Įvadas
Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis prekyba užleidžia tarptautinių ekonominių santykių varomosios jėgos pozicijas tarptautiniam kapitalo judėjimo procesui, kuris paskutiniais dešimtmečiais daro vis didesnę įtaką tarptautinei prekių, paslaugų ir technologijų srautų kaitai ir jų struktūrai. Nors pagrindinis vaidmuo tenka galingiausioms ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms bei regionams, tačiau ir nedidelės šalys, siekiančios turėti efektyviai funkcionuojančios rinkos bei šalies ekonomiką, negali likti nuošalyje. Jos vis plačiau ir giliau įsitraukia į kapitalo eksporto procesus.Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tiesioginės užsienio investicijos (toliau – „TUI“) buvo vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, buvo ir yra laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Toks palankus požiūris į TUI padiktavo atitinkamą valstybės ekonominę politiką užsienio kapitalo atžvilgiu: Lietuva visokeriopai skatino ir skatina ateiti tarptautinį kapitalą. Jam suteikiamos ir mokesčių lengvatos, ir ypatingos strateginio investuotojo teisės, privatizuojant svarbius valstybei objektus. (1)Šio darbo tikslai yra:• išsiaiškinti investuotojo ir tiesioginių užsienio investicijų sampratą;• sužinoti, kokios gali būti TUI formos;• nustatyti veiksnius įtakojančius TUI augimą;• ištirti TUI svarbą Lietuvos ūkiu;• sužinoti apie TUI pasiskirstymą Lietuvoje pagal šalis investuotojas, ekonomines veiklas;• bei pasidomėti tiesioginių užsienio investicijų pasiskirstymu tarp Lietuvos apskričių.
Investuotojo ir tiesioginių užsienio investicijų samprata
Investuotojai – Lietuvos Respublika bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą. (5) Investuotojai skirstomi į tris pagrindines grupes:• Fiziniai asmenys – tai žemiausio finansinio pajėgumo grupė, kadangi ją sudaro pavieniai asmenys;• Finansiniai (instituciniai) investuotojai – tai finansinės kompanijos, valdančios joms patikėtus finansinius išteklius;
• Strateginiai investuotojai – tai kompanijos, dėl savo korporacinių tikslų investuojantys į ūkio subjektus, siekiantys išplėsti savo veiklą ir tarptautiniu mastu įsitvirtinti užsienio šalyje.(2)Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, priimtas 1999 m. liepos 7 d., pagal 5 straipsnį nustatyto šias investuotojų teises:1. Lietuvos ir užsienio investuotojams pagal šį ir kitus įstatymus užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai. 2. Investuotojas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti investavimo objektu Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. 3. Investuotojas turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėjęs mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų. 4. Užsienio investuotojas piniginį įnašą į formuojamą ūkio subjekto kapitalą gali įnešti tiek užsienio, tiek Lietuvos nacionaline valiuta. (7)To paties Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 6 straipsnyje numatomos investuotojų teisių garantijos:1. Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Ginčai dėl investuotojo (investuotojų) teisių ir teisėtų interesų pažeidimo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčus tarp užsienio investuotojo (investuotojų) ir Lietuvos Respublikos dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (investicinius ginčus) šalių susitarimu nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai, tarptautiniai arbitražai ar kitos institucijos.3. Investiciniai ginčai taip pat sprendžiami atsižvelgiant į tarptautinių sutarčių nuostatas. Užsienio investuotojas (investuotojai) investicinių ginčų atvejais turi teisę tiesiogiai kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą. (7)Pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) metodinius nurodymus tiesiogine užsienio investicija (TUI) yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Dešimt ir daugiau procentų paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių paprastai pripažįstama kaip žemutinė riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme, t.y. daryti įtaką įmonės valdymui.
Tiesioginėms užsienio investicijoms priskiriamas ne tik pirminis investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonomikos operacijos tarp investuotojo ir investavimo įmonės. Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro:1. Tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimas balsavimo teises, t.y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį);2. Reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti, bet dividendų forma nepaskirstyta, o įmonėje likusi pelno dalis (taip pat nuo turimų balsavimo teisių procento);3. Tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos gautos LR vyriausybės vardu ir priimtos su vyriausybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos;4. Kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančiuos teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas. (2)Tiesioginių užsienio investicijų formosV. Kvainauskaitė išskiria tokias tiesioginių užsienio investicijų formas (6, 67 p.):• Naujų įmonių ar filialų steigimas (įkūrimas) užsienyje.• Įmonių ar filialų pirkimas užsienyje.• Bendros su užsienio kapitalu įmonės.• Užsienio kapitalo įmonės. Naujų įmonių ar filialų steigimas reikalauja pradėti visas operacijas nuo pradžių, tai yra vietos statyboms įsigijimo, statybos vykdymo, įrengimų įsigijimo, personalo formavimu ir kt., todėl sėkmingas investicijų įgyvendinimas trunka ilgai, yra brangus, dažnai naujų įmonių kūrimą riboja šalies biurokratinės, kultūrinės, ekonominės aplinkos aspektai. Šios TUI formos privalumas – nereikia ieškoti partnerių, lengvai formuojama naujos įmonės veiklos strategija ir politika, sukuriamos naujos darbo vietos. Užsienyje veikiančių įmonių ar filialų pirkimas – labai patraukli tiesioginių užsienio investicijų forma, kadangi investuotojai greitai perima visišką įsigyto objekto kontrolę. Investuotojai iš karto gauna pastatus, įrengimus, darbuotojus, patentus ir platinimo tinklą. Šios TUI formos trūkumai – ilgas patrauklios įmonės paieškos laikotarpis, reikalingi dideli finansiniai ištekliai, investuotojai turi prisiimti pirktosios įmonės finansinius, valdymo ir kitus įsipareigojimus.
Bendros su užsienio kapitalu įmonės – kai įmonės susitaria vystyti bendrą veiklą. Tai tokia bendradarbiavimo su užsienio partneriais forma, kuriai būdinga gamybinė ir komercinė veikla, bendras valdymas, pelno ir rizikos pasidalijimas. Vietinio parnerio dalis įstatiniame kapitale gali būti papildomas finansavimo šaltinis. Bendrų su užsieniu įmonių kūrimas apsaugo nestabilios ekonomikos šalis nuo vidaus ūkio subjektų žlugimo, įmonės turi geras plėtros perspektyvas, kadangi vietiniai parneriai suteikia daug informacijos apie savo verslo parnerius, šaką bei rinką. Pagrindinis trūkumas – didelė tikimybė, kad gali kilti nesutarimų organizaciniais, marketingo ir valdymo klausimais. Užsienio kapitalo įmonės – tai ūkio subjektas, kurio nuosavas kapitalas priklauso užsienio investuotojui. Bendros su užsienio kapitalu ir užsienio kapitalo įmonės yra skatinamos mokesčių lengvatomis, joms teikiamos investuotojų pelno, pajamų dividendų bei interesų gynimo garantijos. Be to, leidžiama pelną, pajamas išvežti arba reinvestuoti į ūkį.Veiksniai, įtakojantys tiesioginių užsienio investicijų augimą
Tiesioginio užsienio investuotojo tikslas – turėti žymią įtaką valdant užsienio šalyje esančią įmonę, tačiau vien šio tikslo nepakanka, kad vienos šalies fiziniai ar juridiniai asmenys investuotų savo lėšas į kitos šalies ūkį. Yra daug faktorių, lemiančių investuotojo apsisprendimą investuoti užsienyje. Jau nuo ankstyviausių teorinių darbų vyravo nuomonė, kad įėjimo į rinką barjerai ir netobula konkurencija, nėra kliūtis tiesioginių užsienio investicijų procesui. Firma, vystydama veiklą už savo šalies ribų, turi turėti išskirtinių pranašumų prieš konkurentą: tai gali būti technologijų kontrolė, ženklo nuosavybės teisė, masto ekonomija ar kitas neapčiuopiamas turtas. Šie pranašumai yra būtini, siekiant padengti užsienio investuotojui papildomus kaštus, susijusius su koordinavimu ir komunikacija, bei konkuruoti su privalumais, kuriuos turi vietinė šalies įmonė, t.y. vietinės darbo jėgos, skonių ir kultūros pažinimas, ryšiai ir pan. (8)
Ekonominėje literatūroje išskiriamos penkios pagrindinės veiksnių grupės, kurios skatina užsienio kapitalo investicijas šalyje:1. Rinkos veiksniai. Dažnai įmonės investuoja užsienyje siekdamos įsigyti papildomus rinkos segmentus. Nauja rinka, jos dydis, galimi augimo tempai padeda užsitikrinti pelno lygį ir veiklos plėtrą. 2. Prekybos barjerų veiksniai. TUI leidžia panaikinti prekybos barjerus ir suteikia teisę veikti kaip ir vietinei įmonei, neveikiamai įvairių prekybinių apribojimų. 3. Kaštų veiksniai. TUI įmonėms padeda įgauti horizontalią ir vertikalią diversifikaciją. Investuodamos užsienyje jos pritraukia pigesnes žaliavas bei darbo jėgą, žemesnius kapitalo kaštus, pasinaudoja vyriausybės taikomomis finansinio ir nefinansinio skatinimo priemonėmis, kainų lygiu. 4. Bendrieji veiksniai. Užsienio investuotojai labiau domisi įmonėmis, kurios turi specifinius privalumus prieš kitas įmones, veikiančias šalyje ar regione. Firmos privalumai pasireiškia nematerialia turto forma, tai gali būti firmos įvaizdis, valdymas ar marketingas.5. Investicinio klimato veiksniai. Investicijas skatina: palanki šalių geografinė padėtis, šalių, į kurias investuojama, bendradarbiavimas su kitomis šalimis, jų narystė tarptautinėse organizacijose, sąjungose, gerai išvystyta infrastruktūra, didelės vidaus rinkos, kvalifikuota darbo jėga, teigiamas požiūris į TUI šalyje, maži apribojimai investuotojams, politinis bei teisinis stabilumas, maži nuosavybės apribojimai, valiutos kurso reguliavimo veiksniai, palanki mokesčių sistema, tarptautinės prekybos stabilumas, ekonomikos augimas. (2)Tačiau taip pat egzistuoja veiksniai trukdantys užsienio investicijų augimą:• nepakankamas įstatymų Lietuvoje stabilumas – dažni įstatymų pakeitimai, teisinės sistemos vientisumo stoka, mokesčių problemos; • muitinių darbo klaidos;• organizuotas nusikalstamumas;• nepakankamai operatyvus investuotojų problemų sprendimas; • žemės nuomos problemos;• neįvardintos prioritetinės verslo kryptys. (5)
Tiesioginių užsienio investicijų poveikis Lietuvos ūkiuiUžsienio investicijos yra ekonomikos augimo pagrindas, tiek didelėms ir mažoms, tiek išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims. Labiausiai pažengusios pasaulio šalys jau dabar aktyviai varžosi tarpusavyje dėl sėkmingų investicijų. Besivystančiose šalyse TUI yra vienintelis būdas vystyti ūkį, tobulinti industrinę bazę ir mažinti šalies nepriklausomybę nuo vieno iki kelių ūkio sektorių.
Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esanti, viena iš Pabaltijo valstybių, Lietuva turi geografinės padėties pranašumą pritraukiant investicijas. Ji yra jungtis tarp vienos sparčiausiai besivystančių rinkų – Rusijos ir vieno pažangiausių pasaulio regionų – Europos Sąjungos. (5)Nagrinėjant TUI, svarbu žinoti, kokį poveikį jos gali turėti šalies ūkiui. Lietuvoje TUI poveikis šalies ūkiui atsispindi paveikslas: PoveikisTeigiamas Neigiamas
1. Technologijos ir žinių transformavimas; 1. Technologinė priklausomybė; 2. Šalies ūkio ekonomikos sumaištis;2. Kapitalo pritraukimas; 3. Pelno išvežimas į užsienį; 3. Rinkų plėtros stimuliavimas; 4. Galimas tarptautinių įmonių kišimasis į teisinę aplinką.4. Infrastruktūros išplėtimas; 5. Konkurencijos skatinimas; 6. Papildomų darbo vietų kūrimas; 7. Naujų idėjų variklis.
Teigiamas TUI poveikis pasireiškia: • TUI leidžia transformuoti naujausias technologijas ir žinias. Empiriniai tyrimai rodo, jog esant tiesioginėms užsienio investicijoms, įdiegiamos modernesnės technologijos. Tai paprastai būna susiję su technologijų perdavimu, kuris nerentabilias įmones paverčia pelningai dirbančiomis.• Pritraukia didelius kapitalo srautus. Pažangiausios šalys operatyviai investuoja kapitalą, besistengdamos panaudoti lėšas progresyviausioms kompanijoms.• Stimuliuoja rinkų plėtrą. TUI yra svarbios rinkų plėtrai. Užsienio kapitalo įmonės labiau nei vietos suinteresuotos eksportu. Tarptautinės korporacijos yra išplėtojusios rinkas užsienyje, turi gerą verslo kontaktų tinklą ir globalų mąstymą. Toks platus požiūris lemia eksporto plėtrą, o tai naudinga tiek įmonei, tiek visai Lietuvai (pakyla šalies realusis produktas ir pajamos).• Infrastruktūros išplėtimas. TUI kartu su užsienio kapitalu perduoda ir verslo ryšius su užsienio bankais bei tarptautinėmis finansų institucijomis. Tai investicijas priimančiai šaliai padeda pagerinti einamosios sąskaitos balansą ir didina šalies pozicijas tarptautinėse kapitalo rinkose. Tokios kapitalo įplaukos vėliau padeda valstybei taupyti pinigus, nes padidėja šalies galimybės skolintis iš užsienio už mažesnes palūkanas. Sėkmingos investicijos sąlygoja ir padidėjusias mokesčių įplaukas, nuimdamos dalį naštos nuo vietos įmonių ir gyventojų.
• Skatina konkurenciją. Užsienio investuotojai atveria Lietuvos įmonėms kelią į tarptautines rinkas. Įmonės lygyje TUI suintensyvina konkurenciją, didina produktyvumą. Intensyvesnė konkurencija apima naujas technikas, produktus, paslaugas ir idėjas. Didesnis produktyvumas reiškia, kad privati įmonė teiks geresnes paslaugas mažesnėmis kainomis. • Kuria papildomas darbo vietas. Naujos darbo vietos yra viena svarbiausių TUI priėmimo Lietuvoje priežasčių. Netgi ten, kur užsienio bendrovės pradeda veiklą mažindamos vietos darbuotojų skaičių, vėliau dažniausiai sukuriama darbo vietų. Mokami atlyginimai tarptautinėse firmose yra didesni nei vidaus įmonėse, didelis dėmesys skiriamas personalo kvalifikacijos kėlimui, naujų įgūdžių formavimui, to pasekoje gerėja darbo jėgos kokybė ir darbo efektyvumas (2).Kaip pavyzdį pateiksiu du grafiku, pagal kuriuos matoma priklausomybe tarp užsienio investicijų didėjimo ir nedarbo mažėjimo Lietuvoje 2001-2003:Tiesioginės užsienio investicijos TUI Lietuvoje, mln. Lt (informacijos šaltinis Statistikos departamentas)Nedarbo lygis Lietuvoje Nedarbo lygis, % (informacijos šaltinis Lietuvos darbo birža)
(9)• Naujų idėjų variklis. Užsienio investicijos teikia pažangius marketingo įgūdžius bei diegia naujas ir progresyvias vadybos idėjas, stimuliuojančias senąsias, giliai įleidusias šaknis į vietines įmones. Tai ypač taikytina toms pramonės šakoms, kurios tradiciškai laikomos strateginėmis ir nuo senų laikų yra valstybės nuosavybė. Apibendrinant galima teigti, kad TUI vaidina ypatingai svarbų vaidmenį didinant konkurenciją, plėtojant šalies ūkį, keisdamos veiklos sąlygas bei keldamos kokybiškai naujus reikalavimus darbo jėgai, verslui ir socialinei infrastruktūrai. Tai sukelia pokyčius švietimo, mokslo sistemoje, dėl ko kinta ne vien tik marketingas, kultūra, bet ir atskirų ūkio šakų produktyvumas, indėlis į BVP. Užsienio investicijų poveikis ryškus ir vietinės paklausos struktūrai. Investuotojas kelia kokybiškai naujus reikalavimus savo verslo partneriams, verčia juos sparčiai tobulėti. Tiesioginė įtaka daroma ir vietinių įmonių strategijoms, nes jos priverstos konkuruoti su stipriu ir kitokią patirtį turinčiu konkurentu. Tai verčia ir vietines įmones keisti savo strategijas, skatina inovacijas, ugdo konkurencinį pajėgumą. Taip sukuriamos palankios sąlygos sėkmingai plėsti veiklą į tarptautines rinkas.
Tačiau TUI Lietuvoje turi ir neigiamą poveikį:o Technologinė priklausomybė. Lietuvos ūkis įgyja technologinę priklausomybę nuo užsienio investicijas suteikusio ūkio subjekto. Be to, tarptautinės įmonės, atlikdamos bendrus mokslinius tyrimus, panaudoja investicijas priėmusios šalies žmonių įdėjas, žinias, sukelia “proto nutekėjimą” ir neigiamai paveikia šalies kultūrą, kuris tavo ypač aktualus Lietuvai įstojus į ES.o Sukelia šalies ūkio ekonomikos sumaištį. Kyla nesutarimai dėl darbo užmokesčio, žaliavų kainų, pelno išvežimo ir reinvestavimo. Užsienio kompanija gali dominuoti rinkoje ir riboti vietinių įmonių konkurencijos galimybes. Jei užsienio įmonė yra didelė, tvirta, turinti tam tikrą monopolinę galią Lietuvos rinkoje, jos mažos kainos gali būti suvokiamos kaip bandymas kontroliuoti didelę šalies rinkos dalį. Kelianti susirūpinimą ir susijusi su tiesioginėmis užsienio in¬vesticijomis yra darbo jėgos ir kitų išteklių eksploatacija. o Investicijas priimanti šalis, bijodama, kad sumažės užsienio investicijų, dažniausiai toleruoja gauto pelno išvežimą į užsienį. o Galimas tarptautinių kompanijų kišimasis į teisinę aplinką. Užsienio įmonės siekia ekonominės galios, todėl gali kištis į vyriausybės veiklą, sumažina šalies suverenitetą. (2)Remiantis atlikta TUI teorine analize, galima teigti, kad užsienio kapitalo perkėlimas iš vienos šalies į kitą gali vienu metu prieštaringai įtakoti šalies ekonominį augimą: vienose ūkio šakose ar pramonės sektoriuose TUI gali prisidėti prie ekonominio augimo ir plėtros, papildyti ir suaktyvinti vietinių įmonių veiklą ir rezultatyvumą, bet kituose, esant tam tikromis aplinkybėmis, ir sutrikdyti.Tačiau, reikia dar kartą pabrėžti, jog tokios šalys kaip Lietuva, stokojančios finansinių išteklių dažniausiai nepaiso TUI veiksnių įtakos neigiamų pusių ir įvairiais būdais skatina tiesiogines užsienio investicijas. Siekdama, kad pateikta informacija būtų kuo naujesnė, toliau panagrinėsiu TUI pasiskirstymą Lietuvoje per paskutiniuosius dvejus metus.
TUI pasiskirstymas pagal šalis investuotojas Tuo tarpu šiais metais Statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2007 metų sausio 1 dieną daugiausia lėšų yra investavę:
Tiesioginės užsienio investicijos 2007 m. sausio 1 d. sudarė 28,8 mlrd. litų (8,3 mlrd. EUR) ir, palyginti su 2006 m. sausio 1 d., padidėjo 20,4 procento. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 8 501 litas, arba 2 462 EUR (2006 m. sausio 1 d. – 7 022 litai, arba 2 034 EUR) tiesioginių užsienio investicijų. Lenkijos pirmavimą 2007 m. lėmė koncerno „PKN Orlen S. A.“ investicijos į AB „Mažeikių nafta“, tuo tarpu Rusijos investuotojams pardavus šios įmonės akcijas, Rusija nusmuko į šeštąją vietą. (3)Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis 2006 01 01 2007 01 01 mlrd. Lt proc. mlrd. Lt proc.Iš viso 23,9 100 28,8 100Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 0,2 0,7 0,2 0,6Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,2 0,7 0,2 0,5Apdirbamoji gamyba 9,5 39,6 11,5 39,9Elektros, dujų ir vandens tiekimas 3 12,5 3 10,6Statyba 0,3 1,2 0,4 1,5Didmeninė ir mažmeninė prekyba; asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 2,6 11 3,1 10,7Viešbučiai ir restoranai 0,2 0,9 0,2 0,7Transportas, sandėliavimas ir ryšia 3,3 13,7 3,1 10,9Finansinis tarpininkavimas 2,9 12,3 4,6 16Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 1,5 6,4 2,2 7,6Kitos veiklos rūšys 0,2 1 0,3 1
Kaip matote, pagal išankstinius Statistikos departamento duomenis, daugiausia 2007 metų sausio 1 dieną buvo investuota į apdirbamąją gamybą – 39,9 procento (iš jos į naftos ir chemijos produktų gamybą – 24,1%), finansinį tarpininkavimą – 16,0, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 10,9, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,7, elektros, dujų ir vandens tiekimą – 10,6, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 7,6 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Panašiai buvo investuojama ir 2006 metais. (4)Lentelėje pateiksiu 10 Lietuvos įmonių, kurios yra ypač populiarios pritraukiant užsienio kapitalą:Eil. Nr Įmonė Ekonominė veikla Užsienio kapitalas(litais)
1 TEO LT, AB Telekomunikacijos 814.912.7602 AB “MAŽEIKIŲ NAFTA” Rafinuotų naftos produktų gamyba 707.454.1303 AB bankas “Hansabankas” Komercinių bankų veikla 569.712.0004 AB “LISCO BALTIC SERVICE” Krovinių vežimas jūrų laivais 332.547.4345 UAB “Bitė Lietuva” Telekomunikacijos 233.663.6056 UAB “HAKONLITA” Nekilnojamojo turto parengimas ir pardavimas 214.872.9007 AB “LIFOSA” Trąšų ir azoto junginių gamyba 210.205.6408 AB Sampo bankas Komercinių bankų veikla 184.908.000
9 AB SEB Vilniaus bankas Komercinių bankų veikla 154.414.23010 AB bankas “Snoras” Komercinių bankų veikla 137.267.200 (11)Kaip matote labiausiai tarp Lietuvos įmonių, pritraukiančių užsienio kapitalą, pirmauja „TEO“, kur didžiąją dalį akcijų yra įsigijusi Švedijos-Suomijos firma „Amber Teleholdings Consortium“, ir „Mažeikių nafta“ su jau minėtaisiais Lenkijos „PKN Orlen S. A.“ investuotojais.Tiesioginės užsienio investicijos apskrityseDabar panagrinėkime užsienio investicijų pasiskirstymą Lietuvos apskrityse:Daugiausia tiesioginių užsienio investicijų – 16,1 mlrd. Lt (56,1%) – tenka Vilniaus apskričiai, Telšių –6,3 mlrd. Lt (21,9%), Kauno – 2,4 mlrd. Lt (8,5%), Klaipėdos – 2,2 mlrd. Lt (7,6%). Mažiausia tenka Tauragės apskričiai – 0,03 mlrd. Lt (0,1%), Marijampolės – 0,1 mlrd. Lt (0,3%), Utenos – 0,2 mlrd. Lt (0,8%). (4)Gaunant nemažus kiekius tiesioginių užsienio investicijų Lietuvos apskritys turi galimybę plėsti savo pramonę, didinti darbo vietų skaičių, o tuo pačiu ir kelti žmonių pragyvenimo lygį. Pasak investavimo analitikų, Vilnius pritraukia daugiausia užsienio investicijų iš visų šalies miestų vien todėl, kad tai yra Lietuvos sostinė, taip pat šiame mieste žemas nedarbo lygis, kuris, pavyzdžiui, 2003 m. II ketvirčio duomenimis, buvo beveik du kart mažesnis nei vidutinis šalies nedarbo lygis. Siekiant pritraukti lėšų iš užsienio, miestui palankus šalies makroekonominis rodiklis – žemas infliacijos lygis (2%), lyginant su kitomis Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalimis. Vilnius laikomas šalies ekonominiu, finansiniu ir komerciniu centru. Čia sukuriama daugiau kaip 30% viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai skatina užsienio fizinius ir juridinius asmenis vis labiau domėtis investavimo galimybėmis didžiausiame Lietuvos mieste. (12)
Vidutiniškai daugiausia tiesioginių užsienio investicijų tenka Telšių apskrities vienam gyventojui – 36,2 tūkst. Lt, Vilniaus – 19,0 tūkst. Lt, Klaipėdos – 5,8 tūkst. Lt. Mažiausia – vienam Tauragės (248 litai), Marijampolės (533 litai) apskrities gyventojui.Čia pateikti išankstiniai 2007 01 01 tiesioginių investicijų duomenys. Galutiniai metiniai tiesioginių investicijų 2007 m. sausio 1 d. duomenys bus paskelbti rugsėjo mėn. Statistikos departamento svetainėje www.stat.gov.lt ir Lietuvos statistikos metraštyje. (4)
Lietuvos ekonomikos plėtros agentūra daro kasmetinius tyrimus apie užsienio investavimo klimatą šalyje. 94% investuotojų teigė, jog investavimui riktųsi Lietuvos rinką ir antrą kartą. Pagrindinės priežastys, kodėl įmonės nusprendė investuoti Lietuvoje, galime laikyti galimybių realizavimą bei kvalifikuotą ir konkurencingai įkainotą darbo jėgą. Kaip papildomus privalumus investuotojai įvardino politinį stabilumą, pervežimo išlaidas.Siemens, Philips, Motorola, IBM, Marzotto Group, Masterfoods/Mars, Kraft Jacobs Suchard, Lancaster Steel, Partek, Kemira, McDonald’s, Yazaki, TeliaSonera, Philip Morris, Wilhelm Becker and Carlsberg yra plačiai žinomos tarptautinės įmonės, kurios savo produkciją pasirinko investuoti ir Lietuvoje. (10) IšvadosInvesticijos, kurių pagrindu susikuria ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp dviejų šalių- tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės- kuo toliau tuo labiau tampa populiaresni. Savo kapitalą kitose šalyse ypač aktyviai investuoja ekonomiškai stiprios valstybės, nes tai garantuoja papildomų rinkos segmentų įsigijimą, leidžia panaikinti prekybos barjerus ir suteikia teisę veikti kaip ir vietinei įmonei, neveikiamai įvairių prekybinių apribojimų taip pat investuodamos užsienyje šalys pritraukia pigesnes žaliavas bei darbo jėgą, žemesnius kapitalo kaštus. Šalims, į kurias yra investuojama, tiesioginės užsienio investicijos taip pat yra naudingos. Kitų valstybių kapitalu yra sukuriamos papildomos darbo vietos, stimuliuojama rinkos plėtra, transformuojamos technologijos ir žinios, skatinama konkurencija, todėl ekonomiškai silpnesnės šalys įvairiais būdais skatina tiesiogines užsienio investicijas. Pagal darbe pateiktą informaciją, galima padaryti išvadą, kad Lietuvoje užsienio kapitalas su kiekvienais metais vis auga, čia jau kelis metus iš eilės daugiausia investuojama į apdirbamąją pramonę, na o daugiausia tiesioginių užsienio investicijų pritraukia Vilniaus apskritis. Lyginant su kitomis ES šalimis, mūsų šalis pagal tiesioginių užsienio investicijų srautus ir pagal tai, kiek tiesioginių užsienio investicijų tenka vienam gyventojui vis dar yra autsaiderė. Taip pat liūdina ir faktas, kad Lietuvos rodikliai mažesnis nei kaimynių- Latvijos ir Estijos, tačiau analitikai teikia optimistinių vilčių, esą ateityje ir toliau numatomos tendencijos kilti tiesioginių užsieniu investicijoms Lietuvoje mastams.
Naudotų informacijos šaltinių sąrašas
1. http://www.moksliukas.lt/darbas.php?id=952. http://www.speros.lt/07na-tiesiogin%C4%97s-u%C5%BEsienio-investicijos.html3. http://www.ldkonfederacija.lt/index.php?-6703247604. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=18985. http://www.moku.lt/darbai/moku.lt_uzsienio_investicijos_lietuvoje6. Kvainauskaitė V., Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. Kaunas, Technologija. 2003, 64-72 p7. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=2454938. Dunning J.H., Narula R., The investment development path revisited //Foreign Direct investment and Governments: Catalysts for Economic Restructuring, London: Routledge, 1996, 1-41 p.9. http://verslas.banga.lt/lt/markets10. “Doing business in Lithuania”, 1998 m. Vilnius, Lideika, Petraukas, Valiūnas ir Partneriai11. http://www.lrv.lt/ekonom_analiz/Apzvalgos/Lietuvos,%20Latvijos%20ir%20Estijos%202005%20m..pdf12 http://www.vilnius.lt/new/inv_verslas.php