Turinys
1. Įžanga…………………………………………………………………………………………3
2. Slovakijos ekonominės ir socialinės padėties trumpa apžvalga ………………….……..…4
3. Slovakijos gaunama nauda ir patiriami kaštai……………………..…………….………..7
4. Išvados……………………………….………………………………………………………13
5. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….14
Įžanga
Slovakijos Respublika, kaip ir kitos 10 naujų ES narių įstojo į šią sąjunga 2004 gegužės 1d. Stojant į ES buvo nemažai visuomenės veikėjų, kurie palaikė šį žingsnį, tačiau buvo ir įstojimą kritikuojančių žmonių. Tiek vieni, tiek kiti dėstė savo argumentus aiškindami, kaip dalyvavimas paveiks stojančiųjų šalių ekonomines, socialines sritis ir kaip šis žingsnis įtakos tolimesnį valstybių vystymąsi. Nuo įstojimo pradžios prabėgus dvejiems metams yra įdomu pažvelgti, kaip yra iš tiesų. Taigi šio darbo temos pasirinkimą lėmė tai, kad ši tema yra aktuali, nes nuo įstojimo į ES praėjo dar nedaug laiko ir tikrieji pliusai ir minusai pradeda matytis būtent dabar. Slovakija buvo pasirinkta neatsitiktinai. Įdomu kaip šalis, kuri yra panašaus dydžio kaip ir Lietuva, išgyvena pirmuosius metus ES. Iš ES gaunama nauda ir kaštai leis palyginti Slovakijos narystės efektyvumą. Teiginys, kad narystės ES nauda ir kaštai yra sunkiai apskaičiuojamas dalykas yra banalus, bet teisingas. Pirmiausia sunku įvertinti alternatyvinę naudą bei kaštus t.y. ką Slovakija prarastų ir gautų jei nebūtų stojusi į ES. Taip pat sunku išskirti ką šalis daro vien tik dėl to, kad yra ES narė ir ką stengdamasi užtikrinti stabilią demokratiją, rinkos ekonomiką, žmogaus teisių nepažeidžiamumą. Pavyzdžiui Kopenhagos kriterijai, kurie buvo įvykdyti derybos dėl narystės ES kartu atitiko Slovakijos tikslus, todėl priskirti juos įstojimo į ES kaštams nebūtų visiškai teisinga. Taip pat nereikia pamiršti, kad didžioji dalis kaštų, kuriuo patiria valstybė yra investicijos, kurios atsiperka ne iš karto, bet yra stabilios ir saugios valstybės plėtros garantas. Kaštais iš esmės reikėtų vadinti nenaudingus ar net žalingus veiksmus, kuriuos turi priimti valstybė vien dėl to, kad yra ES narė.
Šio darbo pirmoje dalyje trumpai apžvelgiama Slovakijos ekonomika. Aptariami pagrindiniai rodikliai, tendencijos. Antroje dalyje aprašoma, kaip Slovakijos ekonomiką paveikė dveji metai narystės ES, aprašoma gaunama nauda ir esami ar būsimi kaštai1. Slovakijos ekonominės socialinės padėties apžvalga
Vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris turėjo būti užtikrintas stojant į Europos Sąjungą buvo gerai funkcionuojančios rinkos ekonomikos sukūrimas. Pastovus ekonomikos augimas (BVP augimo tempų didėjimas) užtikrino pakankamą konkurencingumo lygį ir sudaro galimybę palaipsniui sumažinti didelį atsilikimą nuo ES narių senbuvių (ES-15). Slovakijos, kaip ir daugumos kitų naujų ES narių, ekonomikos lygis lyginant su senosiomis ES narėmis yra žemas. Bendras vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui, apskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetą (PGP) nesiekia net pusės (49 proc.) ES vidurkio. Jeigu šį rodiklį lyginti su Centrinės Europos šalimis, tai tik Lenkijoje šis rodiklis žemesnis.1 paveikslas. Slovakijos, ES15, ES25 realaus BVP pokytis
Iš pirmo paveikslo matyti, kad Slovakijos realaus BVP pokytis yra stipriai didesnis nei senųjų ES narių ar naujosios ES vidurkio. Planuojama, kad 2006 m. realaus BVP prieaugis Slovakijoje sieks 6,2 proc.,o 2007 m. 6,5 proc., kai tuo tarpu ES-15 atitinkamai 2,2 proc. ir 2 proc. Kita akivaizdi žemo konkurencingumo apraiška yra prekybos balanso deficitas. 1994-1999 laikotarpyje Slovakija turėjo vieną iš didžiausių prekybos balanso deficitų, kuris sudarė 7,2 proc. nuo šalies BVP. Tokį rodiklį nulėmė tai, kad Slovakijoje vietinės gamybos ir vartojimo santykis buvo vienas iš mažiausių. Slovakijos taip pat susiduria su labai aktualia produktyvumo problema ekonomikoje. Lyginant BVP rodiklio dalį tenkančią vienam darbuotojui, Slovakija pasiekia tik 48 proc. ES vidurkio. Tai žemiausias rodiklis tarp Centrinės Europos šalių (išskyrus Lenkiją, kurios situacija dar prastesnė). Būtent palyginti žemas darbo našumo lygis ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kurios lėmė kainų nežymų lygio kilimą ir valiutos kurso smukimą 1996-2000 metų laikotarpyje. Tačiau jokių staigių kainų pokyčių ar valiutos kurso pakitimų minėtu laikotarpiu nebuvo užfiksuota. Tai lėmė, kad 2000m kainų lygis Slovakijoje siekė 36 proc. ES-15 vidurkio. Kitų šalių kainų lygiai siekė: Čekijos respublikoje 39 proc., Vengrijoje 43 proc., Lenkijoje 48 proc., Slovėnijoje 65 proc. ES-15 kainų lygio. Slovakijos kainų lygio kitimas matomas pirmame paveiksle. Kaip jau buvo minėta infliacijos padidėjimas matomas 1998-2000 m. laikotarpyje, po kurio sekė infliacijos tempų sumažėjimas. 2003-2004 m. infliacija padidėjo 4,9 proc.
2 paveikslas. Slovakijos Respublikos infliacijos tempaiŠaltinis: Eurostat internetinė svetainė
Žemas darbo našumas, nedidelis pridėtinės vertės sukūrimo lygis įtakojo pakankamai žemą vidutinį darbo užmokestį. 2003 m. vidutinis darbo užmokestis šioje šalyje siekė vos 16 proc. pažangesnių ES-15 šalių lygio: 17 proc. Austrijos lygio, 14 proc. Vokietijos. Žinoma vertinant realų darbo užmokestį apskaičiuotą pagal PGP, jis buvo šiek tiek aukštesnis ir siekė 32 proc. pažangesnių ES-15 šalių lygio. Žemas darbo užmokestis Slovakijos pramonėje lemia žemus darbo kaštus (kurie yra vieni iš žemiausių tarp visų naujų ES narių). Tai tik patvirtina hipotezę, kad Slovakija sėkmingai veikia pasaulinėje prekybos rinkoje dėka konkurencingų (žemų) kainų, kurias savo ruožtu lemia žemas darbo užmokestis. Ekonomikos struktūra iš esmės ėmė keistis nuo 1989 ir tapo panaši į kitų ES šalių ekonomikas. Tačiau jeigu panagrinėti detaliau, skirtumai matomi akivaizdžiai. Iki įstojimo į ES Slovakija buvo viena iš mažiausiai gaunančių tiesioginių investicijų “tuščio lauko investicijų ” šalių. Tai stabdė struktūrinius šalies ekonomikos pokyčius. Palyginti didžiausias darbo našumas yra žemės ūkio šakoje. Pagrindinės to priežastys yra žemės ūkio bendrovių įvairovė ir staigus darbuotojų skaičiaus sumažėjimas žemės ūkio sektoriuje. Aukštas darbo našumas yra ir paslaugų sektoriuje. Svarbu pažymėti ir tai, kad būtent paslaugų sektoriuje yra pastebimas žymus darbuotojų skaičiaus padidėjimas. Jeigu paslaugų sektorių panagrinėtume detaliau pamatytume, kad finansinių paslaugų, mokslinių tyrimų ir bendrai verslo paslaugų dalis bendrame paslaugų sektoriuje nesiekia išsivysčiusių ES šalių lygio. Nepakankamas šių paslaugų išvystymas neleidžia šaliai užsitikrinti palankių sąlygų vystant eksportą ir konkuruojant su kitomis šalimis pasaulinėje rinkoje. Priešingybe žemės ūkiui gali būti statybos sektorius. Statybos sektoriuje darbo našumas yra vienas iš žemiausių. Todėl tiek vietinių, tiek užsienio specialistų raginimu turėtų būti atliktos reformos palengvinančios statybos kompanijų veiklą.
Pramonės darbo našumo padidinimas Slovakijoje nėra lengvai įgyvendinamas uždavinys, nes tai priklauso ne tik nuo vietinių gamintojų, bet ir apskritai nuo užsienio rinkų. Esant žemam uždarbio lygiui (lyginant su ES-15), darbo pasiūlai viršijant paklausą darbo rinkoje, gamintojai nėra motyvuoti skatinti technologinę pažangą. Bendras nedarbo lygis pavaizduotas 3 paveiksle. Iš šio grafiko matyti, kad nedarbo lygis Slovakijoje ilgą laiką išliko pakankamai aukštas, 2000-2001 m. siekė 18,2 proc. ir tik nuo 2003 m. jis ėmė palaipsniui mažėti. Tai galima sieti su investicijų atėjimu į šalį, žmonių išvykimu dirbti kitur.3 paveikslas. Nedarbo lygis Slovakijoje
Atlikti tyrimai rodo, kad Slovakijos ekonomikos kilimas, lydimas BVP didėjimu, gilina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp atskirų Slovakijos regionų (administracijos centrų). BVP tenkantis vienam gyventojui labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiame Bratislavos regione 2004 m. du kartus viršijo Slovakijos rodiklį ir net tris kartus viršijo rodiklį mažiausiai ekonomiškai išsivysčiusiame Pešovo regione.
4 paveikslas. Nedarbo lygis atskiruose Slovakijos regionuose.
Tarp daugelio veiksnių lemiančių tokį nevienodą regionų išsivystymo lygį reikia išskirti skirtingą užsienio investicijų pritraukimą, eksporto galimybes, mažo ir vidutinio dydžio įmonių kūrimą, inovacijų potencialą, techninės infrastruktūros sąlygas, skirtingas institucijų darbas siekiant regioninio augimo. Būtent šalies narystė ES, gaunamos iš ERPF ir turėtų būti pagrindiniai veiksniai atotrūkio tarp atskirų regionų mažinimui. Ketvirtas paveikslas kaip tik ir atskleidžia regioninio išsivystymo skirtumus. Grafike aiškiai matomas atotrūkis tarp didžiausią ir mažiausią nedarbą turinčių regionų.
2 Slovakijos gaunama nauda ir patiriami kaštai iš narystės ESŠiame skyriuje bus nagrinėjama Slovakijos stojimo į ES nauda ir kaštai. Kaip jau buvo minėta įžangoje, nėra lengva nustatyti aiškios ribos tarp šių dviejų narystės pasekmių. Didelės išlaidos siekiant atitikti ES standartus gali atrodyti kaip narystės ES kaštai, kai tuo tarpu po kelių dešimtmečių jos gali tapti didelę grąža duodančia investicija. Galimas ir atvirkščias variantas, kai nesugebama pasinaudoti gaunama parama iš įvairių ES fondų arba tinkamai neprižiūrint paramos skirstymo didelė dalis skiriamų lėšų atsiduria suinteresuotų ar net nusikalstamų grupių rankose. Tokiu atveju ES duodama parama realiai valstybei ir jos piliečiams neatneša jokios naudos.
Vienas iš pagrindinių pliusų, kuriuos šalis gavo integruodamasi į Europos Sąjunga buvo įstojimas į muitų sąjungą, kuri panaikino prekybos barjerus, leido išplėsti prekybos rinkas ir tapo palankia sąlyga tolimesniam prekybos išplėtojimui. Įstojimo procesas į ES Muitų Sąjungą nebuvo pradėtas tol, kol nebuvo suderintos sutarties tarp Slovakijos Respublikos ir Europos Sąjungos detalės. 2005 m. apie 85 proc. viso Slovakijos eksporto buvo į ES šalis. ES šalių atvežamos prekės sudaro 75 proc. Slovakijos importo. Žvelgiant į 3 paveikslą matyti, kad prekyba su ES šalimis ženkliai padidėjo Slovakijai prisijungus prie sąjungos (eksportas 24,5 proc. importas 22,3 proc.). Iš tiesų toks eksporto ir importo šuolis tėra tik kitų šalių įstojimo į ES padarinys. Realiai eksportas padidėjo į ES šalis keliais procentais. Taigi, galima daryti išvadą, kas įstojimas į ES ir ES bendros prekybos politika neturėjo didelės įtakos Slovakijos užsienio prekybos su ES apimčių išaugimui.3 paveikslas. Eksporto ir importo dalis tenkanti ES Šaltinis: Eurostat tinklapis
Prieš įstojimą į ES Slovakijos netarifinės priemonės darė nedidelę įtaką užsienio prekybai. Importo apsaugai netarifinės priemonės buvo taikomos tik 0,2 proc. Po įstojimo į ES netarifinių apsaugos priemonių naudojimas šiek tiek padidėjo, o tai leido apsaugoti vietinę ekonomiką. Derantis su ES dėl narystės daugelis Slovakijos ekonomistų pažymėjo, kad viena iš pagrindinių naudų, kurias turėtų gauti Slovakija iš narystės šioje sąjungoje yra tiesioginių užsienio investicijų padidėjimas. Prieš įstojimą į ES, TUI tenkančios vienam gyventojui šalyje siekė 800 USD, kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 3000 USD. Ekonomistų atliktais paskaičiavimais įstojimas į ES padėtų pritraukti TUI ir jau 2008 m. tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui Slovakijoje siektų 2300 USD. Įstojus dešimčiai naujų narių į ES sparčiausias ekonomikos augimas pirmaisiais 5-10 m. buvo prognozuojamas Baltijos valstybėms bei Slovakijai. Slovakija susilaukė ekspertų dėmesio dėl kelių priežasčių. Visų pirma, provakarietiška Mikulašo Dzurindos vyriausybė vykdydama ryžtingas reformas sugebėjo sumažinti biudžeto deficitą ir pagerinti bendrą ekonomikos būklę. Antras veiksnys, tai dar prieš įstojimą didėjančios tiesioginės užsienio investicijos ir eksporto apimties išaugimas. “BBC NEWS” teigimu Slovakija yra viena iš naujųjų šalių narių gaunančių daugiausiai naudos iš narystės ES. Užsienio investicijos į šią šalį 2005 siekė apie 2,2 mlrd. Eurų ir tai dvigubai daugiau nei 2004 metais. Pasaulio banko teigimu Slovakijos Respublika yra viena iš sėkmingiausiai transformuojančių savo rinką šalių ir ją jau pradėta lyginti su 1990-ųjų Airija. Būtent pigi darbo jėga žemas mokesčių lygis, politinis stabilumas ir buvo priežastys, kurios traukė investuotojus į šią šalį. Labai didelių investicijų Slovakija sulaukė iš kompanijų gaminančių automobilius. Netrukus į šią šalį atkeliaus investicijos iš tokių kompanijų kaip Kia Motors, Ford Motor, Hyundai, Volkswagen. Ekspertų nuomone, dar didesnių investicijų šalis turėtų sulaukti įsivedus vieningos Europos valiutą- eurą. Slovakija keisti valiutą planuoja 2009 m.
Dar vienas privalumas, kurį Slovakija gavo įstodama į ES tai saugumo ir stabilumo garantas. Įstojimas į ES suteikia ekonominės sistemos stabilumo ir išorinio saugumo garantijas. Šie faktai labai svarbūs pačiai šaliai, bet nemažiau svarbūs jie yra ir kitų šalių nuomonės formavime apie tą šalį. ES narystės suteikiamas saugumas ir stabilumas sumažina užsienio investitorių nepasitikėjimą ta šalimi. Tačiau greta šių teigiamų poveikių yra ir neigiamas. Slovakija prisijungdama prie ES prarado dalį autonomijos vykdant vidaus ir užsienio politiką. Maža šalis turi teisę dalyvauti ES sprendimų priėmime, tačiau jos įtaka yra per maža sprendimams paveikti ar juos pakeisti. Narystė ES taip pat reiškia ir pokyčius teisinėje sistemoje. Acquis pagrindinis tikslas- institucinių pagrindų sukūrimas, kuris padidintų ekonominį, socialinį ir administracinį efektyvumą. Įgyvendindama ES acquis Slovakija investuoja nemažai lėšų. Iš vienos pusės tai galima traktuoti kaip papildomus kaštus valstybei, tačiau iš kitos pusės tos investicijos įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei žymiai patobulins Slovakijos teisinę sistemą. Vienas iš pagrindinių kaštų susijusių su naryste ES yra valstybės išlaidų pokytis. Slovakija būdama ES nare privalo mokėti įmokas į ES bendrąjį biudžetą, mokėti didesnę dalį importo muito į ES biudžetą, keisti žemės ūkio finansavimo tvarką ir pan. Biudžeto pajamos įstojus į ES kito dėl mokesčių harmonizacijos. Tai pirmiausiai palietė netiesioginius mokesčius (PVM, akcizus), bet taip pat įtakojo ir tiesioginius mokesčius. Pagrindinis tikslas tokios mokesčių harmonizacijos arba suvienodinimo yra sumažinti mokestinę konkurenciją tarp šalių narių. PVM mokesčio įtaka skirtingų šalių biudžetams nėra vienoda: ES standartinis PVM vidurkis yra apie 21 proc., o lengvatinis apie 5-10 proc. Pagrindinis tikslas nėra visiškai unifikuoti PVM tarifus, kurie iš esmės turėtų ir taip būti neutralūs, bet pasiekti siaurą PVM tarifo ribą (10 –15 proc.). Tai reiškia, kad greitu laiku bus priimti įstatymai padidinantys PVM tarifą vidutiniškai apie 5 proc. punktais. Toks mokesčio tarifo padidinimas atsispindės biudžeto pajamų padidinime, tačiau tuo pačiu metu tai kartu įtakos kainų lygio padidėjimą. PVM mokesčio harmonizacijos rezultatas bus didesnės biudžeto pajamos ir kartu infliacijos lygio padidėjimas. Kainų pakilimas turėtų neigiamą poveikį vartotojams, tačiau iš kitos pusės tai turėtų priartinti Slovakijos kainų lygį prie ES kainų lygio. Kainų padidėjimas turėtų atsispindėti nominalaus darbo užmokesčio, pensijų, socialinių šalpų ir kt. padidėjime. Kita sfera kur įstojus į ES buvo padidinti mokesčiai yra akcizo muitai. Akcizų padidinimo pasekmės bus tokios pačios kaip ir PVM mokesčio atveju. Tiesioginių mokesčių srityje tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims turėtų būti palaipsniui sumažinti.Bendras mokesčių suvienodinimo efektas (padidėjusios pajamos iš netiesioginių mokesčių ir sumažėjusios iš tiesioginių) turėtų būti naudingas Slovakijos valstybės biudžetui. Tiesioginių mokesčių sumažėjimas galėtų padidinti ekonomikos pasiūlą t.y. modernių technologinių naujovių įdiegimas, produktų inovacija ir kt. Didelę naudą Slovakija iš ES gauna per struktūrinius fondus ir sanglaudos fondą. Per derybų su ES laikotarpį šalys kandidatės, tarp jų ir Slovakija, gavo paramą iš PHARE, ISPA ir SAPARD fondų. Nuo įstojimo pradžios Slovakija dalyvauja paramos gavime iš struktūrinių ir sanglaudos fondų. Pagrindinis struktūrinis fondas, kurio lėšos yra skirtos atsilikusiems ES regionams (regionų BVP neturi siekti 75 proc. ES vidurkio), yra Europos Regioninės Plėtros Fondas (ERPF). Vienas iš pagrindinių šio fondų principų yra papildomumas. Tai reiškia, kad ES skiriamos lėšos turi tik papildyti, o ne pakeisti valstybės skiriamas lėšas konkretiems projektams, atitinkantiems ERPF tikslus. Kitas struktūrinis fondas- Europos Socialinis Fondas (ESF), iš kurio parama gali būti skirta žmogiškiesiems ištekliams, mokymui ir išsilavinimui. Europos žemės ūkio organizacinis ir garantinis fondas taip pat yra svarbus instrumentas, kurio lėšos skirtos žemės ūkio politikai reguliuoti. Šis fondas yra padalintas į dvi dalis: garantinė dalis sudaro apie 95 proc. viso fondo ir yra skirta rinkos reguliavimui, kiti 5 proc. yra organizacinė dalis ir ji skirta efektyviems pokyčiams žemės ūkyje.Žuvininkystės organizacinis finansinis instrumentas yra ketvirtas ES struktūrinis fondas skirtas reformuoti žuvininkystės pramonę. Kaip atskiras fondas yra išskiriamas Sanglaudos fondas (SF). Jis buvo įkurtas siekiant sušvelninti skirtumus tarp ES šalių. SF buvo sukurtas išskirtinai Airijai, Ispanijai, Portugalijai ir Graikijai, kurių BVP vienam gyventojui tuo metu nesiekė 90 proc. ES vidurkio. Iš šio fondo gali būti finansuojami stambūs projektai transporto infrastruktūrai, aplinkos apsaugai. ES direktyvos išskiria tris tikslus, kuriuos turi atitikti iš ES struktūrinių fondų finansuojami projektai 2000-2006 metų laikotarpiui:1. Atsiliekančių regionų plėtojimas ir struktūrinis pritaikymas;2. Regionų turinčių socialinių ir ekonominių sunkumų plėtojimas;3. Žmogiškųjų išteklių plėtra.Po įstojimo į Europos Sąjungą Slovakija tapo finansinės paramos gavėja. Skiriamos lėšos negali būti didesnės nei 4 proc. šalies BVP. Kitų šalių patirtis parodė, kad Slovakijos galimybė absorbuoti ES skiriamus pinigus padidės su laiku. Apskaičiavimai rodo, kad 2004-2008 m. Slovakija galėtų pasisavinti apie 0,3-0,4 mlrd. eurų kasmet t.y. apie 1,1 proc. nuo BVP. Tai kartu reiškia, kad kiekvienais metais Slovakija turi skirti panašią sumą t.y apie 15-20 mlrd. Slovakijos kronų tiems projektams finansuoti. Įstojimas į ES reiškė ne tik gaunamas pajamas, bet ir papildomas įmokas. Slovakijos sumokėtos įmokos į ES biudžetą 2004 metais siekė 13 mlrd. SKK (~1,1 proc. nuo BVP). Reikia pabrėžti, kad Slovakija neteks ir didžiosios dalies pajamų gaunamų iš importo muito. Net 75 proc. importo muito pajamų Slovakija privalės pervesti į ES bendrąjį biudžetą. Lyginant 2001 metus su 2004 metais pajamos į Slovakijos biudžetą iš importo muito sumažėjo nuo 3,6 SK iki 0,5 SK. Slovakijos įstojimas į ES kartu reiškė ir palyginus dideles investicijų apimtis, kurias šalis turės skirti įgyvendindama įvairius ES reglamentus ir standartus. ES direktyvų įgyvendinimo nauda yra ilgalaikis efektas, kai tuo tarpu investicijos reikalingos direktyvų įgyvendinimui sukoncentruotos į trumpalaikį ar vidutinės trukmės laikotarpį.4 paveikslas. ES direktyvoms ir standartams įgyvendinti skiriamos lėšos.
Kaip matyti iš ketvirto paveikslo, didžiausia dalis išlaidų iš šalies biudžeto yra skirta ES reglamentų įgyvendinimui susijusiam su aplinka. Kas liečia aplinkos sektorių, didelis dėmesys bus skiriamas atliekų tvarkymui, ypač sąvartynų modernizavimui. Skaičiavimai rodo, kad šioje sferoje 2001- 2007 metų laikotarpyje šalis turės investuoti apie 30-40 mlrd. SKK. Kita sritis, kurioje yra atliekami pakeitimai yra vandens apsauga. Būtent vandens apsauga, iš aplinkos sektoriaus, ir numatyta skirti daugiausiai investicijų. Dėmesys bus sukoncentruotas į vandens tiekimo ir kanalizacijų sistemų sutvarkymą. Projektų įgyvendinimui šioje srityje numatyta skirti ~50-60 mlrd. SKK. Trečia svarbi aplinkos sritis yra oro tarša. Siekiama sukoncentruoti dėmesį į miestų oro taršą ir į gamyklų oro taršą. Bendras finansavimas siekia ~10 mlrd. SKK. Taršos prevencijai ir kontrolei yra formuojamas atskiras fondas. Lėšos skiriamos šiam tikslui yra naudojamos apsaugoti nuo pavojingų medžiagų patekimo į orą ir sustiprinama potencialių teršėjų (įmonių) kontrolė. Tokia priemonė buvo labai reikalinga ir tokių veiksmų, stiprinant įmonių taršos priežiūrą, reikėjo imtis jau anksčiau, nes kaip buvo minėta šiame darbe (nagrinėjant produktyvumą Slovakijos įmonėse), technologini lygis įmonėse yra pakankamai žemas. Dėl šios priežasties šiai sričiai yra skiriama palyginus didelis finansavimas ir minėtu laikotarpiu bus panaudota apie 25-30 mlrd. SKK.
Bendra išlaidų suma skirta ES standartų ir reglamentų susijusių su aplinka įgyvendinimui 2007 metams turėtų sudaryti apie 120-140 mlrd. SKK. Šios išlaidos turės neigiamą įtaką biudžetui. Be to didelės išlaidos gali turėti ir kitų ekonominių pasekmių pvz. kainų lygio augimui. Kainų kilimą apsaugos srityje pajus tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys (didesni šiukšlių surinkimo mokesčiai, geriamojo vandens pabrangimas, aplinkosaugos mokesčių padidėjimas ir naujų atsiradimas). Tai netiesiogiai gali paveikti įmonių išlaidų padidėjimą, o kartu ir iššaukti infliacijos tempų didėjimą. Dideli pakeitimai yra daromi ir darbo saugos bei sveikatos darbe srityje. Slovakijai reikia pilnai įgyvendinti direktyvą No 89/391/EEC, kurioje nurodyta, kokios sąlygos turi būti sudarytos darbuotojui: darbo vieta, darbo įrengimai, darbo saugos ir kt. Bendra suma įgyvendinant saugos ir sveikatos standartus sudaro 20-30 mlrd. SKK.Socialinėje srityje dar prieš įstojimą buvo priimti įstatymai numatantys lygias vyrų ir moterų teisias, todėl direktyvų: No 76/207/EEC (lygios galimybės įsidarbinti, profesinis mokymas, karjera) ir No75/117/EEC ( už tą patį darbą vienodas darbo užmokestis tiek vyrams, tiek moterims) įgyvendinimas neturėtų būti brangus. Slovakijai tapus ES nare ji kartu tapo ir ES valstybe turinčia išorinę sieną su ne ES nare- Ukraina. Teritorinė sienos apsauga buvo sustiprinta, siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamos migracijos, kontrabandos, narkotinių medžiagų įvežimo į ES. Papildoma sienos apsauga Slovakijai kainavo apie 1 mlrd. SKK. Taip pat reiktų pažymėti, kad turėdama išorinę ES sieną Slovakija jau netolimoje ateityje neišvengs imigrantų pagausėjimo, kaip tai buvo nutikę Vokietijai.Išvados
Politine prasme narystė ES reiškia Slovakijos stabilumo didėjimą, tai, be jokios abejonės, yra juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį.
Slovakijos, kaip ir daugelio naujų šalių narių, išsivystymo lygis dar stipriai atsilieka nuo senųjų ES narių. Jos BVP tesiekia 49 proc. ES-15 vidurkio. Nedarbo lygis prieš įstojimą į sąjungą siekė 15 proc., darbo užmokestis tesiekia trečdalį išsivysčiusių šalių. Šaliai narystė ES visų pirma yra svarbi kaip saugumo ir stabilumo garantas. Dalyvavimas bendros Europos reikaluose nepalieka Slovakijos nuošalyje. Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Slovakijai dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES nare Slovakija kartu tapo tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe. Slovakija dalyvauja Europos viršūnių taryboje, Europos Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose. Didelę naudą Slovakija gauna iš tiesioginių užsienio investicijų padidėjimo, kuris yra siejamas su naujų kompanijų atėjimu į šalį. Po įstojimo į ES, šalis pritraukė investicijas iš automobilių gamybos kompanijų, kurios pradėjo statyti savo gamyklas. Apskaičiavimai rodo, kad 2008 metais TUI tenkančios vienam žmogui turėtų pasiekti 2800 USD. Didžiausia finansinė nauda, kurią gauna Slovakija iš ES, ateina per struktūrinius fondus. Didžioji dalis paramos yra gaunama iš ERPF fondo, kuris skirtas ekonomiškai atsilikusiems regionams finansuoti. Kasmetinė parama 2004-2008 m. laikotarpiui siekia 0,3-0,4 mlrd. eurų. Kadangi ES parama ne pakeičia valstybės skiriamas lėšas konkretiems projektams, o tik papildo, tai maždaug panaši suma kasmet yra skiriama ir iš Slovakijos biudžeto. Prie kaštų analitikai linkę priskirti reglamentų ir direktyvų įgyvendinimui reikalingas investicijas. Bendra išlaidų suma skirta ES standartų ir reglamentų susijusių su aplinka įgyvendinimui 2007 metams turėtų sudaryti apie 120-140 mlrd. SKK. Šios išlaidos turės neigiamą įtaką biudžetui. Be to didelės išlaidos gali turėti ir kitų ekonominių pasekmių pvz. kainų lygio augimui. Kainų kilimą aplinkos srityje pajus tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys (didesni šiukšlių surinkimo mokesčiai, geriamojo vandens pabrangimas, aplinkosaugos mokesčių padidėjimas ir naujų atsiradimas). Tai netiesiogiai gali paveikti įmonių išlaidų padidėjimą, o kartu ir iššaukti infliacijos tempų didėjimą. Iš kitos pusės, tai kartu reikš ir naujų darbo vietų sukūrimą, darbo užmokesčio augimą, gyvenimo kokybės pagerėjimą. Tiesioginės įmokos, kurias Slovakija moka į ES biudžetą yra apie1,1 proc. nuo BVP ir 75 proc. šalies importo muito. Taip pat gali jaustis neigiamos mokesčių reformų pasekmės. Slovakijoje planuojama koreguoti PVM mokestį ir kai kuriuos akcizus. Mokesčių korekcija reikalinga sumažinti mokestinius skirtumus tarp įvairių ES narių Baigiant šį darbą reikia pažymėti, kad bendrais paskaičiavimais Slovakijai narystė ES yra naudinga. Šaliai dar reikia daug investuoti siekiant įgyvendinti reglamentus ir standartus, tačiau tai jau netolimoje ateityje duos teigiamą grąžą, o jau dabar gaunamos lėšos iš ES, tinkamai jas investuojant, padės sumažinti atotrūkį nuo ES-15 šalių ir išspręsti vidines netolygaus išsivystymo problemas. Pagrindinė valdžios užduotis yra tinkamas ir rezultatyvus tų lėšų panaudojimo užtikrinimas.Literatūros sąrašas
1. Narystės ES pliusai :http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=3&MenuItemID=16&ItemID=251&LangID=1
2. Narystės ES minusai:http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=3&MenuItemID=16&ItemID=250&LangID=1
3. Eurostat oficialus puslapis. Pagrindiniai Europos šalių statistiniai rodikliai:http://epp.eurostat.cec.eu.int/portal/page?_pageid=0,1136173,0_45570698&_dad=portal&_schema=PORTAL
4.http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/fields/2129.html
5. Slovakijos Respublikos finansų ministerija:http://www.finance.gov.sk/EN/Default.aspx?CatID=382
6.http://www.finance.gov.sk/En/Default.aspx?CatID=380
7. Slovakijos žinių portalas:http://www.slovakspectator.sk/clanok-16501.html
8.Vilniaus banko tinklapis:http://www.seb.lt/lt/wcp/index.asp?ss=/lt/wcp/templates/sebarticle.cfmc.asp%3FDUID%3DDUID_C8DFE03BF0F46D88C1257133002FEB28%26xsl%3Dlt/sebarticle.xsl%26sitekey%3Dseb.lt
9. BBC NEWS internetinė svetainė. Straipsnis apie spartų Slovakijos vystymąsi: http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4506109.stmhttp://news.bbc.co.uk/go/pr/fr/-2/hi/europe/4506109.stm
10: Slovakijos statistikos departamentas:http://www.statistics.sk/webdata/english/index2_a.htm
11: Lietuvos Respublikos seimas. Bendrasis dokumentas:http://www.lrs.lt/es/bendras_lt.htm
12: Statistinių duomenų tinklapis:http://www.indexmundi.com/g
13. Slovakijos centrinio banko tinklapishttp://www.nbs.sk/INDEXA.HTM
14.http://www.state.gov/r/pa/ei/bgn/3430.htm
15. Slovakijos vyriausybės puslapis:http://www.government.gov.sk/eu_en/