Tarptautines finansu institucijos

Turinys
Įvadas 2
1. Bendra tarptautinių finansų organizacijų charakteristika 3
2. Tarptautinis valiutos fondas 4
2.1. Tarptautinio valiutos fondo veikla Lietuvoje 6
3. Pasaulio Banko grupė 9
3.1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) 10
3.2. Tarptautinė finansų korporacija (TFK) 11
3.3. Tarptautinė plėtros asociacija (TPA) 11
3.4. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA) 12
3.5. Tarptautinių finansinių organizacijų bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis 12
Išvados 14
Literatūros sąrašas 15Įvadas
Nagrinėjant šiuolaikinius tarptautinius santykius, neįmanoma nepastebėti, kad vis aktyvesnėmis jų dalyvėmis tampa tarptautinės organizacijos. Didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė verčia jas plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą, kurio viena iš formų yra tarptautinių organizacijų kūrimas ir funkcionavimas.

Lietuvai ruošiantis narystei Europos Sąjungoje, tarptautinių organizacijų (ypač tarptautinių finansinių organizacijų) svarba mūsų valstybei daar labiau išaugo, nes būtent narystė šiose organizacijose ir šių organizacijų pagalba gali padėti ir padeda šaliai pasiekti stabilios ir gerai funkcionuojančios ekonomikos.

Temos aktualumas: Tarptautinių finansinių organizacijų įtaka pasaulinei ekonomikai nėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankas užima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ar daugiašalius valstybių veiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakos pasaulinei finansų sistemai. Daugelis stebėtojų paveikti įspūdžio, kad TVF teikia subsidijas neturtingų šalių ekonomikai vystyti, dažniausiai painioja jį su Pasaulio banku ir kitomis ekonominės pagalbos institucijomis. Kitas kllaidingas požiūris – TVF laikomas tarptautiniu centriniu banku, kontroliuojančiu pinigų emitavimą pasaulyje. Tretiems atrodo kaip galinga prievartinė politinė institucija, verčianti vykdyti fiskalinį teisingumą ir įstatanti šalis į griežtas ekonomikos ribas. Tuo tarpu Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankas yra visai kas kita.

Darbo ti

ikslas – apžvelgti tarptautinių finansinių organizacijų vystymąsi ir jų poveikį Lietuvai.
Darbo objektas – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB). Tačiau aptarsiu ir kitas, vėliau įkurtas, universalias tarptautines finansų organizacijas, kurios viena ar kita forma yra priklausomos nuo minėtų dviejų pagrindiniu organizacijų. Visos jos yra Jungtinių Tautų (JT) specializuotosios įstaigos ir priklauso JT sistemai.

Darbo uždaviniai:
1) kas ir kokios yra tarptautinės finansinės organizacijos;
2) supažindinti su TVF ir PB įkūrimo istorija, tikslais, organizacine struktūra, funkcijomis ir tikslais;
3) apibūdinti Lietuvos dalyvavimą šiuose finasinėse organizacijose.1. Bendra tarptautinių finansų organizacijų charakteristika
Tarpvyriausybinės organizacijos buvo pradėtos steigti siekiant išvengti pasaulinio mąsto sukrėtimų pokario laikotarpiu ir norint sukurti tarptautinio finansinio bendradarbiavimo sistemą pasaulio ekonomikos rekonstrukcijai ir plėtrai. Dvi pagrindinės tarpvyriausybinės finansinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas ir Tarptautinis rekonstrukcijos ir pllėtros bankas – buvo įsteigtos Jungtinių Tautų konferencijoje, vykusioje Bretton Woods 1944 metų liepos 22 dieną. Vėliau buvo įsteigta daug regioninių plėtros bankų bei kitų tarptautinių institucijų, skirtų tarptautiniam ekonominiam ir finansiniam bendradarbiavimui, nes pavienių nekoordinuotų valstybių veiksmų neužteko pasaulio ekonomikai rekonstruoti.
1956 metais buvo įsteigta Tarptautinė finansų korporacija (TFK), 1960 metais – Tarptautinė plėtros asociacija (TPA) kaip Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko filialai. 1988 metais įsteigta dar viena TRPB organizacija – Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA). Šios keturios tarptautinės organizacijos sudaro vadinamąją Pasaulio banko (PB) grupę. PB grupės or

rganizacijos yra glaudžiai susijusios ne tik tarpusavyje, bet ir su Tarptautiniu valiutos fondu.
Tarpvyriausybinės finansų organizacijos teisiniu požiūriu veikia kaip autonomiškos organizacijos, tačiau PB grupei priklausančios trys iš jų, o būtent TFK, TPA ir MIGA, buvo įsteigtos TRPB ir susijusios su savo steigėju valdymo struktūra.
Tarpvyriausybinės finansų organizacijos funkcionuoja pripažindamos organizacijose dalyvaujančių šalių suverinitetą. Šių organizacijų funkcijos labai priklauso nuo valstybių bendradarbiavimo masto. Tarpvyriausybinių finansų organizacijų įsteigimas paskatino tarptautinės ekonominės teisės, kurioje susipynė suvereniteto ir valstybių tarpusavio sąryšio, ekonomikos ir teisės, tarptautinės viešosios ir privatinės teisės doktrinos, atsiradimą.
Dabar tarptautinėje ekonomikoje plėtojamos tarptautinių atsiskaitymų sistemos tarp išsivysčiusių valstybių ir teikiama pagalba besivystančioms valstybėms monetarinės politikos srityje, siekiant užtikrinti subalansuotą šių valstybių ekonominį augimą.2. Tarptautinis valiutos fondas
TVF yra universali tarptautinė finansų organizacija, turinti plačius įgaliojimus tarptautinėje monetarinės politikos srityje. Pagrindinis šios tarptautinės organizacijos tikslas yra tarptautinio prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, garantuojančio valstybėms subalansuotą ekonominį augimą, sukūrimas.
TVF poreikis atsirado didžiosios depresijos (1929-1933 metų pasaulinės ekonomikos krizės) metais. Finansiniai valstybių santykiai tuomet priklausė nuo aukso standarto sistemos. Valstybė atitiko aukso standarto sistemos reikalavimus, jei nustatydavo nacionalinės valiutos ir aukso santykį, laikydavosi nustatytos apyvartoje esančių pinigų ir aukso atsargų proporcijos, neribodavo aukso eksporto ar importo. Valstybė, kurioje dominavo prekių importas, siekdama nepažeisti aukso standarto sistemos, patirdavo nacionalinės ek
konomikos sukrėtimus. Dėl aukso rezervų mažėjimo tokioje valstybėje kildavo pinigų pasiūlos mažėjimas. Valstybė devalvuodavo savo nacionalinę valiutą. Žlugus aukso standarto sistemai, reikėjo rasti naujų būdų tarpvalstybiniams finansiniams santykiams palaikyti. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, prasidėjo derybos dėl TVF įsteigimo. Derybos buvo baigtos Bretton Woods konferencijoje, įsteigus TVF. Savo veiklą organizacija pradėjo 1946 metais.
Tarptautinio valiutos fondo tikslas finansų srityje yra “laikinai teikti fondo lėšas valstybėms – fondo narėms, esant pakankamiems šių šalių garantams, siekiant sudaryti valstybėms galimybę pataisyti mokėjimų balansą, nenaudojant destruktyvių stabilizavimo priemonių nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu.” Svarbiausias TVF vaidmuo finansų srityje – ne kurti jo kompetencijai nepriklausančius veiklos principus ir standartus, o veikiau pasinaudoti jam suteikta stebėjimo plačiu mastu galimybe ir prižiūrėti kaip šalys narės įgyvendina tarptautiniu mastu patvirtintus principus ir standartus.
Valstybė – narė, turinti mokėjimo balanso sutrikimų, gali gauti 25 proc. sumos, kurią ji sumokėjo kaip savo kvotą fondui. Jei šios sumos nepakanka, valstybė gali gauti paskolą iš TVF, tačiau ne daugiau nei trijų kvotų dydžio. Valstybė, norinti gauti paskolą, kartu su prašymu turi pateikti ir reformų, kurios leistų pataisyti mokėjimų balansą, planą.
TVF savo nariams skiria tam tikrą kiekį specialiųjų skolinimosi teisių (SST), kurios, kaip vienas pagrindiniu šiuolaikinės pasaulio monetarinės sistemos rezervų, palaiko tarptautinį finansų likvidumą. SST yra dirbtinė valiuta, kuria sudaro valiutų krepšelis: JA
AV doleris, Vokietijos markė, Japonijos jena, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų ir Prancūzijos frankas. Specialiosios skolinimosi teisės naudojamos kaip rezervai valstybių centriniuose bankuose, papildant aukso ir konvertuojamos valiutos atsargas.
TVF taip pat teikia technines žinias valstybėms narėms. 1964 metais buvo įsteigtas TVF institutas, kurio pagrindinis tikslas – teikti žinias apie TVF veiklą, finansų statistiką, mokėjimo balansų koregavimo metodus ir pan.
TVF teikia periodines konsultacijas valstybėms narėms. Kiekvienais metais TVF komanda vyksta į valstybę narę ir renka informaciją apie atitinkamos valstybės makroekonominius rodiklius, įskaitant importą ir eksportą, gyventojų užimtumą, mokesčius, kredito institucijų veiklą, organizuojami susitikimai su valstybių tarnautojais. Fondas turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant finansų rinkų vientisumą. Tai apima ir skatinimą laikytis tarptautinių standartų kovojant prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
Fondas, įgyvendindamas savo tikslus, naudoja nuosavas lėšas, kurios yra sudaromos iš valstybių narių įnašų ( kvotų). Valstybės kvotos dydis priklauso nuo įvairių rodiklių, įskaitant BNP ir gyventojų skaičių.
TVF organizacinė struktūra susideda iš: Valdytojų tarybos; Direktorių valdybos; Administracijos vadovo. Instituciniu požiūriu Fondo struktūra – nuolat vykdomas stebėjimas – labai tinkama kontroliuoti ir prognozuoti atskirų šalių skolų dydį ir vertinti jos lygio priimtinumą. Labai svarbu detali grąžintinos skolos lygio anal.izė, todėl Fondas gali panaudoti šią priemonę priimdamas sprendimus dėl skolinimo.
TVF faktinė įtaka valstybėms narėms yra gana didelė. Paprastai valstybės, siekdamos fondo finansavimo, įsipareigoja vykdyti tokią ekonominę ir monetarinę politiką, kuri didintų tos valstybės ir pasaulio ekonomikos pajėgumą. Papildomai valstybės įsipareigoja netaikyti ribojimų keičiant nacionalinę valiutą į užsienio valiutą bei palaikyti nustatytą nacionalinės ir užsienio valiutos santykį.
Tarptautiniai finansiniai santykiai yra labai dinamiški, todėl TVF teko prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Buvo atsisakyta aukso standarto sistemos. Šiuo metu kiekviena valstybė gali pasirinkti savo valiutų sistemą. Valstybės, turinčios stiprią nacionalinę valiutą, renkasi laisvą valiutų sistemą, kitos valstybės sieja savo valiutą su stipria valiuta arba kelių stiprių valiutų krepšeliu.2.1. Tarptautinio valiutos fondo veikla Lietuvoje
Dabar TVF priklauso daugiau nei 180 valstybių. Lietuva TVF nare tapo 1992 metų balandžio 29 dieną. Tais pačiais metais Lietuva pradėjo gauti TVF paskolas skirtingoms programoms vykdyti, būtent Rezervinio kredito programoms (1992-1993 metais ir 1993-1994 metais), Sisteminės pertvarkos paskolos programai (1993-1994 metais ir 1994-1997 metais) bei Išplėstinės fondo paskolos programai (1994-1997 metais).
Narystė suteikė galimybę pradėti bendradarbiavimą ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei vykdyti perėjimo procesą iš planinės į rinkos ekonomiką.
Lietuvai buvo suteikta pradinė 69 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (apie 95 mln. JAV dolerių), o 2001 m. kvota jau sudarė 144 mln. SST. Vykdančiojoje valdyboje Lietuvos interesus pristato Vašingtone įsikūrusios TVF Šiaurės – Baltijos šalių (ŠBŠ) atstovybės Vykdantysis direktorius. Į ŠBŠ grupę be Lietuvos įeina Danija, Estija, Islandija, Latvija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Šių šalių grupė turi 3,52 procento TVF Vykdančiosios valdybos balsų (Lietuva turi 0.11 procentų), kuriais gali daryti įtaką TVF priimamiems aukščiausio lygio sprendimams, turintiems įtakos pasaulinės finansų sistemos veiklai. Lietuvos bankas seka TVF veiklą, nagrinėja teikiamus dokumentus, rengia ir derina su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis bei ŠBŠ šių dokumentų vertinimus.
Pirmojoje devintojo dešimtmečio pusėje TVF vaidmuo Lietuvoje buvo ypač svarbus, formuojant užsienio valiutos atsargas, finansuojant mokėjimų balanso poreikius bei įgyjant galimybę pasinaudoti kitų organizacijų narystės privalumais ir ištekliais. Vėliau TVF patarimai ir formalus pritarimas šalies ekonominei politikai tapo svarbiausiu bendradarbiavimo elementu.
1990 metų finansų krizių pamokos aiškiai parodė būtinybę sumažinti finansų sektoriaus pažeidžiamumą ir išryškino gero vadovavimo, apskaitos ir audito praktikos svarbą. Finansų sektoriaus įvertinimo programa (FSAP) tapo veiksminga priemone praplėsti ir sustiprinti tarptautinių institucijų vaidmenį šioje srityje.
Lietuvos ir TVF sudarytos programos buvo ypač reikšmingos šalies perėjimui iš planinės į rinkos ekonomiką, įveikiant problemų bankų sistemoje 1995-1996 m. pasekmes, neutralizuojant išorės šokų poveikį ekonomikai bei palaikant vyriausybės stojimo į ES ir NATO pastangas. Dėl specifinės Lietuvos ekonominės politikos sandaros, kuriai būdingas didelis einamosios sąskaitos deficitas, fiksuotas valiutos kursas, laisvas kapitalo judėjimas ir finansinio sektoriaus liberalizavimas be TVF programų Lietuvos ekonomika būtų būvusi žymiai jautresnė įvairiems šokams.
Ir ateityje Lietuvai bus naudinga bendradarbiauti su Fondu, įgyvendinant tarptautinius standartus ir kodeksus, kurie yra etaloninės politikos ir valdymo pavyzdžiai, bei atliktos Finansų sektoriaus įvertinimo programos siūlymus. Konsultacijos pagal TVF susitarimų IV-jo straipsnio procedūras kartu su globalios ekonomikos priežiūros rezultatais turėtų būti naudingi koreguojant Lietuvos ekonominę politiką su tarptautine.
Neseniai Tarptautinis valiutos fondas daugiau dėmesio pradėjo skirti prekybos klausimams. Šiaurės ir Baltijos regionų šalys remia šiuos veiksmus su sąlyga, jei pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į makroekonominius prekybos elementus, kurie apimtų prekybą finansinėmis paslaugomis bei su prekyba susijusį kapitalo judėjimą.
Vienas iš svarbiausių fondo įnašų į krizių prevencijos problemas – jo vykdoma stebėjimo funkcija. Šiaurės ir Baltijos regionų šalys pritaria padidėjusiam dėmesiui, kurį TVF skiria finansų sektoriaus stebėjimui (Finansinio sektoriaus įvertinimo programai).
Tarptautinis valiutos fondas įgyvendina ir skaidrumo politiką, kuri turi įtakos tam, kad fondo veikla taptų skaidresnė, priimtinesnė visuomenei.
Fondas turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant finansų rinkų vientisumą. Tai apima ir skatinimą laikytis tarptautinių standartų kovojant prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą. Didžiausią dėmesį TVF skiria finansinių ir veiklos reguliavimo aspektų vertinimui, o išorės .ekspertai turėtų atsakyti už teisėtvarkos vertinimą. Šiaurės ir Baltijos šalių grupė stipriai remia bandomąjį projektą prieš pinigų plovimą, kuriame TVF ir PB kartu su Finansinio poveikio prieš pinigų plovimą grupe (FATF) tiria, kaip šalys narės kovoja prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
Šiaurės ir Baltijos šalys jau įgyvendino Jungtinių Tautų, tarptautinių finansų institucijų ir FATF rekomenduotas priemones prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą. Lietuvoje šioje srityje su tarptautinėmis finansų organizacijomis bendradarbiauja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos bankas.
2001 metų pirmą pusmetį sėkmingai baigta 2000 metų kovo 8 dieną pradėta 15 mėnesių Lietuvos ir TVF Prevencinė stabilizavimo programa. TVF Vykdančioji valdyba vertindama šios programos įgyvendinimą pabrėžė, kad atsigavo šalies ekonomika, infliacija visai nežymi, sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas, šalies finansų rinka stabili, auga tarptautinių kapitalo rinkų pasitikėjimas, valiuta lieka stabili, t.y. Lietuva sėkmingai vykdo minėtos programos nuostatas.
Įgyvendinus pirmą Prevencinę stabilizavimo programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Bankas suderino su TVF ir pasirašė ekonominės politikos memorandumą 2001 07 01 – 2002 12 31 bei papildantį techninį memorandumą. Kartu Lietuva kreipėsi į TVF dėl naujos Prevencinės stabilizavimo programos sudarymo, buvo pritarta naujai 19 mėnesių pragramai. Pagal šią programą Lietuva iš TVF galėjo skolintis iki 86.52 mln. SST. 2001 12 20 LR Vyriausybė ir Lietuvos Bankas pasirašė Papildomą ekonominės plėtros memorandumą, kuriame patikslinta tolesnė ekonominė politika ir struktūrinės reformos.
Fondas ėmėsi svarbių priemonių spręsdamas nepriimtinų skolų lygio problemas – jis pateikė dvejopą pasiūlymą kurti naujus nuoseklaus skolų restruktūrizavimo būdus. Fondas vykdo Valstybių skolų restruktūrizavimo mechanizmą (SDRM). Šis mechanizmas sudarys sąlygas tvarkingesniam, greitesniam ir geriau prognozuojamam restruktūrizavimui, kuris būtų trumpesnis ir mažiau nuostolingas. Tačiau dar yra nemažai neišspręstų klausimų, susijusių su pasiūlytu SDRM, tokių kaip atitinkamas fondo vaidmuo, įtrauktinos į SDRM skolos ir sprendimas, kada šį mechanizmą pradėti taikyti. Klausimai dėl SDRM bus detaliau apsvarstyti 2003 metų pavasarį vyksiančiuose TVF Pinigų ir finansų komiteto susitikimuose. Šiaurės ir Baltijos šalys remia fondo veiksmus sustiprinti jo taikomas analitines priemones, skirtas nustatyti, kada šalis artėja prie nepriimtino skolos lygio.
TVF vykdydamas Lietuvos finansų sektoriaus įvertinimo programą bendradarbiauja su Pasaulio Banko grupe. Jie tikrina finansų sektoriaus būklę, prižiūri, kaip taikomi tarptautiniai finansinės veiklos standartai bei principai: Bazelio bankų priežiūros komiteto Pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai, Pinigų ir finansų politikos skaidrumo principai, Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindiniai principai bei kt.3. Pasaulio Banko grupė
Kaip ir Tarptautinis valiutos fondas, taip ir Pasaulio Banko grupė yra specializuota Jungtinių Tautų įstaiga. 1944 metų Bretton Woods konferencijoje buvo pradėtas kurti universalių tarptautinių finansų organizacijų mechanizmas, reikalingas karo sugriautai ekonomikai atstatyti ir plėtoti. 1945 metais pradėjo veikti Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Jis tapo tarptautinių finansų organizacijų grupės, vadinamos Pasaulio Banku, pagrindu. Ši grupė susiformavo, įsteigus dukterines TRPB organizacijas: 1956 metais – Tarptautinę finansų korporaciją (TFK), 1960 metais – Tarptautinę plėtros asociaciją (TPA), 1988 metais įkurta naujausia JT specializuota įstaiga Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA).
Lietuva Pasaulio Banko nare tapo 1992 metų liepos mėnesį. Nuo tada PB teikia pagalbą Lietuvai pereinant iš planinės į rinkos ekonomiką. Nuo 1992 metų PB įsipareigojo skirti apie 465.4 milijonų JAV dolerių šešiolikai projektų. Šie projektai sukoncentruoti į tokias reformas kaip, makroekonomikos stabilumo palaikymas, siekiant investuotojų pasitikėjimo, Vyriausybės dalyvavimo ūkinėje (verslo) veikloje sumažinimas ir pagrindinių privataus sektoriaus dogmų įtvirtinimas, bei atitinkamų sąlygų (pvz. įstatyminė bazė) sudarymas. Be to, Pasaulio Bankas veikia katru su Lietuvos Vyriausybe stiprinant finansų sferą, palengvinant svarbiausių finansinių institucijų aprūpinimą kreditu, užtikrinant laisvą kapitalo judėjimą, taip pat padeda reorganizuoti socialinės apsaugos sferą, viešąjį aptarnavimą, infrastruktūrą ir energetikos sektorių, kas yra būtina rinkos ekonomikos vystymuisi. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtros procesą, Lietuvai ypač svarbu sukurti kuo palankesnę užienio investuotojams rinką, užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą ir įgyvendinti kitus ekonominius įrankius, leidžiančius turėti patrauklią rinką ir stabilią kylančią ekomomiką – būtent tai ir yra bendras Lietuvos ir PB tikslas. Pasaulio Bankas siekdamas savo tikslų bendradarbiauja su Europos Bendrija, Europos Investicijų Banku, Europos Rekonstrukcijų ir Plėtros Banku.3.1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB)
Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas – tai tarpvyriausybinė finansų organizacija, turinti plačius įgaliojimus tarptautinėje finansų srityje ir esanti pagrindiniu skolinimosi šaltiniu. TRPB yra susijęs su TVF tiek instituciniu, tiek ir veiklos požiūriu, jos sėkmingai papildo viena kitą.
Kaip jau minėta, ši organizacija įsteigta 1944 metų Bretton Woods konferencijoje. Šiuo metu jai priklauso apie 180 valstybių. Lietuva į TRPB įstojo 1992 metų liepos 6 dieną.
Pagrindinė TRPB funkcija – investicijų į valstybių gamybos plėtrą skatinimas. Įsteigus šia organizaciją, jos veikla buvo orientuota į karo sugriautos pasaulio ekonomikos atkūrimą. Dabar TRPB padeda besivystančioms valstybėms gerinti gyvenimo lygį.
Pagrindiniai TRPB tikslai:
1) skatinti privačias užsienio investicijas, duodant garantijas ar dalyvaujant teikiant paskolas;
2) teikti pagalbą rekonstruojant ir plėtojant valstybių ekonomiką, skatinant kapitalo investicijas gamybos tikslais;
3) skatinti ilgalaikį subalansuotą tarptautinės prekybos augimą;
4) skatinti mokėjimo balanso palaikymą.

TRPB pagrindines lėšas sudaro skolintos nevalstybinių šaltinių lėšos, kitą kapitalo dalį sudaro valstybių narių įnašai už akcijas. Organizacija finansuoja įvairius projektus, susijusius su infrastruktūros valstybėje narėje gerinimu. Paskola nėra pervedama tiesiai į paskolos gavėjo sąskaitą, lėšos yra skiriamos tik patirtoms projekto išlaidoms padengti. Paskolos gavėjas savo investicinį projektą turi suderinti su TRPB, o paskola turi būti panaudojama tiksliai pagal paskirtį. Dabar yra pastebima tendencija, kad šios organizacijos lėšos dažniau yra skiriamos, siekiant pagerinti neturtingų gyventojų padėtį, finansuojant žemės ūkio ir miestų plėtros, šeimos planavimo, vandens ir nutekamųjų vandenų, gyventojų būsto ir kitus masinius projektus.3.2. Tarptautinė finansų korporacija (TFK)
Tarptautinė finansų korporacija buvo įsteigta 1956 metais. Lietuva jos nare tapo 1993 metais. Šiuo metu organizacijai priklauso virš 160 valstybių.
Tarptautinė finansų korporacija, veikdama kaip Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko filialas, atlieka šias funkcijas:
1) finansuoja perspektyvių privačių įmonių steigimą, nereikalaudama papildomų garantijų iš valstybės, kurioje ši įmonė veikia;
2) susieja vietinio ir užsienio kapitalo galimybes su patyrusia vadyba;
3) užtikrina investicijas į įmones, įskaitant vietinio ir usienio kapitalo pritraukimą;
4) skatina, kad kapitalas būtų investuotas į įmonių gamybą.
Pagrindinis TFK uždavinys – skatinti investicijas privačiame sektoriuje. Investuojama tik į tas įmones, kurios yra perspektyvios ir ateityje numato gauti pelno. Tokios įmonės gali kompensuoti korporacijai ateityje, o paip pat paskatinti šalies ekonomikos augimą. Papildomai korporacija teikia konsultacijas ir techninę pagalbą. Korporacijos sėkmė priklauso nuo užsienio strateginių investuotojų. Siekdama, kad strateginiai užsienio investuotojai investuotų į atitinkamą valstybę, TFK padeda valstybėms sukurti palankų investicinį klimatą.3.3. Tarptautinė plėtros asociacija (TPA)
Šią asociaciją TRPB įkūrė 1960 metais, norėdamas paskolinti lėšų besivystančioms valstybėms mažesnėmis palūkanomis nei skolinasi pats. Tarptautinė plėtros asociacija siekdama padengti TRPB nuostolius, prisideda savo lėšomis TRPB teikiant paskolas. Pagrindinis asociacijos tikslas – padėti labiausiai atsilikusioms valstybėms. Lietuva šiai organizacijai nepriklauso. Šiuo metu jai priklauso beveik 160 valstybių, kurios skirstomos į dvi kategorijas: pramoniniu požiūriu išsivysčiusios, turtingos valstybės ir valstybės narės. TPA yra nepriklausomi nuo Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko fondų, juos sudaro TPA narių įnašai, įnašai iš grynojo TRPB pelno ir turtingesnių TPA narių įnašai.3.4. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA)
1988 metai buvo įsteigta Daugiašalė investicijų garantijų agentūra. Lietuva jos nare tapo 1992 metais. Pagrindinis agentūros tikslas – skatinti kapitalo judėjimą tarp agentūros narių, ypač nukreipiant jį į besivystančias šalis. Pagrindinis agentūros veiklos metodas – užsienio investicijų draudimas nuo nekomercinės rizikos: ekspropijavimo, valiutinių operacijų suvaržymų, karo ir pilietinių neramumų. MIGA taip pat gali apdrausti ir nuo terorizmo ar panašių veiksmų, nukreiptų prieš investicijų objektą.
Agentūra skatina užsienio investicijas, rinkdama ir platindama informaciją apie investavimo galimybes, teikdama techninę pagalbą, siekdama palankias sąlygas užsienio investicijoms.3.5. Tarptautinių finansinių organizacijų bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis
Įgyvendindamos savo tikslus visos tarptautinės finansinės organizacijos sąveikauja tarpusavyje bei su kitomis organizacijomis. TVF ir PB grupė kartu vykdo savo programas, taip papildydamos viena kitą bei išvengdamos nereikalingo dubliavimosi. Reikia pabrėžti, kad minėtos organizacijos bendradarbiauja ir su atskirų valstybių centriniais bankais. Todėl labai svarbus yra Centrinių bankų bendradarbiavimas.
Lietuvos bankas nuolat palaiko ryšius su daugelio ES šalių centriniais bankais. Bendradarbiavimą su Rytų ir Vidurio Europos centriniais bankais skatina bendri pasirengimo narystei Europos Sąjungoje darbai, kuriuos koordinuoti padeda Europos centrinis bankas. Bendradarbiavimas su šiais bankais grindžiamas įvairių dvišalių ir daugiašalių iniciatyvų pagrindu. Siekiama pasidalinti patirtimi pinigų politikos, bankų priežiūros, taip pat kitais centrinių bankų veiklai aktualiais klausimais.
TVF, bendradarbiaudamas su Centriniais bankais, įkūrė Tarptautinių atsiskaitymų banką (TAB). TAB – tai tarptautinė organizacija, kurios nariais yra 43 šalių centriniai bankai, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. TAB skatina centrinių bankų bendradarbiavimą siekiant pinigų ir finansų sistemų stabilumo, kuria ir tobulina tarptautinius standartus bankų priežiūros, finansinių atsiskaitymų bei kitose svarbiose centrinių bankų veiklos srityse. 1992 m. buvo atkurta Lietuvos banko narystė TAB bei grąžintos Lietuvos bankui nuo 1931 m. priklausiusios TAB akcijos. Šiuo metu Lietuvos bankas turi atstovavimo ir balsavimo teisę, atitinkančią 1000 akcijų.
Tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas yra jų sėkmingos veiklos pagrindas.Išvados
Tarpvyriausybinės finansų organizacijos, įkurtos siekiant išvengti pasaulinio mąsto finansinių ir ekonominių sukrėtimų pokario laikotarpiu, vėliau išaugo į tarptautinio finansinio bendradarbiavimo sistemą. Tarpvyriausybinės finansų organizacijos gali lengvai mobilizuoti ir paskirstyti lėšas ekonominiams tikslams, sutartiems tarptautiniu lygiu, įgyvendinti. Tarptautinės finansų organizacijos skatina valstybių subalansuotą makroekonominę ir investicinę politiką bei, turint omeny pasaulinius regioninius bankus – tiesiogines užsienio investicijas. Beto, šios organizacijos yra reikšmingos tarptautinei teisei, nes jos yra tarptautinės viešosios teisės subjektai, taip pat lemia tarptautinės privatinės teisės plėtrą.
Yra dvi pagrindinės tarptautinės finansų organizacijos: Tarptautinis valiutos fondas (TVF)ir Pasaulio banko (PB) grupė.
TVF – tai daugiau nei 180 šalių narių turinti tarptautinė organizacija, įkurta skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų ir valiutų kursų politikoje, stiprinti ekonomikos augimą, didinti užimtumą bei suteikti laikiną finansinę pagalbą šalių mokėjimų balanso problemoms spręsti. Aukščiausias TVF valdymo organas – TVF Valdytojų valdyba, kurioje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Šalies pradinė kvota Fonde buvo 69 mln. SST, o 2001 m. jau sudarė 144 mln. SST. Vykdančiojoje valdyboje Lietuvos interesus pristato Vašingtone įsikūrusios TVF Šiaurės – Baltijos šalių (ŠBŠ) atstovybės Vykdantysis direktorius. Į ŠBŠ grupę be Lietuvos įeina Danija, Estija, Islandija, Latvija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Lietuvos bankas seka TVF veiklą, nagrinėja teikiamus dokumentus, rengia ir derina su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis bei ŠBŠ šių dokumentų vertinimus.
PB grupė susiformavo, įsteigus Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką (Bretton Woods, 1944) bei dukterines jo organizacijas: 1956 metais – Tarptautinę finansų korporaciją (TFK), 1960 metais – Tarptautinę plėtros asociaciją (TPA), 1988 metais – Daugiašalę investicijų garantijų agentūrą (MIGA). Tai pagrindinis skolinimosi šaltinis, siekiantis skatinti investicijas į šalių gamybos vystymą.
Visos tarptautinės finansinės organizacijos sąveikauja tarpusavyje bei bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir Centriniais bankais, siekiant užtikrinti efektyvią organizacijų veiklą.Literatūros sąrašas
1. Žalimas D., Žalkauskienė-Žalimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius: Justitia, 2001. – 1100 p.
2. TVF publikacijos apie Lietuvą (Oficialus Tarptautinio valiutos fondo puslapis Internete) http://www.imf.org/external/country/LTU/index.htm
3. Kropas S. Lietuva ir TVF: bendradarbiavimo raidos bruožai ir perspektyvos. http://www.lms.lt/mks/sekcijos/ekonomika/kropas_stasys.doc
4. Oficialus Lietuvos banko puslapis Internete http://www.lbank.lt
5. Islandijos finansų ministro Geir H. Haarde pranešimas Tarptautiniame pinigų ir finansų komiteto susitikime, Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. Vašingtonas, 2002 09 28
6. Lietuvos Banko 2001 metų ataskaita. P. 101-103
7. Oficialus Pasaulio Banko puslapis Internete http://www.worldbank.org

Leave a Comment