turizmas-viesbuciai

Įvadas

Per paskutinius kelis dešimtmečius įvyko dideli pokyčiai turizmo srityje. Verslo globalizacija, gerėjanti gyvenimo kokybė skatino žmones vis daugiau keliauti. Neišvengiamai vystėsi ir apgyvendinimo įstaigų tinklas, plėtėsi paslaugos, kurios galėtų tenkinti keliaujančių žmonių poreikius. Viešbučiuose, moteliuose, svečių namuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose žmogus gauna ne tik nakvynės paslaugas, bet ir jam reikalingas poilsio, saugumo, komforto ir daugelį kitų garantijų. Turizmas užima labai svarbią vietą daugelio šalių ekonomikoje, o kai kur netgi tapo jos varikliu.
Temos aktualumas: Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapome rinkos ekonomikos šaalimi. Per pastaruosius keletą metų, mūsų šalies ekonomika vystėsi itin sparčiai. Gerėjant verslo sąlygoms šalyje, didėjant saugumui ir ypač įstojus į Europos sąjungą bei NATO nuolat augo užsienio investicijos, kūrėsi verslo ryšiai tarp Lietuvos ir užsienio valstybių. Dėl šių priežasčių kiekvienais metais mūsų šalyje apsilanko vis daugiau verslininkų, bei įvairaus lygio įmonių vadovų. Taip pat, didėjant Lietuvos vardo žinomumui užsienyje, daugėja ir turistų srautai į Lietuvą, kurie atvyksta pamatyti gražiausias, vienos iš Baltijos regiono šalių, vietas, susipažinti su krašto kultūra bei papročiais arrba tiesiog papoilsiauti Lietuvos kurortuose. Negalima pamiršti ir vietinių turistų. Didėjant pajamoms auga ir šalyje keliaujančiųjų lietuvių skaičius. Įvyko esminiai žmonių gyvenimo pokyčiai, nebeįsivaizduojamas kokybiškas gyvenimas be apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių. Todėl yra būtina, atsižvelgti į nuolat aktyvėjantį turizmą, įvertinti naujų vi

iešbučių poreikį dabartinėje rinkoje, šio verslo šakos perspektyvas.
Pasyviai stebint turizmo plėtrą ir atsainiai žiūrint į turizmo skatinimą galima prarasti daug turistų, kas nesuteiktų galimybės užsidirbti papildomų lėšų iš turizmo srities Lietuvoje. Tačiau šiuo metu dažnai susiduriama su problema, jog turizmui skirtos lėšos nėra efektyviai panaudojamos, neišnaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Taip pat nėra formuojamas Lietuvos, kaip turistinės šalies įvaizdis. Todėl tai yra tinkamas metas įsigilinti į šią problemą, išanalizuoti turizmo sritį ir imtis novatoriškų priemonių, stengiantis sukurti viešbučių verslui tinkamas sąlygas.
Viešbučių rinka pastaruoju metu yra gana aktyvi. Vis dažniau mūsų šalimi susidomi užsienio investuotojai, kuriasi nauji viešbučių tinklai, daugelis iki šiol buvusių poilsio namų vykdo rekonstrukcijos darbus, tuo pačiu keisdami savo statusą į viešbučio, todėl daugėja ekonominės klasės viešbučių. Tačiau didelę dalį Liietuvos turistų sudaro svečiai iš Rusijos, kurie linkę apsigyventi tik aukščiausios klasės – penkių žvaigždučių viešbučiuose, todėl šių viešbučių poreikis nemažėja. Susiduriama ir su keletu problemų: sudėtinga vizų gavimo tvarka šiems svečiams, informacinių centrų užsienio valstybėse nebuvimu, kurios neleidžia sparčiau didinti turtingų turistų skaičių Lietuvoje. Taip pat nebandoma imtis priemonių, kad būtų sumažintas sezoniškumas, todėl dažnai pritrūkstama gyvenamųjų kambarių vasaros metu, tuo tarpu, kai žiemą užimtumas dažnai nesiekia net 20%. Lietuva, o ypač Vilniaus miestas, yra gausūs istorinių bei kultūrinių išteklių, kurie nė
ėra tinkamai išnaudojami. Beveik nėra viešbučių, kurie priklausytų istorinių viešbučių tinklui, teiktų specifines kultūrines paslaugas.
Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti viešbučių rinką Lietuvoje, įvertinti šios šakos situaciją šalyje bendrai bei atskiruose Lietuvos regionuose, apžvelgti plėtros galimybes.
Darbo objektas – Lietuvos viešbučių rinka.

Darbo metodai – periodinių leidinių, statistinių duomenų tyrimas, grupavimas ir lyginamoji analizė.

Kursinio darbo struktūra – darbą sudaro įvadas, 4 skyriai. Pirmajame skyriuje supažindinama su turizmo raida Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, antrajame yra apžvelgiama viešbučių rinka, kas ją sudaro, išskiriami viešbučių paslaugų vartotojų segmentai. Trečiajame skyriuje analizuojama viešbučių rinkos statistika, pateikiama šalies regionų lyginamoji analizė pagal apskritis, ketvirtajame pateikiamos viešbučių rinkos plėtros galimybės, turizmo sektoriaus „SSGG“ analizė. Pabaigoje reziumuojamas atliktas darbas – pateikiamos išvados. Taip pat į darbą įeina santrauka anglų klaba.

1. Turizmo raida Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo

Turizmo, kaip ūkio šakos, nacionalinė politika Lietuvoje buvo pradėta tik 1992 metais, įkūrus prie Vyriausybės Valstybinę turizmo tarnybą. Tais metais buvo pradėta rengti Nacionalinė turizmo plėtojimo programa. Ši programa buvo patvirtinta 1994 metų balandžio 27 dieną.

1992 metais šalyje susikūrė ir buvo užregistruota apie 3000 įmonių, kurios savo įstatuose buvo įrašiusios, kad teiks turizmo paslaugas. Bet tik 1994 metais sausio mėnesį, Valstybinė turizmo tarnyba pradėjo išduoti licencijas teikti turizmo paslaugas. Jau per 1994 metus buvo išduotos 386 licencijos. Kai tuo tarpu 1999 metais licencijas teikti turizmo paslaugas turėjo 295 įmonės.

Lietuvos nacionalinė turizmo programa bu

uvo rengiama vadovaujantis pripažinimu, jog turizmas yra prioritetinė ūkio šaka. Turizmo programos strategijos tikslas – asmenybės vystymas, sveiko gyvenimo būdo skatinimas, ekonominė nauda. Rinkos sąlygomis paslaugų tipą, vietą, turizmo formos pasirinkimą lemia mokumas.

1998 metų kovo 19 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Jame nustatyta turizmo verslo ir savaveiksmio turizmo organizavimo principai bei prioritetai, turizmo paslaugų teikimo reikalavimai, šį verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų kompetencijos, turizmo išteklių naudojimo sąlygos.

Lietuvos Respublikoje prioritetas suteikiamas vietiniam (Lietuvos gyventojų kelionės po šalį) ir atvykstamajam (užsienio gyventojų kelionės Lietuvoje) turizmui, kurio plėtojimo priemonės ir būdai nustatomi Nacionalinėje turizmo plėtojimo programoje, kuri atnaujinama kas ketveri metai.

Daugelis turizmo paslaugas teikiančių įmonių, siekdamos didesnio pelno užsiima išvykstamuoju turizmu. Tik pastaraisiais metais Lietuvoje susirūpinta atvykstamojo bei vietinio turizmo padėtimi, jo plėtra, siekiant pritraukti daugiau užsienio ir vietinių lankytojų.

Kalbant apie atvykstamąjį turizmą bei apie apgyvendinimo įstaigų rinką, tai pastebimas atvykstančiųjų turistų skaičiaus augimas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Taipogi pastebimas ir viešbučių skaičiaus didėjimas po nepriklausomybės atgavimo. Per pastaruosius metus į Lietuvos viešbučių rinką atėjo nemažai tarptautinių viešbučių tinklų, tai rodo, kad mūsų šalis vertinama, kaip patraukli ir perspektyvi šalis turizmui. Mums tereikia įžvelgti galimybes, investuoti į turizmo sektorių bei žengti didesniais žingsniais į priekį, nei tai darėme iki šiol.

2 Apgyvendinimo įstaigų ir jų paslaugų vartotojų ri

inka

Šiuolaikinėje apgyvendinimo rinkoje prie pagrindinio viešbučių ūkio greitai plinta įvairūs netradiciniai (papildomi) apgyvendinimo būdai. Jie sėkmingai konkuruoja ir kelia tam tikrą grėsmę viešbučių ūkio plėtrai.

Apžvelgsime kuo skiriasi viešbučiai ir kitokie netradiciniai apgyvendinimo būdai.

Pagrindinis viešbučių skiriamasis ypatumas – visas siūlomų paslaugų kompleksas: svečio priėmimas, nakvynė, maitinimas, aptarnavimas ir kitos paslaugos. Netradicinių (papildomų) apgyvendinimo būdų paslaugos ribotos. Jos paprastai svečiui teikiamos tik duodant nakvynę. Maitinimas ir kiti patarnavimai gali būti teikiami turisto prašymu, už papildomą mokestį. Viešbutyje turistas yra svečias ir paslaugų užsakovas, o naudodamas netradicinius apgyvendinimo būdus, turistas yra arba savininkas, arba nuomininkas. Turistų apgyvendinimo būdai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Turistų apgyvendinimo būdai.

Toliau didesnį dėmesį skirsim tradiciniams apgyvendinimo būdams – viešbučių ūkiui.

Viešbučiai

Viešbutį galima apibrėžti kaip įstaigą, kurios pagrindinė veikla – teikti nakvynę žmonėms ir kartu siūlyti vieną ar daugiau šių paslaugų: maitinimo, skalbimo, ir kitas panašias paslaugas, relaksacijos paslaugas, pramogas. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, viešbutis apibūdinamas kaip įmonė, kurioje apgyvendinimo paslaugos teikiamos tam tikslui skirtame statinyje ar jų grupėje) specialiai suplanuotose patalpose – skiriant kambarius (numerius) ir bendrojo naudojimo patalpas, taip pat inžinerinę įrangą bei reikiamą įrangą apgyvendinimo paslaugoms teikti.

Nesvarbu kaip apibūdintume šią įstaigą, jos paskirtis – priimti savo klientus, kaip labai laukiamus svečius, stengtis sukurti jiems patogią ir svetingą aplinką, geriausiai patenkinti jų norus ir lūkesčius.

Viešbučių paslaugos labai specifinės ir įvairios. Aukštos kategorijos viešbučiai, be prabangiai įrengtų kambarių, turi erdvius holus, restoranus, barus, saunas, baseinus, sporto sales, konferencijų sales. Klientas neišeidamas iš viešbučio gali pasinaudoti daugeliu paslaugų.

Viešbučiai svarbūs visuomenėje. Jie paprastai kuriasi tankiai žmonių gyvenamose vietovėse, dideliuose viešbučiuose dirba didelis aptarnaujančio personalo būrys.

Siekdami geriau patenkinti keliaujančiųjų poreikius bei išsilaikyti konkurencinėje rinkoje viešbučiai specializuojasi:
• Komerciniai (verslo) viešbučiai;
• Apartamentiniai viešbučiai;
• Konferencijų centrų viešbučiai;
• Lošimų namų viešbučiai;
• Oro uostų viešbučiai;
• Kurortų viešbučiai;
• Miesto centrų viešbučiai;
• Pasaulinio lygio viešbučiai;
• Ypač prabangūs viešbučiai;
• Ekonominiai ir biudžetiniai arba ribotas paslaugas teikiantys viešbučiai;
• Vidutinio lygio viešbučiai;
• „Lovos ir pusryčių“ viešbučiai.
Viešbučiai gali būti klasifikuojami pagal paslaugų kokybės lygius ir pagal tai jiems suteikiamos žvaigždutės:

Viena žvaigždutė – patalpos ir įranga prižiūrimi ir tvarkingi, garantuotas nuolatinis kambarių ir aplinkos tvarkos, švaros bei saugumo palaikymas, sudarytos būtinos sąlygos nakvynės ir higienos poreikiams patenkinti;
Dvi žvaigždutės – sudarytos techninės ir profesinės aptarnavimo garantijos, siūlomi patogūs ir su geromis higienos poreikių tenkinimo sąlygomis kambariai, veikia aptarnavimo organizavimo sistema;
Trys žvaigždutės – profesionaliai suformuota priėmimo bei bendro naudojimo patalpų erdvė ir kokybiška įranga, kambarių apstatymas ir įranga atitinka aukštus standartus, siūlomos ne tik su apgyvendinimu susijusios paslaugos, maitinimo paslaugos teikiamos restorane ar kavinėje su plataus pasirinkimo patiekalų galimybe, aukštas darbuotojų kvalifikacijos lygis;
Keturios žvaigždutės – siūloma įvairių paslaugų ir patogumų aukšta kokybė, garantuojama aukštais įrangos, apstatymo bei interjero kokybės standartais, didesnė visų patalpų erdvė, restoranas pasižymi profesionalia techniniu ir patiekalų ruošos požiūriu virtuve, aptarnavimą užtikrina pakankamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius;
Penkios žvaigždutės – sudarytos erdvaus ir prabangaus apgyvendinimo sąlygos, vidaus interjeras sukuria aukšto lygio komfortą ir eleganciją bei pasižymi visapusišku dėmesiu kokybei ir atskiroms detalėms, visos paslaugos atliekamos profesionaliai, dalykiškai (formaliai) pagal etiketą ir kontroliuojamos bei dauguma jų teikiamos operatyviai, restoranas privalo pasižymėti aukštomis techninėmis galimybėmis bei aukštu aptarnavimo lygiu ir aptarnauti svečius visą parą, darbuotojų profesionalumas atitinka aukščiausius kvalifikacinius standartus ir pasižymi paslaugumu, nuovoka visose situacijose bei sugebėjimu suderinti aptarnavimo efektyvumą ir paslaugumą.

Viešbučių skirstymas pagal valdymą:

Gali būti trys pagrindinės viešbučių valdymo formos:
• Kai viešbutį valdo pats savininkas (nepriklausomas valdymas);
• Kai viešbutis valdomas pagal valdymo kontraktą;
• Kai viešbutis valdomas pagal frančizės sistemą.

Svečių namai

Svečių namai LR turizmo įstatyme apibūdinama kaip įmonė, veikianti viešbučio tipo statinyje, teikianti tik apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistus priimti.

Svečių namų paslaugos yra skiriamos laikinai svečiams apgyvendinti. Mažiausiai svečių namuose turi būti įrengti penki kambariai. Paprastai svečių namai yra mažesni už viešbučius ir juose teikiamų paslaugų mažiau, nes tai priklauso nuo apgyvendinimo poreikių pobūdžio.

Moteliai

Motelis – nakvynės įstaiga, kurioje daugiausia aptarnaujami svečiai, kurie atvažiuoja automobiliais.

Pagal LR turizmo įstatymą, motelis yra įmonė, teikianti apgyvendinimo paslaugas viešbučio tipo statinyje, turinti geras sąlygas autotransportui privažiuoti ir papildomai teikianti transporto priemonių saugojimo bei aptarnavimo (autoserviso) paslaugas.

Apgyvendinimo paslaugų vartotojų rinka

Tiriant svečių apgyvendinimo rinką, galima pasakyti, jog vienas svarbiausių veiksnių, pagal kurį galima segmentuoti vartotojų rinką yra keliaujančių žmonių tikslai. Kiekvienas keliautojas renkasi tokį apgyvendinimo būdą, kuris labiausiai atitinka jo kelionė poreikius.

Segmentacija pagal apsistojančių viešbučiuose svečių tikslus:
1. Verslo kelionės, komandiruotės;
2. Kelionės savo malonumui (atostogų leidimas, pažintinės kelionės, įžymių vietų lankymas, kelionės atvykstant gydytis, kultūrinių, sporto renginių lankymas);
3. Kelionės, atvykstant dalyvauti įvairiuose renginiuose ( konferencijose, suvažiavimuose, pasitarimuose, susitikimuose).
Atitinkamai šias tris grupes galima išskaidyti dar smulkiau:
1.
• Smulkūs verslininkai – didžiausia keliautojų grupė.
• Vidutiniai verslininkai – antras pagal dydį keliaujančių verslininkų segmentas.
• Pasiturintys (stambūs) keliaujantys verslininkai – sąlyginai mažiausias keliaujančių verslininkų segmentas, tačiau į šį segmentą patenkantys klientai yra pasiruošę mokėti daugiau, kad gautų atitinkamos kokybės paslaugas.
2.
• Kelionės sveikatos gerinimo, gydymosi tikslais.
• Kelionės savo malonumui, praleisti laisvalaikį.
• Vyresnio amžiaus žmonių „senjorų“ kelionės.
• Pavienių asmenų arba porų kelionės.

Taigi trumpai apžvelgėme apgyvendinimo įstaigų rinką, išskyrėme apgyvendinimo paslaugų vartotojų segmentus. Kitame skyriuje, remdamiesi statistiniais duomenimis, pasistengsime išanalizuoti paskutiniųjų kelių metų Lietuvos viešbučių rinkos situaciją bei nustatyti vyraujančias tendencijas.

3. Viešbučių rinkos Lietuvoje tyrimas

Ankstesnėse dalyse susipažinome su turizmo raida Lietuvoje, pabandėme apibrėžti kas sudaro viešbučių rinką, išskyrėme viešbučių teikiamų paslaugų vartotojų segmentus. Šioje dalyje, remdamiesi paskutiniųjų kelių metų statistiniais duomenimis, apžvelgsime kokia buvo padėtis šalies viešbučių rinkoje ir kokios buvo kaitos tendencijos. Stengdamiesi geriau suprasti padėtį Lietuvoje, analizuosime ne tik apibendrintą visos šalies turizmo statistiką, bet ir atskirų regionų – apskričių statistinius duomenis, lyginsime juos bei pabandysime padaryti išvadas.

3.1 Viešbučių ir motelių skaičiaus bei svečių juose kitimo statistika

Žemiau pateikiamose lentelėse matome viešbučių ir motelių bei apgyvendintų svečių juose skaičius ir kitimo tendencijas nuo 2001 metų iki 2005 metų imtinai.
2 lentelė. Viešbučių ir motelių skaičius Lietuvoje ir jo pokytis
Metai Viešbučių ir motelių skaičius Pokytis (%)
2001 231 100
2002 247 106,93
2003 270 116,88
2004 317 137,23
2005 331 143,29

Iš lentelė duomenų matome, jog viešbučių ir motelių skaičius Lietuvoje nuo 2001 m. iki 2005 m. tik augo. Didžiausias augimas buvo 2004 metais, kai viešbučių skaičius, palyginus su 2003 metais šoktelėjo net dvidešimčia procentinių punktų. Be to, kad Lietuvos ekonomika kasmet augo ir buvo daug veiksnių lėmusių viešbučių rinkos augimą, negalima pamiršti ir to fakto, jog 2004 metais mes tapome pilnaverčiais Europos sąjungos nariais ir tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių didesnį viešbučių rinkos augimą būtent tais metais. Per visą penkerių metų laikotarpį augimas buvo 43,29 procentinio punkto. Tai geriausiai iliustruoja 1 paveikslas.

1 pav. Viešbučių ir motelių skaičiaus augimas.

Viešbučių skaičiaus augimo pasekmė – ženkliai išaugęs apgyvendintų svečių skaičius, tai galime matyti 3 lentelėje.
3 lentelė. Viešbučiuose apgyvendintų svečių bei apgyvendintų užsieniečių skaičius

Viešbučiai ir moteliai Pokytis (%)
Apgyvendinta svečių
2001 447163 100,00
2002 498787 111,54
2003 559794 125,19
2004 788068 176,24
2005 969289 216,76
Apgyvendinta užsieniečių
2001 306374 100,00
2002 342868 111,91
2003 385201 125,73
2004 530456 173,14
2005 622700 203,25

Matome, jog nuo 2001 m. iki 2005 m. viešbučiuose apgyvendintų svečių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai ir sudarė 116,76 procentinio punkto. Tai yra daug didesnis augimas, nei pačių viešbučių skaičiaus augimo tempas. Vėlgi galima išskirti 2004 metus, kai svečių skaičius šoktelėjo gerokai labiau, nei kitais metais. 2 paveiksle galime matyti, kokios šalies piliečiai užėmė didžiausią dalį tarp visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigų svečių 2005 metais, bei palyginti kaip ta dalis pasikeitė palyginus su 2001 metais.

2 pav. Viešbučių svečių dalis pagal valstybes 2001 m. ir 2005 m.

Iš diagramų matyti, jog nuo 2001 m. iki 2005 m. labiausiai sumažėjo svečių iš NVS šalių ir Rusijos dalis, tačiau svečiai iš šių šalių vis dar užima gana didelę dalį tarp visų viešbučių klientų. Iš kitos pusės išaugo svečių iš vakarų Europos (Vokietijos, Jungtinės karalystės, Italijos) dalis. Galima teigti, kad šiuos pokyčius labiausiai lėmė Lietuvos narystė ES bei NATO, siekis tapti vakarietiška valstybe, ko pasekoje keitėsi užsienio valstybių požiūris į mūsų šalį, atvykimo į Lietuvą procedūros, tarpvalstybiniai verslo santykiai. To rezultatai ir atsispindi diagramose. Taip pat įdomu pastebėti, jog nors ir esam maža valstybė, kur atstumai tarp miestų nėra dideli ir kelionės netrunka ilgai, bet didžiausią dalį tarp visų viešbučių svečių užima Lietuvos gyventojai ir ta dalis nuo 2001 m. (49,73 %) iki 2005m. (48.59 %) beveik nepasikeitė.

Kadangi ankstesnėje kursinio darbo dalyje išskyrėme viešbučių paslaugų vartotojų segmentus pagal kelionės tikslą, tai 3 paveiksle pateikiame 2005 metų duomenis, kuriuose matome svečių pagal kelionės tikslą pasiskirstymą.

3 pav. Svečiai viešbučiuose ir svečių namuose pagal apsilankymo tikslą 2005 metais.

Kaip matome, didžiausia dalis Lietuvos gyventojų viešbučiuose ir svečių namuose lankosi verslo kelionių metu (45,8%) ir atostogų, poilsio tikslais (36,8%). Užsieniečių atitinkamai (34,7%) verslo ir (47,7%) atostogų, poilsio tikslais.

3.2 Viešbučių rinka pagal atskirus regionus

Apžvelgus bendrą visos Lietuvos viešbučių rinkos situaciją, įdomu būtų pažiūrėti, kurie šalies regionai užima lyderiaujančias pozicijas šioje šakoje ir kurie yra silpnesni, neišnaudoję savo potencialo.

Kadangi stambiausias Lietuvos administracinis vienetas yra apskritis, tai atliksime visų 10 šalies apskričių lyginamąją analizę pagal svarbiausius viešbučių rinkos rodiklius – viešbučių ir motelių, apgyvendintų svečių juose skaičių ir atskirų regionų užimamos dalies kitimo tendencijas.
4 lentelė. Viešbučių ir motelių skaičius pagal atskirus regionus bei jų užimamas dalis
Viešbučių ir motelių skaičius

2001 2002 2003 2004 2005

Lietuvos Respublika 231 247 270 317 331

Alytaus apskritis 14 16 17 25 28

Kauno apskritis 30 31 33 40 41

Klaipėdos apskritis 60 63 70 87 86

Marijampolės apskritis 9 8 7 8 8

Panevėžio apskritis 7 10 12 15 17

Šiaulių apskritis 22 21 22 26 26

Tauragės apskritis 4 4 4 4 7

Telšių apskritis 11 10 10 13 13

Utenos apskritis 5 5 5 6 7

Vilniaus apskritis 69 79 90 93 98
Užimama dalis (%)

Lietuvos Respublika 100 100 100 100 100

Alytaus apskritis 6,06 6,48 6,3 7,89 8,46

Kauno apskritis 12,99 12,55 12,22 12,62 12,39

Klaipėdos apskritis 25,97 25,51 25,93 27,44 25,98

Marijampolės apskritis 3,9 3,24 2,59 2,52 2,42

Panevėžio apskritis 3,03 4,05 4,44 4,73 5,14

Šiaulių apskritis 9,52 8,5 8,15 8,2 7,85

Tauragės apskritis 1,73 1,62 1,48 1,26 2,11

Telšių apskritis 4,76 4,05 3,7 4,1 3,93

Utenos apskritis 2,16 2,02 1,85 1,89 2,11

Vilniaus apskritis 29,87 31,98 33,33 29,34 29,61

Iš 4 lentelės duomenų matome, jog augant viešbučių skaičiui šalyje, jų skaičius augo ir atskirose apskrityse, išimtis būtų tik Marijampolės apskritis, kurioje 2005 metais buvo 8 viešbučiai ir moteliai ir tai yra vienu mažiau, nei 2001 metais. Apskričių dalys visoje viešbučių rinkoje taip pat kito nelabai žymiai. Lyderiaujančias pozicijas užėmė Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskritys, kuriose kartu sudėjus 2005 metais buvo net 67,98 % visų Lietuvos viešbučių ir motelių. Kaip aiškias autsaideres galima būtų išskirti Tauragės, Utenos, Marijampolės ir Telšių apskritis. Nors aišku negalima pamiršti, jog šios apskritys nėra tokios didelės kaip lyderių trejetukas, tačiau toks didelis atotrūkis yra neigiamas reiškinys, kuris prisideda prie Lietuvos regionų ekonomikos netolygumų didinimo.

Norint dar geriau įvertinti situaciją, būtina pažvelgti į apgyvendintų svečių viešbučiuose ir moteliuose statistiką ( žiūrėti 5 lentelę).

5 lentelė. Svečių viešbučiuose ir moteliuose skaičius pagal atskirus regionus.
Apgyvendinta svečių viešbučiuose ir moteliuose (tūkstančiais)

2001 2002 2003 2004 2005

Lietuvos Respublika 447,2 498,8 559,8 788,1 969,3

Alytaus apskritis 10,8 16,8 15,8 42,9 75,8

Kauno apskritis 54,5 61,2 71 90,8 100,1

Klaipėdos apskritis 109,2 110,5 117,2 170,5 219,9

Marijampolės apskritis 9,8 10,3 7,5 5,9 9,4

Panevėžio apskritis 7,1 7,2 12,2 15,3 15

Šiaulių apskritis 26 31,6 30,5 40,4 38,2

Tauragės apskritis 0,9 1,3 1,3 1,6 4

Telšių apskritis 5,4 6,2 6,1 9 10,1

Utenos apskritis 3,9 4,6 5,1 4,9 5,7

Vilniaus apskritis 219,6 249,1 293,1 406,8 491,1
Užimama dalis (%)

Lietuvos Respublika 100 100 100 100 100

Alytaus apskritis 2,42 3,37 2,82 5,44 7,82

Kauno apskritis 12,19 12,27 12,68 11,52 10,33

Klaipėdos apskritis 24,42 22,15 20,94 21,63 22,69

Marijampolės apskritis 2,19 2,06 1,34 0,75 0,97

Panevėžio apskritis 1,59 1,44 2,18 1,94 1,55

Šiaulių apskritis 5,81 6,34 5,45 5,13 3,94

Tauragės apskritis 0,2 0,26 0,23 0,2 0,41

Telšių apskritis 1,21 1,24 1,09 1,14 1,04

Utenos apskritis 0,87 0,92 0,91 0,62 0,59

Vilniaus apskritis 49,11 49,94 52,36 51,62 50,67

Šie duomenys dar iškalbingesni. Vien tik Vilniaus apskritis, pagal apgyvendintų viešbučiuose ir moteliuose svečių skaičių, 2005 metais užėmė net 50,67% visos rinkos dalies, pridėjus dar ir Klaipėdos bei Kauno regionus, net 83,69%. Tuo tarpu sudėjus Tauragės, Utenos, Marijampolės ir Telšių apskričių rodiklius, susidaro vos 3,01% (žiūrėti 4 paveikslą).

4 pav. Lyderių ir autsaiderių užimama rinkos dalis.

Netolygumų priežastys. Galima įžvelgti keletą tokių netolygumų priežasčių. Visų pirma, reikėtų prisiminti 3 paveikslo duomenis, pagal kuriuos, daugelio viešbučių svečių kelionių tikslas – verslas. Didžioji dalis verslo įmonių telkiasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Antra – atkeliavę atostogų svečiai dažnai renkasi didžiųjų miestų apgyvendinimo įstaigas, nes Lietuva yra maža, į bet kurį jos kampelį galima nuvažiuoti vos per kelias valandas, vakarais grįžę į viešbutį bei pailsėję, svečiai randa daugybę pramogų mieste, ką būtų sunkiau padaryti nedideliame miestelyje. Nereikia pamiršti ir to, kad Klaipėda yra didžiausias Lietuvos pajūrio miestas, o į Vilnių turistus traukia nuostabaus grožio senamiestis. Trečia netolygumų priežastis būtų ta, kad nemaža dalis mažesnių miestų ir miestelių svečių dalis renkasi netradicinius apgyvendinimo būdus, pvz.: kaimo turizmo sodybas, kempingus ir pan. Kadangi šis darbas skirtas išanalizuoti viešbučių rinką, tai ir statistiniai duomenys pateikti daugiausia apie viešbučių ir motelių rinką, todėl realiai, visų apgyvendinimo įstaigų svečių atskiruose regionuose skirtumai būtų šiek tiek mažesni, tačiau nepakeistų bendrų tendencijų.

Nustatę kelias netolygumų tarp atskirų Lietuvos regionų priežastis, galime pažvelgti kokia situacija yra tarp trijų didžiausių šalies miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
6 lentelė. Viešbučiai ir moteliai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose.
Viešbučiai ir moteliai
Dalis (%) 2001 2002 2003 2004 2005

Lietuvos Respublika 100 100 100 100 100

Kauno m. sav. 9,09 8,91 8,15 7,57 7,25

Klaipėdos m. sav. 8,23 8,91 8,52 9,15 8,46

Vilniaus m. sav. 24,68 25,91 27,04 23,34 24,17
Apgyvendinta svečių viešbučiuose ir moteliuose
Dalis (%) 2001 2002 2003 2004 2005

Lietuvos Respublika 100 100 100 100 100

Kauno m. sav. 11,31 11,79 12 10,76 9,47

Klaipėdos m. sav. 14,4 12,23 11,38 10,87 11,78

Vilniaus m. sav. 44,1 46,29 49,14 49,26 48,13

Kaip matome iš 6 lentelės duomenų, Vilnius yra gerokai atitrūkęs nuo Kauno ir Klaipėdos tiek pagal viešbučių skaičių, tiek ir pagal apgyvendintų juose svečių skaičių. Tai geriausiai atvaizduoja skritulinės diagramos, pateiktos 5 paveiksle.

5 pav. Viešbučių ir motelių rinka 2005 m. pagal savivaldybes.

Vilniaus miestas užima 24,17% visos viešbučių rinkos bei 48,13% visos viešbučių svečių rinkos, kai tuo tarpu Kaunas ir Klaipėda atitinkamai (7,25%, 9,47%) ir (8,46%, 11,78%). Vilniaus ir Kauno miestų duomenis nedaug skiriasi nuo jų apskričių duomenų, didesnis skirtumas pastebimas tik tarp Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities, kuris paaiškinamas tuo, kad į šią apskritį patenka tokie kurortiniai miesteliai kaip Palanga, Nida, Šventoji – nuolatiniai turistų traukos centrai. Skirtumai tarp didžiųjų miestų, ypač tarp Vilniaus ir Kauno, yra akivaizdūs, nors pagal gyventojų skaičių, plotą, lankytinų vietų skaičių tų skirtumų lyg ir netūrėtų būti. Džiugu, kad Lietuvos politikai supranta, jog yra būtina mažinti ekonominius skirtumus tarp regionų, sveikintina Vilniaus-Kauno dvipolio idėja, kuri tūrėtų iš esmės pakeistų esamą situaciją, tačiau būtina dar daugiau pastangų, dar daugiau įdėjų, kurios padėtų vystyti ne tik turizmo, apgyvendinimo įstaigų sferą, bet ir visą Lietuvos ekonomiką, siekiant sukurti vienodai geras socialines-ekonomines sąlygas visoje šalies teritorijoje.

4. Viešbučių rinkos plėtra

Siekdami kuo tiksliau nustatyti viešbučių rinkos plėtros galimybes, bei veiksnius, lemsiančius šios rinkos plėtra, remsimės viso turizmo sektoriaus „SSGG“ analize.

Turizmo sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:
Turizmo sektoriaus stiprybės yra šios: palanki geografinė padėtis, gausus ir savitas turizmo išteklių (kultūros ir gamtos) potencialas, mažai urbanizuotas kraštovaizdis, intensyvūs etniniai Lietuvos ryšiai su kaimyninių valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojais, palyginti nedidelės turizmo paslaugų kainos, tankus automagistralių tinklas, sparti kaimo turizmo plėtra, tarptautinių viešbučių grandinių (tinklų) steigimasis, veikianti turizmo reguliavimo teisinė sistema.
Turizmo sektoriaus silpnybės yra šios: stiprus klimato sezoniškumo poveikis, nesuformuotas Lietuvos, kaip turizmui patrauklios šalies, įvaizdis, kempingų ir laisvalaikio pramogų paslaugų stoka, neparengti turistams lankyti ir nenaudojami turizmui kultūros paveldo objektai, silpna turizmo objektų ženklinimo ir informacijos sistema, neišplėtota keleivinio susisiekimo jūra, vidaus vandenų ir dviračių turizmo trasomis infrastruktūra, netolygi apgyvendinimo paslaugų tinklo plėtra, didelės oro transporto paslaugų kainos, nepakankama turizmo administravimo darbuotojų ir aptarnaujančiojo personalo kvalifikacija, sunkumai atvykti Rytų rinkos turistams.
Turizmo sektoriaus galimybės yra šios: tarptautiniai ryšiai, išplėtoti dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, Lietuva – naujas ir saugus turizmo regionas, didėjanti šalies gyventojų turizmo paslaugų ir pramogų bei aktyvaus poilsio paklausa, gilesnė gyventojų verslumo ir turizmo reikšmės samprata, Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamų galimybių panaudojimas, tarptautinio bendradarbiavimo ekonomikos ir kultūros srityse plėtra, sumažėjęs kai kurių Europos ir Azijos turizmo regionų patrauklumas.
Turizmo sektoriaus grėsmės yra šios: galimybė, jog suprastės aplinkos kokybė, kenks nepalankaus Lietuvos įvaizdžio apraiškos, negebėjimas panaudoti šalies turizmo išteklių, didėjanti tarptautinė konkurencija ir netolygus dėmesys turizmo rinkodarai.
Pagrindiniai veiksniai, turėsiantys įtakos Viešbučių rinkos plėtrai Lietuvoje.

Tarptautiniu mastu vykstantys procesai neišvengiamai turės įtakos Lietuvos viešbučių sektoriaus plėtrai. Narystė ES, įpareigoja laikytis joje galiojančių nuostatų, tuo pačiu plačiai atveria langą į mūsų šalį ES šalių turistams. Didėjančios konkurencijos sąlygomis rinkos dalį lems žinios, specializacija, darbuotojų kompetencija bei inovacijos. Demografiniai pokyčiai tiek Lietuvoje, tiek visoje ES irgi turės įtakos šalies viešbučių rinkos plėtrai paslaugų poreikio atžvilgiu. Didžiausi trukdžiai galėtų būti įvairūs biurokratiniai apribojimai, investicijų į miestų infrastruktūrą stoka, valstybės politikos, reklamuojant Lietuvą kaip patrauklų turizmo objektą, nebuvimas.

2009 metais Lietuva švęs savo vardo paminėjimo tūsktantmečio jubiliejų, 2011 metais šalyje bus rengiamas Europos vyrų krepšinio čempionatas. Per ateinančius metus, Lietuva turi pasirengti šiems grandioziniams renginiams, kurie, kaip manoma, pritrauks į šalį tūkstančius turistų. Be gerai išvystyto viešbučių sektoriaus, negalėsime deramai priimti daugybės atvykstančių svečių, taigi valstybė, suprasdama tai, jau dabar investuoja į šalies turizmo sektorių, kuria įvairias plėtros programas bei skatina jų įgyvendinimą.

Apibendrinant galima teigti, jog pagrindiniai išoriniai veiksniai, tūrėsiantys įtakos viešbučių rinkos plėtrai, yra šie:
• Lietuvos ūkio augimas;
• Konkurencijos mastai;
• Inovacijos;
• Turizmo plėtra;
• Valstybės politika;
• Demografiniai pokyčiai;
• Aplinkosaugos reikalavimai;
• Darbo jėgos pasiūla.

IŠVADOS

Kursiniame darbe „Viešbučių rinka Lietuvoje ir jos plėtra“ apžvelgta Lietuvos viešbučių rinka, išskirti viešbučių paslaugų vartotojų segmentai, taip pat, remiantis statistiniais duomenimis, analizuojama viešbučių sektoriaus situacija šalyje nuo 2001 metų iki 2005 metų, atlikta atskirų Lietuvos regionų lyginamoji analizė pagal svarbiausius viešbučių rinkos rodiklius. Darbe įvardintos viešbučių sektoriaus plėtros galimybės bei svarbiausi veiksniai, galintys įtakoti plėtrą.

Taigi, išanalizavus medžiagą, galima daryti tokias svarbiausias išvadas:
1. Lietuvos viešbučių rinka ir jos vartotojų rinka per paskutiniuosius metus tik auga, plečiasi viešbučių tinklas, siūlomų paslaugų asortimentas, auga ir viešbučiuose apsilankančių svečių skaičius.
2. Didesnę nei pusė visų Lietuvos viešbučių svečių dalį sudaro užsienio svečiai, tačiau ir Lietuvos gyventojai sudaro didelę visų šalies viešbučių paslaugų vartotojų dalį.
3. Be Lietuvos gyventojų, daugiausiai svečių šalies viešbučių sektorius sulaukia iš Vokietijos, Lenkijos, NVS šalių, Rusijos, Jungtinės Karalystės bei Latvijos. Nuo 2001 m. iki 2005 m., daugiausia dėl Lietuvos siekio tapti vakarietiška valstybe ir atitinkamos vykdomos politikos, sumažėjos svečių iš NVS šalių santykis su visais viešbučių svečiais, tačiau išaugo svečių iš vakarų Europos šalių skaičius.
4. Didžiosios dalies viešbučių svečių pagrindiniai kelionės tikslai verslas arba atostogos, poilsis. Giminių, draugų lankymas, bei kiti tikslai yra mažumos svečių kelionės tikslai.
5. Atskiruose Lietuvos regionuose viešbučių segmentas nevienodai išvystytas. Ir pagal viešbučių skaičių ir pagal svečių juose skaičių pastebimi dideli netolygumai tarp apskričių.
6. Visoje šalyje išsiskiria trys ryškūs šios šakos lyderiai – Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskritys. Silpniausios – Tauragės, Marijampolės, Telšių ir Utenos apskritys.
7. Iš lyderių trejeto aiškiai išsiskiria Vilniaus miestas. Kaunui reikia imtis ryžtingų veiksmų situacijai pakeisti, nes atsilikimas akivaizdus, nors potencialo šiam miestui tikrai netrūksta.
8. Pagrindiniai išoriniai veiksniai, tūrėsiantys įtakos viešbučių rinkos plėtrai, yra šie: Lietuvos ūkio augimas; konkurencijos mastai; inovacijos; turizmo plėtra; valstybės politika; demografiniai pokyčiai; aplinkosaugos reikalavimai; darbo jėgos pasiūla.
9. Lietuva, būdama nedidelė Baltijos jūros regiono valstybė, neturinti daug naudingųjų iškasenų, bet turinti nuostabų gamtovaizdį, pajūrį, sostinę Vilnių su vienu gražiausių Europoje senamiesčiu, bei daugybę kitų įdomių lankytinų vietų, privalo investuoti į turizmo infrastruktūrą, kad taptų dar patrauklesnė užsienio ir vietos svečiams. Taigi tikėtina, jog viešbučių rinka ir toliau plėsis, daugės naujų, skirtingos klasės viešbučių, daugės ir juose apsilankančių svečių skaičius.

Leave a Comment