Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijaTechnologijų fakultetasStudijų programa : Maisto produktų technologija
Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija
Darbą tikrino. asistenteA.Simoneit………………………Darbą atliko MPT 2-2 gr. studEglė Jonauskaite…………………..
Klaipėda, 2005
Turinys
Įžanga
Kiekvienas iš mūsų siekia geresnio gyvenimo, tam mes mokomės ir žengiame po truputi i prieki, kad mums butu geriau. Galų gale surandame darbą kuri dirbame, ir ateina toks laikas kai reikia pasvarstyti iš ko mes valgysime duona ir auginsime vaikus ir anūkus. Nes su darbdaviu konfliktai ir dar nepakankama alga iki problemos. Daugelis padirbę apie 10m jei nepakyla karjeros laiptais, atsidaro savo verslą, kad ir mažiuką bet savo. Tai ir pakalbėsiu apie verslą. Kokie minusai ir pliusai, dėl smilkaus verslo .
Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija
Smulkaus verslas užsienio šalyse paskutinį CC aš dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis ypač svarbu mūsų L.R., kur ekonomika dažnai suprantama kaip monopolistinė didelių įmonių bei mastu pramonei energija telekomunikacijos priemones ir smulkios bei vidutines įmones iki galo nėra vertinamos kaip efektyvi priemonė išeiti iš krizes. Įv. šalių mokslininkai neskiria pakankamai dėmesio smulkaus verslo plėtros problemoms, tačiau išreiškia labai įvairias, kartais netikėtas nuomones. J. Salteris teigia, kad normali ekonominė sistema veikia savarankiškai anot A. Smito, sistemą valdo nematoma ranka – pati rinka. Kad ši sistema veiktų, nereikia nei centralizuotos kontroles bei inspekcijos. Pagal visą veiklos spektrą pasiūla prisideda prie žmonių poreikiu. Pati gamyba, kaip savarankiškai veikianti sistema, operatyviai ir lanksčiai reaguoja į ją paduodamus signalus. Ekonominė sistema reguliuoja kainų mechanizmu. Visuomenė su savo poreikiais yra tiek organizacija, veikianti šią sistemą, kiek pats organizmas, veikiamas gamybos ir paslaugų, turintis savas kitimo tendencijas ir dėsningumus. Verslininkai, turėdami savireguliavimo mechanizmą patys individualiai ir nuolat priima sprendimus, tuo įgyvendindami savo siekius ir planus. Kadangi sprendimai, pagrysti alternatyvių kastų ir kainų pagrindu, priimami nuolatos, veikia organizuojama ne tik tiek iš ankšto planuojant ir prognozuojant, kiek veikiant kainų mechanizmui.
Tačiau įmones veiklos motyvų ir stimulų, jos vidus ir išorės ryšių negalima paaiškinti vien kainų mechanizmu. Šiam tikslui turi buti sukonstruota organizacija: mechanizmas su vertikaliais ryšiais, būtinas pats organizatorius, susiejantis įvairius verslo faktorius ir leidžiantis jiems funkcionuoti. Verslininkas, organizuodamas verslą ir užmegzdamas įmones ryšius, tampa žymiai didesnio organizmo dalimi. Tapdamas atskira specializuota ekonomikos dalimi jis, pats to gerai nesuvokdamas, atlieka tam tikrą vaidmenį organizacijoje. Kainų, kaip reguliuojančio mechanizmo, vaidmuo gali buti žymiai sumažintas, jei atsiras dalis žmonių, norinčių dirbti būtinai kam nors vadovaujant ar tik konkrečioje kurioje nors srityje. Tuo atveju jie sutiks arba turės sutukti dirbti už atlyginimą, mažesnį nei to reikalauja kainų mechanizmas ir bendra darbo rinka. Ši situacija versle dažna, laibiau sutinkama įstaigose, kiltuos ir mano srityse. Be to, manoma, kad išlieka vyraujanti tendencija: buti sau šeimininku, lakčiau reaguoti į darbo jėgos paklausa, dėmesį į svarbiausių prekių tenkinimą. Noras tūrėti savo verslą ir vadovauti kitiems apsunkina kainų mechanizmo veikimą, bent jau darbo rinkoje. Kad žmonės sutiktų dirbti vadovaujami kitų, jiems turi buti apmokama gerai arba geriau nei galėtų uždirbti savarankiškai. Tokiu atveju verslininkas darbo jėga privalo panaudoti efektyviau, nes priešingai jo veiklos kaštai padidės ir jis žlugs, nors pigesnė produkcija ir butu reikalinga visuomenei. 1980 m. atgimęs smulkusis verslas tapo politinių ir ekonominių debatų centru. A. Gossas šių debatų varžovus suskirstę į tirs skirtingas “ stovyklas” Laisvosios rinkos teorija . smulkiosiose įmonėse buvo nauja verslo kultūra ir tvarka, atsisakanti kolektyvizmo bei vyriausybinio ekonominio kišimosi. R. Reganas smuklųjį verslą prasveikino kaip Amerikos ekonomikos išgelbėjimą, M. Thatcher paskelbė tai laisvės barometru, tvirtinama: “kuo laisvė visuomeninė, tuo daugiau smilkaus verslo”. Laisvosios rinkos ekonomika, skatina teisingumu, remiasi plintančia konkurencija, dėl kurios atsiranda naujos jungtinio verslo (ventūros) bei mažesnės kompanijos, trukdančios monopolistiniam didelių organizacijų plitimui. Marksistinė teorija. Pagal marksizmo teoriją dominuoja nedidelis monopolistinių kompanijų skaičius, o visuomenė poliarizuojasi tarp tų, kurie valdo didelius produkcijos kiekius, ir tų, kurie ją gamina. Smulkių įmonių atgaminimas aiškinimas kaip neišvengiamos tendencijos reiškinys. Smilkusis verslas pristatomas kaip subtili dominuojančios ekonomikos forma bei darbo išnaudojamo “įranki”. Taigi smulkiųjų įmonių augimas 1980 m. suprantamas kaip strategijos dalis pagal kurią didžiosios įmonės sunkiu metu perduoda savo nelabai pelningą veiklą smulkiosioms įmonėms. Veikiama žemesnių kaštų pagrindu, mažesnėmis komandomis bei paprastesnėmis darbo sąlygomis. Silkių įmonių formavimo tendencijos didėjimas depresijos metu rodo, kad didysis verslas naudojasi smulkiuoju kaip antraeiliu sektoriumi, savotiška “pagalve” rinkos svyravimas išlyginti. Šis sektorius gali išsilaikyti, nes išnaudoja neorganizuotą darbo jėgą, gaunančią mažesnį darbo užmokestį ir besitenkinančių prastesnėmis darbo sąlygomis. Žaliasis judėjimas. “maistinė produkcija” , “biurokratija” , “ centralizacija” bei “trumpalaikis materialus pelnas” – tapo žodžiais, apibudinančiais industrinės visuomenės krizę, kurią panaikinti gali sugrąžinimas prie “ natūralumo”. Tai yra šio “ alternatyvaus” judėjimo smulkaus verslo ideologijos išraiška. Frizo Schumacherio priimtas šukis “ maža yra gražu” atspindi nuomonę, kad gyvenimo kokybę turi nusakyti ne tik materialus didžiojo verslo motyvai. Smulkios įmonės atrodo demokratiškesnės ir atsakingesnės visuomenei nutolusios didžiosios organizacijos, vykdančios augimo strategijas, kuriomis laibiau rūpi turto kaupimas ar vieta bendruomenėje. Pinigai, prekės ir žmones turėjo judėti iš rinkos i rinką, nestabdomi ideologijų ar protekcinių barjerų. Vakarietiška gerovė turėjo lietis į Rytus ir Vakarus, praturtindama visų šalių pramonių bei vartotojus. Šiuo metu Šiaurės Amerika ir Europa yra pagrindiniai pasaulio stabilumo ir klestėjimo “inkarai”, tuo tarpu likusi pasaulio dalis visaip kovoja su ekonominiais nuopuoliais. Todėl, galima teigti, kad verslo teorijos labiausiai ir geriausiai pasitvirtino laisvosios rinkos teorija. Atskiros motyvacijos teorijos ir koncepcijos. Motyvacija yra faktorių kompleksas, verčiantis žmones veikti. Karlas Vesperis išskiria šiuos verslo kūrimo motyvus ir veiksmus.Stiprus poreikis daryti tai, kaip patys norime;Džiaugsmas kurti;Poreikis matyti konkrečius savo veiklos rezultatus;Ekonominė nauda;Nerimas dėl dabartinio darbo;Stimuliavimas atliekamomis sudėtingomis ir rizikingomis užduotimis;Poreikis vadovauti kitiems;Poreikis pačiam ir kitiems įrodyti savo sugebėjimus ir išmanymą;Poreikis dominuoti;Amerikiečiu įmonių kūrimo motyvas trupiausias – “ mes tuo verčiamės savo džiaugsmui ir pelnui “.Svarbiausios įmonių kūrimo priežastys yra šios:Asmeninė laisve ir nepriklausomybė;savirealizacija;verslo galimybių įgyvendinimas;skirtumas tarp gaunamos algos ir tų pajamų, kurias tikimasi gauti.Pagal klasikinę bei neoklasikinę ekonomines rinkos santykių teorijas, būtinybė apjungti individualius verslininkus į tam tikras ekonomines struktūras atmetama, kadangi esant pakankamai informacijos apie rinką kiekvienas jų gali siekti savo tikslų parduodamas produkciją savarankiškai ir pavieniui.Iškyla verslo kūrimo ir organizavimo aiškinimo problema, kurios kainų mechanizmo veikimas negali išspręsti. Tai atskirų verslo faktorių susėjimo kaštai. Faktoriai gali būti siejami nuolatos ir kas kart iš naujo, tuo didinant faktoriaus paieškos ir panaudojimo kaštus. Kad verslininkui be atvangos nereiktų aiškintis kainų, ieškoti vis nauju išteklių, pakankama sukurti toki organizacinį vienetą, kuris sandorių pagalba tiek jo vidaus struktūrą tiek išorės aplinką susietų nuolatos veikti. Šiais sandoriais apibrėžiamos verslininko valdžios (galios) ribos ir esamo faktoriaus panaudojimas už tam tikrą mokestį. Taip besikartojantys veiksmai ir operacijos vietoj daugelio vienkartinių susitarimų yra valdomos vienu ilgalaikiu kontaktu. Kontraktus sudarant ilgesniam laikui, sumažėja klientų, partnerių, darbo jėgos, kapitalo paieškos, išteklių kainų nustatymo ir derybų kaštai. Tačiau pirkėjas ar kelintas, nepriklausomai, ar tai būtų pats verslininkas, ar atskiras asmuo, dažnai nori ir siekia trumpalaikiu susitarimų, nes besikeičianti aplinka, kainos, mada ir kiti veiksniai nuolatos kelia vis naujus reikalavimus. Verslininkas, naudojantis išteklius ir teikiantis visuomenes poreikius, stengiasi, kad šiuo pokšiu įtaka butu minimali, o kontraktai ilgalaikiai. Nemažų problemų verslininkams kelia ir ilgalaikių prognozių netikslumas, nepatikimumas todėl sumažėja ilgalaikiu kontraktu reikšmė ir vaidmuo. Kontraktus tenka nuolatos koreguoti, keisti, iš naujo sudarinėti. Be to, smulkiajame versle yra mažiau galimybių mažinti kontraktu susidarymo kastus, nes čia ilgalaikiai ir palankus kontraktai yra beveik neįmanomi: stambus partneriai ir klientai diktuoja savo sąlygas, kiti smilkus partneriai yra gana nepatikimi arba nepajėgus prisitaikyti ilgalaikių kontraktu sąlygų.Bet, taip rase amerikiečių mokslininkas Kruzas, informacijos apie rinkos galimybes trukumus verčia verslininkus, be veiklos ir aptarnavimo kastu, dar patirti informacijos, susijusios su kontekstu susidarymu ir palikimu, išlaidas. Antra vertus, augant įmonėms, didėja ir kastai už per įmone prieinančius prieinančius informacinius srautus. Jei šiuo srautu organizacijos kastai viršija tuos, kurie būtini koordinuoti ekonominį aktyvumą savo vidaus rinkoje, tai tolesnis įmonių augimas yra ekonomiškai nepagrįstas.Tokiu budus remiantis teorija apie kontraktu sudarymo kastus, galima paaiškinti, kodėl atsiranda smulkiųjų arba dideliu ūkio struktūrų. Pelno ypatumai bei veiklos sąlygos šiuo atveju nėra tokie svarbus, nors ir tarpusavyje susiję. Kaip ten be butų, austru ekonomistas Miugleris atkreipia dėmesį į tai, kad naudotis šią teorija, t.y. apskaičiuoti vidaus ir išores kastus, susijusius su informaciniais srautais ir procesais, norint nustatyti optimalų įmonės dydį yra pakankamai sudėtinga. Todėl reiktų atkreipti dėmesį ir kitas teorijas.Verslininkas, kaip atskirų verslo faktorių koordinatorius ir naudotinas, kontraktų pagalba gali juos suvienyti. Tai leistų išteklių efektyviau nei tai per daroma atitinkamu rinku mechanizmus. Jei verslininkas savo poreikius gali teikti tiesiogiai per atvira rinka visuotinai panaudodamas kainų mechanizmą. Verslas ir įmone mažina rinkos veikimo neapibrėžtumą ir nepatikimumą bei didina pasiūlos ir paklausos stabilumą. Jai darbo jėga darbo biržoje kasdien siūlysis ir kasdien dirbs pas kitą seimininką, įmonėje nuolat keisis “ vienadieniai” samdomi darbuotojai. Personalo paieškos, samdymo ir panaudojimo kastai atviroje darbo biržoje bus tokie aukšti, kad verslininkui bus nepalyginamai naudingiau remtis ilgalaikių darbo sutarčių sistema. Atitinkamu pvz.: galima pateikti ir iš kitų išteklių bei faktorių panaudojimo.Remiantis verslo motyvacijos teorija, galima teigti, kad įmones veikia ne tik dėl vienintelio ar dominuojančio tikslo – maksimalaus pelno ar pajamu. Įmonių atsiradimas ir jų gali atitikti ir kitus veiklos motyvus. Taigi dažniausiai pasitaikantis naujos įmones kūrimo motyvas- nepriklausomybes veiklos bei sprendimu peikimo laisvės siekimas, savarankiška ir savo galimybių išbandymas, paveldėjimo ar šeimos tradicijų tesimas. Tokie motyvai paprastai sudaro prielaidas atsirasti didesnei smulkaus ūkio struktūrų įvairovei. Įdomus smulkių įmonių stebėjimas atliko rusu emigrantas Č. Kagovas. Jis rašo, kad JAV žmonės pradedant tam tikru amžiumi, stengiasi išeiti iš stambiu korporacijų pradėti savo verslą, dažniausiai smulku. Jie arba įkuria savo įmones, arba įsitraukia į jau veikiančiųjų veiklą kaip partneriai. Yra daugelis tokio elgesio priežasčių. Dauguma busimų verslininkų apgalvotai pradeda nuo samdomo darbo. Iš vidaus stebėdami svetimą verslą, jo nesėkmės ir laimėjimus, jie kaupia reikiamą patirtų, kapitalą, susikuria bent minimalius dalykinius ryšius ir tik tada kuria savo verslą. Kita motyvas- baimė laiku bėgant prarasti darbą kompanijoje. Darbuotuoju, turinčių daugiametę patirtį, vadinamųjų “ pramones kapitonų”, bet kokioje įmonėje reikia mažiau nei jaunu, energijų vykdytojų. Todėl, jei žmogus gamykloje išdirbo 10 metų ir neužėmė vadovaujančios pozicijos, tai jis neišlaikys jaunų, perspektyvių darbuotojų konkurencijos – anksčiau ar vėliau jį atleis iš darbo. Be to, susidarius įvairioms situacijoms galimybės kurti savo verslą bei esant sustiprintai vyriausybės paramai SVV, formuojasi visuomenes nuomonė, kad gabus išradingas žmogus, daugybę metų išdirbęs samdoma darbą, galiausiai privalo pasirūpinti savo ir šeimos ateitimi. Tašiau darbuotojas, sugebejes įsteigti savo verslą, anksčiau praranda darbdaviu autoritetą ir gali patekti į atleidžiamų kandidatų sąrašą. Toks žmogus gali prarasti ir tolimesnės karjeros galimybes, todėl savo verslo įkiurimas gali tapti būtinybę toliau išlaikyti savo seimą ir atgauti visuomenes pripašinimą. Privataus verslo ėmimosi motyvai gali būti įvairus:stengimasis išvengti kasdienio samdomo darbo;noras pakelti savo pragyvenimo lygį;asmens laisvė ir nepriklausomybe;noras tapti savo verslo šeimininku;skirtumas tarp gaunamos algos ir tų pajamų, kurių tikimasi gauti;dabartinio darbo nuobodumas;sugebėjimas pasiūlyti savo prekę ar paslaugą, turinčią pakankamą paklausą;savirealizacija;verslo galimybių įgyvendinimas;pablogėję santykiai su darbdaviu ar įmonės vadovais. Visiškai netikėtą nuomonę apie smuklaus verslo plėtrą išsakė rusu mokslininkas chemikas O. Lebedevas. Jis mano, kad dešimtmečių milijonų smulkiausių įmonių susikūrimas Vakaruose – tai antrojo termodinamikos dėsnio veikimo rezultatas. Kyla klausimas, kodėl vis daugiau verslininkų įkuria savo įmones, nors žino, kad su daugybe problemų, kurių nebūtų dirbant samdomąjį dabą. Smilkaus verslo privalumai ir trukumai. Kiekviena veikla turi tiek teigiamų, tiek neigiamų bruožų, galinčių padėti ar pakenkti verslo plėtrai. Lietuvoje smulkaus verslo įmonių kasmet daugėja. Tai rodo, jog verslininkai daugiau pastebi šio verslo privalumu bei trukumų. Ši perspektyvi verslininko forma dominuoja Europoje. ES šalyse apie 98 % visų įmonių sudaro smulkaus verslo įmonės. Ekonominiu požiūriu, smulkaus verslo įmones taip pat turi nemažai privalumų, užtikrinančių nuolatinį mažų įmonių augimą bei populiarėjimą: Nuolatinių darbo vietų kūrimas. Kiekviena naujai įsikūrusi įmonė sukuria bent kelias darbo vietas, todėl nesunku suprasti, jos bendra SVV augimo tendencija ir naujų darbo vietų kūrimą. Užimtumo didinimas – vienas svarbiausių verslo privalumų. Tai akivaizdžiai buvo galima stebėti Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Bankrutavus nemažam kiekiui stambiu įmonių, smulkaus verslo įmonės įdegiui žmonių tapo tikru išsigelbėjimu. Net ir dabar galima pastebti, kaip smukiuose Lietuvos įmonėse nuolatos daugėja darbo jėgos; Komercinis lankstumas. Mažos įmonės daug rečiau sugeba adaptuotis prie sparčiai krintančių rinkos aplinkybių bei stambios korporacijos. Jos palengva ekonominių išteklių perkėlimą iš žlungančių į besiplėtojančius sektorius, tad šias įmones galima vadinti atsinaujinimo mechanizmu. Mažųjų įmonių persirentavimas diegiant naujus produktus ar paslaugas yra daug paprastesnis bei nereikalaujantis milžiniškų investicijų kaip stambiose įmonėse. Be to, personalo apmokymas nesudarytų problemų nei laiko, nei papildomų investicijų atžvilgiu; Stambaus verslo priklausomybė. Pažengusių saliu ekonomika labai priklauso nuo smilkaus verslo, nes mažos įmones realizuoja stambių įmonių produkciją, teikia stambioms įmonėms daugybę paslaugų, aprūpina jas būtinomis priekinėmis ir žaliavomis. Taip yra todėl, kad stambus tiekėjai negali savo produkcijos teikti žemesnėmis kainomis. Tai ypač būdinga prekėms tiekiamos mažais kiekiais, kurioms būtinas glaudus ryšys su vartotoju ar kurios gaminamos pagal individualius užsakymus. Taigi galima teigti, kad smulkios ir stambios įmonės vienos kitas papildo; Inovacijos. Daugelyje Europos šalių atlikti tyrinėjimai parodo, kad ne tik mažareikšmiai, bet ir stambūs išradimai vienodai gali buti padaryti tiek stambiuose, tiek smulkiuose įmonėse. Mažuose įmonėse ar net pavienių asmenų pastangomis buvo sukurti personaliniai kompiuteriai, kopijavimo aparatai, reaktyviniai varikliai, malūnsparniai ir daug kitų išradimų. Dėl šios aplinkybes smuklaus verslo įmonės turi buti skirtas ypatingas dėmesys bei parama; Finansiniai aspektai. ES šalyse smulkiu įmonių efektyvumas lenkia stambu verslą. Smulkios įmones kapitalo įdiegimo atžvilgiu vidutiniškai gauna didesnį pelną, nei stambios, t.y. kiekvienas į smuklų verslą investuotas doleris uždirba daugiau nei investuotas į stambių. Manoma, kad svarbios šio padarinio priežastys yra tos, jog smulkus verslas greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis įdiegia techninės pažangos naujoves, skirtas gamybai, paslaugoms. Be to, smulkus verslas yra patrauklesnis atskiriems talentingiems individams. Be išvardytų pagrindinių šios verslininko formos privalomų, dar galima paminėti ir tai, kad ir tai, kad smulkus verslas pasižymi veiklos organizavimo formų unikalumu, netradicinės prekių pateikimo formomis, sudarant nedidelius, bet perspektyvius projektus, taupiai naudojant lesas pradiniuose jų diegimo etapuose. Smulkus verslas didina negausių vietos gamtos išteklių panaudojimo galimybes, nes sugeba juos perdirbti ir panaudoti. Visa tai rodo mažos, kad įmones pasižymi įmones veiklos įvairiuose, siekia patrenkti visų ar paslaugų vartotojų poreikius, daryti įtaką Šalies ekonomikai. Dėję, netikrumas pasididėjus, būtinumas atsisakyti ankstesnių malonumų ir įpročių draugų, nuolatos stebėti aplinka ir prie jos derintis, nesustoti ir tobulėti, visa laiką būti įsitempus ir, galiausia geresne viska yra kita verslumo puse, susijusi su verslo antimotyvacija. Nepaisant visų smilkaus verslo privalumų, būtina atkeipti dėmesį ir trukumus, kuriu ignoravimas mažoje ar vidutinėje įmonėje labai lengvai gali priversti prie bankroto. Galima išskirti kelias pagrindines pradėto verslo žlugimo priežastis.Vadovavimo kopentencijos trukumas. Mažos įmones didžiausiai žlunga dėl to, jog vadovams trūksta žinių ir patirties, kad susitratu ir skatintu talentingus darbuotojus, būtinus įmonės gyvavimui ir plėtrai. Tuo tarpu stambių įmonių korporacijų prezidentai paprastai turi profesionalų pasirengimą valdymo srityje.Per dideles steigėjų ir ambicijos ir asmens vartojamas. Išsimokslinimo ir technines kompleksijos trukumas. Jeigu žmogus turi pakankamai pinigų, kad galėtų pradėti savo verslą tai dar nereiškia, jog jis sėkmingai išsimokslinimo Lietuvoje jau prieina tie laikai , kai buvo manoma, jog norint tapti klestinčiu verslininku pakankama žmogaus apsukrumo bei iniciatyvos. Ne veltui dabar Lietuvoje sparčiai daugėja konsultacijų tarnybų. Tokių paslaugų tik įrodo, kad be mokslo žinių verslui užsiimti labai rizikinga.Rinkodaros žinių trūkumas kaip pvz.: galima paminėti pradedančiuosius verslininkus. Pirmiausia pasirenkama veiklos sritis ir produktas ar paslauga, manant, jog jie tinkami gamybai, ir pradedama veikla. Po kiek laiko paaiškėja, kad produktas ar paslauga visai neturi paklausos. Svarbu ne tik žinoti, kad rinkodaros tyrimai yra atliekami, bet ir tikrumas, jog atliekami profesionaliai.Sunkiai sprendžiamos finansines problemos. Tai pati optimali smulkaus verslo problema L.R. sunku gauti kreditą, atidėti mokesčių mokėjimą, dažnai pažeidžiama atsiskaitymo procedūrą, o įsiskolinimu ieškojimo galimybes labai ribotos.Apibendrinant įvairių mokslininku požiūriu i smulkių įmonių atsiradimą, galima išskirti tokias mokslininku pagrįstas SVV išskirtinumo prielaidas:Ekonomines- noras sumažinti kastus;Psichologines – noras tapti nepriklausomu;Grynai mokslines- visuomenės ir net termodinamikos dėsniu veikimas.Ir noras tokias pažiūras sunku paneigti, tačiau ne viena jų negali visiškai paaiškinti verslo motyvacijos, kadangi neatsižvelgiama į bendras raidos tendencijas, visuomenes gamybos evoliucija.Išvados
1. Remiantis verslo motyvacijos teorija, galima teigti, kad įmones veikia ne tik dėl vienintelio ar dominuojančio tikslo – maksimalaus pelno ar pajamu. Įmonių atsiradimas ir jų gali atitikti ir kitus veiklos motyvus. Taigi dažniausiai pasitaikantis naujos įmones kūrimo motyvas- nepriklausomybes veiklos bei sprendimu peikimo laisvės siekimas, savarankiška ir savo galimybių išbandymas, paveldėjimo ar šeimos tradicijų tesimas. Tokie motyvai paprastai sudaro prielaidas atsirasti didesnei smulkaus ūkio struktūrų įvairovei.
2, Sunkiai sprendžiamos finansines problemos. Tai pati optimali smulkaus verslo problema L.R. sunku gauti kreditą, atidėti mokesčių mokėjimą, dažnai pažeidžiama atsiskaitymo procedūrą, o įsiskolinimu ieškojimo galimybes labai ribotos.Apibendrinant įvairių mokslininku požiūriu i smulkių įmonių atsiradimą, galima išskirti tokias mokslininku pagrįstas SVV išskirtinumo prielaidas.Literatūra
1.Sudzius .V. ‚verslo administravimas ir valdymas“ ISBN 9986-879-51-5 2001m 2,Juozaitienė L., Sponkienė J. „Valdymas“ Šiaulių universitetas 2002m.