Šveicarijos biudžetas susideda iš pajamų ir išlaidų.
Biudžeto išlaidos kiekvienais metais yra sudaromos vyriausybės, federalinės tarybos ir tvirtinamos parlamento. Biudžeto išlaidos: socialinei apsaugai 22 proc, finansinės išlaidos 10 proc, transportui ir infrastruktūrai 9 proc, švietimui 7 proc, krašto apsaugai 5 proc, žemės ūkiui ir maistui bei užsienio santykiams po 3,5 proc. Kitos išlaidos yra pervedamos kantonams ir savivaldybėms.
Biudžeto pajamų didžiausią dalį sudaro federaliniai mokesčiai :iš jų PVM sudarė 33 procentus, tiesioginiai mokesčiai sudarė (pajamų mokestis, turto mokestis, pelno mokestis) 29 procentus, mokestis prie šaltinio (Mokestis, išskaičiuojamas iš pajamų, išmokamų jų gavėjui. Šį mokestį sumoka ne pats pajamų gavėjas, kuris yra numatytasis mokesčio mokėtojas, o pajamas išmokantis subjektas. Gyventojų pajamų mokestis, kai jį išskaičiuoja ir į biudžetą perveda darbdavys, yra laikomas mokesčiu prie pajamų šaltinio) sudaro 8 procentus, mineralinės alyvos mokestis 8 proc, 15 procentų kiti mokesčiai, o nefiskalinės įplaukos sudaro apie 7 procentus ( šveicarijos banko pelnas, pajamos iš įvairių mokėjimų ar pajamos iš investicijų).
Federalinė sistema Šveicarijoje skaidoma į tris valdymo sritis: Šveicarijos konfederaciją, kantonus ir savivaldybes. Kantonų ir savivaldybių biudžetai nepriklauso federalinės vyriausybės ar parlamento kompetencijai. Jų pajamos ir išlaidos nėra skaičiuojamos kaip dalis valstybės biudžeto. Tačiau jie yra šiek tiek finansiškai susieti. Yra politinių instrumentų, kurie reglamentuoja finansinius mokėjimus iš kantonų ir savivaldybių. Skirtingos valdymo sritys fiskališkai yra susijusios, bet politiškai atskirtos.
Biudžeto sudarymo procesas Šveicarijoje
Šveicarijos biudžeto sistema pasižymi trimis ypatumais: politine aplinka, skolos izoliavimo taisykle bei federalinio biudžeto pobūdžiu kaip pervedimo biudžeto. Politinės aplinkos bruožai – tiesioginė demokratija (referendumai), tradicinės sutarties sistemą bei federalizmas. Skolos izoliavimo taisyklė reikalauja subalansuoto biudžeto per verslo ciklą. Federalinis biudžetas kaip pervedimo biudžetas – trečdalį federalinio biudžeto išleidžia federalinė vyriausybė, likusi dalis yra pervedama į nacionalinio lygmens valdžios ir socialinės apsaugos fondus.
Šveicarijos politinė sistema turi kelias skirtingas funkcijas: tiesioginę demokratiją, federalizmą bei tradicinės sutarties sistemą. Tiesioginė demokratija reiškia, kad piliečiai visuotiniais balsavimais gali spręsti viešosios politikos klausimus. Federalizmas reiškia, kad konstitucija garantuoja aukštą kantonų (šveicarijos administracinių suskirstymo vienetų) savarankiškumą. Susitarimas reiškia visų svarbių politinių grupių dalyvavimą visuomeniniuose sprendimų priėmimo procesuose. Tiesioginė demokratija yra ryškiausias Šveicarijos politinės sistemos aspektas. Piliečiai surinkę 100000 tūkstančių parašų gali kreiptis į valdžią ir siekti pakeisti konstituciją. Piliečiai gali vetuoti parlamento sprendimus, priimtus įstatymus. Šiuo atveju balsavimas vyksta kai surenkami 50000 tūktsančių parašų.
Skolos izoliavimo taisyklė turi du tikslus: užtikrinti subalansuotą biudžetą struktūriniu požiūriu bei leisti veikti automatiniams stabilizatoriams. Pirmasis tikslas reiškia, kad skola nesikeičia per visą verslo ciklą. O automatinių stabilizatorių veikimą įtakoja deficitas recesijos laikotarpiu bei perteklių esant ekonomikos pakilimui. Skolos izoliavimo taisyklė taikoma tik federaliniam biudžetui. Skolos izoliavimo taisyklė apibrėžta Šveicarijos konstitucijoje.
Federalinio biudžeto pobūdis kaip pervedimo biudžeto. Trečdalis visų federacijos išlaidų yra naudojama Federacijos uždaviniams. Daugiau nei du trečdaliai sudaro pervedimai subnacionaliniai (kantonų ir savivaldybių) valdžiai bei socialinei apsaugai (senatvės, karo aukų pensijos, invalidumo draudimo). Tai apibūdina federalinį biudžetą kaip pervedimo biudžetą. Pervedimai yra pagrįsti teisės aktais ir sutartimis.
Metinis biudžeto procesas
Sausis, vasaris – išlaidų planavimas. Juos formuoja federalinė finansų administracija. Vasaris – Federalinė taryba priima sprendimą dėl išlaidų. Kovas, balandis – biudžeto pasiūlymus rengia tiesioginiai padaliniai. Gegužė – tiesioginiai padaliniai teikia pasiūlymus federalinei finansų administracijai. Gegužė, birželis – federalinė finansų administracija nagrinėja skyrių pasiūlymus ir aptaria su tiesioginiais padaliniais. Birželis – federalinė taryba nusprendžia dėl reikalingų išlaidų sumažinimo atsižvelgiant į atnaujintas makroekonomines prielaidas bei naujas pajamų prognozes. Liepa, rugpjūtis – tiesioginiai padaliniai koreguoja biudžeto siūlymus. Rugpjūtis – federalinė taryba priima galutinius sprendimus dėl pajamų ir išlaidų. Rugsėjis – finansų federalinė administracija rengia biudžetą ir finansinį planą. Rugsėjo pabaiga, spalio pradžia – federalinė taryba baigia biudžeto projektą ir teikia jį tvirtinti parlamentui. Spalis, lapkritis – finansų komitetas nagrinėja biudžeto projektą. Gruodis – parlamentas imasi veiksmų dėl biudžeto. Gruodžio viduryje – galutinis žodis dėl biudžeto.
Parlamento vaidmuo biudžeto sudarymo procese
Šveicarijos parlamentas gali daryti stiprų poveikį biudžeto procesui. Tai reiškia, kad parlamentas turi visišką ir neribojamą biudžeto pakeitimo teisę, kuria praeityje jau buvo pasinaudoję. Pagal federalinę konstituciją, visos biudžeto išlaidos turi būti patvirtintos Šveicarijos parlamento rūmuose. Apskritai visi parlamento nariai turi teisę į biudžeto pakeitimus. Parlamentą riboja tik skolos izoliavimo taisyklė, kuri nustato išlaidų ribą.
Oponavimas
Justinos Darbas išsamus, išplėtotas, kolegė pateikė daug informacijos apie biudžeto sudarymą Švedijoje, parlamento vaidmenį, biudžeto kalendrorių. Tačiau kilo keletas klausimų. Kuo Švedijos biudžetas išsiskiria iš kitų šalių? Gal turi kažkokių tik jai būdingų ypatumų? Iš kur Švedijoje gaunamos įplaukos į biudžetą? Gal kolegė žino su kokiomis problemomis yra susiduriama rengiant biudžetą?
Viktorijos Darbas išsamus, išplėtotas, kolegė pateikė daug informacijos apie biudžeto sudarymą Prancūzijoje. Tačiau pasigedau informacijos apie metinį biudžeto procesą. Gal kolege žino kaip biudžetas yra formuojamas visus metus atskirai mėnesiai ir kas už ką atsakingas? Kuo Prancūzijos biudžetas išsiskiria iš kitų šalių? Gal turi kažkokių tik jai būdingų ypatumų? Koks parlamento vaidmuo sudarant biudžetą?
Valdžios sektoriaus skola Šveicarijoje gana didelė. 2003 metais buvo priimti skolos stabdžiai tai yra, kad išlaidos turi būti finansuojamos iš įplaukų, o ne iš valstybės skolos. Ir nuo 2005 iki 2010 metų valdstybės skola sumažėjo 15 procentų, tai manau, kad efetkyviai. Problemos – tai išlaidų racionalus paskirstymas, nes stengiamasi nedidinti valstybės skolos, todėl išlaidos turi būti skirstomos protingai, kad viskam užtektų.