MYKOLO RIOMERIO UNIVERSITETAS XxX Katedra
SMULKAUS IRVIDUTINIO VERSLO PLĖTRA LIETUVOJE
Atliko: xx gr. stud. Dovilė Aukštuolytė Priėmė: prof. Habil. dr. X-Men’as
2005, Vilnius Turinys
1. Įvadas………………………………………………………… ……………………………………………..3 2. Smulkus ir vidutinis verslas………………………………………………………. …………………4 3. Smulkaus ir vidutinio verslo problemos. Jų sprendimas…………………………………..5 4. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (SVVPA)………………………………….5 1. Internetinė tiekimo birža……………………………………………………… …………………6 2. Verslo informacijos centrai……………………………………………………. ……………….6 3. Verslo inkubatoriai……………………………………………….. ……………………………….8 5. Smulkaus ir vidutinio verslo finansiniai rodikliai ir įtaka šalies ekonomikai……..10 6. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui………………………………………….12 1. Pelno mokestis…………………………………………………… ……………………………….13 2. Gyventojų pajamų mokestis…………………………………………………… ……………..13 3. Mokestinės pajamos……………………………………………………. ……………………….14 4. Rinkliavos………………………………………………….. ………………………………………14 5. Kitos mokesčių lengvatos………………………………………………….. …………………14 7. Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra……………………………………………….14 1. Vilnius…………………………………………………….. …………………………………………15 2. Šiauliai……………………………………………………. …………………………………………16 3. Panevėžys…………………………………………………… ………………………………………17 4. Kitų miestų plėtra. Bendra regioninė plėtra……………………………………………..18 8. Smulkus ir vidutinis verslas Europoje……………………………………………………… ….19 9. smulkaus ir vidutinio verslo integracija į ES…………………………………………………19 10. Išvados……………………………………………………….. …………………………………………..21 11. Naudota literatūra……………………………………………………. ………………………………..22 1. Įvadas
Smulkios ir vidutinės įmonės – tai dinamiškiausia, nuolat besikeičiantiįmonių grupė, vidurinioji ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtakąekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitaloporeikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius ir lankstumas prisitaikantprie jų, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistųkvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai smulkių ir vidutiniųįmonių privalumai, atskleidžiantys jų efektyvumą ir svarbą. Todėl yra labai svarbu Lietuvai šiuo spartaus ekonominio vystymosi metukuo greičiau įsisavinti ES patirtį, perkeliant ją ir plėtojant smulkų irvidutinį verslą (SVV). Nuo sugebėjimo greitai ir kokybiškai įgyvendintiužsibrėžtus tikslus, priklausys netik SVV vieta Lietuvos ekonomikoje, betir bendras ekonomikos lygis ir Lietuvos pozicija pasaulinėje verslorinkoje. Dėl šios priežasties yra prioritetiškai svarbi smulkaus irvidutinio verslo plėtra. 2. Smulkus ir vidutinis verslas.
Susipažįstant ir nagrinėjant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrąLietuvoje būtina susipažinti su pačia “smulkaus ir vidutinio verslo” sąvokanusistatant subjektus. Kaip skelbia 1998 m. priimto ir 2002 m. pakeisto“Lietuvos respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo”
antrasis straipsnis, jog:“1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažosįmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatytatvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arbaprofesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasiturint verslo liudijimą. 2. Vidutinė įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų; 2) įmonės metinės pajamos neviršija 138 mln. litų ar įmonės turtobalansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. litų; 3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška. 3. Maža įmonė – tai įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų; 2) įmonės metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turtobalansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų; 3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška. 4. Mikroįmonė – tai maža įmonė, kuri atitinka visas šias sąlygas: 1) įmonėje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų; 2) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turtobalansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų;
3) įmonė pagal šio straipsnio 5 dalį yra savarankiška…“
Šio įstatymo ir jo pakeitimo esmė yra pakloti teisinius pamatus vystantir tobulinant smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, jį integruoti į EuroposSąjungos rinką ir taip kelti bendrą Lietuvos išsivystymo lygį ir ekonominępadėtį.
3. Smulkaus ir vidutinio verslo problemos. Jų sprendimas.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę sparčiai ėmė plėtotis smulkus irvidutinis verslas, kuris Lietuvos ekonomikai turėjo labai didelę įtaką.Šiam verslui sparčiai besivystant ir esant galimybėms vystytis dar sparčiauimti domėtis verslo aplinkos tyrimais, ieškant būdų išspręsti problemas,kurios iškyla verslininkams. Tyrimai rodo, jog viena iš kliūčių, trukdančiųsėkmingai plėtoti verslą, yra verslo informacijos trūkumas bei spartus šios
informacijos pasikeitimas. Pagrindinė problema – verslo informacija yragana brangi, todėl dažnai neprieinama smulkiems ir vidutiniamsverslininkams. Lietuvos Respublikos valdžios institucijų ir verslininkų iniciatyvasiekiant padėti pradedantiems verslininkams surasti savo vietą rinkoje, omažoms ir vidutinėms įmonėms išlikti konkurencinėje kovoje, atlikta eilėdarbų priimant šios verslo šakos plėtros įstatymą, kuriant informacinę,lengvai ir pigiai prieinamą bazę ir įmones tiesiogiai besirūpinančiassmulkiu ir vidutiniu verslu ieškant išeičių iš kylančių problemų.4. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (SVVPA).
1996 m. įgyvendintas ir pradėtas vystyti vienas iš didžiausių irsėkmingiausių projektų šioje srityje: “Smulkaus ir vidutinio verslo plėtrosagentūros” įkūrimas (1 pav.). Ši agentūra tiesiogiai ėmė rūpintis šiaverslo šaka, jos atstovais, informacinės bazės kūrimu ir tobulinimu, ėmėkaupti ir platinti informaciją apie smulkaus ir vidutinio verslo sąlygasLietuvoje. Taip pat vienas iš svarbiausių tikslų yra organizuoti beiadministruoti verslininkų konsultavimą ir mokymą lengvatinėmis sąlygomis,dalyvauti šalies ir tarptautinėse programose bei projektuose. Šiaiorganizacijai ir jos veiklai besiplečiant atiteko ir dar viena svarbiužduotis – teikti metodinę/informacinę paramą bei koordinuoti valstybėsremiamų verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklą. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVPA) 1999 m.pradžioje pristatė pirmąjį specializuotą informacinį interneto portaląsmulkiems ir vidutiniams verslininkams. Šio projekto tikslas buvo padėtipradedantiems verslininkams surasti savo vietą rinkoje, o mažoms irvidutinėms įmonėms išlikti konkurencinėje kovoje. LSVVPA parengė šįinterneto portalą panaudodama šiuolaikinę programinę ir techninę įrangą,šiame portale sukaupta pagrindinė verslininkus dominanti informacija,pateiktos nuorodos į kitus verslininkams svarbios informacijos šaltinius.
4.1 Internetinė tiekimo birža
Skatindama didelių ir mažų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimą,LSVVPA 2002 m. birželio mėn. portale įdiegė “Internetinę tiekimo biržą”,
kurioje vidutinės ir didelės įmonės turi galimybę skelbti informaciją apietai, kokių prekių ir paslaugų joms reikia, mažos įmonės – pateiktiinformaciją apie gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas. Per pastaruosius metus atlikta nemažai darbų, tokių kaip 2004 m.įvykusios dvi kontaktų mugės, t.y. tiesioginis mažų ir vidutinių įmonių(MVĮ) ir didelių įmonių atstovų susitikimas. Šių mugių metu užmegztikontaktai davė apčiuopiamų rezultatų ir buvo sudaryta nemažai sutarčių tarpmažų ir vidutinių ir didelių įmonių. Šios internetinės tiekimo biržos duomenų bazėje yra užsiregistravusiosbeveik 700 įmonių, kurios tarpusavyje dalijasi svarbia informacija.4.2 Verslo informacijos centrai
Verslo informacijos centras – tai vienos ar kelių savivaldybiųteritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos teritorijos smulkaus irvidutinio verslo subjektams lengvatinėmis sąlygomis teikia versloinformacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidosrenginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonėssteigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo,buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.). Pirmieji verslo informacijos centrai buvo įsteigti 1998 – 1999 m. Tai –Švenčionių, Jurbarko, Zarasų verslo informacijos centrai. Verslininkainoriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrųveiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklospradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus. Lietuvoje šiuo metu veikia 42 verslo informacijos centrai (2 pav.). 32iš jų veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, kiti 10 centrų (Elektrėnų,Šilalės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijoscentrai, Joniškio, Kretingos, Radviliškio, Utenos verslo informacijoscentrai, Klaipėdos regiono plėtros agentūra) buvo įsteigti 2004 m.pabaigoje ir tik pradeda savo veiklą. [pic] [pic] inkubatoriai [pic] verslo informacijos centrai
Visi verslo informacijos centrai be aukščiau nurodytų paslaugų taip patteikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas,spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.).
20 verslo informacijos centrų turi interneto svetaines, kuriose galimarasti informaciją apie šių centrų veiklą ir teikiamas paslaugas. Versloinformacijos centrai, kurie dar nėra susikūrę interneto svetainių, šiąinformaciją teikia telefonu arba elektroniniu paštu.4.3 Verslo inkubatoriai
Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar keliųsavivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiemsūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, techninę ir biuroįrangą, teikia verslo informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugas. Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas – remti pradedančiusverslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančiųįmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, betfinansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškaiužsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Siekdami šio tikslo, verslo inkubatoriai vykdo šią veiklą: ➢ nuomoja savo turtą (patalpas, biuro įrangą); ➢ teikia informacijos, konsultavimo, mokymo paslaugas ir organizuoja informacijos sklaidos renginius; ➢ teikia biuro (telefono, fakso, dokumentų rengimo, tekstų vertimo, dauginimo, internetinio ryšio ir pan.), reklamos paslaugas; ➢ rengia parodas, pristatymus, tarpininkauja ieškant finansinių rėmėjų, užsienio partnerių. Verslo inkubatorių patalpų, techninės ir biuro įrangos nuomos mokestisturi atitikti tos teritorijos ekonominę ir socialinę padėtį bei rinkoskainų lygį. Inkubuojamoms įmonėms, pradėjusioms veiklą versloinkubatoriuje, pirmus trejus metus taikoma patalpų nuomos kainos nuolaida:pirmaisiais metais – 75 proc. nuomos mokesčio, antraisiais metais – 50proc., trečiaisiais metais – 25 proc. Ūkio subjektų inkubavimo tvarką ir atrankos kriterijus nustato versloinkubatoriaus taisyklės. Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šieūkio subjektai: gyventojai, įsigiję verslo liudijimą, šio verslo liudijimogaliojimo laikotarpiu, mikroįmonės ir mažos įmonės. Sprendimą dėl įmonėspriėmimo į inkubatorių priima dalininkų susirinkimas. Pagrindiniaikriterijai, lemiantys, ar įmonė bus priimta į verslo inkubatorių, yra šie: ➢ įmonė užsiima veikla, skatinančia kurti naujas darbo vietas; ➢ įmonės vadovai turi originalių idėjų, kurias realizavus bus
įsisavinamos naujos veiklos sritys, teikiamos naujos paslaugos; ➢ įmonė gamina eksportui tinkamus produktus, teikia miesto bei regiono gyventojams paklausias paslaugas; ➢ kuriamos didelės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos; ➢ įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines inovacijas. Be išvardintų kriterijų, įmonei gali būti taikomi ir kiti, jei jie yranustatyti aukščiau minėtose taisyklėse. Inkubuojamos įmonės veiklos verslo inkubatoriuje laikotarpisnustatomas sutartimi ir gali trukti iki penkerių metų. Pasibaigus sutartyjenumatytam laikotarpiui, įmonė turi palikti inkubatorių. Ūkio subjektams,kurie po inkubuojamo periodo paliko verslo inkubatorių, gali būti suteiktasasocijuotų narių statusas. Asocijuotais verslo inkubatoriaus nariais taippat gali tapti ir ūkio subjektai dar nesantys, bet norintys būti versloinkubatoriaus nariais. Asocijuoti nariai gali naudotis kai kuriomislengvatinėmis sąlygomis teikiamomis inkubatoriaus paslaugomis (informacija,konsultacijos, mokymai). 1998 metai – verslo inkubatorių steigimo Lietuvoje pradžia. 1998 m.birželio mėn. buvo įregistruotas pirmasis verslo inkubatorius – Kaunoverslo inkubatorius (dabar vadinamas “Kauno technologijos universitetoregioninis verslo inkubatorius”). Tų pačių metų lapkričio mėn. įregistruotiTelšių apskrities ir Vilnijos verslo inkubatoriai, gruodžio mėn. – Alytausverslo inkubatorius. 1999 m. sausio mėn. įregistruotas Šiaulių versloinkubatorius, o 2000 m. rugpjūčio mėn. – Kazlų Rūdos verslo inkubatorius.2004 m. pradėjo veikti septintasis valstybės remiamas verslo inkubatoriusšalyje – Ignalinos atominės elektrinės regiono verslo inkubatorius. Nauji verslo inkubatoriai steigiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikosūkio ministro 2003 m. vasario 24 įsakymu Nr. 4 – 75 patvirtinta Lėšųskyrimo tinklo įstaigoms steigti ir plėsti tvarka. Paraiškas dėl naujųverslo inkubatorių steigimo finansavimo gali teikti savivaldybės irapskričių viršininkų administracijos. Ūkio ministerijos skiriamos lėšos,steigiant naują verslo inkubatorių, priklauso nuo verslo inkubatoriuiskiriamų patalpų dydžio ir pritaikymo įstaigos veiklai. Per pastaruosius keletą metų smarkiai padidėjo inkubuojamų įmoniųskaičius. Pradėjus steigtis inkubatoriams bendras įmonių skaičius siekė vosper 40, kai tuo tarpu dabar inkubatoriai aptarnauja apie 350 įmonių. Kitasgeras rodiklis rodantis tiek šių įstaigų, tiek šios srities svarbąekonomikoje yra sukurtas naujų darbo vietų skaičius. T.y. nuo inkubatoriųkūrimosi pradžios iki 2004 m. pradžios inkubatoriai papildomai sukūrė per1700 naujų darbo vietų.5. Smulkaus ir vidutinio verslo finansiniai rodikliai ir įtaka šalies ekonomikai
Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių rodiklių,kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro ūkio sektoriaus ekonominėsveiklos rezultatyvumą. BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje perataskaitinį laikotarpį, bendroji pridėtinė vertė, apskaičiuota rinkoskainomis. Kiekvienos ekonominės veiklos rūšies pridėtinė vertė gaunama išbendrosios produkcijos vertės atėmus tarpinio vartojimo vertę. MVĮ sukurtas BVP parodo šių įmonių vaidmenį šalies ekonomikoje (3pav.), kuris kasmet didėja. [pic]
MVĮ vaidmuo Lietuvos ekonomikoje taip pat gali būti įvertintas pagalsukurto BVP lyginamąją dalį (4 pav.). Šis vaidmuo ypač išaugo 2003 m., kaiMVĮ sukurtas BVP pirmą kartą viršijo du trečdalius viso šalies BVP. Tai išdalies parodo ir augantį MVĮ veiklos rezultatyvumą. [pic]
MVĮ analizei ir regioninės plėtros strategijai formuoti labaireikšmingi BVP skaičiavimai pagal apskritis. Atskirose apskrityse verslasvystomas netolygiai ir pastebima didelė diferenciacija. MVĮ 2003 m.daugiausia BVP sukurta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse (5 pav.). [pic]
Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymąpagal įmonių teisines formas 2003 m. pastebime, jog didžiausią MVĮbendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė uždarosios akcinės bendrovės (UAB)(64,1%) bei akcinės bendrovės (AB) (6,8%) ir jų dalis per dvejus metusbeveik nepakito. Reikšmingas individualių įmonių (IĮ) vaidmuo kuriantbendrąją pridėtinę vertę. Šios įmonės 2003 m. sukūrė 23,0% visos MVĮsukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Šis rodiklis per dvejus metus
padidėjo daugiau kaip 2 procentiniais punktais. Kitų teisinių formų įmoniųvaidmuo buvo mažai reikšmingas. [pic]Galime pastebėti diagramoje itin didelę dalį visos pridėtinės vertės,tenkančią individualioms įmonėms. Ne paslaptis, jog turbūt visosindividualios įmonės priskiriamos mažų įmonių grupei. Pati didžiausiadalis, tenkanti uždarosioms akcinėms bendrovėms taip pat didžiąja dalimipriskiriamos prie mažų arba vidutinių įmonių grupės. Peršasi viena mintis.Didžiausia pridėtinės vertės dalis ir turėtų atitekti mažoms ir vidutinėmsįmonėms.
6. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui
Lietuvos ekonominiam lygiui smarkiai besivystant, valstybė puikiaisupranta kokią didelę reikšmę dar sėkmingesniam vystymuisi turi smulkus irvidutinis verslas. Todėl nepaisant įvairios valstybinės paramos, tokioskaip specialių įstaigų, projektų kūrimas, plėtojimas ar finansavimas šiaiverslo grupei stiprinti, puikiai suprantama ir valstybinė parama mokesčiųsrityje. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, vykdydami savo veiklą, galipasinaudoti lengvatomis bei specialiomis nuostatomis, kurias reglamentuojateisės aktai.
6.1 Pelno mokestis
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas numato, kad visos įmonėsprivalo mokėti pelno mokestį nuo pajamų, uždirbtų tiek Lietuvoje, tiekužsienyje. Visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. pelnomokesčio tarifą. Tačiau įstatymas nustato, jog tam tikrus kriterijusatitinkančios įmonės (mažos įmonės iki 10 darbuotojų bei keletas kitųkriterijų), apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, gali taikyti vieną išdviejų taisyklių, iš kurių viena nustato 13 proc. pelno mokesčio tarifą, okita pelno daliai iki 25 tūkst. Litų nustato 0 proc. tarifą. Tokios mokesčio lengvatos leidžia dalį lėšų, kurios būtų sumokėtosvalstybei investuoti į verslą ar kur kitur, taip palengvinančios įmonėsvystymąsi.
6.2 Gyventojų pajamų mokestis
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, jog
gyventojų pajamų mokesčio (toliau – pajamų mokestis) tarifai yra 15 ir 33proc. Dauguma gyventojų moka 33 proc. pajamų mokestį. Pajamų mokesčio 15proc. tarifą gali taikyti gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla beverslo liudijimo. Tačiau šia galimybe gali pasinaudoti tik tie gyventojai,kurie savo sprendimu iš individualios veiklos pajamų neatima tam tikrųatskaitymų. Įstatyme taip pat numatyta, kad pajamų mokestį moka gyventojai, kurieverčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Už pajamas, gautasiš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybiųtarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.6.3 Mokestinės pajamos
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nustato, kadvietos mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti mokestinėsnepriemokos sumokėjimo terminą. Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimotvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šiuo metu šitvarka yra rengiama.
6.4 Rinkliavos
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybių tarybomssuteikia teisę priimti sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų ir kitųįstatymuose numatytų lengvatų savivaldybės biudžeto sąskaita. Rinkliavųnustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavųįstatymas.
6.5 Kitos mokesčių lengvatos
Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimas. T.y.patvirtinta nuostatą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba(SODRA) gali atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimofondo biudžetui sumokėjimą iki 1 metų. Supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Individualios įmonėsir ūkinės bendrijos gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
7. Regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra
Kaip jau buvo anksčiau minėta, Lietuvoje vyrauja gana smarkusekonominio potencialo skirtumas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje nuo kitųapskričių centrų (Utenos, Alytaus ar Marijampolės) (7 pav.). Ryškus lyderisyra sostinė Vilnius, pritraukianti tiek daugiausiai investicijų, tiek irsukurianti bendrojo vidaus produkto. Pabandysiu apžvelgti kelių miestų(apskričių) smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijas išskiriantdidžiausius pliusus ir minusus.
[pic]7.1 Vilnius
Vilniaus mieste SVV įmonės sukuria apie 70% bendrojo vidaus produkto.Šių įmonių steigimasis ir jų veiklos skatinimas yra Vilniaus miestoekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo irverslo plėtros šaltinių. Pagal darbuotojų skaičių Vilniuje daugiausia yra įmonių, turinčių iki10 darbuotojų. Jos sudaro apie 45% miesto įmonių. Virš 20% sudaro įmonės,kuriose dirba 10-20 dirbančiųjų, apie 25% įmonių, kuriose dirba 20-100dirbančiųjų. Vidutinio dydžio įmonių su 100-500 darbuotojų mieste yra tikapie 7%, o didelių įmonių, kuriose dirba virš 500 darbuotojų, dalistesiekia šiek tiek daugiau nei 1%. Vilniaus miesto 2002 – 2011 metų strateginiame plane vienas pagrindiniųtikslų yra palankios ekonominės aplinkos verslui užtikrinimas t.y. paskatųsistemos verslo plėtrai sukūrimas, mokymų ir konsultacijų verslininkamssubsidijavimas, vieningos verslo paramos projektų, susijusių su naujų darbovietų kūrimu, finansavimas. Šiam tikslui įgyvendinti Vilniaus mieste jau nuo 2003 m. vykdomosprogramos: “Darbo vietų kūrimo skatinimas, sąlygų verslo plėtrai sudarymasVilniaus mieste” bei sudaryta sssmulkaus ir vidutinio verslo plėtroskomisija. Bendromis jėgomis stengiamasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus: ➢ Mokymų ir konsultacinių paslaugų organizavimas ir dalinis apmokėjimas. ➢ Naujų darbo vietų steigimo išlaidų smulkaus verslo įmonėms subsidijavimas. ➢ Smulkaus verslo įmonių steigimosi išlaidų subsidijavimas. ➢ Pasirengti prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo. ➢ sudaryti palankias sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai bei jo rėmimui. ➢ didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką. ➢ įveikti neigiamus struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio padarinius gyventojų užimtumui ir darbo rinkai.
7.2 Šiauliai
Šiaulių miesto ekonominiai rodikliai gerokai skiriasi nuo Vilniausekonominių rodiklių lygio. Tačiau nepaisant gerokai mažesnių investicijų irekonomikos lygio Šiaulių krašto valdžia puikiai suvokia šios verslo šakossvarbą ir lemiamą jos įtaką ekonominiams regiono rodikliams, todėl
skiriamos lengvatos, parama ar dėmesys niekuo nenusileidžia sostinės arKauno požiūriui ir pastangoms. Šiaulių mieste sukurta sistema leidžia kuriant papildomas darbo vietasišvengti tam tikros dalies mokesčių. Mokesčių lengvatos taikomos: ➢ 1 metus, jei sukuriama nuo 3 iki 10 darbo vietų; ➢ 2 metus, jei sukuriama nuo 11 iki 30 darbo vietų; ➢ 3 metus, jei sukuriama nuo 31 iki 100 darbo vietų; ➢ 5 metus, jei sukuriama nuo 101 iki 250 darbo vietų; ➢ 10 metus, jei sukuriama daugiau nei 250 darbo vietų. Sumažėjus darbo vietų skaičiui, mažinamos arba naikinamos mokesčiųlengvatos. Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo skatinimui mieste, Šiaulių miestosavivaldybė 1996m. įsteigė Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo fondą. Iššio fondo yra skiriamos paskolos verslininkams, įregistravusiems įmones(neturinčias juridinio asmens statuso) Šiauliuose ir verslą plėtojantiemsmiesto teritorijoje. Paskolos, įkeičiant likvidų nekilnojamąjį turtą suteikiamos trimsmetams, paskolos dydis iki 30 tūkst. Lt, metinės palūkanos 3 proc. Prioritetai suteikiant paskolas – vykdantiems gamybos ir paslaugųverslą, atsižvelgiant į sukuriamų naujų darbo vietų skaičių. Finansuojamoskonkrečios projekto dalys: įrengimų, medžiagų, patalpų įsigijimas. Paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti yra suteikiamoskonkurso keliu.Jei norinčių gauti paskolą yra daugiau nei tam skirta lėšų iš miestobiudžeto bei privatizavimo fondo, tai Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimokomisija paskolas skiria atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus.
7.3 Panevėžys
1996 m. įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas, kuriotikslas – teikti paramą miesto verslininkams. 2001 metais miesto Tarybapatvirtino Panevėžio miesto smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2005m. programą. Joje numatyti pagrindiniai tikslai, uždaviniai ir priemonėssėkmingai verslo plėtrai. 2001 metų vasario mėnesį buvo sudaryta Versloplėtros komisija, kurios tikslas – vertinti ir kurti miesto ekonominėsplėtros politiką, gerinti miesto įvaizdį, daryti įtaką prioritetinėmsverslo rūšims, maksimaliai panaudoti verslo plėtros potencialą, pritrauktišalies ir užsienio investuotojų.
Savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojoturto mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietųįmonėms. Savivaldybės tarybos sprendimu mokesčiai gali būti sumažinti,atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas. Panevėžio miesto mastu pagrindiniai ilgalaikiai siekiami tikslai yra: ➢ Europos Sąjungos šalių patirties panaudojimas smulkaus ir vidutinio verslo (toliau tekste – SVV) plėtros bei paramos verslui teikimo klausimais. ➢ Stiprios SVV paramos ir plėtros materialinės techninės bazės, atitinkančios šalies ir Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) politikos standartus, sukūrimas. ➢ Pastovių, pakankamų ir kokybiškų paslaugų, pagal esamus ir būsimus SVV poreikius, užtikrinimas mieste. ➢ Bendradarbiavimo ir kooperacijos formų suradimas, santykių užmezgimas su kitais apskrities, šalies ir užsienio regionais SVV plėtros srityje. ➢ Teigiamo, palankaus investicinei veiklai ir bendrų įmonių steigimui, miesto įvaizdžio suformavimas. ➢ Informacinių ir pažintinių verslo leidinių apie Panevėžio miestą leidyba.7.4 Kitų miestų plėtra. Bendra regioninė plėtra.
Galima drąsiai būtų pasakyti, jog Lietuvos mastu žvelgiant šis plėtrosprocesas yra globalinis ir daugiau ar mažiau apima visus miestus praktiškaineišskiriant nei vieno. Sunku būtų paminėti visų apskričių ar miestųpažangą, perspektyvas ir kryptis, todėl manau apibendrinus galima pasakytijog daugelio iš jų tikslai ganėtinai panašūs: ➢ Suaktyvinti vidaus rinkos plėtrą. ➢ Pritraukti didesnes užsienio investicijas. ➢ Sukurti naujas/papildomas darbo vietas. ➢ Padidinti SVV indėlį BVP daliai. Daugelis miestų turi didelį SVV plėtros potencialą. Įgyvendinant SVVplėtros programą miestų Savivaldybėse, per inicijuojamus projektus,ypatingas dėmesys yra kreipiamas stiprios materialinės techninės bazės,atitinkančios šalies ir tarptautinius standartus sukūrimui, versluiteikiamų paslaugų kokybės užtikrinimui, informacinių leidinių apie miestus
leidybai bei teigiamo, palankaus investicijoms miesto įvaizdžio formavimui. Numatytas įgyvendinti investicinis projektas, su įgyvendinamais sub-projektais sudarytų palankias sąlygas gyventojų ir verslininkų mokymui,specializuotų konsultacijų ir mokymo sistemos sukūrimui, vietinių iružsienio privačių bei visuomeninių investicijų pritraukimui.8. Smulkus ir vidutinis verslas Europoje.
Mažos ir vidutinės įmonės – tai Europos šalių ekonomikos pagrindas.Būtent šios įmonės sukuria šimtus darbo vietų europiečiams ir sąlygojadaugelį ekonominių permainų regione. Europos Komisija 1996 m. balandžio 6 d. Rekomendacijoje dėl mažų irvidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107 of 30/04/1996)pakvietė ES šalis-nares bei Europos investicijų banką ir Europosinvesticijų fondą pradėti taikyti vienodą MVĮ apibrėžimą. Šis EuroposKomisijos (EK) pateiktas apibrėžimas tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiaujis tampa privalomas, kai kalbama apie valstybės paramą MVĮ, siekiantišvengti konkurencijos pažeidimų kitų įmonių atžvilgiu. Skatindama MVĮ plėtrą Europos Bendrijoje, EK, kaip vieną išsvarbiausių, iškėlė politinį tikslą skatinti verslumą ir priėmė keletąbūtinų šiam tikslui pasiekti politinių priemonių: ➢ 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime nusprendė sukurti palankias sąlygas verslumui skatinti; ➢ 2000 m. birželio mėn. Feiroje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai; ➢ 2000 m. pabaigoje EK priėmė naująją Daugiametę programą įmonėms ir verslininkystei (2001-2005m.).
9. Smulkaus ir vidutinio verslo integracija į ES.
Europos Sąjungoje gerokai seniau atkreiptas dėmesys į smulkaus irvidutinio verslo plėtrą ir perspektyvas, todėl Lietuvai yra labai svarbi ESpatirtis sprendžiant iškilusias problemas ir taikant vienokius ar kitokiuplėtros modelius. Todėl dalyvavimas ES daugiametės programos MVĮprojektuose, kitose programose ir informacijos apie jas sklaida yra labiasvarbi. Jau šiai dienai yra atlikta arba vyksmo fazėje yra ne vienas projektas.
Begalė jų yra dar planuojami ir rengiami įgyvendinimui. LSVVPA parengė informaciją apie Europos Komisijos išleistą Europosverslininkystės priemonių planą, naujas Europos mažųjų įmonių Chartijosįgyvendinimo ataskaitas, aplinkos valdymo sistemų panaudojimą MVĮ.Remiantis šia informacija, atnaujinta ir išplėsta interneto portaloinformacinė tema „SVV Europos Sąjungoje“. Projektų ES PHARE 2002 ESS programai „Parama verslo plėtrai“ parengimasir įgyvendinimas bei pasirengimas ES struktūriniams fondams. Siekianttobulinti tinklo įstaigų darbuotojų gebėjimus teikti kokybiškas paslaugasir gerinti paslaugų verslui įstaigų tinklo darbuotojų kvalifikaciją,parengtas ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ paskelbtam konkursuipateiktas projektas „Paslaugų verslui kokybės užtikrinimas“.Centrinėprojektų valdymo agentūra, Verslo projektų vertinimo komitetuirekomendavus, nusprendė projektui “Paslaugų verslui kokybės užtikrinimas”suteikti ES subsidiją. LSVVPA, dėl sutrumpėjusio projekto įgyvendinimolaikotarpio, patikslino projekto biudžetą, finansavimo šaltinius,kalendorinį veiklos planą ir kt. bei pateikė šiuos dokumentus VšĮ “Lietuvosverslo paramos agentūra”. 2004 m. lapkričio 30 d. pasirašyta keturšalėsutartis dėl projekto įgyvendinimo.10. Išvados
Darbo metu susipažinta su dideliu kiekiu visiškai naujos informacijosapie Lietuvos ir Europos Sąjungos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą,perspektyvas, rengiamus planus, jau įgyvendintus bei dar tik ruošiamusplanus: ➢ Nagrinėtos SVV plėtros skatinimo įmonės ir įstaigos (“Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra”, “Verslo informacijos centrai”, “Verslo inkubatoriai”), susipažinta su šių įmonių indėliu, pozicija, atliktais darbais ir t.t.; ➢ Smulkiau panagrinėta regioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra ir tendencijos. Lietuvos mastu daugelio miestų smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvos gana panašios; ➢ Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui per įvairias mokesčių lengvatas, sumažinant gyventojų pajamų mokestį, pelno mokesčio dalį ir kitas rinkliavas. ➢ Smulkaus ir vidutinio verslo sąvoka ES traktuojama vienodai ir laikantis tam tikrų kriterijų.
➢ Viena pagrindinių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kliūčių yra nepakankamas informacijos kiekis, t.y. gana ribotas informacijos pasiekiamumas ir cirkuliavimas.11. Naudota literatūra
1. www.ukmin.lt 2. www.lrs.lt 3. www.euro.lt 4. www.panevezys.lt 5. www.kelme.lt 6. www.svv.lt 7. www.ldkonfederacija.lt 8. www.vilnius.lt 9. www.siauliai.lt 10. www.klaipeda.aps.lt
———————– 2 pav. Lietuvos verslo informacijos centrai ir inkubatoriai
3 pav. Lietuvos ir ma~[pic]s[pic] ir vidutinis[pic] /[pic]monis[pic] sukurtas BVP kiekis mln. Lt
4 pav. Lietuvos BVP dalis sukurta ma~[pic]ose ir vidutin[pic]se /[pic]mon[pic]se proc.
1 pav. Lietuvos smulkaus ir vid3 pav. Lietuvos ir mažų ir vidutinių įmoniųsukurtas BVP kiekis mln. Lt
4 pav. Lietuvos BVP dalis sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse proc.
1 pav. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros logotipas
5 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurtas BVP pagal apskritis mln. Lt
6 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių teisines formas
7 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurto bendrojo vidaus produkto struktūra pagal apskritis