UAB ,,stulpeja” organizacinis projektavimas

Turinys
Turinys
Įvadas
I. TEORINĖ DALIS
1. Transportas
2. Paslaugos pasirinkimo priežastys
3. Organizacinė struktūra
4. Konkurencingumas
5. Įmonių valdymo organai
6. Įmonių valdymo funkcijos
7. Krovinio klasifikacija

II. ANALITINĖ DALIS

1. Paslaugų apibūdinimas

2. Pagrindinė veikla

3. Įmonės misija
4. SWOT analizė
5. SWOT strateginiai siūlimai
6. Organizacinės struktūros schema
7. Konkurencingumo analizė

III. FINANSINĖ DALIS
1. Pradinės apyvartinės lėšos
2. Pradinis balansas
3. Lizingas
4. Vairuotojų darbo apmokėjimas
5. Planuojamos pajamos
6. Planuojamos išlaidos
7. Pelno prognozinis planas
IV. IŠVADOS
V. LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Pastaraisiais metais kelių transporto sistema intensyviai pertvarkoma darbui rinkos sąlygomis, decentralizuotas autotransporto įmonių valdymas, reorganizuotos stambios įmonės, įgyvendinama kelių transporto verslo licencijavimo sistema.

Yra numatoma rekonstruoti dabartinius ir įrengti naujus krovinių perkrovimo, sandėliavimo ir autotreilerių parkavimo terminalus, kurti krovinių ekspedijavimo struktūras svarbiausiuose Lietuvos muultimodaliniuose transporto mazguose, kuriuose sąveikauja kelių, geležinkelio ir vandens transportas.

Integruojantis į Europos kelių transporto sistemą, toliau bus sudaromos tarpvalstybinės sutartys, reguliuojančios tarptautinius vežiojimus kelių transportu. Sutartys reglamentuoja krovininių automobilių įvažiavimo, tranzitinio važiavimo per šalių teritoriją, krovinių vežimo į trečiąsias šalis, kabotažo sąlygas. Tarptautinių vežimų sėkmei didelę įtaką turi deramo automobilių parko struktūra.

Krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais – tai bet kokie vežimai kelių transporto priemonėmis, pervažiuojant valstybės sieną.
Per Lietuvos teritoriją eina dviejų tarptautinės reikšmės koridorių – “Šiaurės-Pietų” bei “Rytų-Vakarų” keliai. Lietuvos teritoriją kerta didelį tranzitinio transporto srrautai.

Transportas yra sudėtinė respublikos infrastruktūros dalis, turinti visiškai patenkinti augančius gyventojų bei ūkio poreikius krovinių transportavimui ir gyventojų vežimui. Pastaraisiais metais transportui pradedama skirti daugiau dėmesio. Tai matome daugelyje vyriausybinių nutarimų, tarpvalstybinių susitarimų. Taip pat transporto reikalams nemažai dėmesio skiriama sp

paudoje. Lietuvoje autotransportu pervežama 85 % krovinių.

Griežtas krovinių pervežimo išlaidų apskaitos įvedimas, pervežimų valdymo tobulinimas turi ne tik mažinti pervežimų savikainą, bet ir gerinti jų kokybę. Negalima pasiekti aukšto gamybos lygio vieno ar kelių įmonės padalinių pastangomis. Tai turi būti daroma kompleksiškai. Krovinių pervežimo automobiliais kokybei įtakos turi techniniai, organizaciniai, ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai.

Darbo objektas – tarptautiniai pervežimai, atliekantys svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje. Darbo dalykas – krovinys, šiuo atveju – žuvies produktai.

Tikslas: išanalizuoti žuvies produktų vežimo technologinį procesą, maršrutu Lietuva – Norvegija.

Analizuojant ši darbą tampa aišku, jog tarptautiniai pervežimai – tai gana sudėtingas procesas, apimantis gausybę atskirų veiksnių, reikalaujantis kruopštaus pasirengimo, detalaus plano, kvalifikuoto personalo, gebančio parengti reikalingą dokumentaciją ir pan.

I. TEORINĖ DALIS

1. Transportas
Transportas yra sudėtinė respublikos infrastruktūros dalis, turinti visiškai paatenkinti augančius gyventojų bei ūkio poreikius krovinių transportavimui ir gyventojų vežimui.
Pagal nuosavybę yra valstybinis, kooperatinis ir asmeninis. Pagal atliekamų darbų pobūdį transportas skiriamas į krovininį ir keleivinį.
Gabenant įvairių ūkio šakų sukurtą produkciją, transporto darbuotojai keičia jos vietą, pristato krovinius jų vartotojams. Tai ir yra transporto, kaip materialinės gamybos šakos, esmė. Transporto produkcija yra pats krovinių ir keleivių gabenimo procesas. Galutinis jo veiklos rezultatas yra pervežti kroviniai ir keleiviai. Transportas nesukuria naujų produktų, naujų prekių, o tik gabena produkciją, kuri sukurta pr

ramonėje, žemės ūkyje. Produkto gamyba tik tuomet galutinai baigta, kai produktas yra pristatytas į vartojimo vietą – vartotojo. (J. Liebuvienės konspektas)

2. Paslaugos pasirinkimo priežastys
Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį šalies bei tarptautinėje ekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje, plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitų infrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių, tai Lietuvos transporto įmonių veiklą, Lietuvos integracija į Europos Sąjunga, su ja susijęs rinkos liberalizavimas, reguliavimo normų, bei investicinių projektų įgyvendinimas.
Svarbu tiksliai ir laiku įsijungti į šios veiklos sritį. Transportas neapibrėžiamas vienu žodžiu, šią sąvoką sudaro: kelių, geležinkelių, vidaus vandens keliai, jūrų, oro transportas. Aš pasirinkau vieną iš jų – kelių transportą. Ši sfera turi privalumų:
o Manevringumas. Krovinių surinkimas ir pristatymas gali būti atliktas be perkrovimo, į visus punktus, kur tik gali privažiuoti automobilis.
o Vežimo greitis ir reguliarumas. Kroninių surinkimas ir vežimas gali būti nustatytas pakankamai tiksliai,
o Įpakavimas. Dažnai įpakavimas reikalingas nedideliam kiekiui krovinių arba jo visai nereikia, lyginant su vežimais kitomis transporto rūšimis.
Svarbiausiais transporto automobiliais privalumas – krovinius galima pristatyti „nuo durų iki durų“. Kitas privalumas – didelis transporto rūšies lankstumas. Esant reikalui, galima keisti tiek prekes, tiek pačią priemonę.
Šie privalumai priimtiniausi klientams, kurie pageidauja, kad krovinys būtu nugabentas laiku į

paskirties vietą. Dažniausiai automobilių transportas užsienio prekyboje yra vienintelė priemonė kroviniams pristatyti. Ši sfera tai didelė galimybė Lietuvos įmonių ateičiai, nes integruojantis į Europos sąjungą Lietuvos įmonės galės ir kitose šalyse steigti transporto firmas. Dauguma iš jų ir užsiims krovinių vežiojimu užsienio prekyboje. Tik nereikia pamiršti, kad užsiimant šia veikla užsienio šalyse gali iškilti daugiau trūkumų nei privalumų t. y. užsienio konkurencija, įmonių steigimo sistema, šie būtu vieni iš pagrindinių trūkumų.
Ir automobilių transportas turi trūkumų:
o Skubus iškrovimas. Automobiliai turi būti iškrauti greitai.
o Didelė kaina. Paprastai automobilio išnaudojimas apmokamas nepriklausomai nuo pakrovimo apimties, lyginant su maksimaliu įkrovimu, nei įvertinus vežamų krovinių svorio ir kokybės.
o Klaidingas vežimas.
o Grobstymas.
o Mažas įkrovimas.
(A. Garalis. Logistikos projekto rengimas.)
Nors kokie svarbūs trūkumai Lietuvoje plačiausiai išvystyta ši transporto rūšis, todėl labai svarbu išnagrinėti visus aspektus pradedant šį verslą. Nekiekvienas verslininkas gali užsitikrinti sau palankią ateitį. Efektyvios veiklos pasiekimas nėra vien tik žinojimas šios paslaugos privalumų ir trūkumų, bei ir turėjimas gerų klientų ratą ir gerą vietą rinkoje.

3. Organizacinė struktūra

Pačios populiariausios įmonių rūšys Lietuvoje šiuo metu yra individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės.
Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka tam tikrai komerciniai – ūkiniai veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių, daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir poreikių kompleksas.
Steigiant individualią įmonę, nuostatuose, yra pu

unktas apie atsakomybę. Pagal šį punktą savininkas visą atsakomybę prisiima vienas pats visu savo turtu. Kad lengviau savininkui būtu pakelti tą atsakomybę, yra formuojas atsakingų žmonių kolektyvas. Kiekvienas dirbantis darbuotojas turi jam pavestą darbą, kurį privalo atlikti kruopščiai, atsakingai ir tvarkingai. Kiekvieno nuomonė bus išklausoma ir bandoma pasinaudoti geromis idėjomis arba rasta bendra išeitis iš susidariusios situacijos.

Organizacinės struktūra bus parodyta schemoje, kuri pateikta žemiau.

4. Konkurencingumas

Bendri įstatymai saugo įmones tiek nuo per didelės vidaus, tiek ir nuo tarptautinės konkurencijos, nes transporto sektorius nėra kitais įstatymais apsaugotas nuo tarptautinės konkurencijos. Tarptautinėje rinkoje ypač aštri konkurencija yra keleiviniame kelių transporte, krovininiame kelių ir geležinkelių transporte.
Valstybė skatina tam tikrą transporto rūšių konkurenciją, siekdama užtikrinti realias, tikras kainas. Taigi transporto įmonės, ypač kurioms skiriamos valstybės investicijos, susiduria su vis aštresne konkurencija bei rinkos realybe, išsiekdamos didinti konkurencingumą, privalo efektyviai paskirstyti resursus.
Padeda įmonėms prisitaikyti prie technologijų ir ekonomikos laimėjimų, valstybė skatina gerai veikiančius sektorius ir stengiasi užtikrinti atsiliekančiųjų prisitaikymą prie naujų sąlygų.

5. Įmonių valdymo organai
Įstatyme numatyti tokie valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, administracijos vadovas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkai gali pasirinkti ir kitokią valdymo organų struktūrą supaprastinti valdymo grandžių skaičių ir pagerinti valdymo operatyvumą. Vadovaujantis minėtu įstatymu, akcinėms bendrovėms leidžiama nesudaryti stebėtojų tarybos arba valdybos. Kai stebėtojų taryba nesudaroma, jos funkcijos paskirstomos visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai. (B. Martinkus, 2002)
Uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) leidžiama nesudaryti stebėtojų tarybos bei valdybos ir palikti tiktai du valdymo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir administracijos vadovą.

6. Įmonių valdymo funkcijos
Verslo įmonėse vykdomos šios pagrindinės valdymo funkcijos: vadovavimo, planavimo, organizavimo, kontrolės.
Vadovavimas – tai, taikant įvairius valdymo metodus, žmonių grupės sutelkimas ir nuteikimas vykdyti tam tikrus veiksmus, tų veiksmų koordinavimas, siekiant užsibrėžtų tikslų. Vadovavimo funkcija atliekama visose įmonėse. Įmonėse, vykdant vadovavimo funkciją, atliekami tokie veiksmai:
o organizuojami įstatymų numatyti (steigėjų, akcininkų, stebėtojų tarybos, valdybos) susirinkimai ir posėdžiai;
o priimami kolegialūs ir asmeniniai sprendimai, nustatant įmonės veiklos kryptis, programas, strateginius ir operatyvinius planus, kitas priemones;
o parengiami ir patvirtinami valdymo organų (stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos) darbo reglamentai;
o komplektuojami įmonės ir atskirų padalinių kolektyvai;
o skatinamas darbuotojų bendradarbiavimas;
o organizuojama padalinių bei individualių užduočių vykdymo apskaita, atliekamas jų įvertinimas;
o įgyvendinamos drausminės priemonės;
o priimami kiti techniniai, ekonominiai ir organizaciniai sprendimai.

Planavimas – tai sumanymų ir įvairių veiksmų perspektyvinis numatymas, jų išdėstymas per ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį. Kiekvienas žmogus planuoja, galvodamas apie ateitį, kaip įgyvendins savo svajones, numato savo būsimus veiksmus tam tikrą momentą, dieną, savaitę ar per ilgesnį laikotarpį. Vieni sumanymai (planai) gali būti abstraktūs, kiti – aiškesni, konkretizuoti ir detalizuoti. Mažiau detalizuoti planai kartais vadinami programomis, veiklos kryptimis.

Organizavimas – tai tam tikras veiklos reglamentavimas, atskirų veiksmų (operacijų) atlikimo būdų ir tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas. Efektyvus veiklos (darbo) organizavimas remiasi moksliškai pagrįstais gamybos ir darbo organizavimo metodais. Darbo organizavimui įmonėse gerinti rekomenduojama:
o parengti valdymo organų (dažniausiai valdybos ir administracijos) darbo reglamentus, darbuotojų pareigybines instrukcijas;
o nustatyti kolektyvines ir individualias darbo užduotis, parengti aiškią, visiems gerai suprantamą užduočių vykdymo apskaitos ir vertinimo sistemą;
o parengti darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo nuostatus, numatančius darbo užmokesčio lygio kitimą priklausomai tiek nuo bendrų kolektyvo, tiek nuo asmeninių darbo rezultatų;

7. Krovinio klasifikacija

Norint krovinį pristatyti nepažeistą, nepakitusiomis cheminėmis bei fizinėmis savybėmis reikia krovinį taisyklingai supakuoti žinoti jo klasifikavimą.
Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų puses, t. y. pagal pakrovimo-iškrovimo būdą, taros rūšį, masę, gabaritus, siuntos dydį, specifinius požymius, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovumo panaudojimą.
Pagal pakrovimo-iškrovimo būdą kroviniai skiriami į vienetinius, suverstinius ir piltinius.
Vienetiniai kroviniai charakterizuojami gabaritų močiais, mase, forma, priimami vežti ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę.
Suverstinius krovinius galima krauti ir iškrauti suverstinai, t. y. gali kristi iš aukščio, vertinami pagal apimtį ir masę, pavyzdžiui smėlis, anglis ir t.t.
Piltiniai – skysti, pusiau skysti kroviniai. Jie vežami cisternose.
Pagal taros rūšį kroviniai vežami taroje, konteineriuose ir be taros. ( A. Baublys, )
Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi į: vienetinius normalios masės (iki 250 kg, o ritminiai kroviniai -statinės, ritės, kabeliai – iki 500 kg), padidintos masės (nuo 250 kg, o ritiniai – nuo 500 kg iki 30 tonų) ir sunkiasvorius (vienetiniai neda¬lomi 30 tonų ir didesnės masės). Pastarųjų gabenimui kelių transportu reikalinga atitinkamų organizacijų ir kelių policijos leidimas.
Pagal gabaritus kroviniai būna: leistini vežti bendrojo naudojimo keliais ir stambiagabaritiniai, kurių vienas iš gabaritinių močių viršija leistinus: pločio 2,5 m, aukščio padėtyje paruoštoje vežti kartu su automobiliu 3,8 m (su konteineriu 4 m), ilgio išsikišus už kėbulo užpakalinio borto 2 m.
Pagal specifinius požymius, kuriuos reikalinga įvertinti ruošiant, saugant, kraunant, vežant ir iškraunant, kroviniai skiriami į greitai gendančius, pavojingus, antisanitarinius (šiukšlės, nešvarumai) ir gyvus (gyvuliai, paukščiai, žuvys, bitės ir 1.1.).
Vieniems greitai gendantiems kroviniams būtina pašildyti talpą esant žemai oro temperatūrai, kitiems – atitinkamu laipsniu atšaldyti. Pavyzdžiui, mėsa gabenama atšaldyta (temperatūra -6. +4°C), užšal¬dyta (-6. -17°C) ir įšalusi (ne daugiau -18°C). (A. Baublys )

Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai skiriami į keturias grupes:
1. Nepavojingi (statybinės medžiagos, maisto produktai, pramonės prekės).
2. Pavojingi pagal gabaritus (didelių gabaritų, su atskiromis detalėmis, išeinančiomis už pagrindinių transporto priemonių gabaritų).

3. Dulkantys arba karšti (cementas, mineralinės trąšos, karštas asfaltas, bitumas).

4. Pavojingi.
Krovinio grupę nusako ne tik fizinės savybės, bet ir įpakavimo būdas. Vienas ir tas pats krovinys gali būti priskirtas skirtingoms grupėms, esant skirtingam jo įpakavimui. Pavyzdžiui, suverstinė pemza priskiriama pirmajai grupei, o pemza maišuose – trečiai, gėlių sodinukai pintinėse priklauso antrai grupei, o tie patys sodinukai neįpakuoti – ketvirtajai.
Transporto priemonių įkrovumo koeficientas priklauso nuo krovinio grupės ir jo įpakavimo. (A. Baublys,)

II. ANALITINĖ DALIS

1. Paslaugų apibūdinimas

Šiuolaikinėje visuomenėje labai mažai žmogaus poreikių gali būti patenkinta be transporto, kuris naudojamas arba kroviniams pervežti į jų panaudojimo vietas, arba pervežti žmones į prekių arba paslaugų panaudojimo vietas.

Transportas yra ekonominės veiklos dalis, kuri susijusi su žmonių didėjančių poreikių tenkinimų, keičiantis prekių arba žmonių geografiniai padėčiai (J. Liebuvienės konspektas).

Taigi UAB „Stulpėja“ stengsis patenkinti visus klientų poreikius. Kad vartotojas gautu reikiama krovinių kiekį, reikiamu laiku, jiems reikiamoje vietoje.

2. Pagrindinė veikla

Pagrindinė įmonės veikla. Tai žuvies produktų gabenimas iš Norvegijos į Klaipėda. Kad reisai nebūtu nuostolingi, įmonė stengsis važiuoti netuščiomis, o ieškos krovinių ir į Norvegiją. . Viso maršruto ilgis 880 km. Vienas reisas trunka 7d. per metus reikės pervežti 60000 dėžių žuvies produktų. Tam reikės 2 automobilių ir 4 žmonių.

Ieškojimas kuo daugiau klientų. Įmonės viduje gerinti darbuotojų darbą.

3. Įmonės misija

Misija – pagrindinis organizacijos tikslas, pagrįstas planavimo prielaidomis, pateisinančiomis organizacijos buvimą.
„ Stulpėja „ misija yra – patenkinti visus savo kliento poreikius, suteikti jiems kokybiškas paslaugas, sukurtu gerą savo įmonės įvaizdį, suteikti savo darbuotojams geras darbo sąlygas, siekti vis didesnio pelno ir rinkos dalies.

4. SWOT analizė

SWOT analizė – tai vienas iš finansinių prognozių pagrindimo metodų. Strateginiuose planuose pelnas prognozuojamas atsižvelgiant ne tik į atskaitomybės formas, analizes ir rezultatus, bet ir į bendrą finansinį kontekstą įmonėje.

Stiprybės ir silpnybės apima pagrindinius firmos strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja analizuojant išteklius. Galimybės ir grėsmės apima pagrindinius strategijos formavimo veiksnius, kurie išryškėja analizuojant firmos aplinką SWOT analizė rezultatas yra pateikiamas kaip veiksnių sąrašas pagal keturias dalis (1 lentelė).
SWOT analizė firmoje atliekama priimant rizikingus sprendimus. Šią analizę sudaro 4 elementai: privalumai, trūkumai, galimybės, grėsmės. Pagal šiuos elementus įvertinamos firmos vidinės veiklos sąlygos.

4.1. Strateginiai tikslai
Kiekviena įmonė sau kelia tikslus:
o Pasirašyti daugiau ilgalaikių sutarčių su klientais;
o Didinti automobilių parką maždaug 5 proc;
o Turėti kuo daugiau klientų;
o Sudaryti pačias geriausias sąlygas klientams;
o Plėsti savo veiklos asortimentą;
o Suteikti dar geresnes sąlygas įmonės darbuotojams;
o Būti geriausiais savo srities specialistais;
o Pirmauti visoje pervežimų rinkoje;

4.2. Keliami uždaviniai
o Planuoti gautą pelną taip, kad galėtu įsigyti planuotus automobilius;
o Darbuotojų skaičiaus didinimas;
o Nuolat tirti klientų poreikius;
o Gerinti įmonės darbinę veiklą;
o Sukurti aukštą klientų aptarnavimą.
Išpildžius visus šiuos reikalavimus įmonės veikla sparčiai pagerėtu.

1 lentelė
4.3. Išorinės aplinkos
Galimybės Grėsmės
1. atsirado galimybės plėsti veiklą ES teritorijoje;
2. išaugus konkurencijai įmones skatins tobulėti;
3. BVM augimas, nes didėja šalies rinkos augimas;
4. išvystyta gera geografinė padėtis, kelių tinklas;
5. žemos palūkanų normos. Bankai stengiasi vilioti klientus ir taiko įvairių lengvatų. 1. atsidariusios sienos su ES, atsirado konkurencija su kitomis valstybėmis. Biurokratinė kliūtis;
2. trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, nes daug specialistų išvyksta į kitas šalis;
3. didėjančios kuro kainos;
4. didžiulė įstatymų kaita, stabdo įmonių darbą;
5. naujų technologijų kūrimas kitose įmonėse, todėl konkurentai tampa pranašesni.

2 lentelė
4.4. Vidinės aplinkos
Privalumai Trūkumai
1.jauni, žvalūs, aktualūs darbuotojai;
2. gebėjimas greitai reaguoti į paklausą, į rinkos pokyčius;
3. malonus klientų aptarnavimas ir priėmimas;
4. nauji automobiliai;
5. aukšta paslaugų kokybė;
6. palanki kaina klientams. 1. trūksta darbuotojams patirties;
2. neefektyvus lėšų panaudojimas;
3. silpnas vadovų vadovavimas;

Išanalizavus įmonės galimybes, grėsmes, privalumus ir trūkumus, galima spręsti, tai kad įmonės išorines grėsmes galima atsverti su vidinės aplinkos privalumais, o vidinės aplinkos trūkumus – išorinėmis aplinkos galimybėmis.

5. SWOT strateginiai siūlymai

Išanalizavus valdymo sritį ir ištyrus silpnąsias bei stipriąsias įmonės vietas, galima aiškiai pamatyti sritis kurioms reikia neatidėliotinos pagalbos, kurios gali palaukti ar kurias galima išnaudoti kitų veiklos sričių efektyvumo didinimui.
Firmos stipriųjų savybių panaudojimas galimybėms realizuoti:
1. Diegiant naują techniką ir taip mažinant kaštus, daugiau lėšų galima skirti rinkos tyrimams, vartotojų poreikiams, paslaugos kokybės gerinimui.
2. Dėl žemų paslaugų teikiamos paslaugos bendrovė pritraukia daugiau klientų ir užima didesnę rinkos dalį, taip didindama gaunamą pelną.
3. Aukšta administracijos darbuotojų kvalifikacija sąlygoja teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą.

Silpnųjų savybių stiprinimas:
1. Keliant aptarnavimo kokybę, tuo pačiu bus didinama teikiamų paslaugų paklausą bei kovojama su konkurentais.
2. Žemas pragyvenimo lygis bei darbo užmokestis skatina siekti geresnio išsilavinimo bei aukštesnės kvalifikacijos, kas užtikrintu geresnę darbo kokybę.

6. Organizacinės struktūros schema

Savininkas

Buhalterė

Mechanikas
Vadybininkas

Vairuotojai

Norėčiau apibūdinti kiekvieno darbuotojo užimančias pareigas.
Visi darbuotojai pavaldūs savininkui, kuris turi įgytų ir įgimtų verslininko verslumo savybių. Verslumas yra įgimtos ir įgytos žmogaus savybės, leidžiančios jam novatoriškai mąstyti ir aktyviai bei rizikingai veikti. Jis yra valdingas ir atsakingas žmogus, mokantis organizuoti darbą. Jei vadybininkas nespės priimti užsakymų, tai padarys pats. Turės mokėti bendrauti tiek su įmonės darbuotojais, tiek su klientais.
Mechaniko žinioje bus autotransporto priemonės, tačiau jis jų netaisys, tik prižiūrės techninę būklę ir jei reikės pasakys vairuotojui kur nuvaryti automobilį techniniai apžiūrai ir techniniam remontui. Sutikrins dokumentus, kurie bus parvežti iš reiso: tai bus spidometro parodymai, kuro kiekis, tachografo kasečių parodymus.
Buhalterė ves visą įmonės apskaitą. Priims iš užsakovų sąskaitas – faktūras. Pavaldi yra pačiam savininkui ir iškilusius klausymus sprendžia su juo. Turėti reikiamą – išsilavinimą.
Vadybininkas jaunas energingas žmogus. Jo žinioje 4 vairuotojai. Jo darbas labai atsakingas, nes privalo žinoti visus vairuotojų atliktus, pilnai atliktus, visiškai neatliktus darbus. Numatyti darbus taip, kad automobiliai nestovėtų, surasti pakankamai užsakymų, sutvarkyti visus dokumentus prieš reisą ir po jo. Dažniausiai būna taip kad jo žinioje yra beveik pusė visoje įmonėje atliktų darbų ir jei visus darbus planuos gerai, tai ir bendras pelnas įmonės didės.
Visi šie personalo darbuotojai už atliktus darbus gauna atitinkamą atlyginimą. Kažkurie iš jų, buhalterė, gauna už dirbtas valandas, vadybininkas, mechanikas už pilną darbo dieną, o vairuotojai atlyginimą gauna už reisą.

Konkurencingumo analizė

Lietuvoje nėra aiškaus lyderio tarptautinių vežimų rinkoje. Konkurencija verčia gamintojus ieškoti naujų produktų, paslaugų, nuolat keisti siūlomų prekių asortimentą.
3 lentelė
UAB Anykščių ratas
Pagrindiniai sėkmės veiksniai Reikšmingumo koeficientas Įvertinimas balais Svertinis
Transporto priemonės
Paslaugų kokybė
Kainų konkurencingumas
Šiuolaikinės technologijos
Reklama ir rėminimas 0,3

0,2

0,2

0,2

0,1 5

3 1,5

0,6

0,8

0,6

0,3

Viso: 3,8

6 lentelė
UAB Transmanus
Pagrindiniai sėkmės veiksniai Reikšmingumo koeficientas Įvertinimas balais Svertinis
Transporto priemonės
Paslaugų kokybė
Kainų konkurencingumas
Šiuolaikinės technologijos
Reklama ir rėminimas 0,3

0,2

0,2

0,2

0,1 4

3 1,2

0,6

0,6

0,8

0,3

Viso: 3,5

5 lentelė
balthana UAB
Pagrindiniai sėkmės veiksniai Reikšmingumo koeficientas Įvertinimas balais Svertinis
Transporto priemonės
Paslaugų kokybė
Kainų konkurencingumas
Šiuolaikinės technologijos
Reklama ir rėminimas 0,3

0,2

0,2

0,2

0,1 4

4 1,2

0,2

0,6

0,6

0,4

Viso: 3

6 lentelė

UAB Stulpėja
Pagrindiniai sėkmės veiksniai Reikšmingumo koeficientas Įvertinimas balais Svertinis
Transporto priemonės
Paslaugų kokybė
Kainų konkurencingumas
Šiuolaikinės technologijos
Reklama ir rėminimas 0,3

0,2

0,2

0,2

0,1 3

3 0,9

0,4

0,4

0,6

0,3

Viso: 2,6

7 lentelė
UAB Janbas
Pagrindiniai sėkmės veiksniai Reikšmingumo koeficientas Įvertinimas balais Svertinis
Transporto priemonės
Paslaugų kokybė
Kainų konkurencingumas
Šiuolaikinės technologijos
Reklama ir rėminimas 0,3

0,2

0,2

0,2

0,1 3

3 0,9

0,4

0,4

0,6

0,3

Viso: 2,6

8 lentelė
Darkurta

Pagrindiniai sėkmės veiksniai Reikšmingumo koeficientas Įvertinimas balais Svertinis
Transporto priemonės
Paslaugų kokybė
Kainų konkurencingumas
Šiuolaikinės technologijos
Reklama ir rėminimas 0,3

0,2

0,2

0,2

0,1 2

2 0,6

0,4

0,6

0,6

0,2

Viso: 2,4

Atlikus konkurencingumo analizę galime matyti, kad įmonei konkurencija yra tikrai didelė. Bet diegiant naują techniką ir taip mažinant kaštus, daugiau lėšų galima skirti rinkos tyrimams, vartotojų poreikiams, paslaugos kokybės gerinimui. Todėl laikui bėgant konkurencingumo analizėje įmonės padėtis gali ir pagerėti.

III. FINSNSINĖ DALIS
1. Pradinės apyvartinės lėšos
9 lentelė

Lėšų parinkimas Suma Finansavimo šaltiniai Suma
Ilgalaikis materialus turtas:
Kompiuterinė įranga, programinė įranga
Pastatai (patalpos)
Automobilių aikštelės
Baldai
Ilgalaikis nematerialus turtas:
Licencija
Įmonės steigimas
Pradinė lizingo įmoka

20000

2000
5000
9000

250
500
13000
Akcinis kapitalas
Lizingas

100000
300000
Trumpalaikis turtas:
Padangos
Degalai
Tepalai
Ofiso išlaikymas
Atlyginimas darbuotojams
Susisiekimo priemonės(telefonai)
Pinigai
25000
500
1000
1000
6000
800
13000

Iš viso 97050 400000

2. Pradinis balansas
10 lentelė

Lėšų parinkimas Suma Finansavimo šaltiniai Suma
Ilgalaikis materialus turtas:
2 vilkikai ”RENAULT“ magnum AE560
2 puspriekabės Schmitz Unfall, šaldytuvas
Kompiuterinė įranga, programinė įranga
Pastatai (patalpos)
Automobilių aikštelės
Baldai
Ilgalaikis nematerialus turtas:
Licencija
Įmonės steigimas
150000

2000
5000
9000

250
500
Akcinis kapitalas
Lizingas

100000
300000
Trumpalaikis turtas:
Padangos
Degalai
Tepalai
Ofiso išlaikymas
Atlyginimas darbuotojams
Susisiekimo priemonės(telefonai)
Pinigai
25000
500
1000
1000
6000
800
13000

Iš viso 394050 400000

3. Lizingas

Išlaidas, kurias patiria ūkio subjektas, pasirašęs su lizingo bendrove sutartį, sudaro:
– vidutinis pabrangimas per metus;
– vienkartinis administracinis mokestis;
– lizinguojamo turto draudimas;
– turto vertinimo išlaidos;
– turto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, registracijos išlaidos.
Lietuvoje dažnai neteisingai traktuojamos kai kurios sąvokas. Pagrindinė klaida, kurią daro eiliniai klientai, yra ta, kad pabrangimo koeficientą lygina su metinėmis palūkanomis ir stebisi, kad automobilio pabrangimas skaičiuojamas nuo visos jos vertės, nors klientas iš pradžių sumoka trečdalį turto kainos už savo pinigus. Metinės palūkanos tiek paskolos atveju skaičiuojamos nuo kredito likučio, kai banko klientas grąžina dalį paskolos, tiek lizingo atveju – nuo neišpirktos turto vertės.

automobilio kaina – 65.000,-Lt,

pradinis įnašas – 20 %,

sutarties trukmė – 24 mėnesiai,

mokama kas mėnesį,
pabrangimo koeficientas – 6,32 % (14,5 % metinių palūkanų).
Apskaičiuosime mėnesio įmoką.
apskaičiuojame, kiek iš viso sumokame už automobilį per du metus:
65000 + (6,32% * 2) = 73216 Lt;
už du automobilius reikės mokėti:
73216 * 2 = 146432 Lt;

mėnesio įmoka apskaičiuojama, iš prieš tai gautos sumos atėmus pradinę įmoką ir gautą skirtumą padalinus iš visų įmokų skaičiaus:

(73216 – 65000 * 20%) / 24 = 2509 Lt;
už du automobilius reikės sumokėti:
2059 * 2 = 4118 Lt;

apskaičiuojame, kiek iš viso sumokame už refrižeratorių per du metus:
80000 * (6,32% * 2) = 90112 Lt;
90112 * 2 = 180224 Lt;

mėnesio įmoka apskaičiuojama, iš prieš tai gautos sumos atėmus pradinę įmoką ir gautą skirtumą padalinus iš visų įmokų skaičiaus:
(90112 – 80000 * 20%) / 24 = 3088 Lt;
3088 * 2 = 6176 Lt;

pradinė įmoku už automobilius:
130000 * 20% = 26000 Lt;
pradinė įmoka už refrižeratorius:
160000 * 20% = 32000 Lt;

skolos likutis metų pradžiai:
už automobilius – 146432 – 26000 = 120432 Lt;
už refrižeratorius – 180224 – 32000 = 148224 Lt;
120432 + 148224 = 268656 Lt;

Lizingo padengimo planas 11 lentelė

2004 2005 2006
Pradinė įmoka 58000
Skolos likutis metų pradžiai 268656 134328
Skolos padengimo suma 116000 116000
Procentinė įmoka 18328 18328
Periodinė įmoka (metinė) 134328 134328

4. Planuojamos pajamos

Galimi trys apmokėjimo už pervežimus būdai :
1. už pervežtas tonas;
2. už automobilio darbo valandas;
3. už kiekvieną automobilio ridos kilometrą.
Metinės pajamos apskaičiuojamos atskirai kiekvienam srautui.
4.1. Planuojamos pajamos pirmais metais

12 lentelė
Krovinio maršrutas Metinė pervežimo apimtis, dėžėmis Metinis pervežimo atstumas, km Tarifas už
1 km (arba 1t, 1 reisą) pervežimą, Lt. Pajamos už pervežimą, Lt. Iš viso, Lt.
Klaipėda Norvegija 15000 27280 3,5 95480 95480
Klaipėda
Norvegija 15000 27280 3,5 95480 95480
Klaipėda Norvegija 15000 27280 3,5 95480 95480
Klaipėda Norvegija 15000 27280 3,5 95480 95480

4.2. Planuojamos pajamos
13 lentelė

Variantai 2005 metai 2006 metai 2007 metai

Pajamos už suteiktas paslau-
gas Iš viso Pajamos už suteiktas paslau-
gas Iš viso Pajamos už suteiktas paslau-
gas Iš viso
Optimistinis 763840 763840 872960 872960 982080 982080
Labiausiai tikėtinas 572880 572880 654720 654720 736560 736560
Pesimistinis 381920 381920 436480 436480 491040 491040

Optimistinis variantas, kai vilkikai į abi puses yra pilnai pakrauti. Labiausiai tikėtinas variantas, puse reisų pirmyn yra visiškai pakrauti. Pesimistinis variantas, kai yra išnaudojami tik galiniai reisai.

Planuojamos pajamos buvo paskaičiuotos 2005, 2006 ir 2007 metams. Tikint, kad suma už kilometrą kas metai didės.

5. Planuojamos išlaidos

5.1. Vairuotojų darbo apmokėjimas

Vairuotojų darbo užmokesčiui priskiriamas vienetinis ir laikinis darbo apmokėjimas (minimalu vyriausybė nustatytas valandinis atlygis 2,53 Lt/val. arba 500 Lt/mėn., maksimalus – neribojamas), priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis (du kartus didesnis), darbą naktį bei po darbo valandų (1,5 karto didesnis), už krovinio ekspedijavimą, vadovavimą, už prastovas ne dėl vairuotojo kaltės, priedai už klimatines ir sunkias darbo sąlygas. Čia taip pat priskiriamos premijos ir papildomas darbo apmokėjimas. Darbo užmokesčio lyginamasis svoris vežimų savikainos struktūroje priklauso nuo darbo našumo lygio ir jo augimo tempų. Būtina, kad darbo našumas didėtų greičiau negu darbo užmokestis. Vairuotojai dirba 8 valandas per dieną.

Vairuotojo vidutinis metinis darbo laiko fondas, val.:
TDF = DK – Dis – DAT – DSv – Dkt
TDF = 365 – 104 – 28 – 6 – 5 = 222 d.d.
DK – kalendorinės dienos – 365;
Diš – išeiginės dienos;
DKT – kitos dienos (ligos, kiti darbuotojų poreikiai);
DŠv – šventės;
DAT – atostogos;

= 222 * 8 = 1776 d.val / metus;
Vilkiko vidutinis metinis darbo laiko fondas, val.:

= 350 * 9 * 2 = 6300 d.val/metus;
Reikalingas vairuotojų skaičius:
Nv = 6300 / 1776 = 3,5 = 4
AVE – autovalandų eksploatacijoje skaičius per metus
ADE – autodienų eksploatacijoje skaičius per metus

5.2. Sąnaudos degalams
Degalų sunaudojimo normose, be ridos atsižvelgiama į krovinių apyvartą, kelių ir klimatines sąlygas, automobilių būklę ir kitus veiksnius. Kuro sunaudojimo ir sąnaudų kiekis nustatomas pagal bendrą automobilių ridą, darbų apimtį, kuro 1 litro kainą. Krovininiams automobiliams kuro norma nustatoma pagal normą 100 km ridos.
2005 metais -109120 km * 2 Lt = 218240 Lt;
2006 metais – 109120 km * 2,10 Lt = 229152 Lt;
2007 metais – 109120 km * 2,20 Lt = 240064 Lt.

5.3.Tiesioginės paslaugų suteikimo išlaidos
14 lentelė
Išlaidų straipsniai 2005m 2006m 2007m
Tiesioginės sąnaudos:
1. Sąnaudos degalams 218240 229152 240064
2. Vairuotojų darbo užmokestis 124000 148800 173600
3. + 31 % SoDrai 44206 51894 59582
4. Komandiruočių sąnaudos:
4.1. Dienpinigiai 18600 18600 18600
4.2. Bilieto kaina keltu 31000 31000 31000
Iš viso 436046 479446 522846

5.4. Sąnaudos padangoms
Vienam vilkikui reikės 16 padangų. Vienos padangos kaina 1350 Lt.
16 * 1350 = 21600 Lt;
Dviem vilkikam reikės 43200 Lt.

5.5. Sąnaudos tepalams ir eksploatacinėms medžiagoms.

Tepalai keičiami kas 50000 km. 1l tepalų kaina vilkikui reikia 25l tepalų.
218240 / 50000 = 4kartus
Vienam vilkikui per metus reikės tepalus keisti 4 kartus.
4 * 8 * 25 = 800 Lt;
5.6. Transporto priemonių draudimas

Transporto priemonės draudžiamos 5% nuo automobilio vertės.
65000 * 5% = 3250 Lt;

5.7. Transporto priemonių nusidėvėjimas
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normas parenka kelių transporto įmonės vadovybė. Tačiau normos negali viršyti LR Vyriausybės nustatytų normatyvų. Amortizacijos analizės tikslas yra:
• nustatyti amortizacijos stygių arba perteklių visiškam automobilio atstatymui ir KR;
• nustatyti nukrypimų priežastis.
Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
N = V1 – V2 / T,
čia:
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialijio turto įsigijimo vertė
V2 – ilgalaikio materialijio turto likvidacinė vertė;
T – naudojimo laikas.
2005 m – 65000 – 100 / 4 = 64975 Lt;
2006 m – 64975 – 100 / 4 = 64950 Lt;
2007 m – 64950 – 100 / 4 – 64925 Lt.
Ryšių sąnaudos:
Vairuotojams kas mėnesį skiriama po 100 Lt;
Keturiems vairuotojams kas mėnesi po šimtą litų bus 400 Lt;
Per metus gausis 4800 Lt;
Dar kiekvienam vairuotojui skiriamas telefonas, kurio vieno kaina 200 Lt.
4* 200 = 800 Lt;
Ir ofiso telefonų sąnaudos apie 3000 Lt;
800 + 4800 + 3000 = 8600 Lt;
5.8. Netiesioginės paslaugų suteikimo išlaidos
15 lentelė
Išlaidų straipsniai 2005 m 2006 m 2007 m
Išlaidos padangoms 43200 45000 45000
Tepalai ir eksploatacinės medžiagos 1600 2000 2400
Transporto priemonių TA ir remontas 700 950 1100
Transporto priemonių draudimas 3250 3250 3250
Transporto priemonių nusidėvėjimas 64975 64950 64925
Ryšių sąnaudos 8600 9000 9500
Iš viso 122325 125150 126175

5.9. Bendrosios administracinės sąnaudos

Įrangos nusidėvėjimas:
2005 m – 20800 – 100 / 3 = 20766,67 Lt;
2006 m – 20766,67 – 100 / 3 = 20733,34 Lt;
2007m – 20733,34 – 100 / 3 = 20700,01 Lt;

Baldų nusidėvėjimas:
2005 m – 9000 – 100 / 6 = 8983 Lt;
2006 m – 8983 – 100 / 6 = 8966 Lt:
2007 m – 8966 – 100 / 6 = 8949 Lt.

Administracijos personalui ir specialistams paprastai taikomas mėnesinis atlyginimas. Šių darbuotojų skaičius priklauso nuo kelių transporto įmonės dydžio, darbo pobūdžio ir sąlygų bei nuo automobilių eksploatacijos režimo.
Direktoriaus mėnesinė alga 2300 Lt.
Per metus gausis 27600 Lt.
Kas metai alga turetų augti.

Buhalterės mėnesinė alga 800 Lt;
Per metus gausis 9600 Lt;
Kas metai alga turėtų augti.

Vadybininko mėnesinė alga 1500 Lt;
Per metus gausis 18000 Lt;
Kas metai alga turėtų augti.

16 lentelė
Išlaidų straipsniai 2005 m 2006 m 2007 m
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos
Įrangos nusidėvėjimas 20766,67 20733,34 20700,01
Baldų nusidėvėjimas 8983 8966 8949
Nusidėvėjimas iš viso: 20749,67 29699,34 29640,01
Atlyginimų sąnaudos:
Direktorius 27600 30000 31200
Buhalteris 9600 10800 11400
Vadybininkas – ekspeditorius 18000 20400 22800
Iš viso: 55200 61200 65400
+ 31 % SoDrai 17112 18972 20274
Iš viso 72312 80172 85674
Bendros ūkinės sąnaudos:
Kelių mokestis 18843,04 18843,04 18843,04
Sąnaudos šildymui, elektros energijai, vandeniui, kanalizacijai 1000 1000 1000
Darbuotojų skatinimas 6000 8000 10000
Bendrosios administracinės sąnaudos iš viso 118904,71 137714,38 145157,05

6. Pelno prognostinis planas
17 lentelė
Laikotarpis 2005 m 2006 m 2007 m
Straipsniai Optimistinis Tikėti
nas Pesimistinis Optimistinis Tikėti
nas Pesimistinis Optimistinis Tikėti
nas Pesimistinis
Pajamos 763840 572880 381920 872960 654720 436480 982080 736560 491040
Paslaugų savikaina 545600 409200 272800 654720 491040 327360 763840 527880 381920
Bendrasis pelnas (n) 218240 163680 109120 218240 163680 109120 218240 208680 109120
Veiklos
(bendr. adm) sąnaudos 110000 118904,71 125000 125000 137714,38 145000 130000 145157,05 150000
Veiklos pelnas (n) 108240 44775,29 -15880 93240 25965,62 -35880 88240 63522,95 -40880
Finansinės sąnaudos 549466,29 558371 564466,29 591881,62 604596 611881,62 633863,95 649021 653863,95
Finansinės pajamos 763840 572880 381920 872960 654720 436480 982080 736560 491040
Apmokesti-namasis pelnas (nuostolis) 214373,71 14509 -182546,29 281078,38 50124 -175401,62 348216,05 87539 -162823,95
Pelno mokestis (15%) 32156 2176 —- 42162 7519 —- 52232 13131 —-
Grynasis ataskaitinių metų pelnas 182217,71 12333 —- 238916,38 42605 —- 295984,05 74408 —-

IŠVADOS

Mano kursinis darbas susideda iš trijų dalių:
1. teorinė dalis;
2. analitinė dalis;
3. finansinė dalis.

Teorinėje dalyje aprašiau apie patį transportą, kas tai yra. Kodėl būtent tokią rūšį pasirinkau. Apie konkurencingumą. Kad šiuo metu konkurencija šiai įmonei yra. Ir reikės daug darbo įdėt, kad atsilaikyti konkurentinėje rinkoje.
Analitinėje dalyje apžvelgta įmonės pagrindinė veikla. Kokia bus įmonės misija. Išnagrinėti išorinės ir vidinės aplinkos ir kad išorines aplinkas reikės derinti su vidinėmis aplinkomis. SWOT analizės strateginiai siūlymai- ištyrus silpnąsias bei stipriąsias įmonės vietas, galima aiškiai pamatyti sritis kurioms reikia neatidėliotinos pagalbos, kurios gali palaukti ar kurias galima išnaudoti kitų veiklos sričių efektyvumo didinimui.
Organizacinė schema. Kuris darbuotojas kam bus pavaldus.
Sudaryta konkurencingumo analizė. Ir aiškiai buvo matyti, kad transporto įmonėse, šiuo metu konkurentu rinkoje tikrai yra.

Finansinėje dalyje buvo apžvelgta vairuotojų darbo apmokėjimas, transporto nusidėvėjimas, darbuotojų atlyginimai. Kad pradžioje bus vienokia alga, o paskui, jei įmonei seksis gali ir didėti. Apžvelgta kokios bus triejų metų planuojamos pajamos.

Iš pelno prognozinio plano matyti, kad pesimistinis variantas įmonei yra nuostolingas. Todėl reikės stengtis, kad nebūtų tuščių reisų i Norvegija.

Literatūros sąrašas
1. J. Liebuvienės konspektas;
2. A. Garalis. „Logistikos projekto rengimas“ Šiauliai, 2003
3. Baublys A. “Tarptautiniai vežimai kelių transportu.” – Vilnius “Technika”, 1996.
4. B. Martinkus, S. Žickienė, V. Žilinskis „Įmonės ekonomika“ 2002

Leave a Comment