Užsienio investicijos ir investavimo problemos Lietuvoje

Turinys

I. Įvadas..............................3
II. Investicijų ekonominė esmė..............................5
III. Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimas ir Lietuvos patrauklumas investicijoms..........................7
IV. Einamosios sąskaitos deficito mažinimas.....................10
V. Investicijos 1996 – 1999 metais............................12
VI. Investicijos 2000 – 2002 metais .......................14
VII. Investicijos 2003 metais ir jų augimo tendencijos.....................19
VIII. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvos apskrityse................24
IX. Investavimo problemos..............................26
X. Išvados..............................32
XI. Literatūra..............................34

I. Įvadas

Lietuvą nuo senų laikų siejo glaudūs politiniai – ekonominiai ryšiai su pagrindinėmis Europos valstybėmis. Ji priklauso vienam iš dinamiškiausių ir greičiausiai besikeičiančių Europos regionų, kuris žinomas Baltijos valstybių vardu. Lietuva turi plačiai išvystytą infrastruktūrą: geros automagistralės ir geležinkeliai, dujų tiekimo magistralės ir elektros perdavimo linijos, jūrų keltų linijos į Vokietiją, Daniją ir Švediją. Liietuvos pramonės struktūroje tradiciškai dominuoja šios šakos: elektronikos ir chemijos pramonė, staklių gamyba, medžio ir metalo apdirbimo pramonė, statybos, maisto ir lengvoji pramonė, taip pat tekstilės, drabužių siuvimo ir baldų gamybos pramonė. Tačiau kadangi 1999 m. Lietuva turėjo 3,7 mln. gyventojų, ir jos BVP vienam gyventojui buvo 2880 JAV dolerių, ji laikoma maža rinka.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva ryžtingai pasuko į Vakarus. Su šiuo procesu glaudžiai yra susijusios tiesioginės užsienio investicijos, ypač iš Europos šalių, ir prekyba. Šis procesas kartu su privatizavimu, vietinio verslo įssigijimu ir plynojo lauko investicijomis padeda geriau išnaudoti esamą ekonominę sinergiją ir papildomumą. Pagrindiniai Lietuvos pranašumai – visų pirma nebrangi kvalifikuota darbo jėga, strategiškai patogi geografinė padėtis ir jos pramonės patirtis. Lietuva daug pastangų įdėjo savo normalinei bazei pritaikyti prie OECD ir

r PPO standartų bei prie ES direktyvų. Šios pastangos Lietuvai ypač padėjo įveikti neigiamus Rusijos krizės padarinius. Vis dar yra pakankamas privatizavimo potencialas, kuris gali pritraukti tiesioginių užsienio investicijų srautus. Bendros ekonomikos perspektyvos per vidutinį laikotarpį yra geros.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis ir nustato investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms. Investicijos apskritai – tai piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Užsienio investicijos apibūdinamos kaip užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių irr juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje. Investuotojai – Lietuvos Respublika ir užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės – kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar pasitikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.
Investicijų įstatymas įtvirtina nuostatą, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio valstybių bei visų investuotojų. Lietuvos ir užsienio investuotojams užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Investuotojai gali investuoti Li
ietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šiais būdais:
1. steigdami ūkio subjektą, įsigydami Lietuvos Respublikos įregistruoto ūkio subjekto kapitalą arba jo dalį;
2. įsigydami visų rūšių vertybinius popierius;
3. sukurdami, įsigydami ilgalaikį turtą arba didindami jo vertę;
4. skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;
5. vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.
Užsienio investuotojas piniginį įnašą į formuojamo ūkio subjekto kapitalą gali įnešti tiek užsienio, tiek Lietuvos nacionaline valiuta.
Užsienio investicijos neleidžiamos į šias ūkines komercines veiklas:
• valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo;
• loterijų organizavimo.
Investuojant į steigiamą ūkio subjektą, kurio veikla yra licencijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Investuotojai turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims investavimo įsigyjant nuosavybėn žemę tvarką, prašymų žemės įsigijimui pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką ir aukcionų nuostatus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Vyriausybė.
Lietuvoje šiandien yra stabilios verslo plėtojimo ir augimo sąlygos, didžiąja dalimi jau atitinkančios ES reikalavimus. Narystė ES tik dar pagerins verslo galimybes vieningoje ES rinkoje. Užsienio investuotojai per Lietuvą gali plėsti savo verslą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir
r Lietuvoje sujungiant verslo tiltus tarp Rusijos, kitų NVS šalių ir Vakarų Europos. Tiesioginės užsienio investicijos skatina Lietuvoje ekonominio lygio augimą.
Šiame darbe stengiamasi atvaizduoti tiesioginių užsienio investicijų rodiklių augimą, lyginant tai su kitais laikotarpiais. Parodoma, kaip tiesioginės užsienio investicijos sparčiai auga, gerindamos šalies ekonominę padėtį, bei su kokiomis problemomis susiduria užsienio investuotojai. Tam šiame darbe panaudojama 8 duomenų lentelės ir 9 diagramos, kad būtų lengviau suprasti pakitimus. Šiame darbe naudojama medžiaga gauta iš interneto. Darbą sudaro 35 puslapiai.

II. Investicijų ekonominė esmė

Ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisingas vystymasis bei konkurentabilumo gerinimas didele dalimi priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Klausimų ratas, apimantis kompanijos investicinę veiklą, pareikalauja pakankamai gilios analizės ir praktiškai priimtų valdymo spendimų tam, kad būtų galima efektyviai nukreipti bei formuoti kompanijos investicijų portfelio ekonominį efektyvumą. Atskirų ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla žymia dalimi charakterizuojama vykdomų investicijų apimtimi ir formomis.
Terminas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio “įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai.
Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijų įg

gyvendinimo motyvas yra gaunamas iš jų pelnas. Šie du procesai – kapitalo įdėjimas ir pelno gavimas – gali vykti skirtingais laikotarpiais.
Investicijos – tai įvairių rūšių turtinės ir intelektualinės vertybės, įdedamos į verslą ar kitus objektus ar sferas, ko pasėkoje sukuriamas pelnas arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas. Tokiomis vertybėmis gali būti: piniginės lėšos, tiksliniai bankiniai indėliai, pajai, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, išeinančios iš autorinių teisių, patirtis, techninių, technologinių, komercinių bei kitų žinių atsipirkimas, apiformintas kaip techninė dokumentacija, kuri yra reikalinga vienokio ar kitokio proceso organizavimui, teisė naudotis žeme, vandenimis bei kitais resursais.
Investicijos vaidina gana svarbų vaidmenį ekonomikos vystyme ir efektyviame jos funkcionavime. Šį vaidmenį padeda išsiaiškinti terminai “bendrosios investicijos” ir “grynosios investicijos”.
Bendrosios investicijos – tai bendra investicinių lėšų apimtis konkrečiu laikotarpiu, nukreiptų į naują statybą, gamybos priemonių įsigijimą bei prekinių-materialinių atsargų augimą.
Grynosios investicijos – tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta amortizacinių suma per atitinkamą laikotarpį.
Grynųjų investicijų dinamikos rodikliai atspindi konkrečios šalies ekonominio išsivystymo charakterį konkrečiame laikotarpyje. Jei grynųjų investicijų suma yra neigiamas skaičius (kai bendrųjų investicijų suma yra mažesnė už amortizacinių atskaitymų sumą), tai reiškia gamybinio potencialo smukimą ir, kaip rezultatas, yra gaminamos produkcijos kiekio mažėjimas. Jei grynųjų investicijų suma lygi nuliui, tai reiškia šalies ekonominio lygio kilimo nebuvimą ir, kaip rezultatas, gamybinis potencialas lieka nepakitęs. Jei grynųjų investicijų suma yra teigiamas skaičius, tai reiškia, kad šalies ekonomika yra kilimo stadijoje, nes vykdo gamybinio ir kitokio potencialo augimo politiką. Tokia situacija charakterizuojama kaip “besivystančios ekonomikos šalis”.
Grynųjų investicijų kiekio padidėjimas skatina pajamų didėjimą. Esant tokiai situacijai, pajamų sumos augimo tempai žymiai viršija investicijų apimties augimo tempus.
Investicijų apimtys priklauso nuo įvairių ekonominių ir ne tik faktorių. Ko gero labiausiai investicijų apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Esant vidutiniškai mažoms vieno asmens pajamoms, pagrindinė jų dalis tenka vartojimui. Pajamų augimas didina vartojimo bei taupymo dalis tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Taupymo dalis didėja sparčiau nei vartojimo. Ši taupymo pajamų dalis yra pagrindinis investicijų resursas.
Augant pragyvenimo lygiui, lėšos, skiriamos maistui, nusistoja viename lygyje, o lėšos, skiriamos ne maistui, auga sparčiau ir artėja į begalybę. Šios lėšos ir yra pagrindinis investicijų šaltinis.
Iš to galima padaryti išvadą, kad santykinis santaupų didėjimas atitinkamai didina investicijų apimtis ir atvirkščiai.
Didelę reikšmę investicijų apimtims turi paskolų palūkanų normos dydis. Taip yra todėl, kad investicinio proceso eigoje yra naudojamas ne tik nuosavas, bet ir skolintas kapitalas. Jei laukiama grynojo pelno norma viršija paskolų palūkanų normos dydį, tai esant bendroms sąlygoms galima tikėtis, kad investavimas bus sėkmingas. Paskolų palūkanų normos dydžio didėjimas mažina investicijų apimtis ir atvirkščiai.
Tarp faktorių, turinčių ženklią įtaką investicijų apimties pasikeitimui, reikėtų atkreipti dėmesį į infliacijos tempą. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo didesniu procentu nuvertės būsimas pelnas iš investicijų ir tuo mažiau bus suinteresuotumo didinti investicijų apimtis (ypatingą reikšmę šis faktorius turi ilgalaikėms investicijoms).
Sąlyginis taupymo ir pajamų svoris priklausomai nuo visuomenės pragyvenimo lygio turi tiesioginę reikšmę investicijų apimtims. Esant vidutiniškai aukštoms pajamoms, eiliniai investuotojai dalį savo lėšų gali skirti kaupimui. Kaupimas gali pasižymėti ne tik vertybinių popierių įsigijimu ar indėlių banke padėjimu. Tai gali atsispindėti lizinguojant, draudžiantis gyvybę kaupiamuoju kaupimu ir t.t.
Laukiama pelno norma turi taip pat labai svarbią įtaką investicijų apimčių didėjimui. Jei laukiama pelno norma yra didesnė už vidutinę, tai reiškia, kad ūkio subjektai bus linkę daugiau pelno skirti investicijoms arba padidinti dividendų procentą, kuris atsilieps teigiamai akcininkų pajamoms.

III. Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimas ir Lietuvos patrauklumas investicijoms

Įmonių, į kurias yra investuotas užsienio kapitalas, apmokestinimo sąlygos negali būti blogesnės, negu taikomos Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims. Investuotojas turi teisę į jam nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėjęs mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų. Investavimo laisvosiose ekonominėse zonose ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas bei atskirų laisvųjų ekonominių zonų steigimo įstatymai.
Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, atitinkami įmonių teisinių formų įstatymai, o įmonių įregistravimą reglamentuoja juridinių asmenų registro nuostatai. Įmonės, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, registruojamos Juridinių asmenų registre, kurį administruoja VĮ Registrų centras.
Visų šalių įmonės, norėdamos steigti įmones Lietuvoje privalo legalizuoti savo dokumentus, t.y. atlikti tokią procedūrą, po kurios įmonės iš užsienio valstybės dokumentai įgyja juridinę galią Lietuvos Respublikoje. Dokumentų legalizavimo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių bei konsulinių įstaigų užsienio valstybėse pareigūnai. Šie pareigūnai legalizuoja dokumentus, išduotus užsienio valstybės institucijų, jei šie dokumentai yra pateikiami Lietuvos Respublikoje ir jeigu dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), numatyta Hagos konvencijoje. Užsienio valstybių įmonių dokumentai legalizuojami, jei jie yra legalizuoti dokumentą išdavusios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje ar konsulinėje įstaigoje. Jeigu Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dokumentai, parengti ar patvirtinti vienos iš susitariančių šalių kompetentingos įstaigos, kitos susitariančios šalies teritorijoje, turi įrodomąją galią ir nelegalizuoti. Šiuo metu tokios sutartys pasirašytos su šiomis valstybėmis: Lenkija, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanu, Uzbekija, Latvija ir Estija.
Pastarųjų penkerių metų bėgyje Lietuva tapo viena iš populiariausių ir patraukliausių vietų regione užsienio investicijoms. Pagrindinės priežastys – aukštos kokybės bei daug pigesnė alternatyva nei analogiška veikla Vakaruose. Be to, akivaizdus ekonomikos augimas, pastovi ir stabili valiuta, įvairi verslo šakų aplinka bei teisės aktų, užtikrinančių investuotojų saugumą bei nediskriminavimą, egzistavimas bei taikymas nebekelia abejonių nei Lietuvos, nei užsienio investuotojams, jog investuoti Lietuvoje naudinga ir saugu.

1 pav. Kaupiamosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, 2003 07 01 duomenys [15]

2 pav. Kaupiamosios užsienio investicijos pagal šalis, 2003 07 01 duomenys [15]

3 pav. Tiesioginės užsienio investicijos pagal veiklą, 2003 07 01 duomenys (%) [15]

1 pav. pateikti duomenys apie kaupiamąsias tiesiogines užsienio investicijos Lietuvoje 2003 07 01 duomenimis rodo, kad kasmet investicijos į Lietuvą augo proporcingai. Kaip matome iš 2 pav., pagrindinės investuotojos ir Danija, Švedija ir Estija. Užsienio investuotojams patraukliausios gamybos ir finansinio tarpininkavimo sferos.
Šiuo metu yra sudarytos ir taikomos dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys tarp Lietuvos bei Austrijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Danijos, Graikijos, Vokietijos, Estijos, Izraelio, Kazachstano, Kinijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos karalystės, Ukrainos, Venesuelos, Slovėnijos, Argentinos, JAV, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Liuksemburgo ekonominės sąjungos, o pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios sutartys su Kuveitu, Moldavija, Portugalija, Rusija, Uzbekistanu, Vengrija, Airija, Vietnamu.

IV. Einamosios sąskaitos deficito mažinimas
Vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonominės politikos uždavinių – einamosios sąskaitos deficito mažinimas. Didelio einamosios sąskaitos deficito keliamą riziką mažina pakankami tarptautiniai rezervai, kurie 1999-ųjų metų rugsėjo pabaigoje sudarė 1218 mln. USD (4872 mln. Lt.). Einamosios sąskaitos deficitas finansuojamas daugiausia iš didėjančių užsienio investicijų ir nedaug iš tarptautinių rezervų.

4 pav. Einamosios sąskaitos deficitas [4]

Lietuvos skola nėra didelė. Tačiau pavojų kelia stabilus jos augimas. 1999-ųjų metų rugpjūčio pabaigoje užsienio skola pasiekė 7650 mln. Lt. (1912.5 mln. USD) arba apie 18 proc. BVP lygį, kai, palyginimui, 1998 metų rugpjūčio pabaigoje bendra užsienio skola sudarė 5886 mln. Lt (1471.5 mln. USD). Užsienio skola vienam gyventojui siekė 2067 Lt (516.7 USD). Bendra valstybės skola 1999 metų rugpjūčio pabaigoje buvo 10836 mln. Lt. (2709 mln. USD) arba apie 25 proc. BVP.
Sėkmingas įmonių privatizavimas bei restruktūrizavimas buvo pagrindinė teigiamų pokyčių priežastis. 1995 metais investicinė veikla ypač suaktyvėjo. 1999 metų pirmojo pusmečio pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 7467.5 mln. Lt (1866.9 mln. USD), tuo tarpu 1995 metų pabaigoje – 1406.4 mln. Lt (352 mln. USD). 1999 metų pirmojo pusmečio pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui siekė 2017.7 Lt. (504.4 USD). Stambiausias privatizavimo sandoris buvo 60 proc. valstybės dalies „Lietuvos Telekome“ pardavimas Amber Teleholding A/S konsorciumui. Valstybės dalis daugumoje valstybinių bankų, laivininkystės bendrovių buvo parduota artimiausioje ateityje. Kaip ir buvo tikimasi, 1999 – 2000 metais tiesioginės užsienio investicijos didėjo tuo pačiu tempu kartu su greitai vykstančiu privatizavimo procesu.
Daugiausia buvo investuojama į išgaunamąją ir apdirbamąją pramonę (32 proc.), didmeninę bei mažmeninę prekybą (23 proc.), ryšius (18 proc.), finansinį tarpininkavimą (12 proc.). Daugiausia investicijų Lietuva sulaukė iš Švedijos (18.2 proc.), JAV (14.5 proc.), Suomijos (10.4 proc.), Danijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.
Lietuvoje nuolat buvo ir yra ieškoma naujų būdų, kaip pritraukti daugiau užsienio investicijų ir sukurti jiems palankesnę investicinę aplinką. Nes tiesioginių užsienio investicijų apimties didinimas yra viena iš pagrindinių priemonių einamosios sąskaitos deficitui sumažinti.

V. Investicijos 1996 – 1999 metais

Antrojo 1998 metų ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas leido prognozuoti, kad valstybė pagal ekonomikos plėtros greitį tampa Vidurio ir Rytų Europos šalių lydere. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų pradžios ekonomikos augimo greitis siekė 6,9 proc. Palyginus tris pagrindinius makroekonomikos rodiklius paaiškėjo, kad Lietuvos BVP augimas šiame regione yra pats didžiausias, infliacija – mažiausia, einamosios sąskaitos deficitas taip pat nėra didelis, mažėja nedarbo lygis. Tačiau tarp Baltijos valstybių Lietuva atsiliko savo rodikliais. Tiesioginės užsienio investicijos 1996 – 1998 metais atspindėtos 1 lentelėje rodo Estijos pirmavimą, atsiliekant Lietuvai. Šalių vietos nesikeistų skaičiuojant šias investicijas kaupiamuoju metodu.
1 lentelė
Tiesioginės metinės užsienio investicijos (milijonai JAV dolerių) / investicijos vienam gyventojui (JAV dolerių) [22]

1996 1997 1998 1996-1998 vienam gyventojui
Estija 111/76,0 130/89,7 575/396 561,7
Latvija 376/150 515/206 220/91,7 448,1
Lietuva 152/40,9 328/88,6 921/248,9 378,4

Pagal ekonomikos orientavimąsi į pasaulines rinkas taip pat pirmavo estai tik šį kartą menkiausius rodiklius turėjo Latvija. Kita vertus, Lietuvos eksporto augimo tempai buvo mažiausi. Tačiau metams bėgant Lietuvos ekonomika pradėjo augti.
Užsienio investuotojų susidomėjimas mūsų šalimi nuolat didėjo, kadangi Lietuva tapo neblogai žinoma pasaulio finansų rinkose, ją gerai įvertino trijų pagrindinių pasaulio reitingų agentūros. Dėl to smarkiai sumažėjo skolinimosi kaštai. Be to, Lietuva išleido viešą euroobligacijų emisiją. 1998 metais investicijų vis daugėjo. Statistikos departamento duomenimis, materialinės investicijos iš visų finansavimo šaltinių per 1998 metus padidėjo apie 10 procentų. Tačiau vidinių kaupiamųjų kapitalo investicijų, kreditinių išteklių stygius bei ribotos nacionalinio biudžeto galimybės dar pakankamai neleido lėšų skirti prioritetinėms ūkio šakoms plėtoti, socialinės sferos susidėvėjusiems pagrindiniams fondams atnaujinti ir palaikyti. Tai vertė ieškoti kitų šaltinių. Vienas iš jų – tiesioginės užsienio investicijos. Iki 1998 metų pradžios Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 6000 įmonių, į kurias buvo investuota užsienio kapitalo. Jo dalis šių įmonių įstatiniame kapitale viršija 60 procentų. 1997 m. spalio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos sudarė beveik 3 900 milijonus litų.

2 lentelė
Tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje [23]

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004
Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 1406 2801 4162 6501 8252 9337 10662 13184 13699
Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt 389 781 1168 1838 2350 2678 3068 3808 3976
Užsienio investicijos Lietuvoje pastaraisiais metais žymiai augo. 1998 metais bendrų užsienio kapitalo investicijų srautas Lietuvoje buvo 5,8 mlrd. litų ir palyginti su 1997 metais padidėjo 15,6 proc. 1998 m. gruodžio 31 d. bendra tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą suma viršijo 6,5 mlrd. litų (1,63 mlrd. JAV dolerių). Tiesioginės užsienio investicijos sudarė daugiau nei 80 proc. visų investicijų. Daugiausiai investuota į maisto ir gėrimų, tabako, lengvąją pramonę. Teigiamos Lietuvos ūkio raidos tendencijos, išryškėjusios 1997 metais, 1998 metų pirmajame pusmetyje dar labiau sustiprėjo. Toliau didėjo bendro vidaus produkto augimo tempas.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos per pusmetį padidėjo tik 2,6 procento, ir tai buvo žemiausias kainų pokytis tarp Baltijos šalių. Toliau sparčiai didėjo užsienio prekybos apyvarta, užsienio kapitalo įplaukos, ypač tiesioginės užsienio investicijos. Tačiau šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas 1998 metų pirmajame ketvirtyje dar padidėjo (dėl užsienio prekybos deficito augimo) ir sudarė 13,5 procento bendro vidaus produkto (1997 metų IV ketvirtyje buvo 10 procentų). Taip pat pirmąjį 1998 metų ketvirtį kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas buvo teigiamas ir sudarė 1083 mln. litų. Palyginti su pirmuoju 1997 metų ketvirčiu, jis padidėjo 565 mln. litų arba daugiau kaip du kartus. Tai lėmė sumažėjusios Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje ir žymiai išaugusios užsienio kapitalo įplaukos Lietuvoje.
Tiesioginių užsienio investicijų daugiausia nukreipta į apdirbamąją pramonę – 1636,5 mln. litų (36,3 proc. visų investicijų), prekybą – 1364,5 mln. litų (30,3 proc.), pašto ir ryšių paslaugas – 374,1 mln. litų (8,3 proc.). Į Lietuvos ūkio kapitalą iki 1998 metų liepos 1 dienos buvo investavę 105 pasaulio valstybių investuotojai. Pagrindinės šalys investuotojos: JAV – 1184,8 mln. litų (26,3 proc.), Švedija – 564,2 mln. litų (12,5 proc.), Vokietija – 495 mln. litų (11 proc.), Jungtinė Karalystė – 354,8 mln. litų (7,8 proc.), Danija – 255,6 mln. litų (5,7 proc.). Taip pat Europos Sąjunga – svarbiausia pasaulyje vieninga rinka, apimanti netoli 400 milijonų gyventojų, turi intensyvius ryšius su Lietuva. Tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ekonomiką iki 1999 m. sausio mėn. 1 d. sudarė 1625,30 mln. JAV dolerių, iš kurių 61,23 proc. sudarė investicijos iš ES. Didžiausią tiesioginių investicijų iš ES dalį sudaro Švedijos (27,54 proc.), Suomijos (17,43 proc.) ir Vokietijos (13,32 proc.) investicijos.
Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 1999 metais sudarė 8252 mln. Lt. Tiesioginės užsienio investicijos 1999 metais palyginus su 1998 metais sumažėjo 1,3 karto. 1999 m. daugiausiai į Lietuva investavo Švedija, JAV ir Suomija.
VI. Investicijos 2000 – 2002metais

Visų užsienio investicijų struktūra Lietuvoje 2000 m. birželio 30d. buvo tokia, kaip parodyta diagramoje:

5 pav. Visų užsienio investicijų struktūra Lietuvoje 2000 06 30 [20]

Tiesioginėmis užsienio investicijomis laikomos investicijos, viršijančios 10 proc. akcijų paketą. Šios investicijos, kaip matome, sudaro apie 33 proc. visų investicijų. Portfelinės investicijos, neviršijančios 10 proc. įmonės vertės sudaro 17 proc. Paskoloms tenka 34 proc., o kitoms investicijoms (įsiskolinimams už prekes ir paslaugas, ne rezidentų indėliams bei korespondentinių sąskaitų likučiams) tenka 16 proc. Verslo vertinimas paprastai atliekamas tik vykdant tiesiogines investicijas, tačiau kitų investicijų apimtys leidžia spręsti apie egzistuojantį investuotojų potencialą, o tuo pačiu ir verslo vertinimo paslaugos rinką. 2000 metų birželio 30 d. tiesioginių investicijų suma sudarė 8823,83 milijonus litų. Jų sandara parodyta 6 pav.

6 pav. Tiesioginės užsienio investicijos 2000 06 30 [20]

Didžiausia tuo metu investicijų dalis atiteko nuotoliniams ryšiams. Užsienio tiesioginės investicijos į šią šaką sudarė 16 proc., visų tiesioginių užsienio investicijų. Sekanti daugiausiai investicijų sulaukusi šaka – didmeninė ir komisinė prekyba. Šiai ūkio sferai teko 14 proc. visų užsienio investicijų. 11 proc. investicijų teko maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybai. Į piniginį tarpininkavimą buvo investuota 8 proc. tiesioginių užsienio investicijų. Variklių, transporto priemonių pardavimui ir degalų mažmeniniai prekybai atiteko 6 proc. užsienio investicijų, o kitam finansiniam tarpininkavimui – 5 proc. tiesioginių užsienio investicijų. Į tekstilės ir tekstilės gaminių gamybą buvo investuota 4 proc. investicijų. Po 3 proc. tiesioginių užsienio investicijų teko chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamybai, apdirbamajai pramonei ir draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veiklai. Visoms kitoms ūkio šakoms teko likę 27 proc. užsienio tiesioginių investicijų.
2001 metais tiesioginių užsienio investicijų srautas šalyje buvo mažiausias nuo 1997-ųjų. Tiesioginės užsienio investicijos 2001 metų balandžio 1 dienai sudarė 9523 mln. litų. Daugiausia investuota į apdirbamąją pramonę – 28,5 proc. visų tiesioginių investicijų , prekybą – 22,3 proc., ryšių paslaugas – 17,6 proc., finansinio tarpininkavimo įmones – 16,6 procentų. Pagrindinės šalys investuotojos: Švedija – 1668,1 mln. litų (17,5 proc.), Danija – 1662,2 mln. litų (17,4 proc.), JAV – 969,1 mln. litų (10,2 proc.), Vokietija – 695,4 mln. litų (7,3 proc.), Jungtinė Karalystė – 646,3 mln. litų (6,8 proc.).
2001 metų I ketvirtį, didžioji tiesioginių užsienio investicijų dalis į Lietuvą atėjo privatizuojant atskirus objektus, tuo tarpu, investavimo į “plyną lauką” lygis išliko gana žemas.
2002 metais tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje padaugėjo 23,4 proc., 2001-aisiais – 15 proc., 2000-aisiais – 22 proc., 1999-aisiais – 27,7 proc., 1998-aisiais – 54,8 proc., 1997-aisiais – 50 procentų. Lietuvos banko duomenimis, šių investicijų srautas 2001 metais sausio – rugsėjo mėnesiais siekė 405,9 mln. litų, o 2002 metais tuo pat metu – 2,02 mlrd. litų. Toks mažas tiesioginių investicijų srautas 2001 metais buvo dėl didelio neigiamo (672,7 mln. litų) jų srauto trečiąjį ketvirtį, ir tai buvo pirmas toks atvejis tiesioginių užsienio investicijų apskaitos praktikoje. Be to, įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, 2001 metais siekė tik 21,6 mln. litų (per 2002 metus – 188,3 mln. Lt). Teigiamas 2001 metų tiesioginių užsienio investicijų rodiklis buvo 2,6 karto (422,5 mln. litų) padidėjusios reinvesticijos.
Geri rezultatai 2002 m. pasiekti pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas. Lietuvoje 2002 m. sausio 1 d. buvo 3060,3 lito užsienio investicijų vienam gyventojui. Palyginti su 2001 m., tų metų investicijų srautas padidėjo 882,4 mln. litų, arba beveik 50 procentų. Daugiausiai tiesioginių investicijų buvo į naftos produktų gamybą (742,2 mln. Lt), finansinio tarpininkavimo veiklą (600,6 mln. Lt), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą (341,9 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimą (226,5 mln. Lt). 2002 m. gruodžio 31 d. apdirbamajai pramonei teko 29,3 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, finansinio tarpininkavimo veiklai – 20,1 proc., didmeninei ir mažmeninei prekybai – 17,3 proc., transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veikloms – 17,1 proc. (7 pav.). Lietuvos ekonomikos plėtrą 2002 m. metais visų pirma skatino padidėjusi šalies vidaus paklausa, nuolat augančios tiesioginės užsienio investicijos ir išaugęs eksportas. Einamosios sąskaitos deficitas buvo santykinai geras ir sudarė 4,8 proc. BVP. Visą einamosios sąskaitos deficitą padengė išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, užsienio valiutų atsargos tam naudojamos nebuvo.

7 pav. Tiesioginės užsienio investicijos 2002 12 31

Pagrindinės šalys investuotojos – Danija (1982,9 mln. Lt, arba 18,6 proc.), Švedija (1720,6 mln. Lt, arba 16,1 proc.), Estija (1071,5 mln. Lt, arba 10,0 proc.), Vokietija (984,5 mln. Lt, arba 9,2 proc.) ir JAV (882,6 mln. Lt, arba 8,3 proc.). Per 2001 metus 80 proc. išaugo Estijos investicijos, 43 proc. Lietuvos pramonės įmonės eksportavo beveik 60 proc. visos savo parduotos produkcijos. Statistikos departamento duomenimis, per 2002 m. sausio – spalio mėnesį iš Lietuvos eksportuota prekių už 16846,1 mln. Lt, o importuota – už 23182,5 mln. Lt (1 EUR = 3,4528 Lt.). Tačiau Lietuvos užsienio prekybos balansas vis dar išlieka neigiamas (2002 m. sausio – rugsėjo mėn. jis buvo – 6,2 mlrd. Lt, t.y. apie 1,79 mlrd. EUR), ypač tokiose prekių grupėse, kaip mėsa (-16,1 mln. Lt), aliejus ir riebalai (-93,4 mln. Lt), muilas ir skalbimo bei valymo priemonės (-112,7 mln. Lt), avalynė (-73 mln. Lt), įvairūs chemijos produktai (-172,8 mln. Lt). Tai leidžia daryti išvadą, jog dalis įmonių, eksportuojančių didžiąją dalį savo produkcijos, artėja prie eksporto pajėgumų išnaudojimo ribos, todėl yra būtinos naujos ženklios investicijos į pažangiausias technologijas.
Pagrindiniai investuotojai ir didžiausias investicijas pritraukusios bendrovės 2002 metų pradžioje pateiktos 3 ir 4 lentelėse. Iš pateiktų duomenų matyti, jog patraukliausia bendrovė užsienio investuotojams – AB „Kraft-Foods Lietuva“.
3 lentelė
Didžiausias investicijas pritraukusios bendrovės 2002
(metų pradžioje)

Eil. Nr. Bendrovė Investicija Investuotojas Šalis Veiklos pobūdis
1 2 3 4 5 6
1. AB “Kraft-Foods Lietuva “ 124,00 (mln. Lt) Kraft Food International JAV Konditerijos gaminių gamyba
2. UAB “Filana“ 5,89 (mln.USA) Chargeurs Company Prancūzija Tekstilė
3. UAB “Sanitex“ 5,80 (mln.USA) Privatūs asmenys JAV Prekyba
4. UAB “Kateks“ 5,45 (mln.USA) Richard Hammele Farberei und Appretur GmbH Austrija Audinių ir verpalų gamyba
5 AB “Liteksas” 44,89 (mln. Lt) Koncerno “Marzotto” antrinė įm. “Marzotto Gm-bH ” Italija Tekstilė
6. AB “Drobė“ 19,20 (mln.Lt) Suomijos fondas “Finnventure”, EPRB, tarptautinė finansinė korporacija Suomija Tekstilė

4 lentelė
Kiti užsienio investuotojai Lietuvoje

Eil.Nr. Bendrovė Investuotojas Šalis
Telekomunikacijų paslaugos
1. AB Lietuvos telekomas Amber Teleholdings Consortium (Telia/Sonera) Suomija/Švedija
2. UAB Bitė GSM Tele Denmark A/S Danija
3. UAB Omnitel Amber Teleholdings Consortium (Telia/Sonera) JAV
4. UAB Tele 2 Tele 2 Švedija
Banko paslaugos
5. AB Vilniaus bankas SEB-Skandinaviska Enskilda Banken AB Švedija
6. AB Hansa_LTB Hansapank Estija
7. AB Lietuvos žemės ūkio bankas NORD/LB Vokietija
Prekyba naftos produktais
8. UAB Lietuva Statoil Den Norske Stats Oljeselskap Norvegija
9. UAB Lukoil Baltija Euro Oil Invest S.A. Liuksemburgas
10. UAB Neste Lietuva Neste OY Suomija
11. UAB Shell Lietuva Shell Overseas holdings Didžioji Britanija

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2002 m. iš viso pasiekė 13 mlrd. Lt (3,8 mlrd. Eurų), pernai jų įplaukos sudarė apie 2,3 mlrd. Lt (apie 670 mln. Eurų) ir išaugo 24 proc. Taigi, pernai tiesioginės užsienio investicijos augo daug sparčiau už visą šalies ekonomiką. 2002 m. pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lietuva tapo Baltijos šalių lydere, jų pritraukė daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus. Lietuva pernai gavo daugiau užsienio investicijų už Latviją ir Estiją ne tik absoliučiai, bet ir vienam gyventojui. Todėl galima teigti, kad tiesioginės užsienio investicijos tampa svarbiu mūsų ekonomikos augimo katalizatoriumi.

VII. Investicijos 2003 metais ir jų augimo tendencijos

2003 m. trečiąjį ketvirtį bendrų užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo teigiamas (1,62 mlrd. Lt), o per devynis mėnesius jis sudarė 3,26 mlrd. litų. Palyginti su devyniais 2002 m. mėnesiais, užsienio investicijų srautas padidėjo 1,35 mlrd. litų. Tokį užsienio investicijų srauto pokytį lėmė kitų investicijų ir investicijų portfelio Lietuvoje padidėjimas.
5 lentelė
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai bei šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai

2003 m. sausio-rugsėjo mėn., mln. Lt 2002 m. sausio-rugsėjo mėn., mln. Lt Pokytis, % Veiksniai
Kapitalo ir finansinės sąskaitų (su klaidomis ir praleidimais) balansas 2 331 1 482,19 57,3 57,3
Kapitalo sąskaitos balansas 161,69 169,93 -4,8 -0,6
Tiesioginės investicijos 310,31 1 993,59 -84,4 -113,6
Investicijų portfelis 739,78 35,43 1988,0 47,5
Išvestinės finansinės priemonės -65,14 -9,67 573,6 -3,7
Kitos investicijos 1 510,84 -256,12 -689,9 119,2
Oficialiosios tarptautinės atsargos -764,23 -1 154,79 -33,8 26,4
Klaidos ir praleidimai 437,75 703,82 -37,8 -18,0

Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje 2003 m. trečiąjį ketvirtį buvo neigiamas – 672,7 mln. litų (pirmas atvejis tiesioginių užsienio investicijų apskaitos praktikoje Lietuvoje). Tai įvyko dėl tiesioginių užsienio investicijų kito kapitalo pokyčių. Vienu atveju tiesioginiam investuotojui buvo grąžinta paskola, kitu atveju, pasikeitus akcininkams, anksčiau iš užsienio investuotojo gauta paskola buvo perklasifikuota iš tiesioginių užsienio investicijų į kitas užsienio investicijas. Dėl didelio neigiamo srauto trečiąjį ketvirtį, 2003 m. sausio-rugsėjo mėn. tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė tik 405,9 mln. litų (2002 m. sausio-rugsėjo mėn. – 2,02 mlrd. Lt). Per devynis mėnesius įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, sudarė tik 0,3 mln. litų (per 2002 m. devynis mėn. – 187,7 mln. Lt).
2003 m. rugsėjo 30 d. sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 13,3 mlrd. litų (3,85 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3 852 litai (1 115 eurų) tiesioginių užsienio investicijų.
2003 m. sausio-rugsėjo mėn. didžiausias tiesioginių investicijų srautas buvo nukreiptas į nuotolinius ryšius (169,9 mln. Lt), medienos ir medienos dirbinių gamybą (128 mln. Lt), piniginio tarpininkavimo veiklą (118,3 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklą (116 mln. Lt) ir į nekilnojamo turto operacijas (107,7 mln. Lt).
2003 m. rugsėjo 30 d. 30 procentų visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 18,6 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 17,4 procento, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 15,7 procento.
2003 m. trečiąjį ketvirtį investicijų portfelio srautas Lietuvoje buvo neigiamas -65,1 mln. litų. Tačiau 2003 m. pirmąjį ketvirtį Vyriausybės išplatinta nauja euroobligacijų emisija lėmė, kad sausio-rugsėjo mėn. investicijų portfelio įplaukos Lietuvoje sudarė 609,2 mln. litų.
Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas 2003 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo 183,4 mln. litų ir sausio-rugsėjo mėn. šis srautas siekė 344,6 mln. litų. Trečiąjį ketvirtį nerezidentų indėlių srautas šalies komerciniuose bankuose sudarė 235 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn. – 385,7 mln. litų. Per ataskaitinį laikotarpį gerokai daugiau padidėjo užsienio paskolų strautas. 2003 m. trečiąjį ketvirtį grynųjų užsienio paskolų srautas buvo teigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo gauta negu grąžinta) ir sudarė 1,7 mlrd. litų, o sausio-rugsėjo mėn. – 1,45 mlrd. litų. Didžiausią šio srauto dalį sudarė komercinių bankų gautos paskolos ir kitų sektorių (dėl minėto paskolų perklasifikavimo iš tiesioginių užsienio investicijų į kitas investicijas) gautos paskolos.
2003 m. trečiąjį ketvirtį oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (319,7 mln. Lt), o sausio-rugsėjo mėn. – 764,2 mln. litų. Per 2003 m. devynis mėnesius operacijos su centrinės valdžios institucijomis (daugiausia sudarė įplaukos, gautos už Vyriausybės euroobligacijų emisiją) padidino oficialiąsias tarptautines atsargas 335 mln. litų, o atpirkimo sandoriai su nerezidentais – 274 mln. litų. Be to, dėl padidėjusios litų paklausos per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos bankas iš šalies komercinių bankų nupirko 70,4 mln. litų užsienio valiutos daugiau negu jos pardavė.
2003 m. sausio-rugsėjo šalies mokėjimų balanse klaidos ir praleidimai sudarė 437,8 mln. litų (2002 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo 703,8 mln. Lt).
2003 m. rugsėjo 30 d. visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 15,4 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 33 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 17,6 mlrd. litų. 2003 m. sausio-rugsėjo mėn. visas užsienio turtas padidėjo 1,41 mlrd. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 1,92 mlrd. litų, todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 515,5 mln. litų. 2003 m. rugsėjo mėn. pabaigoje šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: kitos investicijos (42,6 %), tiesioginės užsienio investicijos (40,3 %), investicijų portfelis (17 %) ir išvestinės finansinės priemonės (0,1 %).
2003 m. pradžioje didžiausias tiesioginių investicijų srautas buvo nukreiptas į apdirbamosios gamybos (3863,6 mln. Lt), piniginio tarpininkavimo (2643,4 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo įmones (479,1 mln. Lt), didmeninę ir mažmeninę prekybą (2283,1 mln. Lt), nuotolinius ryšius (2252,9 mln. Lt) (žr. 5 lentelę). 2003-ųjų pabaigoje 31 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, didmeninę ir mažmeninę prekybą (17,9 proc.), į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių įmones (17,1 proc.), finansinio tarpininkavimo veiklą (15,7 proc.).
6 lentelė
Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis [36]

Įmonių skaičius Tiesioginės užsienio investicijos,
mln. Lt

2003 01 01 2003 07 01 2003 10 01 2003 01 01 2003 07 01 2003 10 01
Iš viso 2260 2379 2431 13183,8 14017,8 13290,5
Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 39 42 44 60,9 82,1 95,0
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 9 10 11 122,9 119,2 115,8
Apdirbamoji gamyba 498 530 543 3863,6 4043,4 3981,2
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 13 15 14 479,1 634,0 554,2
Statyba 81 80 78 141,8 151,2 154,7
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 909 940 952 2283,1 2339,7 2468,9
Viešbučiai ir restoranai 56 58 60 197,4 229,6 227,6
Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 168 166 180 2252,9 2376,6 2306,6
Finansinis tarpininkavimas 48 51 49 2643,4 2794,9 2089,8
Nekilnojamasis turtas ir kita verslo veikla 378 421 430 935,7 1007,7 1041,9
Kitos veiklos rūšys 61 66 70 203,0 239,4 254,8

Daugiausia lėšų į Lietuvą yra investavę Danijos (17,3 proc. visų investicijų), Švedijos (14,7 proc.), Vokietijos (9,7 proc.), JAV (8,5 proc.), Suomijos (8,6 proc.) investuotojai. ES šalių investicijos sudarė 63 proc., šalių kandidačių į ES – 13,8 proc. visų investicijų.
7 lentelė
Pagrindinės šalys investuotojos [36]

2003 01 01 2003 07 01 2003 10 01

mln. Lt % mln. Lt % mln. Lt %
Iš viso 13183,8 100,0 14017,8 100,0 13290,5 100,0
Danija 2261,9 17,2 2318,9 16,5 2312,1 17,4
Švedija 2016,3 15,3 2088,7 14,9 2059,8 15,5
Vokietija 1263,6 9,6 1324,8 9,5 1356,9 10,2
JAV 1141,9 8,7 1164,6 8,3 1139,3 8,6
Suomija 814,7 6,2 996,8 7,1 1135,0 8,5
Estija 1547,2 11,7 1746,8 12,5 1022,4 7,7
Rusija 687,3 5,2 862,4 6,2 667,3 5,0
Jungtinė Karalystė 709,5 5,4 656,8 4,7 662,0 5,0
Norvegija 388,5 2,9 414,9 3,0 421,3 3,2
Šveicarija 373,6 2,8 405,6 2,9 415,5 3,1
Kitos šalys 1979,3 15,0 2037,5 14,4 2098,9 15,8

Sparčiausiai pernai augo investicijos iš Vokietijos ir Suomijos. 2002-aisiais daugiausiai investicijų buvo iš Rusijos, Vokietijos ir Estijos. Nuo 1999 m. iki 2003 m. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje išaugo dvigubai – nuo 6,5 mlrd., o dabar per 13 mlrd. Lt. Planuojama, kad 2005 – 2010 m. investicijos į Lietuvos ūkį dėl stojimo į ES sudarytų 23 mlrd. Lt. Kodėl investuojama į Lietuvą? Pasitikima mumis todėl, kad iš esmės stovime ant tų pagrindų, kaip ir visos Europos valstybės: yra prognozuojama aplinka, įstatymai atitinka pagrindinius dėsningumus, mes suprantame kalbą, galime paaiškinti situaciją. Mes tampame tos pačios erdvės dalimi. Nebūtų pasitikėjimo mumis, nebūtų ir investicijų.

8 pav. Tiesioginės užsienio investicijos 1999 – 2004 m. (metų pradžioje) [1]

Iš diagramos galime pamatyti, kad tiesioginės užsienio investicijos kiekvienais metais vis labiau didėja. Per penkerius metus jas atspindintys rodikliai išaugo di kartus. Didžiausias šuolis, kuomet stipriausiai šiame penkių metų laikotarpyje padidėjo tiesioginės užsienio investicijos, buvo 2002 –2003 metais.
Ekonominis augimas atsiranda dėl to, kad mes integruojamės, ir veikia multiplikatoriaus efektas, kuomet augimas ateina per augančias galimybes, eksportą ir pan. Kad jų bus, netenka abejoti, nes jeigu šiandien statistinis lietuvis turi tik du penktadalius to, ką turi vidutinis europietis. Tai turi sukelti mūsų ambiciją kuo greičiau pasivyti kitas ES šalis. Kad nepasmerktume krašto lėtam ėjimui į tolimą ir gražią gerovę ir paspartintume procesus, reikia naujo ekonominio augimo, ekonomikos žinių. Jie turi ateiti vienu metu. Tendencijos, kurios ryškėja dabar, ateityje turi tik paspartėti. Kuo šis procesas bus spartesnis, tuo ekonomiškai bus geriau gyventi.

VIII. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvos apskrityse
Investicijos Lietuvos apskrityse pasiskirsčiusios labai nevienodai ir daro skirtinga įtaką bendriems rodikliams. 1999 m., lyginant su 1998 m., investicijos į Šiaulių apskritį sumažėjo 2,4 proc. Tai vienintelis regionas, kuriame šiuo laikotarpiu investicijos mažėjo. Kitose apskrityse tiesioginės užsienio investicijos didėjo. Kauno apskrityje užsienio investicijos padidėjo 32 proc., Tauragėje – 40 proc., Marijampolėje investicijų dydis nesikeitė. Tiesioginės užsienio investicijos į Šiaulių apskritį nuo 1996 m. (išskyrus 1999 m.) didėjo, bet 2001 m. pradžioje jos sudarė tik 1,66 proc. tiesioginių užsienio investicijų šalyje. Tiesioginės užsienio investicijos pasiskirsčiusios netolygiai, Vilniaus apskrityje vienam gyventojui tenkančios investicijos keturis kartus viršijo šalies vidurkį, o Marijampolės apskrityje jos sudarė tik 7 proc. vidutinio lygio, Šiaulių apskrityje – 22 proc. vidutinio lygio. Pagal vienam dirbančiajam tenkančias tiesiogines užsienio investicijas apskrityje 1999–2001 m. išryškėja, kad daugiausia investicijų vienam dirbančiajam teko Akmenės rajone. Prasčiausia situacija – Kelmės rajone, kur dominuoja prekybinės individualios įmonės. Tiesioginių užsienio investicijų dalis tenkanti vienam dirbančiajam apskrityje 2001 m. sudarė 16,7 proc. šalies lygio. Ekonomikos plėtros tempų diferenciacija sąlygoja didėjantį ekonominio šalies potencialo išsidėstymo netolygumą.

9 pav. Tiesioginių užsienio investicijos apskrityse 2002 m. [17]

Tiesioginės užsienio investicijų tendencijos Lietuvos didžiuosiuose miestuose 1997 – 2001 m. (tūkst. Lt) kilo į viršų. Lyginant pagal atskirus miestus 1997 – 2001 m. tiesioginės užsienio investicijos labiausiai išaugo Vilniaus (padidėjo tris kartus), Kauno (padvigubėjo) ir Klaipėdos (taip pat beveik padvigubėjo) miestuose, mažiausiai išaugo mažesniuose miestuose – Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje.

8 lentelė
Tiesioginės užsienio investicijų tendencijos Lietuvos didžiuosiuose miestuose 1997 – 2001 m.(tūkst. Lt) [35]

1997 1998 1999 2000 2001
Vilnius 2149710 3857133 4992347 5800676 6829580
Kaunas 554093 647056 864003 1006508 1106423
Klaipėda 543885 690699 961026 862272 1022783
Panevėžys 149217 272953 280047 298505 364794
Šiauliai 56928 94402 103279 114612 121001
Alytus 89765 119321 154515 165184 101298
Marijampolė 2911 11922 8931 16965 42990

Šie duomenys pagal Lietuvos miestus taip pat atspindi tiesioginių užsienio investicijų kilimą. Nes atspindi kaip metai iš metų Lietuvos miestuose tiesioginės užsienio investicijos nuolat padidėja, didinant bendrą ekonomikos lygį ir išsivystymą.
2003 01 01 duomenimis didžiausias investicijas Kaune pritraukė apdirbamoji pramonė (49,2 proc.) ir didmeninė, mažmeninė prekyba (34,1 proc.). apdirbamojoje pramonėje daugiausia investuota lengvojoje pramonėje (40,2 proc.) ir maisto produktų bei gėrimų gamyboje (38,9 proc.)
Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir Vokietija, jų investicijos 2003 metų pradžioje sudarė atitinkamai 24 %, 15,2 % ir 12,4 % visų tiesioginių užsienio investicijų Kauno mieste.

IX. Investavimo problemos

Bendrai, Lietuva reformų srityje daro pažangą, ir investicijų pritraukimo rezultatai gerėja. Kai kurie investavimo proceso aspektai (pvz., kai kurie firmų ir mokesčių registravimo aspektai) vieni geriausių regione. Pažanga pastebima daugelyje svarbių reformų (pvz., žemės nuosavybės ir imigravimo procedūros). Tačiau daugeliu aspektų Lietuva toli atsilieka reformų programose lyginant su kitomis Baltijos ir Centrinės Europos šalimis.
Verslas Lietuvoje vis dar labai stipriai reglamentuojamas. Iš viso, pasirodo, kad verslas Lietuvoje susiduria su palyginti kur kas daugiau taisyklių, apribojimų ir reglamentų negu kitose Baltijos šalyse (Estijoje ir Latvijoje) ir daugelyje Centrinės Europos šalių (pvz., Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijos Respublikoje). Sritys, kurios atrodo ypatingai perdėtai reglamentuojamos – tai galimybė naudotis žeme, darbas bei prekių pardavimas ir judėjimas (daugiausia dėl mokesčių laikymosi). Daugelis investitorių skundžiasi dėl įstatymų ir reglamentų pertekliaus šalyje, kurie, jų nuomone, neaiškiai suformuluoti, painiojantys ir dažnai prieštaringi. Dažnai priimami nauji įstatymai ir pakeitimai bei papildymai, mažai išankstinių pranešimų verslo bendruomenei apie naujus įstatymus, žymiai mažiau galimybių prisidėti prie jų kūrimo, nors yra ženklų, kad padėtis taisosi.
Su atvykimu į Lietuvą ir tinkamu imigracinių tarnybų pritarimu pradėti verslą susiję procedūros gana tiesios ir lengvos. Iš tikro, Imigracinė tarnyba tik pareikalauja dokumentų, įrodančių firmos sukūrimą, kad galėtų išduoti darbo leidimą iki dviejų metų. Imigracinė tarnyba naudojasi mokesčių inspekcijos informacija patvirtinti ir stebėti ar investitorius vykdo veiklą, nurodytą firmos steigimo dokumentuose. Tai Lietuvai palanki sąlyga, lyginant su kitų šalių investitorių atvykimo į šalį tvarka.
Turėtų būti peržiūrėtas nesenas pasiūlymas imigracinėms tarnyboms prailginti pareiškimų peržiūrėjimo laiką. Jei bus nustatytas naujas laikotarpis atlikti išsamesnį patikrinimą, politikos formuotojai turėtų pastebėti, kad dabartinė pareiškimų patikrinimo tvarka sukeldavo labai mažai problemų. Siūloma, kad Migracijos departamentas imtųsi visų galimų priemonių užtikrinti status quo, o užsienio investitorių pareiškimų apsvarstymo laikas neviršytų 30 dienų.
Investitoriai Lietuvoje užregistruoja skundą, su kuriuo įprastai susiduriama visose pereinamojo laikotarpio ir besivystančiose šalyse, kad vyriausybė (šiuo atveju Darbo birža) ne visada leidžia firmoms atsivežti darbo jėgą iš užsienio toms darbo vietoms, kurių, firmos nuomone, negali užimti vietiniai darbuotojai. Darbo birža iš tikro turi oficialią kvotą užsienio darbininkams, tačiau šis apribojimas dar nebuvo niekada taikytas.
Neaišku, kodėl reikalinga kvota, turint omeny dabartinės darbo vietų ir pareiškėjų patikrinimo sistemos griežtumą, nors kvota atvykstantiems darbuotojams dar nepasiekė ribos ir kas metai auga. Rekomenduojama panaikinti esamą kvotų sistemą. Leidimą dirbti ir specialią vizą derėtų sujungti į vieną bendrą darbo leidimą, kurį patvirtintų ir Darbo birža, ir Migracijos departamentas.
Daugelis investitorių neturėjo nusiskundimų dėl firmos įkūrimo ar registracijos, nors keletas problemų yra. Visoje Lietuvoje yra 57 įstaigos užregistruoti firmą, tarp jų skyrius užsienio investitoriams Ekonomikos ministerijoje. Vienas unikalus firmos įkūrimo aspektas yra reikalavimas, kad savivaldybė, kurios jurisdikcijoje dirbs ta firma, prieš registruodama pritartų firmos veiklos pobūdžiui. Šį žingsnį vyriausybė, savivaldybės ir investitoriai vienodai apibūdino kaip gryną formalumą, tada kyla klausimas, koks tokio reikalavimo tikslas. Pasak investitorių, kai kuriais atvejais savivaldybėse gali būti sunku surasti reikiamus žmones gauti sutikimui, todėl galimas uždelsimas. Taip pat yra atvejų, kai šis reikalavimas gali sukelti biurokratinį kazusą, nes firmai gali prireikti fizinio adreso, kad gautų savivaldybės pritarimą, o jo, savo ruožtu, reikia prieš užregistruojant firmą, tačiau registracijos pažymėjimas reikalingas, norint gauti leidimą pirkti žemę. Rekomenduojama atitinkamus įstatymus pataisyti ir papildyti, kad būtų panaikintas reikalavimas gauti savivaldybės pritarimą įmonei užsiregistruoti.
Mokesčių registracija ypač lengva, nes daugelis mokesčių, išskyrus socialinį ir pridėtinės vertės mokesčius, registruojami, paprasčiausiai pažymint langelius vienoje formoje. Pridėtinės vertės mokesčiui taip pat naudojama labai trumpa registracijos forma. Problemų kyla dėl intelektinės nuosavybės registravimo. Didesnio mokesčio ėmimas iš užsienio investitorių už prekės ženklą ir patento registravimą negu iš vietinių investitorių nesiderina su vyriausybės nediskriminavimo politika. Tai, kad mokestis ES firmoms už prekybos ženklo registravimą aukštesnis negu Lietuvos firmoms taip pat neatitinka ES įstatymų, nebent tai vienaip ar kitaip galima būtų pateisinti (pvz., papildomos vertimo išlaidos ar kita našta vyriausybei dėl užsienio firmos buvimo).
Pagrindinė kliūtis investicijų augimui Lietuvoje iki šiol buvo tai, kad praktiškai daugelis užsienio arba Lietuvos firmų negalėjo valdyti žemės. Nepaisant pastraipos 1996 metų konstitucinėje teisėje, pagal kurią žemės plotą gali valdyti nuosavybės teise Lietuvos firmos ir užsienio investitoriai, labai nedaug pardavimų įvyko, nes įgijimo tvarka buvo patikslinta tik labai neseniai. Pasirodo, Lietuvos Vyriausybė pripažįsta žemės nuosavybės svarbą ir neseniai ėmėsi veiksmų šį kliuvinį panaikinti. Svarbiausias – tai neseniai patvirtini Vyriausybės sprendimai, apibrėžiantys tvarką įsigyti žemę, aukciono rengimą bei konkrečius apskrities ir savivaldybės vaidmenis. Investitoriams šis išaiškinimas – ir jo dėka procedūros supaprastinimas – yra nepaprastai svarbus, kadangi dabar jie laksto iš savivaldybės į apskritį pirmyn atgal, rinkdami įvairius patvirtinimus ir dokumentus, kurių reikia ilgalaikei žemės ir pastatų nuomai.
Žemės restitucija – dar labiau komplikuojanti žemės klausimą – tai gausybė pastaraisiais metais pateiktų ieškinių grąžinti iki1940-ųjų priklausiusius pastatus ir žemės sklypus. Prieš išnuomojant arba parduodant šiuos sklypus, potencialus investitorius turi gauti iš savivaldybės patvirtinimą, kad norimai nuosavybei nėra neįvykdyto įsipareigojimo. Nuo šių metų sausio 1-os dienos Vyriausybė nepriėmė naujų ieškinių, tačiau ji dar turi didelį skaičių nesutvarkytų ieškinių, kuriuos reikia sureguliuoti.
Ilgalaikė žemės nuoma – tiek investitorių, tiek procese dalyvaujančių Vyriausybės pareigūnų nuomone, gana formalus procesas, reikalaujantis daugybės dokumentų ir pakankamai daug laiko (iki šešių mėnesių, jei reikia sudaryti detalų žemės sklypo planą). Toliau ilgalaikės nuomos procesas prailgėja dėl aukciono skelbimo ir rengimo; kaip reikalauja įstatymas, visa nauja valstybės žemė ilgalaikei nuomai gali būti įsigyta viešame aukcione. Potencialiam investitoriui nepaprastai svarbu galimybė įsigyti žemę laiku ir be didelės rizikos. Vyriausybės, kurioms labiausiai pasisekė pritraukti užsienio investitorius, žemės įsigijimo klausimą sprendė pirmenybės tvarka. Tokiose šalyse kaip Vengrija, vyriausybė, tikėdamasi sulaukti užsienio investitorių, atlaisvino tinkamus sklypus. Rekomenduojama, kad Lietuvos vyriausybė pirmenybės tvarka radikaliai supaprastintų esamą žemės įsigijimo procesą.
Aukcionai yra skaidrus metodas parduoti žemę, tačiau panašu, kad ilgas laikas, kurio prireikia Lietuvos pareigūnams paruošti ir surengti aukcionus, atbaido daug potencialių investitorių.
Procesas visoms firmoms gauti apskrities leidimą įsigyti žemę turėtų tapti skaidresnis, o reikalavimai, kuriuos firmos turi patenkinti, turėtų būti geriau apibrėžti. Leidimo procesas turėtų būti palyginti automatiškas, ir firma leidimą gauna, jei tenkina konkrečius, objektyvius reikalavimus. Antra vertus, jei pagrindinis rūpestis – apsisaugoti nuo neproduktyvaus spekuliavimo žeme, dažnai pakanka tinkamo turto mokesčio. Turėtų būti sudaryta komisija su įgaliojimu pagreitinti žemės restitucijos ieškinių tvarkymo darbą ir išspręsti bet kuriuos su žemės restitucija kilusius ginčus.
Visi užsieniečiai turėtų galėti pirkti žemę Lietuvoje, o ne vien atskiri asmenys ar firmos iš tų šalių, kurios yra NATO, EEBO, Europos Sąjungos ar Europos bendrijos asociacijos narės.
Žemės įstatymas turėtų būti pataisytas, kad leistų pirkti tam tikrų kategorijų žemę, tokią kaip žemės ūkio, rekreacinės paskirties žemę bei miškus, kurios šiuo metu firmoms įsigyti negalima. Šio pataisymo reikės firmoms iš ES, kad atitiktų Europos Sąjungos praktiką.
Kad gautų leidimą statybai ar stambesniam pastatui ar palyginti paprastam atnaujinimui, firma turi nugalėti gausybę biurokratinių kliūčių. Vidutiniškai, reikia gauti mažiausiai 10 skirtingų vyriausybinių institucijų pritarimą. Kad dar labiau viskas susipainiotų, pakartotini šių įstaigų patvirtinimai reikalingi skirtingais statybos etapais. Kaip sako architektai ir statybos firmos, reikalavimai leidimui skiriasi, priklausomai nuo agentūros, ir dažnai yra konservatyvūs bei prieštaringi (tokie, kokių reikalauja Lietuvos Neįgaliųjų draugija ir Kultūros paveldo departamentas). Visame pasaulyje, leidimo statybai gavimo procesas užima gana nemažai laiko. Lietuvoje šis procesas dar sudėtingesnis, kadangi investitoriai dažnai nežino tikslių procedūrų ir įstatymų, reglamentuojančių statybos procesą. Kad informacija būtų lengviau prieinama, derėtų suformuluoti ir išspausdinti tikslią išsamią tvarką ir su statybos procesu susijusius nuostatus. Užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į investitorių interesus statybos proceso metu, turėtų būti paskirtas parlamento kontrolierius arba sudaryta neutrali komisija su įgaliojimais išklausyti skundus, susijusius su leidimo statybai procesu.
Turėtų būti išnagrinėtas leidimo statybai procesas, kad būtų nustatyti būdai supaprastinti pritarimo procesą ir pašalinti nereikalingus ar dubliuojančius etapus. Ypatingai reikia patikrinti apskrities vaidmenį įvairiuose leidimo išdavimo etapuose, kad būtų nustatyta, ar jos pareigas galima panaikinti ar perduoti savivaldybei.
Lietuvoje yra daugybė licenzijų, kiekviena jų su savo mokesčiu, galiojimo laiku ir patikrinimais. Licenzijų gavimo skalė – nuo paprastų ir be problemų iki labai sunkiai gaunamų. Viena ypatingo nerimo sritis yra per daug brangūs licenzijų mokesčiai. Licenzijos importuoti degalus ir alkoholinius gėrimus kaina viršija 100000 JAV dolerių. Bent jau kai kuriais atvejais yra didžiulis neatitikimas tarp licenzijos gaminti (kurios mokestis paprastai gana protingas) ir licenzijos importuoti (kuris gali būti kur kas didesnis, galbūt su protekcionistine motyvacija). Taip pat įprasta, kad užsienio investitoriai turi mokėti didesnius licenzijų mokesčius negu vietiniai investitoriai; investitoriai iš užsienio į kai kurias pramonės sritis neįleidžiami. Tokios diskriminacijos daugelyje Baltijos ir Centrinės Europos šalių jau nėra. Produktų sertifikacija daugeliui importuojamų prekių taip pat minima tarp ryškių trukdžių.
Lietuvai būtų naudos keliose srityse, greičiau priimant Europos Sąjungos sertifikavimą importuojamiems produktams vietoj vietinių sertifikatų. Lietuva turėtų liautis laikiusi licenzijų mokestį pajamų šaltiniu ir vietoj to derintų jį su pareiškimų patikrinimo ir patalpų apžiūros išlaidomis. Rekomenduojama, kad visos vyriausybinės agentūros liautųsi imti skirtingus licenzijų mokesčius iš užsienio ir vietos investorių. Galiausiai, rekomenduojama liberalizuoti užsienio investicijas, panaikinant arba sumažinant skaičių sektorių, kur gali investuoti tik vietiniai investitoriai. Iš tiesioginių užsienio investicijų naudos ypač turėtų chemijos ir farmacijos sektoriai.
Bet kuri firma, jei pirkdama kitos firmos akcijas viršija tam tikrą ribą, turi gauti Konkurencijos tarnybos pritarimą. Rekomenduojama padidinti pardavimų ir / arba susiliejimų arba įsigijimų minimalią ribą, kad būtų sumažintas skaičius bereikalingų patikrinimų, kuriuos turi atlikti Konkurencijos tarnyba.
Daugelis su importu/eksportu, mokesčių ataskaitomis susijusių administracinių procedūrų – tai įvairių inspekcijų atstovų vizitai.
Mokesčių inspekcijos, plačiąja prasme, atstovauja vieną reikšmingiausių reglamentavimo problemų, su kuria susiduria verslas Lietuvoje. Reikalavimai dokumentams bereikalingai apsunkinantys ir žymiai sudėtingesni negu tie, kurių reikalaujama kitose Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje. Pavyzdžiai:
• reikalinga speciali sąskaitos-faktūros forma visiems komerciniams sandoriams, kuri gaunama tik Vyriausybėje (7,5 JAV dolerio už 100 lapų);
• reikalinga speciali sąskaita-faktūra visiems prekių pervežimams, taip pat pagal specialią formą, kuri gaunama tik Vyriausybėje (ta pati kaina);
• reikalinga saugoti visas kasos aparato juosteles, pradžioje ir pabaigoje pasirašytas firmos direktoriaus, plius visų sandorių ir transportavimo važtaraščių kopijas, visus dešimt metų;
• mokesčių inspekcijos politika tikrinti visas akcines bendroves kas trys metai tokiu lygiu, kuris taikomas daugelyje OECD šalių tik stambesnės suktybės tyrimo atveju.
Mokesčių inspekcija dar turi daug atlikti, kad įgyvendintų Pasaulio Banko rekomendacijas. Ypač pagerintų antagonistinius Mokesčių inspekcijos ir mokesčių mokėtojų santykius bei sušvelnintų prietaringai žiaurų elgesį su smulkiomis įmonėmis suderintos pastangos įdiegti Lietuvoje savanorišką mokesčių įstatymų laikymosi strategiją. Dideliu prioritetu turėtų būti laikomas visų Audito automatizacijos programos sudedamųjų dalių įdiegimas.
Reikėtų sumažinti SODROS vaidmenį firmų uždarymo atveju. Ypač, turint omeny mokesčių sudėtingumą, socialinę apsaugą ir darbo nuostatus, nerealu tikėtis, kad visi verslai (ypatingai smulkieji) kaip reikiant laikysis visų Lietuvos įstatymų finansinės krizės metu. Reikėtų leisti firmoms užsidaryti be SODROS pažymos. Derėtų suformuluoti alternatyvius socialinių garantijų mokėjimų išreikalavimo metodus.
Muitinės procedūros per pastaruosius keletą metų lėtai, bet pastoviai gerėjo, tad Lietuva buvo palankiau vertinama, lyginant su artimiausiomis kaimynėmis Latvija ir Lenkija. Vidutinis laukimo laikas kroviniams daugelyje muitinės postų buvo tik keletas valandų; faktinės muitinės procedūros kroviniui su tinkamai sutvarkytais dokumentais trukdavo 20-40 minučių (išskyrus 1999 m. balandžio mėnesį, kai buvo reikalaujama atlikti išsamų fizinį patikrinimą).
Daug investitorių skundėsi, kad Lietuvos darbo įstatymai nelankstūs ir didina gamybos kaštus. Jų nuomone, dažnai nepaprastai sunku ir brangu priimti į darbą ar atleisti darbuotoją, kaip reikalauja verslo sąlygos. Darbininkų apsauga nuo darbo praradimo darbdaviams kelia riziką ir didina išlaidas, todėl visų pirma jie nenori priimti naujų darbuotojų.
Bendrai, Lietuva turėtų palyginti savo politiką darbo santykių srityje su kaimyninių Baltijos ir Centrinės Europos šalių ir atsižvelgti į darbo įstatymus, taikomus ES. Bereikalingus darbo pagal sutartis apribojimus (pvz., sezoninėse pramonės šakose, kaip statyba) reikėtų panaikinti, kad būtų sudaryta daugiau įsidarbinimo galimybių. Išeinamųjų pašalpų, viršvalandžių ir atostogų kainas reikėtų suderinti su kaimyninių šalių. Reikėtų sušvelninti “darbo saugos mokymo” ir pažymėjimo reikalavimus. Daugelyje pramonės šakų firmos vadovui skirti dvi dienas standartiniam darbo saugos mokymui – laiko švaistymas. Tokio mokymo ir pažymėjimo derėtų reikalauti tik ten, kur jo reikia (t.y. darbuotojams ir vadovams, kurie susiję su potencialiai pavojingomis darbo situacijomis), o mokymą turėtų teikti ne vien vyriausybinės institucijos, bet ir diplomuoti privataus sektoriaus instruktoriai.
Daugelyje pereinamojo laikotarpio šalių patikrinimai susiję su problemomis, ypač dėl korupcijos. Viena vertus, kai kurie verslininkai bando papirkti inspektorius, kad šie ignoruotų aiškius įstatymų pažeidimus (pvz., netinkamas pavojingų atliekų pašalinimas). Antra vertus, kai kurie inspektoriai bando išgauti kyšius iš firmų, grasindami imtis prieš jas veiksmų, net jei ir nėra pagrindo. Kad abiejų rūšių problemos būtų sušvelnintos, patikrinimo sistemos turi būti labai skaidrios ir atskaitingos. Visuomenei turėtų būti lengvai prieinami įstatymai ir kiti dokumentai, o inspektoriai turėtų laikytis aiškių instrukcijų (taip pat prieinamų visuomenei) verslo, kurį reikia tikrinti, atžvilgiu, ko turėtų ieškoti ir kokių veiksmų imtis: a) jei nustatomi pažeidimai ir b) jei pažeidimų nerasta. Jei pažeidimų nerasta, tai turėtų būti parašyta ataskaitoje su kopija tikrintajam ir kopija inspekcijos bylai. Jei nustatomi pažeidimai, ataskaitoje turėtų būti parašyta, kokie toliau reikalingi veiksmai (kaip numato atitinkami įstatymai, reglamentai ir instrukcijos). Inspektorių ataskaitos turėtų būti reguliariai peržiūrimos (pvz., kas ketvirtį) kiekvienoje inspekcijoje ir šiek tiek rečiau (pvz., kas metai) Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje patikrinti ar nėra prieštaringų traktuočių, neįprastų ar bereikalingų patikrinimų.
Norint sudaryti palankesnes sąlygas investavimui, siūloma panaikinti kontrolę ir apribojimus arba žymiai juos supaprastinti, kad būtų su mažinti barjerai investuoti, o taip pat einamosios išlaidos verslui apskritai. Nors buvo daug pavyzdžių liberalizavimo kryptimi (pvz., žemės nuosavybė ir licenzijų verslui suteikimas), tačiau gausybė “žiaurių akcijų” linkę sukti priešinga kryptimi – įvesti naujus reguliavimus verslui. Valstybės tarnautojų “lankstumas” (įskaitant ir “supratingumą” atskirų valstybės tarnautojų lygyje, ir oficialų konkrečių grupių atleidimą nuo įvairių patikrinimų) gali iš tikro paaštrinti problemą. Tai sukuria palankią dirvą korupcijai ir daro įtaką smulkiai prekybai ir akivaizdžiai neteisingas negaunantiems paramos, kurių dauguma priklauso MVĮ sektoriui. Būtent pati teisinė ir kontrolės sistema turi būti “protinga” ir teisinga visiems šalyje esantiems verslams. Įstatymų įgyvendinimas turėtų būtų būti nešališkas ir teisingas.

X. Išvados

Nuo 1995 m. tiesioginės užsienio investicijos atliko svarbų vaidmenį plėtojant šalies ekonomiką. Daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų pritraukė apdirbamoji pramonės, po to didmeninė ir mažmeninė prekyba, rašto ir telekomunikacijų bei finansinio tarpininkavimo sektoriai. Šiaurės šalių investicijos sudaro viena trečdalį visų tiesioginių užsienio investicijų, investuotų į Lietuvos bendroves. Švedija ir Danija kartu su JAV yra didžiausios investuotojos. Tiesiogines užsienio investicijas reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai skatina ir apsaugo užsienio investicijas, suteikia joms nacionalinį režimą. Palankiai vertinama ir susidariusi investicinė aplinka šalyje. Kai kurie užsienio ekspertai Lietuvą priskiria prie labiausiai patrauklių šalių investicijoms Europoje. Šį teiginį gerai iliustruoja investicijų augimas šalyje: tiesioginės užsienio investicijos 2002 m. padidėjo beveik ketvirtadaliu ir šių metų pradžioje siekė 13,2 mlrd. Lt. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui per 2000-2002 m. padvigubėjo – nuo 1835 Lt iki 3807 Lt.
Užsienio investicijos Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nuolat didėja. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje 1999 m. sudarė 1,95 mlrd. litų. Palyginti su 1998 m., šių investicijų srautas buvo gerokai mažesnis. Tačiau neskaitant AB “Lietuvos Telekomo” privatizavimo metu gautų įplaukų, tiesioginių užsienio investicijų srautas padidėjo 17,1 procento.
Tiesioginių užsienio investicijų (iš to skaičiaus reinvesticijų) augimas rodo, kad, nepaisant ūkio nuosmukio, užsienio investuotojai iš esmės teigiamai vertina ilgalaikes Lietuvos ūkio plėtros perspektyvas. 2000 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 8,25 mlrd. litų (2,06 mlrd. JAV dolerių). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 2230 litų (558 JAV doleriai) tiesioginių užsienio investicijų. Ateityje išaugsiančios tiesioginės užsienio investicijos, pajamų ir taupymo lygio didėjimas, spartėjantis privatizavimas, integravimasis į svarbiausias Europos vertybinių popierių rinkas reikšmingai padidins vertybinių popierių rinkos svarbą ir patrauklumą. Taigi Lietuvos vertybinių popierių rinka bei jos dalyvių aktyvumas augs kartu su Lietuvos ekonomikos kilimu.
Tiesioginės užsienio investicijos, per paskutinįjį dešimtmetį padidino aštuonių ES naujokių metinį augimą 3-7 proc. Prognozuojama, kad naujose ES narėse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, tiesioginės užsienio investicijos pakils iki 14,59 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 6,18 mlrd. 2003 metais.
Lietuva teoriškai taiko iš esmės vienodas investavimo ir verslo sąlygas užsienio ir vietos investuotojams, nors praktikoje pasitaiko esminių skirtumų. Vienas iš svarbesnių Lietuvos investicinio klimato veiksnių – stiprus bankininkystės sektorius, galintis šiuo metu pasiūlyti investuotojams geras skolinimosi sąlygas. Lietuva laimi investicinius projektus dėl žemos darbo kainos ir sąlygiškai mažų darbo vietų kūrimo sąnaudų. Palanki verslui vyriausybės politika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje visuminė mokesčių našta yra viena mažiausių tarp visų stojančiųjų į ES šalių. Nuo 1994 m. Lietuva turi stabilią nacionalinę valiutą ir nuo 1999 m. – mažiausią infliaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Tai užtikrina stabilias sąlygas investuotojams ir visam verslui, didina pasitikėjimą mūsų krašto ekonomika. Todėl tiesioginės užsienio investicijos per pastaruosius trejus metus išaugo beveik pusantro karto ir prognozuojamas tolesnis jų kilimas.

XI. Literatūra

1. http://web.sugardas.lt/infforinv/lit/account/31.htm
2. http://www.std.lt/web/main.php?parent=183&module=608&id=680
3. http://www.lb.lt/news/pg.dll?f=1&did=660&lng=LT
4. http://www.sg.lt/lit/IntroToLithuania.html
5. http://www.urm.lt/data/6/LF02612467_1eko.htm
6. http://www.svv.lt/verslo_zinynas/imones_su_uzsienio_kapitalu.html
7. http://www.nemunas-euroreg.lt/lt/4_d.htm
8. http://ukiobankas.online.lt/index.php/lt/press/business/a/,15719
9. http://ukiobankas.online.lt/index.php/lt/press/business/a/,15576
10. http://www.vbf.lt/lietuva.htm
11. http://www.info.lt/index.php?page=lietuvos_ekonomika&view=3
12. http://www.nemunas-euroreg.lt/lt/4_d.htm
13. http://www.ausra.pl/0215/PM1.html
14. http://www.nemunas-euroreg.lt/lt/5_d.htm
15. www.audit.lt/file.php?ID=40&download=yes
16. http://www.atgimimas.lt/naujienos.php?id=1075289695
17. http://www.siauliai.aps.lt/taryba/regiono_planas/regiono_planas_www/1.3.%20gamybos%20ir%20paslaugu%20analize/1.3.2.htm
18. http://www.news.lt/ Upload/200402/Tarybos%20protokolas%2003%2004%2008.doc
19. http://www.ekm.lt/catalogs/36/OECD-C2001-163.doc
20. http://www.su.lt/lt/part100/turtas/bendras.doc
21. http://neris.mii.lt/prezidentai/info/mp98lt.htm
22. http://sec.lt/pages/spr/Alf_zur/text/gc_text3.html
23. http://www.std.lt/web/main.php?parent=366
24. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=50676&Condition2=
25. http://www.ausra.pl/0215/PM1.html
26. http://www.vbf.lt/lietuva.htm
27. http://www.lb.lt/news/pg.dll?lng=LT&did=723
28. http://www.lithuanianjournal.lt/addhead/fullnews.php?id=11〈=
29. http://monitoring.press.lt/Article_m.asp?Lang=L&ID=563814
30. http://www.lpk.lt/Default.asp?DL=L&EditionID=179&TopicID=48&ArticleID=300
31. http://www.omni.lt/?i$9359_16007$z_164658
32. http://www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/raida.htm
33. http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Sav_Tur.asp?ID=4030
34. http://www.sociumas.lt/Lit/Nr11/ES.asp
35. http://silute.kryptis.lt/uploads/1068450870_8._Ekonomine_aplinka-priedai.doc
36. http://www.std.lt/web/main.php?parent=183&module=608&id=769&PHPSESSID=256c7b40f20fb22855b0ef465abbf394—-2004/04/06
37. http://www.kaunas.lt/miestas/statistika/invest_uzs/invest_uzs.shtml
38. http://www.ekm.lt/index.php/lt/Investicijos/invest/new-page1/

Leave a Comment