EKONOMIKOS AUGIMO VEIKSMŲ PROGRAMOJE NUMATOMA TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2007-2013 M. STRATEGIJA
Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytas bendrasis ekonominės strategijos tikslas – mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija remiasi strategine vizija, jog 2015 m. Lietuva pasieks kai kurių senųjų ES šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. Siekiant įgyvendinti nustatytąjį pagrindinį Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslą bei užsibrėžtą viziją, formuluojamas strateginis „Ekonomikos augimo“ veiksmų programos tikslas – spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu, siekiant sumažinti išsivystymo netolygumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio. Per pastaruosius metus aukštas Lietuvos ūkio augimas daugiau priklausė nuo augančio vidaus vartojimo, negu nuo laipsniško produktyvumo gerinimo tradiciniuose Lietuvos ūkio sektoriuose, išsikovojant tarptautines rinkas. Spartų ūkio augimą ilguoju laikotarpiu įmanoma pasiekti tik kuriant, stiprinant ir išlaikant ekonomikos tarptautinį konkurencingumą. Tai, visų pirma, užtikrina aukštas ūkio sektorių produktyvumas ir, antra, besikeičianti šalies ūkio struktūra, kurioje vis didesnę dalį sudaro aukštas technologijas kuriantys ir naudojantys sektoriai. Konkurencinga ekonomika Europoje tiesiogiai remiasi įmonių inovacijomis naujų procesų ir unikalių gaminių srityje, siekiant didesnio produktyvumo. Tačiau Lietuvoje ženkliai didelę dalį ūkio sudaro maža pridėtine verte ir daug darbo jėgos reikalaujančiomis technologijomis pasižymintys ūkio sektoriai, savo konkurencinį pranašumą daugiausia grindžiantys ne žiniomis ir inovacine veikla, bet žemesniu darbo užmokesčiu ir kitomis santykinai pigesnėmis veiklos sąnaudomis. Dabartinė ūkio ir pramonės struktūra yra itin jautri neišvengiamai kylančioms žaliavų, darbo jėgos ir kuro kainoms, o tai reiškia, kad nepaisant pastaruoju metu pastebimo pardavimų apimčių augimo įmonės išlieka pažeidžiamos vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Ekonominės migracijos įtakota darbo jėgos stoka ir jos brangimas taip pat mažina šalies įmonių konkurencingumą ir trukdo eksporto plėtrai, kuri ir taip apsunkinta pigesnių gaminių iš Azijos konkurencijos. Tuo tarpu žinioms imlių paslaugų, kurios yra mažiau priklausomos nuo augančių žaliavų ir kuro kainų, eksportas išlieka labai mažas. Atsižvelgiant į esamą situaciją Lietuvos ūkyje, kryptingos valstybės pastangos turi būti nukreiptos į Lietuvos ūkio struktūros keitimą, ypatingą dėmesį teikiant aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių vystymui ir aukštesnę pridėtinę vertę generuojančių tradicinių ūkio sektorių stiprinimui. Visų rūšių inovacijos ir jas labiausiai sąlygojantis naujų žinių kūrimas bei sklaida yra svarbiausi produktyvumo ir gerovės augimą skatinantys veiksniai globalios konkurencijos sąlygomis. Tačiau perėjimas prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo Lietuvoje nėra paprastas – jį stabdo verslumo trūkumas, menkas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (toliau – MTTP) aktyvumas ir efektyvumas, žemas įmonių naudojamų technologijų ir įrengimų našumo lygis (įmonių materialinė bazė), beveik neveikianti inovacijų skatinimo sistema, ribotos įmonių galimybės gauti išorinių finansavimo šaltinių aukšta rizika pasižyminčioms investicijoms į inovacijas. Šias problemas būtina spręsti kompleksiškai – svarbiausias veiksnys šioje situacijoje yra efektyvus verslo ir mokslo bendradarbiavimas, šiuo metu stipriai akcentuojamas visoje Europoje. Būtina remti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, didinti viešojo sektoriaus MTTP veiklos efektyvumą, skatinant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Tačiau taip pat svarbu investuoti į verslo paramos ir inovacijų skatinimo sistemos tobulinimą, klasterių (nebūtinai tik aukštųjų technologijų srityse) kūrimo procesų spartinimą, finansinės aplinkos gerinimą. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos aktyvesniam žinių komercializavimo ir technologijų perėmimo procesams.Atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos globalizacijos tendencijas, pagrindiniai ir ilgalaikiai Lietuvos konkurencingumo veiksniai yra kvalifikuota darbo jėga (plačiąją prasme, apimančia taip pat ir mokslininkus bei tyrėjus) bei efektyvi mokymosi visą gyvenimą sistema, kritinis žinių kiekis ir jų kūrimo potencialas ekonomikoje. Investicijų pritraukimas prioritetinėse srityse labiausiai priklauso nuo šių veiksnių lygio ir apimčių tarptautiniame kontekste.Esant sąlyginai patraukliam investavimo klimatui Lietuvoje, nepakankamą tiesioginių užsienio investicijų lygį šalyje visų pirma lemia pramoninių „plyno lauko“ sklypų su išvystyta infrastruktūra trūkumas. Tačiau, siekiant, kad į Lietuvą savo veiklą perkeltų bent keli strateginiai investuotojai, galintys tapti klasterių branduoliais ir vietinio intelektinio potencialo vartotojais, būtina taikyti kompleksines priemones, derinant visas veiksmų programas – investuoti ir į aukštos kvalifikacijos specialistų, tyrėjų rengimą, kurti ar stiprinti aukštos kompetencijos MTTP centrus, kuriuose yra jau sukaupta santykinai aukšta kompetencija, veikiančius prioritetinėse MTTP arba technologinio proveržio srityse. Kryptingos investicijos į pasirinktas prioritetines mokslui ar žinioms imlias sritis bei efektyvus Lietuvos mokslinio–technologinio potencialo marketingas, nukreiptas tikslingai į tose srityse veikiančias transnacionalines įmones, padėtų į Lietuvą pritraukti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų srityse veikiančias įmones ir jų mokslinių tyrimų centrus. Kartu svarbu įgyvendinti priemones, susijusias su Lietuvos verslo sąlygų įvaizdžio gerinimu pasaulyje.Pagrindą Lietuvos ūkio konkurencingumui didėti ilguoju laikotarpiu suteiktų efektyvi ekonominės infrastruktūros aplinka, kuri sudarytų verslo ir visuomenės mobilumo, bendravimo ir bendradarbiavimo prielaidas. Europos Sąjungos struktūrinė parama bei nacionalinės lėšos turi būti nukreiptos į ilgalaikę plėtrą sąlygojančios aplinkos sukūrimą, kuri užtikrintų tęstinį aukštos kokybės užimtumą Lietuvos žmonėms. Atsižvelgiant į šalies geografinės padėties teikiamus privalumus, svarbiausias dėmesys šiuo atveju tenka subalansuoto transporto infrastruktūros tinklo, atitinkančio mobilumo poreikius bei sudarančio palankias sąlygas tranzitui, plėtrai. Iki 2015 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių transporto sistemomis, ji leistų verslui sėkmingai plėtoti veiklą, o Lietuvos gyventojams – minimaliai sugaištant, patogiai susisiekti su svarbiausiais Lietuvos ir Europos turizmo, kultūros ir verslo administraciniais centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbia Baltijos jūros regiono transporto sistemos dalimi ir, teikdamas geros kokybės paslaugas, efektyviai tarnaus Lietuvos ir ES interesams.
Vizija iki 2015 metų: Nepertraukiamas spartus šalies ūkio augimas ir aukštas tarptautinis konkurencingumas ilguoju laikotarpiu, kurį užtikrina:• Aukštas ūkio sektorių produktyvumas ir besikeičianti šalies ūkio struktūra, kurioje vis didesnę dalį sudaro aukštą pridėtinę vertę generuojantys ūkio sektoriai, savo konkurencingumą grindžiantys žiniomis ir inovacine veikla;• Sukurta palanki, inovacijas skatinanti verslo aplinka bei efektyvi ekonominė infrastruktūra, sudaranti geriausias sąlygas sparčiai ūkio plėtrai.
Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos antrąjį prioritetą „Konkurencinga ekonomika“ atitinkanti „Ekonomikos augimo“ veiksmų programa bus grindžiama kompleksinėmis, viena kitą papildančiomis priemonėmis, skirtomis sukurti kompleksinį tarptautinio konkurencinio pranašumo veiksnį Lietuvos ūkyje. Nuo šių veiksmų sėkmės priklausys tiek šalies įmonių produktyvumo, tiek darbuotojų atlyginimų, tiek visos nacionalinės gerovės kilimo tempai. Formuluojant tikslus buvo įvertinti ex ante ekspertų pasiūlymai.Pagrindiniai „Ekonomikos augimo“ veiksmų programos tikslai yra:1. Didinti verslo produktyvumo lygį, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui;2. Didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį; 3. Efektyvinti ekonominę infrastruktūrą.
Tikslai atitinka šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos politikos gairių prioritetus:• Skatinti naujoves, verslumą ir žiniomis grindžiamos ekonomikos augimą, plėtojant mokslinių tyrimų ir naujovių pajėgumus, įskaitant naujas informacijos ir ryšių technologijas (4.2 gairė: žinios ir naujovės ekonomikos augimo labui);• Didinti valstybių narių, regionų ir miestų patrauklumą, gerinant jų prieinamumą, užtikrinant tinkamą paslaugų kokybę ir lygį bei išsaugojant jų aplinkos potencialą (4.1. gairė: Europa ir jos regionai – patrauklesnė vieta investicijoms ir darbui). Veiksmų programos tikslai taip pat atitinka Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos (2005–2008 m.) prioritetą mikroekonomikos srityje „Skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą“ bei jo tikslus:• 1 tikslą „Sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo sektoriaus MTTP rezultatais ir pačiam investuoti į MTTP, plėtojant viešojo sektoriaus MTTP pajėgumus“;• 2 tikslą „Siekti, kad kuo daugiau įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusios verslo struktūros ir sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalių rodikliams“;• 3 tikslą „Sukurti žiniomis ir naujausiomis technologijomis veiklą grindžiančią visuomenę“ bei • 6 tikslą „Sujungti Lietuvos energetikos tinklus su Vakarų Europos tinklais ir tobulinti tarptautinės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą“.
1.1 Veiksmų programos pirmasis tikslas – Didinti verslo produktyvumo lygį, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui
Šalies konkurencingumas tarptautiniu mastu tiesiogiai priklauso nuo darbo našumo ir verslo sugebėjimo kurti aukštą pridėtinę vertę, kas savo ruožtu priklauso nuo įmonių sugebėjimo kurti ir komercializuoti inovacijas, turėti gebėjimus pasiūlyti rinkai specifinius, atskiro vartotojo poreikiams pritaikytus produktus ir papildomas paslaugas, laimint rinkoje užsakymo vykdymo greičiu ir kokybe, bei fizinių ir finansinių galimybių įmonių plėtrai ir kūrimuisi.Atsižvelgiant į pasaulinę gamybos perkėlimo tendenciją ir mažą aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių dalį Lietuvoje, labai svarbu į Lietuvą pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios leistų perimti pažangias technologijas bei šiuolaikines vadybines žinias, svarbias siekiant didinti ūkio produktyvumą. Ypač technologinę plėtrą įtakotų žinioms imlių transnacionalinių kompanijų bei jų tyrimų centrų pritraukimas. Dėl šių investuotojų Lietuva konkuruoja ne tik su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, bet taip pat su Azijos, Lotynų Amerikos, JAV ir kitomis šalimis. Investicijų vietos pasirinkimą lemia daugybė veiksnių, tarp jų palankus investicijų klimatas, aukštos kvalifikacijos darbo jėga, stiprūs nacionaliniai mokslo centrai, gerai įrengti pramoniniai parkai ir t.t. Strateginiai investuotojai turi galimybes tapti inovacinių klasterių židiniu žinioms imlių technologijų srityse ir ženkliai sustiprinti vietinius gamintojus bei paslaugų teikėjus, įtraukti juos į tarptautines tiekimo grandines. Tokių galimybių įgyvendinimui turi būti sukurta palanki verslo aplinka, skatinanti vietines įmones ir užsienio investuotojus bendradarbiauti.Natūralu, kad vienintelis veiksnys, lemiantis tarpnacionalinių kompanijų sprendimus, susijusius su investicijų geografine vieta, yra lyginamasis tokios vietos pranašumas planuojamo pelno požiūriu prieš kitas alternatyvas. Todėl, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas bei planuojant rinkodaros priemones turi būti strategiškai suprantama vertės kūrimo grandinė konkrečioje pramonės šakoje bei jos tendencijos globaliu mastu. Siekiant užsibrėžto tikslo būtina užtikrinti veiksmų kompleksiškumą ir savalaikiškumą, todėl turi būti remiamas valdžios institucijų (valstybės bei savivaldybių lygyje) vykdomas investicijų pritraukimo strategijos formavimas bei šios strategijos įgyvendinimo priemonės.Šis veiksmų programos tikslas didinti verslo produktyvumo lygį, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, bus įgyvendinamas pagal šios veiksmų programos 2 prioritetą „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“.
1.2 Veiksmų programos antrasis tikslas – didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalįSiekiant užtikrinti stabilų tolimesnį šalies ūkio augimą, aktualus ne tik bendras ūkio modernizavimas keliant produktyvumo lygį visuose ūkio sektoriuose, bet svarbu keisti ir ūkio sektorių struktūrą, pereinant nuo žemų prie aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) aktyvinimas ir investicijos į šią sritį, padės keisti ūkio sektorių struktūrą norima linkme.
Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje siekiama, kad 2010 m. metinės verslo sektoriaus išlaidos mokslinių tyrimų ir technologinei plėtrai sudarytų 1 proc. BVP. Tačiau kol kas verslo sektoriaus investicijos į MTTP yra labai menkos, o jų augimas nepakankamas, kad iki 2010 m. pasiektų numatytas apimtis. Siekiant padidinti verslo investicijas į MTTP ir sudaryti sąlygas verslui naudotis viešojo MTTP sektoriaus rezultatais, nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatyta plėtoti viešojo MTTP sektoriaus pajėgumus ir potencialą, skatinti privačių įmonių (iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis ar universitetais) vykdomus MTTP projektus, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, remiant ūkio subjektų MTTP darbų užsakymus mokslo ir studijų institucijoms ir universitetams.Siekiant suaktyvinti mokslo rezultatų pritaikymą versle, daugiau dėmesio turi būti skiriama glaudesniam verslo ir mokslo bendradarbiavimui užtikrinti. Investuojant turi būti siekiama, kad bendradarbiavimo problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai, įtraukiant visas suinteresuotas puses. Bendriems verslo ir mokslo MTTP, naujų technologinių įmonių kūrimuisi skiriama parama svarbu nukreipti į klasterių ar atskirų ūkio šakų plėtros strategijų įgyvendinimą, įskaitant šiai veiklai reikalingos techninės bazės kūrimą ir stiprinimą. Besikuriančios technologinės platformos prisidės prie atskirų ūkio šakų plėtros strategijų formavimo, užtikrinant šių šakų konkurencingumą ilgalaikiu laikotarpiu, kai bendradarbiavimo pasėkoje bus suformuojamos kompleksinės ūkio šakų vystymo strategijos, apimančios tiek žmogiškųjų išteklių stiprinimo tam tikroje srityje būtinybę, tiek mokslinių tyrimų kryptis. Kaip numatyta nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje ir kituose strateginiuose dokumentuose, Lietuvoje planuojama atnaujinti prioritetines MTTP kryptis, atnaujinti aukštųjų technologijų programą ir parengti kitas nacionalines programas prioritetinėse MTTP srityse. Norint didinti viešojo MTTP sektoriaus veiklos efektyvumą ir atitikimą verslo poreikiams, taip pat reikalingi ir kiti pokyčiai. Pavyzdžiui, ilgalaikės MTTP strategijos įgyvendinimo II etapo programoje siekiama patobulinti valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį papildyti konkursiniu finansavimu, imtis kitų priemonių. Kai kurios MTTP struktūros ir veiklos pertvarkymo priemonės galės būti finansuojamos pagal Žmonių išteklių plėtros programos prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. Didžiausią įtaką ūkio struktūros pokyčiams turi tarptautinės korporacijos ir jų sprendimai plėtoti verslus tam tikrose pasaulio teritorijose priklausomai nuo ekonominių sąlygų ir tarptautinės konjunktūros. Todėl suderinamumas tarp prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo sąlygų gerinimas“ numatytų priemonių kaip infrastruktūros pramoniniams parkams išplėtojimas, ir prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirta MTTP“ remiamų mokslo technologinių parkų steigimo ir plėtros bei „Žinių visuomenės plėtros“ veiksmų programoje finansuojamų priemonių, skirtų žmogiškiesiems ištekliams stiprinti, yra būtinas, nes tik tai sudarys sąlygas tarptautinėms korporacijoms plėtoti aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslus Lietuvoje, kas greičiausiai paskatins Lietuvos ūkio sektorių kaitą.Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aktyvinimas ir investicijos į šią sritį, padės pasiekti šį veiksmų programos tikslą padidinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį, todėl šis tikslas bus įgyvendinamas pagal veiksmų programos 1 prioritetą „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“.1.3 Trečiasis tikslas – efektyvinti ekonominę infrastruktūrąInvesticijos į fizinės ekonominės infrastruktūros plėtrą, atitinkančią tvarios plėtros principus, lygiai kaip ir investicijos į žmoniškąjį kapitalą, yra neatsiejama tarptautinio ekonomikos konkurencingumo kūrimo dalis. Efektyvi ekonominė infrastruktūra kartu su bendru verslo klimatu ir reguliavimo aplinka sudaro esminį pagrindą ilgalaikei ir stabiliai socialinei ir ekonominei plėtrai. Vienas iš pagrindinių Lietuvos tarptautinį konkurencingumą skatinančių veiksnių yra palanki jos geografinė padėtis. Norint išnaudoti šią stiprybę ir paskatinti tranzitą, prekybą tarp Rytų ir Vakarų per Lietuvą, pirmiausia būtinos investicijos tiek į vietinės ir valstybinės, tiek į tarptautinės reikšmės transporto infrastruktūros gerinimą. Transporto tinklas yra Europos bendrosios rinkos arterijos ir rinkų konkurencingumo varomoji dalis, o taip pat viena iš svarbiausių prielaidų visuomenės geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimui. Svarbiausi Europos, o taip pat ir Lietuvos transporto sektoriaus plėtojimo prioritetai – sukurti veiksmingą, lanksčią ir saugią transporto sistemą, skatinančią nacionalinių rinkų integraciją, šalies ūkio raidą ir jos regionų ekonominį bei socialinį patrauklumą, užtikrinančiu žmonių darbui, studijoms bei laisvalaikiui būtiną mobilumą. Atsižvelgiant į šalies ekonomikos pokyčius, turi būti nuolat pertvarkomas ir plėtojamas valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklas, užtikrinantis prieigą prie rinkų, reikiamus teritorijų ekonominius ryšius. Blogiausia techninė būklė yra keliuose, kuriuose pastoviai auga eismo intensyvumas ir jų danga nebeapsaugo kelio konstrukcijos nuo eismo apkrovų bei aplinkos poveikio. Didžiąją Lietuvos regioninių ir vietinių kelių tinklo dalį sudaro keliai su žvyro ar susidėvėjusia asfalto danga. Investicijos į regioninę kelių infrastruktūrą leistų įgyvendinti eismo saugos gerinimo priemones, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Saugaus eismo inžinerinės infrastruktūros įdiegimas leistų sumažinti avaringumą keliuose, žuvusių ir sužeistųjų skaičių bei nuostolius, kuriuos patiria šalies ūkis ir gyventojai. Išasfaltavus žvyrkelius, rekonstravus atskirus regioninio tinklo ruožus, pagerėtų susisiekimo sąlygos tarp atokesnių šalies rajonų, būtų sudaryta palankesnė aplinka investicijoms, verslo subjektų bendradarbiavimui, darbo jėgos mobilumui.
Didėjant vežimų mastams, būtina iš esmės gerinti šalies vidaus geležinkelio transporto paslaugų sąlygas ir didinti jungiamųjų geležinkelio linijų pralaidumą, kartu užtikrinant eismo saugą, todėl reikia modernizuoti regionines geležinkelių linijas, tobulinti transportavimo paslaugas ir aptarnavimo kokybę, tokiu būdu užtikrinant galimybę didinti vidaus vežimų geležinkeliais rinkos dalį. Siekiant sudaryti sąlygas pritraukti kuo daugiau turistų į Lietuvą, skatinti kaimo turizmą, žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių plėtrą, būtina plėsti ir modernizuoti pramoginę ir turistinę transporto infrastruktūrą, skatinti jūrinio turizmo ir pramoginę laivybą, plėtojant uostų infrastruktūrą, vidaus vandenų kelių infrastruktūrą, didinant jos saugumą.Dėl silpnai išvystyto viešojo keleivinio transporto tinklo Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio pagal keleivių apyvartos rodiklį. Naujosiose ES šalyse magistralinių transporto infrastruktūros linijų modernizavimas ir plėtra, ypatingai tų, kurios priklauso transeuropiniam tinklui (TEN-T), turi didelę įtaką atskirų regionų plėtrai bei skatina jų integraciją tiek į ES bendrąją rinką, tiek į pasaulinę ekonomiką. Todėl svarbu koordinuotai modernizuoti ir plėtoti TEN-T tinklo (kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų) infrastruktūrą, kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra, derama jų sąveika su ES valstybių narių ir trečiųjų šalių transporto sistemomis. Globalizacijos procesams įtakojant, susidarys sąlygos šalia modernių transporto magistralių formuotis multimodaliniams transporto ir kitiems verslo centrams (klasteriams). Todėl turi būti siekiama plėtoti multimodalinio transporto infrastruktūrą, skatinti interoperabilumą ir viešųjų logistikos centrų steigimąsi. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sujungimas su Skandinavijos ir kitų Europos šalimis uostais Baltijos jūros magistralėmis ženkliai įtakotų Lietuvos ūkio tarptautinį konkurencingumą. Siekiant didinti keleivių apyvartą bei aptarnavimo kokybę, svarbus dėmesys turi būti skiriamas tarptautinių oro uostų modernizavimuiModernios šiaurės-pietų transporto ašies (Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva), jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas bei modernizavimas galėtų tenkinti vis didėjančius ES valstybių prekybos ir paslaugų poreikius. Svarbiausias prioritetas šioje ašyje – reikiamų sąlygų interoperabilumui su ES geležinkelių tinklu sukūrimas, įgyvendinant Rail Baltica geležinkelių projektą. Numatoma taip pat toliau tęsti Via Baltica magistralės modernizavimą. Jau dabartiniu metu aptarnaujančios intensyvius tranzito srautus vakarų–rytų transporto ašies infrastruktūros modernizavimas taip pat yra nemažiau svarbus prioritetas Lietuvai. Bus siekiama suformuoti veiksmingą transporto grandį sparčiai besivystančiame Baltijos jūros regiono transporto tinkle, plėtojant ES vidaus rinkos ir Europos–Azijos transporto srautus.Siekiant didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, šioje veiksmų programoje numatytos priemonės transeuropinės reikšmės projektų, atitinkančių konvergencijos tikslo kriterijus, įgyvendinimui, ir integruoto regioninio transporto tinklo, efektyviai sąveikaujančio su ES tinklu, suformavimui. Didelės vertės tarptautinės reikšmės transporto infrastruktūros projektai galėtų būti finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis (5 prioritetas „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“), o panaudojant struktūrinių fondų lėšas (4 prioritetas „Esminė ekonominė infrastruktūra“) būtų gerinama valstybinės reikšmės ir regioninė transporto infrastruktūra (geležinkeliai, vandens transporto objektai, automobilių keliai, jungiantys Lietuvos regionus su pagrindiniais pramonės, verslo ir administraciniais centrais). Viena iš pagrindinių šalies ekonomikos konkurencingumo augimo prielaidų yra efektyvi, saugi ir patikima energetinė infrastruktūra, kurios esminė dalis yra elektros, dujų ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklai ir sistemos. Atlikta SSGG analizė parodė, kad Lietuvoje mažai nuosavų gamtinių išteklių, trūksta galimybių apsirūpinti pigiais ištekliais, o pagrindinė silpnybė – didelė priklausomybė nuo energijos išteklių, gaunamų iš vieno šaltinio. Be to, dujų ir elektros tinklai neturi tiesioginių sąsajų su Vakarų Europos ir Skandinavijos energetikos sistemomis. Ignalinos AE uždarymas kelia neigiamus padarinius aplinkai, taip pat socialinius bei ekonominius padarinius ir kartu lemia aktualų Lietuvos prisijungimo prie Vakarų Europos energetinių tinklų poreikį. Lietuvos elektros ir dujų rinkoms esant atribotoms nuo vieningų ES vidaus elektros ir dujų rinkų, pilnai negali veikti energijos kainų formavimosi mechanizmai, vartotojai objektyviai neturi galimybės pasirinkti energijos tiekėjo, nors teisinės prielaidos tam yra sudarytos.Atsižvelgiant į esamą situaciją, Lietuvai būtina pasinaudoti savo geografine padėtimi, kuri yra labai palanki energijos srautų tranzitui, ir integruoti savo energetines sistemas į Skandinavijos ir/arba Vakarų Europos energetines sistemas. Tai leistų paspartinti tiek Baltijos šalių, tiek ir bendros ES elektros ir gamtinių dujų rinkų kūrimo procesą. 2007–2013 m. laikotarpiu prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ lėšomis įgyvendinami elektros ir gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklų ir sistemų plėtros bei modernizavimo projektai leistų sukurti technines galimybes ir aplinkosaugines prielaidas elektros ir dujų rinkų integracijai į ES bendrąsias rinkas, žymiai padidinti energijos tiekimo saugumą, ir patikimumą tiek šalies mastu, tiek ir atskiriems šalies regionams bei galutiniams vartotojams. Lietuvoje energijos gamyba, tiekimas ir vartojimas yra nepakankamai efektyvūs, būdingas aukštas energijos intensyvumas. Be to, Lietuvoje išnaudojamas ne visas atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos šaltinių potencialas. Investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ir sistemų modernizavimą bei plėtrą sudarytų prielaidas energijos nuostolių mažėjimui, didintų vartotojams tiekiamų paslaugų kokybę, bei leistų plačiau išnaudoti termofikacinių jėgainių potencialą bei atsinaujinančius energijos šaltinius (ypač biokurą), tuo pačiu mažėtų aplinkos tarša.Struktūrinės paramos investicijos į energetinių tinklų darbo efektyvumo padidinimą ir plėtrą, diegiant pažangias technologijas, leis ne tik sumažinti tiekiamos energijos kainas, bet ir teigiamai įtakos šalies importo/eksporto balansą, kadangi didžioji dalis kuro yra importuojama. Gerai išplėtota, efektyvi ir patikima energetinė infrastruktūra sudarys palankų klimatą naujų įmonių kūrimuisi ir verslo plėtrai. Energetinių tinklų modernizavimas ir plėtra taip pat prisidės siekiant aukštesnės gyvenimo kokybės ir didesnės sanglaudos. Energetinių tinklų modernizacija ir plėtra Lietuvos miesteliuose ir regioniniuose centruose padidins jų investicinį patrauklumą, skatins ekonominės ir socialinės infrastruktūros plėtrą.Šis siekis užtikrinti efektyvią, saugią ir patikimą energetinę infrastruktūrą bus įgyvendinamas pagal šios veiksmų programos 4 prioritetą „Esminė ekonominė infrastruktūra“Žiniomis besiremiančios, konkurencingos ekonomikos plėtra neatsiejama nuo informacinės visuomenės plėtros. Informacinių technologijų naudojimo augimas – taip pat ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, inovacijų diegimo ir paslaugų verslui plėtros prielaida. Siekiant sudaryti sąlygas visiems Lietuvos gyventojams naudotis informacinėmis technologijomis ir elektroniniais ryšiais (IRT), kurti ir naudoti gausų elektroninį turinį, sudaryti verslui palankias sąlygas didinti konkurencingumą, būtina visoje šalyje tolygiai išplėtota IRT infrastruktūra. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje akcentuojama būtinybė IRT naudojimo srityje sudaryti sąlygas didėti gyventojų kompetencijai ir socialinei sanglaudai, panaudojant informacines technologijas, modernizuoti viešąjį administravimą, skatinti žiniomis, inovacijomis, mokslo laimėjimais ir informacinėmis technologijomis grindžiamą ekonomiką. Analogiški tikslai yra įtvirtinti ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, kurioje taip pat nurodoma būtinybė pasinaudojant IRT teikiamomis galimybėmis, puoselėti ir skleisti Lietuvos kultūrą, skatinti visuomenės kūrybiškumą ir kultūros įvairovę, užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo ir lietuvių kalbos išsaugojimą pasaulio visuomenėje.Atlikta SSGG analizė nustatė, kad Lietuvoje gerai išplėtota IRT infrastruktūra didžiuosiuose šalies miestuose, daug viešojo judriojo telefono ryšio vartotojų, tačiau viena didžiausių problemų – žemas bendro IRT panaudojimo šalyje lygis. Technologijomis naudojasi tik maža gyventojų grupė, todėl labai svarbu plėtoti elektronines paslaugas, elektroninę infrastruktūrą, gerinti gyventoją kompetenciją, sukurti sąlygas elektroninio verslo plėtrai, kad šalies gyventojai turėtų galimybes, naudodamiesi IRT, greičiau ir patogiau gauti geresnes paslaugas iš viešojo administravimo ir privataus sektorių bei naudotis kitais informacijos šaltiniais. Siekiant padidinti IRT naudojančių Lietuvos gyventojų skaičių, mažinti skaitmeninę atskirtį, skatinti ekonomiką, kuri remtųsi naujausiomis technologijomis, siekiama, kad „Ekonomikos augimo“ veiksmų programa ypatingą dėmesį skirtų elektroninės infrastruktūros (skaitmeninės televizijos, plačiajuosčio interneto ryšio, viešųjų interneto prieigos taškų), elektroninio turinio ir viešųjų elektroninių paslaugų plėtrai (didintų viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumą, teiktų sveikatos, mokymosi, viešųjų pirkimų paslaugas, vystytų elektroninės demokratijos procesus). Būtina stiprinti verslo tarpusavio bendradarbiavimą, sudarant galimybes sudaryti sandorius internetu, kuriant virtualius verslo informavimo ir konsultavimo centrus, daugialypę programinę (tame tarpe atviro kodo) ir techninę terpę, taip vystant reikiamą specializuotą infrastruktūrą atskirų ūkio šakų įmonėms plėtoti savo verslą, skatinti konkurencingumą. Šio veiksmų programos tikslo aspektai susiję su informacinės visuomenės plėtra bus įgyvendinami pagal šios veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“.4 PRIORITETAS: ESMINĖ EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA
2 veiksmų grupė: Transporto tinklas
Veiksmų grupės uždaviniai
Pagrindiniai veiksmų grupės uždaviniai:1. Eismo saugos inžinerinių priemonių diegimas. 2. Valstybinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūros techninių parametrų gerinimas. 3. Regioninės vandens transporto infrastruktūros plėtra.
Veiksmų grupės aprašymas
Įgyvendinant vieną iš svarbiausių ES tikslų – sumažinti atskirų regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus, svarbus vaidmuo tenka transporto infrastruktūrai. Veiksmingas transporto infrastruktūros tinklas kompensuoja nevienodą ekonominio potencialo pasiskirstymą tam tikruose šalies regionuose, suteikia verslui galimybę išplėsti realizavimo rinkas, skatina darbo jėgos mobilumą, socialinę sanglaudą.Augant šalies ekonomikai ir visuomenės gyvenimo lygiui, vartotojų reikalavimai transporto paslaugų lygiui ir infrastruktūros kokybei taip pat nuolat didėja. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius turi būti nuolat pertvarkomas ir plėtojamas valstybinės ir vietinės reikšmės transporto tinklas, užtikrinantis prieigą prie rinkų, reikiamus teritorijų ekonominius ryšius. Regioninės transporto infrastruktūros tinklo modernizavimas bei plėtra ženkliai prisidės prie aukštesnės verslo aplinkos kokybės ir efektyvesnės socialinės sanglaudos siekių įgyvendinimo. Tinkama transporto infrastruktūros būklė padės pritraukti investicijas į gyvenvietes, miestelius, savivaldybių ir kt. administracinius centrus, užtikrins mobilumą tarp kaimo ir miesto, sumažins nedarbo lygį. Įgyvendinant šį prioritetą, numatoma kryptingai gerinti susisiekimo tarp verslo centrų, gyvenamųjų zonų sąlygas, sumažinti infrastruktūros priežiūros ir transporto priemonių eksploatacines išlaidas, sutrumpinti transportavimo laiką. Pagerinus infrastruktūros techninius parametrus tikimasi ženklaus avaringumo lygio ir transporto neigiamo poveikio aplinkai sumažėjimo.Modernizuota valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, geležinkelių, vandens bei multimodalinio transporto infrastruktūra neabejotinai skatins verslo plėtrą, aprūpinant vietines rinkas produkcija ir realizuojant vietines gamybos prekes, leis efektyviau išnaudoti vietinio turizmo ir kitų paslaugų potencialą, pilniau tenkins darbo jėgos mobilumo poreikius, teigiamai įtakos regionų ekonominio išsivystymo skirtumų mažinimo procesus.
Suderinamumas su kitomis ES remiamomis priemonėmis
Numatomi įgyvendinti veiksmai tiesiogiai siejasi su ES transporto politikos nuostatomis, išdėstytomis Baltojoje knygoje bei kitomis paramos priemonėmis (Marco Polo, INTERREG ir kt.).
Numatomas išlaidų pasiskirstymas pagal kategorijas
Išlaidų pasiskirstymas pagal prioritetines temasKodas Pavadinimas Finansinė proporcija (%) Finansinė proporcija (Mln. Lt)16 Geležinkeliai 5,30 107,2822 Valstybiniai keliai 39,16 793,3923 Regioniniai/vietiniai keliai 21,13 428,0130 Uostai 8,88 179,9132 Vidaus vandenų keliai 0,99 19,99VISO 75,45 1528,58
Išlaidų pasiskirstymas pagal finansavimo būdąKodas Pavadinimas Finansinė proporcija (%) Finansinė proporcija (Mln. Lt)01 Neatlygintina pagalba 75,45 1528,58VISO 75,45 1528,58
Išlaidų pasiskirstymas pagal teritorijų tipusKodas Pavadinimas Finansinė proporcija (%) Finansinė proporcija (Mln. Lt)00 Netaikoma 75,45 1528,58VISO 75,45 1528,58
Veiksmų grupės priemonės
1. Eismo valdymo sistemų tobulinimas, tiltų, pervažų ir sankryžų rekonstrukcija, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas ir kitų eismo saugos priemonių diegimas.2. Žvyrkelių asfaltavimas, krašto, rajoninių ir vietinių automobilių kelių dangų tobulinimas, jungiamųjų geležinkelio linijų pralaidumo didinimas, viešųjų keleivių aptarnavimo paslaugų kokybės gerinimas3. Infrastruktūros vietinei ir regioninei laivybai plėtojimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimasKeliai. Didėjant automobilių skaičiui bei eismo srautų intensyvumui, eismo įvykių skaičius Lietuvoje auga. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis Lietuvoje avaringumo rodikliai yra vieni blogiausių, todėl būtina skirti didesnį dėmesį saugaus eismo užtikrinimui. Investicijos į regioninę kelių infrastruktūrą leis įgyvendinti eismo saugos gerinimo priemones, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Todėl miestų ir gyvenviečių prieigose bus pertvarkytos sankryžos į žiedines ir reguliuojamas šviesoforais, statomos skirtingų lygių sankryžos ir pėsčiųjų perėjimai, apšviečiami atskiri kelių ruožai, įrengiami pėsčiųjų-dviračių takai, intensyvaus eismo keliuose diegiamos informacinės sistemos, efektyviau kontroliuojama transporto priemonių techninė būklė, įrengiamos kitos saugaus eismo priemonės. Saugaus eismo inžinerinės infrastruktūros įdiegimas leis sumažinti avaringumą keliuose, žuvusių ir sužeistųjų skaičių bei sumažinti nuostolius, kuriuos patiria šalies ūkis.Didžiąją Lietuvos regioninių ir vietinių kelių tinklo dalį sudaro keliai su žvyro ar susidėvėjusia asfalto danga. Blogiausia techninė būklė yra keliuose, kuriuose pastoviai auga eismo intensyvumas ir jų danga nebeapsaugo kelio konstrukcijos nuo eismo apkrovų bei aplinkos poveikio. Automobiliai važiuodami blogos kokybės keliais kelia dulkes, triukšmą, o tai daro neigiamą poveikį regionų verslo ir gyvenamosioms zonoms. Išasfaltavus žvyrkelius, rekonstravus atskirus regioninio tinklo ruožus, pagerės susisiekimo sąlygos tarp atokesniais šalies rajonų, bus sudaryta palankesnė aplinka investicijoms, verslo subjektų bendradarbiavimui, darbo jėgos mobilumui.Geležinkeliai. Didėjant vežimų mastams, būtina iš esmės gerinti šalies vidaus geležinkelio transporto paslaugų sąlygas ir didinti jungiamųjų geležinkelio linijų pralaidumą, kartu užtikrinant eismo saugą, todėl bus modernizuojamos regioninės geležinkelių linijos. Jose numatoma atstatyti viršutinę kelių konstrukciją, tiltus, pralaidas, modernizuoti elektros tiekimo, signalizacijos, ryšių ir telekomunikacijų sistemas įdiegti infrastruktūros diagnostikos bei atnaujintą ekstremalių ir krizinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemą. Linijų modernizavimas bei minėtų sistemų įdiegimas ir atnaujinimas leis užtikrinti traukinių eismo saugumą, patikimą keleivių ir krovinių vežimą, užtikrins galimybę didinti vidaus vežimų geležinkeliais rinkos dalį. Tobulinant transportavimo paslauga ir gerinant aptarnavimo kokybę, bus rekonstruojamos geležinkelio stotys ir terminalai, atnaujinami kiti geležinkelių infrastruktūros objektai įsigyjami nauji riedmenys, ekstremalių situacijų likvidavimo įranga, kelio priežiūros ir remonto mašinos.
Daug Europos šalių turi puikią patirtį, taikant intelektines transporto sistemas kaip efektyvią priemonę eismo saugumui gerinti, sangrūdoms mažinti, valdyti avarinius atvejus, pažangiomis priemonėmis valdyti eismą, teikti realaus laiko informaciją keliautojui, kitas ITS paslaugas.Siekiant pašalinti problemas eismo saugumo srityje, priartinti Lietuvos kelių transporto informacinę infrastruktūrą prie ES šalyse veikiančios kelių transporto informacinės infrastruktūros bei vykdyti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvoje būtina diegti intelektines transporto sistemas, kurių pagrindu būtų sukurta moderni kelių transporto informacinė infrastruktūra.
Vandens transportas. Siekiant sudaryti sąlygas pakrančių bei vidaus laivybos plėtrai, būtina modernizuoti regioninę vandens transporto infrastruktūrą, skatinti komercinę, jūrinio turizmo ir pramoginę laivybą. Tuo tikslu Šiaurinėje Lietuvos pakrantės dalyje bus atstatytas tarpukaryje funkcionavęs Šventosios uostas, skirtas plaukiojančioms jachtoms ir mažiesiems kruiziniams laivams, priekrantės žvejybos, pakrančių apsaugos tarnybos bei Būtingės terminalo saugumą užtikrinantiems laivams. Be to, numatoma pagerinti vidaus vandenų kelių infrastruktūros objektus, kurie leis gabenti Nemunu ir krovinius, ir keleivius. Tai skatins reguliariąją ir pramoginę laivybą, žemės ūkio, žuvininkystės ir kitų sektorių plėtrą. Sparčiai didėjant Klaipėdos uoste mažųjų laivų ir valčių skaičiui, intensyvėjant jūrinių laivų eismui farvateryje, mažųjų laivų plaukiojimas juo tampa pavojingu saugios laivybos požiūriu, todėl dislokacijos vieta bus perkelta į pietinę uosto dalį. Tai padidins laivybos saugumą ir bus užtikrinti Tarptautinio uostų apsaugos kodekso (ISPS) reikalavimai.
5 PRIORITETAS: TRANSEUROPINIŲ TRANSPORTO TINKLŲ PLĖTRA
Prioriteto uždaviniai
Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos transporto sistemos padėtį, ekonomikos ir visuomenės poreikių augimą, didelius reikalavimus eismo saugai ir aplinkos apsaugai, remiantis naujausiomis ES transporto politikos nuostatomis, ES bendro intereso transporto infrastruktūros plėtros planais ir siekiant užtikrinti vykdomų projektų bei programų tęstinumą, nubrėžti sekantys Lietuvos transporto plėtros uždaviniai:
1. Nepakankamų sausumos transporto infrastruktūros jungčių su kitomis ES valstybėmis ir trečiųjų šalių transporto tinklais išplėtojimas, TEN-T tinklo pritaikymas augančiam eismo intensyvumui. 2. Svarbiausio šalies tranzito mazgo – Klaipėdos jūrų uosto – potencialo geresnis panaudojimas ir konkurencingumo didinimas. 3. Tarptautinių oro uostų infrastruktūros pajėgumų išvystymas. 4. Transporto avaringumo ir grūsčių TEN-T tinkle mažinimas.Prioriteto aprašymas
Naujosiose ES šalyse magistralinių transporto infrastruktūros linijų modernizavimas ir plėtra, ypatingai tų, kurios priklauso transeuropiniam tinklui (TEN-T), turi didelę įtaką atskirų regionų plėtrai bei talkina jų integracijai tiek į ES bendrąją rinką, tiek į pasaulinę ekonomiką. Moderni transporto infrastruktūra, sąlygoja naujas galimybes nacionalinei rinkai, kuriant naujas darbo vietas, plėtojant gamybos ir paslaugų sferas. Numatoma koordinuotai modernizuoti ir plėtoti TEN-T tinklo (kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų) infrastruktūrą, kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra, derama jų sąveika su ES valstybių narių ir trečiųjų šalių transporto sistemomis. Globalizacijos procesams įtakojant, susidarys sąlygos šalia modernių transporto magistralių formuotis multimodaliniams transporto ir kitiems verslo centrams (klasteriams). Modernios šiaurės–pietų transporto ašies (Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva), jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas bei modernizavimas, galės tenkinti vis didėjančius ES valstybių prekybos ir paslaugų poreikius. Svarbiausias prioritetas šioje ašyje – reikiamų sąlygų interoperabilumui su ES geležinkelių tinklu sukūrimas, įgyvendinant Rail Baltica geležinkelių projektą. Numatoma taip pat toliau tęsti Via Baltica magistralės modernizavimą.Jau dabartiniu metu aptarnaujančios intensyvius tranzito srautus vakarų–rytų transporto ašies infrastruktūros modernizavimas taip pat yra nemažiau svarbus prioritetas Lietuvai. Bus siekiama suformuoti veiksmingą transporto grandį sparčiai besivystančiame Baltijos jūros regiono transporto tinkle, plėtojant ES vidaus rinkos ir Europos–Azijos transporto srautus.Didinant Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bus siekiama sukurti modernų transporto infrastruktūros tinklą, atitinkantį ES mobilumo poreikius bei sudarantį palankias sąlygas šalies ūkio bei socialinei sanglaudai. Įgyvendinant šį prioritetą bus plėtojama multimodalinio transporto infrastruktūra, skatinamas interoperabilumas ir logistikos centrų steigimasis, naujų projektų, sujungsiančių Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su kaimyninėmis Skandinavijos ir kitomis Europos šalimis Baltijos jūros magistralėmis, rengimas ir įgyvendinimas. Be to, numatoma gerinti susisiekimo automobilių keliais ir geležinkeliais sąlygas, užtikrinant jos techninių, technologinių, eismo saugos, aplinkosaugos parametrų atitikimą tarptautiniams standartams. Svarbus dėmesys bus skiriamas tarptautinių oro uostų modernizavimui. Modernizuojant transporto sistemą Lietuvoje, bus vadovaujamasi Europos transporto tinklų (TEN-T) plėtros bendromis gairėmis, kad būtų užtikrintas suderinamumas tarp ES transporto tinklo ir Lietuvos TEN-T tinklo dalies.
Suderinamumas su kitomis ES remiamomis priemonėmis
ES Baltosios knygos pagrindinė nuostata – Europos transporto politiką koncentruoti ūkio bei visuomenės poreikiams tenkinti, gerinant eismo saugą, užtikrinant aukštą paslaugų kokybę, modernizuojant svarbiausius transporto infrastruktūros objektus. TEN-T plėtros gairių bei Lisabonos strategijos tikslai atitinka pagrindinius transporto infrastruktūros plėtros 2007–2013 m. tikslus: šiuolaikinių techninių standartų transporto infrastruktūros tinklo, tenkinančio prekių ir keleivių transportavimo poreikius, modernizavimas; tranzito per Lietuvą paslaugų plėtros pagrindinių transporto magistralių kryptimis skatinimas; priemonių, didinančių eismo saugą, įgyvendinimas ir neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimas; transporto rūšių tarpusavio sąveikos gerinimas (multimodalinių transporto procesų plėtra). ES Marco Polo programos tikslai, siekiant pagerinti transporto sistemos aplinkosaugos veiksmingumą ir plėtoti intermodalų transportą, taip prisidedant prie veiksmingos ir tvarios transporto sistemos, taip pat siejasi su šios strategijos tikslais.
Numatomas išlaidų pasiskirstymas pagal kategorijas
Išlaidų pasiskirstymas pagal prioritetines temasKodas Pavadinimas Finansinė proporcija (proc.) Finansinė proporcija (Mln. Lt)17 Geležinkeliai (TEN-T) 52,65 1976,9021 Greitkeliai (TEN-T) 17,97 674,7422 Valstybiniai keliai 15,17 569,6027 Multimodalinis transportas (TEN-T) 5,85 219,6629 Oro uostai 4,42 165,9630 Uostai 3,94 147,94VISO 100 3754,80
Išlaidų pasiskirstymas pagal finansavimo būdąKodas Pavadinimas Finansinė proporcija (proc.) Finansinė proporcija (Mln. Lt)01 Neatlygintina pagalba 100 3754,80VISO 100 3754,80
Išlaidų pasiskirstymas pagal teritorijų tipusKodas Pavadinimas Finansinė proporcija (proc.) Finansinė proporcija (Mln. Lt)00 Netaikoma 100 3754,80VISO 100 3754,80
Prioriteto priemonės/intervencijos
1. Naujų linijų tiesimas, kitos transeuropinės reikšmės automobilių kelių ir geležinkelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigtis.2. Saugaus eismo inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas, informacinių eismo valdymo sistemų plėtojimas.3. Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gilinimas, krantinių rekonstrukcija ir statyba, privažiavimo kelių ir geležinkelių, keleivių aptarnavimo infrastruktūros pajėgumų plėtra.4. Keleivių terminalų išplėtimas, naujų skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas, keleivių tranzito infrastruktūros sukūrimas.
Keliai. Transeuropinės reikšmės automobilių keliuose dėl padidėjusio eismo ir ašies apkrovos, bus stiprinama važiuojamoji kelio dalis, užtikrinamas pakankamas kelių pralaidumas, toliau tobulinamas bei rekonstruojamas automagistralių tinklas, tiesiant naujus aplinkkelius, didinant eismo juostų skaičių, diegiant eismo saugos inžinerinę infrastruktūrą ir elektronines saugos priemones bei informacines eismo valdymo sistemas, aplinkosaugos priemones. Plėtojant automagistrales, bus įrengiamos skirtingų lygių sankryžos, saugios perėjos pėstiesiems ir dviratininkams, rekonstruojami ir plėtojami jungiamieji keliai šalia automagistralės kategorijos kelių, įrengiami ištisiniai atitvarai automagistralių skiriamojoje juostoje.
Geležinkeliai. Esama geležinkelių infrastruktūros ir riedmenų būklė neleidžia didinti pervežimų efektyvumo. Siekiant užtikrinti didesnį traukinių greitį bei eismo saugą, kryptingai bus gerinami geležinkelių sistemos technologiniai, ekologiniai ir ekonominiai parametrai, panaudojant pažangiausius techninius sprendimus bei technologijas, modernizuojamos transeuropinės reikšmės geležinkelio linijos, didinamas jų pralaidumas, linijos, atnaujinamos signalizacijos ir telekomunikacijų sistemos bei įdiegiamos ir atnaujinamos infrastruktūros diagnostikos bei ekstremalių ir krizinių situacijų geležinkelyje valdymo sistemos. Kuriant modernią šiaurės–pietų transporto ašį, bus statoma Europos Sąjungos standartus atitinkanti europinio standarto geležinkelio linija „Rail Baltica“. Vandens transportas. Siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą bei konkurencingumą, bus modernizuojama prekių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūra, kas sudarys sąlygas padidinti Ro-Ro, Ro-PAX ir keleiviniais laivais gabenamų keleivių ir transporto priemonių srautus, atsiras naujų aptarnavimo sferos paslaugų (viešbučių, restoranų) poreikis, pagyvės turizmo paslaugos, bus kuriamos papildomos darbo vietos. Bus didinami uosto gyliai, rekonstruojamos ir statomos krantinės, gerinama uosto sąveika su geležinkelio ir automobilių transportu. Bus didinamas privažiavimo kelių pralaidumas, saugumas bei mažinamas neigiamą poveikis aplinkai.Oro transportas. Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūra nepakankamai kokybiškai užtikrina sparčiai augančių keleivių ir krovinių srautų aptarnavimo, neteikia tinkamų keleivių tranzito paslaugų. Siekiant gerinti keleivių bei krovinių aptarnavimo lygį ir adekvačiai reaguoti į prognozuojamą paklausos augimą, bus tobulinama oro uostų ir oro eismo valdymo paslaugų teikimo infrastruktūra, modernizuojami keleivių terminalai, plėtojama teikiamų paslaugų sistema, diegiamos naujos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonės, kuriama keleivių tranzito infrastruktūra, didinamas oro uostų konkurencingumas. Įgyvendinus šiuos tikslus, padidės ribinis oro uostų pralaidumas bei juose teikiamų paslaugų kokybė, bus užtikrinamas naujausius skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus atitinkantis oro uostų ir eismo valdymo paslaugų teikimas. Logistikos centrai. Siekiant išnaudoti skirtingų transporto rūšių ir esamos transporto infrastruktūros pajėgumus, didinti krovinių intermodalumą bei pervežimo efektyvumą, bus kuriama viešoji infrastruktūra moderniems logistikos centrams steigtis, vykdoma jų integracija į Europos žemyne bei Baltijos jūros regione kuriamą logistikos centrų tinklą, sudaromos sąlygos vystytis intermodaliniam transportui, sukuriamos papildomas darbo vietos bei gerinamos sąlygos verslui.2.8. ATITIKIMAS HORIZONTALIOMS TEMOMS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
2.8.1 Informacinės visuomenės plėtraAugantis informacinių technologijų naudojimas įmonėse ir namų ūkiuose sudaro geras sąlygas diegti inovacijas versle. Įgyvendinant 1-ąjį Veiksmų programos prioritetą „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, informacinės technologijos bus plačiai naudojamos bendruose verslo ir mokslo tyrimų įstaigų projektuose. Didelis informacinių technologijų naudojimas verslo paramos įstaigose, įgyvendinant 2-ąjį prioritetą „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ leis efektyviai teikti viešąsias MTTP ir inovacijų skatinimo paslaugas ir įgyvendinti bendradarbiavimo, ypač tarptautinio, projektus. Kita vertus, įgyvendinant Veiksmų programą inovacijų bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimo kryptimis, vystant inovacijoms palankią infrastruktūrą bei remiant inovacijas ir verslumą skatinančių įstaigų veiklos efektyvumo didinimo, teikiamų paslaugų kokybės gerinimo ir prieinamumo didinimo projektus, informacinių technologijų panaudojimas versle tikėtina dar labiau išaugs.Visos prioriteto „Informacinė visuomenė“ veiklų grupės yra tiesiogiai skirtos informacinės visuomenės plėtros procesų skatinimui šalyje. Įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ veiksmų grupės „Energijos tiekimo tinklai“ priemonės bus diegiamos naujos aukštesnio lygio IT technologijos ir modernizuojami energetiniai įrenginiai. Prie informacinės visuomenės plėtros prisidės ir automatizuotos duomenų surinkimo ir perdavimo sistemos (SCADA), automatizuoto elektros energijos suvartojimo apskaitos ir elektros energijos paklausos prognozavimo sistemų diegimo projektai. Įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ veiksmų grupę „Transporto tinklas“, bus diegiamos naujausios eismo valdymo technologijos.Įgyvendinant Veiksmų programos prioritetą „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“, bus diegiamos informacinių ir telekomunikacinių technologijų pagrindu veikiančios intelektinės transporto sistemos, dėl ko pagerės paslaugų lygis visiems transportavimo proceso dalyviams.
FINANSAVIMO PLANAS
19 lentelė. Paramos pasiskirstymas pagal metus ir fondus (mln. Lt)
Metai ERPF Sanglaudos fondas Viso2007 853 317 11702008 864 414 12772009 882 507 13892010 939 564 15042011 1015 609 16242012 1079 676 17542013 1160 726 1885VISO 6790 3813 10603
20 lentelė. Paramos pasiskirstymas pagal prioritetus (mln. Lt)Prioritetas Bendrijos finansavimas Nacionalinis viešas finansavimas Nacionalinis privatus finansavimas Visas finansavimas Bendrojo finansavimo lygis (%) Informacijai EIB įnašas Kitas finansavimas1. Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra 2339 2. Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas 1596 3. Informacinė visuomenė visiems 829 124 0 953 15,0 4. Esminė ekonominė infrastruktūra 2026 304 0 2330 15,0 Transporto tinklas (ERPF dalis) 1529 229 0 1758 15,0 Energijos tiekimo tinklai 497 75 0 572 15,0 5. Transeuropinių transporto tinklų plėtra (Sanglaudos fondo dalis) 3755 563 0 4318 15,0 6. Techninė parama programos vertinimui ir viešinimui 58 9 0 67 15,0 VISO 10603
UŽDAVINIŲ IŠRAIŠKA SKAIČIAIS
21. Lentelė. Uždavinių išraiška skaičiaisTipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Skaičiais išreikšti uždaviniai(nurodant pradinę situaciją, jeigu įmanoma)Poveikis Išlaidos MTTP, proc. BVP (valstybiniame sektoriuje/versle) 2 proc. (1 proc./1 proc.) iki 2010 m. pagal Lisabonos programą (0,76 proc. (0,6 proc./0,16 proc.) – 2004 m.) Mokslinės publikacijos 1 mln. gyventojų, vnt. 400 vnt.(242 vnt.- 2004 m.) Europos patentų biurui pateiktų paraiškų skaičius 1 mln. gyventojų, vnt. 50 vnt.(2,6 vnt., 2002 m.) Lietuvoje pagamintų prekių ir paslaugų eksportas (išskyrus rafinuotus naftos produktus) (Parduota kasybos, karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, produkcijos ne Lietuvos rinkoje, procentais nuo visos parduotos atitinkamos produkcijos) 60-65 proc.
(52,6 proc., 2005 m.) Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui užimtųjų/skaičius versle proc. 6,1/15 %(5,12/6,6 %, 2004 m.) Verslumas (veikiančių įmonių, įskaitant pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos registraciją veikiančius asmenis, skaičius tūkstančiui gyventojų) 58%(42,8% – 2004 m.) Darbo našumas per darbo valandą (procentais lyginant su EU-15 vidurkiu) 65%(41,7% 2004 m.) Tiesioginę paramą gavusių įmonių bendrųjų pajamų vienam dirbančiajam augimas po 2 metų nuo projekto įgyvendinimo pabaigos (procentais lyginant su paremtų įmonių bendrųjų pajamų vienam dirbančiajam dydžiu paraiškos teikimo momentui), matuojama remiantis patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentais 20 – 25 proc. Finansinę paramą gavusių naujų įmonių išlikimo lygis po 2 metų (procentais lyginant su paremtų naujų įmonių skaičiumi) 75 – 80 proc. SF lėšomis sukurtuose mokslo ir technologijų parkuose ir technologiniuose inkubatoriuose veikiančių įmonių skaičius (vnt.) 150 Struktūrinės paramos lėšomis parengtose pramoninėse zonose(parkuose) pritraukta investicijų (Lt) 500 mln.Verslo išlaidos MTTP veiklai 1 proc. BVP(2003 m. – 0,14 proc. BVP)Rezultatai Bendras sukurtas naujų darbo vietų skaičius (vnt.) 1500 Sukurtos darbo vietos mokslinių tyrimų srityje (bendras tiesioginių darbo vietų skaičius, viso etato ekvivalentai, pasidalijimas pagal lytį bei viešąjį MTTP ir privatų sektorius) (per 1 metus po projekto pabaigos) (pagrindinis rodiklis) 400 Sukurti ir veikiantys išskirtiniai tyrimų centrai (excellence) 7 Sukurti ir veikiantys mokslo-verslo sąveikos centrai (competence) 5 Integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų (slėnių), skaičius 2-3 Nuolatinių interneto vartotojų, proc. 66 proc.(2005 m. – 30 proc.) Pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų lygis, proc. 95 proc.(2004 m. – 59 proc.) Plačiajuosčio interneto ryšio skvarba, proc. 50 proc.(2005 m. – 6,9 proc) Gyventojų, naudojančių viešąsias elektronines paslaugas, proc. 51 proc.(2005m. – 15 proc.) Elektros energijos transportavimo nuostolių sumažėjimas (procentiniais punktais) 2 proc. punktais(2005 m. – 8,3 proc.) Šiluminės energijos transportavimo nuostolių sumažėjimas (procentiniais punktais) 3 proc. punktais(2005 m. –19,6 proc.) Gamtinių dujų vartotojų padidėjimas (vienetais) 60 tūkst.(2005 m. – 600 tūkst.) Sumažėjusi žvyrkelių dalis valstybinės reikšmės kelių tinkle (%) Iki 35(2005 m. – 39,5%) Padidėjęs eismo intensyvumas automobilių kelių TEN-T tinkle (%) Augimas iki 40 % Ro-Ro krovinių srauto Klaipėdos uoste padidėjimas (%) 50 % (3 mln.t 2005 m.) Padidėjęs krovinių pervežimas geležinkeliais 2015 m. (mln. t) 60 (49,3 mln. t 2005 m.) Padidėjęs oro uostuose aptarnautų keleivių srautas (%) 80(2005 m. – 1,45 mln. kel.)Pasiekimai MTTP projektų (veiklos bei fizinės plėtros) skaičius (vnt.) 250 Paramą gavusių MVĮ skaičius (vnt.) 5000 Įmonėms suteiktų mikrokreditų skaičius (vnt.) 1000
Bendradarbiavimo ir verslumo skatinimo projektų skaičius (vnt.) 150 Paremta strateginių tyrimų projektų (iš jų bendradarbiavimo tarp verslo subjektų ir mokslinių tyrimų institucijų) (pagrindinis rodiklis) 25 (7) MTTP viešojo sektoriaus infrastruktūros ir bazinės įrangos plėtros projektų skaičius (pagrindinis rodiklis) 25 Paramą gavusių MVĮ skaičius (vnt.) 5000 Įmonėms suteiktų mikrokreditų skaičius (vnt.) 1000 Investicijoms paruoštų viešųjų teritorijų plotas (ha) 600 Sudaryta galimybė prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti visoms viešojo administravimo institucijos ir įstaigoms, taip pat visoms norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms bei gyventojams 98 proc. Įdiegtų interaktyvių viešųjų elektroninių paslaugų skaičius 20 Paremtų paveldo ir kalbos skaitmenizavimo projektų skaičius 5 Elektros energijos transportavimo nuostolių sumažėjimas (procentiniais punktais) 2 proc. punktais(2005 m. – 8,3 proc.) Vidutinis neplanuotų trumpų nutraukimų vienam vartotojui per metus skirstomuosiuose elektros tinkluose sumažėjimas (Momentary Average Interruption Frequency index – MAIFI) (procentais) 5 proc.(2005 m. – 0,4) Naujai prijungta elektros vartotojų, vnt. 300 (2005 m. – 1,4 mln.) Modernizuota elektros transformatorinių pastočių ir skirstyklų, vnt. 100 vnt.(2005 m. – 51 tūkst.) Modernizuota centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, km (Skaičiuojant sutartiniais 100 mm skersmens viengubais vamzdynais) 1800 km(2005 m. – 8330 km) Naujai prijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų vartotojų įrengta galia, MW 300 Naujai dujofikuota gyvenamųjų vietovių,, vnt 10 Rekonstruota ir asfaltuota automobilių kelių (km) 1200 Įdiegtos saugaus eismo gerinimo priemones padidinto avaringumo rizikos ruožuose (vnt.) 50 Pradės funkcionuoti regioninis jūrų uostas 1 Pastatyta prieplauka mažiesiems laivams , (vietos) 500 Įsteigti viešieji logistikos centrai (vnt.) 3 Pastatyta naujų ir rekonstruota esamų geležinkelio kelių (km) 200 Pastatyta ir rekonstruota krantinių (m) 2145 Keleivinių / prekinių traukinių greičiai (km/h) 160 / 120 Modernizuoti oro uostai (vnt.) 3
I PRIEDAS. IŠLAIDŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL KATEGORIJASIšlaidų pasiskirstymas pagal prioritetines temas Kodas Pavadinimas Finansinė proporcija (proc.) Finansinė proporcija (Mln. Lt)01 MTTP veiklos tyrimų centruose 1,89 200,4902 MTTP infrastruktūra 7,41 785,5803 Technologijų perdavimas ir tobulinimas, stiprinant mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), įmonių ir universitetų ryšius, visų rūšių aukštesnio nei vidurinis švietimo ir mokymo įstaigas, regionų savivalda, tyrimų centrai ir mokslo ir technologijų klasteriai (mokslo ir technolgijų parkai, technopoliai ir kt.) 5,20 551,4104 MTTP veikla 3,78 400,9805 Paslaugos įmonėms ar įmonių grupėms 1,20 127,6607 Investicijos įmones, tiesiogiai susijusios su MTTP ir inovacijomis 3,02 320,7408 Kitos investicijos į įmones 6,92 734,0509 Kitos investicijos skatinti MTTP, inovacijas ir verslumą 6,48 686,6410 Ryšių infrastruktūra (taip pat plačiajuostis ryšys) 1,41 149,2111 Informacijos ir ryšių technologijos (prieiga, sauga, suderinamumas, rizikų prevencija, tyrimai, inovacijos, el. turinys, kt.) 1,80 190,6613 Paslaugos ir turinys piliečiams (el. sveikata, el. valdžia, el. mokymasis, el. įterptis ir kt. 3,28 348,1714 Paslaugos ir turinys SVV (el. komercija, švietimas ir mokymas, tinklų plėtra ir kt.) 1,33 140,9316 Geležinkeliai 1,01 107,2817 Geležinkeliai (TEN-T) 18,64 1976,9021 Greitkeliai (TEN-T) 6,36 674,7422 Valstybiniai keliai 12,85 1362,9923 Regioniniai/vietiniai keliai 4,04 428,0127 Multimodalinis transportas (TEN-T) 2,07 219,6629 Oro uostai 1,57 165,9630 Uostai 3,09 327,8532 Vidaus vandenų keliai 0,19 19,9933 Elektra 1,41 149,6835 Gamtinės dujos 0,93 98,46
43 Energijos efektyvumas, ko-generacija, energijos vadyba 2,35 249,2568 Pramoninių zonų ir užterštų teritorijų “atgaivinimas” 1,20 127,6686 Vertinimas ir studijos; informavimas ir bendravimas 0,55 58,49VISO 100,00 10603,44Išlaidų pasiskirstymas pagal finansavimo būdąKodas Pavadinimas Finansinė proporcija (proc.) Finansinė proporcija (Mln. Lt)01 Neatlygintina pagalba 93,48 9912,4702 Pagalba (paskola, palūkanų subsidija, garantijos) 3,11 329,3703 Rizikos kapitalas 0,83 88,2504 Kita finansavimo forma 2,58 273,36VISO 100 10603,44
Išlaidų pasiskirstymas pagal teritorijų tipus
Kodas Pavadinimas Finansinė proporcija (proc.) Finansinė proporcija (Mln. Lt)01 Miestas 8,04 679,765 Kitos kaimiškos vietovės 1,76 149,2100 Netaikoma 90,20 9774,46VISO 100,00 10603,44