TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS IR JO VEIKIMO PRINCIPAI. FONDO VEIKLA LIETUVOJE.

TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS IR

JO VEIKIMO PRINCIPAI.

FONDO VEIKLA LIETUVOJE.

Įvadas 3
1. Tarptautinis valiutos fondas 4
1.1. Tarptautinio valiutos fondo įkūrimo istorija 4
1.2. Bretton Wood sistema.Dolerio standartas 4
1.3. Faktai apie TVF 7
1.4. Tarptautinio Valiutos fondo tikslai ir funkcijos 8
1.5. Iš kur TVF gauna pinigus 9
1.6. Kvotų sistema 9
1.7. Aukso atsargos 10
1.8. TVF kreditavimo pajėgumas 10
1.9. Skolinimosi sutartys 10
1.10. TVF lengvatų suteikimas ir nuolaidos skoloms 10
1.11. TVF pajamos ir išlaidos 11
1.12. TVF valdymas ir organizavimas 12
1.13. Kaip TVF remia Pasaulio ekonomikos stabilumą 12
2. Fondo veikla Lietuvoje 12
Išvados 28
Literatūra 31

Įvadas

Įsivaizduokite, kad jūs einate į renginį ir jums reikia pinigų. Jūs prieinate prie bankomato, įdedate savo kortelę į bankomatą, o jis išmeta ją atgal. Ekrane pasirodo užrašas – “Sąskaitos likučio neepakanka šiai operacijai atlikti”, t.y. jūsų sąskaita tuščia. Jūs nustembate, bandote dar sykį. Ir vėl tas pats. Gal negavote tikslios mėnesinės ataskaitos iš banko ar tiesiog pamiršote papildyti savo sąskaitą. Taigi jums teks skolintis iš draugo. Jums gali būti nepatogu prieš draugą, jūs nenorite jo apsunkinti, tada įsivaizduokite, kaip su tokia pačia problema susiduria šalys. Arba įsivaizduokite šią problemą pasauliniu mastu. Investuotojai, bankininkai, valstybių vadovai ir vyriausybės – visi jie nekenčia tokių situacijų taip pat ir stengiasi nuo jų pabėgti Valstybė, neeturėdama naujausių duomenų apie savo šalies ekonominę būklę, gali papulti į bėdą (einamosios sąskaitos deficitas, aukšta infliaciją, valiutos devalvacija ir pan.), kurios padariniai turės įtakos ir kitoms šalims, su kuriomis ta valstybė glaudžiai susijusi finansine prasme.
Dėl tos pačios priežasties ir kilo id

dėja sukurti Tarptautinį Valiutos Fondą. Šio fondo pagrindinis darbas yra sekti, tirti Tarptautinio Valiutos Fondo narių ekonominę padėtį. Šis nuolatinis stebėjimas padeda išvengti bet kokių ekonominių krizių, kurių nepageidauja kitos šalys – šio fondo narės. Pasikeisdamos objektyvia, tikslia informacija, jos gali išvengti nepageidaujamų siurprizų tarptautinėje prekybos ir valiutų rinkose. Tarptautinio Valiutos Fondo reputacija ir sėkmė tiesiogiai priklauso nuo atviro pasidalinimo informacija.
Šiame darbe apžvelgiami Tarptautinio Valiutos Fondo įkūrimo tikslai, jo veikla, pagrindinės funkcijos. Atskiru skyreliu išskirta Fondo ir Lietuvos bendradarbiavimo raidos ir bruožų apžvalga.

1. Tarptautinis Valiutos fondas

1.1. Tarptautinio Valiutos fondo įkūrimo istorija.

Tarptautinis valiutos fondas buvo įkurtas 1945 metais, tikslu pagelbėti, skatinti pasaulio ekonomiką. Tarptautinio valiutos fondo būstinė randasi Vašingtone. Šis fondas daro įtaką net 184 valstybių vyriausybėms.
Tarptautinio valiutos fondo (toliau TVF) įkūrimo idėja gimė Jungtinių Taautų konferencijoje Breton Vude, Nju Hempšyre, JAV, 1944 metų liepą. Keturiasdešimt penkių valstybių atstovai parėmė bendradarbiavimo ekonomikos srityje sistemos sukūrimą, kuri padėtų išvengti ekonominės politikos pražūtingus padarinius, kurie buvo Didžiosios depresijos metu 1930-aisiais.

Kiekviena šalis į TVF įnešė tam tikrą vietinės valiutos sumą (vadinamą “kvotą”), todėl TVF sutelkė didelį užsienio valiutos fondą. Šalys, ištiktos tam tikrų mokėjimo balanso sunkumų, galėjo gauti iki 200 procentų savo kvotos vertės, naudodamos savo vietinę valiutą. Visos valiutos buvo susietos su JAV doleriu. Tačiau, svyruojant valiutos kursams, esant ba

alanso deficitui ir dėl kitų priežasčių buvo pereita prie kintamo valiutų keitimo kursų. Nuo to laiko TVF vaidmuo daugiau susijęs su Trečiojo pasaulio šalių politika. Šis fondas organizavo paskolas besivystančioms šalims, tam tikras valiutos kursų keitimo lengvatas ir kt. Tačiau šio fondo veikla vėliau buvo griežtai kritikuojama, kadangi, norint besivystančiai šaliai gauti paskolą, jai reikėjo įgyvendinti gana sudėtingus reikalavimus, kuriuos patenkinusi šalis turėjo pagerinti pramonės lygį, sumažinti infliaciją ir kitus sudėtingus gyvenimo aspektus.

1.2. Bretton Wood sistema. Dolerio standartas.

Bretton Wood sistema pradėjo veikti 1944 m. Ji pavadinta JAV miestelio, kuriame buvo sušaukta tarptautinė konferencija naujos pasaulio valiutinės sistemos pagrindams sukurti, vardu. Šios sistemos pagrindus parengė du žymūs to meto ekonomistai H.White (JAV) ir J.M. Keynes (Didžioji Britanija). Bretton Wood sistemos esmė – sudaryti prielaidas neribotoms valiutų keitimų operacijoms, eliminuoti “Konkurencinio devalvavimo” praktiką.
Šios konferencijos metu susitarta sukurti reguliuojamai fiksuotų valiutų kursų sistemą įkurti Tarptautinį Valiutos Fondą (TVF).
TVF įkūrimo tikslai:
– skatinti valiutos keitimą, pradžioje palaikant fiksuotą kursą, nustatytą aukso atžvilgiu (pradinė aukso kaina buvo 35 USD už vieną Trojos unciją (31,1035 g aukso);
– užtikrinti valiutos konvertuojamumą;
– sudaryti skolinimosi galimybes šalims su trumpo laikotarpio mokėjimų balanso deficitais.
Tam tikslui kiekvienai šaliai buvo priskirta fondų dalis, arba kvota, kurią šalis turėjo įnešti į TVF kaip savo pradinį kapitalą. Kvota paremta penkiomis šalies charakteristikomis:
– BNP;
– tarptautiniais re

ezervais;
– importu
– eksporto kintamumu;
– eksporto kintamumu su BNP.
Kvotos periodiškai peržiūrimos, nes šalies charakteristikos keičiasi. Pradinė šalies kvotos sudėtis: 25 procentai aukso arba konvertuojamos valiutos ir 75 procentai savo nacionalinės valiutos. Šaliai norint pasiskolinti iš TVF lėšų, paskola teikiama reikiama užsienio valiutos forma mainais už atitinkamą šalies nacionalinės valiutos sumą. Buvo nustatytas 125 procentų limitas per 5-erių laikotarpį nuo šalies pradinės kvotos. Šaliai nekelta jokių sąlygų dėl skolinimosi iki pirmųjų 25 procentų jos kvotos, nes ši suma padengta auksu. Tačiau po pirmųjų 25 procentų augančią skolą lydėjo padidėjusios palūkanų normos ir apribojimai.
TVF numatė šias valiutinio mechanizmo veikimo taisykles:
1. Tarptautinių atsiskaitymų liberalizaciją, t.y. valiutų konvertuojamumą;
2. Tarptautinių atsiskaitymų stabilumą, t.y. valiutinių paritetų nekeičiamumą;
3. Mokėjimų balansų pusiausvyros palaikymą.

Mokėjimų balansų pusiausvyrą buvo numatyta palaikyti trimis būdais:
1. Siekiant padidinti eksportą ir mažinti vidaus vartojimą, vykyti griežtą vidaus ekonominę politiką;
2. Sukurti TVF kredito mechanizmą, leidžiantį padėti toms šalims, kurios patiria laikinų užsienio atsiskaitymų sutrikimų;
3. Taikyti kraštutinę priemonę – valiutų devalvaciją.
Prireikus sureguliuoti ryškius mokėjimų balanso pusiausvyros pažeidimus, TVF leido kiekvienai valstybei, šio fondo narei, keisti valiutos vertę iki 10 procentų ribos be atskiro fondo leidimo. Tokiu būdu buvo stengiamasi užkirsti kelią savavališkoms šalių valiutų devalvacijoms, naudotoms kaip ekonomikos vystymosi stimulai. Kadangi šalys sutiko nustatyti savo valiutų kursus dolerio atžvilgiu, buvo įtvirtintas dolerio standartas – valiutinė sistema, pagrįsta dolerio naudojimu.
Breton Wood sistema numatė naudoti auksą ir do

olerį kaip tarptautinius valiutos rezervus. Doleris buvo pripažintas pasauliniais pinigais dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1. JAV po Antrojo pasaulinio karo ekonomiką buvo labiau išvystyta negu kitose pasaulio šalyse.
2. JAV sukaupė daug aukso ir nuo 1934 m. iki 1971 m. vykdė aukso supirkimo ir pardavimo užsienio finansų organams politiką pagal fiksuotą kainą – 35 doleriai už unciją. Todėl doleris buvo tapęs faktišku aukso pakaitalu.
Dominuojant dolerio standartui, valiutos buvo keičiamos greičiau į dolerį negu į auksą. Esant fiksuotiems valiutų kursams, valstybių centriniai bankai parduodavo arba pirkdavo dolerius, t.y. jie vykdydavo intervenciją į užsienio valiutų rinką, kad apgintų egzistuojantį valiutos kurso režimą.
Pačią idėją naudoti dolerį kaip sudedamąją pasaulinių valiutinių rezervų dalį stimuliavo 5 – 6-ojo dešimtmečio situacija. Aukso atsargų augimas priklausė nuo iškasamo aukso kiekio bei aukso dalies, sunaudotos pramoniniams, juvelyriniams ir kt. tikslams. Tačiau aukso atsargų augimas atsiliko nuo greitai besiplečiančios prekybos ir mokėjimų masto. Todėl doleris ir tapo pasaulinių valiutinių rezervų dalimi.
Tačiau dolerio standarto sistema neturėjo automatinio pusiausvyros pažeidimų tarptautiniuose mokėjimuose sureguliavimo mechanizmo. Be to JAV įsigijo neišeikvojamų užsienio valiutos rezervų. To pasėkoje JAV susidarydavo maži mokėjimų balanso deficitai, o dolerio atsargos kitose šalyse išlikdavo mažai tepakitusios. 1950-1970 metais sparčiai augant tarptautinei prekybai ir mokėjimams, didėjo nacionalinės pajamos. Manoma, kad šio proceso priežastis buvo TVF veikla, ypač valiutų kursų keitimo priemonės, be to , sumažėjusi valiutų kontrolė. TVF sistema turėjo minusų: kadangi mokėjimų balansui reguliuoti nebebuvo naudojamos “žaidimo taisyklės”, susidarė ir nesubalansuotų mokėjimų. Šalys buvo užsiėmusios savo vidaus visiško užimtumo politika, kuri dažnai neatitiko sistemos reikalavimų. Be to, buvo susitarta, kas vykdo TVF nustatytas priemones- ar valstybės, turinčios mokėjimų deficitą, ar – mokėjimų perviršį. Nenoras keisti paritetus rodė, jog mokėjimų deficitą turinčios šalys manė, kad perteklinio balanso šalys buvo įsitikinusios, kad nuolatinis nesubalansuotumas atspindi mokėjimų deficitą turinčių valstybių infliacinę politiką. 1971 m. JAV iždas nutraukė aukso pardavimą užsienio institucijoms. Be to JAV vyriausybė įvedė 10 procentų papildomo mokesčio tarifą už apmokestinamą importą ir nustatė aukščiausias kainų ir algų ribas, kad užkirstų kelią JAV kainų didėjimui. Tai labai pažeidė valiutų kursų pusiausvyrą. Užsienio valiutų rinkoje kilo sąmyšis. Iškilo tarptautinės monetarinės sistemos žlugimo grėsmė. Šių priemonių rezultatas buvo 1971 metų gruodžio mėnesį įvykdytas esminis dolerio nuvertinimas (Smitsono susitarimas), kai aukso kaina padidėjo iki 38 USD (JAV doleris nuvertėjo 12 procentų). JAV prezidento R.Niksono pinigų reformos taktika nebuvo toliaregiška ir pakenkė santykiams su kitomis vyraujančiomis šalimis. Vienašališkai atsiedama dolerį nuo aukso, ji pakirto Bretton Wood sistemos ramstį. Faktiškas fiksuotųjų valiutų kursų ir Bretton Wood sistemos žlugimas juridiškai įteisintas 1976 metais Jamaikos sostinėje Kingstone.
1.3. Faktai apie TVF.

Faktai apie TVF:
Narių skaičius 2003 metais: 184 šalys.
Generalinis direktorius: Horst Kohler, Vokietijos pilietis.
Darbuotojai: apie 2680 darbuotojų iš 141 šalies.
Bendra kvotų suma: 299 bilijonų dolerių ( 2003-06-30 duomenys)
Paskolos: 107 bilijonai dolerių 56 šalims, iš kurių 38 suteiktas lengvatinis terminas ( 2003-06-30 duomenimis).
Techninė pagalba: 356 darbuotojai per 2003 finansinius metus.
Priežiūros auditas auditavo: 136 šalis per 2003 finansinius metus, iš kurių 96 laisva valia publikavo TVF darbuotojų pateiktas metines ataskaitas.

TVF narių augimas, 1945 – 2003
(valstybių skaičius)

*Šaltinis: TVF duomenys(www.org,imf/external/about.htm )

1.4. Tarptautinio Valiutos fondo tikslai ir funkcijos.

Tarptautinio Valiutos Fondo tikslai yra šie:
– pagelbėti tarptautiniams valiutos ir prekybos reikalams;
– padėti stabilizuoti valiutų kursus, stebėti, kad būtų vykdomi valiutiniai susitarimai, stengtis išvengti valiutos devalvacijos;
– padėti sukurti daugiašales atsiskaitymo už einamuosius susitarimus sistemas ir pašalinti valiutos keitimo ribojimus, trukdančius pasaulio prekybai
– fondas siekia užtikrinti ekonominį stabilumą ir apsaugoti šalis nuo krizių;
– padėti šalims ištiktoms krizių.
Siekdama šių tikslų, TVF atlieka tris pagrindines funkcijas – priežiūrą, techninį aptarnavimą, ir kreditavimą. TVF tikslai išliko tie patys nuo fondo įkūrimo, o funkcijos buvo išplėtotos siekiant patenkinti šalių-narių, kurios įtakoja pasaulio ekonomiką, reikalavimus.
Priežiūra. Kiekviena šalis, įstojusi į Tarptautinį Valiutos Fondą prisiima įsipareigojimus pateikti savo ekonomikos rodiklius ir finansinės politikos duomenis tarptautinei bendruomenei. TVF atlieka ekonominės politikos priežiūrą (ar auditą) šalies, pasauliniu ir regioniniu lygiais. Šio proceso pagrindą sudaro reguliarus-kasmetinis- Fondo konsultacijų suteikimas kiekvienai narei. Šių konsultacijų metu, Fondo darbuotojai aptaria su tos šalies politinės strategijos formuotojais, verslo, visuomenės atstovais ekonomikos vystymąsi, politinės veiklos kryptis. TVF, remdamasi tarptautine patirtimi ir atlikta analize, duoda patarimus makroekonomikos klausimais, nurodo būdus, kaip galima būtų sustiprinti finansinį sektorių ir prekybos konkurencingumą.
Krizė Meksikoje 1994-1995 metais ir Azijoje 1997-1998 parodė, kad Fondas turi labiau susikoncentruoti ties krizių prevenciją. TVF labiau vystė monitoringą regioniniu ir pasauliniu lygiu. Ji pataria šalims daugiau naudoti “šoko amortizacija” jų politikuose – tokias kaip atitinkamas rezervo lygis, efektyvi ir diversifikuota finansinė sistema, efektyvesnis socialinių garantijų tinklas, fiskalinė politika, kuri palieka vietos aukštesniam deficito lygiui sunkiu metu.
Siekdama išvengti krizių, TVF atlieka keletą specifinių veiksmų:
– bendradarbiauja su Pasaulio Banku, TVF, vykdydama Finansinio Sektoriaus Įvertinimo Programą (FSAP), atlieka detalų šalies finansinės padėties įvertinimą. FSAP suteikia pagalbą šalims, nurodydama jų stiprias puses, rizikos faktorius, finansinės sistemos pažeidžiamumą, suformuluoja atitinkamą politiką;
– TVF yra išvysčiusi ir aktyviai remia prekių standartus ir kodus ekonominės politikos veiklos srityje;
– TVF daug dirba šalių pažeidžiamumo krizių atveju srityje, ieškodama pažeidžiamumo indikatorių ir ankstyvo perspėjimo sistemos modelio;
– Fondas deda dideles pastangas gero valdymo rėmimui, kuris užtikrintų efektyvų ekonominės politikos vykdymą. Čia įtrauktos pastangos įveikti pinigų plovimą, terorizmo finansavimą.

Techninė priežiūra.TVF fondas konsultuoja, atlieka mokymus institucinės politikos, atsakingumo, fiskalinės, monetarinės, valiutų politikos srityse, reguliuoja bankų ir finansinių institucijų priežiūrą, vysto statistikos sistemą. Techninė priežiūra padeda šalims aptikti pažeidžiamas vietas arba trūkumus, nurodytus FSAP raportuose, peržvelgia standartų ir kodų laikymąsi, padeda gerinti valdymo sektorių.

Kreditavimas. Netgi geriausia ekonominė politika negali užtikrinti nestabilumo ar krizių grėsmės. Tuo atveju, kai narė turi finansinių sunkumų, TVF gali suteikti finansinę paramą, kad palaikyti politikos programą, kuri reikalauja gilios makroekonomikos problemos analizės. Fondas limituoja šalies ir pasalinės ekonomikos žlugimo grėsmę ir padeda atstatyti patikimumą, stabilumą ir augimą.

1.5. Iš kur TVF gauna pinigus.

Pagrindiniai TVF duodamų paskolų šaltiniai yra pinigai, surinkti iš šalių, t.y. TVF narių, kurios moka kvotas. Lengvatų ir nuolaidų skoloms suteikimas mažas pajamas gaunančioms valstybėms vykdomas per atskirą, bendradarbiavimu paremtą, kredito fondą. TVF metines einamąsias išlaidas sudaro skirtumo tarp palūkanų įplaukų ir palūkanų mokėjimų padengimas.

1.6. Kvotų sistema.

Kiekvienai TVF narei yra skiriama kvota, kuri priklauso nuo pasaulio ekonomikos lygio, kuris įtakoja TVF finansinių šaltinių dydį. Įstodama į TVF, šalis paprastai sumoka vieną ketvirtadalį jai nustatytos kvotos tokia valiuta, kurį yra pripažįstama, plačiai naudojama užsienio šalyse (USD, eurai, jienos, svarai sterlingų ir pan.). Arba sumoka specialia kreditine teise (SDR) – TVF atsiskaitymų valiuta (valiutų keitimo kursų Londone vidurkis, 1 SDR yra maždaug 1,4 USD). Likusieji trys ketvirtadaliai sumokami tos šalies nacionaline valiuta. Kvotos yra peržiūrimos kas penkerius metus. Pvz., kvota, kurią TVF nustatė 1998 metais, išaugo 45 procentais. 2003 metų kvotų peržiūra rodo, kad kvotų dydis neišaugo.

1.7. Aukso atsargos.

Vertinant dabartinėmis rinkos kainomis, TVF aukso atsargos sudaro 36 bilijonus USD. Šis fondas yra didžiausias oficialus aukso savininkas pasaulyje. Tačiau TVF susitarimo nuostatos griežtai limituoja jo naudojimą. Tik esant tam tikrom aplinkybėm, fondas gali parduoti auksą arba priimti auksą kaip mokėjimo valiutą iš šalių-narių. Tarptautiniam Valiutos Fondui yra uždrausta pirkti auksą arba dalyvauti kituose aukso sandoriuose.

1.8.TVF kreditavimo pajėgumas

TVF teikdama kreditą, gali naudoti valiutą tik tų šalių, kurių ekonominė padėtis yra stipri. TVF Valdyba nustato šias valiutas kas tris mėnesius. Dauguma jų priklauso toms šalims, kurių pramonė yra gerai išvystyta, tačiau tame sąraše yra ir tokių šalių valiutų, kurios yra laikomos besivystančios šalys, tokios kaip Botsvana, Kinija, Indija. Šių valiutų atsargos kartu su SDR sudaro pagrindinį TVF šaltinį, naudojamą kreditavimui.
TVF kreditavimo įsipareigojimų apimtys nustatomos metams į priekį, įvertinus turimas valiutų atsargas plius planuojamas grąžinti paskolas per tolimesnius dvylika mėnesių ir atmetus jau turimus įsipareigojimus kreditų suteikimui. Visa tai neturi viršyti TVF balanso. 2003 metų birželio 30 dienos duomenimis Fondas pasirašė įsipareigojimų metams į priekį už 88 bilijonus dolerių.

1.9. Skolinimo sutartys.

Jei TVF mato, kad būsimi įsipareigojimai gali nepatenkinti savo narių poreikių, pvz., kaip tai atsitiko didžiosios krizės laikotarpiu, jis gali sudaryti skolinimosi sutartis. Pirmoji principinė skolinimosi sutartis buvo pasirašyta 1998 metais. 26 šalys susitarė paskolinti 34 bilijonų SDR ( apie 47 bilijonus dolerių).

1.10. TVF lengvatų suteikimas ir nuolaidos skoloms.

TVF taiko dvi pagrindines finansinės pagalbos rūšis šalims, gaunančioms mažas pajamas: paskolas su žema palūkanų norma, taikant PRGF sąlygas (skurdo mažinimas ir ekonomikos augimas); nuolaidas skoloms daug įsiskolinusioms vargingoms šalims (HIPC). Kreditus teikia TVF ir šalys-narės iš savo aukų, labai retai kada tokie kreditai suteikiami iš TVF surinktų kvotų. Šie kreditai yra administruojami PRGF ir PRGF-HIPC kredito fondų, TVF čia veikia kaip kreditorius.
PRGF kredito fondas buvo įkurtas tikslu suteikti finansinę pagalbą skurdžioms šalims ir subsidijuoti rinkos palūkanų normą, suteikiant 0,5 procento palūkanų normą per metus. 17 kreditorių sudarė kredito šaltinį, kuris viršijo 21 bilijoną dolerių prie šio kredito šaltinio savo subsidijomis prisidėjo ir kita dauguma TVF narių.
PRGF-HIPC fondas buvo įkurtas skurdžių ir prasiskolinusių šalių iniciatyva. Jo tikslas buvo suteikti nuolaidas skoloms ir subsidijuoti PRGF kreditavimą 2002-2005 metais. Kredito šaltinį sudaro 93 šalių aukos ir depozitai, bei TVF narių dotacijos. TVF dotacijas sudaro pajamos iš investicijų, grynosios pajamos iš aukso sandorių, įvykdytų 1999-2000 metais.

1 Lentelė.
TVF šaltiniai(2003-06-30)
Viso kvotų: 298 bilijonai USD
Viso naudojamų šaltinių: 134 bilijonai USD
TVF įsipareigojimai metams į priekį: 88 bilijonai USD
Neapmokėti kreditai (be lengvatų): 96 bilijonai USD
Neapmokėti lengvatiniai (PRGF) kreditai: 10 bilijonų USD
Aukso atsargos: 103.4 milijonai uncijų

1.11. TVF pajamos ir išlaidos.

TVF metines išlaidas sudaro didelis skirtumas tarp gaunamų pajamų už palūkanas ir palūkanų mokėjimų. 2003 fiskaliniais metais, gautos palūkanos ir susidariusios išlaidos iš šalių skolininkių, kitos pajamos sudarė 3.3. bilijonus USD, tuo tarpu, kai palūkanų mokėjimai už įneštas kvotas, kurios buvo naudojamos TVF operacijose ir einamosios išlaidos sudarė 1.6 bilijonus USD. Administravimo išlaidos (įskaitant personalo atlyginimus, pensijas, kelionės ir aptarnavimo išlaidas) sudarė 0.8 bilijonus USD. Gautas pajamų likutis buvo pervestas į TVF bendrą sąskaitą – fondus, šalių-narių kreditavimui.

1.12. TVF valdymas ir organizavimas.

TVF atsiskaito šalių-narių vyriausybėms. Aukščiausias valdymo organas yra Valdytojų Valdyba, į kurią įeina atstovas Valdytojas iš visų 184 šalių-narių. Kiekvienais metais visi Valdytojai susirenka TVF Pasaulio banko metiniame ataskaitiniame susirinkime; 24 Valdytojai priklauso Tarptautiniam Valiutos ir Finansų Komitetui (TVFK). Jie posėdžiauja du kart per metus. Kasdieninis TVF darbas Vašingtono būstinėje yra prižiūrimas 24 narių Valdybos. Šiam darbui vadovauja TVFK. TVF personalui vadovauja generalinis direktorius ir Valdybos pirmininkas, jiems padeda trys generalinio direktoriaus pavaduotojai.

1.13. Kaip TVF remia Pasaulio ekonomikos stabilumą.

TVF pataria ir padeda savo narėms įgyvendinant ekonominę ir finansinę politikas, kurios užtikrintų stabilumą, sumažintų krizių galimybes, ir skatintų ūkio ir pragyvenimo lygio augimą.
Ekonomikos stabilumas padeda išvengti ekonominių ir finansinių krizių. Nesena Argentinos, Korėjos, Turkijos ir kitų šalių patirtis parodė, kad krizės iššaukia nedarbą, pajamų smukimą, ir iššaukia didelį visuomenės nepasitenkinimą. Ekonomikos stabilumas padeda išvengti staigių ekonomikos kilimo ar smukimo tempų, aukštos infliacijos, perdėto nepastovumo valiutų ir finansų rinkose. Bet kokios rūšies nestabilumas gali padidinti netikrumą, sumažinti investicijų plėtrą, smukdyti ekonomikos ir pragyvenimo lygio augimą.
Patirtis rodo, kad šalių, kurių ūkio augimo tempas aukštas ir nedarbo lygis žemas, ekonomikos stabilumą lemia:
– makroekonomikos (fiskalinės, monetarinės, valiutų) politikos laikymasis;
– sukurta stipri ekonomika ir finansinės institucijos;
– mokesčių surinkimas, monitoringas ir kokybiškų, tikslių duomenų skleidimas;
– pasirinktas teisingas valdymas.
Šiuos dalykus įgyvendinti TVF padeda atlikdama priežiūrą, techninį aptarnavimą, kreditavimą, įskaitant dar kitus darbus, kurie padeda spręsti valdymo, kokybės problemas, suteikia ekonominę informaciją.

2. FONDO VEIKLA LIETUVOJE

Šalis, siekianti narystės TVF, turėjo atitikti šiuos kriterijus: 1) būti teritoriškai pripažinta kaip nepriklausoma valstybė; 2) galėti prisiimti teisinius ir finansinius įsipareigojimus, susijusius su naryste TVF; 3) teisiškai pritarti pagrindiniams narystę TVF reglamentuojantiems dokumentams. Tik tarptautinis valstybės nepriklausomybės pripažinimas atvėrė kelią narystei.
Lietuvos narystės TVF būtinumas nekelia abejonių netgi Fondo veiklos oponentams. Lietuva, siekdama pertvarkyti savo ekonomiką ir įveikti sunkumus, kylančius dėl perėjimo prie rinkos ekonomikos, neturėjo kitų alternatyvų. Fondas buvo vienintelė institucija, galėjusi suteikti ne tik finansinę, bet ir techninę paramą, kartu teikti ekonominės politikos patarimus vykdant reformas. Narystė TVF buvo būtina prielaida siekiant tapti Pasaulio banko grupės organizacijų nare.
Pradinė Lietuvos ekonominė būklė buvo daug sunkesnė negu daugelio Rytų Europos valstybių tuo metu, kai jos pradėjo savo ekonomikos reformas. Sisteminis planinės sovietinės ekonomikos žlugimo šokas buvo didžiulis. Dėl planinės ekonomikos ir finansinių ryšių sunykimo įsivyravo prekių ir žaliavų trūkumas, blogai funkcionavo mokėjimų sistema. Staigiai pasikeitus prekybos sąlygoms, kai Rusija nustatė pasaulines žaliavų ir energijos kainas, buvo prarasta daug realiųjų pajamų. Fondo vertinimu, vien dėl pasikeitusių prekybos sąlygų buvo prarasta apie 20 procentų nacionalinių pajamų.
Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimas pasirašyti su TVF Ekonominės politikos memorandumą buvo logiškas ir neišvengiamas žingsnis. TVF pirmiausia turėjo suteikti pagalbą ir tik po to kitos tarptautinės organizacijos galėjo prisidėti finansuodamos savo projektus svarbiausi memorandume numatyti politikos žingsniai buvo: liberalizuoti prekybą ir kainas, siekiant vidaus kainas suderinti su pasaulinėmis, įvesti nacionalinę valiutą ir panaikinti infliacinį spaudimą iš buvusių sovietinių respublikų; vengti infliacinio biudžeto finansavimo.; įgyvendinti struktūrinio pertvarkymo priemones. Kartu su memorandume numatyta įsipareigojimų vykdymo politika Lietuva įgijo teisę gauti paskolą, skirtą oficialioms užsienio valiutos atsargoms sukaupti (22% visų atsargų 1992m. sausio mėn. Ir 27% 1993 m. birželio mėn.), ir intensyvią techninę pagalbą, kuri buvo skirta dviejų lygių bankininkystės sistemai sukurti, pinigų, iždo ir mokesčių politikai stiprinti, Lietuvos banko oficialioms užsienio valiutos atsargoms valdyti, mokėjimų balanso, pinigų ir finansų statistikai tobulinti. Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo laikotarpis 1992-1993 metais sulaukė labai daug kritikos ir prieštaringų vertinimų. Daugelis finansų analitikų vertino Lietuvai siūlomas priemones kaip “šoko terapiją” – varžančias ekonomikos augimą. Visuomenė buvo nusivylusi, vyresnės kartos žmonės su nostalgija prisimindavo “sovietinius laikus”. Talonų, vėliau lito nuvertėjimas atsiliepė žmonių gerbūviui: nuvertėjo santaupos, turtas ir t.t. Tačiau manau, kad tuo laiku tiesiog nebuvo kitos alternatyvos. Visų pirma Lietuvos politikai neturėjo patirties ir aiškaus vaizdo kuriamo Lietuvos ekonomikos modelio atžvilgiu. O be to Lietuva neturėjo pakankamų finansinių resursų šalies ūkio ekonomikai atgaivinti, tai yra suteikti finansinę injekciją įmonėms, kurios susidūrė su naujomis rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl kitaip, negu tik pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su TVF, net ir nebuvo siūloma. S.Kropas ir G.Šidlauskas rašė:” Lietuvai skubiai reikėjo išorinių finansinių šaltinių, tarptautinių konsultacijų ir techninės pagalbos. Fondas buvo ne tik svarbiausia institucija, tenkinanti šiuos poreikius, bet ir padėjo organizuoti Pasaulio banko ir užsienio šalių kreditų suteikimą bei reikalingas programas.”
2 lentelė
Lietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių raida narystės TVF laikotarpiu
Rodiklis 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001
(procentinis pokytis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu)
Realusis BVP -21,3 -16,1 -9,8 3,0 4,7 7,3 5,1 -3,9 3,8 5,9
Vartotojų kainų indeksas 1020,5 410,4 72,1 39,5 24,7 8,9 5,1 0,8 1,0 1,3
Pinigų kiekis plačiąja prasme 351,0 124,0 63,0 29,0 -3,5 34,1 14,5 7,7 16,5 21,4
Kredito įstaigų pretenzijos privačiam sektoriui n.d. 310,5 85,7 20,3 -4,4 18,9 16,9 13,8 -6,1 6,3
Eksportas n.d. 31,4 -7,2 11,7 15,1 24,1 -2,9 -16,4 20,5 18,3
Importas n.d. -17,1 -4,1 5,3 24,6 25,1 1,8 -15,9 9,3 14,8
Realusis darbo užmokestis -17,2 -40,5 20,6 1,2 3,3 13,4 12,8 4,9 -5,1 2,1
(procentais, palyginti su BVP)
Bendrosios santaupos n.d. 18,1 15,4 12,3 15,3 16,3 12,3 16,3 14,6 16,8
Bendrosios vidaus investicijos n.d. 22,7 18,5 22,7 24,5 26,5 24,4 22,7 20,5 21,5
Einamosios sąskaitos balansas 11,0 -4,6 -4,1 -10,3 -9,2 -10,2 -12,1 -11,2 -6,0 -4,8
Konsoliduoto biudžeto pajamos 32,2 31,3 32,3 32,7 29,6 32,6 32,7 32,1 30,3 30,0
Konsoliduoto biudžeto balansas 4,9 0,7 -4,6 -4,5 -4,5 -1,8 -5,9 -8,5 -2,8 -1,5
Valstybės skola užsieniui 5,1 9,8 11,7 14,0 15,2 14,6 15,7 22,8 21,9 20,5
(procentais)
Vidutinės paskolų palūkanų normos 135 91,4 33,0 26,2 14,7 12,2 16,7 14,5 11,5 9,3
Nedarbo lygis (darbo biržos duomenimis) 1,3 1,6 3,8 6,1 7,1 5,9 6,4 8,4 11,5 12,5
Šaltinis: TVF, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko duomenys.

Vėlesniu laikotarpiu, kai buvo sumažinta infliacija ir ekonomika stabilizavosi, buvo pasirašytas Ekonominės politikos memorandumas trejiems metams.
Pagrindiniai jo elementai buvo šie:
1) finansų sistemos stabilizavimas tęsiant griežtą pinigų ir iždo politiką;
2) struktūrinių reformų spartinimas, taip sudarant pagrindą ekonomikos augimui (bankų sistemos restruktūrizavimas, tolesnis privatizavimas, įmonių ir teisės sistemos reforma;
3) investicijų didinimas, skatinant taupymą bei pritraukiant jas iš užsienio.
Programos metu pasiektas gana geras ekonomikos augimo ir infliacijos rezultatas. Infliacija sumažėjo nuo 70 procentų (1994m.) iki 9 procentų (1997 m.). realusis BVP augimas 1994-1997m. vidutiniškai sudarė daugiau kaip 4 procentus, nors einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 10 procentų BVP. 1996 m. Lietuva sėkmingai išleido pirmąją euroobligacijų emisiją. Užsienio finansų rinkos atsivėrė ne tik valstybėms, bet ir privačioms programoms finansuoti. Pagrindiniai veiksniai, lėmę šiuos pasikeitimus, buvo: pinigų politika pagrįsta valiutų valdyba, fiskalinė konsolidacija, institucinis pagrindinių Lietuvos ekonomikos žinybų stiprėjimas, prekybos liberalizavimas.
Pasibaigus trejų metų memorandumo galiojimo laikotarpiui ir esant pakankamam oficialiųjų užsienio atsargų lygiui, Fondo finansinių išteklių poreikis išnyko. Vyriausybė priėmė sprendimą nesudaryti programos pasibaigus stabilizavimo laikotarpiui.
Taigi Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą bendradarbiauti be programos. Ji motyvavo savo sprendimą tuo, kad programos vykdymas gali neatitikti integracijos į Europos Sąjungą nuostatoms, be to bendradarbiavimas su Tarptautiniu Valiutos Fondu gali vieniems atrodyti kaip Vyriausybės nesugebėjimas valdyti šalies ekonominę situaciją, kitiems, kad Lietuvos ekonomikos problemos yra nuolatinės. Mūsų nuomone, Lietuvos ir TVF bendradarbiavimas yra naudingas: tai visų pirma nuolatinės konsultacijos. Bendradarbiaujant, TVF yra įpareigota nuolat teikti konsultacijas, stebėti kaip vykdomos programos nuostatos, aktyviau teikiama pagalba, o svarbiausia vykdomas nuolatinis stebėjimas. Į bet kokią Vyriausybės vykdomos politikos klaidą reaguojama žymiai greičiau, tuo padedant išvengti rimtesnių padarinių ekonomikos atžvilgiu.
Bendradarbiavimo be programos laikotarpiu svarbi pažanga buvo pasiekta privatizavimo sektoriuje, sustiprintas šalies mokesčių administravimas, tačiau neišvengta didelių makroekonominės politikos klaidų. Pasirinktos politikos priemonės buvo atskirtos nuo tarptautinės aplinkos realijų ir vykstančių procesų, nebuvo derintos ar detaliai analizuotos tarptautinės bendrijos.
TVF savo pranešime, skirtame Lietuvos banko 75-mečiui, teigė, kad Vyriausybė tokioje aplinkoje neturi galimybių daryti ekonominės politikos klaidų. Tokios politikos padarinys – pradėjo sparčiai didėti biudžeto deficitas. Be to, 1999 m. suplanuoti biudžeto rodikliai buvo nustatyti pernelyg optimistiškai ir buvo pagrįsti 4,0 procento BVP augimo prognoze. Prisiimti dideli fiskaliniai įsipareigojimai didino skolą užsieniui. Rusijos krizė ir dėl jos sulėtėjęs ekonomikos augimas dar labiau komplikavo fiskalinę situaciją.1998 m. bendras iždo deficitas sudarė 5,9 procento BVP, o 1999 m. dar padidėjo iki 8,5 procento BVP (žr. 1 lentelę). Aiškios ekonominės krizės akivaizdoje didėjo politinė įtampa ir Vyriausybė atsistatydino. Ekonomikos politikos klaidos sumenkino šalies administracinių sugebėjimų reputaciją. Lietuvos ambicijos tapti ES nare buvo vertinamos skeptiškai.
Grįžimo į TVF poreikis buvo aiškus politinio nestabilumo aplinkoje Fondas galėjo ne tik detaliai įvertinti ekonominę situaciją ir pasiūlyti efektyvią ekonominę politiką, bet taip pat buvo svarbus ir jos įgyvendinimo bei derybų dėl jos priemonių reikalingumo tarp politinių partijų ir visuomeninių organizacijų skatintojas bei vertintojas.
Šioje vietoje galime paminėti, kad viena iš TVF funkcijų yra ekonomikos stabilumo užtikrinimas ir krizių valdymas. Galimybė pasinaudoti TVF lėšomis leidžia šalims, išgyvenančioms krizę, paveikti makroekonominę būklę. Ši priemonė neleidžia kapitalui išplaukti iš šalies.
Negalima nepaminėti dar vienos TVF funkcijos – techninės pagalbos. Ji Lietuvai buvo pradėta teikti, dar tik rengiantis tapti TVF nare. TVF teikė pagalbą trijose srityse (žr. 2 lentelę): pinigų politikos (bankų sistemos kūrimas, pinigų politikos priemonių kūrimas, tyrimai, analizė, operacijos užsienio valiuta); iždo politikos (mokesčių administravimas, biudžeto kontrolė); statistikos (mokėjimo balanso ir skolos užsieniui statistika, valstybės finansų statistika, pinigų ir bankų statistika, kainų statistika). Techninė pagalba buvo skiriama tokiais būdais: ekspertų misijos, reziduojantys patarėjai, įvairios mokymo programos Lietuvos institucijų specialistams. Žiūrėdami į lentelę matome, kad didžiausia pagalba buvo suteikta 1992-1996 metais. Nuo 1993 metų iki 2001 m. Lietuvoje nuolat rezidavo bent vienas atstovas iš TVF. Nuo 2001 m. TVF nuolatiniai patarėjai Lietuvoje nereziduoja. Tai įvyko dėl sumažėjusio jų poreikio.
3 Lentelė
1991-2002 m. pirmąjį pusmetį TVF suteikta ekonominė pagalba
Sritys Metai Techninės pagalbos forma

Misijų ir ekspertų vizitai Reziduojantys patarėjai
Pinigų politikaCentrinė bankininkystė; valiutos keitimo kursas; pinigų politikos ir valiutinės operacijos; skolos užsieniui valdymas; finansų rinkos plėtra, atsižvelgiant į pinigų, valstybės skolos ir užsienio valiutos rinkas; valiutos kurso režimas ir valiutos keičiamumas; mokėjimų sistemos; bankų priežiūra ir veiklos reguliavimas; bankų restruktūrizavimas, tarptautinių standartų taikymas. 1991 1

1992 4

1993 4 1

1994 4 1

1995 3

1996 4

1997 1 1

1998 1

1999 1

2000 1

2001 1

2002 2 (FSĮP*misijos)
Iždo politikaMokesčių politika; socialinės politikos finansavimas; biudžeto valdymas; mokesčių ir muitų administravimas; fiskalinis valdymas. 1991 1

1992 1

1993 1 2

1994 2 2

1995 3 1

1996 1

1997 1

1998 1

1999 2 1

2000 1

2001 1

2002
Statistika.Daugiasektorinės statistikos klausimai; mokėjimų balanso ir skolos užsieniui statistika; valstybės finansų statistika; pinigų ir bankų statistika, nacionalinės sąskaitos; kainų statistika; duomenų platinimo standartai. 1991

1992 7

1993 6 1

1994 2 1

1995 1 1

1996 1

1997 1

1998 1

1999 1

2000 1

2001

2002 1
Pastaba:* -Finansų sektoriaus įvertinimo programa.
2003 metais Lietuvos ir TVF santykių pagrindas yra 12-os mėnesių ciklo ekonominės konsultacijos, vykdomos pagal TVF Steigimo sutarties IV straipsnį.2003 m. kovo 29 d. sėkmingai baigtas įgyvendinti LR Vyriausybės ir Lietuvos banko su TVF pasirašytas Papildomas ekonominės politikos memorandumas dėl TVF Prevencinės stabilizavimo programos.
2003 m. rugsėjo mėnesį TVF Vykdančioji Valdyba teigiamai įvertino Lietuvos valdžios institucijų vykdomą ekonominę politiką, sudarančią sąlygas plėtoti ekonomiką, išlaikyti žemą infliacijos lygį ir sparčiai integruotis į euro zoną. TVF teigimu, fiksuot valiutos kurso režimas, kuris buvo svarbus pasiekti ir išlaikyti makroekonomikos stabilumą, pasiteisino. Pritarta nuostatai, kad įstojus į ES, tikslinga greitai prisijungti prie VJM ir iki euro įvedimo laikytis vienašalio įsipareigojimo taikyti fiksuotą valiutos kursą.
Lietuva su TVF pereina į naują, brandesnį bendradarbiavimo etapą. TVF Šiaurės ir Baltijos šalių (ŠBŠ) grupėje Vašingtone dirba nuolatinis šalies atstovas, todėl Lietuva turi geresnes galimybes dalyvauti derinant bendrą grupės poziciją įvairiais klausimais. Lietuvai pasirašius Stojimo į ES sutartį, Lietuvos atstovas taip pat dalyvauja ir TVF Europos Sąjungos šalių darbo grupės susitikimuose, kuriuose derinama bendra ES šalių pozicija TVF svarstomais klausimais.
Lietuvos banko atstovai keletą kartų per metus dalyvauja TVF ŠBŠ grupės Pinigų ir finansų komiteto tikrųjų ir pakaitinių narių susitikimuose, kuriuose priimami sprendimai, susiję su pasirengimu TVF Valdytojų tarybos metų susitikimui, rotacija ŠBŠ atstovybėje TVF, ir aptariami TVF veiklos prioritetai.
2003 m. pabaigoje pertvarkyta TVF vidaus struktūra. Lietuva, iki tol priklausiusi Europos II departamento šalių grupei kartu su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis, po minėtos pertvarkos drauge su kitomis stojančiomis į ES šalimis ir ES narėmis priskirta naujajam Europos departamentui. Pasikeitus TVF struktūrai, ekonominėse konsultacijose sustiprėjo ES vaidmuo.
Išnykus poreikiui naudotis specialiomis TVF programomis, Lietuvos bankas 2003 metų pradžioje ankščiau laiko grąžino savo 39,2 mln. SST dydžio paskolą (dalį Lietuvai suteiktų TVF paskolų). Šiuo metu Lietuvos bankas neturi jokių paskolų iš TVF.
Toliau pateikiami duomenys apie Lietuvą, paskelbti TVF Duomenų platinimo standartų elektroniniame biuletenyje (DSBB).
Panaudotos santrumpos:
BVP – Bendrasis vidaus produktas,
DPSS – Duomenų platinimo specialieji standartai,
DSBB – Duomenų platinimo standartų elektroninis biuletenis (Dissemination Standard Bulletin Board),
SPFTP – Sąlyginai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos.
DPSS rodiklių grupės ir jų elementai Rodiklių apibūdinimas Duomenys Papildomainformacija

Naujausių duomenųlaikotarpis Naujausiduomenys Ankstesnio laikotarpio duomenys
REALUSIS SEKTORIUS
Nacionalinės sąskaitos DSBB
* BVP veikusiomis rinkos kainomis Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 17 638,6 14 734,5
Gamybos metodu:
** Bendroji pridėtinė vertė Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 15 887,3 13 251,7
*** Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 737,5 573,5
*** Kasybos ir apdirbamoji pramonė; elektros, dujų ir vandens tiekimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 4 071,7 3 670,3
*** Statyba Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 206,9 645,0
*** Paslaugos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 9 871,3 8 362,9
** Minus: SPFTP Mln. litų 2005 m. II ketvirtis – –
** Mokesčiai atėmus subsidijas gaminiams Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 751,3 1 482,8
Išlaidų metodu:
** Asmeninio vartojimo išlaidos *1 Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 11 534,1 9 882,7
** Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 3 245,5 2 300,1
** Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 3 851,8 2 662,6
** Atsargų pasikeitimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 505,6 549,3
** Prekių ir paslaugų eksportas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 9 904,5 8 396,2
** Prekių ir paslaugų importas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 11 409,2 9 059,0
* BVP lyginamosiomis 2000 m. rinkos kainomis Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 16 253,7 14 465,9
Gamybos metodu:
** Bendroji pridėtinė vertė Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 14 433,3 12 845,7
*** Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 782,4 585,9
*** Kasybos ir apdirbamoji pramonė; elektros, dujų ir vandens tiekimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 3 834,0 3 747,1
*** Statyba Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 059,7 582,9
*** Paslaugos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 8 757,2 7 929,9
** Minus: SPFTP Mln. litų 2005 m. II ketvirtis – –
** Mokesčiai atėmus subsidijas gaminiams Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 820,4 1 620,2
Išlaidų metodu:
** Asmeninio vartojimo išlaidos *1 Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 11 092,8 9 690,2
** Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 2 897,1 2 581,3
** Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 3 704,2 2 679,3
** Atsargų pasikeitimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 303,3 1 246,8
** Prekių ir paslaugų eksportas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 9 210,5 8 216,6
** Prekių ir paslaugų importas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 11 961,5 9 950,7
Gamybos (parduotos pramonės produkcijos) indeksas Indeksas, 2000=100 2005 m. rugsėjis 182,4 167,2 DSBB
Perspektyvas įvertinantys rodikliai DSBB
* Ekonominių vertinimų rodiklis Pasitikėjimo rodiklių svertinis vidurkis, galutinis 2005 m. spalis 15 13
** Pramonės pasitikėjimo rodiklis Balansas, procentais *2 2005 m. spalis 4 7
** Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Balansas, procentais *2 2005 m. spalis -5 -8
** Statybos pasitikėjimo rodiklis Balansas, procentais *2 2005 m. spalis – 5
** Prekybos pasitikėjimo rodiklis Balansas, procentais *2 2005 m. spalis 12 13
** Paslaugų pasitikėjimo rodiklis Balansas, procentais *2 2005 m. spalis 45 36
Gyventojų užimtumas Tūkst. žmonių 2005 m. II ketvirtis 1 473,4 1 445,7 DSBB
Bedarbiai (Lietuvos darbo biržos duomenimis) %, palyginti su darbingo amžiaus gyventojais, galutinis 2005 m. rugsėjis 4,1 4,3 DSBB
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1 dirbančiojo mėnesio bruto darbo užmokestis, litais, galutinis 2005 m. II ketvirtis 1 331,5 1 269,8 DSBB
Vartotojų kainų indeksas Indeksas, praėjusių metų gruodis=100, galutinis 2005 m. rugsėjis 102,2 101,3 DSBB
Gamintojų kainų (gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų) indeksas Indeksas, praėjusių metų gruodis=100 2005 m. rugsėjis 118,5 115,1 DSBB

DPSS rodiklių grupės ir jų elementai Rodiklių apibūdinimas Duomenys Papildomainformacija

Naujausių duomenųlaikotarpis Naujausiduomenys Ankstesnio laikotarpio duomenys
FISKALINIS SEKTORIUS
Valdžios sektorius *3 DSBB
* Pajamos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 5 866,1 4 811,6
** Mokesčiai Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 3 545,5 2 836,6
** Socialinės įmokos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 562,8 1 470,5
** Dotacijos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 88,5 100,1
** Kitos pajamos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 669,3 404,4
* Išlaidos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 5 775,5 4 936,7
** Darbo užmokestis ir socialinis draudimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 2 033,2 1 592,0
** Prekių ir paslaugų naudojimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 872,4 707,2
** Pagrindinio kapitalo vartojimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 236,4 170,8
** Palūkanos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 155,0 162,8
** Subsidijos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 187,9 132,4
** Dotacijos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 98,1 191,8
** Socialinės išmokos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 822,6 1 725,4
** Kitos išlaidos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 369,9 254,3
* Grynasis veiklos balansas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 90,6 -125,1
* Grynasis nefinansinio turto pasikeitimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 54,7 60,8
* Grynasis skolinimas (+)/skolinimasis (-) Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 35,9 -185,9
* Finansavimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -35,9 185,9
** Grynasis finansinio turto pasikeitimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 53,4 373,3
*** Vidaus Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 53,4 436,0
**** Bankų Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 48,9 633,0
**** Ne bankų Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 4,5 -197,0
*** Užsienio Mln. litų 2005 m. II ketvirtis – -62,7
** Grynasis finansinių įsipareigojimų pasikeitimas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 17,5 559,2
*** Vidaus Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 218,0 -177,1
**** Bankų Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 619,6 -377,7
**** Ne bankų Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -401,6 200,6
*** Užsienio Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -200,5 736,3
Centrinė valdžia *4 DSBB
* Pajamos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 2 080,7 1 648,3
** Mokesčiai Mln. litų 2005 m. rugsėjis 1 432,2 982,7
** Socialinės įmokos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 483,6 536,9
** Dotacijos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 75,9 57,9
** Kitos pajamos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 89,0 70,8
* Išlaidos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 1 444,8 1 333,4
** Darbo užmokestis ir socialinis draudimas Mln. litų 2005 m. rugsėjis 226,7 215,4
** Prekių ir paslaugų naudojimas Mln. litų 2005 m. rugsėjis 226,5 202,5
** Palūkanos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 6,0 9,1
** Subsidijos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 12,2 26,2
** Dotacijos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 188,8 113,7
** Socialinės išmokos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 689,3 742,6
** Kitos išlaidos Mln. litų 2005 m. rugsėjis 95,3 23,9
* Grynasis veiklos balansas Mln. litų 2005 m. rugsėjis 635,9 314,9
* Sandoriai su nefinansiniu turtu Mln. litų 2005 m. rugsėjis 214,8 160,4
* Perteklius (+)/deficitas (-) Mln. litų 2005 m. rugsėjis 421,1 154,5
* Finansavimas Mln. litų 2005 m. rugsėjis -421,1 -154,5
** Grynasis finansinio turto pasikeitimas Mln. litų 2005 m. rugsėjis -32,6 -58,1
*** Vidaus Mln. litų 2005 m. rugsėjis -32,6 -58,1
**** Bankų Mln. litų 2005 m. rugsėjis – –
**** Ne bankų Mln. litų 2005 m. rugsėjis -32,6 -58,1
*** Užsienio Mln. litų 2005 m. rugsėjis – –
** Grynasis finansinių įsipareigojimų pasikeitimas Mln. litų 2005 m. rugsėjis 10,8 -102,9
*** Vidaus Mln. litų 2005 m. rugsėjis 176,1 -94,6
**** Bankų Mln. litų 2005 m. rugsėjis -16,4 -4,1
**** Ne bankų Mln. litų 2005 m. rugsėjis 192,5 -90,5
*** Užsienio Mln. litų 2005 m. rugsėjis -165,3 -8,3
** Grynasis sąskaitų likučių pasikeitimas Mln. litų 2005 m. rugsėjis 464,5 109,7
Centrinės valdžios skola *5 DSBB
Centrinės valdžios skola Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 11 770,8 11 952,7
* Vidaus skola pagal trukmę Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 3 640,9 3 659,0
** Ilgalaikiai įsipareigojimai Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 3 597,0 3 595,7
** Trumpalaikiai įsipareigojimai Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 43,9 63,3
* Skola užsieniui pagal trukmę Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 8 129,9 8 293,7
** Ilgalaikiai įsipareigojimai Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 7 993,6 8 153,6
** Trumpalaikiai įsipareigojimai Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 136,3 140,1
* Vidaus skola kreditoriams Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 3 640,9 3 659,0
** Nefinansų sektoriui Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 43,4 43,5
** Finansų sektoriui Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 3 246,9 3 260,0
** Kitiems kreditoriams Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 350,6 355,5
* Skola užsienio kreditoriams Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 8 129,9 8 293,7
** Tarptautinėms organizacijoms Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 886,6 872,8
** Užsienio valstybėms Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 0,1 170,0
** Kitiems kreditoriams Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 7 243,2 7 250,9
Valstybės garantijos Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 1 296,7 1 281,8

DPSS rodiklių grupės ir jų elementai Rodiklių apibūdinimas Duomenys Papildomainformacija

Naujausių duomenųlaikotarpis Naujausiduomenys Ankstesnio laikotarpio duomenys
FINANSŲ SEKTORIUS
Pinigų apžvalga DSBB
* Pinigai P 2 *6 Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 25 719,5 25 602,8
** Pinigai P1 Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 14 133,6 14 071,5
*** Pinigai apyvartoje Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 5 704,3 5 655,2
*** Indėliai iki pareikalavimo Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 8 429,3 8 416,3
** Kvazipinigai Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 11 585,9 11 531,3
*** Terminuotieji ir taupomieji indėliai Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 5 779,3 5 714,4
*** Indėliai užsienio valiutomis Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 5 806,6 5 816,9
* Vidaus kreditas Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 23 540,3 23 060,0
** Grynosios pretenzijos Vyriausybei (įskaitant privalomuosius socialinio ir sveikatos draudimo fondus) Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis -1 053,7 -581,5
** Pretenzijos savivaldos institucijoms Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 400,6 392,7
** Pretenzijos nefinansinėms valstybinėms įmonėms Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 177,4 181,7
** Pretenzijos privačiam sektoriui Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 21 820,6 20 888,8
** Pretenzijos nebankinėms finansų institucijoms Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 2 195,3 2 178,3
* Grynasis užsienio turtas Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 6 776,5 7 005,2
Lietuvos banko balansas DSBB
* Pinigų atsarga Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 8 032,8 7 830,7
* Pretenzijos šalies Vyriausybei *7 Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 2,7 2,7
* Pretenzijos komerciniams bankams Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 0,1 0,1
* Pretenzijos nebankinėms finansų institucijoms Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis – –
* Pretenzijos privačiam sektoriui Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 10,4 10,7
* Centrinės Vyriausybės indėliai Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 1 853,2 1 623,4
* Užsienio paramos fondų lėšos Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 1,5 29,6
* Užsienio turtas Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 10 596,6 10 212,7
* Įsipareigojimai užsieniui Mln. litų, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 25,0 55,5
Palūkanų normos DSBB
* Lietuvos banko paskolų palūkanų normos

Palūkanų normos tarpbankinėje rinkoje
* Kasdieninės (VILIBID ir VILIBOR normos) *8
* Mėnesinės
* PFI indėlių palūkanų normos
* PFI paskolų palūkanų normos
* Vyriausybės vertybinių popierių (iždo vekselių ir valstybės obligacijų) pelningumas
* Akcijų kainų indeksai (kasdieniniai duomenys) DSBB

DPSS rodiklių grupės ir jų elementai Rodiklių apibūdinimas Duomenys Papildomainformacija

Naujausių duomenųlaikotarpis Naujausiduomenys Ankstesnio laikotarpio duomenys
UŽSIENIO SEKTORIUS
Mokėjimų balansas DSBB
Einamosios sąskaitos balansas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -1 290,58 -828,88
* Prekių ir paslaugų eksportas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 9 893,32 8 389,16
* Prekių ir paslaugų importas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -11 398,23 -9 051,02
** Prekybos balansas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -2 213,56 -1 118,69
*** Prekių eksportas (f.o.b. kainomis) Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 7 777,89 6 748,44
*** Prekių importas (f.o.b. kainomis) Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -9 991,45 -7 867,13
** Paslaugų balansas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 708,65 456,83
*** Paslaugų eksportas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 2 115,43 1 640,72
*** Paslaugų importas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -1 406,78 -1 183,89
* Grynosios pajamos Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -382,40 -503,27
* Grynosios pajamos už einamuosius pervedimus Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 596,73 336,25
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 932,34 549,03
* Kapitalo sąskaitos balansas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 106,69 279,92
* Finansinės sąskaitos balansas Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 825,65 269,11
** Tiesioginės investicijos užsienyje Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -236,78 -132,68
** Tiesioginės investicijos Lietuvoje Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 50,47 566,48
** Investicijų portfelis užsienyje Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -480,03 -294,09
** Investicijų portfelis Lietuvoje Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -69,49 1 110,93
** Kitos investicijos užsienyje Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -53,43 -639,16
** Kitos investicijos Lietuvoje Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 1 847,44 127,70
Oficialiosios tarptautinės atsargos (pokytis) Mln. litų 2005 m. II ketvirtis -260,17 -462,84
Klaidos ir praleidimai Mln. litų 2005 m. II ketvirtis 358,24 279,85
Oficialiosios tarptautinės atsargos (išsamūs duomenys) Mln. JAV dolerių, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 3 718,4 3 628,5 DSBB
Tarptautinės atsargos ir užsienio valiutų likvidumas (išsamūs duomenys) Mln. JAV dolerių, mėnesio pabaigoje 2005 m. rugsėjis 3 718,4 3 628,5 DSBB
Užsienio prekyba DSBB
* Iš viso eksporto (f.o.b. kainomis) Mln. litų 2005 m. rugpjūtis 2 747,6 2 502,0
* Iš viso importo (c.i.f. kainomis) Mln. litų 2005 m. rugpjūtis 3 621,4 3 228,9
* Prekybos balansas Mln. litų 2005 m. rugpjūtis -873,8 -726,9
Tarptautinių investicijų balansas DSBB
Tarptautinių investicijų balansas Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis -23 625,21 -22 752,47
* Užsienio turtas Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 21 655,73 20 472,23
** Tiesioginės investicijos užsienyje Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 1 534,89 1 213,91
** Investicijų portfelis Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 2 110,59 1 613,81
*** Nuosavybės vertybiniai popieriai Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 199,63 211,91
*** Skolos vertybiniai popieriai Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 1 910,96 1 401,90
** Kitos investicijos Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 8 113,54 8 068,28
** Oficialiosios tarptautinės atsargos Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 9 896,71 9 576,23
* Įsipareigojimai Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 45 280,94 43 224,70
** Tiesioginės investicijos Lietuvoje Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 17 538,61 17 532,74
** Investicijų portfelis Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 8 116,43 8 254,06
*** Nuosavybės vertybiniai popieriai Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 445,20 505,15
*** Skolos vertybiniai popieriai Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 7 671,23 7 748,91
** Kitos investicijos Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 19 621,63 17 432,03
Bendroji šalies skola užsieniui (išsamūs duomenys) DSBB
* Bendroji skola užsieniui Mln. litų, ketvirčio pabaigoje 2005 m. II ketvirtis 30 238,19 27 803,11
Valiutų santykiai (kasdieniniai duomenys) *9 DSBB
* JAV doleriai, mėnesio pabaigoje Litų už vieną JAV dolerį 2005 m. spalis 2,8422 2,8617
* JAV doleriai, vidutinis mėnesio Litų už vieną JAV dolerį 2005 m. spalis 2,8696 2,8134
* Eurai, mėnesio pabaigoje Litų už vieną eurą 2005 m. spalis 3,4528 3,4528
* Eurai, vidutinis mėnesio Litų už vieną eurą 2005 m. spalis 3,4528 3,4528

DPSS rodiklių grupės ir jų elementai Rodiklių apibūdinimas Duomenys Papildomainformacija

Naujausių duomenųlaikotarpis Naujausiduomenys Ankstesnio laikotarpio duomenys
Gyventojų skaičius Tūkst., metų pradžioje 2005 3 425,5 3 445,7 DSBB
Pastabos:
1. Asmeninio vartojimo išlaidos apima namų ūkių ir ne pelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, vartojimo išlaidas.
2. Balansas tarp respondentų, įvertinusių pokyčius teigiamai ir neigiamai, nuomonių.
3. Nuo 2004 m. birželio pabaigos – ketvirčių duomenys.
4. Nuo 2004 m. sausio – vadovaujantis atnaujinto Valstybės finansų statistikos vadovo (GFSM 2001) nuostatomis.
5. Valstybės garantijos neapskaitomos valstybės skoloje. Socialinės apsaugos fondų, kaip atskiro subsektoriaus, duomenys įtraukiami į viso valdžios sektoriaus skolą.
6. Pinigai P2 susideda iš pinigų P1 (pinigų apyvartoje ir indėlių iki pareikalavimo sumos) ir kvazipinigų (terminuotųjų ir taupomųjų indėlių bei indėlių užsienio valiutomis sumos).
7. Lietuvos bankas neteikia paskolų savivaldos įstaigoms, valstybinėms nefinansinėms įmonėms bei kitoms kredito įstaigoms.
8. VILIBID palūkanų normos bus skaičiuojamos ir skelbiamos iki 2006 m. sausio 1 d.
9. 3 mėn. ir 6 mėn. trukmės išankstinių užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo sandorių duomenys neskelbiami, nes išankstinių sandorių rinka Lietuvoje dar nelabai reikšminga.
Duomenys paimti iš http://www.lbank.lt/lit/Statistics/nsdplt.htm.
TVF teigiamai įvertino vykdomą šalies ekonominę ir finansų politiką, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos bankas, vykdydamas griežtą bankų priežiūrą, sėkmingai užtikrina finansų sektoriaus stabilumą.

Išvados

Žmonės iš skirtingų šalių norėdami parduoti arba pirkti prekes viena iš kitos, turi išspręsti vieną pagrindinę problemą. Pirkėjai turi iškeisti savo pinigus į pardavėjo šalies nacionalinę valiutą. Tai vadinama užsienio valiutos keitimas. Kiekviena valiuta, nesvarbu, ar tai būtų doleris, ar litas, turi savo vertę lyginant su kitomis valiutomis. Tai yra keitimo kursas. Jei nebūtų įmanomas valiutos keitimas bet kurioje šalyje ir keitimo kursas nebūtų santykinai pastovus, pasaulio prekyba labai žymiai sumažėtų. Jūs neturėtumėte “Adidas” sportbačių, ar madingų džinsų iš Kinijos, ar pigių statybinių medžiagų iš Lenkijos. TVF buvo įkurtas prieš 50 metų tam, kad šalys-narės galėtų laisvai ir be vargo iškeisti valiutą. Šiandien TVF rūpestis yra užtikrinti šalių-narių poreikį užsienio valiutai, tam kad nesutrikdyti prekybinių mainų tarptautinėje rinkoje.
Prof. V.Paškevičius ir doc. K.Skublickas savo pranešime “Ūkio plėtros perspektyvos globalizacijos epochoje” teigia: ”Vis daugiau kritikuojamas Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, reiškiamas nepasitenkinimas jų veikla. Šios institucijos naudoja vienodus ūkio kėlimo metodus, neatsižvelgdamos į šalių ypatumus, remia ir neefektyvias programas, daro žalą vargingiesiems visuomenės sluoksniams, ignoruoja besivystančių šalių vyriausybių poziciją ir neturi didesnės įtakos turtingų pramoninių šalių vyriausybėms.
Buvo įtikinėjama, kad, pavyzdžiui, Rytų Europai ir Rusijai pakaks atsikratyti neefektyvios ūkio sistemos ir ateis gerovė. Kaip sako 2001 m. Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas profesorius Jozefas Stiglicas, TVF reguliavo reformų procesą ir gerovė neatėjo. Bruto socialinis produktas sumažėjo 40 proc., daugiau kaip kas antras vaikas gyvena skurde, gyvenimo trukmė sumažėjo – tai ūkio katastrofos išdava, nors valiutos srityje yra ir pasiekimų”.
Nors ir daug kritikos susilaukia TVF, bet manau, kad šis fondas turi sukaupęs didžiulę patirtį per eilę metų. Jis turi didelę duomenų bazę ir ekonominių tyrimų potencialą, yra įvaldęs šalių ekonomikos stebėjimo procedūrą. Todėl negalima vien tik teigti, kad TVF neturi įtakos stambioms valstybėms ar nepajėgia padėti besivystančioms šalims. Manau, kad ir stambios valstybės naudojasi TVF konsultacijomis, sukauptomis žiniomis.
S.Kropas, G.Šidlauskas savo darbe “Tarptautinis valiutos fonas ir Lietuva: bendradarbiavimo raidos bruožai bei perspektyvos” teigia, kad : “Pastaraisiais metais Fondas įvaldė kur kas subtilesnę šalių ekonomikos priežiūros sistemą ir pradėjo taikyti daug naujų rizikos vertinimo metodų bei etalonų. Fonde įkūrus Finansų departamentą, kiekvienos šalies ekonomikos išorinio jautrumo rizikos vertinimas tapo kompleksiškesnis. Vertinama šalių finansų rinkų funkcionavimas, įmonių ir finansų sektoriaus būklė, skolinimosi tarptautinėse rinkose galimybės ir sąnaudos.
Be jau taikomų ir oficialiai TVF Vykdančiosios valdybos patvirtintų metodikų (išankstinio perspėjimo sistemos, užsienio atsargų pakankamumo ir valdymo, makroprudencinių indikatorių, FSĮP, skolos užsieniui ir užsienio valiutos atsargų, išorinio jautrumo indikatorių), artimiausioje ateityje galima tikėtis naujų metodikų (likvidumo valdymo, sisteminio bankų krizės valdymo ir kt.). visos jos yra savotiškas tarptautinis etalonas, kuris įvairiose šalyse gali būti taikomas kūrybiškai, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką.”
TVF ir šalių narių ekonominės konsultacijos pagal TVF Steigimo sutarties IV straipsnio reikalavimus lieka pagrindine priemone vertinant konkrečių šalių ir regionų politiką. Fondo svarbiausi tikslai skatinti ekonomikos augimą, finansų stabilumą ir padėti išvengti ekonominių krizių.
Apžvelgiant Lietuvos ir TVF bendradarbiavimą, galime teigti, kad jis buvo intensyvus. Bendradarbiavimo pradžioje Lietuvai svarbiausia buvo pasinaudoti Fondo lėšomis, technine pagalba, konsultacijomis. Tačiau pačios pirmos ekonominės priemonės sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, ji vangiai pripažino reformas. Fondo veikla tuo metu buvo vertinama gana kritiškai. Netinkamas mūsų šalies vyriausybės ir institucijų darbo organizavimas neleido tinkamai išnaudoti Fondo siūlomą politiką.
Lietuva atsisakė bendradarbiavimo su Fondu programų, kada pradėjo ruoštis stojimui į NATO ir ES.
“Nors tolesnio Lietuvos bendradarbiavimo su TVF pagal finansines programas poreikis, pasibaigus dabartinės programos laikotarpiui, gali sumažėti, intensyvaus bendradarbiavimo svarba, bent jau vidutiniu laikotarpiu, išliks ir bus pagrįsta ne tik ekonominėmis konsultacijomis, bet ir dalyvavimu pasaulinės ekonomikos bei jos regionų raidos, finansų rinkų raidos tendencijų ir padarinių Lietuvai analizės procese bei naujos pasaulio finansų architektūros priemonių rengimu ir įgyvendinimu šalyse, t.y. taikant tarptautinius finansinės veiklos standartus ir etaloninės finansų ir ekonominės politikų principus.”
1. TVF skatina mainų stabilumą ir reguliarius mainius tarp Fondo šalių bei siekia tolygaus prekybos augimo, aukšto užimtumo, gamybos našumo ir pajamų lygio.
2. TVF teikia patarimus savo nariams dėl ekonominės ir finansinės politikos, skatina veiksmų koordinavimą tarp didžiausių industrinių valstybių, teikia techninę pagalbą bankų, mokėjimų balanso, mokesčių ir kitais finansiniais klausimais.
3. TVF remia ilgalaikes ekonomines reformas, turi teisę sudaryti Specialias paskolines teises, tarptautinį fondo rezervą, teikia kreditus savo nariams, siūlo koncesinius kreditus valstybėms jų struktūrinio reguliavimo laikotarpiu, nustato skolinamuosius išteklius pagal kiekvienos narės kvotą arba turimą kapitalą, turi teisę pasiskolinti lėšų iš oficialių kreditorių finansų ištekliams papildyti.
4. Stengdamasis lanksčiau reaguoti į besikeičiančius vis daugėjančių narių poreikius, TVF išlieka efektyvia jėga tarptautiniuose valiutos reikaluose. Organizuoja masines pagalbos kampanijas Rytų Europos šalims, sunkiai pereinančioms iš planinės rinkos į rinkos ekonomiką. Ir toliau teikia pagalbą vargingiausioms šios organizacijos narėms, kuriančioms sąlygas ekonomikai plėtoti.
5. Dėka TVF, Lietuvos ekonomika atsigauna ir vis labiau pasitikima jos ekonominių reformų programa, o TVF nuomonė turi nemažą įtaką kitų finansinių organizacijų sprendimams. Šį augimą įrodo sumažėjusi infliacija, stabilus lito kursas dolerio atžvilgiu bei gerokai sumažėjusios kreditų palūkanų normos.
6. Padedant TVF, Lietuvos Vyriausybė įvykdė stambias struktūrines reformas ir ėmėsi priemonių, skirtų sureguliuoti mokesčių ir jų administravimo, visuomeninių išlaidų valdymo, biudžeto, socialinio saugumo tinklo kūrimo, privatizavimo, bankų sistemos kūrimo, kainų ir konkurencijos politikos, prekybos politikos, komercinės veiklos įstatymų kūrimo bei ekonominės statistikos sričių veiklai.

Literatūra

1. V.Vengrauskas, N.Perminienė. Tarptautinis verslas.Kaunas:Technologija, 2002.
2. V.Kvainauskaitė. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. Kaunas:Technologija, 2003.
3. S.Kropas,G.Šidlauskas.Tarptautinis Valiutos Fondas ir Lietuva:bendradarbiavimo raidos bruožai bei perspektyvos. Pinigų studijos, 2002 Nr.3, Integracijos aspektai.
4. V.Paškevičius, K.Skublickas. Pranešimas ”Ūkio plėtros perspektyvos globalizacijos epochoje”.
Paieška Interneto svetainėje:
5. http://www.imf.org.
6. http://www.lb.lt/lt/apie/bendrauja.html
7. http://ml.lms/lt/200206/20020603.htm
8. http://www.lbank.lt/lit/Statistics/nsdplt.htm
9. http://www.lb.lt/lt/leidiniai/

Leave a Comment