TRANSPORTO IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ PROBLEMA

TURINYS1. Transporto išmetamųjų teršalų problema: statistika, priežastys, sprendimai……………………………22. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai………………………………………………………………………………10

TRANSPORTO IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ PROBLEMA: STATISTIKA, PRIEŽASTYS, SPRENDIMAIŠiuo metu pasaulio keliais važinėja apie 450 mln. lengvųjų automobilių, apie 100 mln. įvairių tipų sunkvežimių bei dar tiek pat motorizuotų dviračių ir triračių transporto priemonių. Transportas tebėra vienas iš didžiausių planetos aplinkos teršėjų.Kylant pragyvenimo lygiui aplinka darosi užterštesnė (Vilniuje ir Kaune transporto išmetami teršalai sudaro net 90 procentų bendro taršos kiekio), nepaisant pastangų mažinti išmetamųjų dujų kiekį kuriant efektyvesnes kuro degimo sistemas, naudojant bešvinį benziną bei katalitinį konverterį.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 75% visų transporto priemonių priklauso vos 15% pasaulio gyventojų. Kaip teigia Maiklas Volšas (Michael Walsh), nepriklausomas ekspertas, vien Kinijoje pastarąjį dešimtmetį kasmet automobilių padaugėdavo 15%. “Jei Kinija pagal gyventojų ir automobilių santykį pasivys Vokietiją, pasaulyje mašinų padvigubės”, – sako jis.

Automobilių gamybos technologinės pažangos rezultatus Europoje niekais paverčia didėjantis mašinų skaičius keliuose bei ilgesnės kelionės jais. Nors didžiausi leidžiami išmetamųjų dujų lygiai nuolat mažinami, užterštumas beveik nesikeičia.

Anot Žano Pjero Renjero (Jean-Pierre Reynier), Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidento, “šiandien naujas automobilis išmeta 93% mažiau CO2 ir 85% mažiau hidrokarbonatų nei 1975-aisiais. Ulrichas Saifertas (Ulrich Seiffert), “Volkswagen” valdybos narys, atsakingas už automobilių kūrimą, teigia, kad tokie ženklūs mašinų taršos normų mažinimai – dar ne galutinė riba. Jo nuomone, mažiausiai trijose automobilių konstravimo srityse dar galima daug ką nuveikti.

Pirmiausia reikia mažinti mašinų svorį, nes apie 60% degalų sunaudojimo tiesiogiai priklauso nuo jo.Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vidutinė lengvųjų automobilių masė padidėjo 100 kg, tarp jų – 10 kg tenka taršos mažinimo prietaisams. Pasak p. Saiferto, dar neišnaudotos lengvųjų metalų – aliuminio ir magnio bei plastikų panaudojimo galimybės. Antra, elektronikos veržimasis į automobilių gamybą jau ženkliai pagerino degalų padavimą į variklį bei jų degimą. Trečia sritis – mašinos variklis. Anot p. Saiferto, elektromobilių amžiaus dar reikės palaukti, nes energijos potencialo atžvilgiu su benzinu bei dyzeliu sunku kam nors lygintis.

Didžiausių pokyčių tikimasi dyzelinių variklių gamyboje. Dyzeliu varomų automobilių pastarojo meto populiarumą lėmė mažesni mokesčiai už juos bei už degalus. Greitu laiku konstruktoriai žada pasiūlyti ir kitų jų privalumų. Vienas iš jų – tiesioginis degalų įpurškimas. Specialistai tikisi, kad dėl to labai padidės dyzelinio kuro panaudojimo efektyvumas.Šiuo metu aktyviai tiriamos galimybės padidinti degalų įpurškimo slėgį nuo 1.000 barų iki 1.800. Būtų sunaudojama 8% daugiau degalų, tačiau mašinos būtų galingesnės važiuojant mažesniais greičiais.Dar viena populiariejanti degalų rūšys – dujos. Nors suskystintų dujų kuras žinomas gana seniai, daugelis automobilių gamintojų nesivargino įprastą benziną ar dyzelį keisti naujais degalais. Tačiau specialistai tikina, kad dujos yra bene perspektyviausia kuro rūšis.Ježis Drutelis (Jerzy Drutel), automobilių dujine įranga prekiaujančios UAB “Pilartis” direktorius, sakė, kad butano ir propano mišinys – suskystintos dujos – ateityje turėtų būti populiariausia kuro rūšis. “Pagrindiniai šio kuro privalumai: maža kaina, ekologiškumas, geros degimo savybės”,– dėstė degalų privalumus p. Drutelis.Pono Drutelio teigimu, 1.500–3.000 Lt kainuojanti dujų įranga automobilio savininkui atsiperka nuvažiavus maždaug 15.000 km. “Nesunku apskaičiuoti, kiek sutaupote, kai litrą dujų perkate už 0,80 Lt, o benzino – už 2,10 Lt”,– aiškino jis.Ivanas Paleičikas, UAB “Lukoil Baltija” generalinis direktorius, VŽ pasakojo, kad 30 “Lukoil” degalinių bus įrengtos papildoma įranga automobilių bakus pripildyti dujomis, nes šis kuras yra perspektyvus ir sparčiai populiarėja.Egidijus Kavaliauskas, UAB “Pilartis” direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad “daugelyje Vakarų Europos didmiesčių jau diegiamos automobilių “dujofikavimo” programos, kad būtų sumažintas aplinkos užterštumas”.

“Pilarčio” direktorius sakė, kad ilgainiui tarp automobilininkų ėmė sklandyti įvairūs mitai apie kenksmingą dujų poveikį varikliui ir žmogaus sveikatai, tačiau moksliniai tyrimai parodė visiškai priešingus rezultatus. “Buvo nustatyta, kad dujomis varomų automobilių varikliai mažiau teršia tepalą, nes neišskiria suodžių ir neskiedžia tepalo kaip benzinas, o mažas kenksmingų dujų kiekis kur kas mažiau žalingas žmogaus sveikatai”,– argumentavo jis. Anot jo, tepalą bei jo filtrą reikia keisti rečiau – maždaug kas 15.000 km.

Koncernas “Opel” neseniai pristatė naują dujomis ir benzinu varomą koncepcinį mažiausios klasės mini veną “Concept A” – dujomis varomas automobilis greičiau įsibėgėja, o variklis išvysto didesnę galią (88 AG) nei varomas benzinu (86 AG). Pono Kavaliausko teigimu, tai visiškai suprantama, nes dujų oktaninis skaičius yra 105–110, ir variklis dirba kur kas tolygiau. Vis dėlto jis pripažino, jog dujomis varomuose senuose automobiliuose kuro sąnaudos padidėja 10–15%, o variklio galia sumažėja 5–7%.Naudojantis dujų įranga, pasak p. Kavaliausko, yra ir tam tikrų sunkumų, tačiau tinkamai su ja elgiantis didesnių problemų neturėtų kilti. “Užvesti mašiną reikia tik benzinu, nes šaltas variklis negali gerai dirbti dujiniu kuru”,– aiškino jis. Pasak p. Drutelio, problemų gali kilti ir dėl dujinės įrangos užimamos vietos bei svorio. Dujų balionas gali sumažinti automobilio bagažinės tūrį. Tačiau ir šiuo atveju gamintojai rado kompromisą: dujų baką pritaikius į atsarginio rato ertmę bagažinės tūris nepakito. “Svorį galima kompensuoti mažesniu benzino kiekiu bake, nes varikliui užvesti ir pašildyti jo reikia labai nedaug”,– sakė jis.Anglijos inžinerijos kompanija “Mayflower Corporation Plc” pristatė naujausią variklį, sukurtą naudojant naujausias technologijas. Variklis, kuris buvo pavadintas “е3 Variable Motion”, išsiskiria mažomis kuro sąnaudomis bei mažu kenksmingų dujų išmetimo kiekiu.

“е3 Variable Motion” variklį sukūrė daktaras Joe Ehrlich, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė vidinio degimo variklio tobulinimui.

Naujasis variklis, lyginant su įprastiniu, sunaudoja 40 procentų mažiau kuro. Išmetamas kenksmingų dujų kiekis taip pat mažesnis 2 kartus nei paprastai. Patys kūrėjai savo darbo vaisių vadina “revoliuciniu”. “Šis variklis atvers naujus kelius kūrėjams kuriantiems “intelektualius” variklius, kurie yra ekonomiškesni ir ekologiškesni”,- pažymėjo “Mayflower” atstovas.“Jaguar” kompanija atšaukia daugiau kaip 3,5 tūkstančių automobilių “XJ12” ir “XJS” modelių, nes jie neatitinka ekologijos normų. 550 “Jaguar XJ12” automobilių, pagamintų 1995 ir 1996 metais, aptiktas oro įsiurbimo vožtuvo defektas. Dėl šio defekto į aplinką išmetamas per didelis kiekis nuodingų medžiagų, kurios ypač pavojingos žmonėms, kenčiantiems nuo astmos. Dar 3000 “Jaguar XJS” ir “XJ12” automobilių, pagamintų 1994 – 1995 metais, bus atšaukti dėl panašaus gedimo.

Kad ir kokias gražias perspektyvas siūlytų automobilių konstruktoriai, žaliųjų aktyvistų tai nesuminkštins. Jų nuomone, dviratis dar ilgai išliks “žaliausia” transporto priemone.Lietuvos žaliųjų judėjimas visoje Lietuvoje skelbia pradedantis ilgalaikę akciją “STATOIL’ai – TAPK GREENOIL’u”. Akcijos metu žalieji ragins vairuotojus boikotuoti STATOIL degalines ir nesipilti jose kuro. Pasak žaliųjų, jie negali toliau taikstytis su skandalingais šių degalinių statybos atvejais, kurie susiję su gamtos niokojimu. Kilnus žingsnis už gamtos apsaugą, jei ne vienas niuansas: kodėl būtent STATOIL?

Aplinkosaugos specialistai tvirtina, jog STATOIL degalinių užterštumas, palyginus su puse kitų Lietuvos degalinių, yra pakankamai mažas. Hidrogeologo Antano Marcinonio teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių degalinės užterštumą yra degalinės amžius. Senesnės, be abejo, yra labiau užterštos. Tokių Lietuvoje yra kone 40 – 50 procentų, tuo tarpu STATOIL degalinės pastatytos palyginus neseniai: “Šios 50 – 60 proc. degalinių yra pastatytos 9- to dešimtmečio pabaigoje. Jos visos yra statytos pagal naujus reikalavimus”,- teigia hidrogeologas.

Aplinkosaugos klausimais STATOIL konsultuojančios “Baltijos konsultacinės grupės” projektų vadovas Vytautas Belickas tikina, jog ši nafta prekiaujanti bendrovė yra viena iš nedaugelio, vykdanti visus aplinkosauginius darbus: “Praktiškai visose 37- iose degalinėse STATOIL kompanija vykdo pilną aplinkosauginių darbų kompleksą – kiekvienoj degalinėj pradedant nuo jos sklypo parinkimo, statybos pradžios yra atliekami inžineriniai – geologiniai tyrimai, ekogeologiniai tyrimai, beveik visose degalinėse įrengtos požeminio vandens monitoringo sistemos. Atliekami stebėjimai. Tai yra viena iš nedaugelio naftos bendrovių, kuri bent jau skiria pakankamai ir dėmesio, ir lėšų tai aplinkosauginiai veiklai”. V.Belickas nesupranta, kodėl iki šiol žalieji nesikreipė dėl STATOIL degalinių užterštumo – kompanija pasiruošusi pateikti visą informaciją apie kiekvienos degalinės būklę.

Kalbinti specialistai taip ir liko nesupratę, kuo užkliuvo žaliesiems ši naftos bendrovė. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotojas Linas Vainius pateikė gana kilnų motyvą: “Mes sakome, kad STATOIL gali tapti geriausiu pavyzdžiu kitoms Lietuvos naftos kompanijoms aplinkosaugos srityje. Mes norime, kad ji pasikeistų ir taptų žaliausia Lietuvos naftos bendrove”. Visgi lieka neaišku, kodėl būtent ši bendrovė, o ne, pavyzdžiui, SHELL ar LUKOIL. Nors jos, anot L.Vainiaus, taip pat nėra tobulos: “Ne, jos nėra tobulos. Prieš SHELL kompaniją labai aršiai protestuoja gamtosaugininkai visam pasauly. Gamtosaugininkai šiurpsta nuo naftos gamybos metodų Rusijoje. Ne tik LUKOIL, bet ir kitos Rusijos kompanijos smarkiai žaloja gamtą. Protestuosim ir prieš LUKOIL, tačiau STATOIL yra žalesnė kompanija. Ji yra iš Skandinavijos, šalies, kuri ypač rūpinasi aplinkosauga”, – teigia vienas iš Lietuvos žaliųjų vadų.

Visuomenė vis dažniau reikalauja, kad valdžia imtųsi konkrečių priemonių užterštumo prevencijai užtikrinti. Šių metų vasarą dėl karščio ir automobilių bei pramonės išmetamų dujų oro taršos lygis Paryžiuje ir miesto apylinkėse viršijo saugią normą, todėl miesto valdžia nusprendė nustatyti greičio apribojimus automobiliams. Policija pranešė, kad, temperatūrai pakilus per 30 laipsnių Celcijaus, sostinėje ir jos priemiesčiuose automobiliai važiavo ne greičiau kaip 20 kilometrų per valandą.

Policija ragino vairuotojus palikti savo automobilius namuose ir pasinaudoti visuomeniniu transportu. Paryžiaus miesto taryba, kaip paskatinimą automobilių savininkams, pasiūlė nemokamas automobilių stovėjimo vietas gyvenamuosiuose rajonuose. Siekiant sumažinti užterštumo lygį mieste apribojimai įvesti ir turistiniams autobusams.Negalima nepastebėti Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko pastangų. Šių metų vienos birželio mėnesio dienos rytą Vilniuje, vos prasidėjus akcijai “Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu!”, dviračių jau buvo sunku rasti. Oficiali akcijos pradžia paskelbta Vilniaus Rotušės. Vilniaus mero pirmasis pavaduotojas Algimantas Vakarinas pirmasis oranžiniu dviračiu apvažiavo Rotušės aikštę. Vilniaus savivaldybė suteikė miestelėnams galimybę nemokamai važiuoti pirmaisiais 500 oranžinių akcijos dviračių. Iš viso jų buvo ketinama išleisti į gatves 1000. Dviračius vilniečiai rado oranžiniuose stovuose Vilniaus centre. Aikštelės įrengtos 90 miesto vietų. Vilniaus miestui ir savivaldybei priklausančių dviračių pedalus galėjo minti visi norintys miesto gyventojai ir svečiai darbo dienomis ir savaitgaliais. Važiuoti oranžiniu dviračiu galima tik numatytoje miesto zonoje, pažymėtoje žemėlapiuose šalia dviračių stovėjimo aikštelių. Jei policijos pareigūnas pamatys dviratininką su oranžiniu dviračiu už numatytos zonos ribų, jis mandagiai paprašys grįžti į “oranžinę” zoną. Buvo pažymėta 12 kilometrų dviračių takų Vilniaus centre. Bendras pažymėtų dviračių takų ilgis sostinėje šiuo metu siekia daugiau nei 30 kilometrų.

Tokiu būdu šios akcijos organizatoriai skatina vairuotojus atsisakyti automobilių nors vienai dienai, tuo pačiu sumažinti miesto užterštumą. Akcija tęsėsi iki spalio 1 dienos, ją tikimasi pratęsti ir ateinančiais metais.Vilniečiai vairuotojai teigia, jog mielai pasirinktų dviratį, tačiau sostinėje tam nėra sudaryta jokių sąlygų: “Galbūt centre A.Zuoko iniciatyva tas ir buvo padaryta, bet, pavyzdžiui, Karoliniškėse ar Naujininkuose to tikrai nėra. Gatvėmis važinėti pavojinga, o šaligatviais negalima dviračiais važinėti. Dar Lietuvos vairuotojų kultūra nėra tokia, kad dviratininkams būtų patogu ir saugu važiuoti. Nė vienas Lietuvos vairuotojas nepraleis dviratininko, nors jam teikiama pirmenybė”.

Sostinės mokyklų mokytojai ir moksleiviai taip pat raginami atvykti į mokyklą dviračiais, tačiau mokyklų vadovai teigia neturį net stovų dviračiams pastatyti. Pasak vienos sostinės mokyklos direktoriaus Albino Daubaro, šis projektas didmiestyje nerealus: “Tokiam didmiestyje kaip Vilnius vaikams nesaugu važinėti dviračiais ir sunku juos saugoti. Tai nerealus projektas. Aš įsivaizduoju vaiką važiuojantį trijų juostų keliu – savo vaikui tikrai neleisčiau važiuoti”,- sako mokyklos direktorius.

Europos Komisija pareiškė iniciatyvą kasmet rugsėjo 22 d.rengti Pasaulinę dieną be automobilio. Dieną be automobilio propaguojantis Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas pats pripažįsta, kad dviračiams infrastruktūra nėra sukurta: “Tas, kas padaryta centre, padaryta tik iš bėdos. Mes turime rimtai susirūpinti miesto planavimu. Rengiamės sukurti sąlygas dviratininkams. Dabar tos akcijos yra daugiau dviračių transporto populiarinimui. Žinoma, dabar negalim tikėtis masinio atsiliepimo”,- tvirtina ministras. Planuojam, rengiamės, padarysim – labai jau dažnai girdimi žodžiai, bet kada iš tiesų tai bus padaryta – paslaptis. Aplinkos ministrui taipogi teko pripažinti, jog mūsų vairuotojai savo vairavimo kultūra nepasiruošę priimti dviratininkų : “Mūsų vairuotojai nėra pripratę. Pavyzdžiui, Danijoje taksistai visada perspės, kad keleivis neatidarytų durų, jei mato artėjantį dviratininką. Pas mus kažkada taip pat turėtų atsirasti tokia kultūra, žinojimas, jog darydamas posūkį, turi žvilgterėti, ar kas nors neatrieda”,- tikisi Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Šių metų rugsėjo 21 dieną daugelis Aplinkos ministerijos tarnautojų į darbą atvyko ne automobiliais, kaip paprastai, o visuomeniniu transportu. Kai kurie savo mašinas paliko tolėliau nuo darbovietės ir ją pasiekė pėsčiomis. Tą dieną Arūnas Kundrotas ir Vilniaus meras Artūras Zuokas vaikštinėdami po Katedros aikštę tarėsi, kaip sumažinti automobilių skaičių sostinės gatvėse.Pasauline diena be automobilio norima paskatinti žmones bent vieną dieną ištverti be mašinos ar išbandyti švaresnes transporto priemones. Europos Komisijos duomenimis, net 70 procentų Europos žmonių skundžiasi oro užterštumu, triukšmu bei transporto kamščiais miestuose.Pirmą kartą ši akcija buvo organizuota 1998 metais Prancūzijoje ir tuoj pat tapo populiari. Pernai šiame renginyje dalyvavo 760 miestų iš 26 Europos šalių. Šiais metais į ją įsitraukė ir JAV, Argentinos, Kanados, Australijos bei kitų šalių miestai. Pasižadėjimą prisidėti prie šios iniciatyvos pasirašė Europos Komisijos aplinkos apsaugos komisarė Margot Wallstrom bei septyniolikos Europos valstybių aplinkos ministrai, tarp jų ir A. Kundrotas.Deja, šiuo metu pasaulyje smunkančios naftos kainos tikrai nesumažins automobilių skaičiaus Lietuvoje. “Mūsų degalų kainos yra gerokai mažesnės nei Europoje, todėl anksčiau ar vėliau jos didėtų bet kokiu atveju, bet dėl įsipareigojimų ES, akcizai bus didinami greičiau. Kaip žinia, paskaičiuota, kad nuo kitų metų benzinas brangs vidutiniškai 8, dyzelinas 18 centų už litrą”,- sako Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak Nausėdos, ilgainiui šalies bendrovės derins savo kainų politiką prie pasaulinių tendencijų, tačiau kol kas tuo metu, kai kitose šalyse degalų kainos nekis ar net mažės, Lietuvoje jos neišvengiamai augs.Visi išvardinti faktai, priežastys bei galimos išeitys verčia susimastyti, ką pasirinksime: patogumą bei mobilumą teikiančius automobilius ar sveiką gyvenimą bei neužterštą miestų orą? O gal išmoksime taikyti naujas technologijas bei vienu šuviu nušauti “abu zuikius”?

Darbui buvo panaudota medžiaga, išspausdinta šiuose šalies laikraštyse, o taip pat kituose informacijos šaltynėse:1. Verslo žinios; 1995, 1999, 20012. Lietuvos Rytas; 1999, 2000, 20013. M-1 Žinių tarnyba4. Rambler5. BNS6. ELTA7. Internet’o svetainė WWW.SALA.LT