Tarptautiniai kreditiniai santykiai

Tarptautinis kreditas – priskiriamas prie sudėtingų tarptautinių santykių formų. Jis tarpininkauja užsienio ekonominėje apyvartoje. Tarptautinio kredito pagalba yra sprendžiamos ekonominės, socialinės ir politinės problemos. Tarptautinį kreditą kitoms šalims teikia valstybės bankai, firmos, bendrovės. Tarptautinio kredito šaltiniai – laikinai laisvos įmonės piniginės lėšos, valstybės ir privataus sektoriaus sukauptos lėšos, esančios bankuose.
Yra trys tarptautinio kredito funkcijos :
1. Perskirsto skolinamąjį kapitalą tarp šalių, skolinamasis kapitalas patenka į tas sferas, kur garantuojamas pelnas.
2. Tikrieji pinigai (auksas, sidabras) keičiami kreditiniais, plečiamos tarptautinės kreditinės operacijos, panaudojant čekius, vekselius, bankų pervedimus.

3. Greitina kapitalo kooncentraciją ir centralizaciją. Panaudojant kitų šalių kapitalą plečiasi individualaus kaupimo ribos, kuriasi naujos firmos, monopolijos.
Tarptautinio kredito vaidmuo gamybos vystymui turi teigiamos įtakos. Jo teigiamą pusę atspindi spartesnis gamybinių jėgų vystymasis. Kreditas stimuliuoja tarptautinę ekonominę šalies veiklą, sukuria papildomą paklausą rinkoje. Vyksta tarptautinė prekyba kreditų pagrindu, ypač toms prekėms, kurių ilgas gamybos ciklas, vartojimas ir aukšta kaina.
Tarptautinis kreditas sudaro palankias sąlygas užsienio privatiems investitoriams, nes jiems dažnai suteikiamos tam tikros lengvatos, taip pat padeda kurti infrastruktūrą, stiprina nacionalinių įmonių, bankų, susijusių suu tarptautiniu kreditu, pozicijas.
Kreditas užtikrina tarptautinių atsiskaitymo ir valiutinių operacijų, kurios sąlygoja tarptautinius šalies ryšius, tolydumą. Tarptautinis kreditas didina tarptautinės prekybos ir kitos tarptautinės ekonominės šalies veiklos efektyvumą.
Tarptautinis kreditas turi ir neigiamą pusę, kuri pasireiškia tuo, kad didėja disproporcijos ekonomikoje. Ta

ai atsispindi prekių per reprodukcija, skolinamojo kapitalo perskirstymas tarp šalių, staigus prekių kiekio padidėjimas pakilimo laikotarpiu ir sumažėjimas ekonomikos nuosmukio metu.
Kreditinė politika stiprina šalių kreditorių pozicijas pasaulinėje rinkoje. Pirmiausia, pelnas iš šalių skolininkių atitenka šalims skolintojoms. Taip pat šalys kreditorės kuria sau palankias politines ir ekonomines sąlygas besiskolinančiose šalyse.
Tarptautinis kreditas yra vienas iš karų finansavimo šaltinių.
Dar vienas neigiamas tarptautinio kredito aspektas – kreditinė diskriminacija. Ji pasireiškia tuo, kad bankai, valstybės, tarptautinės ir regioninės valiutinės-kreditinės ir finansinės organizacijos, siekdamos sustiprinti savo pozicijas, taiko šalims ekonominį ir politinį spaudimą, sudarydamos nevienodas kreditų gavimo, panaudojimo ir padengimo sąlygas (tai – palūkanų procento padidinimas, laiko sutrumpinimas, kredito dydžio sumažinimas). Griežčiausia ekonominė sankcija- kreditinė blokada, kai atsisakoma suteikti kreditą vienai ar kitai šaliai. Tai dažniausiai susiję su ekkonomine blokada. Tai daroma oficialiai, o dažnai ir neoficialiai, atsisakant suteikti kreditą dėl įvairių motyvų.
Tarptautinis kreditas gali būti naudojamas kaip bendradarbiavimo tarp šalių priemonė ir kaip priemonė konkurencinėje kovoje.
Tarptautinis kreditavimas-skiriamas į vidinį, užsienio ir mišrų bei užsienio prekybos finansavimą. Jie yra tarpusavyje susiję ir apima visas prekių judėjimo nuo eksportuotojo importuotojui stadijas (paruošas, gamybą, buvimą kelyje, .).
Tarptautiniai kreditai pagal paskirtį yra skirstomi :
a) komerciniai kreditai, tiesiogiai susiję su užsienio prekyba ir paslaugomis ;
b) finansiniai kreditai, panaudojami kitais tikslais (tiesioginiams kapitaliniams judėjimams, in
nvesticinių objektų statybai, vertybinių popierių įsigijimui, užsienio įsiskolinimo dengimui, valiutinei intervencijai);
c) tarpiniai kreditai, skirti aptarnauti mišrias kapitalo, prekių ir paslaugų

išvežimo formas.
Kreditai pagal rūšį gali būti:
a) prekėms, kuriuos teikia eksportuojanti šalis savo pirkėjams ;
b) valiutiniai, teikiami bankų pinigine forma. Pagal paskolas valiuta tarptautiniai kreditai skiriami :
– šalies skolininko arba šalies kreditoriaus valiuta;
– trečios šalies valiuta arba tarptautinio piniginio vieneto apskaitos valiuta. Pagal terminus tarptautiniai kreditai skirstomi į :
a) trumpalaikius (iki 1 metų);
b) vidutinės trukmės (nuo 1 iki 5 metų);
c) ilgalaikius (daugiau kaip 5 metai).
Trumpalaikiai kreditai – naudojami užsienio prekyboje ir tarptautinėje mokėjimo apyvartoje, aptarnaujant neprekybinius, draudimo ir spekuliacinius sandėrius. Jeigu trumpalaikis kreditas pratęsiamas, jis tampa vidutinės trukmės arba ilgalaikiu. Ilgalaikis tarptautinis kreditas skiriamas investicijoms ir iki 80 % aptarnauja mašinų ir komplektuojamų įrengimų eksportą, stambius projektus, mokslinio tyrimo darbus ir naujos technikos įdiegimą.
Užtikrinimo prasme tarptautinis kreditas skirstomas į garantuotą ir blankų kreditą. Kreditą paprastai garantuoja prekės, komerciniai dokumentai, vertybiniai popieriai, vekseliai, nekilnojamasis turtas ir kitos vertybės.
Blanko kreditas išduodamas pagal skolininko įsipareigojimus padengti jį per atitinkamą laikotarpį. Paprastai šio kredito dokumentas yra solo – vekselis su vienu skolininko parašu. Taip pat gali būti naudojamas kontokorentas (einamoji sąskaita), overdaftas (didesnė nei yra einamojoje sąskaitoje pinigų suma).
Kreditai būna grynieji, kurie įrašomi į skolininko sąskaitą jo dispozicijai, akceptiniai kreditai, depozitiniai sertifikatai, obligacinės paskolos ir t.t.
Tarptautiniai kreditai gali bū
ūti :
1) privatūs, skiriami firmų, bankų, kartais tarpininkų;
2) vyriausybiniai;
3) mišrūs, kuriuose dalyvauja privačios įmonės ir valstybė;
4) tarptautinių ir regioninių valiutos-kredito ir finansinių organizacijų kreditai. Firminis kreditas – paskola, suteikiama firmos, paprastai vienos eksportuojančios šalies kitos šalies importuojančiai firmai, kad būtų nukeltas mokėjimo terminas. Tokių kreditų trukmė gali būti nuo 2 iki 7 metų, priklausomai nuo pasaulinės rinkos konjunktūros ir prekių rūšies. Šis kreditas apiforminamas vekseliu arba atvira sąskaita.
Firminio kredito atmaina – pirkėjo avansas, kuris, sudarant kontraktą, suteikiamas užsienio importo tiekėjui paprastai 10-15%, kartais 33% užsakytų mašinų, įrengimų vertės. Tai yra garantas, kad užsakytos prekės bus tikrai priimtos.
Eksporto kreditas – kreditas, duotas banko šalies eksportuotojo bankui, kad jis kredituotų importuojančią šalį mašinų, įrengimų ir t.t. kreditavimui. Jie teikiami pinigine forma ir įpareigoja panaudoti paskolą prekėms pirkti šalyje kreditorėje. Viena iš eksportinio kredito formų – kreditas pirkėjui, teikiamas 5-8 ir daugiau metų. Šiuo atveju bankas kredituoja šalies importuotojos firmas ir jos bankus.
Finansinis kreditas sudaro galimybę pirkti prekes bet kurioje rinkoje, vadinasi, palankiausiomis sąlygomis.
Valiutinis kreditas nesusijęs su prekių tiekimu ir skirtas užsienio įsiskolinimams dengti, valiutiniam kursui išlaikyti, sąskaitoms užsienio valiuta papildyti.
Ypatinga tarptautinio kredito forma yra obligacijų, akcijų ir kitų vertybinių popierių emisija tarptautinio kapitalo rinkoje. Pagrindinė šios skolinimo formos ypatybė ta, kad bankai čia tampa lyg ir tarpininkais tarp skolininkų ir tiesioginių kreditorių -investitorių, įdedančių savo lė
ėšas į vertybinius popierius.
Labiausiai šiuo metu paplitusi finansinio kreditavimo rūšis – sindifikuoti (bendri) kreditai, kurių šaltinis yra eurovaliutos rinkos ištekliai. Tokius kreditus organizuoja stambūs komerciniai bankai, paskolos terminas dažniausiai būna nuo 5 iki 10 metų. Palūkanų norma nefiksuojama visam kredito terminui, o reguliariai peržiūrima kas 3 arba 6 mėnesiai, atsižvelgiant į skolintų lėšų vertės kitimą tarptautinėje pinigų rinkoje.
Aštuntajame dešimtmetyje padidėjo obligacinių paskolų reikšmė kaip ilgalaikių lėšų pritraukimo forma iš tarptautinio ir nacionalinio kapitalo rinkos. Tarptautinėje praktikoje naudojamos skirtingos obligacinių paskolų rūšys. Obligacinių paskolų sąlygos pasižymi didele įvairove. Palūkanų norma gali būti fiksuojama visam paskolos terminui arba reguliariai peržiūrima atsižvelgiant Į tarptautinio piniginio kapitalo konjunktūrą. Obligacijų paskolos leidžiamos griežtai apibrėžtam terminui (paprastai nuo 3 iki 15 metų). Yra naudojamos taip pat konvertuojamos obligacijos, kurios atitinkamomis sąlygomis galima keisti įs kompanijos skolininkės akcijas pagal iš anksto nustatytą kursą.
Jau nuo seno yra žinomos lizinginės ir faktorinės operacijos. Svarbiausias lizingo privalumas yra galimybė teikti daug paslaugų, apimančių transportavimo organizavimą ir kreditavimą, montavimą, techninį aptarnavimą, lizingo objektų draudimą, aprūpinimą atsarginėmis dalimis, konsultacines paslaugas. Lizingai pagal santykius tarp tiekėjo ir lizingo gavėjo gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Pagal kreditavimo būdą skiriami skubūs ir atnaujinami lizingai. Skubūs lizingai – tai vienkartinė nuoma, o atnaujinami – kai lizingo sutartis pratęsiama pasibaigus pirmajam sutarties terminui.
Tarptautiniai tarpvalstybiniai kreditai reguliuojami skirtingomis formomis:
– eksporto kreditų ir garantijų sąlygų koordinavimas;
– pagalbos kitoms šalims derinimai;
– tarptautinių ir regioninių valiutos-kredito ir finansinių organizacijų veiklos reglamentavimas;
– naftos dolerių reciklavimas.
Kreditai teigiamai veikia pasaulinį ūkį, didina tarptautinių ekonominių ryšių efektyvumą. Taip pat didina valiutų kursų svyravimą ir atskirų šalių įsiskolinimą.

Leave a Comment