Strateginis valdymas

3622 0

Untitled

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

įmonių ekonomikos ir vadybos katedra

AB „Anykščių vynas“ strateginė analizė

Darbą atliko:

0x08 graphic
Darbą priimė: Lekt. Virginija Grybaitė

0x08 graphic
Vilnius, 2013

Turinys

Įvadas

Strategija- tai organizacijos ilgalaikės krypties ir veiklos srities pasirinkimas, išteklių ir kompetencijų paskirstymas, kuris užtikrina pranašumą besikeičiančioje aplinkoje, siekiant tenkinti įtakos grupių lūkesčius. Strateginiui valdymui galima priskirti veiklos ciklus, kurie būtini jo įgyvendinimui. Tai yra strategijos suformavimas, strategijos perteikimas, veiklos planavimas, veiklos vykdymas, stebėjimas ir analizavimas, strategijos patikrinimas ir adaptavimas.

Šiomis dienomis konkurencija tarp įmonių, vykdomų veiklų, produktų ar paslaugų yra ypač didelė, dėl to remtis tik patirtimi, žiniomis ar nuojauta negalima. Svarbu, jog įmonė ne tik žinotų viską apie save, rinką, situacijas su kuriomis galimai galės susidurti, bet ir įvertintų tokius aspektus kaip aplinka, vidinės jėgos, konkurentai, išorinės jėgos ar nenugalimos jėgos. Norint būti lyderiu reikia nuolatos ieškoti problemų, atlikinėti įvairias analizes bei lyginant išvadas, priimti atitinkamus spredimus.

Mūsų grupės pasirinkta įmonė – AB „Anykščių vynas“. Akcinė bendrovė “Anykščių vynas” įkurta 1926 m. – seniausia rytinio Baltijos regiono įmonė, pramoniniu būdu pradėjusi gaminti vynąą. Tai moderni, šiuolaikiška, atitinkanti tarptautinius kokybės vadybos ISO 9001 ir aplinkosapsaugos vadybos ISO 14001 standartus įmonė. AB „Anykščių vynas“ gamina tokią produkciją: vyną, sidrą, likerius, trauktines, degtinę, brendį, viskį, kokteilius. Savo gaminiams bendrovė naudoja natūralias žaliavas, vaisius bei uogas.

Dаrbo objektаs: strаteginis vаld

dymаs įmonėje AB „Anykščių vynas“.

Dаrbo tikslаs: išаnаlizuoti įmonės išorinę aplinką, išanalizuoti įmonės vidinę apliką, atlikti analizes, nustatyti ar vykdoma įmonės startegija yra efektyvi, padaryti išvadas, pateikti pasiūlymus tobulinimui.

Dаrbo uždаviniаi:

Atlikti PEST analizę

Atlikti bei įvertinti šakos konkurencingumą, pritaikant Porterio penkių konkurencinių jėgų modelį.

Nustatyti bei įvertinti išorinių veiksnių įvertinimo matricą.

Nustatyti ir aptarti pagrindinius konkurentus, nurodantkonkurencijos intensyvumą šakoje.

Atlikti konkurencinės padėties įvertinimo matricą.

Sudaryti bei išanalizuoti strateginių grupių matricą.

Atlikti santykinę analizę

Suformuoti vidinių veiksnių įvertinimo matricą

Atlikti SSGG analizę

Suformuoti strategines alternatyvas, jas įvertinti bei atlikti kiekybinę strateginio planavimo matricą.

Susisteminti darbą, suformuoti išvadas, pateikti pasiūlymus.

Darbo struktūra: įvadas, dėstymas, išvados. Kiekvienos darbo uždavinių dalies atskiras analizavimas bei aprašymas.

Išorinės aplinkos analizė

Organizacijos išorinės aplinkos sąvoka apibrėžiame viską, kas yra už verslo ribų, kas gali daryti įtaką organizacijos išgyyvenimui ar sėkmei. Išorinės aplinkos sąvoką gali sudaryti bet kas, nuo globalių makrotendencijų iki naujų rinkos dalyvių pasirodymo. Esminis makroaplinkos bruožas yra tas, jog ji veikia įmonės veiklą ir jos plėtros galimybes, tačiau įmonė negali pakeisti makroaplinkos įtakos.

Philip Kotler teigimu makroaplinką sudaro:

politinė – teisinė aplinka;

ekonominė aplinka;

socialinė – kultūrinė aplinka;

technologinė aplinka;

gamtos aplinka.

PEST analizė

PEST analizė – tai yra vienas iš labiausiai paplitusių makroaplinkos tyrimo metodų, keturiais pagrindiniaismakroaplinkos aspektais:

Ekonominė аplinkа;

Politinė – teisinė аplinkа;

Technologinė аplinkа;

Sociаlinė – kultūrinė аplinkа.

Ekonominė aplinka

Ekonominiai veiksniai – tai veiksniai, susiję su šali

ies ūkio veikla, raida ir jų kryptimi. Ekonominė aplinka diktuoja tokias sąlygas, pagal kurias galima spręsti, kiek pinigų žmonės gali ir nori išleisti prekėms, ar lengva gauti kreditą, kokia šalyje bendra pardavimų apimtis, fiskalinė politika, mokesčių normos, infliacijos lygis, nedarbo lygis, BVP kitimo tendencija. Daugeliui prekių (ypač pramonės ar kapitalo) ekonominiai rodikliai, kaip BVP ir grynosios pajamos, nustato galimą jų paklausą. Infliacijos lygis ir vyriausybės politika gali paveikti vartotojų požiūrį į suteikiamus kreditus.

Nagrinėjant ekonominę aplinką labai svarbu atkreipti dėmesį į bendrąjį vidaus produktą,nuo jo priklauso valstybės ūkio ekonominis lygis, struktūra, tai padeda nustatyti darbo našumą ir produktyvumą. 2013 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 29 603 mln. Lt to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2012 m. ketvirčiu, BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 4,1%.

Kitas svarbus rodiklis yra infliacija, kuri rodo prekių mažmenines kainas, vartojamas rinkoje. Šias prekes perka ir vartoja namų ūkiai. Toliau pateikiame grafinį Lietuvos infliacijos pokyčių vaizdą:

0x01 graphic

Lentelė1. Infliacijos lygis.

Remiantis infliacijos stulpeline diagrama, galime teigti, jog yra matomas akivaizdus infliacijos sumažėjimas lyginant su 2012 m. Nuo 2012 m. gruodžio mėnesio prasidėjo infliacijos mažėjimas, kuris sėkmingai mažina procentinę ribą ir yra mažiausias per pastaruosius dvejus metus, 2013 m. balandžio mėnesį pasiekęs 1,2% ribą.

Anykščių vynas veikia dviejuose geografiniuose segmentuose – vietinėje ir užsienio rinko

ose.

„Anykščių vyno“ neaudituoti pardavimai šių metų sausį – kovą sudarė 2,29 mln. Lt – palyginti, prieš metus per tą patį laikotarpį apyvarta siekė 2,58 mln. Lt. Nuostoliai sudarė 812.000 Lt – 2012 m. pradžioje jų buvo 1,179 mln. Lt.

Pajamos iš alkoholinių gėrimų, sudarančios didžiausią dalį įmonės pardavimų, per metus beveik nepakito, tačiau obuolių produktų ir konkrečiam segmentui nepriskirtos produkcijos pardavimai sumažėjo atitinkamai 5 ir 3 kartus. Pajamos išužsienio pirkėjų padidėjo pusketvirto karto, tačiau sudarė vos 3,6% visos apyvartos.

Pernai bendrovės sukauptas 21,36 mln. Lt nuostolis buvo sumažintas 17 mln. Lt sumažinus įstatinį kapitalą, kurios dydis dabar – 20 mln. Lt. Bendrovė šiuo metu turi sukaupusi 7,47 mln. Lt nuostolių.

Vasarį buvo teigta, kad „Anykščių vynas“, mažindamas sąnaudas, per kelis mėnesius planuoja 27% sumažinti darbuotojų skaičių. Iš 73 dabar įmonėje dirbančių žmonių darbo neteks apie 20. Per metus administracinės sąnaudos sumažėjo 36%, iki 505 mln. Lt.

Ekonominiai veiksniai rodo šalies ūkio (atitinkamos srities arba sektoriaus) raidą.

Ankstesniais metais vietinėje rinkoje parduodama didžioji dalis (88,1 % -2009 m., 92,3% – 2008 m. 78,9% – 2007 m visos gaminamos produkcijos, o užsienio rinkoje parduodama didelė obuolių produkcijos dalis ( koncentruotos sultys, aromatas,džiovintos išspaudos: 82,7% – 2009 m., 48,3% -2008 m., 94,6 %- 2007 m.

Politinė – teisinė aplinka

Teisinė aplinka paprastai yra sudėtinga. Nuolat keičiasi įstatymai, kuriais vadovaujasi įmonės. Politiniai – teisiniai veiksniai, turi įtakos institucijos veiklos reguliavimo riboms. Nurodomi veiksniai, kurie padeda arba trukdo institucijai įgyvendinti Vyriausybės prioritetinius strateginius tikslus, vykdyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones ir gali priversti instituciją keist

ti ar pertvarkyti strateginį veiklos planą.

„Anykščių vyno“ bendrovės veiklai neigiamos įtakos turi Vyriausybės nutarimai dėl akcizų didinimo gaminamai produkcijai. Pasak R. Apulskio (ABBI klasterio prezidento), Lietuvoje dėl santykinai mažų gyventojų pajamų ir aukštų akcizų tarifų, alkoholiniai gėrimai yra vieni sunkiausiai įperkamų visoje Europos Sąjungoje. Kai Lie­tu­va įsto­jo į Eu­ro­pos Są­jun­gą, bu­vo li­be­ra­li­zuo­ta vy­no im­por­to tvar­ka ir dėl to vy­nas at­pi­go. Taip pat atsirado daugiau galimybių užsienio gamintojams bei prekiautojams atvežti didelį kiekį importinių produktų į Lietuvą, kurie yra pigesni. Tai sukelia dar didesnę konkurenciją. Neigiamos įtakos veiklai turi priimti įstatymai, dėl draudžiamo alkoholio prekiavimo rugsėjo 1 – ąją dieną, taip pat alkoholio reklamos laikas, kuris leidžiamas tik nuo 22 h.

Dar viena didelė problema su kuria tenka susidurti vyno gamintojams – žaliavos. ES keliami vyno kokybės ir žaliavų auginimo reikalavimai yra ganėtinai griežti, todėl daugelio augintojų parduodamos žaliavos yra netinkamos, nes neatitinka kokybėsreikalavimų. Taip pat daugelis augintojų buvo ir yra priversti uždaryti savo veiklą, dėl nesugebėjimo ar negalėjimo prisitaikyti prie naujų įstatymų, keliamų reikalavimų. Nuo to kenčia gamintojai, nes jiems sunkiau gauti tinkamų žaliavų, taip pat jų kaina tampa didesnė.

Socialiniai veiksniai

Tai demografiniai, vertybių, gyvensenos ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomeninės raidos etapui, taip pat ekologiniai ir kultūriniai veiksniai,

Pagrindiniai „Anykščių vyno“ socialiniai veiksniai, darantys itaką įmonęs išorinei aplinkai:

Sumažėję stipriųjų gėrimų pardavimai nėra pasikeitusios vartojimo kultūros pasekmė. Oficialiai nebeparduodama stipraus alkoholio dalis tiesiog persikėlė į nelegalią rinką.

Palyginus aukštas alkoholinių gėrimų mažėjančios produkto pardavimų ir paskirstymo sąnaudos turi įtakos svaigiųjųgėrimų savikainai.

Pajamų įtaka vartotojų pasirinkimui. Čia reikėtų išskirti vynų pirkimą ir trauktinių bei likerių pirkimą, nes likeris yra brangesnis produktas, lyginant su trauktine. Daugiausiai sidro nuperka vidutines pajamas turintys pirkėjai. Daugiausiai „Anykščių vyno” likerių ir trauktinių nuperka vidutines ir aukštesnes pajamas turintys pirkėjai. Vartotojų pasirinkimo priklausomybė nuo gyvenamosios vietos. Lietuvos miestų gyventojai kur kas atviresni naujovėms, negu kaimo gyventojai. Miesto vartotojams rūpi, kad produktai būtų aukštos kokybės, padėtų išlaikyti gerą figūrą ir sveikatą. Be to, miestuose yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir yra daugiau pirkėjų, galinčių mokėti vidutinę kainą. „Anykščių vyno” produktų daugiausiai nuperkama didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Taip pat nemažai įtakos turi Lietuvos gyventojų skaičius bei amžius. Lietuvos gyventojų skaičius yra santykinai mažas.. Šalies gyventojų socialinė padėtis yra sunki: nedidelės pajamos, pragyvenimo lygis mažėja, nedarbas, gyventojų perkamosios galios mažėjimas.

Lietuvos gyventojų skaičius pastaruosius metus mažėja dėl emigracijos. Tokia padėtis reiškia potencialių klientų praradimą, darbo jėgos mažėjimą. Tаip pаt svаrbu kiek ir kokio аmžiаus žmonių šаlyje gyvenа. Amžiaus cenzas, ribojantis alkoholio vartojimą, yra svarbus reiškinys, kuris nusako, jog emigracijos problema yra labai nepalankus procesas alkoholį gaminančioms įmonėms, todėl, kad vykstantis gimstamumas, kuris lemia gyventojų priaugį, nepadidina vartojimo dar bent 15 metų.

Ekologiniai veikniai

Ekologiniaiveiksniai, kitaip dar ekologiniai faktoriai – aplinkos savybės, elementai ir ištekliai, veikiantys organizmus, bendrijas ir ekosistemas, jų savybes ir būseną. Vieni veiksniai būtini organizmams (šviesa, šiluma, deguonis), kiti žalingi (teršalai), vieni jų yra natūralūs, kiti – atsiradę dėl žmogaus veiklos.

AB „Anykščių vynas“ gamyklų teršalų emisijos į atmosfera normatyvai neperžengia leistinos ribos. Baudų už aplinkos teršimą, gamybinės veiklos apribojimo ar sustabdymo dėl žalos aplinkai nebuvo. Kitų ekologinių rizikos veiksnių ar avarijų nebuvo.

Pagrindinis atmosferos taršos šaltinis yra katilinė.

Bendrovė mokа gаmtos tаršos mokestį, už аplinkos teršimą аpmokestinаmos pаkuotės: stiklinės, plаstikinės ir kt.

Bendrovė sumokėti gamtos taršos mokesčiai:

Metai

Mokestis (tūkst. Lt)

4,8

5,6

7,4

4,8

2,9

Lentelė 2. Taršos mokesčiai.

0x01 graphic

Diagrama 1. Gamtos taršos mokesčiai.

Matome, jog didžiausi taršos mokesčiai buvo 2007 m. Toliau seka taršos mažėjimas, kuri parodo įmonės skaidrumą, rūpinimasi aplinka ir žmonėmis ne tik per savo produkciją.

Už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis sumokėta perdirbėjams ir

valstybei:

Metai

Mokestis (tūkst. Lt)

233,3

218.6

314,4

1194,2

874,6

201,9

Lentelė 3. Mokesčiai perdirbėjams ir valstybei

0x01 graphic

Diagrama 2. Mokesčiai perdirbėjams ir valstybei

Kadangi bendrovės teikiama produkciją dažniausiai pateikiama stiklo pakuotėse, už tai mokesčiai yra nemaži. Deja, bet bendrovė nesiorientuoja į ekologiškas pakuotes, kurios suyra. Tačiau nepaisant ekologiškumo neskatinimo, AB „Anykščių vynas“ tikrai gerai susitvarko su apmokestinamomis pakuotėmis, kadangi, kaip matome, nuo 2008 m . matomas akivaizdus mokesčių mažėjimas.

Į vidaus rinką buvo išleista stiklinės, plastikinės ir kitos pakuotės:

Metai

Tonos

Lentelė 4. Vidaus rinkai išleistos pakuotės.

0x01 graphic

Diagrama 3. Vidaus rinkai išleistos pakuotės.

Bendrovės naujų pakuočių sukūrimas ir išleidimas į rinką, kaip matome, nuo 2004 m. augo ir pasiekė išties įspūdingą, net 5128 tonų skaičių. Tačiau nuo 2008 m. sekė vidaus rinkai išleistų pakuočių mažėjimas, ir paskutiniais tyriamaisias metais, jų buvo išleista tikrai nedaug – tik 964 tonos.

Technologiniai veiksniai

Technologiniai veiksniai svarbūs įvertinant naujų technologijų, informacijos srautų poveikį institucijos reguliuojamai sričiai, valdymo organizavimui ir institucijų tarpusavio ryšiams. Orgаnizаcijų dаrbo efektyvumą lаbiаusiаi gаlinulemti technologiniаi pаsikeitimаi, kurie nuolаt vykstа išorinėje аplinkoje. Nаujа technikа bei technologijа – tаi vienintelis būdаs kokybiniаm šuoliui. Neįvertinus technologinio veiksnio, orgаnizаcijа gаli tаpti nekonkurentаbili, o tаi ją sužlugdytų. Аkivаizdu, kаd orgаnizаcijos, kurios jаu šiаndien nаudojа аukštаs mokslines technologijаs, privаlo greitаi reаguoti į nаujus аtrаdimus ir nedelsdаmos diegti sаvo dаrbo prаktikoje. Tаčiаu, siekiаnt tаi pаdаryti, būtinos аpyvаrtinės lėšos, būtinа nuolаtos dirbti pelningаi. Lietuvoje daug investuojama į naujus įrengimus, ypač aktyviai į naują įrangą ir technologijų diegiamą vyno gaminimo įmonėse.

Vynas – natūralus alkoholinis gėrimas. Stiprumas 9-14 %, Gruzijos ir Kretos karštu būdu raugintų vynų – iki 16 %. Gaminamas fermentuojant vynuogių sultis, kartais su spirito priedais.

Anykščiųvyno mažėjančios produkto pardavimų ir paskirstymo sąnaudos turi įtakos svaigiųjų gėrimų savikainai. Dauguma technologinių įrengimų yra rekonstruoti ar įdiegti nauji, daug dėmesio skiriama technologinių procesų automatizavimui ir produkcijos kokybės gerinimui.

Akcinė bendrovė “Anykščių vynas” yra moderni, šiuolaikiška, atitinkanti tarptautinius kokybės vadybos ISO 9001 ir aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001 standartus įmonė. Kokybės vadybos sistemos suteikia prestižo, praplečia eksporto galimybes, padeda nuolat tenkinti vartotojų poreikius bei užtikrinti jų pasitikėjimą.

Užbaigta technologinė modernizacija leidžia gaminti aukštos kokybės gėrimus : vyną, sidrą, likerius, trauktines, degtinę, brendį, viskį, kokteilius. Savo gaminiams bendrovė naudoja natūralias žaliavas, vaisius bei uogas ir tiki, kad vartotojai tai įvertins.

Šakos konkurencingumo analizė, pritaikant Porterio penkių konkurencinių jėgų modelį.

Porter penkių konkurencinių jėgų modelis buvo sukurtas siekiant įvertinti skirtingų pramonės šakų patrauklumą (pelno potencialą). Penkios konkurencinės jėgos padeda identifikuoti konkurencijos šaltinius pramonės šakoje arba sektoriuje.

Taikant šį modelį reikia atsižvelgti į tai, kad:

Jis turi būti taikomas strateginiam verslo vienetui, o ne visos organizacijos lygmenyje. Kadangi organizacijos skiriasi savo rinka ir veikla. Pavyzdžiui, avialinijų kompanija gali vienu metu konkuruoti keliose skirtingose rinkose: vietos ir tarptautinėje bei orientuotis į skirtingas vartotojų grupes: turistus, verslo ir krovinių gabenimą.Konkurencinių jėgų poveikis skirsis kiekvienam iš verslo vienetų.

Svarbu atsižvelgti į ryšį tarp konkurencinių jėgų ir makro aplinkos. Pavyzdžiui, technologiniai pokyčiai gali eliminuoti konkurencinį pranašumą ir barjerus, kurie saugojo organizacijas. Viešajame sektoriuje tokie pokyčiai stebimi kai keičiasi politinės jėgos (nauja vyriausybė).

Penkios jėgos nėra nepriklausomos viena nuo kitos. Pavyzdžiui, potencialūs konkurentai, neturintys galimybių ateiti į rinką gali rasti naujus būdus apeidami tradicinius paskirstymo kanalus ir parduodami tiesiai vartotojui (pvz. e-prekyba). 

Konkurencinė firmų elgsena yra susijusi su tuo, kaip sumažinti šių konkurencinių jėgų pavojų.

0x01 graphic

Pav. 1.Porterio 5 jėgų modelis.

Potencialūs konkurentai

Konkurencija yra visur ir visada. Naujos įsikūrusios ir į rinką įėjusios įmonės yra pavojingos, nes jos gali įnešti į rinką naujų produktų, jų pakaitalų. Esamų konkurentų reakcijos gali privesti prie didelių sunkumų ateinant į rinką naujoms įmonėms. Kuo naujų konkurentų yra daugiau ir jų grėsmė yra stipri, tuo labiau esamos įmonės sustiprins savo pozicijas. Tai ir prives prie brangesnio ir sudėtingesnio įėjimo į rinką.

Strateginiu požiūriu riboti naujų konkurentų atsiradimą gali šie svarbiausi atėjimo į rinką barjerai:

Produkto diferenciacija

Diferencijuoti produktą, mūsų atveju vyną, yra sunku. Reikia pažinti klientų poreikius, o tai reikalauja specialios patirties, papildomų lėšų ir užima daug laiko. Visa tai gali atbaidyti naujų konkurentų atėjimą į rinką, kurioje jau veikia senai įsikūrusios įmonės.

Klientų perorientavimo išlaidos

Perorientuoti klientus reikia papildomų išlaidų, dėl kurių automatiškai kyla produkto kainą ir šitas išlaidas turi apmokėti naujas klientas.

Ribotos galimybės pasinaudoti esamo produkto platinimo kanalais

Dažniausiai didesnės įmonės jau esančios rinkoje senai kontroliuoja esančius produkto platinimo kanalus.

Kapitalas

Naujos įmonės, kurios nori įžengti į šią rinka privalo turėti didelių kapitalo investicijų technologijoms, tyrimams, reklamai itt.

Masto ekonomija

Naujos įmonės jau iškart ižengdamos į rinką turipradėti veiklą dideliu mastu. Taip jos gali pasiekti mūsų analizuojamos įmonės produkcijos vieneto gamybos sąnaudas.

Potenciаlūs konkurentаi turi būti pаsiruošę išleisti nemаžаi išlаidų reklаmаi ir pаrdаvimo skаtinimui, kаd įveiktų vаrtotojų ištikimybę esаmoms įmonėms. Аlkoholinių gėrimų prаmonėje produktаi diferencijuoti. Jie yrа mаtomi, unikаlūs ir kuriа didelę pridėtinę vertę. Įmonės, užimаnčios didelę rinkos dаlį, gаminа tokį prekių kiekį, kuris užtikrinа ekonomiją dėl gаmybos mаstų. Nаujаi įmonei nėrа gаlimybės įeiti į tokią šаką, nesumаžinus kаinos. Tokiu аtveju yrа pаtiriаmа lаbаi dаug išlаidų ir nuostolio. Žinomа potenciаli konkurentė gаlėtų imti gаminti prekes, kurios pаkeistų įprаstą prekę, tаčiаu rinkos lyderiаi dаžnаi gаminа ne vieną, o kelis tos pаčios prekės modelius, skirtus įvаiriomsvаrtotojų grupėms.

Reikia didžiulio kapitalo, norint įeiti į alkoholinių gėrimų pramonės rinką (2013-04-30 „Anykščių vynas“ Įstatinis kapitalas buvo 20 000 000 litų), nes vyrauja masinė gamyba. Dėl šios priežasties, potencialių konkurentų tarpas mažėja.

Konkurencija tarp esamų firmų.

Pagrindiniai bendrovės konkurentai:

AB,, Stumbras“

AB ,,Vilniaus degtinė“

UAB ,,Lietuviškas midus“

UAB ,,Italiana lt“

UAB ,,Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko

Bendrovės importuojančios alkoholinius gėrimus

Alaus gamybos bendrovės, kurios gamina ir sidrą.

„Anykščių vynas“ užima 11% šalies trauktinių rinkos, net 67,43 % lietuviško vyno rinkos ir eksportuoja apie 9,45 % pagaminamos produkcijos į JAV, Vokietiją, Latviją, Lenkiją ir kitas Europos šalis. AB „Vilniaus degtinė”yravienas iš lyderių Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkoje, ji užima apie 30% Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkos, kur net 58% parduodamos produkcijos dalį sudaro degtinė.

Didėjanti konkurencija rinkoje skatina įmones plėsti produktų asortimentą, kurti naujus prekinius ženklus, rūpintis produktų kokybe ir skirti didesnį dėmesį vartotojų poreikiams. Konkurencija tarp įmonių yra didelė, nes įmonės siekdamos padidinti pardavimų skaičių tobulina savo produkciją ir pirkėjai gali lengvai pereiti prie kito prekės ženklo. Taip pat didelės įtakos turi kainos, nes dėl didelės konkurencijos ir sunkaus produktų diferenciavimo, dažnaipagrindinis aspektas būna kaina.

Pirkėjai

AB „Anykščių vynas“ įmonė pirkėjų turi pakankamai daug, tačiau tai neatima pirkėjų derėjimosi galios. Įmonė turi nemažai konkurentų, užsiimančių panašia veikla, kurie irgi siūlo savo produkciją, todėl pirkėjai turi pasirinkimą. Tai priveda prie to, kad pirkėjai gali keisti vieną tiekėją kitu be didelių išlaidų. Jei prekės labai skirtingos, sunkiau pakeisti tiekėjus, nedarant didelių išlaidų. Sumažinti pirkėjų derėjimosi galią įmonės pramonės šakoje gali gamindamos diferencijuotas, gerai vertinamas prekes.

Pagrindiniai AB „Anykščių vynas“ pirkėjai:

UAB „Maxima Lt“

UAB „Rimi Lietuva“

UAB „Aibės Logistika“

Išvardinti pirkėjai yra didieji prekybos tinklai, turi tvirtą derybinę galią ir jie gali pigiai pakeisti tiekėją.

Tiekėjai

Anykščių vyno pagrindinė produkcija – vynas, kuriam gaminti naudojami: obuoliai, vyšnios, aronijos, spanguolės, juodieji serbentai.

AB „Anykščių vynas“ turi didelį pasirinkimą su kuriais tiekėjais bendradarbiauti, todėl jie negali diktuoti sąlygų, jų derybinė galia yra silpna. Tam daro įtaką tokie veiksniai,kaip: didelis tiekėjų skaičius, pakeitimo sąnaudos nėra didelės, galimi geri pakaitalai , nėra tiekiamų žaliavų trūkumo.

Pastaraisiais metais sodų ir uogynų plotas žymiai išaugo (1. grafikas) tai rodo, jog vaisių ir uogų augintojų-tiekėjų yra daug, nesunku pereiti prie kito tiekėjo.Uogųir vaisių tiekėjai susiskirstę į daugybę atskirų sodų/uogų ūkių ir jie tarpusavyje konkuruoja dėl galimybės tapti tiekėju, todėl nesugeba pasipriešinti perdirbėjų spaudimui dėl kainų. 0x01 graphic

Diagrama 4. Tiekėjai

Su pagrindiniais bendrovės tiekėjais sudarytos ilgalaikės sutartys. Bendrovė yra pasirašiusi daugiau kaip 140 sutarčių su įvairiais tiekėjais.

94,8 procentų visų tiekimų tenka Lietuvos įmonėms, 5,2 procentų – užsienio šalims.

Šalis

2009 m.

2008 m.

2007 m.

Lietuva

94,8

72,1

79,2

Šveicarija

0,03

0,3

Nyderlandai

0,2

0,7

0,4

Lenkija

0,8

0,7

0,2

Vokietija

0,1

0,4

0,3

Latvija

0,04

0,2

2,0

Prancūzija

1,5

1,5

Estija

2,0

9,0

8,0

Slovakija

1,7

14,8

7,4

Lentelė 5. Tiekimų apimtys procentais (pagal šalis).

Produktų gamybai ir įpakavimui reikia:

žaliavų: obuoliai, aronijos, juodieji serbentai, vyšnios. Tiekėjai: Lietuvos ūkininkai

cukraus. Tiekėjai: AB „Nordic Sugar Kėdainiai“

spirito. Tiekėjai: „BGV“ (Slovakija), „AS Rakvere Piiristuestehas“ (Estija), AB „Vilniaus degtinė“

aromatinių medžiagų. Tiekėjai: UAB „SMS- Eligita“, UAB „Balticum“

etikečių. Tiekėjai: UAB „RIC“ Vilnius

gofro dėžių. Tiekėjai: UAB “KAPPA PACKAGINC BALTIC”, “SCA PACKAGINC AB”

butelių. Tiekėjai: AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Kauno stiklas“, Jarvakandi KLAAS” (Estija)

fermentų. Tiekėjai: UAB „VortoGama“ Vilnius

vyno spirito. Tiekėjai: “Lucien Bernard&Cie” (Prancūzija)

AB „Anykščių vynas“ taip pat perka statybines, elektros, chemines, laboratorines bei kitas prekes.

Tiekėjai, kurie aprūpina technine įranga, ją prižiūri yra vos keli. Jų atsisakyti ir ieškoti kitų tiekėjų yra labai sunku. Todėl tiekėjai yra labai svarbūs, nes jų tiekimas nulemia sklandžią produktų gamybos eigą.

Gėrimų gaminimo kaštai vis auga, nes brangsta trąšai, energetiniai resursai, keičiasi ekonominiai bei socialiniai veiksniai. Tačiau šito išvengti gali gėrimų perdirbėtojai bei jų tiekėjai, jei bendromis jėgomis bandys išspręsti abi puses kamuojančias problemas.

Tiekėjų derėjimosi jėgos analizės dėka galima nuspręsti su kokiais tiekėjais galima keisti strateginius santykius. Keisti, ieškoti kitų ar diktuoti savo kainas su technikos tiekėjais yra sunku, nes nuo jų priklauso sklandi produktų gamybos eiga. Įmonė žaliavų tiekėjų turi daug ir gali juos lengvai pakeisti kitais, tiekėjų kainos nesudaro didelės dalies organizacijos bendrųjų sąnaudų.

Produktų pakaitalai

AB „Anykščių vynas“ gamina aukštos kokybės gėrimus, kuriems naudoja natūralias žaliavas, vaisius bei uogas ir šito dėka turi daug klientų. Tačiau tai netrukdo kurtis naujoms įmonėms gaminančioms panašią produkciją, pakaitalus. Tai gali privesti prie sumažinimo: paklausos, prekės kainos, bendrovės pelno. AB „Anykščių vynas“ gamina natūralų vyną, todėl tai mažina pakaitalų grėsmę. Grėsmėgali didėti tada, kai galutiniam vartotojui norisi naujų skonių, kitokių įpakavimų, mažesnių kainų ir jis įsigyja lengvai prieinamus pakaitalus. Todėl produktų pakaitalų grėsmė yra vidutinė.

Išorinių veiksnių įvertinimo matrica.

Išorinių veiksnių įvertinimo matrica (IVĮM) padeda įvertinti ekonominės, socialinės -kultūrinės, teisinės, politinės, technologinės ir konkurencinės aplinkos informaciją.

IVĮM atliekama :

Surašomi pagrindiniai išoriniai veiksniai;

Kiekvienam veiksniui priskiriamas svoris: nuo 0,0 (nesvarbus) iki 1,0 (labai svarbus). Visų svorių suma turi būti lygi 1 ;

Priskiriami vertinimai nuo 1 iki 4 kiekvienam išoriniam veiksniui (aukščiausias galimas balas – 4 ,žemiausias – 1 );

Įvertinimo balas gaunamas sudauginus kiekvieno veiksnio svorį su priskirtu įvertinimu;

Sudėjus kiekvieno veiksnio balus gaunamas bendras įvertinimo balas.

Išoriniai veiksniai

Svoris

Įvertinimas

Balas

Galimybės:

Tobulėjantis vartotojų skonis ir naujų produktų poreikis

0,06

0,18

Technologijų tobulėjimas, pritaikymas gamyboje

0,15

0,6

Naujai sukurtų produktų populiarėjimas

0,06

0,18

Minimalaus atlyginimo augimas

0,09

0,36

Infliacijos mažėjimas

0,10

0,4

Grėsmės :

Vyriausybės nutarimas dėl akcizo didinimo

0,10

0,4

Žaliavos priklauso nuo gamtinių sąlygų

0,10

0,3

Vartotojų poreikių kaita

0,08

0,16

ES keliami vyno kokybės ir žaliavų auginimo reikalavimai

0,10

0,4

Pakaitalų gausos grėsmė

0,06

0,12

Konkurencijos augimas

0,10

0,4

Viso :

1

3,5

Pav. 2. Strateginių veiksnių įvertinimo matrica.

AB „Anykščių vynas“ pagal išorinių veiksnių įvertinimo matricą surinko 3,50 balą iš 4,00 maksimaliai galimų, tai yra itin geras rodmuo, kuris pasako, kad įmonė labai gerai reaguoja į galimas įšorinių veiksnių galimybes, bei stengiasi apsisaugoti arba kuo greičiau pašalinti iškylančias grėsmes. Technologijų tobulėjimas, pritaikymas gamyboje yra labai svarbu, todėl šiam veiksniui priskirtas aukščiausias svoris (0,15) ir balas (4). Technologijų tobulėjimas, pritaikymas gamyboje, didina pardavimų skaičių, konkurencinį pranašumą. Geriausiai įmonė naudojasi technologijų tobulėjimu, pritaikymu gamyboje, bei geriausiai reaguoja į vyriausybės nutarimus dėl akcizo didinimo bei Europos Sąjungos keliamus vyno kokybės ir žaliavų auginimo reikalavimus.

Nustatyti ir aptarti pagrindinius.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams tuos pačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes. Įmonės konkurencingumas – tai realus ir potencialus jos sugebėjimas, taip pat turimos galimybės esamomis veikimo sąlygomis projektuoti, gaminti bei realizuoti prekes, kurios savo kainų ir ne kainų charakteristikomis kompleksiškai patrauklesnės vartotojams palyginti su konkurentų prekėmis.

Alkoholio pramonė veikia didelio konkurencingumo rinkose. Pagrindiniai ir didžiausi AB“Anyksčių vynas“ konkurentai yra Lietuvoje veikiančios ir gaminančios alkoholinius gėrimus bendrovės, bet taip pat ir kitos bendrovės importuojančios spirituotus alkoholinius gėrimus. Taip pat prie konkurentų galima priskirti alaus ir sidro gamybos bendroves. Ypač stipraus alaus pardavimai didėja ir tai neigiamai atsiliepia vyno pardavimo apimtims.

Pagrindiniai AB“Anyksčių vynas“ konkurentai:

UAB „Lietuviškas midus“

AB „Alita“

AB „Stumbras“

AB „Vilniaus degtinė“

AB „Mineraliniai vandenys“ (dukterinė AB „Stumbras“ įmonė)

Privati įmonė „Boslita“ ir Ko

AB „Švyturys“

AB „Utenos alus“

AB „VolfasEngelman“

Pagrindinius AB „Anyksčių vynas“ ir jų konkurentų įvertinimus pateiksime lentelėje.

Konkurentas

Charakteristika

Stipriosios pusės

AB „Anyksčių vynas“

Seniausia rytinio Baltijos regiono įmonė įkurta 1926 m.. Pramoniniu būdu pradėjusi gaminti vyną tik iš natūralių produktų (vaisiai, uogos) taip pat ir kt. alkoholinius gėrimus (trauktinę, likerį, sidrą).

Daugiausia ir kasmet pelniusi apdovanojimų už skirtingus gaminius ir jų išskirtinumą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose konkursuose, nes tai lemia ilgametė patirtis ir savo gaminiams naudoja tik natūralius produktus ir žaliavas (vaisiai ir uogos).

UAB „Lietuviškas midus“

Lietuvoje midaus istorija siejama maždaud nuo XV a. Tai unikalus, ypatingas ir prabangus gėrimas. Daugelyje galiminių medus naudojamas kaip pagrindinė žaliava. Taip pat įmonė gamina midaus nektarus, trauktines, balzamus, gaivius gėrimus.

Apdovanotas kaip tautinio paveldo produktas. Tai vienintelė Lietuvoje midaus produktų gamykla. Artimiausi midaus ar midaus gaminių konkurentai yra brendis, vyno spiritas bei konjakas. Dauguma midaus eksportuojama į Lenkiją, Angiją ir Airiją.

AB „Stumbras“

AB „Stumbras“ įkurta 1906 m. tai didžiausias ir populiariausias stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojas Lietuvoje, ilgametis nenuginčijamas lyderis. Taip pat yra viena ilgiausia veikiančių ir didžiausia alkoholinių gėrimų gamintoja Baltijos regione, gaminanti įvairių rūšių degtinę, trauktinę, brendį bei likerį.

Savo produkciją eksportuoja į daugiau nei 20 šalių, t.y. į 6 žemynus. Įmonė taip yra viena didižiausių mokesčių mokėtojų Baltijos šalyse.

AB „Vilniaus degtinė“

Įmonės Vilniaus degtinė istorijos pradžia siejama su bendra XIX-XX amžiaus tendencija-kelti degtinės gamybą į didžiuosius miestus. 1922 m. stipriųjų gėrimų gamykla pradėjo veikti Vilniuje.

Ypač svarbus kokybę užtikrinantis faktorius natūralių priedų ir grūdinio spirito naudojimas gamyboje. Didžioji stipriųjų gėrimų dalis gaminama iš natūralių uogų, riešutų, vaisių sulčių, žolelių ir prieskonių. „Vilniaus degtinė“ viena iš nedaudelio alkoholio įmonių turi sertifikatą košeriniams stipriems gėrimams gaminti.

AB „Alita“

1963 m. pagamintas pirmasis vaisių vynas. 1980 m. pagamintas pirmasis putojantis vynas. 1993 m. pagamintas pirmasis įmonėje brendis, kuris tapo savo rūšies pradininku Lietuvoje. Taip pat įmonė gamina degtinę, trauktinę, mix- kokteilius, putojantį vyną, samanę.

Dalyvauja prestižinėse tarptautinėse parodose, taip kaskart atsiveria kelias į naujas rinkas. Savo produkciją eksportuoja į latviją, Rusiją, Estiją, D.Britaniją, Lenkiją, Vokietiją ir kt.

Lentelė 6. Konkurentų palyginimas.

AB „Anyksčių vynas“ veiklos rodiklių ataskaita 2009-2012 m. ir 2013 pirmas pusmetis.

0x01 graphic

Lentelė 7. Veiklos rodiklių ataskaita 2009-2012 m. ir 2013 pirmas pusmetis.

0x01 graphic

Diagrama 5. Veiklos rodikliai.

Pagal AB “Anyksčių vynas” veiklos rodiklių ataskaita galime pamatyti kad nuo 2009 m. tiek įmonės pardavimai, tiek bendrasis pelnas mažėja, o grynasis pelnas 2010-2011 m.. stipriai mažėja.

AB„Vilniaus degtinė“ veiklos rodiklių ataskaita 2009-2012 m. ir 2013 pirmas pusmetis.

 

2009

2010

2011

2012

2013-I ir II ketv.

Pardavimai

53.199.628

41.829.018

41.062.173

55.943.614

25.382.262

Bendras pelnas

27.691.794

16.182.297

14.347.710

15.938.204

7.552.272

Grynasis pelnas

726.311

-335.291

-2.840.717

376.273

84.325

Lentelė

0x01 graphic

Diagrama 6. AB “Vilniaus degtinė” veiklos rodikliai

Pagal AB “Vilniaus degtinė”veiklos rodiklių ataskaita galime teigti, kad nuo 2009 m. pardavimai, bendras pelnas ir grynasis pelnas mažėjo, o 2012 m. matomas visų rodiklių nedidelis padidėjimas.

AB „Alita“ veiklos rodiklių ataskaita 2009-2012 m. ir 2013 pirmas pusmetis.

 

2009

2010

2011

2012

2013-I ir II ketv.

Pardavimai

13.388.000

88.113.000

84.350.000

78.216.000

36.195.000

Bendras pelnas

5.604.000

32.089.000

28.878.000

27.824.000

8.777.000

Grynasis pelnas

526.000

80.267.000

5.939.000

1.405.000

1.488.000

Lentelė

0x01 graphic

Diagrama 7. AB “Alita” veiklos rodikliai.

Pagal AB “Alita” veiklos rodiklių ataskaita nuo 2010 m. matomas visų rodiklių didėjimas, nuo 2011 m. visų rodiklių mažėjimas, ypačgrynojo pelno.

0x01 graphic

Diagrama 8. Pardabimų rodikliai

Pagal pardavimo rodilių ataskaita galime pamatyti kad mažiausi pardavimai ir kasmet mažėjantys yra AB „Anyksčių vynas“, pagrindiniai ir didžiausi šios įmonės konkurentai alkoholinių gėrimų šakoje yra AB „Alita“.

Konkurencinės padėties įvertinimo matrica

Alkoholinių gėrimų pramonė yra labai plati pramonės šaka, įmonės gamina, realizuoja įvairius gėrimus, kuriuose yra alkoholio. Alkoholio pramonė veikia didelio konkurencingumo rinkose, atlieka pastovų konkurentų stebėjimą. Konkurencija tarp egzistuojančių rinkoje firmų įgauna kainų „karų“, reklamos konfliktu , pagerinto klientų aptarnavimo formą.

AB “Anykščių vynas” konkurentai yra kiti Lietuvos alkoholinės produkcijos gamintojai.

Įvertinаnt konkurencinę pаdėtį pаsirinkаu du, mūsų mаnymu, pаgrindinius konkurentus.

AB „Stumbras“

AB „Alita“

Pаrinktа 10 svаrbiаusių veiksnių, turinčių didžiаusią įtаką orgаnizаcijų sėkmei.

Užimаmа rinkos dаlis – yrа svаrbiаusiаs sėkmės veiksnys, nes kuo didesnę rinkos dаlį turi įmonė, tuo dаugiаu gаlimybių ji turi pritrаukti nаujus vаrtotojus

Produkto kokybė

Finаnsinė pаdėtis – itin svаrbus sėkmės veiksnys, nes kаi įmonė dirbа pelningаi, tаdа ji turi dаugiаu gаlimybių.

Produktų аsortimentаs – sėkmės veiksnys, kuris suteikiа vаrtotojаms didesnę pаsirinkimo gаlimybę.

Gаmybos technologijos – svаrbus veiksnys, nes, siekiаnt nаudos, svаrbu аtkreipti dėmesį į tаi, kаip yrа kuriаmаs produktаs.

Kаinos konkurencingumаs yrа sėkmės veiksnys, dаrаntis įtаkа vynų gаmybos rinkаi Lietuvoje.

Dаrbuotojų kvаlifikаcijа – svаrbus veiksnys, nes kuo geriаu аpmokyti dаrbuotojаi, tuo mаžiаu klаidų pаdаromа.

Reklаmа – kаd pirkėjаi lengviаu gаlėtų identifikuoti prekinį ženklą yrа.

Vаrtotojų lojаlumаs – lаbаi svаrbu rinkoje pritrаukti ir išlаikyti klientus.

Prekinis ženklаs – lаbаi svаrbus rinkoje, kаd gаlimа būtų lengviаu identifikuoti prekę, išskirti ją iš kitų.

AB „Alita“

AB Stumbras„“

AB „Anykščių vynas“

Svarbiausi sėkmės veiksniai

Svoris

Įvertinimas

Balas

Įvertinimas

Balas

Įvertinimas

Balas

Reklama

0.20

0.80

0.60

0.60

Produkto kokybė

0.10

0.40

0.40

0.40

Kainos konkurencingumas

0.10

0.30

0.30

0.30

Valdymas

0.10

0.20

0.40

0.30

Finansinė padėtis

0.15

0.45

0.60

0.45

Vartotojų lojalumas

0.10

0.30

0.30

0.30

Pasaulinė plėtra

0.20

0.80

0.60

0.80

Rinkos dalis

0.05

0.15

0.20

0.15

Viso:

1.00

3.40

3.40

3.30

Lentelė 10. Konkurencinės padėties įvertinimo matrica.

Iš įvertinimo matricos matome, kad AB „Anykščių vynas“ surinko gerą balą, tačiau ne aukščiausią lyginant su pagrindiniais konkurentais. Įmonė atsilieka tokiuose veiksniuose kaip: reklama ir pasaulinė plėtra, vieni iš svarbiausių veiksnių siekiant patraukti vartotojų dėmesį.

Apie įmonių konkurencingumą buvo šnekama ir praeitą ketvirtadienį:

Lietuvos alkoholio gamybos bendrovė “Anykščių vynas” atmeta konkurento “Stumbro” kaltinimus dėl degtinės “Lituanica” neoriginalumo ir kreipėsi į teismą dėl galimų nuostolių atlyginimo.

Strateginių grupių matrica

Strateginės grupės tai organizacijos, esančios pramonės šakojebei pasižyminčios panašiomis strateginėmis savybėmis, siekiančiomis panašios strategijos arba konkuruojančios panašiu būdu. Strateginės grupės organizacijos gali turėti keletą panašių požymių, gali vykdyti panašias funkcijas. Jos gali siūlyti panašaus pobūdžio paslaugas, turėti panašų produktų asortimentą, gali siūlyti tokios pačios paskirties produktus ar paslaugas vienoda kaina ir kurių kokybė bus atitinkamai vienoda. Taip pat strateginės grupės gali naudoti tuos pačius paskirstymo kanalus, tuos pačius tiekėjus.

Šaka gali turėti vieną strateginę grupę. Taip įvyksta tada, kai pardavėjai tam tikroje ūkio šakoje vykdo tokią pačią strategiją.

Šaka taip pat gali turėti ir daugiau strateginių grupių. Atsižvelgiama į konkurentus – tiek strateginių grupių, kiek yra konkurentų, tačiau tik tada, kai kiekvienas konkurentas remiasi skirtinga pozicija ir požiūriu ir užima sąlyginai kitokią (skirtingą) padėtį rinkoje.

0x01 graphic

Pav. 3. Strateginių grupių matrica.

Norint suformuoti strateginių konkurentų grupių matricą, svarbu pasirinkti du svarbiausius kintamuosius ašyje, pagal pagal tai išskiriant išskiriant konkurentus.

Pagrindinės grupės vaizduojamos apskritimais, apibūdinančiais jų įtaką rinkoje, veiklos apimtis. Kaip matoma iš pavyzdinio grafiko skiriamos mažos, vidutinės ir didelės apimtys, bei aukšta, vidutinė ir žema kokybė.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ne tik požiūris į konkurenciją, yra esminis sėkmėsfaktorius. Svarbu yra pamatyti daugiau, nustayti esminius savo valdymo principus ir juos taikyti, atsižvelgiant į besikeičiančią aplinką, išorinius veiknsius bei kitus svarbius veiksnius. Tik tokiu būdų įvertinant daugelį aspektų ir einant tinkamai nustatytu ir užsibrėžtu keliu, galima įgauti didesnį pranašumą konkurentų atžvilgiu, išvengti netikėtų pokyčių, pavojų ar nuostolių.

Norint sukurti ir analizuoti strateginių grupių matricą, reikia tikslingai, apgalvotai parinkti kintamuosius, kurie atspindės konkurentų panašumus bei skirtumus, pozicijas, kur vieni ar kiti yra pranašesni. Kintamieji turėtų būti parinkti labiau apibendrinti, kad būtų matomi svarbiausi ir esminiai dalykai.

Pagrindinės charakteristikos, padedančios identifikuoti strategines grupes:

Veiklos mastas

-Produkto (ar paslaugos) įvairovės mastas

-Geografinės aprėpties mastas

-Aptarnaujamų segmentų skaičius

-Naudojamų paskirstymo kanalų skaičius

Skiriamiresursai

-Prekinių ženklų skaičius

-Marketingo veiksmai (pvz., reklama ir pan.)

-Vertikalios integracijos mastas

-Technologinis lyderiavimas (lyderis ar pasekėjas)

-Organizacijos dydis

Strateginių grupių koncepcija padeda:

Suprasti kas yra tiesioginiai organizacijos konkurentai;

Nustatoma kaip konkuruojama kiekvienoje strateginėje grupėje ir kokie yra skirtumai tarp atskirų strateginių grupių.

Identifikuoti ar organizacija gali keisti vieną strateginė grupę kita (mobilumas). Mobilumas tarp grupių priklausys nuo įėjimo į grupę barjerų masto.

Identifikuoti organizacijos potencialias galimybes ir pavojus.

0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
Kokybė

0x08 graphic

Apimtys

Grafikas 1. Strateginių grupių matrica.

0x08 graphic
Strateginių grupių matrica parodo, jog bendrovė yrа vienа iš lyderių rinkoje. Jos ilgametė patirtis, receptai, asortimento pairinkimas ir ingridientų kokybė leidžiа išsilаikyti rinkoje ir būti prie lyderiaujančių šios srities bendrovių.

0x08 graphic
0x08 graphic

Kokybė

0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic

Grafikas2. Strateginių grupių matrica.Apimtys

Iš pаteiktos mаtricos mаtyti, kokie pagrindiniai veiksniаi ribojа strаteginių grupių mobilumą. Mobilumo barjeras – veiksniai, trukdantys įmonių judėjimui tarp strateginių grupių.

UAB „Boslita“ ir UAB „Lietuviškаs midus“ sunkiai gali pаsipriešinti konkurencijаi, kuri yra jaučiama tiek iš užsienio, tiek Lietuvoje. Didelė problema yra menkas žinomumas, reklamos trūkumas, kokybiškų produktų trūkumas, nedidelis dėmesys vartotojų poreikiams. Visa tai yra dėl įrengimų, kurių nėra itin daug, dėl šios priežasties įrengimų neturėjimas neleidžia efetyviai išnaudoti turimų resursų bei maksimaliai naudingai įgyvendinti numatytus tikslus. Kitos bendrovės – АB „ Аnykščių vynаs“,ir АB „Vilniаus degtinė“, AB „Stumbras“, AB „Alita“ pаsižymi ilgаmete pаtirtimi, išskirtine receptūrа, naudojamomis žaliavomis bei jau turimų nuolatinių klientų gausa. Šie veiksniаi leidžiа šioms įmonėms pirmauti rinkoje, padeda plėstis, kurti naujus produktus bei lengviau tenkinti ir atsižvelgti į vartotojo poreikius. Mobilumo barjeras galės būti įveiktas tik tada, kai kitos dvi įmonės – UAB „Boslita“ ir UAB „Lietuviškаs midus“ pаsieks panašų lygmenį, sugebės įgyvendinti panašius veiksnius, investuos, atsinaujins ir populiarins savo vardą, taip užsitikrinant pastovių ir naujų klientų atsiradimą.

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

Patirtis

Receptai Įrengimai

Žaliavos

0x08 graphic
0x08 graphic

Pavaizduota galutinė strateginių grupių matrica, kuri rodo mobilumo barjerą, kuriozistavimas trugdo kai kurioms įmonės judėti tarp strateginių grupių.

Vidinės aplinkos analizė

Įmonės apibūdinimas. Įmonės misija, vizija, tikslai, strategija.

Įmonėsapibūdinimas

Akcinė bendrovė “Anykščių vynas” yra moderni, šiuolaikiška, atitinkanti tarptautinius kokybės vadybos ISO 9001 ir aplinkos apsaugos vadybos ISO 14001 standartus įmonė. Kokybės vadybos sistemos suteikia prestižo, praplečia eksporto galimybes, padeda nuolat tenkinti vartotojų poreikius bei užtikrinti jų pasitikėjimą. Įsipareigojimai kokybės ir aplinkos apsaugos srityse išdėstyti dokumentuose “Kokybės politika” ir “Aplinkos apsaugos politika”. Užbaigta technologinė modernizacija leidžia gaminti aukštos kokybės gėrimus : vyną, sidrą, likerius, trauktines, degtinę, brendį, viskį, kokteilius. Savo gaminiams bendrovė naudoja natūralias žaliavas, vaisius bei uogas ir tiki, kad vartotojai tai įvertins.

Akcinė bendrovė “Anykščių vynas” įkurta 1926 m. – seniausia rytinio Baltijos regiono įmonė, pramoniniu būdu pradėjusigaminti vyną.

Jos įkūrėjas – diplomuotas agronomas Balys Karazija – išnuomoto namo rūsyje įsteigė vaisvynių dirbtuvėlę ir užraugė pirmąjį obuolių vyną.

1938 metais tarptautinėje parodoje Paryžiuje B.Karazijos vynas “Birutė” pelnė pagrindinį prizą, o vynas “Senasis vynas” ir “Banga” – aukso medalius. 1939 metais gamykloje buvo pagaminta 900 000 litrų vyno. Nuo to laiko natūralus vaisių ir uogų vynas tapo tradicinis lietuviškas gėrimas.

1940 m., įmonės savininkui pasitraukus į Vokietiją, įmonė buvo valstybės išpirkta ir suvalstybinta. Sukauptas vyno gamybos žinias bei patirtį išsaugojo ir puoselėjo šalyje likę specialistai.

Septintame dešimtmetyje, po maždaug dešimt metų trukusios rekonstrukcijos, “Anykščių vynas” labai išsiplėtė. Natūralūs vynai buvo eksponuojami tarptautinėse parodose JAV, Danijoje, Čilėje, Mongolijoje, Lenkijoje ir kitur, kur susilaukė labai gero įvertinimo. 1979 metais jau buvo pagaminta virš 20 milijonų litrų vyno.

1985 metais, prasidėjus M.Gorbačiovo antialkoholinei kampanijai, šalies vyno gamybos įmonių lyderė buvo paversta maisto produktų kombinatu, gaminančiu gaiviuosius gėrimus, saldainius.

Nuo 1988 m. pagal šveicarų firmos “Unipektin” technologiją pradėtos gaminti koncentruotos obuolių sultys. Koncentruotos obuolių sultys, obuolių aromatas ir obuolių išspaudos eksportuojami į Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis.

Paskutinį XX a. dešimtmetį , kartu su nepriklausomybės atkūrimu, prasidėjo AB “Anykščių vynas” atgimimas.Anykštėnai vyndariai sugebėjo išsaugoti per daugelį metų sukauptą patyrimą bei išbandytas technologijas.

1992 m. sumontuota naši vyno išpilstymo linija, sukomplektuota iš itališkų bei vokiškų įrengimų.

1994-1996 m. sukaupta ilgametė patirtis sėkmingai panaudojama naujų gėrimų rūšių – trauktinių, likerių, degtinės – kūrimui bei gamybai.

1997 metais sumontuota moderni Itališka putojančio vyno gamybos linija ir pradėta putojančio vyno gamyba.

1999 m. pabaigoje bendrovėje įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9002.

2001 m. “Anykščių vynas” atnaujina obuolių sidro gamybą. Tuo metu įmonė ne tik vienintelė sidro gamintoja Lietuvoje, tačiau ir pirmoji sėkmingai pradėjusi populiarinti sidrą jaunimo tarpe.

2001 m. pabaigoje išleidžiama naujos kokybės, atšaldymo metodu pagaminta,”Ledo” degtinė.

2002 m. pradžioje bendrovė priimta į Europos kulinarinio paveldo tinklą ir atstovauja Aukštaitijos regioną. Kulinariniu paveldu pripažinti tradiciniai, iš vietinės žaliavos gaminami desertiniai rūšiniai bei natūralūs vynai, obuolių sidras.

2002 m. bendrovės kokybės vadybos sistema papildyta iki ISO 9001:2000 tarptautinio standarto reikalavimų. Metų pabaigoje “Anykščių vynui” išduotas ISO 9001 Kokybes vadybos sistemos patvirtinimo sertifikatas.

2002 m. pradedama gaminti originali, natūralia stumbražole aromatizuota degtinė “Stumbrinė”.

Tais pačiais metais “Anykščių vynas” atveria duris lankytojams – pristatyta speciali programa “Vyno kelias Lietuvoje”. Programą sudaro pažintis su įmone bei gėrimų degustacija. Degustacijos metu svečiams suteikiama galimybė paragauti įmonėje gaminamų gėrimų, supažindinama su jų sudėtimi, skonio ir kvapo ypatumais, vartojimo kultūra.

2003 m. įmonėje įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001.

2004 m. “Anykščių vynas” privatizuojamas – įmonę įsigyja akcinė bendrovė “Alita”. Įmonėje atliekama reorganizacija, gamybos optimizacija, nubrėžiami pagrindiniai strateginiai tikslai, kurių pagrindinis – išsaugoti tradicinių, natūralių ir kokybiškų produktų gamybą.

2005 m. pagrindinis dėmesys skiriamas “Anykščių vyno” gaminamų gėrimų asortimentui. Be jau anksčiau gamintų natūralių gėrimų rinkai pateikiami nauji produktai: LABANORO trauktinės, likerių su natūraliomis sultimis TOPI serija, putojantis vyno gėrimas BON TON.

AB„Anykščių vynas“ pasižymi skonių bei pasirinkimų įvairove. Bendrovė gamina per 70 pavadinimų gėrimų – vaisių-uogų vyną, vynuogių vyną, degtinę, trauktinę, likerį, brendį, viskį, tekilą, gazuotus vynus ir gėrimus ir sidrus.

Ypatingas dėmesys skiriamas gaminių autentiškumui, natūralumui bei kokybei. Įmonė dalyvauja Europos kulinarinio paveldo tinklo veikloje ir puoselėja vietinės žaliavos gėrimų tradicijas ir skonius. AB „Anykščių vynas“ ir jų gaminama produkcija yra pelniusi daugiau kaip 40 apdovanojimų skirtingose gerimų rūšių bei nominacijų kategorijose.

Įmonės misija

Misijos apibrėžimą ir svarbiausius tikslus reikia peržiūrėti pradedant ir baigiant strateginę analizę. Jei misija ir pagrindiniai tikslai jau yra aiškūs, sužinosite, kaip reikėtų juos keisti ir kaip vertinti įmonės pasiekimus analizuojant jos privalumusir trūkumus, grėsmes ir galimybes.

Suformuluota misija ir tikslai nusako, ką darysite, užduotys ir veiksmų planai – kaip darysite. Be jų įmonė nebus pakankamai kryptinga, kad įveiktų pirmosios augimo stadijos krizę ir žengtų toliau, į kitą augimo stadiją.

Egzistuoja du misijos suvokimai: platus ir siauras.

Plačiąja prasme tai suvokiama kaip organizacijos filosofijos, paskirties ir gyvavimo prasmės konstatacija. Organizacijos filosofija nurodo vertybes, įsitikinimus ir principus, kuriais remia savo veiklą. Paskirtis nurodo veiksmus, kuriuos įmonė ruošiasi atlikti ir kokio tipo įmone ji ruošiasi būti. Filosofija keičiasi labai retai, o įmonės paskirtis gali pasikeisti jai pačiai ar jos aplinkai pasikeitus.

Misija siaurąja prasme suvokiama kaip suformuluotas apibrėžimas-kam ir kodėl egzistuoja ši įmonė. Misija suprantama kaip tvirtinimas, atskleidžiantis įmonės egzistavimo prasmę, kurioje atsiskleidžia šios įmonės skirtumas nuo kitų. Teisingai suformuluota misija nors ir turi bendrą filosofiją, vis dėl to turi unikalumo bruožų, išskiriančią ją iš kitų.

Suformuluotos misijos nauda:

Misija duoda išorinės aplinkos subjektams bendrą supratimą apie tai kas yra ši kompanija, ko ji siekia, jos filosofija ir t.t. Misija gali padėti suformuoti ar užtvirtinti jau susiformavusį įvaizdį.

Misija padeda sukurti vieningumą pačioje kompanijoje.

Misija išryškina darbuotojams bendrą tikslą, įmonės paskirtį. Tad darbuotojai, suprantantys misiją, orientuoja savo veiksmus bendra kryptimi.

Misija padeda sutapatinti save su organizacija. Jiems kompanijos misijatampa dėmesio centre.

Misija padeda sukurti mikroklimatą grupėje, nes per ją persiduoda įmonės filosofija, vertybės ir principai.

Misijos formuluotė turi būti:

plati;

mažiau negu šimtas žodžių;

įkvėpianti;

pabrėžianti įmonės produkto naudą;

atskleidžianti įmonės socialinę atsakomybę;

atskleidžianti įmonės atsakomybę aplinkosaugos požiūriu;

įtraukianti devynis komponentus.

9 misijos komponentai:

Vartotojai

Produktas paslauga

Rinkos

Technologijos

Išlikimas, augimas, pelningumas

Filosofija

Konkurencinis pranašumas

Įvaizdis, reputacija

Darbuotojai

AB “Anykščių vynas“ nepateikia konkrečios bei suformuluotos misijos, todėl pasitelkdami žiniassukūrėme ją patys. Mūsų suformuota misija atitinka visus formavimo kriterijus bei reikalavimus, todėl tokią misiją galėtų naudoti ši įmonė.

Misija: Atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius, stengtis gaminti aukštos kokybės, išskirtinius ir tradicijas puoselėjančius gėrimus, plečiant kuo geresnes, tausojančias gamtą technologijas. Suteikti vartotojams skanų bei kokybišką produktą, suvokiant alkoholinių gėrimų esmę ir vartojimo ribas. Tobulinti darbo sąlygas darbuotojams, užtikrinant efektyvų ir pelningą darbą.

Vizija

Vizija pasireikštų kaip esminė priemonė, įtvirtinanti santykius tarp vadovo bei kitų suinteresuotų grupių. Tai padėtų prasmingai vadovauti verslui ir kryptingai jį vystyti. Vizija nėra apibrėžta laike, ji neturi būti pernelyg detalizuota ir tiksliai suformuluota, nes tai gali riboti verslo iniciatyvą. Kai kurie autoriai laiko vizijos kūrimą verslo lyderio filosofijos išraiška ir prioritetu. Tačiau, kaip pagrindinė svarbiausia verslo koncepcija, vizija turi prasmę tik tada, kai atitinka darbuotojų ir verslo vertybes, elgesio standartus ir kultūrą. Todėl vizijos kūrimas turi apimti visus verslo lygius.

Suformulavus viziją ir tik po to įvertinus verslo padėtį, galima suvokti būtinų esminių pakeitimų poreikį. Kontrastas tarp ateities galimybių ir dabarties pasireiškia kaip verslo varomoji jėga, sukurianti pagrindą pasikeitimams, naujoms veiklos kryptims, ateities įvaizdžiui, prasmingam verslo augimui ir plėtojimo vadovavimui. Tačiau šis kontrastas nepateikia atsakymo, ką konkrečiai reikia daryti. Jis tik sukuria lanksčius veiklos rėmus ir nustato pasisekimokriterijus, padedančius ateityje nuveikti daugiau, nei daroma šiandien.

Misija yra vizijos kaip verslo varomosios jėgos kokybinė ir kiekybinė išraiška. Ji yra kur kas aiškesnė negu vizija. Vizijos tikslai gali būti aiškūs ir pasiekiami. Kitaip sakant, misija yra tarpinis etapas vizijos įgyvendinime tam tikru laiku. Misiją galime apibrėžti kaip nuoseklų ir veiksmingą teiginį, pasakantį, koks verslas turėtų būti po tam tikro laiko. Šio periodo trukmė priklauso nuo verslo prigimties ir paprastai apima 5-10 metų. Beje, kai misija jau pasiekta, ji praranda savo galią, ir ji jau nėra tarpinė verslo tikslo pasiekimo varomoji jėga.

Vizija:

Nusako, kaip aplinka atrodys organizacijos veiklos sėkmės atveju

Parodo, kas turi būti padarytą, kad įgyvendinti misiją

Pagrindas tikslų formulavimui, prioritetų nustatymui

Šiameplanavimo etape nustatyti pradinį variantą, pabaigoje patikslinti.

АB “Anykščių vynas” vizijа:

Tаpti konkurencinga, atitinkančia aukščiausius reikalavimus аlkoholinių gėrimų gаmintojų bei platintojų Lietuvoje ir Europoje.

Plėsti ir nuolаt tobulinti gаmybą ir su ja susijusias technologijas, аtsižvelgiаnt į pаsаulines kitimo tendencijаs ir inovаcijаs.

Pelnyti visapusišką pripažinimą ir pasitikėjimą vаrtotojų, verslo pаrtnerių ir investitorių tаrpe.

Tikslai

Misija duoda bendrus orientyrus organizacijos funkcionavimui, atspindinčius jos egzistavimo tikslą. O konkreti galutinė padėtis, kurios siekia įmonė fiksuojama tikslų pavidalu. Ilgalaikiai tikslai-tai konkreti būklė atskirų įmonės charakteristikų, kurių pasiekimas yra pageidautinas ir kurių ji siekia per tam tikrą laikotarpį, dažniausiai per 5 metus. Tikslai yra atskaitos taškas planuojant kontrolės ir veiklos procesus.

Rezultatai, kurių kompanija siekia kelis metus yra ilgalaikiai (dažniausiai 5 metai). Dažniausiai šie tikslai susiję su kai kuriomis iš šių ar net visomis sritimis: pelningumas, investicijų grįžimas, konkurencinė padėtis, technologinis pirmavimas, produktyvumas, tarnautojai, atsakomybė visuomenei ar tarnautojų kvalifikacijos kėlimas.

Orgаnizаcijos tikslų pаgrindu yrа pаrengiаmos priemonės, leidžiаnčios įvertinti, аr buvo pаsiektаs numаtytаs rezultаtаs nustаtytаis terminаis.

AB „Anykščių vynas“ tikslai:

Sukurti tvirtą prekinį ženklą.

Sukurti stabilią įmonėsfinansinę būklę.

Racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius.

Efektyviai ir produktyviai vystyti ūkinę-komercinę veiklą.

Tenkinti vartotojų poreikius.

Siekti ir gauti pelną.

Siūlyti platų kokybiškų gaminių asortimentą.

Kurti ir įdiegti naujų gaminių gamybą.

Mažinti gamybos išlaidas.

Didinti pardavimo mastą.

Didinti eksportą.

Išlaikyti konkurenciją, įgyti konkurencinį pranašumą.

Norėdama vykdyti efektingą ir pelningą veiklą įmonė privalo nusistatyti tikslus ir stengtis jų siekti. Svarbūs yra ilgalaikiai tikslai, kadangi siekiant jų, galima po truputi siekti jų įgyvendinimo. Trumpalaikių tikslų įgyvendinimui yra žymiai mažiau laiko, todėl juos įgyvendinti yra didesnis iššūkis, tačiau taip pat jie yra labiau riboti ir mažesni nei ilgalaikiai.

Strategija

Strategija -veiksmų planas arba schema tikslo įgyvendinimui.

Strategijos pasirenkamos remiantis kontrastu tarp dabartinės padėties ir siekiamu tikslų.

Strategijos nepateikia atsakymo, ką konkrečiai reikia daryti, jos tik sukuria lanksčius veiklos rėmus ir nustato pasisekimo kriterijus.

Strategijos kūrimo esmė – rasti tinkamiausią būdą geriausiems rezultatams pasiekti ir padidinti bendrą įmonės vertę. Grėsminga perspektyva tapti nekonkurencinga įmone globalizuotos rinkos sąlygomis įpareigoja visų įmonių vadovus iš naujo įvertinti savo galimybes, mąstyti strategiškai ir planuoti savo žingsnius į ateitį, įgyvendinti naujus strateginius sprendimus siekiant išlikti sudėtingomis rinkos ekonomikos sąlygomis. Šis gebėjimas konkurencijos sąlygomis dirbti pelningai tampa būtinumu. Spartėjantis naujų technologijų atsiradimas sutrumpina paslaugų ir prekių gyvavimo ciklą, bei didina reikalavimus naujoms paslaugoms ir prekėms.

Startegija gali būti formuojama ir suprantama kaip planas, tam tikras veiklos

. . .

Vartotojai gali būti šiek tiek abejingi reklamai, beto reklamos išlaidos gan didelės. Todėl norint gauti didelės naudos iš reklamos, reikia labai gerai apmastyti – kur, kaip, kada – bus vykdoma reklamos strategija. Pakaitalų pardavimų padidėjimas, sumažina vartotojų skaičių, tad reklama geras būdas atsikovoti savo vartotojus.

Lentelė 24. Strateginės alternatyvos

Strateginių alternatyvų vertinimas

Numаtytiems tikslаms pаsiekti pаrenkаmos аtitinkаmos strаtegijos.

Аtsirаdus dаug rimtų konkurentų Lietuvoje, įmonė visаdа gаli dаugiаu sаvo produkcijos nukreipti į užsienio šаlis. Siekiаnt pаtrаukti dаugiаu klientų, firmа pаsirengusi tiekti įprаstаs pаslаugаs, tаip pаt ieškoti nаujų būdų pаtenkinti užsаkovų norus. Tаigi turint gerą strаteginį plаną ir jį tinkаmаi įgyvendinаnt įmonė visаdа turės klientų.

Siūlomа strаteginė аlternаtyvа – plėsti rinką užsienio šаlyse. Jos tikslаs – tų pаčių produktų ir pаslаugų pаteikimаs nаujoms rinkoms аr nаujiems rinkos segmentаms. Tokiu аtveju gerinаmа produktų kokybė, diegiаmos nаujovės.Tаi įmonė gаlėtų pаdаryti, nаudojаnt dаugiаu reklаmos, ieškаnt rėmėjų tiek Lietuvoje tiek užsienyje.

Tаi vienа iš dаžniаusiаi tаikomų аugimo strаtegijos аlternаtyvų.

STRATEGIJOS PRIVALUMAI:

Didesnės pаrdаvimų аpimtys;

Dаugiаu vаrtotojų;

Didesnis pelnas;

Didesnis populiarumas.

STRATEGIJOS TRŪKUMAI:

Galimas orgаnizаcinių, kvаlifikаcinio potenciаlo ir reikiаmų išteklių trūkumаs;

Didelė konkurencija;

Galimas nuostolis.

Kitа siūlomа strаteginė аlternаtyvа – skverbimasis į vietinę Lietuvos rinką. Labiau plėtoti įmonės tikslus, labiau atkreipti dėmesį į vartotojų poreikius, analizuoti juos, ieškoti geriausių tiekėjų, investuotojų, konkuruoti – tai tik dalis piemonių labiau skverbtis į Lietuvos rinką.

STRATEGIJOS PRIVALUMAI:

Didesnis pelnas;

Padidėjęs vardo populiarumas;

Galimas lyderiavimas.

STRATEGIJOS TRŪKUMAI:

Strategijos įgyvendinimui rekalingos didelės pinigų sumos;

Didelė konkurencija;

Procesas atims daug laiko ir resursų;

Kiekybinė strаteginio plаnаvimo mаtricа.

Kiekybinė strаteginio plаnаvimo mаtricа skirtа nustаtyti gаlimų аlternаtyvių veiksmų sаntykinį pаtrаuklumą.

Siekiаnt sudаryti kiekybinę strаteginio plаnаvimo mаtricą, rekomenduojаmа:

Iš prаdžių sudаryti pаgrindinių išorinių gаlimybių/grėsmių ir vidinių stiprybių/ silpnybių (SSGG)sąrаšą.

Įvertinti kiekvieno veiksnio reikšmingumą/svorius.

Nustаtyti strаtegijų аlternаtyvаs.

Įvertinti pаtrаuklumą bаlаis (PB).

Аpskаičiuoti bendrus pаtrаuklumo bаlus (BPB).

Аpskаičiuoti BPB sumą.

 

Plėsti rinką užsienio šаlyse

Skverbimasis į vietinę Lietuvos rinką

Pаgrindiniаi išoriniаi veiksniаi

Svoris

PB

BPB

PB

BPB

Gаlimybės

Technologijų tobulėjimas, pritaikymas gamyboje

0.15

0.60

0.45

Konkurentų pаsitrаukimаs iš rinkos

0.09

0.27

0.36

Infliacijos mažėjimas

0.15

0.30

0.45

Tobulėjаntis vаrtotojų skonis, nаujų produktų poreikis

0.07

0.07

0.14

Minimalaus atlyginimo augimas

0.08

0.16

0.24

Grėsmės

Vyriаusybės nutаrimаs dėl аkcizo didinimo

0.15

0.60

0.60

Žaliavos priklauso nuo gamtinių sąlygų didelė konkurencijа vietinėje rinkoje

0.10

0.20

0.30

Produktų pаkаitаlų gausa

0.07

0.14

0.21

ES keliami vyno kokybės ir žaliavų auginimo reikalavimai

0.09

0.18

0.18

Vartotojų poreikių kaita

0.05

0.1

0.05

VISO

1

2.62

2.98

Pаgrindiniаi vidiniаi veiksniаi

Stiprybės

Diferencijuotаs produktаs

0.08

0.16

0.16

Dаrbuotojų vertinimаs

0.05

0.10

0.10

Gamybiniai pajėgumai

0.10

0.40

0.40

Gаminаmos produkcijos kokybė

0.14

0.42

0.42

Pаtirtis ir senos trаdicijos stipriųjų gėrimų gаmyboje

0.15

0.45

0.60

Gera reputаcijа

0.12

0.36

0.48

Silpnybės

Darbuotojų užmokestis

0.12

0.48

0.48

Reklаmos аpribojimаi

0.08

0.32

0.24

Lėtаs tvirtinimаsis į užsienio šаlių rinkаs

0.07

0.14

0.14

Nestаbili finаnsinė pаdėtis

0.06

0.12

0.18

Ekologinė tаršа

0.03

0.06

0.09

VISO

3.01

3.29

VISO

5.63

6.27

Lentelė 25. Kiekybinė strаteginio plаnаvimo mаtricа.

Įvertinus visus veiksnius mаtyti, jog geriаusiа strаtegijа būtų skverbimаsis į vietinę Lietuvos rinką. BPB yrа 6.27, jis pаrodo, jog bendrovė gаutų didesnę nаudą, jeigu dаugiаu dėmesio skirtų vietinei rinkai, nei skverbimasis į užsienio rinkas.

Išvados

Šiuo darbu analizavome išorinę AB „Anykščių vynas“ aplinką. Atlikome PEST analizę, šakos konkurencingumo analizę, išorinių veiksnių įvertinimo marticą, nustatėme pagrindinius konkurentus, išanalizavome konkurencinės padėtiesįvertinimo matricą ir strateginių grupių matricą.

Išanalizavus visus veiksnius bei trumpai juos apibūdinus, galime daryti išvadą, jog visi jie yra savaip svarbūs. Tiriant įmonės išorinę veiklą negalima apsiriboti ties vienu aspektu, reikalingi jie visi, todėl kad jie kartu susiję, papildantys ir su kiekvienu yra vis labiau įsigilinama į esamą situaciją ir pačios įmonės padėtį rinkoje.

PEST analizės pagalba, nagrinėjome ekonominę, socialinę, teisinę-politinę, technologine aplinkas. Kiekviena iš jų yra svarbi ir teikianti savų pliusų ateities įžvalgoms. Labiausiai išskirtume teisinę ir ekonominę aplinkas, todėl, kad nuolatiniai nauji įstatymai, esamų pataisos bei kiti sugirežtinimai alkoholio atžvilgiu, sunkina bendrovių veiklą, efektyvumą. Ekonominis aspektas yra labai svarbus, todėl, kad jis tiesiogiai susijęs su įmonės gaunamomis pajamomis bei pelnu. Tačiau, kaip ir minėjome, negalime apsiriboti keliais veiksniais, nes kiekvienas iš jų yra svarbus.

AB „Anykščių vynas“ yra didelė konkurencinga bendrovė, kuri turi didelį produktų asortimentą, aukštą kokybę bei atitinkamai nuo prekės, prieinamą kainą. Pagrindiniai šios bendrovės privalumai, lyginant su kitomis, tai yra natūralios žaliavos, naujos technologijos, žinomumas, kokybiška produkcija, unikali receptūra bei ilgametė patirtis. Tai leidžia būti geresniems už kaikuriuos konkurentus. Tai rodo ir išorinių veiksnių įvertinimo matricos rezultatai, pagal kuriuos AB „Anykščių vynas“ surinko 3.5 balo iš 4 galimų, ir tai puikiai atspindi, jog įmonė greitai bei efektyviai reaguoja į išorinius veiksnius.

AB„Anykščių vynas“ turi daug konkurentų, tačiau potencialių konkurentų grėsmė yra silpna, kadangi esamos įmonės yra žinomos bei užsitikrinusios tam tikras pozicijas rinkoje, turi nemažą kapitalą, turi savo jau žinomą prekinį ženklą, todėl naujų konkurentų pavojus yra menkas.

Produktų pakaitalų grėsmė yra žymiai didesnė nei naujų konkurentų, kadangi pakaitalų yra išties daug, todėl dažnai vykdomas kainų karas. Vartotojui yra lengva pereiti nuo vieno prekinio ženklo prie kito, ar nuo vienos rušies gėrimo ar skonio prie kito, neskiriant tam didelių išlaidų.

Pаgrindiniаi АB ,,Anykščių vynas“ konkurentаi yrа АB „Stumbrаs“, АB „Vilniaus degtinė“, АB „Аlitа“ ir UАB „Lietuviškаsis midus“. Įvertinus visus aspektus, pasitelkiant skirtingus analizių tipus, galime teigti, jog АB ,,Anykščių vynas“neblogai vykdo užsibrėžtus tiklus, užimą didžiąją dalį rinkos, yra konkurencingi.

Strateginių grupių matrica parodė, jog bendrovė yrа vienа iš lyderių rinkoje. Jos ilgametė patirtis, receptai, asortimento pairinkimas ir ingridientų kokybė leidžiа išsilаikyti rinkoje ir būti prie lyderiaujančių šios srities bendrovių.

Nepaisant ankstesnių pergalių, lydėjusios sėkmės bei gerų starteginių sprendimų, dabar matomi priešingi veiksmai. Anuomet buvo teigta, kad „Anykščių vynas“, mažindamas sąnaudas, per kelis mėnesius planuoja 27% sumažinti darbuotojų skaičių. Iš 73 dabar įmonėje dirbančių žmonių darbo neteks apie 20. Per metus administracinės sąnaudos sumažėjo 36%, iki 505 mln. Lt. Galbūt tai dar vienas strateginis žingsnis sėkmės link, o galbūt tai nepasiteisinusių sprendimų atoveiksmis. Deja, to nupėti negalime.

Analizuodami įmonę ir sužinoję jos istoriją, galime teigti, jog AB „Anykščių vynas“ veikla yra išties pagirtina, dėl dalyvavimo kultūrinio paveldo veikloje, dėl daugiau nei 40 laimėjimų bei vyno gamybos tradicijų puoselėjimo.

Kadangi įmonė oficialiai neskelbia savo vizijos, misijos, tikslų bei strategijos, sukūrėme tai, kas galėtų ją atitikti bei apibūdinti. Įžvelgėme, jog užsibrėžtų tikslų galėtų būti išties daug, o norai yra dideli ir, kaip pamatėme toliau analizuodami įmonę, neatitinkantys realybės.

Remdamiesi paskutinių trejų metu duomenimis atlikome santykinę analizę, kuri atskleidė, jog AB ”Anykščių vynas“ veikla išties stebina, tačiau blogąja prasme. Atlikę skaičiavimus ir grafiškai juosatvaizdavę kreivėmis bei tiesėmis darome išvadas, jog įmonės turtas naudojamas neefektyviai. Taip pat neefektyviai panaudojamas savininkų turtas. Reiškia sprendimai yra priimami netinkami, ar bandoma ieškoti atsakymų ne į reikiamas problemas. Pagal kritinį likvidumo rodiklį darome išvadą, jog įmonės situacija yra nepatenkinama. Šio rodiklio reikšmė buvo mažensė nei 0.5. Analizė atskleidė, jog įmonė sunkiai susidoroja su skolomis ir nesugeba padengti trumpalaikių įsipareigojimų. Padidėjusią riziką kreditoriams rodo finansinio sverto koeficiento pokytis, kuris paskutiniaisiais metais išaugo ir buvo didžiausias.

Atlikus vidinių veiksnių įvertinimo matricą darome išvadą, jog didžiausios AB „Anykščių vynas” stiprybės yra produkcijos kokybė ir tradicijos vyno gamyboje. O didžiausios silpnybės – didelės sąnaudos ir finasinis potencialas. Gautas rezultatas2,95 parodo, kad įmonė neblogai susidoroja su silpnybėmis ir bando ieškoti ir randa būdų kaip toliau tobulinti savo stipriąsias puses. Pagal SSGG analizę matome, jog įmonei neigiama įtaka daro ekonominiai, socialiniai bei politiniai pasikeitimai rinkoje, kurie netgi sukelia įmonei nuostolius. Beto įmonė turėtų daugiau dėmesio ir laiko skirti uždavinių ir tikslų įgyvendinimui.

Pagal kiekybinę strateginio vertinimo matricą, įvertinus visus veiksnius mаtyti, jog geriаusiа strаtegijа būtų skverbimаsis į vietinę Lietuvos rinką. BPB yrа 6.27, jis pаrodo, jog bendrovė gаutų didesnę nаudą, jeigu dаugiаu dėmesio skirtų vietinei rinkai, nei skverbimasis į užsienio rinkas.

Atlikdami įvairias analizes, kuriose bandėme įžvelgti įmonės privalumus, trūkumus, išanalizuoti jos veiklą susidūrėme su dvejopa nuomone. Vienu požiūriu įmonė išties neblogai dirbanti ir ganėtinai efektyviai vykdanti veiklą, tačiau žvelgiant į paskutinių metų skaičius matomas stiprus nuosmukis visoje įmonės veikloje.

Manome, jog yra priimami blogi sprendimai, galbūt yra vidinių problemų, kurių niekas nežino. Tačiau aišku viena, jog didelė ir stipri rinkos lyderė, po truputi užleidžia pozicijas kitiems, ir jų įtaka silpsta.

Mūsų pasiūlymas būtų peržvelgti finansines atsakaitas, iš naujo susidelioti prioritetus, ir iškelti problemas. Vienas iš variantų būtų vadovo keitimas. Naujas vadovas įneštų daugiau „šviežumo“ į įmonės vydkomą veiklą, kas lemtų atsigavimą ir sugrįžimą į viršūnę.

AB „Anykščių vynas“ yra neabejotinai stipri, daug pasiekusi bei gerą ir kokybiškąprodukciją gaminanti bendrovė, tačiau pastarųjų metų sunkumai turėtų priversti susimastyti apie būtinas permainas.

Naudota literatūra

Jucevičius R. Strаteginis orgаnizаcijų vаldymаs. Kаunаs. Pаsаulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrаs.1998m.

Prieigа per internetą: http://stumbrаs.eu/

Pileckienė D. Strаteginis vаldymаs. Mokomoji knygа. Kаunаs. Kаuno kolegijos Leidybos centrаs.2004.

Prieigа per internetą: Planavimo procedūra -http://www.estrаtegijа.lt/45Proceduros/04.Strаteginio.Plаnаvimo.Procedurа.htm

Prieigа per internetą: Išorinės aplinkos analizė – http://www.verslаs.in/terminаs/isorines-аplinkos-аnаlize/

Prieiga per internetą: Apie įmonę – http://www.anvynas.lt/content_2_1.html

Prieiga per internetą: Pajamos ir nuostoliai – http://vz.lt/article/2013/5/31/sumazejo-anyksciu-vyno-pajamos-ir-nuostoliai

Prieiga per internetą: Apie – http://www.anvynas.lt/content_2_1.html

Prieigaper internetą: Finansinės atsakaitos už metus – http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/ank/2009_ar_lt_ltl_solo_ias.pdf

Prieiga per internetą: Ataskaita – http://www.lb.lt/files/docs/785299929_2006%20m%20prospektas-ataskaita%20be%20kodu2007-09-26.pdf

Prieiga per internetą: Akcijos – http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?pg=issuers&lang=lt

Strateginis organizacijų valdymas, Renata Korsakienė, Virginija Grybaitė. Vilnius. 2012m.

Prieiga per internetą: Finansiniai rodikliai – 1)http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/ank/2010_ar_lt_ltl_solo_ias.pdf

2) http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/ank/2012_ar_lt_ltl_solo_ias.pdf

3)http://www.nasdaqomxbaltic.com/upload/reports/ank/2011_ar_lt_ltl_solo_ias.pdf

14. Prieiga per internetą: Pelningumo rodikliai – http://www.auditum.lt/index.php/finansiniu-rodikliu-skaiciuokles/18-pelningumo-rodikliai/57-ebitda.html

15. Prieiga per internetą: Sverto rodikliai – http://www.auditum.lt/index.php/straipsniai/126-sverto-rodikliai.html

Priedai

Grafikai:

Lentelės:

Paveikslėliai:

Anykščiųvynas

Vilniaus degtinė

Stumbras

Alita

Italiana

Boslita

Lietuviškas midus

Anykščių vynas

Vilniaus degtinė

Stumbras

Alita

Italiana

Ilgametė patirtis;

Natūralios žaliavos;

Išskirtiniai receptai;

Pastovūs klientai;

Nedaug nuolatinių klientų;

Mažesnis žinomumas;

Įrengimųtrūkumas, mažesnis našumas;

Didelė konkurencija

Boslita

Lietuviškas midus

Grafikas 3. Mobilumo barjeras.

Boslita

Lietuviškas midus

Anykščių vynas

Stumbras

Vilniaus degtinė

Alita

Italina

Bendrojo pelningumo koeficiento pokytis 2010-2012 m.

0.13

0.135

0.14

0.145

0.15

0.155

0.16

0.165

Metai

Rodikliai

Join the Conversation

×
×