strateginis marketingo planavimas

1. Strateginis marketingo planavimas
1.1 Marketingo reikšmė įmonės strateginiam planavimui

Įmonės strateginis planavimas – tai įmonės tikslų bei galimybių ir jos kintamų marketingo galimybių suderinimo bei palaikymo procesas.
Strateginis planavimas remiasi aiškia įmonės misija, tikslais, tinkamos veiklos parinkimu bei suderintomis funkcinėmis strategijomis. Įmonės strategija priklauso nuo to, ko įmonė siekia ir kaip ji tikisi pasiekti savo tikslą. Todėl yra išskiriami du strategijų lygiai: įmonės ir atskirų prekių rinkos.

Nustačius tikslus, parenkama veiksmų seka. Kiekviena veiksmų seka turi remtis tam tikromis taisyklėmis – tai yra veiksmų politika. Veiksmų seekos pasirinkimo procesas yra suskaidytas į keturias dalis:
– įvairių veiksmų variantų sukūrimas ir tinkamiausio jų parinkimas;
– pasirinktos veiklos įvertinimas;
– veiksmų politikos nustatymas;
– pasirinktos veiklos finansavimas ir vadovavimas jai.
Pirmosios dvi dalys susijusios su strateginiu planavimu, o likusios – su plėtros planavimu. Po to rengiami du strateginio plano variantai: detalus planas ir bendras planas. Funkcinis planavimas prasideda nuo rinkos tyrimo, kadangi rinkos analizė įgalina nustatyti dabartinį įmonės verslą, t.y. veiksnius, darančius teigiamą ir neigiamą įtaką verslui.
Remiantis šia analize, parenkami rinkos segmentai kiekvienai įmonės gaminamai prekei. Marketingo pllanas parodo, kaip ir kur bus parduotos esamos prekės, kaip bus keičiama prekių gamyba, kokių veiksnių bus imtasi, esant tam tikrai situacijai rinkoje. Parengtas funkcinis planas pateikiamas įmonės vadovybei. Toliau norėčiau apibūdinti tris planus:
– Produkcijos plane numatoma, kaip geriausiai įvykdyti planuojamas ma

arketingo priemones, koks turi būti produkcijos asortimentas ir gamybos apimtys;
Administraciniame plane atsispindi darbo ištekliai, organizacinė įmonės valdymo struktūra, personalo sudėtis;
– Finansiniame plane apskaičiuojamas finansinių išteklių poreikis ir numatomi jų gavimo šaltiniai.
– Taip pat naudojamas plėtros planavimas – ( tarpinė grandis tarp strateginio ir funkcinio planavimo ). Plėtros planavimo tikslas – užpildyti, o tiksliau – susiaurinti spragą tarp strateginio ir funkcinio plano. Jei įvertinus plėtros programas spraga vis tiek lieka, turi būti peržiūrėtas ir pakoreguotas strateginis planas, numatant papildomus išteklius. Paskutiniame etape sudaromas įmonės strateginis planas. Taigi galime teigti kad , marketingo planavimas yra sudėtinė įmonės strateginio planavimo dalis. Įmonės strategija ir marketingo strategija daugelyje veiklos sričių sutampa. Marketingas įvertina vartotojo poreikius , bei įmonės galimybes juos patenkinti. Šie veiksniai padeda nustatyti įmonės misiją bei tikslus. Dažnai įmonės strateginis planavimas siiejasi su marketingo kintamaisiais – t.y. rinkos dalimi, rinkos plėtimu ir t.t.

1.2 Strateginis marketingo planavimas
Marketingo planavimas, tai marketingo tikslų nustatymas, produkto parinkimas, rinkos segmentavimas ir kiekvieno produkto marketingo programų kūrimas būsimam periodui. Taigi, planavimas – tai geidžiamos ateities ir efektyvių būdų jai pasiekti projekto rengimas. Šis marketingo planavimas susideda iš :
– Strateginio marketingo planavimo, kuris remiasi fundamentalių priemonių planavimu įmonės tikslams pasiekti, numatant, kaip įeiti į rinkas ir naudoti marketingo programas kurios atitiktų iškeltus tikslus.
– Taktinio marketingo planavimo, kuris susideda iš priemonių strateginiam marketingo planui įg

gyvendinti. Ruošiamos marketingo programos nustato efektyvias strategijas planui įvykdyti.
Pagrindinis planavimo, kaip ir kiekvienos valdymo veiklos elementas, yra sprendimų priėmimas. Marketingo planavimas susideda iš daugelio sprendimų, priimamų šiandien, tačiau susijusių su būsimais tikėtinais arba galimais įvykiais.
Pirmiausia turi būti parengti strateginiai marketingo sprendimai. Jie yra priemonė marketingo veiksmams planuoti. Marketingo planavimo ciklas būtų toks:
– Strateginių marketingo planų rengimas;
– Taktinių planų sudarymas strategijoms įgyvendinti;
– Taktinių planų vykdymas;
– Rezultatų kontrolė;
– Rezultatų panaudojimas, rengiant naują strateginį ir taktinį marketingo planą.
Įmonės pateikdamos produktus į rinką, turi turėti planą, kuriame būtų išskirtos specifinės strategijos. Šio plano sudarymo procesas vadinamas strateginiu marketingo planavimu ir remiasi produkto valdymu.
Produkto tobulinimas pirmiausia pradedamas nuo situacijos analizės, kuri lemia jo rinkos plėtimą. Situacijos analizė įgalina nustatyti marketingo charakteristikas – konkurencijos intensyvumą, reikalingas investicijas, produkto pateikimą, paklausos stabilumą ir kitas. Produktui reikia sukurti marketingo galimybes, paremtas vartotojų poreikių įvertinimu, konkurencijos privalumais ir trūkumais bei kitais veiksniais. Galimybių ir pavojų analizė remiasi informacija apie konkurenciją rinkoje, vartotojų elgseną bei jų poreikius ir makroaplinką. Privalumų ir trūkumų analizė remiasi vidiniais įmonės informacijos šaltiniais ir produkto rinkos galimybėmis.
Įvertinus marketingo galimybes, rengiama marketingo strategija, atitinkanti produkto tikslus. Marketingo strategiją sudaro du elementai – tikslinės rinkos nustatymas ir produkto pozicionavimas. Po to rengiama marketingo programa, apimanti visus jos elementus: prekę, kainą, pateikimą ir rėmimą. Galiausiai įv
vertinamas prognozuojamas pardavimo mastas bei pelnas ir įvertinamos marketingo pastangos, bei atliekama kontrolė.
Bendrai galima išskirti kelis stambesnius marketingo strateginio planavimo etapus, kadangi daugelis autorių pateikia įvairių etapų. Taigi tai būtų:
– Sugebėjimų, pavojų ir galimybių nustatymas;
– Produktų tikslinių rinkų parinkimas;
– Strateginių tikslų nustatymas;
– Strategijų tikslams pasiekti išskyrimas.
Toliau norėčiau paanalizuoti kiekvieną etapą atskirai. Pradėkime nuo sugebėjimų, pavojų ir galimybių nustatymo. Atskleisti įmonės sugebėjimus, pavojus bei galimybes, ir parinkti produkto rinkas reikia vienu metu. Negalima tiksliai parinkti produktų rinkų, neatsižvelgiant į įmonės sugebėjimus, neįvertinant jos valdomų produktų rinkų. Toks pat ryšys yra tarp pavojų ir galimybių, galinčių turėti įtakos įmonės veiklai.
Kad galėtų įvertinti savo sugebėjimus, pavojus ir galimybes, įmonei reikalinga informacija. Ją galima gauti iš išorinių ir vidinių informacijos šaltinių – prekybos asociacijų ir statistikos duomenų sąrašų, prekybos žurnalų ir kt . Gauta informacija turi būti tinkamai interpretuojama, atsižvelgiant į esamą paklausą, pasiūlą, konkurentų privalumus ir pan.
Norint tinkamai įvertinti įmonės sugebėjimus, reikia atsakyti į tokius klausimus:
– kokie yra įmonės privalumai ir trūkumai pagal valdymo funkcijas, palyginus su konkurentais ?
– kiek laiko sąnaudų reikia trūkumams pašalinti ?
Taip pat įvertindama pavojus ir galimybes, įmonė turi išsiaiškinti ekonomikos ir pramonės raidos tendencijas bei makroaplinkos pokyčius.
Antrasis marketingo strateginio planavimo etapas yra produkto rinkos pasirinkimas. Tai bene svarbiausias strateginio planavimo proceso etapas. Nuo to, ar pavyks ti
inkamai įvertinti tikslinių rinkų galimybes, priklauso ne tik būsimieji sprendimai, bet ir įmonės sėkmė. Todėl reikia apžvelgti esamas rinkas ir nustatyti potencialias rinkas, į kurias svarbu įeiti. Pirmiausia turi būti atlikta esamų rinkų analizė, atsakanti į šiuos klausimus:
– kokia yra produkto gyvavimo ciklo stadija ?
– kokią rinkos dalį užima produktas ?
– kokią rinkos dalį užima konkurento produktas ?
– ar parengtos priemonės, kurios padėtų išlaikyti konkurenciją rinkoje ?
Šie klausimai orientuojami į : produkto rinkos reikalavimus ir perspektyvą, ir produkto gyvavimo ciklo stadijos portfolio efektą – ( klausimai susiję su naujo produkto įėjimą į esamą arba naują rinką ). Įmonė, įeidama į naują rinką, turi įvertinti riziką. Todėl ji turi apskaičiuoti prognozuojamą pelną.
Trečiasis planavimo etapas, strateginių tikslų nustatymas. Įmonė išanalizavusi veiksnius, įvertinus sugebėjimus, pavojus ir galimybes, parinkusi produkto rinkas, turi užsibrėžti, kokius strateginius tikslus ji turės pasiekti planuojamu laikotarpiu, taikydama atitinkamas strategijas. Užsibrėžiant strateginius tikslus, reikia atsakyti į tokius klausimus:
– pagal kokius kriterijus norima vertinti užduočių įvykdymą šioje produkto rinkoje – pardavimo mastą, rinkos dalį, investicijas ar ?
– kaip buvo vykdomos užduotys pagal tuos kriterijus praeityje ?
– koks gali būti užduočių įvykdymo lygis pagal šiuos kriterijus ateityje, jeigu nebus pakeista programa ?
– kokio užduočių įvykdymo lygio pagal šiuos kriterijus galima tikėtis, panaudojant planuojamas strategijas ?
Nustatant strateginius tikslus, reikia atlikti tokius veiksmus:
1. prognozuoti pardavimo mastą;
2. išskirti naują alternatyvią strategiją, kuri leistų pagerinti rezultatus, ir iš naujo prognozuoti sąlyginį pardavimo mastą.
Strateginiai tikslai turi būti nustatyti tiksliai ir apibrėžtam laikotarpiui.
Ir paskutinis planavimo etapas, strategijų tikslams pasiekti išskyrimas. Įmonės tikslams pasiekti rengiamos strategijos. Rengiant strategijas, reikia remtis žiniomis, patirtimi ir įgimtais darbuotojų gabumais. Sprendimai priimami dviem etapais: alternatyvių strategijų formavimo ir jų pasirinkimo. Pirmame etape parengiamos kelios alternatyvios strategijos duodančios skirtingus rezultatus. Alternatyvių strategijų formavimo etape reikia atsakyti į tokius klausimus:
· kokie yra lemiami veiksniai, galintys padėti ar sutrukdyti pasiekti strateginius tikslus ?
· kuriuos iš šių veiksnių įmonė gali kontroliuoti ?
· kokius tikslus galima pasiekti produkto rinkoje, taikant įvairias alternatyvias kainų, pateikimo ir rėmimo strategijas ?
Antrame etape iš parengtų alternatyvių strategijų pasirenkamos tos, kurios ne tik leidžia pasiekti rezultatus, geriausiai įmonės iškeltus strateginius tikslus, bet ir gali būti pritaikomos keičiantis rinkos sąlygomis. Parenkant alternatyvias strategijas, kiekvienu atveju keliami tokie klausimai :
1. kaip sureaguos konkurentai ?
2. kokiais privalumais remiasi strategija, palyginti su konkurentų strategija ?
3. ar parenk toji strategija yra lanksti ?
4. kokia yra rizika ?
Kiekvieną alternatyvią strategiją būtina išsamiai apibrėžti, atsižvelgiant į įmonės galimybes ir tikslus. Įmonė gali pasirinkti tris plėtros strategijas :
· intensyvios plėtros;
· integruotos plėtros;
· diversifikuotos plėtros.

1.3 Taktinis marketingo planavimas

Įmonė parengusi strateginį planą, pereina prie taktinio plano rengimo. Taktinis planavimas prasideda nuo veiksmų eigos nustatymo. Kiekviena įmonė turi sugebėti atskleisti rinkoje atsiradusias naujas galimybes. Sudėtingoje ir besikeičiančioje aplinkoje nuolat randasi naujų galimybių bei pavojų. Įmonė privalo kruopščiai analizuoti savo vartotojus ir aplinką, kad galėtų išvengti pavojų bei pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Norėdama išlikti, ji privalo nuolat pateikti vartotojams naujų produktų.

Įmonė negali patenkinti visų vartotojų tam tikroje rinkoje ar bent jau patenkinti visų vartotojų tuo pačiu būdu, nes jų poreikiai skirtingi. Todėl įmonė pasirenka tam tikrus rinkos segmentus, kuriuos ji pajėgi geriau aptarnauti negu konkurentai. Nustatydama tikslinius rinkos segmentus, įmonė privalo įvertinti esamas ir potencialias rinkas bei jų segmentų dydį. Norėdama įvertinti esamos rinkos dydį, įmonė privalo identifikuoti visus konkuruojančius produktus, įvertinti jų pardavimo mastą bei numatyti, ar rinka yra pakankamai talpi. Po to įmonė turi nuspręsti, kaip įeiti į tą rinką, t .y . segmentuoti rinką.
Susegmentavusi rinką, įmonė turi nuspręsti – ar įeiti į vieną rinkos segmentą, ar į kelis. Ji gali pasirinkti nediferencijuotą, diferencijuotą ar koncentruotą rinkos aprėpimo strategiją. Toliau rengiama programa – visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, leidžiančių įmonei patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti savo tikslus. Į programą įeina visi jo veiklai būdingi sprendimai. Kiekvienas programos elementas apima tam tikrą jų dalį.
Pirmasis programos elementas – prekė. Prekinės politikos tikslas – priimti sprendimus, suderintus prekių asortimento, prekių nomenklatūros ir prekės ženklo atžvilgiu. Kadangi vartotojų skoniai, technologija ir konkurencinė aplinka greitai keičiasi, įmonė negali visų savo vilčių ir lūkesčių sieti tik su jau gaminamomis ir parduodamomis prekėmis. Vartotojas laukia naujų ir universalių, patobulintų prekių. Taigi kiekvienai įmonei reikia turėti savo naujų prekių gaminimo programą. Naujų prekių kūrimas, kaip ir daugelis kitų veiksmų, padeda siekti svarbiausio įmonės tikslo – kuo ilgiau gauti didelį ir stabilų pelną. Kiekvienas gamintojas ar pardavėjas stengiasi, kad pirkėjai išskirtų jo siūlomas prekes iš panašių prekių grupės. Todėl prekes būtina kuo tiksliau identifikuoti. Tam tikslui pasitelkiamas prekės ženklas.

Antrasis elementas – kaina. Jis apima visus veiksmus ir sprendimus, susijusius su prekių kainos nustatymu ir reguliavimu, nuolaidų, premijinių kainų ir kitų kainos formų taikymu. Tai vienas sudėtingiausių programos elementų, nes nuolat tenka spręsti prieštaravimą tarp įmonės siekimo gauti kuo didesnį pelną ir vartotojo noro kuo pigiau įsigyti prekę.
Trečias elementas – prekių pateikimas, apima visus veiksmus, susijusius su pateikimo kanalų parinkimu ir prekių perkėlimu į vartotojui patogią vietą jam patogiu laiku ir forma. Dauguma gamintojų siūlo savo prekes rinkai per tarpininkus. Kiekvienas siekia sukurti savą pateikimo kanalą, tačiau taip didėja prekės kaina.
Ketvirtas elementas – rėmimas, apima veiksnius ir sprendimus, kuriais siekiama informuoti pirkėjus apie prekes ir paskatinti juos tas prekes pirkti. Siekiant pageidaujamos reakcijos, didelę reikšmę turi ne tik parduodamos informacijos turinys, bet ir jos pardavimo būdas, pateikimo forma, laikas. Skiriamos keturios rėmimo veiksmų grupės: pardavimo skatinimas, reklama, populiarinimas ir asmeniškas pardavimas.
Svarbiausias visų programos elementų bruožas – priklausymas įmonės kompetencijai. Planuodama savo veiklą, įmonė remiasi visais elementais. Nustatydama bendrą strategiją savo prekei kurioje nors rinkoje, ji sujungia tarpusavyje suderintas prekės, kainos, pateikimo ir rėmimo strategijas.

1.4. Tikslinė rinka

Planuojant veiklą tikslingiausia laikytis gana griežtos ir plačiai pripažintos struktūros, kuri susijusi su svarbiausiais aspektais. Tai:
1. tikslinės rinkos pasirinkimas;
2. pozicionavimo būdo pasirinkimas;
3. atskirų komplekso elementų funkcinių strategijų pasirinkimas.
Taigi, šiame skyriuje aptarsiu tikslinę rinką.
Atlikus segmentavimą pagal įvairius požymius, nustatoma tikslinė rinka. Suskirsčiusi rinką į atskirus segmentus, įmonė nusprendžia:
· kuris ar kurie segmentai yra patraukliausi;
· kiek ir kokius rinkos segmentus apims;
Tiksline rinka galima rinktis vieną ar kelis segmentus. Pagal pasirinktą tikslinę rinką skiriamos šios strategijos:
· koncentruotas marketingas ;
· diferencijuotas
· nediferencijuotas
Koncentruotas – tai strategija, kai įmonė stengiasi sutelkti visas pastangas tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą kompleksą. Privalumas tas, kad įmonė, gerai žinodama savo vartotojų poreikius užima stiprią poziciją rinkoje. Įmonės leidžia sumažinti gamybos kaštus, padidinti pardavimo apimtis bei išlaidas . Užimdama lyderio poziciją rinkoje, įmonė sutrumpina investicijų atsipirkimo laiką. Tokį marketingą dažniausiai taiko mažos įmonės. Jos užima mažus rinkos segmentus ir sėkmingai konkuruoja su stambiomis įmonėmis, kurioms tokie segmentai nepatrauklūs dėl jų mažumo.
Diferencijuotas – tai strategija, kai įmonė atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingas, specialiai joms pritaikytus kompleksus. Pateikdama kiekvienai tikslinei rinkai skirtingas prekes, įmonė tikisi padidinti pardavimų apimtis. Tačiau didėja ir išlaidos ( prekės modifikavimui, gamybai, administravimui, rėmimui ). Tuomet tikslinga pasirinkti didelius segmentus, kurių vartotojai nuolat perka įmonės prekes ir taip gaunamas pelnas.
Nediferencijuotas – tai strategija, kai įmonė visai rinkai įvaldyti naudoja vieną universalų kompleksą. Tokį naudoja įmonės, kurios svarbiausia konkuravimo priemone laiko kuo mažesnę kainą arba dėl kitų priežasčių nusprendžia nesitaikyti prie smulkesnių vartotojų grupių poreikių.

2. AB ,, Kartonas “ aprašymas

ADRESAS – Aguonų 17, Vilnius 2600, Lietuva.

VEIKLOS SRITYS : Kartono, popierinės ir taros gamyba pramonės produkcijai pakuoti. Nestandartizuotų metalo įrenginių ir įrengimų, atsarginių dalių, detalių gamyba, patalpų nuoma, visuomeninis maitinimas.

PRODUKCIJA : Dėžutės saldainiams, tortams pakuoti, etiketės, dėžutės cigaretėms pakuoti. Metalinės talpos, konteineriai, transporteriai ir kt . Metalo dirbiniai.

BENDROVĖS ĮKŪRIMAS IR TRUMPA ISTORIJA.

Įmonės istorija prasidėjo 1926 m. įkūrus tabako fabriką Lietuvoje. Bendrovė pradėjo gaminti dėžutes cigaretėms pakuoti. 1940 – 1941 m. įmonė rekonstruota ir išplėsta jos gamyba. Pradėta gaminti kartonines dėžes konditerijos gaminiams, įvairiems buitiniams prietaisams. Atidarius naują metalo cechą, pradėta gaminti metalinius konteinerius, metalo įrenginius. Tais pačiais metais įmonė reorganizuojama į F. Dzeržinskio tabako fabriką. 1968 m. buvo įkurta Vilniaus bandomoji mechaninė gamykla, pavaldi LTSR maisto pramonės ministerijai, o 1973 m. bandomoji mechaninė gamykla buvo prijunkta prie LTSR maisto pramonės ministerijos projektavimo – konstravimo biuro.

1991 metais gamykla atsiskyrė nuo projektavimo – konstravimo biuro ir buvo reorganizuota į valstybinę įpakavimo medžiagų gamyklą “ KARTONAS “. Po dviejų metų, 1993, visuotinio akcininkų susirinkimo metu valstybinė įmonė ( VĮ ) reorganizuota į valstybinę – akcinę įmonę ( VAĮ ). 1994 m. visuotinio akcininkų susirinkimo metu VAĮ reorganizuota į akcinę įmonę ( AB ).

Šiuo metu AB “ Kartonas “ yra savarankiška akcinio kapitalo įmonė, kurios kapitalas padalintas į akcijas. Užsiima didmenine, mažmenine ir komisine prekyba. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Bendrovėje dirba 156 darbuotojai. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu metu, darbuotojų skaičius sumažėjo 17 %. Vadovų, specialistų ir tarnautojų – 30 ( 15.95 % ), darbininkų – 126 ( 84.5 % ), ( darbuotojų kitimas paskutiniais metais pavaizduotas 1 diagramoje ). Panaši procentinė struktūra yra nuo pat bendrovės . Iš 126 darbininkų 72 dirba kartonažo -litografijos ceche, 15 – mechanikos bare, 16 – komercijos skyriuje, 23 – vyriausiojo mechaniko skyriuje. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bendrovėje buvo 455 litai. Vidutinis vadovų mėnesinis darbo užmokestis – 721 litas. Vidutinis vieno darbininko mėnesinis darbo užmokestis, palyginus su praeitais metais, nuo birželio 1 d . padidintas 20 %. Bendrovei dirbant pelningai, vadovybė numato sistemingai didinti darbuotojų atlyginimus.

LOKACIJA IR MATERIALINĖ-TECHNINĖ BAZĖ.

AB “ Kartonas “ yra įsikūrusi Vilniaus miesto centrinėje dalyje. Bendrovei priklauso 3 aukštų pagrindinis gamybinis korpusas, mechaninis cechas, 3 aukštų sandėlys, akumuliatorinė , degalų-tepalų administracinis pastatas bei kitos įvairios paskirties patalpos.

Pagrindinę bendrovės turimų įrengimų dalį sudaro buvusios TSRS gamybos įrengimai.

Per beveik 70 metų istoriją AB “ Kartonas “ susikūrė “ vardą “ įpakavimo medžiagų ( ypač cigarečių pakelių ) gamybos, spausdinimo ir perdirbimo srityse.

3. AB “ Kartonas “ strateginis planas

3.1. AB “ Kartonas “ misija

AB “ Kartonas “ misija – paėmus paskolą technologiokai atnaujinti įmonę ir susigrąžinti senus, bei pritraukti naujus produkcijos pirkėjus išplečiant gaminių asortimentą, kurių kaina būtų mažesnė už vakarų Europoje bei vietinėje rinkoje gaminamų analogiškų gaminių.

3.2. AB “ Kartonas “ tikslai
1. Paimti paskolą ir panaudoti ją įpakavimo gamybos technologijų atnaujinimui ;
2. Išplėsti spalvotų įpakavimo medžiagų asortimentą Lietuvoje ;
3. Maža kaina ir konkurencinga produkcija, per aštuonis metus užimti Lietuvos esamoje rinkoje lyderiaujančią poziciją;
4. Per aštuonis metus gražinti paimtą paskolą.

3.3.AB “ Kartonas “ perspektyvų tyrimas

Vidiniai veiksniai :

– Gamyba ir realizacija. Bendrovė gamina kartoninę, popierinę tarą, nestandartizuotus įrengimus, atsargines dalis ir detales.

AB “ Kartonas “ gaminamos įpakavimo medžiagos: etiketės – iškarpos cigaretėms pakuoti, dėžutės saldainiams, tortams, iškarpos įvairioms lankstomoms dėžutėms. Bendrovėje gaminamas pjaustomas įpakavimui skirtas popierius.

Per 2001 metus bendrovė pagamino produkcijos už 3 580 tūkstančius litų, iš jų – kartoninės ir popierinės taros už 3 240 tūkstančius litų, nestandartizuotų įrengimų už 210 tūkstančius litų, atsarginių dalių ir detalių už 113 tūkstančius litų ir iš mažmeninės prekybos gavo 17 tūkstančių litų.

2001 metais bendrovė pergyveno ekonominę krizę. Tada ji pagamino kartoninės – popierinės taros, nestandartizuotų įrengimų ir atsarginių dalių bei detalių 35 % mažiau nei 2000 metais, skaičiuojant 2001 metų kainomis. Produkcijos gamyba kito dėl užsakymų sumažėjimo. Iki 2001 metų bendrovės pagrindinė produkcija buvo etikečių iškarpų tabako gaminiams pakuoti gamyba, kuri sudarė 70 – 80 % visos produkcijos.

Turimais senais įrengimais bendrovė gali gaminti tik minkšto įpakavimo ir ribotos kokybės etikečių iškarpas. 1994 metais akcinei bendrovei “ Philips Moris Lietuva “ nupirkus Kauno ir Klaipėdos tabako fabrikus, AB “ Kartonas “ gaminamos produkcijos buvo atsisakyta, kaip neatitinkančios kokybei keliamų reikalavimų. Praradus pagrindinius užsakovus, jau per 1995 metais buvo nepagaminta produkcijos už 1 470 tūkstančius litų.

Per 2000 metus bendrovė pagamino produkcijos už 3 547 tūkstančius litų ir gavo 566 tūkstančius litų pelno. Dėl visą laiką, nuo 1995 metų, krintančios gamybos bendrovė per 2001 metus turėjo 253 tūkstančius litų nuostolio.

Per 1999 – 2001 metų laikotarpį bendrovės vadovybė didelį dėmesį skyrė bendrovės marketingo politikai ir naujų realizavimo rinkų ieškojimui bei prekybos ( pardavimų ) skatinimui. Buvo rastas naujas užsakovas, Gardino tabako fabrikas. Per 2001 metų antrą pusmetį pagaminta produkcijos už 2 598 tūkstančius litų ir gauta 283 tūkstančiai pelno.

– Atskirų produktų gamyba ir realizacija, pagrindiniai užsakovai.
· ETIKETĖS IŠKARPOS CIGARETĖMS PAKUOTI. 2000 metais buvo pagaminta 121 148 tūkstančiai vienetų etikečių iškarpų cigaretėms pakuoti. Už realizuotą produkciją buvo gauta 1 361 901 litų pajamų. Pagrindiniai šios produkcijos užsakovai buvo Gardino, Pogaro ir Rygos tabako fabrikai.
· DĖŽUTĖS SALDAINIAMS, TORTAMS IR KITIEMS PRODUKTAMS PAKUOTI. 2000 metais buvo pagaminta 480 530 dėžučių saldainiams įpakuoti. Už realizuotą produkciją buvo gauta 5240176 litai pajamų. Pagrindiniai šios produkcijos užsakovai buvo Vilniaus “ PERGALĖS “ ( 356 349 vnt. ( 74 % ) ) ir Šiaulių “ RŪTOS “ ( 124 182 vnt. ( 26 % ) ) konditerijos fabrikai. Saldainių dėžučių kaina buvo 1163.19 Lt . Ir 882.30 už tūkstantį vienetų.

Per 2000 metus buvo pagamintos 390 025 lankstomos, 35 066 siūtos dėžutės tortams, 231 200 iškarpų tortų dėžutėms. Pagrindiniai tortų dėžučių pirkėjai buvo: UAB “ Vilniaus Duona “, UAB “ Trolio žiedas “, AB “ Dzūkija “, UAB “ Cukatas “, UAB “ Vilanta “, AB “ Dainava “, UAB “ Panevėžio duona “ ir kiti. Dėžučių kaina svyravo nuo 435 iki 523 litų už tūkstantį vienetų priklausomai nuo dėžutės rūšies.

Bendrovė 2000 metais realizavo 155 675 vienetus įvairių siūtų dėžučių, skirtų lengvosios ir maisto pramonės produkcijos įpakavimui bei 219 050 iškarpų įvairioms lankstomoms dėžutėms. Pagrindiniai dėžučių pirkėjai yra UAB “ Sparta “, UAB “ Ketas “, AB “ Mastis “, AB “ Bakteriniai preparatai “, UAB “ Ravioli “, AB “ Trikotažas “, AB “ Vilniaus Pergalė “.

Be minėtos produkcijos, bendrovė vartotojams pateikė 148 710 kg. Pjaustymo popieriaus.

· BLANKAI, ETIKETĖS, FORMATAI IR KITA POPIERIAUS – KARTONO PRODUKCIJA. 2000 metais buvo realizuota 596 800 vienetų blankų, 295 000 vienetų etikečių ir kitos produkcijos. Be popieriaus – kartono gaminių AB “ Kartonas “ gamina įvairius nestandartinius gaminius ir atsargines dalis. 2000 metais buvo gaminami: transporteriai ( pagrindinis užsakovas – UAB “ Kalnapilis “ ), drėgmės surinkėjai ( Marijampolės cukraus fabrikas ), konteineriai ( UAB “ Klaipėdos duona “, UAB “ Vilniaus duona “ ), talpos ( UAB “ Klaipėdos duona “ , UAB “ Ekovengis “, Šilutės vandens tiekimo įmonė, UAB “ Vilniaus duona “, AB “ Vilniaus degtinė “ ), mufelinės krosnys ( UAB “ Vilniaus duona “ ). Atsarginės dalys: taros elementai, metalinės duondežės ( UAB “ Klaipėdos duona “ ), kepimo lapai ( UAB “ Vilniaus duona “ ), flanšai , žvaigždutės, grotų elementai ir kitos atsarginės dalys.
– Įmonės patalpos. Gamybos išvystymui numatoma panaudoti šiuo metu laisvas gamybines patalpas, dalis įrengimų pakeis šiuo metu jau pasenusius ir susidėvėjusius įrenginius. Šiuo metu visos patalpos paruoštos naujų įrengimų sumontavimui. Naujų gamybinių korpusų statyba nenumatoma. Įdiegus naujas technologijas, dalis esamų pastatų galės būti išnuomotos kitoms firmoms. Manoma jog nuoma turėtų duoti nemažai pajamų, kadangi įmonė yra arti miesto centro, prie jos yra geras privažiavimas – todėl patalpos šioje vietoje turi paklausą. Taip pat didelis privalumas yra ir tai, jog šalia yra geležinkelio bei autobusų stotis, todėl naujai įsikėlusiai į nuomojamas patalpas įmonei bus gerai verstis prekyba su kitais Lietuvos miestais, bei užsieniu.

Sumontuoti naujieji įrengimai atitiks tarptautinius standartus ir nesunkiai patenkina užterštumo bei triukšmo emisinius reikalavimus. Naujieji įrengimai padės pagerinti ekologinę situaciją tik visų žmonių labui, tiek padės ir įmonės darbuotojams, palengvins jų darbą ir saugos darbingumą.

– Personalas. Šiuo metu AB “ Kartonas “ dirba 156 darbuotojai. Numatoma priimti naujus 2 finansistus, 2- 3 realizavimo skyriaus darbuotojus, 2 tiekimo ir aprūpinimo skyriaus darbuotojus, bei vieną padalinio vadovą. Bendrovėje daug dėmesio skiriama personalo saugiam darbui, kadangi daugelio darbas susijęs su tiesiogine gamyba. Montuojant naujus įrenginius planuojama įmontuoti ir naują priešgaisrinę sistemą. Daugelis darbuotojų, dirbančių gamyboje, seniai jau dirba “ Kartone “, todėl mažai kyla nesusipratimų gamybos procese. Tačiau numačius naujų įrengimų pirkimą, kilo esminė problema apie darbuotojų sugebėjimą dirbti su naujomis technologijomis. Todėl dalis gautos paskolos bus investuota ir į darbuotojų apmokymus, kadangi nenorima išardyti seniai kartu dirbančio ir gerai sutariančio kolektyvo.

– Perkami įrengimai. Kaip jau minėta, AB “ Kartonas “ turimi įrengimai neatitinka keliamų reikalavimų, todėl numatoma paskola bus daugiausiai skirta naujų įrengimų pirkimui. Taigi įmonė numato iš Vokietijos firmos “ Heidelberg “ pirkti penkių spalvų ofseto mašiną “ Heidelberg Speedmaster “, modelis SM 102 – 5 – FP. “ Heidelberg “ įranga atitinka modernios įmonės reikalavimus. Linija bus skirta cigarečių pakelių ir panašių elementų gamybai. Šis įrengimas yra pilnai automatizuotas – nuo 5 spalvų spausdinimo iki galutinio dėžučių štampavimo. Visiems įrengimams suteikiama garantija. Taip pat bus perkami nauji : kontrolės ir valdymo technika, krautuvas, stalai ir kita. Taip pat, ta pati įmonė garantuoja pastovų perdirbimo popieriaus, dažų, chemikalų, spausdinimo plokščių ir kitų gamybos priemonių tiekimą. Visas technologijas bus galima naudoti ne mažiau kaip 25 metus, kadangi tipografijos srityje kas 3 – 5 metai atsiranda nauji patobulinimai. Todėl “ Heidelberg “ įrenginiuose yra atsižvelgta į tai ir juos nesunkiai galima papildyti, pertvarkyti be žymesnių išlaidų. Visų perkamų įrengimų kaina sudarytų 2,500.0 tūkst. USD.

AB “ Kartonas “ vadovai seniai domisi galimybe pakeisti senus technologinius įrengimus naujais. Ieškojimų ir konsultacijų metu buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos Firma “ Heidelberg “, kurios įrengimai atitinka visus keliamus reikalavimus, o kaina yra mažesnė nei analogiškų kitų gamintojų įrengimų. Bendrovės specialistai lankėsi Vokietijoje, susipažino su technologine įranga, konsultavosi su įrengimų gamintojais, sudaryti preliminarūs susitarimai.

Išoriniai veiksniai :
– Popieriaus ir kartono pramonės rinka. Įmonei tikslinga apžvelgti ir analogiškos produkcijos gamybos Vakarų Europos Šalyse situaciją. Nuo situacijos Vakarų Europos rinkoje, ten vyraujančių tendencijų didžia dalimi priklausys ir Lietuvos įmonių veiklos sėkmingumas, bus galima išskirti būtinus atlikti pertvarkymus ir pasirinkti teisingas gamybos orientacijas, nes visais atvejais Lietuvos įmonės yra orientuotos į Europos rinką, joje esančias tendencijas ir reikalavimus.
Vakarų Europoje devintajame dešimtmetyje buvo daugelio rūšių popieriaus perteklius. Tą lėmė didelės investicijos į popieriaus pramonę. Tačiau šiuo metu popieriaus poreikis V. Europoje auga greičiau nei pasiūla, kai kuriose srityse, tame tarpe ir įpakavimo medžiagų, paklausa vos atitinka ar viršija pasiūlą. Didelę popieriaus paklausą lėmė jo ekologinės savybės. Popierius ( makulatūra ) yra lengvai perdirbamas, jo nykimo gamtoje ciklas yra kur kas trumpesnis nei kitų medžiagų ( plastmasių, stiklo, metalo ). Visos šios savybės itin reikšmingos taros bei įpakavimo gamyboje. Devintame, dešimtame dešimtmetyje išplitusio polietileninio bei plastmasinio įpakavimo gamyba šiuo metu mažėja ir yra grįžtama prie popierinio įpakavimo ( ko negalėtumėm pasakyti apie situaciją Lietuvoje ).
Susidariusi situacija yra palanki AB “ Kartonas “ veiklai užsienyje. Auganti paklausa popieriaus ir kartono įpakavimui sudaro geras sąlygas įmonės plėtojamai veiklai.
Nuo 1994 metų pastebimas ryškus popieriaus bei jo produkcijos kainų kilimas. Šiuo metu įpakavimui gaminti naudojamo popieriaus kaina yra apie 800 – 1200 USD/t ( Europos šalių gamybos ) ir apie 600 – 1000 USD/ t ( NVS šalių gamybos ). Lietuvos įmonių gaminamo popieriaus ( naudojamo įpakavimui gaminti ) kaina svyruoja nuo 400 USD/t iki 1000 USD/t. Prognozuojama, kad per 2003 – 2005 m. popieriaus ir jo gaminių kaina pasaulyje išaugs daugiau nei du kartus ir augimo tendencijos išliks toliau. Lietuvoje vietinės gamybos popieriaus kainų augimas yra mažesnis, nei Europos šalyse ( tai lemia pigesnės žaliavos, pigesnė darbo jėga ).
Popieriaus ir kartono, skirto įpakavimui, gamyba 1990 metais V. Europoje sudarė 12.9 mln. tonų. Iki 2005 metų ji turėtų išaugti iki 16 mln. tonų. Tai rodo, jog galimas įpakavimui skirto popieriaus ir kartono trūkumas.
Pagrindinės pakavimo popieriaus paklausos augimą sąlygojančios priežastys:
1. Bendra pramonės gamyba;
2. Mažmeninės prekybos ir paskirstymo sistemos pokyčiai;
3. Pakavimo technologijų vystymasis;
4. Popierinio, kartoninio įpakavimo ekologinis pranašumas prieš kitas medžiagas.
– Lietuvos popieriaus ir įpakavimo medžiagų rinkos apžvalga. Lietuvoje išvystyta popieriaus ir kartono gamyba, tačiau dėl neišvystytos įpakavimo pramonės rinkos ši šaka nepajėgi išnaudoti savo gamybinio potencialo, o Lietuvos gamintojai turi pirkti didelę dalį pakuotės kitose šalyse.
Lietuvoje yra 5 popieriaus ir kartono fabrikai. Du iš jų taip pat gamina celiuliozę. Iš stambesnių galima paminėti: Grigiškių popieriaus fabrikas, Verkių popieriaus fabrikas, Klaipėdos kartonas.
2000 metais Lietuvos popieriaus pramonė pagamino 36.2 tūkstančius tonų popieriaus, celiuliozės ir kartono, o 2001 metais apie 26 tūkst. tonų. Popieriaus ir kartono gamyba Lietuvoje galėtų būti gerokai didesnė, tačiau iškyla problemų : žaliavų trūkumas, bloga produkcijos kokybė, mažėjanti vartotojų rinka neaukščiausios kokybės popieriui.
Išvysčius įpakavimo gamybą Lietuvoje popieriaus ir kartono gamybos įmonėms atsirastų realizavimo rinkos. AB “ Kartonas “ numato orientuotis į vietinės gamybos kokybišką popierių. Tokia orientacija duoda dvigubą : AB “ Kartonui “ – mažesnė žaliavos savikaina, Lietuvos popieriaus ir kartono gamintojams – produkcijos realizavimo rinka.
Lietuvos įmonėms, integruojantis į Europos rinką, iškyla poreikis pakuoti produkciją į europinio tipo pakuotes, derintis prie šiame regione vyraujančių įpakavimo tendencijų ( ekologija, dizainas, transportavimas ir pan. ). Didėja įpakuotos produkcijos lyginamoji dalis. Tačiau Lietuvoje esant nedaug įmonių pajėgių pagaminti kokybišką įpakavimą nemaža dalis aukštos kokybės popieriaus ir pakuotės yra importuojama iš V. Europos ir Skandinavijos šalių. Tačiau reikia paminėti, jog nemaža dalis įpakavimo medžiagų ( daugiausia žaliavų ar pusfabrikačių pavidalu ) yra ir eksportuojama – ( 1 lentelė prieduose ). Pagrindiniai pirkėjai yra NVS, Baltijos šalys, Danija, Vokietija, Lenkija. Tačiau lietuviškos pakuotės kaina yra du ir daugiau kartų mažesnė, negu importuotos į Lietuvą, nes Lietuvos įmonės nepajėgios pagaminti aukščiausios kokybės produkcijos. Per 2000 – 2001 m. įpakavimo popieriaus ir medžiagų kainos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje pakilo. Vidutiniškai Lietuvos įmonių gamybos popieriaus ir jo produkcijos kainos pakilo 3 – 4 kartus, tačiau vis tiek išlieka žemesnės negu Vakarų Europos šalyse.

– Paklausa ir vartotojai. Lietuvoje auga pramonės įmonių poreikis įpakavimui iš popieriaus ir kartono.

DĖŽUTĖS .2000 metais Lietuvoje buvo pagaminta 32.7 tūkst. Tonų konditerijos gaminių, 5 tūkst. Tonų makaronų, 17 tūkst. Tonų kruopų. Panašios gamybos apimtys buvo ir 2001 metais. Darant prielaidą, kad ši produkcija yra pakuojama 0.5 kg pakuotėmis ( pakuotos produkcijos pastoviai didėja ), metinis įpakavimo poreikis šiai produkcijai sudaro apie 109 400 tūkst. Vienetų. Apie 60 % šio kiekio sudarys popieriaus ir kartono dėžutės. Taip pat numatoma gaminti dėžutes, kurios skirtos lengvosios pramonės gaminių įpakavimui, nes metinės tekstilės ir trikotažo gaminių gamybos apimtys sudaro apie 30 – 40 mln. vnt. gaminių. Taip pat numatoma gaminti įvairių dėžučių maisto ir lengvosios pramonės produktams. Numatomas kiekis sudarytų apie 5 – 10 % viso rinkos poreikio tokio tipo pakuotei.

Šiai dienai AB “ Kartonas “ turi sudaręs ketinimų protokolus su AB “ Pergalė “, UAB “ Vilniaus duona “, UAB “ Kraft Jacobs Suchard “. Šios įmonės yra pasiruošusios pirkti apie 2 mln. Dėžučių maisto prekėms įpakuoti per metus. Apie 1 mln. Dėžučių pirks UAB “ Sparta “ savo produkcijos įpakavimui.

ETIKETĖS. Taip pat numatoma gaminti etiketes gėrimų bei lengvosios pramonės produkcijai. Per metus Lietuvoje yra pagaminama apie 600 milijonų butelių įvairių alaus ir nealkoholinių gėrimų, apie 45 milijonai butelių degtinės ir likerių, 7.8 milijonai šampano butelių, apie 20 mln. dėžučių mėsos konservų, apie 15 milijonų žuvies konservų dėžučių. Bendras etikečių poreikis maisto produktams sudaro apie 685 milijonai etikečių. Etikečių lengvosios pramonės produkcijai poreikis per metus sudaro apie 75 milijonus vienetų. Numatoma jog ateityje etikečių poreikis augs.

Atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvos įmonės yra suinteresuotos aukštesnės kokybės įpakavimo medžiagų gamyba, nes šiuo metu dalį reikiamos produkcijos ( pakuotės ) jie priversti pirkti užsienio rinkoje. Šios įmonės yra suinteresuotos pirkti produkciją iš AB “ Kartonas “ dėl žemesnių kainų ( numatoma dėžučių kaina AB “ Kartonas “ bus 100 – 200 USD/1000 vnt., o etikečių 4 – 6 USD/1000 vnt. Analogiška produkcija V. Europoje kainuoja 200 – 250 USD/1000 vnt., ir 6 – 9 USD/1000 vnt.) užsakymo atlikimo terminų ir mažesnės rizikos dėl klaidų ir norimo dizaino nukrypimų ( su vietine įmone galima lanksčiau derinti visus šiuos klausimus nei su užsienio ). Šį veiksnį, kaip labai svarbų, pažymi daugelis apklaustų įmonių. Taigi AB “ Kartonas “ jau sudarė ketinimų protokolus su keliomis bendrovėmis – ( ketinimų protokolai etikečių pirkimui pavaizduoti 2 lentelėje, prieduose ).

CIGAREČIŲ PAKELIAI. AB “ Kartonas “ taip pat planuoja gaminti ir cigarečių pakelius. Didžiausia pasaulio tabako kompanija “ Philips Morris Companies Inc. “, įsigijusi Klaipėdos tabako fabriką, tapo stambiausia tabako gamintoja Lietuvoje. 1997 metais pastačius naują tabako fabriką, “ Morris “ per metus pagamina iki 6 mlrd. cigarečių per metus. Skaičiuojant, jog į pakelį pakuojama po 20 cigarečių, bendras cigarečių pakelių poreikis sudaro 300 milijonų pakelių per metus ( šis kiekis yra du kartus didesnis nei numato gaminti įmonė ). Pagal statistikos departamento duomenis matyti, jog tabako produktų gamyba Lietuvoje auga. Šiuo metu 80 – 90 % įpakavimui skirtų pakelių Lietuvoje veikiančios įmonės įsiveža iš V. Europos šalių. “ Morris “ pakelius importuoja iš Slovėnijos ir kitų V. Europos šalių. Importuojamų pakelių kaina yra 17 – 20 USD/1000 vnt.. Atlikti tyrimai ir tiesioginis bendravimas su tabako gamintojais rodo, jog įmonės yra pasiruošusios įsigyti įpakavimui skirtus pakelius iš vietinių gamintojų, tačiau šiuo metu nei viena įmonė negali pateikti reikiamos kokybės produkcijos. Numatoma jog kitais metais pakelių poreikis išaugs iki 400 mln. per metus. Taigi AB “ Kartonas “ numato gaminti nuo 82 iki 220 mln. cigarečių pakelių per metus. Taip pat iki 260 – 330 mln.minkštų cigarečių pakelių ( apie 35 – 37 % vietinės rinkos poreikio ). Įmonės numatoma produkcijos kaina taip pat įgalins konkuruoti tiek vietinėje, tiek ir užsienio šalių rinkose. Numatoma kieto pakelio kaina sudarys 14 – 15 USD/1000 vnt. ir minkšto pakelio 7 – 8 USD/1000 vnt.

Taip pat reikia įvertinti ir tai, jog nemaža dalis įpakavimui skirtų pakelių gali būti eksportuojama į užsienio šalis. NVS šalių rinkos dydis įgalina realizuoti visą produkciją. Šiuo metu neišranki NVS šalių rinka yra pagrindinis įmonės produkcijos pirkėjas. Gardino tabako fabrikas yra pagrindinis klientas, kuris taip pat suinteresuotas geresne cigarečių pakelių kokybe ir yra pasiruošęs mokėti brangiau. Norą pirkti aukštos kokybės cigarečių pakelius yra išreiškęs ir Rygos tabako fabrikas, taip pat pastovus įmonės produkcijos pirkėjas.

– Konkurencija. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 30 įmonių, gaminančių įpakavimą ir tarą. Visas šias įmones AB “ Kartonas “ suskyrstė į šešias grupes: Gaminančias polietileninį, plastmasinį, popieriaus ir kartono, medžio, stiklo, vakuminį įpakavimą. Visos šios įmonės suteikia vartotojui galimybę pasirinkti jam tinkamiausią įpakavimo rūšį ir tuo pačiu konkuruoja tarpusavyje. Kadangi AB “ Kartonas “ gamina popierinę ir kartoninę tarą, tai šią grupę ir išskirsime. Tokia gamyba Lietuvoje užsiima apie 10 įmonių: AB “ Darbas “, AB “ Kartonas “, UAB “ Titnagas “ AB “ Raidė “, VĮ “ Spauda “, AB “ Klaipėdos kartonas “, UAB “ Lakštas “, ir kitos smulkesnės įmonės. Taip pat yra keletas įmonių bendradarbiaujančios su užsieniu: UAB “ Schneidersohne-Baltija “ , AB “ Vilpakas “, AB “ Walki – Vilnius “ ir AB “ Gemco International “.

Visų Lietuvos įmonių gaminama produkcija, kokybė ir kaina yra panaši. Lietuvos įmonių gaminama produkcija yra kelis kartus pigesnė už užsienio firmų, tačiau lietuviškos produkcijos kokybė yra daug blogesnė. Dėl šios priežasties Lietuvos įmonės nuolat praranda rinkas, o konkurencija dėl likusios rinkos dalies ( pagrinde NVS šalys ir vietinė rinka ) yra didelė. Ateityje išaugus įpakavimo medžiagų reikalavimams NVS šalyse, esamo lygio lietuviškos įpakavimo medžiagos praras konkurentabilumą ir šiose šalyse. Daug pokyčių atsiras ir Lietuvai įstojus į ES.

Šiuo metu Lietuvos rinkoje didžiausią paklausą turi aukštos kokybės įpakavimo medžiagos, o pigesnė, bet blogesnės kokybės produkcija paklausos neturi ( Priežastis – Įpakavimas sudaro nedidelę dalį produkcijos savikainos, bet vaidina didelę reikšmę produkcijos realizavime ir gamintojas renkasi brangesnį, bet patrauklesnį įpakavimą ). Lietuvos – Suomijos įmonė “ Walki-Vilnius “, AB “ Gemko “ Lietuvoje pradėjusios dirbti tik prieš kelis metus, per metus realizavimo apimtis padidino keturis kartus. Išaugus paklausai, užsakymų atlikimo terminai ( trūkstant gamybinių pajėgumų ) užsitęsia net iki 3 – 12 savaičių. Lietuviškų įmonių gamybos apimtys sumažėjo du ir daugiau kartų, o gamybiniai pajėgumai išnaudojami tik 41.3 % ( 2000 m. duomenys ).
Konkurenciją sudaro ir užsienio šalių įmonės. Reikalingus aukštos kokybės įpakavimus lietuviškiems gaminiams ( daugiausiai skirtiems eksportui maisto produktams ) yra gaminami Suomijoje, Danijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse. Užsienyje pagamintas įpakavimas yra naudojamas apie 80 % eksportui ir 10 – 20 % vietinei rinkai skirtiems produktams. Taip pat svarbus rodiklis yra dolerio atpigimas kitų valiutų atžvilgiu. Užsienyje pagaminta produkcija pabrango ( pvz. Suomijoje kainoms padidėjus 15 %, Lietuvos užsakovams kainos padidėjo 35 % ). Taip pat didelė konkurencija jaučiama iš įmonių, kurios gamina tarą iš kitokių medžiagų. Ypač populiari Lietuvoje pasidarė plastmasinė ir polietileninė tara, taip pat vis populiarėja vakuminė. Gamintojai perka vis daugiau šios taros todėl, kad jos yra sandaresnės ir produktas geriau pateikiamas galutiniam vartotojui, tačiau šių rūšių taros turi itin didelę problemą Lietuvoje, tai jų utilizavimas. Vis daugiau plastmasinės taros galime matyti miestuose ir už jų ribų, kadangi nėra išspręsta problema apie jų surinkimą ir perdirbimą. Su popierine tara tokių didelių problemų nėra, kadangi popierius neteršia taip gamtos, o ir daugelis įmonių superka makulatūrą net pačių žmonių kiemuose.

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, Lietuvos įpakavimo medžiagų gamintojams atnaujinus įrengimus, su gaminama produkcija atsiveria galimybės išsikovoti vietą tiek Lietuvos, tiek ir užsienio įpakavimo rinkose.

Pagrindinę konkurenciją AB “ Kartonas “ sudaro AB “ Vilpakas “ turinti modernius įrengimus ir gaminanti dėžutes maisto produktams, AB “ Walki – Vilnius “, AB “ Gemco “ gaminančios dėžutes konditerijos priemonei. Potencialūs konkurentai – AB “ Klaipėdos kartonas “ ir AB “ Viltis “. Šios įmonės turi galimybę gaminti aukštos kokybės įpakavimo medžiagas ir etiketes. Tabako gaminių įpakavimui skirtų dėžučių gaminančių įmonių, išskyrus AB “ Kartonas “ Lietuvoje šiuo metu nėra, todėl konkurencijos AB “ Kartonas “ nesudarys nei viena Lietuvos įmonė. Didžioji dalis įpakavimą gaminančių firmų Lietuvoje orientuojasi į maisto pramonės produktus, tik nedidelė dalis įmonių gamina įpakavimą nemaisto produktams.

3.4. AB “ Kartonas “ marketingo strategija
3.4.1. Tikslinė rinka

Ištirusi esamą situaciją rinkoje AB “ Kartonas “ pasirinko diferencijuotą rinką, kadangi jos parduodamų produktų kaina, kokybė, pateikimas vartotojams skiriasi atsižvelgiant į tai, kas perka produkciją, vietiniai vartotojai, NVS šalys ar V. Europa. Įmonė nusprendė pardavinėti savo produkciją dideliems vartotojams, kurie perka stabiliai ir dideliais kiekiais.

3.4.2. Pozicionavimas

AB “ Kartonas “ nusprendė pozicionuoti pagal kokybę ir kainą. Įmonės pozicija būtų:
– Naudodami AB “ Kartonas “ produkciją, įmonės supokuos savo produktus perpus pigiau ir kokybiškiau.

3.4.3. Marketingo komplekso elementai

PREKĖ.

AB “ Kartonas “ atnaujinusi savo įrengimus nusprendė gaminti: dėžutes ( lengvajai ir maisto pramonei ) ; etiketes ( gėrimų ir lengvoji pramonė ) ir cigarečių pakelius.

Taip pat atsižvelgdama į tai, jog dabartiniai vartotojai pageidauja kokybiškos pakuotės ir pasirengę už ją sumokėti brangiau, AB “ Kartonas “ naudos vokišką įrangą atitinkančią visus kokybės reikalavimus ir galinčią pagaminti kokybiškus produktus.

KAINA.

Įmonė pasirinko kainos ir kokybės strategiją. Buvo nustatyta, jog kokybė atitiks dabartinę V. Europos gaminamos produkcijos kokybę, o prekė bus dvigubai mažesnė. Buvo pasirinkta šis kainos ir kokybės variantas: – kaina žema – prekės kokybė aukšta.

Galimas variantas, jog ateityje bus naudojamos ir taikomos įvairios nuolaidos pirkėjams, pvz: perkant dideliais kiekiais; perkant stabiliai kas tam tikrą laikotarpį; seniems ir nuolatiniams vartotojams.

Dėl galimų didelių atstumų tarp firmų, AB “ Kartonas “ nusprendė, kad geriausias atsiskaitymo variantas tiktų, per atidarytą firmos atsiskaitomą sąskaitą kuriame nors banke.

PASKIRSTYMAS.

Paskirstymo kanalo ilgis bus nedidelis, kadangi daugiausia produkcijos bus transportuojama savu transportu, kurio įmonė turi gan nemažai ir jis yra pritaikytas jos produkcijai vežti.

Ateityje numatoma pasirinkti išskirtinį plotį, kadangi bendrovės produkcija tenkina specialius pirkėjų poreikius, produkcija parduodama stambioms įmonėms ir stambiais kiekiais. Produktas reikalauja tam tikrų laikymo ir saugojimo priemonių, kadangi jam gali labai pakenkti vanduo, taip pat išskirtinis dėmesys taikomas priešgaisrinei saugai.

RĖMIMAS.

AB “ Kartonas “ nenumato skirti daug lėšų rėmimo reikmėms, todėl pasirinko stūmimo strategiją. Ši strategija pasyvesnė, tačiau nereikalauja daug lėšų. Įmonė orientuota paveikti tik artimiausią sistemos grandį. Tolesnė grandis vartos daugiau lėšų rėmimui, nes jos produkcija bus supakuota ir jai reiks ją realizuoti. Įmonei svarbu jog įpakavimas atitiktų reikalaujamą kokybę ir pritrauktų pirkėją savo dizainu.

4. Išvados

Mažėjant AB “ Kartonas “ gaminamos produkcijos paklausai, įmonės vadovai, marketingo bei pardavimo specialistai, ėmėsi veiksmų įmonės konkurentabilumo tiek vietinėje, tiek užsienio rinkoje padidinimui. Pagrindinės susidariusios situacijos priežastys: gaminamos produkcijos kokybė; asortimentas neatitinka vartotojų poreikių; išaugusi konkurencija ir t.t.

Būtinas žingsnis įmonės produkcijos paklausos atstatymui yra įmonės technologinis atnaujinimas. Tai leis įmonei gaminti vakarietiškus analogus atitinkančią produkciją ir tuo pačiu susigražinti senuosius savo klientus, kurie šiuo metu įpakavimo medžiagas perka iš užsienio gamintojų. Tačiau didelis trūkumas yra tai, jog bus paimta didelė paskola. Teigiamų pusių galima įžvelgti ir tame, jog toms įmonėms, kurios perka užsienietišką produkciją, atpigs įpakavimo išlaidos. Būsimą vietinių vartotojų paklausą AB “ Kartonas “ produkcijai garantuoja mažesnė kaina ( pigesnė darbo jėga, pigesnės žaliavos, nereikia mokėti muitų ) nei analogiškos vakarų šalių gamybos produkcijos, trumpesni užsakymų atlikimo terminai. Lietuvoje gaminama produkcija bus greičiau pristatyta užsakovams.

Nusistovėję glaudūs ryšiai su vartotojais leidžia gamybą derinti su jų interesais, atsižvelgti į vartotojų norus, kai dažnai su užsienio gamintojais tai sunku suderinti. Tai didelis pliusas abiem pusėm, tiek AB “ Kartonas “, tiek ir produkcijos užsakovams, kadangi abi pusės geriau galės išsakyti savo pageidavimus produkcijai, bei spręsti iškilusias problemas.Numatoma, kad bendrovės produkcijos pirkėjai ir toliau išliks įmonės ir organizacijos, o ne pavieniai pirkėjai. Tačiau galbūt vertėtų pabandyti įsiskverbti ir į naują rinką per smulkiuosius užsakovus.

Taip pat pradėjus gaminti aukštos kokybės įpakavimo medžiagas, bus orientuojamasi ir į užsienio vartotojus, pirmiausia į bendras su užsieniu firmas. Atlikta rinkos analizė, tiesioginiai bendrovės vadovų pokalbiai su galimais vartotojais rodo, kad paklausa tokiai produkcijai bus pakankamai didelė.

Didelis bendrovės trūkumas yra tas, jog mažai dėmesio skiriama rėmimui, ypač mažai dėmesio reklamai. Bendrovė galėtų sukurti savo internetinį puslapį, per kurį tikrai susirastų naujų pirkėjų ir taip išplėstų savo veiklą. Taip pat galėtų dalyvauti įvairiose parodose, ten pristatyti savo produkciją. Galėtų bendrovė ir duoti skelbimus į įvairiausius Lietuvoje ir užsienyje leidžiamus žurnalus ir katalogus skirtus statybai.

AB “ Kartonas “ vienas iš galimų trūkumų būtų numatomas popieriaus skirto įpakavimui pabrangimas. Brangstant popieriniam įpakavimui, daug įmonių gali pereiti prie kitokio pobūdžio įpakavimo. Tai rodo ir statistika ir atsirandantys nauji konkurentai. Bendrovė turėtų nusistoti ties įrangos atnaujinimu. Patartina ieškoti naujų rinkų, bei sudaryti planus apie produkcijos išplėtimą, produkcijos nuolatinį tobulinimą ir atnaujinimą.

Literatūra

1. R. Virvilaitė, I. Valainytė. Strateginis marketingo valdymas. Kaunas, Technologija, 1996 m.
2. AB “ Kartonas “, Investicinis projektas. Vilnius, 2002 m.
3. www.std.lt

Priedai
1 diagrama
Šaltinis – AB “ Kartonas “ investicinis projektas, 2002

1 lentelė
Popieriaus ir kartono eksporto apimtys Lietuvoje 2001 metais.
Šaltinis – Muitinės departamentas.

Eksportas

Kiekis tūkst.t. Šalys
Gofruotas popierius ir kartonas, krepuotas,klostytas, įspaustinis arba perforuotas rulonaisir lakštais. 2515.01. Latvija,Estija,Baltarusija,Vokietija,Rusija,Moldova
Popierius, kartonas,celiuliozinė vata ir audi -niai iš jos, padengti,impregnuoti, dažyti ar dekoruotu paviršiumiarba su anspaudais. 462.2 Latvija,Estija,Baltarusija,Vokietija,Rusija,Moldova,Lenkija,Ukraina
Pakuotės iš popieriaus,kartono, celiuliozėsvatos. 5037.05. Latvija, Estija,Baltarusija,Vokietija,Rusija,Moldova,Ukraina, Danija,Kazachija,Lenkija.

2 lentelė
Šaltinis – AB “ Kartonas “, Investicinis projektas.
Ketinimų protokolai etikečiųpirkimui ( tūkst. Vnt. ).
AB ” Ragutis ” 20 000
AB ” Kalnapilis ” 38 000
AB ” Aliejus ” 16 000
AB ” Stumbras ” 40 000
AB ” Švyturys ” 60 000
AB ” Alita ” 5 000
AB ” Utenos gėrimai ” 110 000
AB ” Gubernija ” 10 000
AB ” Sparta ” 14 400
IŠ Viso: 313 000

Leave a Comment