę vietą tarp Baltijo šalių. Kita vertus, bent jau pirmąjį 2004 m. ketvirtį sulaukėme naujų vėjų, kadangi šiuo laikotarpiu į Lietuvą atkeliavo dosniausios iš visų Baltijos šalių TUI (žr.7.1.lentelę).
Be to, pažvelgus atidžiau, matyti, kad Latvijoje ir Estijoje, priešingai nei Lietuvoje, didžiąją dalį TUI sudarė reinvesticijos – strateginiai užsienio investuotojai tiesiog nusprendė reinvestuoti įmonėje uždirbtą pelną. Tai reiškia, jog šios Lietuvos kaimynės naujų TUI sulaukė gerokai mažiau, nei „trečiąją seserimi“ investicijų srityje laikoma Lietuva. Nors praėjusiais metais dėl kylančio įmonių pelningumo užsienio reinvesticijų gausėjimo sulaukta ir Lietuvoje, iki Baltijos kaimynių lygio mūsų valstybei dar toloka.
Dažnai už TUI pritraukimą giriamoje Estijoje reinvesticijos apmokestinamos nuliniu tarifu, todėl nenuostabu, kad TUI struktūroje jos vyrauja jau nuo 2002 m. Šios valstybės TUI gana prastai diversifikuotos investuojančių valstybių požiūriu: net 70 proc. Estijos TUI likučio 2004 m. kovo 31 d. teko dviem Skandinavijos šalims – Švedijai ir Suomijai. Taigi nors kol kas neturime kuo per daug girtis, nukabinti nosies kaip nepataisomiems autsaideriams taip pat neverta.

7.1.diagrama

Ganėtinai optimistiškai nuteikia dar vienas pirmojo 2004 m. ketvirčio Lietuvos TUI aspektas – ekonomikos plėtrai svarbiausių fundamentalių investicijų kitimo tendencijos (žr.7.1.diagramą). Fundamentalios investicijos yra vadinamųjų „plyno lauko“ (green field) investicijų suma. „Plyno lauko“ investicijos yra tiesioginės užsienio investicijos, skirtos gamybinės, administracinės ar kitokios paskirties pastatų statybai ir įrengimui. Jų priešybė – „įdirbto lauko“ investicijos, t. y. tiesioginės užsienio investicijos, kurios skiriamos jau egzistuojančios įmonės ar gamyklos įsigijimui. Analizuojant apskaičiuotą fundamentalių investicijų apimtį, matyti, kad jų srautas pirmaisiais 2004 m. mėnesiais buvo gausesnis nei ankstesnių metų tais pačiais laikotarpiais. Taigi galima pastebėti nors ir santūriai, tačiau kylančią fundamentalių investicijų tendenciją. Vargu ar verta atskaitos tašku imti išskirtinai aukštą 2002 m. fundamentalių investicijų lygį (žr.7.2.lentelę), nes tuomet beveik trečdalį didžiulių TUI lėmė vienos įmonės finansiniai srautai – Jukos Oil Corporation investicijos į Mažeikių naftą.

7.2.lentelė

Pasaulio banko manymu (www.elta.lt), tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir toliau augs, tačiau varžantis dėl investicijų šalys patirs stiprią konkurencinę kovą su Azijos šalimis, Ukraina, kitomis Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalimis. Esminis faktorius, padėsiantis laimėti šią kovą, bus laisvėjanti bendra šalies verslo aplinka. Pasaulio banko atstovai pabrėžė, kad Lietuva šioje srityje yra pasiekusi gerų rezultatų ir pateko į pasaulio šalių, tinkamų pradėti verslą, dvidešimtuką (17 vieta).
Finansų ministras Algirdas Butkevičius pažymėjo (www.elta.lt), jog 2007 m. įvedus eurą laukiama užsienio investicijų padidėjimo. Šalyse, kur buvo įvestas euras, gerokai padidėjo eksportas, padidėjo tiesioginės užsienio investicijos, sumažėjo paskolų palūkanos ir valiutų rizika. Praleidusi galimybę įsivesti eurą 2007 metais kartu su Slovėnija ir Estija, Lietuva liktų be investicijų, kurios nukeliautų į minėtas šalis.

IŠVADOS

Šiame darbe pateikta Lietuvos ūkinė – ekonominė situacija supažindina su jos raida, esama padėtimi ir plėtojimo strategija.
Verslo aplinka Lietuvoje yra palanki investuotojams. Parodoma, kaip steigiamos įmonės, mokesčių, muitų sistemos, privatizavimo būdai, darbo santykiai ir darbo užmokestis bei kt. Iš šių duomenų matyti, kad įstatyminiu požiūriu Lietuva mažai skiriasi nuo kitų ES šalių.
Užsienio investuotojų veiklą ir investicijas reglamentuojantys įstatymai derinami arba jau suderinti su ES reikalavimais. Visos Lietuvos ekonomikos šakos yra atviros užsienio investicijoms, išskyrus tas, į kurias investicijos draudžiamos dėl valstybės interesų. Užsienio investuotojai turi teisę pasirinkti šiuos investavimo būdus: įsigyti Lietuvoje veikiančių įmonių akcijų arba įmonių įstatinio (nuosavo) kapitalo dalį; steigti įmonę; steigti lietuvoje dukterines įmones arba tapti jų valdytojomis; atidaryti užsienio įmonės atstovybę.
Tiesioginės užsienio investicijos ypač pageidautinos kapitalui imlių ekonomikos šalių stambiems objektams. Potencialius užsienio investuotojus galėtų sudominti stambūs valstybinės reikšmės investiciniai projektai energetikos, transporto ir aplinkos apsaugos srityse. Gerai užsienio investuotojų vertinami Lietuvos privalumai: darbo jėgos kvalifikacija, žema jos kaina, Rytų rinkos artumas ir geografinė padėtis.
Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvos ūkis daugiausiai sulaukė iš Danijos, Švedijos ir Vokietijos. Užsienio investicijos reglamentuojamos 1999.07.07 priimtu investicijų įstatymu. Jos skatinamos ir kitais darbe įvardintais įstatymais, nurodant skatinimo pobūdį ir mastą. Pateikiamas investicijų klimato Lietuvoje įvertinimas ir jų apsaugos bei garantijų užtikrinimo nuostatos.
Šiais metais investicijų procesas turėtų tebevykti sparčiai.

LITERATŪRA

1. http/www.neomedia.lt/utena/lt/
2. http/www.sociumas.lt./archive/
3. Lietuvos makroekonomikos apžvalga, 2004m. Rugpjūtis, Nr.18//www.vb.lt.
4. http/web.sugardas.lt.
5. http/www.lithuanianjournal.lt
6. http/web.elta.lt
7. Statistika//www.std.lt.
8.www.lrt.lt/2005.01.29
9. Ekonomika ir vadyba, 2000, K, KTU, p. 258-260
10. Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004, V, Ūkio ministerija, p.42-43

Leave a Comment